Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2015 m. kovo 25 m. Nr. 298
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 298
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
Įžanga
2014 metais šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) toliau nuosekliai vykdė Vyriausybės veiklos programą ir siekė užsibrėžtų tikslų. Socialiai orientuotos rinkos ekonomikos stiprinimas tiek ilguoju, tiek ir trumpuoju periodais – ir toliau Vyriausybės strateginė kryptis. Vyriausybės prioritetas – kurti naujas darbo vietas ir palankią investicijoms aplinką – buvo sėkmingai įgyvendinamas ir davė puikių rezultatų. 2014 metais gerokai sumažėjo nedarbas ir padidėjo realusis darbo užmokestis, tai kilstelėjo žmonių gyvenimo lygį ir pagyvino visos šalies ekonominius procesus. 2014 metais prireikė imtis strateginės lyderystės ir susitelkti įgyvendinant šalies strateginius projektus. Suskystintų gamtinių dujų terminalo atidarymas ir bendros Europos valiutos euro įsivedimas – istorinės pergalės, įtvirtinančios šalies nepriklausomybę ir stiprinančios ekonomiką. Kintančios tarptautinės aplinkos sąlygomis teko lanksčiai ir ryžtingai veikti su Europos Sąjunga (toliau – ES) ir NATO sąjungininkais, pasinaudojant Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose teikiamomis galimybėmis.
Šią ataskaitą sudaro 3 pagrindinės dalys – Vyriausybės prioritetinių sričių apžvalga, ministerijų 2014 metų veiklos apžvalga ir Vyriausybės 2015 metų veiklos prioritetai. Prioritetinių sričių apžvalgoje pateikiama informacija apie šalies ekonominę ir socialinę raidą ir pagrindinius Vyriausybės veiklos rezultatus. Ministerijų 2014 metų veiklos apžvalgoje pateikiama informacija apie svarbiausius ministerijų 2014 metais nuveiktus darbus. Šioje dalyje aptariamos ir probleminės sritys, kuriose reikia pokyčių ar didesnių pastangų sprendžiant visuomenei svarbius klausimus ir esamas problemas. Trečiojoje dalyje aptarti Vyriausybės artimiausio laikotarpio prioritetai.
Prie ataskaitos pridedama nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2014 metų ataskaita.
Stabilus ekonomikos augimas – ilgalaikio šalies konkurencingumo pamatas
Lietuva 2014 metais buvo tarp ES valstybių, kurių ekonomika augo sparčiausiai. Džiugu, kad šalies finansų sistemos stabilizavimas ir ekonomikos skatinimas davė gerų rezultatų. Pagrindiniai šalies ekonominiai rodikliai rodo nuoseklų augimą – išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) per 2014 metus padidėjo 2,9 procento, nedarbo lygis sumažėjo iki 10,7 procento, realusis darbo užmokestis 2014 metais išaugo 5,0 procento, infliacija buvo maža.
Šalies ūkio augimą 2014 metais labiausiai lėmė smarkiai išaugusi vidaus paklausa. Namų ūkio vartojimo išlaidos 2014 metais, palyginti su 2013 metais, padidėjo 5,6 procento. Namų ūkio vartojimo augimą daugiausia skatino tendencingai gerėjanti padėtis darbo rinkoje ir realiojo darbo užmokesčio pokyčiai, teigiamos įtakos turėjo sumažėjusi infliacija. Augant darbo užmokesčiui ir esant stabiliam kainų lygiui, padidėjo reali gyventojų perkamoji galia. O stipri namų ūkių finansinė būklė – ne vien statistinis rodiklis, tai ir svarbi asmens ir šalies gerovės kūrimo sąlyga.
Nuolat mažėjantis nedarbo lygis ir naujos galimybės jaunimui
Kryptinga užimtumo didinimo politika priartino Lietuvą prie ES nedarbo lygio vidurkio. Gyventojų nuo 15 iki 64 metų užimtumo lygis per metus padidėjo 2 procentiniais punktais ir 2014 metais sudarė 65,7 procento. Absoliučiais įverčiais, per metus užimtųjų padaugėjo 26,2 tūkstančio, ir šis skaičius rodo didžiausią augimą per 10 metų. Šių rezultatų pasiekta suvokus, kad nedarbo problemos – ne vien prarastos galimybės ir finansinė našta valstybei, bet ir žmogaus patiriama socialinė atskirtis, psichologinės problemos. Todėl išskirtinis dėmesys ir toliau skirtas ilgalaikiams bedarbiams ir socialiai pažeidžiamų asmenų, kuriems sunkiau savarankiškai susirasti darbą, įtraukčiai į darbo rinką.
Siekiant aktyviau naudoti jaunimo potencialą ir padėti jauniems žmonėms įsilieti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, jaunimo nedarbo mažinimas paskelbtas vienu iš Vyriausybės 2014 metų prioritetų. Sutelktos pastangos jau davė apčiuopiamų rezultatų – jaunimo nedarbo lygis 2014 metais sumažėjo iki 19,3 procento, o tai 2,9 procentinio punkto mažiau už ES valstybių vidurkį. 2014 metais įdarbinta 40,8 tūkst. jaunų bedarbių. Svarbu pabrėžti, kad jaunimo nedarbo problema sprendžiama kompleksiškai – pirmiausia siekiama, kad jaunimo kvalifikacijos pasiūla atitiktų darbo rinkos poreikius.
Įvestas euras ir užtikrintas viešųjų finansų ilgalaikis tvarumas
Kad pasirinktas teisingas finansų valdymo kelias, rodo gyvenimo lygio gerėjimas. Lietuvos BVP, tenkančio vienam gyventojui, išreikšto perkamosios galios standarto vienetais, indeksas 2013 metais siekė 73 procentus ES vidurkio. Taigi aplenkėme ne tik Estiją, bet ir kitas naująsias ES valstybes nares. Tikslių praėjusių metų duomenų dar nėra, tačiau nuosekli ir atsakinga fiskalinės drausmės politika rezultatus tik pagerins.
Šalies fiskalinė politika, kurios esmė – siekti struktūriškai subalansuoto biudžeto ir atitikties Mastrichto kriterijams, ne tik pagerino Lietuvos kreditingumą ir leido suvaldyti skolą, bet ir labai prisidėjo prie sklandaus Europos valiutos – euro – įvedimo. 2014 metais atlikti dideli parengiamieji darbai, leidę Lietuvai tapti visaverte euro zonos nare. Apsaugoti vartotojų interesai, litai sklandžiai pakeisti į eurus, efektyviai informuota visuomenė, todėl suvaldyti nepagrįsti kainų pokyčiai.
Naujos eksporto rinkos ir ilgalaikis šalies gamintojų persiorientavimas
Vyriausybė ėmėsi lyderio vaidmens įveikiant dėl ekonominės ir geopolitinės įtampos Rusijoje iškilusius prekybos su Rusija ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (toliau – NVS) šalimis sunkumus. Šalies pramonė ir eksportuotojai lanksčiai reagavo į susidariusią padėtį ir parodė ryžtą įsitvirtinti vakarų ir tolimųjų rytų rinkose. Nepaisant išorinių eksportą trikdančių sunkumų, 2014 metais apdirbamoji gamyba, be rafinuotų naftos produktų gamybos, išaugo 7,7 procento. Visas Lietuvos eksportas, atmetus mineralinių produktų, itin priklausančių nuo naftos ir jos produktų rinkos pokyčių, poveikį, 2014 metais didėjo 6,7 procento.
Vyriausybė atliko svarbų, nors ir ne visada matomą, darbą atverdama užsienio rinkas ir užmegzdama ryšius su galimais ekonominiais partneriais. Stiprindama ekonominį atstovavimą užsienyje, Vyriausybė išplėtė Lietuvos komercijos atašė tinklą ir investavo į naujų rinkų paieškas. Priimti sprendimai dėl ekonominio atstovavimo užsienyje stiprinimo. Iki 2014 metų pabaigos atlikti 687 užsienio rinkų tyrimai, parengtos 205 produktų eksporto plėtros strategijos. Vyriausybės pastangos pagelbėjo verslui persiorientuoti – net 271 įmonė pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, o 253 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas.
Lietuva – užsienio investicijoms viena patraukliausių ES valstybių
Žurnalo „Foreign Policy“ 2014 metų investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra visoje Europoje pagal prognozuojamą investicijų pelningumą. Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) ataskaitoje 2014 metais Lietuva paskelbta 41-ąja tarp 144 pasaulio konkurencingiausių valstybių, o pagal tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimo rodiklį jai teko net 7 vieta.
2014 metais į Lietuvą pritraukti 44 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų šių projektų bendra investicijų į ilgalaikį turtą vertė – daugiau nei 1,8 mlrd. litų, o juos įgyvendinant šalyje numatoma sukurti 3 194 naujas darbo vietas. Nuosekliai gerėjantis investuotojų požiūris į Lietuvos verslo aplinką – neblogas Vyriausybės darbų įvertinimas.
Siekiant mažinti verslą kontroliuojančių institucijų ir atsisakyti perteklinių procedūrų, 2014 metais imtasi ambicingo tikslo – konsoliduoti verslą kontroliuojančias institucijas. Toliau vykdyta ūkinės veiklos leidimų peržiūra – siūloma 45 rūšių licencijas keisti verslą mažiau ribojančiomis deklaracijomis, atsisakyti 9 rūšių licencijų, supaprastinti 160 rūšių licencijų išdavimo tvarką. Administracinė našta verslui 2014 metais sumažėjo iš viso 6,4 mln. litų.
Gerėjant verslo aplinkai, daugelyje ekonominių veiklų didėjo vidaus investicijos. 2014 metais materialinės investicijos šalyje sudarė 5,1 mlrd. eurų (veikusiomis kainomis) ir, palyginti su 2013 metais, padidėjo 5,6 procento (palyginamosiomis kainomis). Stabilus investicijų didėjimas – sveikos ekonomikos ženklas ir svarbus konkurencingumo didėjimo veiksnys.
Įsibėgėjusi daugiabučių renovacija – sutaupyti energetikos ištekliai, paspirtis statybų sektoriaus augimui
Renovacijos nauda visapusiška tiek ekonomikai, tiek ir žmonių gyvenimo kokybei, nes sukuriama patraukli gyvenamoji aplinka. Pastatų energinio efektyvumo didinimas – pirminis tikslas, kuris leido nemažai sutaupyti. Preliminariais duomenis, per 2005–2014 metus modernizuotuose daugiabučiuose 2014 metais sutaupyta 270 GWh šilumos energijos, o renovuoto namo gyventojų sąskaitos sumažėja 40–50 procentų. Svarbu pabrėžti ir didelę renovuotų projektų grąžą ne tik per tiesiogiai sutaupytą šilumos energiją, bet ir per trečdaliu padidėjusią renovuoto namo vertę.
Renovacijos mastas skatino statybų sektoriaus augimą ir darbo vietų kūrimą. Didžiausią investicijų dalį (56,2 procento) 2014 metais sudarė būtent investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą. Gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti skirta 17,7 procento daugiau nei 2013 metais. Per 2014 metus baigta modernizuoti 211 daugiabučių namų, parengti ir suderinti 1 887 daugiabučių namų modernizavimo investicijų planai, pasirašytos 858 daugiabučių namų atnaujinimo rangos darbų sutartys. Puikūs rezultatai skatina kompleksiškai atnaujinti ištisus kvartalus – bus renovuojami miestų daugiabučiai, viešosios paskirties pastatai, atnaujinama infrastruktūra ir gyvenamoji aplinka.
Sustiprėjęs energetinis saugumas ir sumažėjusios energetikos kainos
2014 metais sėkmingai atidarytas suskystintų gamtinių dujų terminalas – vienas esminių Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo žingsnių, kuris sudaro sąlygas toliau mažinti dujų kainą vartotojams. Turėdama suskystintų gamtinių dujų terminalą, Lietuva savarankiškai apsirūpins gamtinėmis dujomis ir dujas pirks tarptautinėse dujų rinkose. Tai atveria naujas plėtros galimybes Lietuvos verslui.
2014 metais sėkmingai vykdyti strateginių elektros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) tiesimo darbai: atlikti parengiamieji darbai, sėkmingai juda į priekį konkretūs statybos darbai, kurie atlikti nustatytu laiku leis pradėti naudoti jungtis 2015 metų pabaigoje.
Vyriausybė aktyviai derėjosi ir ėmėsi veiksmų dėl elektros ir dujų kainų vartotojams, kad jos mažėtų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina per pastaruosius dvejus metus sumažinta apie 19 procentų. Palyginti su 2013 metais, AB „Lietuvos dujos“ tiekiamų gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams sumažėjo 20 procentų. Sprendimai dėl mažesnių šilumos ir karšto vandens kainų bus priimti artimiausiu metu.
Sėkmingai pasirengta 2014–2020 metų ES fondų investavimui
ES fondų investicijos naudojamos kaip stiprus šalies socialinių-ekonominių procesų katalizatorius. Pagal 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšų investavimą Lietuva 2014 metais viena iš ES valstybių narių lyderių – investuota 83 procentai paramos (ES – 68 procentai).
Investicijos jau šiandien prisideda prie ekonomikos augimo, žmogiškųjų išteklių plėtros ir spartesnės socialinės integracijos, todėl ypač svarbu užtikrinti investicijų tęstinumą ir efektyvumą ateityje. Išlaikant ES fondų investavimo spartą, aktyviai derėtasi dėl naujos finansinės perspektyvos ir atsakingai tam rengtasi. Lietuva – viena iš pirmųjų ES valstybių narių, kuriai Europos Komisija (toliau – EK) patvirtino 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą. Šiuo metu jau džiugina naujos investicijos, kuriančios ilgalaikę pridėtinę vertę ir užtikrinančios darnią šalies raidą.
MINISTERIJŲ 2014 METŲ VEIKLOS APŽVALGA
V. EKONOMIKOS SKATINIMAS[1]
5.1. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai
Finansinė konsolidacija. Valstybės viešųjų finansų konsolidavimas, atsigaunanti ekonomika sudarė galimybes mažinti valdžios sektoriaus deficitą. Išankstiniais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) vertinimais, 2014 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė ne daugiau kaip 1 procentą BVP, taigi buvo mažesnis nei planuotas (ne didesnis kaip 1,9 procento BVP) ir gerokai mažesnis nei 2013 metais (2,6 procento BVP).
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skolos lygis (skolos santykis su BVP), atsižvelgiant į taikytas išvestines finansines priemones, per metus padidėjo 2,1 procentinio punkto BVP ir 2014 metų pabaigoje sudarė apie 41,1 procento BVP (ES valstybių narių skolos vidurkis 2014 metų III ketvirtį – 86,6 procento BVP). Lietuvos valdžios sektoriaus skola nominaliąja išraiška per metus padidėjo apie 4,14 mlrd. litų (1,2 mlrd. eurų) ir prognozuojama, kad 2014 metų pabaigoje sudarė apie 51,45 mlrd. litų (14,9 mlrd. eurų). Nedidelį skolos padidėjimą lėmė dėl Vyriausybės vykdomos griežtos fiskalinės politikos nuosekliai mažėjantis, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus balansas.
1 pav. Valdžios sektoriaus skola, BVP procentais
Šaltinis – Finansų ministerijos apskaitos duomenys
Į nacionalinį biudžetą per 2014 metus įplaukė 22 mlrd. 916 mln. litų pajamų (be ES fondų lėšų), tai yra 1 mlrd. 111 mln. litų, arba 5,1 procento, daugiau nei per 2013 metus. Teigiamą pokytį lėmė pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, pelno ir gyventojų pajamų – augimas, nors labiausiai pajamas didino pajamos iš akcizų (palyginti su 2013 metais, jos padidėjo 6,6 procento).
2 pav. Nacionalinio biudžeto pajamos pagal didžiausias mokesčių grupes, mln. litų
Šaltinis – Finansų ministerija (Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaita 1-VP)
Šalies pasirengimas įsivesti bendrą Europos valiutą eurą. Lietuvai įvykdžius ES (Mastrichto) sutartyje nurodytas sąlygas, 2014 m. liepos 23 d. ES Bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Nuo šios datos Lietuva tapo 19 visaverte euro zonos, kurioje naudojama bendroji ES valiuta – euras, nare. Atsižvelgiant į naujausią kitų šalių euro įvedimo (Slovakija, Estija) ir pasirengimo jį įvesti (Latvija) patirtį, patvirtintas Nacionalinis euro įvedimo planas, Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija bei Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planas.
Euro įvedimo viešinimo kampanija pradėta 2014 metų balandžio mėnesį – informacija apie eurą gyventojams, verslui ir kitoms tikslinėms auditorijoms buvo teikiama nemokamu euro telefonu 8 800 34 528, interneto svetainėje euras.lt, renginiuose (seminaruose, per Eurobuso kelionę, interneto transliacijas bibliotekose, moksleivių renginyje „Euro lyga“), skelbiama nacionalinėse ir vietinės žiniasklaidos priemonėse (televizija, radijas, spauda), lauko reklamoje. Eurobaromentro duomenimis, 2015 metų sausį palankiai eurą vertino 63 procentai apklaustųjų (2014 metų balandį – 55 procentai), labai gerai ir gerai informuoti apie euro įvedimą 2015 metų sausį jautėsi 92 procentai piliečių (2014 metų balandį – 50 procentų).
Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. 2014 metais pavyko pasiekti esminių pokyčių diegiant valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo principus, sudarančius sąlygas mažinti šio turto valdymo ir išlaikymo sąnaudas. 2014 metų kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymą ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimus, kurie įsigaliojo 2014 m. spalio 1 dieną. Sujungus dvi valstybės nekilnojamąjį turtą valdančias valstybės įmones – Valstybės turto fondą ir Turto banką, nuo 2014 m. spalio 1 d. veikia nauja valstybės įmonė – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
Pokyčiai finansų rinkų srityje. Siekiant užtikrinti kredito įstaigų stabilumą, didinti bankų sektoriaus atsparumą išorės veiksniams, užtikrinti tolesnį ekonomikos finansavimą ir spręsti pastaruoju metu kredito unijų sektoriaus veiklos tvarumui kylančius iššūkius, priimti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimai.
Siekiant užtikrinti makrolygio ir sisteminės rizikos valdymą, parengti ir Seime priimti Lietuvos banko įstatymo pakeitimai, suteikiantys Lietuvos bankui makroprudencinės politikos formavimo ir vykdymo Lietuvoje įgaliojimus. Lietuvos bankas, formuodamas ir vykdydamas makroprudencinę politiką, taikys teisės aktuose nustatytas makroprudencinės politikos priemones, nustatančias tiek bendras taisykles, taikomas finansų sistemai, tiek prireikus konkrečius reikalavimus atskiroms finansų įstaigoms. Tai padės užkirsti kelią šalies finansų sistemos stabilumui kylančioms grėsmėms arba jas kuo labiau sumažinti.
Seimui pateikti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimai, kurių paskirtis – užtikrinti saugesnę kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklą, riboti perteklinės rizikos prisiėmimą, didinti nuostolių padengimo kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuosavomis lėšomis, turima likvidaus turto atsarga ir sudarytais kapitalo rezervais galimybes ir taip stiprinti jų atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams.
Priimtas Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymas. Naujasis reglamentavimas sudarys palankesnes galimybes plėtoti kolektyvinio investavimo subjektų veiklą pagal visoje ES suderintas taisykles ir užtikrins didesnę investuotojų interesų apsaugą.
2014 metais Vyriausybė pateikė Seimui Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pataisas, sudarysiančias palankesnes sąlygas draudimo įmonėms palaipsniui pereiti prie naujosios mokumo vertinimo sistemos „Mokumas II“, kuri turi būti pradėta taikyti nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Naujoje mokumo vertinimo sistemoje dėmesys bus skiriamas įmonių rizikos valdymui, griežtesnei vidaus kontrolei, informacijos atskleidimui ir draudimo įmonių grupių priežiūrai.
ES fondų lėšų naudojimas. Pagal 2007–2013 metų ES fondų lėšų investavimą Lietuva ir ataskaitiniais metais buvo viena iš ES valstybių narių lyderių: investuota 15 procentinių punktų lėšų daugiau nei ES vidurkis (ES vidurkis – 68 procentai, Lietuvos – 83 procentai). EK 2014 m. gruodžio 31 d. pateiktais duomenimis, Lietuva čia antroji – po Portugalijos.
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. projektams įgyvendinti Lietuva paskirstė beveik visas (99,9 procento) 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu Lietuvai numatytas ES fondų lėšas – 23,4 mlrd. litų (6,8 mlrd. eurų). Finansuota daugiau kaip 8,3 tūkst. projektų, kuriems išmokėta 20,6 mlrd. litų (tai yra beveik 6 mlrd. eurų (88 procentai) 2007–2013 metų programavimo laikotarpiui numatytų ES fondų lėšų, iš kurių per 2014 metus – daugiau kaip 3,2 mlrd. litų (tai yra beveik 930 mln. eurų) (13,7 procento) ES fondų lėšų.
3 pav. Lietuvos 2007–2013 metų ES lėšų investavimo strategijos įgyvendinimas iki 2014 m. gruodžio 31 d., mlrd. litų
Šaltinis – 2007–2013 metų struktūrinės paramos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos Sąjungos sanglaudos fondo kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema (SFMIS)
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. baigta įgyvendinti 5,7 tūkst. projektų, kuriems skirta beveik 11,6 mlrd. litų (tai yra beveik 3,4 mlrd. eurų) ES fondų lėšų. 2007–2013 metų programavimo laikotarpio išlaidų tinkamumo finansuoti termino pabaiga – 2015 m. gruodžio 31 diena.
Lietuva buvo viena iš pirmųjų ES valstybių, kuriai EK patvirtino 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą (toliau – Veiksmų programa), apimančią trijų ES fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo) investicijas Lietuvos ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti. Veiksmų programoje Lietuvai suplanuota beveik 23,2 mlrd. litų (6,7 mlrd. eurų), iš kurių daugiau kaip 12,1 mlrd. litų (3,5 mlrd. eurų) – iš Europos regioninės plėtros fondo, 7,1 mlrd. litų (2,0 mlrd. eurų) – iš Sanglaudos fondo, 3,8 mlrd. litų (1,1 mlrd. eurų) – iš Europos socialinio fondo, dar beveik 110 mln. litų (31,8 mln. eurų) numatyta pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą. Pagrindinės numatomų investicijų kryptys: mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas – 2,3 mlrd. litų (0,7 mlrd. eurų), verslo konkurencingumo didinimas – 1,8 mlrd. litų (0,5 mlrd. eurų), švietimas, užimtumo didinimas ir skurdo mažinimas – 6,7 mlrd. litų (1,9 mlrd. eurų), ekonominė infrastruktūra – 4,0 mlrd. litų (1,1 mlrd. eurų), energijos vartojimo efektyvumo didinimas – 3,4 mlrd. litų (beveik 1 mlrd. eurų). Vyriausybei patvirtinus 2014–2020 metų iš ES fondų lėšų planuojamų bendrai finansuoti valstybės projektų atrankos laikinosios tvarkos aprašą, 2014 metais pradėtos investuoti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšos. 2014 metais pradėti įgyvendinti 36 užimtumo didinimo, aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros sričių projektai, kurių vertė – daugiau kaip 850 mln. litų (tai yra beveik 247 mln. eurų) ir kuriems išmokėta 200 mln. litų (tai yra beveik 58 mln. eurų) ES ir bendrojo finansavimo lėšų.
Tarptautinis bendradarbiavimas. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, numatančias pagal išgales prisidėti prie tarptautinės bendrijos plėtojamo bendradarbiavimo pastangų, kovos su badu ir skurdu, klimato kaitos ir kitų globalių problemų sprendimo, 2014 metais finansavimas skirtas Tarptautinei plėtros asociacijai. Tarptautinė plėtros asociacija – daugiausiai lėšų skurdžioms šalims teikianti tarptautinė vystymosi organizacija pasaulyje. Be to, 2014 metais pirmą kartą Lietuva sumokėjo 172 640 litų įmoką į Europos investicijų banko Rytų partnerystės techninės pagalbos patikos fondą. Taip prisidedama prie ryžto didinti Lietuvos oficialią paramą vystymuisi, didinamas Lietuvos vaidmuo tarptautinėje donorų bendruomenėje, skiriama parama Lietuvos prioritetinėms ES Rytų partnerystės šalims.
5.2. Mokesčių politika
Mokestinių prievolių vykdymas. Siekiant toliau gerinti mokestinių prievolių vykdymą, mažinti sąlygas veikti šešėlinei ekonomikai, didinti kontrolės efektyvumą ir galbūt neteisėtų sandorių atsekamumą, taip pat finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažinti galimybių išvengti mokestinių prievolių ir sudaryti sąlygas efektyviau surinkti mokesčius, parengti ir Seimui pateikti teisės aktų pakeitimų projektai.
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projekte siūloma nustatyti patikimesnį tepalinių alyvų, kurios naudojamos ne pagal tiesioginę paskirtį ir gali būti naudojamos kaip variklių degalai, apmokestinimo akcizais mechanizmą; Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimuose siūloma nustatyti apribojimus atsiskaityti grynaisiais pinigais (iki 5 000 eurų – nevykdantiems ūkinės komercinės veiklos fiziniams asmenims, kitiems asmenims – iki 3 000 eurų); Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose siūloma optimizuoti informacijos, reikalingos nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, taip pat mokestinei prievolei nustatyti ir jos vykdymui užtikrinti, bendradarbiaujant su kitų šalių mokesčių administracijomis, pateikimo procesus; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimuose siūloma įtvirtinti solidariąją atsakomybę nesąžiningais PVM nesumokėjimo atvejais, numatomos priemonės, kaip efektyviau kovoti su neteisėtu PVM vengimu ir piktnaudžiavimu PVM lengvatomis.
Be to, nustatyti papildomi atvejai, kai mokesčių administratorius iš rizikingų mokesčių mokėtojų gali pareikalauti garantijos, skirtos mokestinėms prievolėms įvykdyti, taigi sudarytos papildomos sąlygos užtikrinti mokestinių prievolių įvykdymą.
Siekiant užkardyti mokesčių vengimą, pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės dvišalis susitarimas dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto įgyvendinimo, duomenų apie kitos valstybės susitariančius asmenis, turinčius sąskaitas kitoje valstybėje, Berlyne vykusiame Globalinio forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais kasmetiniame susitikime pasirašytas daugiašalis kompetentingų institucijų susitarimas dėl automatinio apsikeitimo informacija apie finansines sąskaitas.
Siekiant gerinti investicinę aplinką ir kartu prisidėti prie mokesčių slėpimo prevencijos, 2014 metais pradėtos derybos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Vietnamu, inicijuoti parafuotos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Tailandu ir galiojančios sutarties su Šveicarija pakeitimai, pasirašytas ir ratifikuotas šios sutarties su Liuksemburgu pakeitimas, pasiūlyta pradėti derybas dėl šios sutarties su Omanu.
5.3. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti
Išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP per 2014 metus didėjo 2,9 procento (palyginamosiomis kainomis). Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią poveikį ūkio augimui turėjo statyba, pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba.
2014 metais, palyginti su 2013 metais, visos parduotos pramonės produkcijos mastas palyginamosiomis kainomis nepakito (to meto kainomis sudarė 67,43 mlrd. litų, arba 19,53 mlrd. eurų).
2014 metais mažmeninės prekybos (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą ir remontą) apyvarta veikusiomis kainomis siekė 30,24 mlrd. litų (8,76 mlrd. eurų) ir pirmą kartą po ekonominio sunkmečio viršijo 2008 metais buvusį rekordinį jos mastą – 29,75 mlrd. litų (8,61 mlrd. eurų). Vis dėlto, realus (tai yra išreikštas palyginamosiomis kainomis) mažmeninės prekybos apyvartos masto pokytis 2014 metais, palyginti su 2013 metais, padidėjęs 5,6 procento, vis dar buvo 11 procentų mažesnis nei 2008 metais (2013 metais, palyginti su 2008 metais, šis rodiklis buvo 15,7 procento mažesnis).
Šalies prekių eksportas 2014 metais veikusiomis kainomis sudarė 84,25 mlrd. litų (24,4 mlrd. eurų) ir, palyginti su 2013 metais, mažėjo 0,6 procento. Pokytį daugiausia lėmė gerokai sumažėjęs (24,2 procento) mineralinių produktų eksportas. Atmetus mineralinių produktų, itin priklausančių nuo naftos ir jos produktų rinkos pokyčių, įtaką, visas Lietuvos eksportas 2014 metais didėjo 6,7 procento.
Siekdama didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą ir atverti naujas rinkas Lietuvos eksportui, Ekonominės diplomatijos taryba patvirtino 27 ekonominės diplomatijos kryptis. Bendromis Lietuvos institucijų ir verslo pastangomis ir diplomatinėmis priemonėmis aktyviai siekta mažinti Rusijos embargo poveikį, įvairinti Lietuvos eksporto kryptis. Buvo organizuojamos verslo misijos ir forumai (20), parodos ir mugės (200), kiti renginiai, vyko aukšto lygio susitikimai su Persijos įlankos ir Pietryčių Azijos valstybių, Kinijos, Japonijos, Irano, Izraelio, Korėjos Respublikos, Naujosios Zelandijos ir kitų valstybių atstovais.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su 2013 metais, padidėjo 4,6 procento, arba 104 litais (30 eurų) ir sudarė 2 335 litus (676,4 euro). Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis, atsižvelgiant į vartotojų kainų pokyčius) 2014 metais padidėjo 5,0 procento.
Lietuva pagerino konkurencingos šalies pozicijas – Pasaulio ekonomikos forumo 2014–2015 metų ataskaitoje 2014 metais užėmė 41 vietą tarp konkurencingiausių 144 pasaulio valstybių. Per metus labiausiai pagerėjo darbo rinkos efektyvumo, finansų rinkos išsivystymo, technologinio pasirengimo sričių Lietuvos pozicijos (pagal poveikį bendram šalies reitingui). Reikšmingos pažangos pasiekta gerinant institucijų ir prekių rinkos efektyvumą. Lietuva gerai įvertinta pagal tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimo rodiklį (7 vieta), ryšio tarp darbo apmokėjimo ir produktyvumo rodiklį (12 vieta), Vyriausybės politikos įgyvendinimo skaidrumą (28 vieta).
4 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta)
Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumo 2014 metų tyrimas
Dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui. Apie gerėjančias verslo sąlygas byloja tas faktas, kad daugėja veikiančių mažų ir vidutinių įmonių. 2015 metų pradžioje Lietuvoje veikė 76 077 mažos ir vidutinės įmonės. Per metus (palyginti su 2014 metų pradžia) jų padaugėjo 8 134, arba 12 procentų. Labiausiai daugėjo veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų (atitinkamai 7 299 ir 1 568).
Eurobarometro 2012 metais atlikto tyrimo duomenimis, 18 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad apsispręsti dirbti savarankiškai labiausiai kliudė finansinių išteklių stoka, o kliūtys gauti finansavimą verslui – vienas iš svarbiausių verslumą ribojančių veiksnių. Mažų ir vidutinių įmonių prieigą prie finansinių išteklių gerina uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos finansinės priemonės. Gerinant finansinių išteklių prieinamumą, 2014 metais finansų inžinerijos ir su ja susijusiomis priemonėmis paremta 1 750 smulkaus ir vidutinio verslo subjektų: suteiktos 347 paskolos, kurių dydis – 202,13 mln. litų, 607 garantijos, kurių suma – 318,35 mln. litų, 775 smulkaus ir vidutinio verslo subjektams kompensuotos 5,90 mln. litų dydžio palūkanos, į 21 įmonę investuota rizikos kapitalo, investicijų suma – 59,70 mln. litų.
2014 metais priimtas sprendimas padidinti verslo subjektų kredito įstaigoms už paskolas ar lizingo sandorius sumokėtų palūkanų kompensuojamą dalį, tai yra kompensacijos procentą, – nuo 50 iki 95 procentų veikiantiems regionuose ir iki 70 procentų veikiantiems Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.
Siekiant atverti naujas verslo galimybes ir skatinti konkurenciją teikiant socialines paslaugas, parengtas socialinio verslo koncepcijos projektas (koncepciją numatoma patvirtinti 2015 metų I ketvirtį).
Nuo 2014 m. spalio 1 d. minimalioji mėnesinė alga padidėjo 35 litais.
2014 metais įsteigta 217 naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų ir 373 naujos įmonės. Išankstiniais duomenimis, 2014 metais 1 tūkst. gyventojų teko 79,4 veikiančios mažosios ir vidutinės įmonės ir tiek pat fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą (2013 metais 1 tūkst. gyventojų teko 70,63 veikiančios mažosios ir vidutinės įmonės ir tiek pat fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą).
Ūkio ministerija, kaip konkurencingumo politiką formuojanti institucija, atsižvelgdama į rinkos poreikius ir siekdama apsispręsti dėl priemonės, kuri palengvintų priėjimą prie finansavimo šaltinių ir drauge – atsiskaitymą su užsienio partneriais, o tai ypač svarbu pablogėjusiomis tarptautinės prekybos sąlygomis, atliko rinkos poreikių analizę. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai ir finansų įstaigos nurodė, kad viena iš priemonių, palengvinančių priėjimą prie finansavimo šaltinių ir atsiskaitymą tarp partnerių, taip pat išsprendžianti apyvartinių lėšų stokos problemą, galėtų būti faktoringo bendrovėms teikiamos garantijos už faktoringo sandorius. Uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2013 metais atliktoje studijoje „Valstybės intervencijos poreikio finansų inžinerijos priemonių verslui forma Lietuvoje“ pasiūlyta nauja finansų inžinerijos priemonė – portfelinės faktoringo garantijos.
Toliau vykdyta valstybės valdomų įmonių pertvarka. 2014 metais Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimus, į valstybės ir savivaldybių įmonių valdybas galės būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti fiziniai asmenys. Naujos sudėties valdybos turės būti sudarytos iki 2015 m. rugsėjo 1 dienos. Rengiamas įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas – kandidatų į valstybės įmonių valdybos narius parinkimo tvarka. Naujieji valdybų sudarymo principai leis sudaryti profesionalesnes valdybas.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymui, Vyriausybė patvirtino Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašą, kuriame nustatyta valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų privatizavimo būdų ir procedūrų įgyvendinimo tvarka; pripažinti netekusiais galios 12 nutarimų, reguliuojančių valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, – panaikintas nebeaktualus valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo teisinis reguliavimas.
Valdymo koordinavimo centras 2014 metais išanalizavo 120 valstybės valdomų įmonių strategijų ir parengė individualias šių įmonių strategijų tobulinimo rekomendacijas.
VI. VERSLAS IR INOVACIJOS
Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2015“ duomenimis, pagal verslo sąlygas Lietuva 2014 metais užėmė 24 vietą tarp 189 pasaulio valstybių ir 10 vietą tarp ES valstybių narių. Didžiausia pažanga vertinamuoju laikotarpiu (2013 m. birželio 1 d. – 2014 m. birželio 1 d.) padaryta statybos leidimų gavimo (15 vieta) ir sutarčių vykdymo (14 vieta) srityse. Geri Lietuvoje verslo pradžios (11 vieta), turto registravimo (9 vieta), kredito gavimo (23 vieta) ir užsienio prekybos (21 vieta) rodikliai.
5 pav. Verslo aplinkos indeksas (Lietuvos vieta)
Šaltinis – Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2015“ ataskaita
Remiantis EK parengtu Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės vertinimu, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2013 metais išaugo iki 0,289 (2014 metų duomenys bus paskelbti 2015 metų balandžio mėnesį).
* Prognozė.
6 pav. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (balais nuo 0 iki 1)
Šaltinis – Europos inovacijų švieslentė (ang. European Innovation Scoreboard)
Lietuva kartu su Kroatija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Malta, Lenkija, Ispanija, Portugalija, Slovakija priklauso nuosaikių inovatorių grupei (angl. moderate innovators). Pažymėtina, kad vidutinis inovatyvumo augimas Lietuvoje spartesnis už ES valstybių vidurkį. Per 8 metus (nuo 2006 iki 2013 metų) vidutinis inovatyvumo augimas siekė 2,6 procento (ES valstybėse – 1,7 procento).
2014 metų III ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 40,9 mlrd. litų vertės sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų (2013 metų IV ketvirčio pabaigoje – 43,92 mlrd. litų šių investicijų). Per 3 pirmuosius 2014 metų ketvirčius tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sumažėjo 0,5 procento. Galutiniai 2014 metų duomenys bus paskelbti 2015 metų balandžio mėnesį.
6.1. Verslo sąlygų gerinimas
Administracinės naštos mažinimas. 2014 metais nustatytas naujas administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo tikslas, taikomas kiekvienai institucijai individualiai: administracinės naštos, kurią ūkio subjektams sukelia institucijos kompetencijos srityje inicijuotas teisinis reguliavimas, lygis per kalendorinius metus turi išlikti nepakitęs arba mažėti. Įvertinus administracinės naštos pokytį, kurį lėmė valstybės institucijų 2014 m. liepos 26 d.–gruodžio 31 d. vertinti ir priimti teisės aktai, nustatyta, kad 7 institucijoms administracinė našta sumažėjo, 6 institucijų administracinė našta liko nepakitusi, 4 institucijos sukūrė naują administracinę naštą, 18 institucijų ataskaitiniu laikotarpiu administracinės naštos nevertino ir vertinimų neteikė. Administracinė našta verslui iš viso sumažėjo 6,4 mln. litų.
Vyriausybė patvirtino 2014–2015 metų administracinės naštos mažinimo priemonių planą, kuriame numatytos 92 administracinės naštos mažinimo priemonės. 2014 metais numatyta įvykdyti 50 priemonių. Per nustatytus terminus įvykdyta 20 priemonių: įvykdyti 28 priemones vėluojama, neįvykdytos 2 priemonės, pateiktos neįvykdymo priežastys. Įgyvendintos ir dvi priemonės, kurios numatytos 2015 metams.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Reguliavimo politikos komiteto 2014 m. balandžio 14–15 d. posėdyje paskelbta oficiali reguliavimo politikos peržiūros pradžia. EBPO delegacija 2014 m. lapkričio 24–28 d. Lietuvoje surengė reguliavimo politikos peržiūros „faktų tikrinimo“ vizitą, per kurį daugiausia dėmesio skirta reguliavimo politikos praktiniam įgyvendinimui, geresnio reglamentavimo priemonių vykdymui ir efektyvumui, taip pat verslo priežiūros reformos įgyvendinimui.
Per ūkinės veiklos leidimų peržiūrą įvertinta 12 ministerijų ir Lietuvos banko pateikta informacija apie 423 rūšių licencijas – Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui 45 rūšių licencijas pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – deklaracija, 9 rūšių licencijų atsisakyti, 160 rūšių licencijų išdavimo tvarką supaprastinti. Siekiant teikti vartotojams rūpimą informaciją apie visiems ūkio subjektams išduotas licencijas vienoje vietoje ir užtikrinti patogią ir efektyvią jos paiešką, kuriama Licencijų informacinė sistema.
Ūkio subjektų priežiūros pertvarka. Vykdoma ūkio subjektų priežiūros institucijų pertvarka leis suderinti institucijų atliekamas priežiūros funkcijas, efektyvinti priežiūrą atliekančių institucijų veiklos procesus, optimizuoti valdymo struktūras, tobulinti darbuotojų kompetenciją, taip bus taupomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ir mažinama priežiūros našta ūkio subjektams.
2014 metų vasario mėnesį Vyriausybės strateginis komitetas pritarė Ūkio ministerijos parengtiems pasiūlymams dėl ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo krypčių, tikslų ir procesų organizavimo, o rugsėjo mėnesį priėmė galutinius sprendimus dėl visų priežiūros sričių institucijų veiklos konsolidavimo ir priežiūros funkcijų optimizavimo. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtinti 8 konsolidavimo priemonių planai, kuriuose nurodyti konkrečių teisės aktų projektų parengimo terminai ir numatytos kitos priemonės sprendimams įgyvendinti.
Nuspręsta sujungti Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos į Audito, apskaitos, vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą; Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Lietuvos metrologijos inspekciją prijungti prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos; sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją, įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją. 10 teritorinių visuomenės sveikatos centrų sujungiami į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba jungiamos į vieną konsoliduotą instituciją. Aplinkos apsaugos srities priežiūros institucijų veikla telkiama dviejose institucijose - institucijų atliekamos ūkio subjektų priežiūros funkcijos perduodamos Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, o funkcijos, susijusios su leidimų išdavimu ir reguliavimo ar aplinkosaugos sąlygų nustatymu, – Aplinkos apsaugos agentūrai. Tai padės suvienodinti kontrolės vykdymo procedūras ir reikalavimus, centralizuoti bendrąsias šios srities funkcijas, vienodai konsultuoti ūkio subjektus ir taikyti teisės aktų reikalavimus.
Parengtas paketas įstatymų pakeitimų įgyvendinant sprendimus dėl vartotojų saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo – metrologinės priežiūros, ne maisto produktų priežiūros, vartotojų ir verslininkų ginčų nagrinėjimo veiklos sutelkimo vienoje institucijoje – Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, prie kurios būtų prijungtos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Lietuvos metrologijos inspekcija. Siūlomų pakeitimų tikslas – optimizuoti vartotojų teisių apsaugą įgyvendinančių institucijų veiklos procesus, sutrumpinti konsultavimo, priežiūros ir ginčų sprendimo terminus, efektyviai formuoti ūkio subjektų ir vartotojų konsultavimo, priežiūros planavimo, ekonominių sankcijų skyrimo praktiką – išvengti pakartotinių ūkio subjektų patikrinimų, supaprastinti ginčų sprendimo ne teisme tvarką, sumažinti institucijų administracines sąnaudas ir užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių naudojimą.
Atlikta ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos galimų veiklos modelių analizė. Remiantis analizės išvadomis bus sukurta ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinė sistema, sudaranti sąlygas atsisakyti reikalavimo, kad verslas teiktų duomenis ar informaciją, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija.
Įdiegti pažangūs veiklos metodai priežiūros institucijose – 2014 metų duomenimis, 21 priežiūros institucija (iš 59 tokių institucijų) įdiegė veiklos efektyvumo rodiklius, 47 institucijos prisijungė prie Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų, 14 institucijų bendrai konsultuoja, 39 institucijos vertina ūkio subjektų rizikingumą, 29 institucijos taiko kontrolinius klausimynus, kuriais naudojantis šalyje atliekama daugiau kaip 2/3 visų patikrinimų (parengti 148 kontroliniai klausimynai, kurie taikomi daugiau nei 40 ekonominės veiklos sričių). 2014 metais net 69 procentai apklaustų įmonių teigiamai įvertino kintantį inspektorių požiūrį į verslą.
Įmonių teisinio reguliavimo tobulinimas. Sudarytos teisinės sąlygos Lietuvoje veikti ES centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemai. Ši sistema pagerins tarpvalstybinę prieigą prie ES centriniuose, komerciniuose ir bendrovių registruose registruotų bendrovių ir jų užsienio filialų dokumentų, duomenų ir kitos informacijos apie bendroves ir jų užsienio filialus, taip pat prisidės prie Europos verslo subjektų konkurencingumo skatinimo, administracinės naštos mažinimo ir teisinio tikrumo didinimo. Numatoma, kad ši informacija bus viešai prieinama per Europos e. teisingumo portalą ir Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainę nuo 2017 metų liepos mėnesio.
2014 m. liepos 17 d. priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimai, kurių tikslas – siekiama supaprastinti veiklos nevykdančių juridinių asmenų likvidavimo procedūras, atsisakant teisminių procedūrų. Šie pakeitimai užtikrins, kad Juridinių asmenų registre kaupiami duomenys bus teisingesni ir patikimesni, leis sumažinti teisėjų darbo krūvį ir sutaupyti biudžeto lėšų, nes nereikės administruoti neveikiančių juridinių asmenų mokesčių ir kitų įmokų. Juridinių asmenų registro tvarkytojui suteikta teisė atlikti procedūras, reikalingas veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Pakeitimai įsigaliojo 2015 m. sausio 1 dieną.
Nemokumo procesų reguliavimas. Didinant bankroto administratorių teikiamų paslaugų konkurenciją, 2014 metais sudaryta galimybė kitų ES valstybių narių nemokumo administravimo praktikams teikti Lietuvoje bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas laikinai ar vienkartinai. Vyriausybė patvirtino Bankroto administratorių atrankos taisykles, kuriose nustatytos bankroto administratoriaus atrankos tvarka ir kriterijų, pagal kuriuos naudojantis kompiuterine programa atrenkamas konkrečios įmonės administratorius, reikšmės.
Siekiant užtikrinti turto pardavimo per bankroto procesą skaidrumą, 2014 metais sudarytos teisinės sąlygos bankroto metu turtą parduoti iš varžytynių elektroniniu būdu.
Viešųjų verslo paslaugų prieinamumo pradedantiesiems verslininkams didinimas ir verslumo skatinimas. Didinant informavimo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą verslui, 2014 metais toliau įgyvendinta ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama priemonė „Asistentas-4“. Pagal šią priemonę Lietuvos savivaldybėse vykdyta 16 projektų (skirta 4 mln. eurų), pagal kuriuos konsultacinės paslaugos suteiktos 6 862 naudos gavėjams ir suorganizuoti 268 verslo informaciniai renginiai. Suteiktos viešosios paslaugos verslui padėjo įsteigti 60 naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.
Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ 2014 metais suteikė 1 890 valandų nemokamų konsultacijų pradedantiesiems verslininkams; suorganizavo 16 verslumo renginių ciklo „Verslas veža“ renginių; toliau įgyvendino projektą „Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai jaunimui iki 29 m.“; surengė 12 seminarų, skirtų moterų verslumui skatinti, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje.
Eksporto skatinimas. Patvirtintos Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 metų gairės, kurios nustato prioritetinius eksporto plėtros tikslus, siektinus rezultatus, skatinimo prioritetus, kriterijus ir veiklas. Gairėse nustatytas strateginis tikslas – diversifikavus eksporto rinkas, padidinti prekių ir paslaugų eksportą, ypač daug dėmesio skirti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui.
Reaguojant į Rusijos Federacijos embargą ir atsižvelgiant į tai, kad daliai įmonių dėl įvykių Ukrainoje teko perorientuoti veiklą ir keisti eksporto partnerius, paskelbtas 5-asis priemonės „Naujos galimybės“ kvietimas ir įmonės galėjo teikti paraiškas dalyvauti naujose parodose ir mugėse užsienyje. Pagal šį kvietimą 258 projektams paskirstyta 27,1 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Iš viso pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonę „Naujos galimybės“ iki 2014 metų pabaigos sudarytos 1 063 sutartys, kurių vertė – 136,48 mln. litų, išmokėta 88,58 mln. litų. Įgyvendinant pagal šią priemonę finansuotus projektus, iki 2014 metų pabaigos atlikti 687 užsienio rinkų tyrimai, parengtos 205 produktų eksporto plėtros strategijos, 271 įmonė pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 253 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas. Parengtos 688 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonės.
2014–2020 metais suplanuotos priemonės mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautiškumui skatinti: priemonė „Expo sertifikatas LT“, skirta produktų ir paslaugų eksporto sertifikatams; priemonė „Naujos galimybės LT“ – labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ar Lietuvoje vykstančiose parodose, mugėse, verslo misijose; priemonė „Expo konsultantas LT“ suteiks galimybę mažoms ir vidutinėms įmonėms kreiptis į Nacionalinį konsultantų registrą ir gauti konsultacijas eksporto klausimais.
Stiprindama ekonominį atstovavimą užsienyje, Vyriausybė išplėtė Lietuvos komercijos atašė Kinijos Liaudies Respublikoje veiklos teritoriją į Korėją, Mongoliją ir Vietnamą, Lietuvos komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje veiklos teritoriją – į Omano Sultonatą, Lietuvos Respublikos komercijos atašė pareigybė įsteigta Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 2014 metais komercijos atašė paskyrimo valstybėse surengta 111 verslo renginių ir dvišalių verslo atstovų susitikimų arba padėta juos surengti, inicijuotos 77 verslo misijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į tas valstybes, kuriose dirba Lietuvos Respublikos komercijos atašė.
6.2. Investicijų skatinimas
Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės fdimarkets.com išankstiniais duomenimis, per 2014 metus į Lietuvą pritraukti 44 tiesioginių užsienio investicijų projektai (per 2013 metus – 38 tokie projektai). Visų šių projektų bendra investicijų į ilgalaikį turtą vertė – apie 1 802,36 mln. litų (2013 metais – 2 289,21 mln. litų), juos įgyvendinus Lietuvoje numatoma sukurti 3 194 naujas darbo vietas.
* 2014–2017 metais pateikiami prognozuojami duomenys.
7 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis, procentais
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Vyriausybė patvirtino Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programą, kurioje nustatyti investicijų į paslaugų ir gamybos sektorius skatinimo, pramonės plėtros bendrosios politikos tikslai ir uždaviniai, kuriuos įgyvendinus didėtų Lietuvos konkurencingumas.
Siekiant gerinti investicinę aplinką, priimtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyta pramonės parko steigimo procedūra, reglamentuota jame veikiančių ūkio subjektų veikla ir investavimas.
2014 metais drauge su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ į Lietuvą pritraukti 29 investicijų projektai, kuriuos įgyvendinus bus sukurta 1 860 darbo vietų. Projektai bus įgyvendinami Vilniuje (15 projektų), Klaipėdoje (4 projektai), Kaune (5 projektai), po vieną projektą – Panevėžyje, Biržuose, Šilutėje, Tauragėje ir Garliavoje. Daugiausia (400) darbo vietų bus sukurta Vilniuje įgyvendinant JAV įmonės verslo paslaugų projektą.
Vykdant ES struktūrinių fondų priemonę „Asistentas-3“, verslo subjektams suteiktos 2 775 konsultacijos, įsteigtos 168 naujos įmonės. Skatinant investicijų pritraukimą į Lietuvą ir vykdant ES struktūrinių fondų priemonę „Invest LT+“, numatoma sukurti 292 darbo vietas. Pagal priemonę „Invest Lt-2“, kuria siekiama mažinti socialinę atskirtį, naikinti regionines problemas ir skatinti kurti naujas darbo vietas, numatoma sukurti 2 452 naujas darbo vietas.
Kauno laisvajai ekonominei zonai plėtoti reikalingoje teritorijoje pradėtos procedūros, susijusios su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, – 2014 metais inicijuotas 85 žemės sklypų, esančių Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimas visuomenės poreikiams. Pradėta 11 teisminių bylų, todėl žemės sklypų savininkams bus galutinai kompensuoti nuostoliai už paimtus iš jų visuomenės poreikiams žemės sklypus, kai teismai priims šiose bylose galutinius ir neskundžiamus sprendimus. Tarpininkaujant Ūkio ministerijai, Klaipėdos miesto savivaldybė visiškai atsiskaitė su Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje esančių žemės sklypų savininkais už paimamą iš jų visuomenės poreikiams žemę.
Turizmo plėtra. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visose Lietuvos apgyvendinimo įstaigose 2014 metais apsistojo 2,4 mln. turistų, arba 8,2 procento daugiau nei 2013 metais. Užsienio turistų šalies apgyvendinimo įstaigose 2014 metais padaugėjo iki 1,3 mln., apsistojo daugiau kaip 1 mln. vietinių turistų.
Šalyje 2014 metais apgyvendinimo paslaugas teikė 662 kaimo turizmo sodybos, arba 6,8 procento daugiau nei 2013 metais. Kaimo turizmo sodybose 2014 metais turistų apsistojo 12,5 procento daugiau nei 2013 metais. Užsieniečiai sudarė 8,8 procento visų apsistojusiųjų kaimo turizmo sodybose, daugiausia jų atvyko iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos.
Prognozuojamais Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2014 metais iš atvykstamojo turizmo gauta 5,7 mlrd. litų pajamų.
Siekdama spartinti turizmo infrastruktūros plėtrą ir gerinti paslaugų kokybę, Lietuvos, kaip turistinės šalies, žinomumą ir jos įvaizdį, mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą, Vyriausybė patvirtino Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programą.
Atsižvelgiant į turizmo sektoriaus būklę, 2014 metais parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo projektas. Įstatymo tikslas – stiprinti turistų apsaugą ir sudaryti sąlygas Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos griežčiau ir operatyviau atlikti turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą. Be to, siūloma nustatyti didesnes draudimo sumas tais atvejais, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu, išplėsti reikalavimus kelionių organizatoriaus pažymėjimui gauti.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos kvietimu, Lietuvoje apsilankė 331 užsienio žiniasklaidos atstovas. Palankūs atgarsiai apie Lietuvą įvairiuose žiniasklaidos kanaluose prisidėjo prie to, kad pasaulinis kelionių gidas „Lonely Planet“ Lietuvą pripažino ta valstybe, kurią privalu pamatyti 2015 metais (dešimtuke Lietuvai skirta trečioji vieta).
6.3. Inovacijos
Vyriausybė patvirtino Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą. Sumani specializacija skatina kurti technologines ir praktika grindžiamas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus. Programai įgyvendinti parengta 20 sumanios specializacijos krypčių prioritetų veiksmų planų projektų, kurie sulaukė EK atstovų palankaus preliminaraus vertinimo. Lieka sutarti dėl jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų finansavimo modelio, kuriuo remiantis 2015 metais bus pradėtos finansuoti bendros mokslo ir verslo idėjos, skirtos naujai technologijai, produktui, procesui, metodui sukurti ir pritaikyti visuomenės poreikiams ir (arba) diegti į rinką.
Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) finansavimas labai priklauso nuo ES struktūrinių fondų investicijų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos sudarė 30 procentų viso MTEP finansavimo. Nuo 2020–2022 metų mažėjant ES struktūrinei paramai, reikės priemonių, kurios užtikrins tolesnę MTEP plėtrą (pagal įsipareigojimus ES MTEP finansuoti 2020 metais turėtų būti skirta 1,9 procento Lietuvos BVP). 2014–2020 metų ES paramos laikotarpiu Lietuva turi pasirengti šią mažėjančią paramą kompensuoti verslo investicijomis į MTEP paslaugas, teikiamas 2007–2013 metais sukurtos ir atnaujintos MTEP infrastruktūros pagrindu. Nors 2014 metų Inovacijų švieslentėje pagal skiriamus išteklius ir vykdomas inovacines veiklas Lietuva artėja prie ES vidurkio, tačiau pagal ekonominį inovacijų poveikį užima paskutinę vietą ES.
Atliktas Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo įstatymo projekto poveikio vertinimas parodė, kad šį įstatymą priimti arba keisti kitus susijusius įstatymus būtina, siekiant mažinti esamą inovacijų skatinimo srities teisinės bazės fragmentaciją. MTEP ir inovacijų teisinės bazės sutvarkymas leistų užtikrinti veiksmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą, valstybės paramos inovatyviam verslui efektyvumą ir didesnį inovacijų poveikį ekonomikai.
Patvirtintos Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, kurių paskirtis – didinti inovacijų paklausą rinkoje. Tačiau siekdama padėti perkančiosioms organizacijoms praktiškai vykdyti inovatyviuosius viešuosius pirkimus, Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti institucija, turėtų parengti inovatyviųjų viešųjų pirkimų vykdymo rekomendacijas, kuriomis vadovaudamosi perkančiosios organizacijos per inovatyviuosius viešuosius pirkimus sumaniai ir teisingai galėtų taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Formuojant inovacijoms palankią aplinką, iki 2014 metų pabaigos finansuoti MTEP projektai, kuriuos įgyvendinant iki 2014 metų pabaigos įsteigtos 578 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietos, sukurti 474 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, įsteigtos 165 naujos technologinės įmonės, 3 547 tyrėjai ir pagalbinio personalo darbuotojai atliko MTEP darbus, numatytus projektų planuose.
Skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, buvo įgyvendinama 10 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūros plėtros projektų, kuriems skirta 117,1 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų, patvirtinta Lietuvos klasterių plėtros koncepcija, kurioje nustatyti klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai, nustatytos klasterizacijos procesų plėtros kryptys, nustatytas optimalus klasterių narių skaičius, klasterių išsivystymo lygis. Sukurti mechanizmai (finansinės priemonės), skatinantys klasterių kūrimąsi, plėtrą, inovacinę veiklą ir jungimąsi prie tarptautinių tinklų. Pasaulio konkurencingumo 2014–2015 metų ataskaitoje pagal klasterių išsivystymo būklę Lietuva 89 vietoje tarp 144 valstybių (20 pozicijų aukščiau nei 2013 metais).
2014 metais toliau įgyvendintas projektas „Naujų technologinių įmonių inkubavimas („Technostartas“)“, kurio tikslas – skatinti kurti naujas inovatyvias technologijų įmones, teikiant joms veiklos pradžios inkubavimo paketus. 2014 metais surinktos 177 idėjos, ekspertų teigiamai įvertintos 65 inovatyvios technologinio verslo idėjos. 2014 metais įkurtos 45 technologinės įmonės: 27 įmonės Vilniuje, 15 įmonių Kaune ir 3 įmonės Klaipėdoje.
2014 m. spalio 7 d. pasirašytas Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas su Europos kosmoso agentūra (EKA), siekiant sudaryti galimybes Lietuvos verslininkams ir mokslininkams tapti pripažinto aukščiausio lygio tarptautinio mokslo, technologijų ir inovacijų tinklo dalyviais.
VII. SOCIALINĖ POLITIKA
7.1. Socialinė politika
Darbo rinka ir užimtumas. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, gyventojų užimtumo lygis per metus padidėjo 2 procentiniais punktais – nuo 63,7 procento 2013 metais iki 65,7 procento 2014 metais. 2014 metais 15–64 metų vyrų užimtumo lygis buvo 66,5 procento (padidėjo 1,8 procentinio punkto), 15–64 metų moterų – 64,9 procento (padidėjo 2,1 procentinio punkto), jaunų 15–24 metų asmenų – 27,6 procento (padidėjo 3 procentiniais punktais). Lietuvoje 2014 metais dirbo 1 mln. 319 tūkst. gyventojų, tai 2 procentais daugiau nei 2013 metais. Per metus užimtųjų labiausiai padaugėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (12 tūkst. asmenų), transporto ir saugojimo (6,9 tūkst. asmenų), prekybos (5,3 tūkst. asmenų) sektoriuose, o sumažėjo – pramonės (3,9 tūkst. asmenų) ir profesinės, mokslinės ir techninės (3,1 tūkst. asmenų) veiklos sektoriuose.
Nedarbo lygis Lietuvoje nuosekliai mažėja. 2014 metais nedarbo lygis per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto, nuo 11,8 procento 2013 metais iki 10,7 procento 2014 metais. Lietuvoje nedarbo lygis buvo artimas ES vidurkiui, kuris, preliminariais duomenimis, siekė 10,2 procento. Asmenų iki 25 metų nedarbas 2014 metais, palyginti su 2013 metais, taip pat sumažėjo 2,6 procentinio punkto – nuo 21,9 iki 19,3 procento. Kasmet mažėja ir ilgalaikio nedarbo, kai asmenys darbo rinkoje nedalyvauja metus ir ilgiau, lygis – 2014 metais sudarė 4,8 procento ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei 2013 metais. Ilgalaikių bedarbių buvo 70,7 tūkst., arba 44,7 procento visų bedarbių, tai 3,4 tūkst. (4,5 procento) mažiau nei 2013 metais.
Pradėti įgyvendinti Vyriausybės patvirtinta Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programa ir šios programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas (toliau – Planas). Plano priemonės skirtos darbo vietų kūrimui ir darbo paklausai skatinti, darbo jėgos kvalifikacijos atitikties darbo rinkos poreikiams problemoms spręsti, laisviems darbo ištekliams į darbo rinką integruoti ir padėti joje išsilaikyti.
Sumažėjęs nedarbo lygis tiesiogiai susijęs su šalies ekonomikos būklės gerėjimu ir vidaus paklausos augimu. Tiek bedarbių, tiek užimtųjų skaičiaus kaitą veikia didėjantis gyventojų aktyvumas ir kryptingas darbo ieškančių asmenų aktyvinimas ir motyvavimas teikiant finansinę paramą paklausioms kvalifikacijoms ar darbiniams gebėjimams įgyti. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones 2014 metais dalyvavo 45 493 asmenys (2013 metais – 45 097 asmenys), iš jų 21 941 (49 procentai) moteris, 15 899 (35 procentai) vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus asmenys, 9 904 (22 procentai) asmenys iki 25 metų, 20 363 (45 procentai) ilgalaikiai bedarbiai. Didžiausią dalį remiamojo įdarbinimo priemonių dalyvių sudarė asmenys, dirbantys viešuosius darbus (49 procentai), ir asmenys, įdarbinti subsidijuojant (45 procentai). Per 6 mėnesius po to, kai dalyvavo darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, įsidarbino daugiau nei 90 procentų asmenų, o tai 18 procentinių punktų daugiau nei 2013 metais.
Pasinaudoję parama darbo vietoms steigti, darbo vietas susikūrė 6,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Įsteigtos 507 naujos darbo vietos, iš jų subsidijuojant darbo vietų steigimą 142 darbo vietos pritaikytos neįgaliesiems; pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektus įsteigtos 323 darbo vietos, organizuojant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę – 42 darbo vietos. Subsidija verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms iš dalies kompensuoti skirta 5 833 asmenims, iš jų 2,3 tūkst. moterų, 0,9 tūkst. asmenų iki 25 metų, 1,2 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų, 1,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių ir 0,2 tūkst. neįgaliųjų.
Įsigiję verslo liudijimus savarankišką veiklą pradėjo 71,5 tūkst. (2013 metais – 59,7 tūkst.) asmenų, iš jų 30,6 tūkst. moterų, 4,9 tūkst. asmenų iki 25 metų, 18 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų, 12,4 tūkst. ilgalaikių bedarbių, 1,1 tūkst. neįgaliųjų.
Darbo santykiai ir darbo apmokėjimas. Pataisius Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir atsisakius darbo sutarčių registravimo ir darbo pažymėjimų, taip pat supaprastinus darbuotojų įdarbinimo tvarką, sumažinta administracinė našta verslui. Sudarytos teisinės sąlygos mažinti darbdavių paskatų nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių, skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialines garantijas.
Priimtos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, įpareigojančios bedarbį grąžinti nedarbo socialinio draudimo išmokas, jeigu jis dirbo nelegaliai ir gavo atlyginimą.
2014 metais užregistruota 13 teritorinių kolektyvinių sutarčių ir 10 šakos kolektyvinių sutarčių, tai 3 kartus daugiau nei 2013 metais, kai užregistruotos 7 kolektyvinės sutartys. Pasirašyti teritorines ir šakos lygio kolektyvines sutartis labiausiai skatino 2014 metais vykdytas Europos socialinio fondo ir valstybės lėšomis finansuotas projektas „Socialinio dialogo skatinimas“.
Nuo 2014 m. spalio 1 d. nustatyta 1 035 litų minimalioji mėnesinė alga (padidinta 3,5 procento). Nuo 2015 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga – 300 eurų.
Darbuotojų sauga ir sveikata. Mažinant 2014 metais administracinę naštą verslui, patikslintas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – nustatyta, kad tik tos įmonės, kuriose dėl vykdomos veiklos darbuotojams kyla grėsmė saugai ir sveikatai dėl pavojingų ar kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, privalo Valstybinei darbo inspekcijai teikti informaciją apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.
Patikslintos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos – atsisakyta pakartotinio darbdavio ar jam atstovaujančio asmens atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir aiškiai nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviui įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje atstovauja jos vadovas. Nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbdavių žinios privalomai tikrinamos tik pradedant veiklą.
Tobulinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo procedūras ir apskaitos tvarką, reglamentuotos nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo ir įvykių darbe, dėl kurių darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimo procedūros. Patikslintos profesinių ligų tyrimo procedūros.
Piniginė socialinė parama. Socialinės išmokos ir piniginė socialinė parama, teikiama vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, 2014 metais sudarė 745,8 mln. litų ir, palyginti su 2013 metais, sumažėjo 22,4 procento (nuo 960,7 mln. litų iki 745,8 mln. litų) dėl teigiamų pokyčių darbo rinkoje ir piniginės socialinės paramos sistemos pertvarkos.
Toliau vykdyta 2012 metais pradėta piniginės socialinės paramos sistemos pertvarka – atsižvelgiant į penkių bandomųjų savivaldybių gerąją praktiką ir rezultatus, 2014 metais priimti teisės aktų pakeitimai, nustatantys nuo 2015 m. sausio 1 d. visose savivaldybėse vienodą piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens tiekimo išlaidų kompensacijos) teikimo modelį, kai paramos teikimas savivaldybėms perduodamas kaip savarankiška funkcija, kuri finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Pertvarka ir finansavimo decentralizavimas davė teigiamų rezultatų: savivaldybėse kasmet mažėja paramos gavėjų (2013 metais vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 190 tūkst., 2014 metais – 140,1 tūkst. asmenų) ir šios paramos mokėjimo išlaidų (2013 metais – 508,2 mln. litų, 2014 metais – 358,4 mln. litų), mažėja piktnaudžiavimo pinigine parama atvejų, didėja gyventojų aktyvumas ir įtrauktis į darbo rinką.
8 pav. Socialinės pašalpos mokėjimo išlaidų ir gavėjų kaita
Šaltinis – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2013 metų pabaigoje baigus įgyvendinti programą, pagal kurią skurstantys šalies gyventojai gaudavo paramą maisto produktais iš intervencinių atsargų, stengtasi užtikrinti šios pagalbos tęstinumą. Nuo 2014 metų sausio mėnesio, patvirtinus laikinąją tvarką, pradėta įgyvendinti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 2014–2020 metų programa, pagal kurią Lietuvai 2014–2020 metais numatyta skirti 90,8 mln. eurų. 2014 metais organizuoti 2 maisto produktų pirkimai, kurių vertė – 11,6 mln. eurų, parama išdalyta 279 tūkst. asmenų.
Neįgaliųjų socialinė integracija. Įgyvendinant Neįgaliųjų socialinės integracijos programą, didinama neįgaliųjų įsidarbinimo galimybių, jie skatinami dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. 2014 metais joje dalyvavo 626 neįgalieji, programą baigė 425 asmenys. Per 6 mėnesius po to, kai baigė profesinės reabilitacijos programą, įsidarbino 65,7 procento asmenų, tai yra 4,7 procento daugiau nei 2013 metais. 2014 metais teisės aktuose nustatyta nauja paslauga neįgaliesiems – palaikymas darbo vietoje padedant spręsti asmens socialinių įgūdžių stokos, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemas, tarpininkavimas tarp asmens ir darbdavio, sprendžiant problemas, susijusias su darbo santykiais ar sąlygomis.
Techninės pagalbos priemonėmis 2014 metais iš viso aprūpinti 34 123 (2013 metais – 32 716) neįgalūs asmenys (75,14 procento visų asmenų, kuriems šių priemonių reikia), neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 236 būstai (2013 metais – 224 būstai). Socialinės reabilitacijos paslaugos 2014 metais suteiktos 32 812 neįgaliųjų.
2014 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje jos atstovas paskirtas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto nariu 2015–2018 metų kadencijai.
Užsieniečių integracija. 2014 metais pradėti spręsti užsieniečių integracijos klausimai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) paskirta už užsieniečių integracijos politikos formavimą atsakinga institucija, sudaryta Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisija, patvirtintas Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas, kurio paskirtis – integruoti užsieniečius į Lietuvos visuomenės gyvenimą, skatinti visuomenės toleranciją užsieniečiams ir vykdyti integracijos procesų stebėseną.
Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. 2014 metais priėmus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, sudarytos palankesnės sąlygos asmenims ir šeimoms išsinuomoti būstą – asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys tinkamą būstą iš fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus savivaldybes), įgyja teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos suteiks galimybę apsirūpinti būstu kur kas didesniam asmenų (šeimų) skaičiui. Šiai sričiai finansuoti skiriama 4,7 mln. eurų. Būsto nuomos kompensacijomis galės pasinaudoti apie 9 760 asmenų.
Savivaldybių taryboms suteikta teisė priimti sprendimus dėl būstų, kurie nenaudojami arba negali būti panaudoti savarankiškai savivaldybių socialinio būsto nuomos funkcijai atlikti, pardavimo, o gautas lėšas naudoti savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai.
Bendruomenių stiprinimas ir nevyriausybinio sektoriaus plėtra. 2014 metais vietos bendruomenių savivaldai skatinti skyrus 8 mln. litų, įgyvendinta daugiau nei 2 500 veiklų, skirtų pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams ir grupėms, vaikų ir jaunimo užimtumui, kultūriniams ir švietėjiškiems renginiams, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti, sportui ir sveikatinimui plėtoti, bendruomeninei veiklai organizuoti.
Sudaryta Nevyriausybinių organizacijų taryba, sudaranti ilgalaikio struktūruoto valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų bendradarbiavimo galimybes. Įgyvendinti 74 organizacijų institucinio stiprinimo projektai, tobulinta nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių narių kompetencija verslumo ir paslaugų teikimo klausimais.
7.2. Socialinio draudimo sistemos tvarumas
2014 metais, gerėjant ekonomikai ir atsigaunant ūkiui, apie 30 tūkst. padaugėjo dirbančių ir socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų. Didėjo ir jų gaunamos pajamos (vidutinės pajamos, nuo kurių skaičiuotos socialinio draudimo įmokos, buvo 1 962,9 lito, tai yra 80,2 lito didesnės nei 2013 metais), todėl į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau –„Sodra“) biudžetą surinkta daugiau lėšų nei 2013 metais (negalutiniais duomenimis, gauta 10 120,8 mln. litų įplaukų, arba 8 procentais daugiau nei per 2013 metus). Draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos sudarė 97,6 procento įplaukų.
Apskaičiuotos „Sodros“ biudžeto išlaidos 2014 metais buvo 11 195,2 mln. litų, arba 0,7 procento didesnės nei 2013 metais. „Sodros“ biudžeto įplaukos už išlaidas buvo mažesnės 1 074,4 mln. Litų, ir tai 675 mln. litų geresnis rezultatas nei 2013 metais. 2014 metų pabaigoje „Sodros“ pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė 12 200 mln. litų.
Apskaičiuotos išlaidos pensijų socialiniam draudimui sudarė 8 256,5 mln. litų ir per metus padidėjo 91,9 mln. litų. Išlaidos pensijoms padidėjo, nes pradėtos grąžinti 2010–2011 metais sumažintos pensijos. 2014 metais pensijų gavėjams išmokėta 20 procentų jų turėtų praradimų (110,6 mln. litų.), 2015 ir 2016 metais kasmet bus išmokėta po 40 procentų praradimų.
Pervedamų į pensijų fondus lėšų apskaičiuota 445,4 mln. litų, o tai 68,1 mln. litų mažiau negu 2013 metais. Šį skirtumą lėmė tas faktas, kad 2013 metais įstatymo nustatytas kaupiamosios įmokos tarifas buvo 2,5 procento, o 2014 metais – 2 procentai.
2014 metų pabaigoje, priėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, palengvintas individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, taip pat ūkinių bendrijų tikrųjų narių įsitvirtinimas rinkoje pirmaisiais veiklos metais. Jauniems (iki 29 metų), taip pat gaunantiems pensines išmokas ar jau draustiems valstybiniu socialiniu draudimu asmenims sudarytos palankesnės mokestinės sąlygos.
Nuo 2014 metų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos daugiavaikėms motinoms už išaugintus ir gerai išauklėtus 5 ir daugiau vaikų (per metus skirta daugiau kaip 9 000 valstybinių pensijų). Nuo 2014 metų laisvės kovų dalyviais pripažįstami žydų gelbėtojai per holokaustą – 98 asmenims skirtos antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Paskirta 41 pirmojo laipsnio valstybinė pensija nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. padidinta ligos pašalpa, mokama už trečią–septintą nedarbingumo dienas, nuo 40 iki 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Nedarbo draudimo išmokų maksimalus dydis nuo 2015 metų pradžios vėl – 70 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, tai yra 301,7 euro (2010–2014 metais sumažintas iki 650 litų).
Toliau bus atliekami 2014 metais pradėti pažangos darbai siekiant tarpusavyje suderinti socialinio draudimo, užimtumo ir darbo santykių visumą. Bus parengti atitinkamų teisės aktų, apimančių užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumo didinimą, projektai.
7.3. Šeimos politika
Šeimos politika. Plėtojant vaikų dienos centrų veiklą, 2014 metais finansuota 219 vaikų dienos centrų projektų (2013 metais – 203 tokie projektai), kuriems įgyvendinti skirta 8 183 tūkst. litų. Centrų paslaugomis pasinaudojo 6,5 tūkst. vaikų iš socialinės rizikos ir nepasiturinčių šeimų (2013 metais – 6,3 tūkst. tokių vaikų). 2014 metais patvirtinus ir pradėjus įgyvendinti Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo 2014–2015 metų veiksmų planą, remti 47 šioje srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektai ir 5 vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti užimtumui didinti, socialiniam draudimui, paslaugoms šeimai plėtoti, taip pat priemonėms gyventojų senėjimo pasekmėms įveikti įgyvendinti.
Spręsdama smurto artimoje aplinkoje problemas, Vyriausybė patvirtino Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programą ir jos įgyvendinimo 2014–2016 metų veiksmų planą, kuriam įgyvendinti 2014 metais skirta 520 tūkst. litų. Atliktas 2014 metais viešosios nuomonės apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą ir pobūdį tyrimas parodė, kad 18,4 procento apklaustųjų patiria arba yra anksčiau patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Devyni specializuotos pagalbos centrai drauge su partneriais visoje Lietuvoje 2014 metais specializuotą kompleksinę pagalbą suteikė 8,8 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų (2013 metais – 5,1 tūkst. asmenų). Pagalbai finansuoti kasmet skiriama daugiau nei 900 tūkst. litų. 2014 metais organizuota informacinė kampanija „16 dienų be smurto“, finansuoti 45 nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti smurto artimoje aplinkoje prevencijai visoje Lietuvoje.
Vaiko teisių apsauga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 metais buvo 9 702 vaikai, netekę tėvų globos, tai yra apie 1,8 procento visų Lietuvos vaikų. Iš jų šeimose globojami 5 693 vaikai, šeimynose – 443 vaikai, vaikų globos institucijose – 3 566 vaikai. Tėvų globos netekusių vaikų 2014 metais, palyginti su 2013 metais, sumažėjo nuo 2 155 iki 1 915. Kadangi gerėja socialinis darbas su vaiku ir jo šeima, padaugėjo vaikų, iš vaikų globos institucijų sugrįžusių į biologines šeimas, – nuo 832 iki 1 020.
Siekiant, kad mažėtų vaikų, netenkančių tėvų globos, kompleksiškai teikiama pagalba krizinėse situacijoje esantiems vaikus auginantiems tėvams. 2014 metais tokią pagalbą gavusiųjų padaugėjo iki 2 265 asmenų, arba 990 šeimų (2013 metais – 2 036 asmenys).
Skatinant vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą, gerinant paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, organizuoti mokymo renginiai, kuriuose 2014 metais dalyvavo 370 asmenų (260 šeimų), norinčių tapti globėjais (rūpintojais), ir 212 asmenų (117 šeimų), norinčių tapti įtėviais. 2014 metais globa šeimoje nustatyta 878 vaikams (2013 metais – 834 vaikams), šeimynoje – 41 vaikui (2013 metais – 24 vaikams), įvaikinti 88 likę be tėvų globos vaikai (2013 metais – 107 vaikai).
2014 metais parengti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo ir kitų įstatymų projektai, siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistemą, kurioje būtų nustatytos asmenų ir institucijų atsakomybės ir bendradarbiavimo funkcijos, kurių paskirtis – suteikti vaikui reikiamą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškam ir darniam vystymuisi tinkamą šeimos aplinką.
Socialinės paslaugos. 2014 metais priimtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas ir patvirtinti jo įgyvendinamieji teisės aktai, kurių tikslas – tobulinti socialinių paslaugų įstaigų veiklos, licencijavimo, asmenų mokėjimo už socialinę globą, socialinio darbo reglamentavimą.
2014 metais pradėti perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamų paslaugų veiksmai: atliktos teikiamų paslaugų savivaldybėse, regionuose analizės, rengti numatomos pertvarkos aptarimai visuose Lietuvos regionuose, gauti regionų siūlymai (vizijos) dėl pertvarkos atlikimo, patvirtinta tarpinstitucinė pertvarkos stebėsenos grupė. Ir toliau bus teikiamas prioritetas paslaugų vaikui ir šeimai plėtrai bendruomenėje, alternatyvioms vaiko globos formoms šeimoje, ypač siekiant, kad vaikai iki 3 metų nepatektų į institucinę globą.
Stiprinant darbą su probleminėmis šeimomis ir gerinant socialinių darbuotojų darbo sąlygas, nuolat didinama socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, – 2014 metais įsteigus 83 pareigybes, buvo 717,5 socialinių darbuotojų etatai. Nustatytas maksimalus socialinio darbuotojo darbo krūvis – socialinis darbuotojas dirbs ne daugiau kaip su 17 socialinės rizikos šeimų (iki šiol kai kurie darbuotojai dirbdavo su 25 ir daugiau šeimų).
Toliau įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos Integralios pagalbos plėtros programą, kurios tikslas – teikti kokybiškas socialinės globos ir slaugos paslaugas namuose senyvo amžiaus ar neįgaliems asmenims ir pagalbą jų šeimoms, 2014 metais integrali pagalba suteikta 887 asmenims (2013 metais – 352 asmenims), dar 711 šeimos narių (2013 metais – 151 šeimos nariui) suteikta konsultacinė pagalba. 2014 metais tam panaudota 8,7 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. socialinės globos paslaugas teikia tik licencijas įgiję teikėjai. Iki 2014 metų pabaigos suteikta daugiau kaip 590 licencijų vykdyti šią veiklą. Socialinės globos paslaugų licencijavimas padės gerinti šių paslaugų, teikiamų senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams, asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kokybę.
7.4. Jaunimo politika
Jaunų žmonių iki 25 metų nedarbo lygis per vienus metus sumažėjo 2,6 procentinio punkto ir 2014 metais pasiekė 19,3 procento, o tai 2,9 procentinio punkto mažiau nei ES valstybių vidurkis.
9 pav. Jaunų asmenų iki 25 metų nedarbo lygio pokyčiai
Šaltinis – Eurostatas
2014 metais pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva, siekiant visiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymo renginiuose nedalyvaujantiems 15–29 metų asmenims per 4 mėnesius po to, kai netenka darbo arba užbaigia (nutraukia) formalųjį mokymąsi, suteikti pasiūlymą dirbti, toliau mokytis (taip pat ir pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma), atlikti stažuotę. 2014 metais įdarbinta 40,8 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 metų, dalyvaujančių Jaunimo garantijų iniciatyvoje, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 14,1 tūkst. asmenų, iš jų: 2,1 tūkst. asmenų – profesinio mokymo priemonėje, 10,5 tūkst. asmenų – remiamojo įdarbinimo veiklose, 1,4 tūkst. asmenų gavo paramą darbo vietai steigti, 0,07 tūkst. asmenų dalyvavo teritorinio judumo priemonėje. Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 6,3 tūkst. jaunų bedarbių.
2014 metų rugsėjo mėnesį įsigaliojus Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms, jauniems asmenims iki 29 metų sudaryta daugiau galimybių organizuoti savo verslą, įgyti darbinės patirties. Įteisintos 3 priemonės: subsidijos darbo vietai steigti, darbo įgūdžių įgijimo sutartis ir savanoriška praktika.
2014 metais įsteigti 7 nauji jaunimo darbo centrai, taip suformuotas 29 jaunimo darbo centrų tinklas. Šiuose centruose 2014 metais organizuota daugiau nei 5,6 tūkst. informacinių ir mokomųjų renginių, užsiėmimų 76,1 tūkst. jaunų asmenų.
2014 metais daugiausia dėmesio skirta regioninės jaunimo politikos stiprinimui, niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymo renginiuose nedalyvaujančių jaunų asmenų įtraukčiai į visuomeninį gyvenimą ir darbo rinką, savanoriškos veiklos plėtrai. Pradėta įgyvendinti Intensyvios ilgalaikės pagalbos nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui programa, kurioje 2014 metais dalyvavo 1 981 16–25 metų asmuo. Konkurso būdu finansuota 13 atvirų jaunimo centrų, 20 atvirų jaunimo erdvių ir 14 regioninių jaunimo organizacijų tarybų veiklos projektų. Parengtas ir patvirtintas Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų planas.
Stiprinant jaunimo organizacijas, 2014 metais konkurso būdu finansuoti 92 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų projektai, kuriuose dalyvavo 40 789 jauni asmenys, iš jų 7 342 jauni užsienio lietuviai. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą savanorišką veiklą vykdė 356 jauni asmenys, kurie ugdė asmenines, socialines, profesines kompetencijas.
2014 metais pradėta įgyvendinti ES programa „Erasmus+“ (2014–2020 metai), tai yra jaunimui skirta jos dalis „Veiklus jaunimas“, kurios tikslas – tobulinti jaunimo, ypač turinčio mažiau galimybių, svarbiausius gebėjimus ir įgūdžius. Finansuoti 124 projektai, veiklose dalyvavo 4 651 jaunas asmuo, iš jų – 1 228 asmenys, turintys mažiau galimybių.
VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS
8.1. Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos pertvarka
Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo pažanga padaryta užtikrinant vaikų įtrauktį į privalomąjį švietimą, vykdant patyčių ir smurto prevenciją mokyklose, teikiant švietimo pagalbą mokiniams. Šių darbų rezultatai – 50 procentų ar daugiau Vyriausybės programoje užsibrėžtų tikslų.
10 pav. Pažanga, padaryta siekiant svarbiausių Vyriausybės 2012–2016 metų programos rezultatų[2]
Nuo 2013 iki 2014 metų miestuose ir kaimo vietovėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių padaugėjo 225, o jas lankančių vaikų – 4 215. Siekiant užtikrinti prieinamesnį ikimokyklinį ugdymą, atliepiantį šeimų poreikius, 32 ugdymo įstaigose įdiegti pažangaus ugdymo organizavimo modeliai. Plėtojant švietimą kaimo vietovėse, įsteigta 21 mokykla-daugiafunkcis centras (2013 metais jų buvo 27, 2014 metais − 48). Kad vaikų laisvalaikis būtų prasmingas, įvairiose savivaldybėse pradėti įgyvendinti 28 neformaliojo švietimo projektai. Gerinant materialines mokymosi sąlygas, atnaujinti 4 švietimo įstaigų pastatai, iš dalies atnaujinta 30 tokių pastatų ir 32 profesinių mokyklų bendrabučiai; atnaujintas vienas sporto aikštynas, iš dalies atnaujinti – 6 tokie aikštynai. Kuriama gabių vaikų ugdymo sistema. Siekiant skatinti mokyklas vykdyti veiklos tobulinimo projektus, surengtas 2014 metų mokyklų pažangos projektų konkursas.
Kuriama švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų kvalifikacijos, veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, užtikrinsianti, kad mokytojų veikla bus vertinama pagal darbo rezultatus, įteisinsianti privalomą pedagogų atestacijos periodiškumą – kas 5 metus, nustatysianti mokyklų direktorių pavaduotojų ugdymui ir ugdymo skyrių vedėjų kvalifikacinius reikalavimus ir būtinas kompetencijas.
8 klasių mokinių, pasiekiančių bent pagrindinį mokinių skaitymo pasiekimų lygmenį, procentas nuo 2012 iki 2014 metų beveik nekinta (2012 metais – 42,1 procento, 2014 metais – 43,9 procento)[3]. Siekiant gerinti mokinių skaitymo gebėjimus, 2015 metais bus diegiamos atnaujintos lietuvių kalbos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, bendros visoms Lietuvos mokykloms.
Kaimo vietovėse mažai vaikų dalyvauja ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme: ugdymo įstaigas lanko tik 31,8 procento 1–6 metų vaikų (2013 metais iš viso Lietuvoje – 66,7 procento). Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. siūloma įteisinti privalomąjį priešmokyklinį ugdymą. Jau atlikta savivaldybių galimybių teikti privalomąjį priešmokyklinį ugdymą analizė, tam numatytos lėšos. Parengti atitinkami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimai.
