Administracinė byla Nr. AS-602-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02006-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. balandžio 17d. įsakymą Nr. 2-555 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 2S-1661 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą nutraukti neteisėtus veiksmus ir perkelti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą arba Vilniaus pataisos namus, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 6 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą arba taikyti BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindus; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 2-555, įpareigoti Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nutraukti neteisėtus veiksmus ir perkelti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą arba Vilniaus pataisos namus, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą arba taikyti BVK 70 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindus bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Kitą skundo dalį dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo teismas priėmė.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 3 dalį, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal ABTĮ 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui; kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutiko su Įsakymu ir Sprendimu. Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų skundžiamo Įsakymo ir Sprendimo matyti, kad Įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas į kitą sektorių nuobaudai atlikti, o Sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų registruojant skundus ir prašymus bei dėl negautų daiktų. Atitinkamai skunde pareiškėjas nurodė atskirus argumentus dėl neva neteisėto ir nepagrįsto Pravieniškių PN-AK Įsakymo ir dėl Kalėjimų departamento Sprendimo, kuris anot pareiškėjo priimtas formaliai išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento Sprendimu nebuvo vertinamas Pravieniškių PN-AK Įsakymo teisėtumas ar pagrįstumas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo pagrindiniai skundo reikalavimai yra tarpusavyje nesusiję, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 31 straipsnio 3 dalį.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlikti veiksmus bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad šie skundo reikalavimai buvo išvestiniai reikalavimai, susiję su pareiškėjo skundo reikalavimu panaikinti skundžiamą Pravieniškių PN-AK Įsakymą, reiškiami siekiant, kad jis būtų panaikintas. Todėl esant tokiai situacijai, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, pareiškėjo skundo išvestiniai reikalavimai taip pat atsisakytini priimti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Pravieniškių PN-AK Įsakymą su šio reikalavimo išvestiniais reikalavimais, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad kita skundo dalis atitiko ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priimtina nagrinėti.
III.
Pareiškėjas V. K. (V. K.) atskirajame skunde (b. l. 18 ir 19) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 17d. įsakymą Nr. 2-555 bei reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą nutraukti neteisėtus veiksmus ir perkelti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą arba Vilniaus pataisos namus, užtikrinant BVK 70 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą arba taikyti BVK 70 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindus; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 2-555, įpareigoti Pravieniškių PN-AK nutraukti neteisėtus veiksmus ir perkelti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą arba Vilniaus pataisos namus, užtikrinant BVK 70 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą arba taikyti BVK 70 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindus bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir išspręsti skundo dalies priėmimo klausimą iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, nes, pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas, priimdamas Sprendimą, išsprendė aplinkybes, kurios nebuvo skundo esmė, neatsakė į klausimą dėl Pravieniškių PN-AK Įsakymo teisėtumo. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas tyčia nesiėmė veiksmų pareiškėjo padėčiai ištaisyti.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas tik dalį reikalavimų, netinkamai vertino bylos medžiagą ir į ją nesigilino.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą iš esmės remiasi pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais.
Papildomai atsakovas nurodo, kad priimdamas Sprendimą, pareiškėjo skundą išnagrinėjo pilna apimtimi. Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, nes Sprendimu nebuvo nustatyta jokių teisės pažeidimų, todėl atsakovas ir neturėjo imtis jokių veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 2-555, įpareigoti Pravieniškių PN-AK nutraukti neteisėtus veiksmus ir perkelti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą arba Vilniaus pataisos namus, bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir išspręsti skundo dalies priėmimo klausimą iš naujo.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad sprendžiant bylų dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinės institucijos – Kalėjimų departamento – bei atitinkamų teritorinių institucijų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Kalėjimų departamento direktorius, išnagrinėjęs skundą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmų ir sprendimų, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra bausmes vykdančios institucijos ar įstaigų vadovai ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr., pvz. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7–22/2006, 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-346/2006, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-17/2013).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs tarp pareiškėjo ir Pravieniškių PN-AK, dėl ko administracinėje byloje atsakovu turėtų būti ginčijamą sprendimą priėmusi institucija, t. y. Pravieniškių PN-AK, o ne to sprendimo teisėtumą tikrinusi institucija.
Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentas, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas Sprendimą neatsakė į klausimą dėl Pravieniškių PN-AK Įsakymo teisėtumo, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčas dėl Pravieniškių PN-AK Įsakymo ir Kalėjimų departamento Sprendimo turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, remiantis ABTĮ 31 straipsnio 1 ir 3 dalimis.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija