LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

DĖL ILGALAIKIŲ INSTITUCINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS PROGRAMŲ TEMATIKŲ PATVIRTINIMO

2021 m. spalio 21 d. Nr. V-1922

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 1.4 papunkčiu ir įgyvendindama Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-153 „Dėl Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punktą:

1. T v i r t i n u Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) programų tematikas:

1.1. Lietuvių kalbos instituto:

1.1.1. Bendrinės lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje polinkiai ir modernių skaitmeninių leksikografinių sprendinių plėtra;

1.1.2. Baltų kalbų raidos, rankraštinių ir spausdintinių šaltinių, vardyno tyrimai;

1.1.3. Lietuvos regioninio kalbos variantiškumo tyrimų diskursas: objekto revizija, metodologinės inovacijos ir geoerdvinė regioninių variantų dinamikos stebėsena;

1.1.4. Rašytinis XIV–XX a. pr. lituanistikos ir lituanistikos paveldas: kalbų ir kultūrų sąveika;

1.2. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto:

1.2.1. Lietuvių folklorinės tradicijos ir jos kaitos tyrimai;

1.2.2. XX–XXI a. lietuvių literatūros transformacijos: kanonas, poetika, kontekstai;

1.2.3. Senosios Lietuvos ir Prūsijos įvairiakalbės raštijos bei jos kultūrinių kontekstų tyrimai ir publikavimas;

1.3. Lietuvos istorijos instituto:

1.3.1. Žmogus ir gyvensena priešistorinių ir ankstyvųjų istorinių laikų Lietuvoje: tęstinumas ir kaita;

1.3.2. Nuo asmens prie bendruomenės: Lietuvos Metrikos ir kitų reikšmingų LDK istorijos šaltinių tyrimai;

1.3.3. Konflikto genealogija modernėjančioje visuomenėje. Lietuvos atvejis (XIX–XX a.);

1.3.4. Lietuvos (LDK) valstybingumo istorinė raida Europos kontekste (XIII–XVIII a.);

1.3.5. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių tekstai, kontekstai ir interpretacijos;

1.3.6. Tautinė ir / ar klasinė tapatybė XX a. Lietuvoje: nuo politinių trajektorijų iki asmeninių išgyvenimų;

1.4. Lietuvos kultūros tyrimų instituto:

1.4.1. Kultūrų kaita ir sąveika XXI a. iššūkių sąlygomis;

1.4.2. Meno (ne)autonomijos tyrimai;

1.5. Lietuvos socialinių mokslų centro:

1.5.1. Socialiniai iššūkiai gerovės visuomenei technologinės ir demografinės kaitos kontekste;

1.5.2. Žemės ūkio ir kaimo transformacijos;

1.6. Gamtos tyrimų centro:

1.6.1. Biologinės įvairovės ir buveinių būklės bei dinamikos tyrimai, išsaugojimo ir atkūrimo mokslinis pagrindimas (BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ);

1.6.2. Klimato kaitos ir žmogaus veiklos sąlygojamų veiksnių poveikiai ekosistemų būklei, jų funkcionavimui, teikiamoms paslaugoms ir išteklių tvarumui (KLIMATAS IR EKOSISTEMOS);

1.6.3. Kenksmingų medžiagų, patogenų ir nepalankių veiksnių sklaida besikeičiančioje aplinkoje rizikos vertinimo ir aplinkos kokybės gerinimo kontekste (TARŠA);

1.7. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro:

1.7.1. Augalų biopotencialas daugiafunkciam panaudojimui ir agroekosistemų tvarumui;

1.7.2. Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai;

1.7.3. Kenksmingieji organizmai agro- ir miško ekosistemose (KOMAS);

1.7.4. Sodininkystė ir daržininkystė: agrobiologiniai pagrindai ir technologijos;

1.7.5. Agrogeninių bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas;

1.7.6. Genetiniai, biotechnologiniai ir selekciniai sprendimai augalų bioįvairovei bei inovatyvioms technologijoms;

1.8.  Lietuvos energetikos instituto:

1.8.1. Pažangių energetikos technologijų kūrimas, integravimas ir plėtra;

1.8.2. Tarpdisciplininiai dekarbonizacijos ir prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimai;

1.8.3. Inovatyviose atsinaujinančius išteklius naudojančiose energetinėse / technologinėse sistemose vykstančių procesų dėsningumų bei susidarančių produktų tyrimai;

1.8.4. Panaudoto branduolinio kuro ir eksploatavimo nutraukimo, radioaktyviųjų atliekų saugojimo ir galutinio sutvarkymo įrenginių saugos ir juose vykstančių procesų skaitiniai tyrimai;

1.9. Fizinių ir technologijos mokslų centro:

1.9.1. Aplinką tausojanti energetika ir aplinkosaugos technologijos;

1.9.2. Naujos medžiagos ir technologijos energijos konversijai ir žiedinei ekonomikai;

1.9.3. Matavimų technologijos ir prietaisai;

1.9.4. Molekulinė elektronika ir nanoinžinerija;

1.9.5. Kondensuotos medžiagos ir elektronikos prietaisai;

1.9.6. Fotonikos ir lazerių technologijos;

1.9.7. Kompleksinės fizikinės sistemos ir jų tyrimo metodų plėtra;

1.9.8. Išmaniosios ir funkcinės tekstilės bei aprangos technologijos;

1.10. Inovatyvios medicinos centro:

1.10.1. Kamieninių ir aukštesnės diferenciacijos ląstelių technologijos regeneracinei medicinai ir audinių inžinerijai;

1.10.2. Imunodiagnostikos, imunoterapijos ir imunobiologijos technologijų kūrimas ir taikymas;

1.11. Nacionalinio vėžio instituto:

1.11.1. Mokslo žinios ir inovatyvios technologijos vėžio prevencijai ir ankstyvam aptikimui;

1.11.2. Inovatyvūs modeliai ir tvarūs sprendimai vėžio diagnozei, gydymui ir pacientų gyvenimo kokybei gerinti.

2. Pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintas MTEP programų tematikas parengtoms 2022–2026 metų programoms vykdyti kasmet skiriama šio įsakymo 1 punkte nurodytiems valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybės biudžeto asignavimų dalis, ne mažesnė kaip 50 procentų lėšų MTEP, paskirtų nurodytiems mokslinių tyrimų institutams MTEP programų rengimo metams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                         Jurgita Šiugždinienė