Nuo 2009 iki 2013 metų mokyklinio amžiaus vaikų, dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių nesimokančių ir neišvykusių iš Lietuvos, sumažėjo beveik perpus (iš visų 7–16 metų vaikų). Tačiau 2013–2014 metais situacija pablogėjo – nesimokančių ir neišvykusių iš Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų padaugėjo – nuo 1,14 procento (2012–2013 metais) iki 1,31 procento. Priežastys, dėl kurių asmuo gali palikti švietimo sistemą, įvairios: asmenybės ir ugdymosi problemos, nepalanki socialinė, ekonominė, pedagoginė, kultūrinė, kalbinė aplinka, įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, neatpažinti gabumai, netenkinamos mokinio ugdymosi reikmės, taip pat reikiamos švietimo pagalbos stoka. Dėl šių priežasčių vaikas priskiriamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų grupei. Siekiant vaikams suteikti reikiamą pagalbą ugdymo procese, 2014 metais parengtas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo kartu su bendraamžiais planas.
Kadangi Lietuvoje mokinių mažėja, bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos dėl jų konkuruoja. Manoma, kad vidurinio išsilavinimo siekiančių mokinių profesinio mokymo įstaigose iki 2016 metų gerokai padaugės, tačiau pastaruosius 2 metus jų mažėjo: 2012 metais šiose mokyklose mokėsi 28,7 procento, 2013 metais – 27,7 procento, 2014 metais – 26,8 procento visų mokinių. Nuo 2010 metų veikia 21 sektorinis praktinio mokymo centras, 2015 metais bus įkurta dar tiek pat. 2015 metais bus pradėtas įgyvendinti modulinis profesinis mokymas. Parengti projektai teisės aktų pakeitimų, kurie sudarys sąlygas diegti Lietuvoje pameistrystę, bus supaprastintos kompetencijų įvertinimo procedūros, atsisakyta reikalavimo fiziniams asmenims, norintiems vykdyti formalųjį profesinį mokymą, gyventi Lietuvos Respublikoje, paspartintas profesinio mokymo vykdymo licencijų išdavimas.
8.2. Aukštojo mokslo politikos pertvarka
Ugdant aukštųjų mokyklų kokybės kultūrą, iki 2014 metų pabaigos įvertintos 43 (iš 45) aukštosios mokyklos (strateginio valdymo, mokymosi visą gyvenimą, mokslo ir meno veiklos, poveikio šalies raidai požiūriu). Labai gerai arba teigiamai, ekspertų, absolventų, darbdavių ir pačių aukštųjų mokyklų savianalizės duomenimis, įvertinta 63 procentai, neigiamai – 19 procentų šių įstaigų, o sprendimai dėl 19 procentų aukštųjų mokyklų įvertinimo dar nepriimti.
Daugiau nei pusė visų 30–34 metų asmenų Lietuvoje turi aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą (2013 metų duomenys). Pagal šį rezultatą Lietuva – viena pirmaujančiųjų ES (šiek tiek daugiau aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų yra Airijoje ir Liuksemburge). Siekiant nustatyti, kaip įsidarbina Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai, ir užtikrinti, kad šie tyrimai būtų nuoseklūs, Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo projektas („Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, Diplomų ir atestatų registro, Gyventojų registro ir kiti duomenys bus saugomi Švietimo valdymo informacinėje sistemoje).
2014 metais siekta, kad studijos būtų kuo geriau pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, itin daug dėmesio skirta sveikatos problemų turinčiam jaunimui. Studentams, atitikusiems Vyriausybės nustatytus kriterijus, 2014 metų pavasario semestrą paskirta 6 430 socialinių stipendijų (iš viso 14 883, 5 tūkst. litų). Rudens semestrą – 5 093 stipendijos (iš viso 11 054,2 tūkst. litų). 2014 metų rudens semestrą 719, pavasario semestrą 722 neįgaliems studentams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygiai, skirtos 390 litų per mėnesį socialinės stipendijos.
Valstybės paramą gavo 158 lietuvių kilmės užsieniečiai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose. Palaikytas studentų mobilumo pagal „Erasmus“ programas lygis (2013–2014 metais buvo 3,17 procento, 2012–2013 metais – 3,16 procento išvykusiųjų). Lietuvos studentams sudaryta dar viena galimybė atlikti praktiką užsienio lituanistinėse mokyklose (išsiųsta 30 studentų). Remti užsieniečiai studentai ir dėstytojai, atvykę į Lietuvos aukštąsias mokyklas (magistrantams skirtos 27 stipendijos ir 15 išmokų studijų kainai padengti, 95 užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijų dėstytojams skirta parama).
Nors daugiau nei pusė visų šalies 30–34 metų asmenų turi aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, mokymosi visą gyvenimą lygis (iki 64 metų) perpus mažesnis už ES vidurkį.
11 pav. Mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas ir Eurostatas
Siekiant užtikrinti didesnį suaugusiųjų švietimo tinklo veiklumą, pakeistas Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, sukurta suaugusiųjų mokymosi informacinė sistema. Dalyvauta tarptautiniame suaugusiųjų kompetencijų tyrime (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies, PIAAC). Žinant rezultatus, bus tikslingiau numatomos neformaliojo švietimo ir kvalifikacijos tobulinimo pagal darbo rinkos poreikius priemonės.
Siejant Lietuvoje įgytų kvalifikacijų lygių sistemą su analogiška Europos sistema, paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra jungtinės profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų mokymosi programos (neįgyjama 5-ajam lygiui priskiriama kvalifikacija). Ši kvalifikacija atsirastų sparčiau, jeigu to prireiktų darbdaviams. Kol kas parengtas Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašo projektas. Aprašo pagrindu būtų rengiami 5-ojo lygio kvalifikacijų specialistai.
8.3. Mokslas ir technologijos
Lietuvoje itin daug dėmesio skiriama didžiosios šalies mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros atnaujinimui, turimo mokslo ir žinioms imlaus verslo potencialo koncentravimui geografiniu požiūriu. Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo beveik 2,5 karto: nuo 137 mln. eurų 2004 metais iki 332 mln. eurų 2013 metais, jos sudaro 0,95 procento BVP. Lietuvoje 2014 metais įregistruoti 22 atviros prieigos centrai[4]. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, 2014 metais šie centrai iš užsienio ir Lietuvos ūkio subjektų gavo 1,16 mln. eurų. Gautos lėšos naudojamos atviros prieigos centrų veiklai užtikrinti: dengiamos MTEP darbų atlikimo pagal ūkio subjektų užsakymus sąnaudos (darbo užmokestis, eksploatacijos išlaidos ir panašiai).
Kasmet Lietuvos subjektai pateikia vis daugiau tarptautinių ir Europos patentų: 2011 metais pateikti 39, 2012 metais – 50, 2013 metais – 62, 2014 metais – 67 patentai. Prie to prisideda didėjantis Lietuvos subjektų vykdomos inovacinės veiklos mastas, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos naudos suvokimas, valstybės teikiama finansinė parama išradimams patentuoti.
Lietuvoje nuolat ugdomas mokslo potencialas: siekiama, kad kasmet iki 2016 metų 1 tūkst. 25–34 metų gyventojų tektų vienas doktorantūros absolventas; 2013 metais teko daugiau – 1,2 procento.
12 pav. Bendros išlaidos MTEP, BVP procentais
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Atnaujinant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, svarbu toliau rūpintis ne tik Lietuvos specialistų, galinčių atlikti mokslinių tyrimų darbus, bet ir gabaus užsienio jaunimo pritraukimu studijuoti doktorantūroje Lietuvoje, nes tai skatintų tarptautinį mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
8.4. Informacinė ir žinių visuomenė
Lietuvos gyventojų naudojimasis informacinėmis technologijomis. Lietuvoje vis plačiau naudojamasi informacinėmis ir ryšių technologijomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais kompiuteriais naudojosi 72 procentai 16–74 metų gyventojų (2013 metais – 69 procentai), internetu – 72 procentai visų 16–74 metų gyventojų (2012 metais – 68,5 procento). Reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 96 procentai internautų, arba 69 procentai visų 16–74 metų gyventojų. Patvirtinta Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“, siekiant, kad iki 2020 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, o 95 procentai įmonių – sparčiuoju internetu.
13 pav. Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi kompiuteriu ir reguliariai naudojasi internetu, skaičiaus kaita (procentais)
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Smarkiai padaugėjo Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. 2014 metais šiomis paslaugomis naudojosi 41,5 procento gyventojų (2013 metais – 33,6 procento). Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 57 procentai 16–74 metų gyventojų (2013 metais – 49 procentai).
Lietuvos gyventojai vis aktyviau dalyvauja priimant valdžios sprendimus – elektroninėje erdvėje teikia pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų. Seimo kanceliarijos duomenimis, 2014 metais pateikta gyventojų pasiūlymų ir pastabų dėl 20,8 procento teisės aktų projektų, paskelbtų Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (2013 metais – 8,9 procento).
Viešųjų elektroninių paslaugų plėtra. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, 2014 metų pradžioje viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis Lietuvoje siekė 88 procentus. Be to, daugėjo pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų, perkeltų į elektroninę erdvę (visiško pasiekiamumo internetu brandos lygiu). Šiuo metu teikiamos tokios paslaugos kaip gyventojų pajamų deklaravimas, laisvų darbo vietų paieška, vairuotojų pažymėjimų išdavimas, pranešimų policijai teikimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, socialinių įmokų už darbuotojus deklaravimas, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaravimas, naujos įmonės steigimas, muitinės deklaracijų teikimas, viešųjų pirkimų vykdymas ir kita. 2014 metais sukurtos 42 naujos elektroninės paslaugos.
14 pav. Internetu pasiekiamų pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų lygis, procentais
Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
Kad e. paslaugos būtų lengviau prieinamos, toliau plėtota Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma. 2014 metų pabaigoje Elektroninės valdžios vartuose – vieno langelio prieigai prie visų viešojo sektoriaus e. paslaugų skirtame portale www.epaslaugos.lt – pateiktos nuorodos į 530 viešųjų ir administracinių e. paslaugų. Per metus juose apsilankė daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. lankytojų (2013 metais – 1 mln. lankytojų).
Plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2014 metais 98 procentams Lietuvos gyventojų sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio interneto. Interneto prieigos paslaugų abonentų per 2014 metus padaugėjo 11 procentų ir metų pabaigoje siekė 1 257,2 tūkst. abonentų. Plačiajuosčio interneto prieigos, teikiamos naudojant tiek fiksuotojo, tiek judriojo ryšio tinklo technologijas, abonentų skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų) 2014 metų pabaigoje buvo 43 procentai ir per metus išaugo 4,5 procentinio punkto.
15 pav. Plačiajuosčio interneto prieigos, teikiamos naudojant tiek fiksuotojo, tiek judriojo ryšio tinklo technologijas, abonentų skaičius, tūkstančiais, šių abonentų skvarba 2008 metų IV ketvirtį – 2014 metų IV ketvirtį, procentais
Šaltinis – Ryšių reguliavimo tarnyba
Lietuvoje net 38,2 procento plačiajuosčio ryšio abonentų jungiasi šviesolaidinėmis ryšio linijomis, interneto prieigą judriuoju ryšiu gavo 24,9 procento, belaidžio ryšio linijomis – 18,8 procento, xDSL (angl. Digital subscriber line) – 14 procentų abonentų. Palyginti su 2013 metų pabaigos duomenimis, 2014 metų III ketvirčio pabaigoje labiausiai padaugėjo abonentų, šias paslaugas gaunančių belaidžio ryšio linijomis, o sumažėjo jas gaunančiųjų xDSL (angl. Digital subscriber line).
Plačiajuosčio ryšio plėtrą šalyje itin skatina projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2) įgyvendinimas. Manoma, kad įgyvendinus RAIN-2 projektą, 98,7 procento kaimiškųjų vietovių gyventojų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus nutiesta 5 400 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų ir prie plačiajuosčio ryšio tinklo prijungta 950 Lietuvos miestelių ir kaimų. Įgyvendinant projektą, iki 2014 m. gruodžio 31 d. nutiesta 4 958 kilometrai (numatyta nutiesti 5 400 kilometrų) šviesolaidinių kabelių linijų ir prie RAIN plačiajuosčio ryšio tinklo prijungti 784 miesteliai ir kaimai. Pratęsus projekto įgyvendinimo terminą, plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklas kaimo vietovėse bus plėtojamas ir 2015 metais.
IX. KULTŪROS POLITIKA
Kultūros prieinamumo didinimas. Kultūros prieinamumo ir kultūrinio gyventojų aktyvumo netolygumai tiesiogiai susiję su socialinės sanglaudos stoka ir gyvenimo kokybės skirtumais, todėl tolygi kultūros sklaida, jos prieinamumas visoje šalies teritorijoje, tinklinė kultūros plėtra – svarbios gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlygos.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu 2014 metais atlikus gyventojų dalyvavimo kultūros veikloje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimą, nustatyta, kad visuomenės nuomonė apie kultūros prieinamumą ir kultūros paslaugų kokybę akivaizdžiai gerėja. Vertinant kultūros paslaugų prieinamumo pokytį Lietuvoje (remiantis kultūros paslaugų vartotojų vertinimo duomenimis), visų tirtų kultūros sričių paslaugos suvokiamos kaip prieinamesnės nei prieš metus[5].
16 pav. Kultūros paslaugų prieinamumo pokytis Lietuvoje
Tyrimo duomenimis, vertinant kultūros paslaugų kokybės pokytį pastaraisiais metais (vartotojų suvokimu), visose tirtose kultūros srityse matyti teigiamas kokybės pokytis[6].
17 pav. Kultūros paslaugų kokybės pokytis
Didinant kultūros prieinamumą visoms visuomenės grupėms, siekta į edukacines veiklas įtraukti vaikus ir jaunimą, skatinti vaikų kūrybiškumą ir kultūrinę raišką. Daugiausia dėmesio skirta vaikams ir jaunimui, patenkantiems į socialinės rizikos grupes – patiriantiems kultūrinę ir socialinę atskirtį, gyvenantiems vaikų globos namuose (Pabradės, Vilniaus, Molėtų savarankiško gyvenimo namuose), žalingų įpročių turinčiose šeimose, neįgaliesiems. 2014 metais įgyvendinti 239 projektai, jiems skirta 2,5 mln. litų. Projektų veiklos vykdytos beveik visoje Lietuvoje (tik 62 projektų veiklos įgyvendintos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Iš viso į edukacinę veiklą įtraukti 125 736 vaikai ir jauni asmenys; iš jų – 18 254 turintieji negalią (2013 metais į edukacines veiklas įtraukta 10 kartų mažiau vaikų ir jaunimo, atitinkamai projektams įgyvendinti skirta 8 kartus mažiau lėšų). Mažinant kultūrinę ir socialinę atskirtį regionuose, siekta pristatyti aukščiausiosios kokybės kultūros produktus regionuose ir į kultūrinę veiklą įtraukti įvairias gyventojų socialines grupes. 2014 metais įgyvendintas 241 projektas, kurių vertė – 3,8 mln. litų. Iš viso regionuose surengtas 1 901 profesionalaus meno renginys, sudarytos sąlygos mažesnių miestų įvairių socialinių grupių gyventojams pristatyti visokių žanrų profesionaliojo meno kūrinius (spektaklius, parodas, koncertus), juose apsilankė 664 429 asmenys (iš jų – 18 089 turintieji negalią).
Dainų šventė. Akivaizdžiausias dalyvavimo kultūrinėje veikloje, visų socialinių grupių įtraukimo į meninę veiklą pavyzdys – 2014 metais vykusi Lietuvos dainų šventė „Čia mūsų namai“. Šventėje dalyvavo 37 tūkst. muzikantų, šokėjų, dainininkų iš Lietuvos (iš jų – 16 650 vaikų ir jaunų asmenų) ir 13 užsienio valstybių. Per šventę vyko 12 renginių, juose dalyvavo 1 365 mėgėjų meno kolektyvai, iš jų 609 vaikų ir jaunimo kolektyvai. Renginius aplankė per 75 tūkst. žiūrovų. Tai – didžiausias renginys, apimantis visą Lietuvą, sulaukiantis daugiausia žiūrovų ir dalyvių.
Kultūros paveldo apsauga. Gyventojų apklausos duomenimis, 53 procentai apklaustųjų, per pastaruosius 12 mėnesių aplankiusių paveldo objektus, yra tos nuomonės, kad kultūros paveldo apsauga pagerėjo[7].
18 pav. Kultūros paveldo apsaugos kokybės pokytis
Lietuvos kultūros taryba Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansavo 34 apsaugos techninių priemonių įrengimo sakraliniuose kultūros paveldo objektuose projektus (pateikta 51 paraiška), siekiant išsaugoti tiek pačius objektus, tiek juose esančias kultūros vertybes (Akmenynės šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Vilniaus šv. Onos bažnyčia ir kiti objektai). Be to, iš Kultūros paveldo departamentui skirtų asignavimų penkiuose Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kultūros paveldo objektuose (2014–2016 metais planuojama iš viso 16 objektų) įrengta priešgaisrinė ir apsaugos nuo įsilaužimų signalizacija, sutvarkyti vidaus elektros tinklai ir įrengtos apsaugos nuo žaibo priemonės.
Kultūros objektų aktualizavimas. Kultūros ministro įsakymu patvirtinta Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 metų programa, kurioje nustatytos svarbiausios kultūros objektų aktualizavimo problemos, iššūkiai ir jų sprendimo būdai. Įgyvendinant šią programą, siekiama aktualizuoti kultūros objektus – skatinti visuomenę aktyviau dalyvauti kultūros veiklose, didinti kultūros prieinamumą ir svarbą didesnei visuomenės daliai, įtraukti į šią veiklą kuo įvairesnes visuomenės grupes. Aktualizuotuose kultūros objektuose ketinama kurti vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas, šiuo tikslu pasitelkti šiuolaikines technologijas ir (ar) netechnologinius kūrybinius sprendimus, diegti kultūros inovacijas. Be to, aktualizuojant kultūros objektus, siekiama užtikrinti, kad efektyviai būtų naudojami kultūros infrastruktūros objektų ištekliai, atsirastų galimybė įsitraukti į tarptautinius kultūros tinklus, būtų skatinamas kultūros objektuose įsikūrusių įstaigų bendradarbiavimas.
Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai. Siekiant mažinti kultūros ir meno darbuotojų atskirtį (palyginti su viso viešojo sektoriaus darbuotojais), nuo 2014 m. liepos 1 d. dviem baziniais atlyginimais (244 litais) padidintas kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis. Vyriausybė šiam tikslui skyrė 25 mln. litų. Atlyginimai augo tiek Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, tiek kitoms ministerijoms ir savivaldybėms pavaldžių įstaigų darbuotojams, kurie priskiriami kultūros ir meno darbuotojams (iš viso 12 tūkst. darbuotojų).
X. TAUTINĖS BENDRIJOS
Bendradarbiaujant su 4 tautinių mažumų kultūros centrais, stiprinta nevyriausybinių organizacijų veikla, puoselėta tautinių mažumų kultūra ir užtikrinta jos sklaida, ugdyta visuomenės tolerancija, organizuota neformaliojo ugdymo veikla, rengti valstybinės kalbos kursai. 2014 metais tautinių mažumų nevyriausybinės organizacijos organizavo daugiau kaip 115 renginių.
2014 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerija finansavo 86 nevyriausybinių organizacijų projektus (2013 metais finansuoti 94 projektai), skirtus tapatumui, kultūros paveldui išsaugoti ir antidiskriminacinėms priemonėms įgyvendinti. Paremtų projektų sumažėjo, nes siekta finansuoti reikšmingesnius projektus, suburiančius kuo daugiau dalyvių. Projektiniam finansavimui skirta 288 000 litų. Iš kitų šaltinių projektų vykdytojai papildomai gavo daugiau kaip 500 000 litų. Įgyvendintų projektų veiklose ir renginiuose dalyvavo daugiau kaip 9 000 atlikėjų ir kūrėjų, surengta apie 600 renginių, kuriuose apsilankė daugiau kaip 90 000 žiūrovų.
Ypač daug dėmesio skirta tautinių mažumų kultūros sklaidai regionuose (projektinės veiklos daugiausiai vykdytos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus regionuose), vaikų ir jaunimo veiklos skatinimui ir neformaliajam ugdymui, romų tautinės mažumos integracijai ir tautinio tapatumo puoselėjimui. Į visuomeninę veiklą įtraukta 380 jaunų asmenų, kurie dalyvavo įvairiuose integracijos ir tapatumo išsaugojimo renginiuose. Iš dalies finansuotos tautinių mažumų sekmadieninės kalbų mokyklėlės. Romų visuomenės centre organizuotas romų vaikų neformalusis ugdymas, valstybinės kalbos kursai, kompiuterinio raštingumo mokymai, tarpkultūrinio tarpininkavimo paslaugų teikimas.
Pritarta Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigimui nuo 2015 m. liepos 1 d. Tautinių mažumų departamento įsteigimas neabejotinai prisidės prie geresnio tautinių bendrijų interesų ir poreikių tenkinimo, tautinio tapatumo išsaugojimo. Jis padės tautinių bendrijų atstovams visapusiškai dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti jų pilietiškumą, stiprinti toleranciją bei nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui visuomenėje.
XI. SVEIKATOS TAUSOJIMO IR STIPRINIMO, ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS APSAUGOS POLITIKA
11.1. Asmens ir visuomenės sveikata
2014 metų prioritetas – vaikų sveikata. Siekdamas atkreipti visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį, Seimas 2014 metus paskelbė Vaikų sveikatos metais. Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodė vis prastėjančią vaikų sveikatos būklę, todėl 2014 metais imtasi visų galimų priemonių padėčiai gerinti.
Labiausiai pažeidžiama vaikų grupė – naujagimiai, todėl pirmiausia pasirūpinta motinos ir kūdikio sveikata. Nuolat gerintos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nėščiosioms, gimdyvėms, naujagimiams ir vaikams sąlygos: įsigyta ir įdiegta ligoninėse moderni medicinos įranga, 5 ligoninėse pagerinta infrastruktūra (įdiegtos energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės), parengtos 47 mokslo įrodymais pagrįstos gydymo metodinės rekomendacijos, kurios yra itin svarbios kasdieniniame darbe teikiant pagalbą skubiais atvejais.
Daug dėmesio skirta vaikų sveikatai, ankstyvai vaikų ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui. Siekiant anksti išaiškinti kūdikių klausos sutrikimus ir suteikti reikiamą pagalbą ankstyvuoju kūdikio vystymosi periodu, nuo 2014 m. sausio 1 d. visose ligoninėse, kuriose yra gimdymo skyriai, pradėta visuotinė naujagimių patikra. Pasiekti geri naujagimių klausos patikros įgyvendinimo rezultatai – patikrinta apie 96,8 procento naujagimių. Atsižvelgiant į grėsmingus padarinius, kuriuos sukelia įgimtos medžiagų apykaitos ligos fenilketonurija ir hipotirozė, patikslinta Visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų, nustatant privalomą kraujo mėginio paėmimą, tvarka.
Siekiant išvengti infekcinių ligų protrūkio, kiekvienas vaikas privalo būti skiepijimas visais reikiamais skiepais pagal nustatytą skiepų kalendorių. Nuo 2014 m. spalio 1 d. pradėta skiepyti kūdikius ir vaikus pneumokokinės infekcijos konjuguota polisacharidine vakcina. Visuomenei aiškinta, kad tik esant pakankamam vaikų profilaktinių skiepijimų mastui Lietuvoje ir toliau bus išlaikytas stiprus kolektyvinis imunitetas ir galėsime tikėtis, kad vaikai nebesirgs tokiomis pavojingomis ligomis kaip poliomielitas, tymai, raudonukė, difterija, epideminis parotitas ir kitos.
Kad kūdikis augtų sveikas, labai svarbu kuo ilgiau jį maitinti motinos pienu. Siekiant aiškinti žindymo svarbą ir imtis atitinkamų veiksmų, Lietuvoje įkurtas Žindymo skatinimo komitetas. Pasirūpinta motinų su kūdikiais privatumu ir patogumu – nustatyti patalpų kūdikiams žindyti ir pervystyti įrengimo reikalavimai, kurie bus taikomi projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant viešojo naudojimo pastatus.
Siekiant užtikrinti vaiko teisę naudotis moderniausiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos grąžinimo priemonėmis, sudarytos sąlygos vaikų ligų gydytojui dirbti pirminės sveikatos priežiūros komandoje, tai yra atsisakyta 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. balandžio 7 d. galiojusio apribojimo, todėl vėl gali būti sudaromos gydytojų specialistų komandos, susidedančios iš vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, gydytojo akušerio ginekologo ir gydytojo chirurgo.
Daug dėmesio skirta psichikos sveikatos problemoms spręsti: sveikatos apsaugos ministras patvirtino Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo gaires, Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planą 2014–2016 metams, Integruotos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros tvarkos aprašą. Nuo 2015 metų savo veiklą pradeda vykdyti Savižudybių prevencijos biuras, įsteigtas Valstybiniame psichikos sveikatos centre. 2014 metais teikta daugiau PSDF biudžeto lėšomis apmokamų gydytojų vaikų neurologų konsultacijų, kurių metu atliekami diagnostiniai ir gydymo veiksmai.
Vaikų sveika gyvensena – tai ypatingo dėmesio reikalaujantis klausimas, kurį sprendžiant būtinos visų pastangos. 2014 metais surengta daug renginių, kurių tikslas – ugdyti sveikos gyvensenos įpročius, skatinti sveikiau maitintis ir mankštintis, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių.
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas. Siekiant mažinti eiles pas gydytojus, atsisakyta šeimos gydytojo siuntimo pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis. Paciento sveikatos būklę periodiškai stebės tas pats gydytojas specialistas, todėl geriau galės įvertinti ligos eigą, nustatyti tikslesnę gydymo prognozę ir kt.
Siekiant iš esmės spręsti įsisenėjusią eilių problemą, sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos analizuoti informaciją apie eiles ir imtis priemonių joms mažinti (diegti elektroninės pacientų registracijos sistemas, tobulinti darbo organizavimą, spręsti su personalo trūkumu susijusius klausimus, pakeisti personalo darbo valandas, viešinti informaciją apie eiles pacientams), užtikrinti, kad ūmios ligos atveju pacientai pas šeimos gydytoją patektų kreipimosi dieną, o paūmėjus lėtinei ligai pas šeimos gydytoją ar kitą pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistą – per 5 kalendorines dienas nuo kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Be to, siekiant mažinti pacientų eiles pas gydytojus specialistus, sudaroma galimybė ambulatorines specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti šeštadieniais.
Prevencinių programų vykdymas. Siekiant užtikrinti kokybišką ir ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką ir išvengti didžiausios problemos – pavėluotos onkologinių ligų diagnostikos, toliau buvo vykdomos 6 prevencinės programos, iš kurių 4 skirtos onkologinių ligų ankstyvajai diagnostikai (gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos). Nuo 2008 metų gerokai padidėjo prevencinių programų finansavimas iš PSDF: nuo 25,9 mln. litų 2008 metais iki 42,5 mln. litų 2014 metais. Vykdant prevencines programas, pasiekti geri rezultatai – vis dažniau diagnozuojamas ankstyvosios stadijos vėžys ir pacientams pavyksta sėkmingai pasveikti. Moterų iki 64 metų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio per 10 metų nuo prevencinės programos įgyvendinimo pradžios sumažėjo beveik trečdaliu.
Nuo 2014 m. liepos 1 d. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa buvo pradėta vykdyti visoje Lietuvoje, todėl daugiau žmonių tikrinasi dėl storosios žarnos vėžio (2013 metais daugiau kaip 141 tūkst. žmonių, o 2014 metų I–III ketvirtį daugiau kaip 157 tūkst. žmonių).
Siekiant labiau informuoti gyventojus apie vykdomas prevencines programas, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje įsteigta nauja koordinatoriaus pareigybė. Šias funkcijas atliekantis sveikatos priežiūros specialistas skatins gyventojus pasitikrinti, padės užsiregistruoti ir patars. Tikimasi, kad tai bus naudinga žmonėms ir padidins pasitikėjimą gydymo institucija.
Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, siekdama skatinti Lietuvos maisto gamintojus gerinti maisto produktų sudėtį, įdiegė maisto produktų ženklinimo sistemą (simbolis „Rakto skylutė“). 2014 metais „Rakto skylutės“ simboliu paženklinti 9 maisto produktai. Ši sistema padeda vartotojams lengviau pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus. Rinkoje atsirandantys nauji sveiki produktai bus naudingi ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai, nes pagausės maisto produktų asortimentas, atsiras daugiau vartotojų, be to, maisto gamintojams atsivers naujos rinkos užsienio šalyse.
Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo sistemos tobulinimas. Gerėja sveikatos priežiūros įstaigų finansinė padėtis. Nuo 2014 metų mokant už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose atsiskaitoma didesniais įkainiais nei iki šiol, tai yra nuo 2014 m. sausio 1 d. paslaugų bazinių kainų balo vertė padidinta net iki 0,93 litų (iki tol siekė 0,89 lito). 2014 metų pabaigoje iš PSDF biudžeto rezervo lėšų 100 mln. litų skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti.
Stiprinama šeimos gydytojo institucija – šeimos gydytojai skatinami kokybiškai atlikti darbą, didinama už jų atliktą darbą skiriama lėšų dalis: numatytas mokėjimas už Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos vykdymą ir vaikų dantų profilaktinių tikrinimų intensyvumą, pradėta mokėti už naujas skatinamąsias paslaugas.
Plėtojamos ekonomiškai veiksmingos paslaugų teikimo formos: vis dažniau paprastesnės operacijos ir procedūros atliekamos gydymo įstaigose, teikiančiose dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas (dienos stacionaro paslaugas teikiančių įstaigų pastaraisiais metais gausėja: 2012 metais šias paslaugas teikė 77, 2013 metais – 87, o 2014 metais – 97 įstaigos). Pradėta papildomai mokėti už operatyvų greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbą, nustačius gerų GMP darbo rezultatų rodiklį. Taip siekiama užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą ir kokybišką bei veiksmingą GMP paslaugų teikimą.
Gerinamos sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, sergantiems ūmiu galvos smegenų insultu, ūminiu miokardo infarktu, ir didinamas šių paslaugų prieinamumas Lietuvos gyventojams: šiuo metu visu pajėgumu veikia specializuoti insulto ir infarkto gydymo centrai. Integruota sveikatos priežiūra gydant insultų ir infarktų centruose yra veiksmingas būdas įveikti sunkias patologijas. Pirmųjų veiklos metų rezultatai rodo, kad insulto gydymo centruose trombolizių skaičius per metus padidėjo nuo 207 iki 502, o trambektomijų – nuo 10 iki 18, širdies kraujagyslių angioplastikų per metus padaugėjo daugiau kaip 20 procentų. Ypač džiugina tai, kad pacientai į centrus pristatomi vis greičiau, tai viena iš priežasčių, dėl kurių gerėja gydymo rezultatai. Taikant naujausius gydymo metodus, per metus mirštamumas nuo išeminio insulto šiuose centruose sumažėjo daugiau kaip 30 procentų.
E. sveikatos sistemos plėtra. 2014 metais buvo įgyvendinti trys sveikatos sistemos plėtros projektai: „E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“, „Elektroninės paslaugos „E. receptas“ plėtra“, „Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos ir jos pagrindu teikiamų e. paslaugų sukūrimas“ ir koordinuojami 26 sveikatos priežiūros įstaigų ir pavaldžių institucijų E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos priemonių plane numatyti projektai. Įgyvendinant projektus buvo vykdomi techninių projektų parengimo ir informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo darbai, užbaigti analizės ir projektavimo etapai, surengtas techninės įrangos pirkimo konkursas. Parengta E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) I testavimo etapo techninė dokumentacija ir testavimo aplinka, sveikatos priežiūros įstaigos sukūrė savo kuriamų ligoninių informacinių sistemų integracines sąsajas su ESPBI IS ir sėkmingai atliko šių sąsajų testavimus. 2014 metų pabaigoje parengta ESPBI IS II testavimo etapo techninė dokumentacija ir testavimo aplinka. Iki 2015 m. gegužės 31 d. pratęstos projektų finansavimo ir administravimo sutartys, todėl atitinkamai prasitęsė ir projektų darbai. Tačiau, kaip ir numatyta, ESPBI IS (kartu su e. recepto ir medicininių vaizdų posistemėmis) pradės veikti 2015 metų II ketvirtį. Įgyvendinus šiuos projektus, bus sudarytos sąlygos sveikatinimo paslaugas teikti efektyviau, kokybiškiau, saugiau. Pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams bus užtikrintas saugus prieigos prie elektroninės sveikatos istorijos taškas, galimybė saugoti medicininius vaizdus, išrašyti elektroninį receptą ir sudaryti sąlygas sveikatos sistemos dalyviams bendradarbiauti ir keistis aktualia standartizuota informacija realiu laiku.
11.2. Farmacija
Vaistų prieinamumo gerinimas. 2014 metais priėmus Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo pakeitimus, sudarytos teisinės prielaidos sutrumpinti lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų, kurie dažnai yra pigesni nei kiti vaistiniai preparatai, patiekimo rinkai laiką ir atitinkamai pagerinti vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams.
Sudaryta galimybė lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams pagal jų būklę ir pageidavimus išrašyti receptus iki 6 mėnesių laikotarpiui, kad pacientas kompensuojamuosius vaistus galėtų įsigyti kas mėnesį, 2 ar 3 mėnesius. Pagerintas nekompensuojamųjų receptinių vaistų prieinamumas: jei nebūtina dažnesnė sveikatos būklės kontrolė, gydytojai pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, galės skirti receptinius nekompensuojamuosius vaistus ilgesniam – iki 360 dienų gydymo kursui (buvo 180 dienų). Tikimasi, kad tai sumažins administracinę naštą gydytojams ir farmacijos specialistams, padės mažinti eiles pas gydytojus.
Diegiamos priemonės, skatinančios gydytojus ir vaistininkus padėti pacientui įsigyti veiksmingus generinius vaistus (pigesnius nei patentiniai vaistai, tačiau to paties veiksmingumo) už mažiausią kainą, rezultatas – kompensuojamųjų generinių vaistų receptų išrašoma daugiau kaip 50,6 procento. Taip pat siekiant, kad vaistai būtų vartojami racionaliai, patvirtintos 2015–2017 metų priemonės, kurias įgyvendinus pacientai, tikėtina, pradės rinktis pigesnius, tačiau ne mažiau veiksmingus generinius vaistus.
Patobulinus kompensuojamųjų vaistų kainodarą, atsirado galimybė sumažinti PSDF biudžeto išlaidas apie 35 mln. litų (apie 10 mln. eurų).
11.3. Sporto politika
Gabių sportui vaikų ir jaunuolių ugdymas. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo veikti specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos, kuriose, derinant pamokų ir treniruočių grafikus, ugdomi 368 mokiniai, būsimieji Lietuvos olimpinės rinktinės nariai. Per mokslo metus ir jų pabaigoje moksleiviai dalyvauja įvairiose sporto varžybose, mokomosiose treniruočių stovyklose.
Gyventojų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas. 2014 m. kovo mėn. paskelbtos Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenimis, Lietuvoje reguliariai sportuoja ir mankštinasi 37 procentai šalies gyventojų (2010 metais – 36 procentai), tačiau ES vidurkis – 41 procentas (2010 metais – 40 procentų), vis dar nepasiektas.
Siekiant didinti fizinį aktyvumą, organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių ir kiti renginiai, per metus – net 499 (78 renginiais daugiau nei 2013 metais), juose dalyvavo 233 046 šalies gyventojai (62 904 dalyviais daugiau nei 2013 metais). Taip pat įgyvendinta Lietuvos kūno kultūros ženklo programa, kurioje testus išlaikė (įsivertino fizinį parengtumą) 1 424 mokiniai. Be to, 2014 metais 33-jose šalies savivaldybėse pradėtas įgyvendinti projektų finansavimo konkursas „Sporto klubai bendruomenėms“, į kurių įgyvendinimą įtraukta daugiau nei 16 tūkst. šalies gyventojų, iš jų virš 11 tūkst. vaikų ir jaunuolių.
Siekiant mažinti paskendimų, buvo įgyvendinama Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa, pagal kurią vietoj planuotų apmokyti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens 2 200 moksleivių apmokyta 214 moksleivių daugiau.
Sporto infrastruktūros plėtojimas. Siekiant gerinti didelio meistriškumo sportininkų rengimo ir sporto varžybų vykdymo sąlygas ir padidinti galimybes sportuoti visiems, 2014 metais įrengta 14 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių 9-iose šalies savivaldybėse, atnaujintas stadionas „Vingis“ Vilniuje, atitinkantis tarptautinius standartus. 2014 metais baigta statyti universali sporto salė Palangos mieste (talpinanti daugiau kaip 1 000 žiūrovų ir skirta keletui skirtingų sporto šakų), taip pat įrengta vieno didžiausio Baltijos šalyse ir svarbiausio profesionaliam sportui infrastruktūros objekto – Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose, pagrindinė dalis – universali sporto salė, pastatytas 8 takų 25 metrų baseinas, įrengtos modernios persirengimo patalpos bei administracinė pastato dalis.
Aukšto meistriškumo sportas. 2014 metai buvo itin sėkmingi jauniesiems Lietuvos olimpiečiams. 2014 m. rugpjūčio 16–28 d. Lietuvos jaunieji sportininkai dalyvavo II Jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge, Kinijos Liaudies Respublikoje. Šiose žaidynėse šalies sportininkai iškovojo 8 medalius – 3 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos. Komandinėjė įskaitoje Lietuvos rinktinė užėmė 19 vietą.
Iš viso 2014 metais šalies sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo 268 medalius: 103 medalius pasaulio ir 165 Europos čempionatuose. Neįgalieji sportininkai Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose – 13 medalių.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (toliau – Fondas) veikla. Valstybės biudžeto lėšas skirsto Fondo taryba, kurios didžiąją dalį sudaro 4 nevyriausybinių organizacijų atstovai (iš 5 narių), veikiantys visuomeniniais pagrindais, tačiau šiems asmenims atsakomybė už priimamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą nenumatyta. Be to, nuo 2009 metų Fondo lėšomis remiamos nacionalinių sporto (šakų) federacijų programos, nors pagal galiojantį Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą gali būti remiami tik kūno kultūros ir sporto srities projektai. Siekiant spręsti šias problemas, 2015 metais bus rengiami teisės aktai, kuriais nuo 2016 metų būtų nustatyta nauja kūno kultūros ir sporto finansavimo tvarka – sporto (šakos) federacijų programos būtų finansuojamos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) valdomomis valstybės biudžeto lėšomis (tam reikėtų padidinti Departamento asignavimus 3 200 tūkst. eurų suma), o Fondo lėšomis – projektai, skatinantys Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą.
XII. ENERGETIKA IR ENERGETINIS SAUGUMAS
12.1. Regioniniai energetikos infrastruktūros projektai
Tarptautiniu mastu Lietuva įvardyta kaip šalis, gebanti įgyvendinti didelius energetikos projektus ir siekianti padidinti savo ir regiono energetinį saugumą.
2014 metai energetikos sektoriuje pažymėti kaip energetinio savarankiškumo stiprinimo metai, kurių simboliu tapo sėkmingai įgyvendintas valstybei prioritetinis Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas. Oficialus Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje pastatyto SGD terminalo atidarymas įvyko 2014 m. gruodžio 3 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. pradėta SGD terminalo komercinė veikla. 2014 metais įvykdyti ir užbaigti terminalo krantinės ir laikinojo dujotiekio, sujungusio SGD terminalą su magistraliniu dujotiekiu, statybos darbai. Užtikrinant dujų tiekimą, su Norvegijos įmone „Statoil“ pasirašyta 5 metų trukmės sutartis dėl 540 mln. kub. metrų gamtinių dujų tiekimo kasmet.
Turėdama SGD terminalą, Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir perkant dujas dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose. Tai atveria naujas plėtros galimybes ir Lietuvos verslui. Ateityje per terminalą atkeliausiančios dujos gali būti parduodamos regioniniams partneriams (valstybėms), transportuojant jas dujotiekiais, keliais, geležinkeliais ar jūra. Apskaičiuota, kad SGD terminalas gali patenkinti apie 75 procentus visų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) gamtinių dujų poreikio.
2014 metai buvo sėkmingi ir vykdant strateginių elektros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) darbus: užbaigti parengiamieji darbai (parengti techniniai projektai, gauti statybos leidimai) ir pradėti bei sėkmingai įgyvendinami realūs statybos darbai, kurių užbaigimas nustatytu laiku sudarys galimybę pradėti eksploatuoti šias jungtis 2015 metų pabaigoje.
Svarbūs projektai vykdomi naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility) (toliau – CEF) fondo finansinę paramą. 2014 m. spalio 29 d. EK CEF energetikos komitetas priėmė sprendimą dėl 2014 metų CEF biudžeto finansinės paramos skyrimo ES bendro intereso statusą turintiems projektams, tarp kurių yra ir Lenkijos–Lietuvos dujų jungties (toliau – GIPL) projektas. Dujotiekių jungties su Lenkija projektas reikalingas užtikrinti alternatyvaus dujų tiekimo galimybę ir įgyvendinti Baltijos šalių tikslą susijungti su Europos dujų ir elektros tinklais. Projekto statybos darbams skirta 295,4 mln. eurų. Papildomai 10,6 mln. eurų skirta GIPL projekto parengiamiesiems darbams atlikti. Nutiesus dujotiekius iš Lietuvos į Lenkiją ir iš Estijos į Suomiją, didės nepriklausomybė nuo rusiškų dujų.
Už CEF paramos lėšas tęstas magistralinio dujotiekio „Klaipėda–Kuršėnai“ antrosios gijos statybos projekto įgyvendinimas. 2014 metais patvirtinus statybos specialųjį planą, pradėta dujotiekio statyba. Šiam projektui taip pat buvo skirta CEF parama – projektas gavo 27,6 mln. eurų statybos darbams.
Siekiant įvertinti požeminės gamtinių dujų saugyklos Lietuvoje (Syderiuose) finansinį atsiperkamumą, 2014 metais „Lietuvos energijos gamyba“, AB, atliko projekto sąnaudų ir naudos analizę, kuri kartu su geologinių tyrimų rezultatais pristatyta Vyriausybei. Tyrimų rezultatai padėjo nustatyti, kad Lietuvoje yra visos tinkamos sąlygos įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, o projektą įgyvendinti ekonomiškai naudingiausia būtų jo finansavimui pritraukiant ES paramos lėšas ir panaudojant saugyklą viso regiono energetinio saugumo stiprinimo reikmėms. 2014 metais įgyvendinant projektą taip pat parengtas saugyklos rezervuaro modelis – įvertintos rezervuaro savybės ir sandarumas, apskaičiuota, koks dujų kiekis gali būti saugomas rezervuare, numatyti pralaidumo scenarijai, įvertintos preliminarios investicijos, scenarijus projektui vystyti ir užbaigti.
2014 metais paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su žemyninės Europos elektros tinklais įvardyta kaip kritiškai svarbus projektas, siekiant užbaigti Baltijos šalių elektros rinkos izoliaciją. 2014 m. gruodžio 5 d. Baltijos šalių ministrai pirmininkai Baltijos Ministrų Tarybos susitikime Rygoje susitarė, kad sinchronizacija turi būti pasiekta iki 2025 metų per jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Diskutuota dėl Baltijos šalims bendrai priimtino sinchronizacijos scenarijaus ir priimti sprendimai dėl papildomų studijų atlikimo.
Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai susitarė atlikti bendrą studiją dėl naujos branduolinės elektrinės Lietuvoje reaktoriaus integravimo Baltijos šalims sinchroniškai veikiant su kontinentinės Europos tinklais.
1 lentelė. Lietuvai strategiškai svarbūs projektai, gavę CEF finansavimą
| Projekto paraiška |
Vykdytojai |
Projekto vertė (tinkamos finansuoti išlaidos, mln. eurų) |
Skirtas CEF finansavimas, mln. eurų (procentais nuo tinkamų finansuoti išlaidų) |
| GIPL statybos darbai |
AB „Amber Grid“ / Gaz-System S.A. |
492,3 |
295,4 (60 proc.) |
| Magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybos darbai |
AB „Amber Grid“ |
60,7 |
27,6 (45 proc.) |
| GIPL parengiamieji darbai, iki statybos leidimo išdavimo |
AB „Amber Grid“ / Gaz-System S.A. |
21,2 |
10,6 (50 proc.) |
| Baltijos šalių elektros sistemų sinchroninio prisijungimo prie žemyninės Europos tinklų techninių sąlygų ir investicijų poreikio identifikacija (galimybių studija) |
LITGRID AB |
0,25 |
0,125 (50 proc.) |
|
|
Iš viso 333,725 |
||
2014 metais sėkmingai pasistūmėta svarstant naujos branduolinės elektrinės Lietuvoje statybos klausimą. 2014 metų kovą Lietuvos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl 2014–2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politinių strateginių gairių, kuriose įsipareigojama kuo sparčiau įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą.
2014 m. liepos 30 d. su strategine investuotoja į atominę elektrinę Lietuvoje, Japonijos korporacija „Hitachi“, pasirašytas supratimo memorandumas, numatantis, kad šalys steigs bendrą Visagino atominės elektrinės projekto bendrovę. Šiuo susitarimu įsipareigota kartu atlikti parengiamuosius tarpinės bendrovės steigimo darbus. Parengtas detalus tarpinės projekto bendrovės steigimo planas, kuriame apibrėžta jos struktūra ir funkcijos. Planas buvo išsiųstas regioniniams partneriams susipažinti ir 2014 m. gruodžio 12 d. vykusiame posėdyje Baltijos Ministrų Tarybos komitetas priėmė sprendimą paraginti galimus investuotojus susitikti ir bendrai aptarti naujos branduolinės elektrinės projekto aktualius klausimus.
12.2. Elektros energetikos sektorius
Siekdama užtikrinti ekonomiškai pagrįstas ir vartotojams prieinamas elektros energijos kainas, 2014 metų rugsėjį Vyriausybė patvirtino Valstybės reguliuojamų kainų energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašą.
2014 metų spalį Vyriausybė nustatė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) teikimo 2015 metais mastą, įvertinusi „Lietuvos energijos gamyba“, AB, ir Litgrid AB pateiktą informaciją apie techniškai pagrįstą mažiausią elektros energijos gamybos kiekį, būtiną tiekimo saugumui užtikrinti.
Siekiant sukurti aiškų, skaidrų ir paprastą VIAP finansavimo mechanizmą, 2014 metais Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų reglamentavimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse lyginamoji analizė ir optimalios schemos Lietuvai nustatymas“. Šio tyrimo pagrindu buvo parengti pasiūlymai dėl VIAP teikimo masto nustatymo principų ir jų kompensavimo tvarkos tobulinimo, kuriuos išnagrinėjus Vyriausybei, bus parengti teisės aktų projektai, būtini naujai VIAP sistemai įgyvendinti.
12.3. Dujų sektorius
Siekdama garantuoti konkurenciją dujų rinkoje ir kainų vartotojams mažėjimą, 2014 metais Lietuva įgyvendino nuosavybės atskyrimo modelį, numatytą ES Trečiojo energetikos paketo Gamtinių dujų direktyvoje. Dujų sektoriuje nuosavybės atskyrimas įgyvendintas pagal numatytus terminus: nuo 2013 metų liepos magistralinių dujotiekių valdymas perduotas nepriklausomam dujų perdavimo sistemos operatoriui AB „AmberGrid“, o 2014 m. spalio 31 d. atskirta ir dujų tiekimo veikla (perduota UAB „Lietuvos dujų tiekimas“) bei skirstymo sistemos priežiūros veikla (akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“). Atskyrimas skatins sistemos operatorių imtis savarankiškų veiksmų sistemai vystyti, ieškoti ir užtikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius.
12.4. Atsinaujinantys energijos ištekliai
2014 m. spalio 23–24 d. įvykusios Europos Vadovų Tarybos metu patvirtintas „Klimato kaitos ir energetikos paketas 2030“. Jame numatyti nauji klimato kaitos valdymo tikslai ir priimtas sprendimas iki 2030 metų ne mažiau nei 27 procentus energijos generuoti iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir 27 procentais padidinti energetinį efektyvumą ES lygiu. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis Lietuvos galutiniame energijos balanse 2013 metais sudarė 22,9 procento, tikėtina, kad 2014 metais ši dalis sėkmingai didės ir perkops 23 procentus.
ES direktyva nustato pareigą valstybėms narėms parengti nacionalinius atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros planus, numatyti teisines priemones atsinaujinančiai energetikos plėtrai nacionaliniu mastu skatinti. 2014 metais suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei buvo pristatytas Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2014–2020 metų programos projektas ir atlikto strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) rezultatai. Programos projektas kartu su SPAV ataskaita bus teikiami Vyriausybei tvirtinti 2015 metų I ketvirtį.
12.5. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
2014 metais buvo rengiami Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą įgyvendinančių teisės aktų projektai: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimai. Šiais įstatymų projektais bus siekiama didinti energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumą, nustatyti energijos kiekio sutaupymo tikslą ir užtikrinti jo įgyvendinimą svarbiausiuose Lietuvos ūkio sektoriuose (pramonė, energetika, transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, prekyba ir paslaugos), taip pat užtikrinti, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama bent 3 procentai viešojo sektoriaus naudojamų pastatų ploto.
Kai kurių įstatymų projektų nespėta pateikti 2014 metais. Buvo atliekamas Lietuvos Respublikos energijos efektyvumo įstatymo projekto, kaip prioritetinės teisėkūros iniciatyvos, poveikio vertinimas. Šį projektą rengianti darbo grupė 2014 metais aptarė galimus pagrindinius įsipareigojimų sistemos veikimo principus ir numatė tolesnius įgyvendinimo veiksmus. Šiuos įstatymų projektus planuojama Seimui pateikti 2015 metais.
2014 metais Vyriausybė patvirtino Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, o energetikos ministras – Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą.
12.6. Šilumos ūkis
Siekiant sukurti teisines prielaidas šilumos ūkio modernizavimui, būtina priimti atitinkamus teisės aktus ir numatyti priemones, kurios turėtų paskatinti optimalią šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių raidą, konkurencingos biokuro rinkos plėtrą ir sudarytų prielaidas mažinti šilumos kainas. 2014 metais parengtas Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programos projektas, kuris, patikslinus pagal atlikto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rezultatus, 2015 m. kovo 18 d. patvirtintas Vyriausybės nutarimu Nr. 284. Parengtas ir derinamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Siekiant griežtinti biokuro įsigijimą, 2014 metais buvo parengti ir priimti įstatymų pakeitimai, kuriais padidintas privalomas biržoje perkamo biokuro kiekis (2015 metais – 50 procentų, 2016 metais – 100 procentų), padidintas subjektų, kuriems privaloma vykdyti biokuro pirkimus biržoje, sąrašas – įtraukti ir nereguliuojami šilumos gamintojai, įtvirtintas biokuro pirkimų kontrolės vykdymo mechanizmas ir atsakomybės už minėtų pirkimų tvarkos pažeidimus taikymo energetikos įmonėms priemonės.
Buvo tobulinamas prekybos biokuru modelis – skatinta vietos gamintojų plėtra, naujų biokuro tiekėjų atsiradimas rinkoje. Pagrindinės šių tikslų įgyvendinimo priemonės yra centralizuotos ir likvidžios biokuro prekybos aikštelės (biržos) sukūrimas bei teisinės bazės įtvirtinimas, užtikrinantis skaidrius dvišalių sutarčių pagrindu vykdomus biokuro pirkimus.
Siekdama sudaryti prielaidas mažinti kainas galutiniams vartotojams, Vyriausybė patvirtino Kuro ir energijos, skirtos šilumos ir elektros gamybai, pirkimų tvarkos aprašą, kuriuo užtikrinamas energijos ir kuro pirkimų skaidrumas konkurencingoje rinkoje, o siekiant užtikrinti ekonomiškai pagrįstas ir vartotojams prieinamas šilumos energijos kainas, patobulinti šilumos kainų nustatymo metodikos principai.
Vyriausybė planuoja Seimui teikti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimų projektus ir siūlyti nustatyti naują šilumos energijos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką (eiliškumą).
XIII. TRANSPORTAS
Transporto sektorius 2014 metais ir toliau stabiliai augo ir buvo viena iš prioritetinių Lietuvos ūkio šakų. Galima pasidžiaugti, kad sėkmingai veiklą plėtojo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau – Klaipėdos uostas), teigiamą postūmį transporto sektoriui turėjo metų pabaigoje sparčiai kritusios naftos, taigi ir kuro, kainos, tačiau krovinių apyvartą stabdė naftos perdirbėjo „ORLEN Lietuva“ problemos, Rusijos embargas turėjo neigiamos įtakos geležinkelių ir kelių transporto vežėjų veiklos rodikliams. Nepaisant geopolitinių išbandymų, transporto sektoriuje bendroji pridėtinė vertė ir pajamos augo. Išankstiniais duomenimis, 2014 metais transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje sukurta 16,6 mlrd. litų bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BPV), arba 14,7 procento viso šalies BPV ir, palyginti su 2013 metais, ši suma padidėjo daugiau kaip 5 procentais (2013 metais ji siekė 15,8 mlrd. litų).
* – išankstiniai 2014 metų duomenys
19 pav. Transporto ir saugojimo, pašto ir ryšių sektoriuje sukurta BPV 2011–2014 metais
(mlrd. litų)
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Išankstiniais duomenimis, 2014 metais transporto įmonės gavo daugiau kaip 26 mlrd. litų pajamų, arba 6 procentais daugiau negu 2013 metais.
Pažymėtina ypač sėkminga Klaipėdos uosto 2014 metų veikla – Klaipėdos uoste krauta 36,4 mln. tonų jūrinių krovinių, arba 3 mln. tonų (9 procentai) jūrinių krovinių daugiau nei 2013 metais. Tai antras geriausias krovos rezultatas uosto istorijoje, taip pat ir rekordinės pajamos, siekiančios 175 mln. litų, ir didžiausia trąšų, konteinerių, grūdų, rūdų krova, keleivių skaičius. Šalies geležinkeliais 2014 metais vežta 49 mln. tonų (2 procentais daugiau negu 2013 metais) krovinių.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos koordinuojamiems transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti 2014 metais panaudota daugiau kaip 1,65 mlrd. litų, iš jų 1,01 mlrd. litų – ES struktūrinės paramos lėšos. 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrinės paramos lėšų į Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimą investuota 5,04 mlrd. litų, arba daugiau kaip 90 procentų visos skirtos struktūrinės paramos.
Siekdama užtikrinti kuo spartesnį 2014–2020 metų ES fondų investicijų panaudojimą, Vyriausybė patvirtino Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programą, susisiekimo ministras patvirtino šios programos įgyvendinimo 2014–2016 metų veiksmų planą. Vadovaujantis patvirtintais dokumentais, 2014 metais pradėti įgyvendinti 2014–2020 metų ES fondų lėšomis finansuojami 3 kelių sektoriaus projektai ir pasirašytos dviejų geležinkelių projektų rangos sutartys.
Suaktyvinta tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis veikla. Lietuvos, Baltarusijos Respublikos, Ukrainos, Bulgarijos Respublikos, Moldovos Respublikos ir Rumunijos geležinkelių atstovų posėdžio metu suderintas naujas konteinerinio traukinio „Vikingas“, jungiančio Baltijos ir Juodąją jūras, maršrutas pervežimams į Turkijos Respubliką. Rumunijos geležinkelių bendrovė CFR Marfa S.A. lygiomis teisėmis priimta į projekto „Vikingas“ dalyvių gretas.
Siekiant sumažinti nuostolius, šalies vežėjų patiriamus dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo iš Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių draudimo, inicijuoti tarpvyriausybiniai susitarimai dėl tarptautinio krovinių ir keleivių vežimo projektų su Maroko Karalyste, Turkmėnistanu ir Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. 2014 metais apsikeista su Turkijos Respublika, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kirgizijos Respublika ir Kazachstano Respublika papildomais leidimais vežti tarptautinius krovinius kelių transportu. 2014 metais pasirašytas tarpžinybinis tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo transporto srityje su Mongolija.
Geležinkelių transporto sektorius. Svarbiausi darbai, nuveikti 2014 metais geležinkelių sektoriuje, susiję su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu. 2014 metais intensyviai vyko rekonstrukcijos darbai geležinkelių ruožuose Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Mockava ir Šeštokai–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas. Geležinkelio linijoje Šeštokai–Marijampolė atlikta 75,4 procento, Marijampolė–Kazlų Rūda – 82 procentai, Kazlų Rūda–Kaunas – 81,3 procento darbų. Rekonstruoti 26 kilometrai geležinkelio linijos Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai (įskaitant naujo Gaižiūnų stoties geležinkelio kelio tiesimą), atlikta 100 procentų darbų (rekonstruoti 3 tiltai, 5 pervažos, 7 gelžbetoniniai tiltai pakeisti į pralaidas) („Rail Baltica 1“).
2014 m. birželio 21 d. Baltijos valstybių ministrai pirmininkai pasirašė susitarimą dėl projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinimo sąlygų ir eigos. Atsižvelgiant į tai, projektui įgyvendinti įkurta dukterinė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonė UAB „Rail Baltica statyba“, kuri atstovaus Lietuvos interesams ir juos gins.
Lietuvos jūrų transportas. 2014 metais pasiekti svarbūs pokyčiai didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą – jame įrengta universalaus žemės ūkio produktų krovos paskirstymo centro infrastruktūra: krantinės ir pirsas (bendras krantinių su pirsu ilgis – 472 metrai), ant pirso sumontuotas 1 500 kub. metrų per valandą našumo mobilusis laivų krautuvas, iki 14 metrų pagilinta akvatorija. Centras tapo labai svarbiu ne tik lietuviškų žemės ūkio produktų, bet ir tranzitu per Lietuvą keliaujančių krovinių perkrovimo centru.
Be to, pastatytas birių trąšų terminalas, sukurta jo infrastruktūra – rekonstruotas 421 metras uosto krantinių, akvatorija prie šių krantinių pagilinta iki 14,5 metro gylio, nutiestas 980 metrų geležinkelio kelias, vedantis į šias krantines (vice versa). Prie rekonstruotų krantinių visus metus gali švartuotis 2 „Post-Panamax“ tipo laivai. Trąšų komplekso dalies bendras pajėgumas siekia 2 mln. tonų trąšų per metus. Tai sudarė sąlygas krovos bendrovėms plėtoti suprastruktūrą (statyti sandėlius, naujus terminalus) ir didinti krovos apimtį.
Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale 2014 metais krauta 36,4 mln. tonų jūrinių krovinių, pasiektas absoliutus krovinių konteineriuose krovos rekordas – 5,6 mln. tonų; krova konteineriuose sąlyginiais vienetais (toliau – TEU) taip pat rekordinė – krauta 450 428 TEU. Klaipėdos uoste apsilankė 344 tūkst. keleivių.
Kelių transportas. 2014 metais lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – KPPP), skirtų vietinės reikšmės (savivaldybių) keliams, suma pirmą kartą padidinta nuo 20 iki 25 procentų ir 2015 metais toliau bus didinama iki 30 procentų. 2014 metais KPPP skirta 1 060 mln. litų.
20 pav. 2014 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų struktūra (1 060 mln. litų)
Šaltinis – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Racionaliai naudojant KPPP skirtas lėšas, buvo tęsiami kelių ir jų statinių (statybos) darbai, rekonstrukcija, vykdomi kelių priežiūros darbai, saugaus eismo programos keliuose, įgyvendinamos jų priemonės ir kita. 2014 metais nutiesta, rekonstruota ar sutaisyta 352 kilometrai kelio ruožų, suremontuoti 24 tiltai, išasfaltuota 21 kilometras žvyrkelių, rekonstruota 18 sankryžų, nutiesta 19 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.
2014 metais užbaigti magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 7-ių kelio ruožų rekonstravimo darbai (bendras ilgis – 26,19 kilometro), įskaitant ir 5 tiltus bei viadukus. Rekonstruota 12 kilometrų magistralinio kelio A12 Ryga‒Šiauliai‒Tauragė‒Kaliningradas (bendras kelio ilgis – 50,22 kilometro). Toliau vykdomas Panemunės–Sovetsko aplinkkelio su tiltu per Nemuną tiesimo projektas; užbaigtas rengti Palangos aplinkkelio, kuris finansuojamas pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį, techninis projektas ir pradėti jo tiesimo darbai.
Saugaus eismo užtikrinimas. Žuvusiųjų skaičiaus mažėjimas tebėra svarbiausias prioritetas šioje srityje. Lietuvos keliuose 2014 metais užregistruoti 3 325 eismo įvykiai, 3 889 žmonės sužeisti, 265 žuvo. Palyginti su 2013 metais, 2014 metais žuvo 9 žmonėmis (arba 3,5 procento) daugiau, tačiau sužeistųjų ir eismo įvykių skaičius sumažėjo atitinkamai 2,9 ir 1,9 procento. Žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, – 91 (2013 metais – 87, 2012 metais – 101, 2011 metais – 98, 2010 metais – 92) – vis dar tebėra didelis, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Todėl svarbiausias uždavinys yra toliau siekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį vienam milijonui šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių ES valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų).
2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo atitinkamos nuostatos, kuriomis siekiama pagerinti eismo saugos padėtį Lietuvos keliuose ir sumažinti dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykstančių kelių eismo įvykių, kuriuose nukenčia ir žūsta žmonės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius patvirtino Juodųjų dėmių nustatymo ir šalinimo gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose metodiką, kuri leis nustatyti juodąsias dėmes savivaldybių teritorijose. Ši metodika padės pagerinti saugaus eismo būklę jų teritorijose ir užtikrinti, kad saugaus eismo veikla visų pirma būtų vykdoma avaringiausiose vietose.
Siekiant sumažinti pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų ir dviratininkų – sužalojimo riziką, Kelių eismo taisyklės papildytos nuostatomis dėl dviračių juostos, ryškiaspalvės liemenės, žibintų ir kitų būtinų priemonių saugiam eismui užtikrinti naudojimo.
2014 metais vykdyta aktyvi švietėjiška veikla ir diegtos eismo saugos priemonės turėjo įtakos eismo įvykių skaičiaus mažėjimui – sukurtos ir transliuotos savaitinės laidos saugaus eismo tema televizijose, sukurti vaizdo ir garso klipai, transliuoti televizijose ir per radijo stotis, informacija saugaus eismo tema skelbta interneto naujienų portaluose ir spaudoje. Penktus metus iš eilės vyko konkursas, kurio pagrindinis tikslas – šviesti bendruomenių narius saugaus eismo klausimais siekiant mažinti nukentėjusiųjų keliuose skaičių.
Oro transportas. 2014 m. liepos 1 d. veiklą pradėjo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LOU) su trimis – Vilniaus, Kauno ir Palangos – filialais (prie tarptautinio Vilniaus oro uosto prijungti tarptautinis Kauno oro uostas ir tarptautinis Palangos oro uostas).
Lietuvos oro uostų paslaugomis pasinaudojo 3,8 mln. keleivių – 9 procentais daugiau nei 2013 metais, oro uostuose iš viso nusileido ir pakilo 47,1 tūkst. lėktuvų, priklausančių Lietuvos ir užsienio kompanijoms.
2014 metais iš / į tarptautinio (-į) Vilniaus oro uosto (-ą) tiesioginiai reguliarieji skrydžiai buvo vykdomi 41 kryptimi, iš (į) Kauno (-ą) – 17 krypčių, iš (į) Palangos (-ą) – 4 kryptimis (Ryga, Kopenhaga, Oslas ir Maskva).
Viešųjų logistikos centrų kūrimas. Siekiant tinkamos Lietuvos transporto sistemos integracijos į bendrą ES transporto tinklą, sudaromos sąlygos įvairių transporto rūšių sąveikai. 2014 metais įrengti Vilniaus ir Kauno sausumos konteineriniai įvairiarūšiai terminalai su visa reikalinga infrastruktūra:
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, šalia didžiausios Lietuvoje Vaidotų skirstymo geležinkelio stoties, įrengtas 520 metrų ilgio 1 520 milimetrų pločio vėžės privažiuojamasis geležinkelio kelias, skirtas krovos darbams, ir 1 465 TEU talpos sausumos konteinerinis įvairiarūšis terminalas su visa reikalinga infrastruktūra;
Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, šalia Palemono skirstymo geležinkelių stoties, įrengtas 350 metrų ilgio 1 435 milimetrų ir 1 520 milimetrų pločio vėžės privažiuojamasis geležinkelio kelias ir 1 120 TEU talpos sausumos konteinerinis įvairiarūšis terminalas su visa reikalinga infrastruktūra.
Šie terminalai prisidės prie Lietuvos transporto ir logistikos sistemos konkurencingumo didinimo tarptautinėje rinkoje, kelių transporto rūšių integracija leis didinti krovinių judumą, veiksmingiau naudoti transporto priemones, gerinti krovinių vežimo ir muitinės paslaugų kokybę.
Pasienio kontrolės punktai. 5-iuose pasienio kontrolės punktuose (Kybartų, Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo) prie išorinių ES sienų įdiegta elektroninė transporto priemonių eilių valdymo informacinė sistema (EVIS), kuri suteiks galimybę vežėjams sieną kertančias transporto priemones registruoti iš anksto ir kirsti sieną numatytu laiku. Pageidaujamą valstybės sienos kirtimo laiką galima iš anksto rezervuoti interneto svetainėse www.ltsiena.lt, www.ltborder.eu.
Paštas. 2014 metais valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas kryptingai investavo į klientų aptarnavimo kokybę, paslaugų plėtrą ir veiklos efektyvumą didinančias priemones. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį pajamos už pašto paslaugų teikimą didėjo.
2014 metų pabaigoje pašto paslaugų rinkoje iš viso veikė 70 ūkio subjektų. Atsižvelgiant į elektroninių paslaugų plėtrą ir aktyvų vartotojų naudojimąsi elektroninės prekybos galimybėmis, vis daugiau paslaugų vartotojams siūloma elektroninėje erdvėje. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas elektroniniu būdu siūlo užsisakyti Lietuvos ar užsienio šalių leidinius, bendrovės elektroninėje parduotuvėje galima užsisakyti filatelinės produkcijos prekių, kurios pristatomos Lietuvoje pagal pirkimo metu pasirinktą prekių pristatymo būdą, taip pat bendrovė įsigijo ir įdiegė elektroninių sąskaitų centro sistemą, kuri leidžia fiziniams ar juridiniams asmenims siųsti, gauti, tvirtinti ir saugoti sąskaitas faktūras elektroninėje erdvėje.
Siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti siuntas iš visų pasaulio šalių ir jas siųsti į visas pasaulio šalis, 2014 metais buvo ratifikuoti 2012 metais Dohoje pakeisti Pasaulinės pašto sąjungos dokumentai.
XIV. Aplinkosauga ir urbanistika
Aplinkos apsauga ir racionalesnis gamtos išteklių naudojimas. Siekiant sukurti švarią, sveiką ir saugią aplinką Lietuvoje, Seimui pateiktas Nacionalinės aplinkos apsaugos iki 2030 metų strategijos projektas, kuriame numatyta aplinkos apsaugos vizija iki 2050 metų, jos įgyvendinimo prioritetinės sritys ir tikslai iki 2030 metų. Švarios, sveikos ir saugios aplinkos bus siekiama valstybės darnaus vystymosi pagrindu – Lietuvos ekonominę ir socialinę plėtrą orientuojant taip, kad tenkinant šios dienos poreikius nebūtų sumažintos ateinančių kartų poreikių patenkinimo galimybės. Bus siekiama tobulinti teisinę ir ekonominę sistemas taip, kad jos leistų išvengti konflikto tarp Lietuvos ūkio augimo ir aplinkos antropogeninės apkrovos.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas. 2014 metais atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo ir energinio efektyvumo didinimo projektams finansuoti pagal 10 krypčių paskirstyta 106,5 mln. litų Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Priimti teisės aktai, susiję su ES apyvartinių taršos leidimų sistemos reglamentavimu, kuriais siekiama mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, daugiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir investuoti į naujas ne tokias taršias technologijas. Numatytos Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės 2015–2017 metams, kurios prisidės prie mažo anglies dioksido kiekio konkurencingos ekonomikos kūrimo.
Daugiabučių modernizavimas. Nuosekliai tęstas visuotinis daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimas – preliminariais Aplinkos ministerijos duomenimis, įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (2005–2014 metai), modernizuojant daugiabučius namus, jų skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos 2014 metais sumažintos apie 270 GWh (planuota 211 GWh). Modernizavus daugiabutį sunaudojama 27–69 procentais mažiau šilumos energijos.[8]
2014 metais pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą baigta modernizuoti 211 daugiabučių namų, parengti ir suderinti 1 887 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planai, pasirašytos 858 daugiabučių namų atnaujinimo rangos darbų sutartys. Pagal savivaldybių programas iš viso numatoma atnaujinti (modernizuoti) 2 657 daugiausia šilumos energijos naudojančius daugiabučius namus. Jiems modernizuoti jau parengti ir suderinti 2 375 atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planai. Savivaldybėms perėmus organizacinius modernizavimo rūpesčius, palengvėjo gyventojų našta įgyvendinant modernizavimo projektus, gyventojai greičiau apsisprendžia dėl daugiabučių namų modernizavimo.
Centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge sukurti nauji atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų ir atskirai projektavimo paslaugų moduliai, kurie pagreitins modernizavimo paslaugų ir darbų pirkimą.
Atliekų tvarkymas. Sukurtas atliekų valdymo ir tvarkymo modelis, orientuotas į atliekų susidarymo mažinimą, atliekų rūšiavimą, kompostavimą, perdirbimą ir jų panaudojimą energijai gauti: Vyriausybės patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas, nustatantis pagrindines atliekų tvarkymo kryptis ateinantiems 7 metams, numatyta pareiga įtraukti atliekų prevenciją skatinančias priemones į regioninius ir (ar) savivaldybių atliekų tvarkymo planus; siekiant padidinti perdirbamų ir sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, nustatytas mokestis už sąvartynuose šalinamas atliekas, kuris bus renkamas nuo 2016 metų; siekiant padidinti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių, ypač gėrimų, atliekų surinkimą (rūšiavimą) ir jų perdirbimą, reglamentuotas privalomos užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistemos diegimas, patobulinta elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistema – uždrausti šalinti sąvartynuose šias atskirai surinktas atliekas.
Miškų ūkis. Daug dėmesio 2014 metais skirta medienos kuro pasiūlos didinimui: valstybiniuose miškuose paruoštų kirtimo atliekų, skirtų biokurui gaminti, pasiūla rinkoje 2014 metais padidinta iki 328,5 tūkst. kub. metrų per metus (2013 metais – 280 tūkst. kub. metrų), papildomai nustatytos teisinės ir organizacinės priemonės, kaip su mažiausiomis valstybės biudžeto sąnaudomis 2015–2020 metais mobilizuoti didelę šiuo metu nepanaudojamo medienos biokuro iš visų šalies miškų dalį (apie 0,5 mln. kub. metrų kasmet), be to, numatyta finansinė parama medienos biokuro ruošos technologijoms modernizuoti.
2014 metais valstybinėje ir privačioje žemėje iš viso įveista 3 556,5 ha miškų: valstybinėje žemėje valstybės įmonės miškų urėdijos įveisė 835,5 ha miškų, o privačioje žemėje įveista 2 721 ha naujų miškų 733-juose žemės sklypuose. Numatytas 2014 metų tikslas pasiektas, tačiau ateityje miškų urėdijos gali pristigti žemės plotų miškams veisti, nes stringa žemės plotų, tinkamų miškui įveisti, perdavimas miškų urėdijoms (2014 metais iš perduotų 1 194,7 ha tik 361 ha yra tinkami miškui veisti).
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymas. Vykdytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos pertvarkymas: nustatyti vandens tiekimo įmonių stambinimo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo reikalavimai, kainodaros ir atsiskaitymo už paslaugas principai, paslaugų plėtros finansavimo prioritetai, atsakomybė už paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus, vartotojų, abonentų ir paslaugų teikėjų teisės ir pareigos. Priėmus sprendimus dėl vandentvarkos projektų, finansuotinų ES fondų lėšomis, įgyvendinimo mechanizmo, 2015 metais bus patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2016–2022 metais plėtros programa. Tikimasi, kad ES investicijos vandentvarkos sektoriuje ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos pertvarkymas sudarys sąlygas, kad kuo daugiau vartotojų vienodomis sąlygomis ir kainomis gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Biologinės įvairovės ir gamtos išteklių apsaugos valdymo sistemos tobulinimas. Siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę aplinkos apsaugos srityje, atskirtos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijos (jos perduotos naujai 2014 metų liepą įsteigtai Aplinkos ministerijai pavaldžiai įstaigai – Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai) nuo leidimų išdavimo funkcijų, kurias ir toliau atliks Aplinkos apsaugos agentūra.
Siekiant veiksmingesnės saugomų teritorijų valdymo sistemos (efektyvesnio bendrųjų ir specialių funkcijų atlikimo), atlikta saugomų teritorijų direkcijų atliekamų funkcijų analizė, parengtas pirminis Saugomų teritorijų 2014–2020 metų valdymo programos projektas. Siekiant sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą, Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektas, priimtas Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymas, rengiami Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nauja redakcija, kuria iš esmės bus pakeistos institucijų, vykdančių žemės gelmių išteklių naudojimo kontrolę, funkcijos, sustiprinta žemės gelmių išteklių naudojimo kontrolė – užkertamas kelias galimam piktnaudžiavimui naudojant šiuos išteklius.
2015 metais daug dėmesio ir toliau bus skiriama daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui), pasirengti atnaujinti (modernizuoti) savivaldybių nuosavybės ar patikėjimo teise valdomus viešosios paskirties pastatus; tolesniam atliekų valdymo ir tvarkymo sistemos modernizavimui, pagrindinį dėmesį skiriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumų (kompostavimas, biodujų gavyba) sukūrimui; žemės gelmių išteklių apsaugai nuo nelegalios kasybos, tausojančios naudingųjų iškasenų gavybos skatinimui; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sistemos tobulinimui (aiškiau reglamentuoti poveikio aplinkai vertinimo taikymo sritį, vertinimo procedūras, vertinimo dalyvių (įskaitant savivaldybes) funkcijas ir kompetenciją, didinti visuomenės dalyvavimo vertinimo procese veiksmingumą, gerinti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir priimamų sprendimų kokybę).
XV. KONKURENCINGAS ŽEMĖS ŪKIS IR ĮVAIRIAPUSĖ KAIMO PLĖTRA
Lietuvos kaimo plėtra. Sėkmingai baigiama įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa, kuriai iš viso skirta 7,9 mlrd. litų (2,3 mlrd. eurų). Per šios programos finansavimo laikotarpį pateikta 997,31 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma 10,2 mlrd. litų (2,95 mlrd. eurų) paramos, pasirašyta paramos sutarčių, kuriose nurodyta 7,83 mlrd. litų (2,27 mlrd. eurų), išmokėta 6,99 mlrd. litų (2,02 mlrd. eurų), arba 89 procentai visos programai skirtos sumos.
2014 metais pasirašyta sutarčių 331 mln. litų (96 mln. eurų) paramai gauti, per metus išmokėta 1 mlrd. litų (290 mln. eurų) paramos lėšų. 2014 metais paramą gavo 571 ūkis, siekiantis modernizuoti žemės ūkio valdas, 66 966 pareiškėjai, ūkininkaujantys vietovėse su kliūtimis, 41 įmonė, siekianti didinti pridėtinę vertę perdirbant žemės ūkio produktus. Mišku apželdinta 2 631 ha žemės, įgyvendinti 464 projektai, gerinantys griovių būklę 2 054 ha plote, ir 12 298 ha plote įgyvendinti 75 žemės ūkio vandentvarkos projektai.
Žemdirbiams priskaičiuota 1,47 mlrd. litų (beveik 426 mln. eurų) tiesioginių išmokų, iš kurių iki 2015 m. sausio 1 d. išmokėta daugiau kaip 975 mln. litų (282 mln. eurų). Pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos pieno gaminių importo draudimo, Vyriausybė iš valstybės biudžeto skyrė 30 mln. litų (8,69 mln. eurų), ir bendra suma su ES parama siekė 79 mln. litų (23 mln. eurų), arba 43,76 euro už toną pieno, parduoto 2014 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiais.
EK patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą kaip vieną iš pirmųjų visoje ES. Ši programa – tai viena pagrindinių artimiausių 7 metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinių veiklos priemonių. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos biudžetas siekia 1,98 mlrd. eurų ES ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos – 1,61 mlrd. eurų). Šias lėšas numatoma skirti žemės ūkio konkurencingumui didinti, žemdirbių įgūdžiams tobulinti, inovacijoms plėtoti, naujoms darbo vietoms kurti, taip pat nemažai dėmesio bus skiriama aplinkosaugai bei klimato kaitai, bendruomeniškumui skatinti, gyvenimo kokybei gerinti. Siekiama labiau sutelkti paramą, teikiant prioritetą gyvulininkystės, vaisių ir daržovių sektoriams bei smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumui didinti.
Gyvulininkystės sektorius. 2014 metais gyvulininkystės ūkių modernizavimui ir plėtrai skirta 59,5 mln. litų (17,2 mln. eurų), parama suteikta 409 gavėjams. Siekiant skatinti gyvulininkystę, 2014 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už gyvulius, pieną ir pasėlius skirta beveik 117 mln. litų (33,8 mln. eurų). Taikant paramos priemones, pavyko stabilizuoti padėtį gyvulininkystėje, ėmė gausėti ūkinių gyvūnų. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma 731 tūkst. galvijų (beveik 21 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai), iš jų 328,4 tūkst. karvių (17,9 tūkst. daugiau nei pernai); mėsinių galvijų (grynaveislių ir mišrūnų) –140,4 tūkst. (beveik 17 tūkst. daugiau nei pernai); avių – 123,8 tūkst. (23,6 tūkst. daugiau nei pernai).
Lietuvos teritorijos nepavyko apsaugoti nuo ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų. 2014 metais patvirtinti 45 afrikinio kiaulių maro atvejai tarp laukinių gyvūnų ir 6 – kiaulių ūkiuose. Reglamentuotas nuostolių kompensavimas kiaulių laikytojams, kurie buvo priversti jas paskersti dėl afrikinio kiaulių maro ir nustatyta tvarka įsigyti kitų ūkinių gyvūnų vietoj priverstinai paskerstų kiaulių. Žemės ūkio veiklos subjektams, vykdantiesiems gyvulininkystės veiklą buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje, paremti papildomai skirta 22,1 mln. litų (6,4 mln. eurų) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 16,1 mlrd. litų (4,66 mlrd. eurų), arba 0,7 procento mažiau nei 2013 metais, importuota – už 12,8 mlrd. litų (beveik 3,7 mlrd. eurų), arba 0,6 procento mažiau nei 2013 metais), prekybos balansas sudaro 3,3 mlrd. litų (beveik 1 mlrd. eurų).
21 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, mln. eurų
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
2014 metais Lietuvoje užderėjo rekordinis grūdų derlius – prikulta 5,12 mln. tonų grūdų, arba 16,6 procento daugiau nei pernai. Palyginti su 2013 metais, grūdų eksportas padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kitų žemės ūkio ir maisto prekių (ypač pieno produktų) eksporto apimtis sumažėjo dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo draudimo. Atsižvelgiant į tai, ieškoma naujų rinkų lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams: 2014 metais gauti leidimai eksportuoti pieno produktus į Honkongą; suderinti veterinariniai sertifikatai kiaušinių produktams ir šviežiai jautienai su Serbijos Respublika, žuvų produktams su Jungtiniais Arabų Emyratais, mėsos ir mėsos produktams su Kirgizijos Respublika, Ukraina, paukštienai su Tadžikistano Respublika; pateikti reikalingi dokumentai dėl pieno ir pieno produktų eksporto leidimų į Kinijos Liaudies Respubliką, paukštienos produktų eksporto į Korėjos Respubliką, mėsos ir mėsos produktų į Japoniją, pieno produktų, žuvų ir jų produktų į Brazilijos Federacinę Respubliką. Organizuotas įmonių dalyvavimas parodose („Agrobalt 2014“, „SIAL 2014“ Prancūzijos Respublikoje, „KazAgro/KazFarm 2014“ Kazachstano Respublikoje, „SIAL Middle East 2014“ ir „Gulfood 2014“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose, „SIAL China 2014“ Kinijos Liaudies Respublikoje), verslo misijose ir kituose eksporto plėtros renginiuose, aktyvinami diplomatiniai veiksmai, siekiant patekti į trečiųjų šalių rinkas.
2014 metais 2 lietuviški maisto produktai pasiekė ES pripažinimą – pavadinimas „Daujėnų naminė duona“ įregistruotas ES saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre, o pieno gaminio pavadinimas „Žemaitiškas kastinys“ – ES garantuotų tradicinių gaminių registre.
Vienas svarbiausių prioritetų ir ateityje bus eksporto rinkų paieška lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams. 2015 metais Lietuvos įmonėms bus suteikta parama dalyvauti 10 tarptautinių parodų (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijos Liaudies Respublikoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Azerbaidžano Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, Rusijos Federacijoje, Uzbekistano Respublikoje); 5-ių tarptautinių parodų metu numatoma organizuoti ir verslo misijas.
Bioenergetika. Nustatyti prioritetai bioenergetikos srityje, iš kurių svarbiausias – biodujų jėgainių plėtra gyvulininkystės ūkiuose. 2014 metais pastatytos dvi biodujų jėgainės prie kiaulių auginimo įmonių: UAB „Psenergija“ 1 MW elektrinės galios (Panevėžio rajono savivaldybėje) ir UAB „Senergita“ 0,6 MW (Kelmės rajono savivaldybėje). Biodujų gamybos iš žemės ūkio ir kitų atliekų projektams 2014–2020 metų laikotarpiu planuojama skirti apie 45,2 mln. eurų, juos panaudojus bus pastatyta apie 30 biodujų jėgainių, kurių instaliuota elektrinė galia – apie 20 MW. Taip pat planuojama toliau teikti paramą biogranulių gamybos projektams, biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų ir jų panaudojimui ūkio reikmėms, trumpos rotacijos želdiniams įveisti.
Žemės tvarkymas ir administravimas. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. sausio 1 d. įregistruota 5,497 mln. ha žemės, iš kurios 4,28 mln. ha yra privati žemė, įsigyta iš valstybės atkuriant nuosavybės teises į turėtą iki nacionalizacijos žemę arba ją perkant.
Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas kaimo vietovėje artėja prie pabaigos. Iki 2015 m. sausio 1 d. kaimo vietovėje nuosavybės teisės atkurtos 770,88 tūkst. piliečių į 4 mln. ha žemės, tai sudaro 99,38 procento piliečių prašymuose nurodyto ploto. Įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo, nuosavybės teisės atkurtos į 99,53 procento piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Miestuose nuosavybės teisės atkurtos į 30,76 tūkst. ha žemės ir tai sudaro 85,74 procento ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Siekiant paspartinti nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo procesą, buvo inicijuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimai, kuriais numatytas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Įstatymo pakeitimams Seimas pritarė ir šio įstatymo pataisos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 dieną.
Iki 2015 m. sausio 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės nusipirko 344,97 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, iš jos 2014 metais – 41,33 tūkst. ha. 2014 metais į valstybės biudžetą už parduotą įvairios paskirties valstybinę žemę gauta 152,08 mln. litų (44 mln. eurų).
Intensyviai vykdoma žemės konsolidacija. Iš viso patvirtinti 26 žemės konsolidacijos projektai (teritorijos plotas – 26,26 tūkst. ha ), iš jų 5 projektai visiškai įgyvendinti (teritorijos plotas – 2,8 tūkst. ha). Dar 27 žemės konsolidacijos projektai (teritorijos plotas – 19,97 tūkst. ha) parengti ir vykdomos jų derinimo arba tvirtinimo procedūros.
XVI. VALSTYBĖS VALDYMAS
16.1. Valstybės tarnybos pertvarka
Valstybės tarnautojų atranka. Įdiegus iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atranką, buvo sudarytos tinkamos prielaidos modernizuoti valstybės tarnybą. Naujos valstybės tarnautojų atrankos priemonės leido padaryti atranką profesionalesnę ir skaidresnę. Naujos atrankos sistemos praktinis taikymas parodė, kad ji naudinga tiek vartotojams, tiek ir įstaigoms, nes yra funkcionali ir užtikrina didesnes pretendentų eiti valstybės tarnautojų pareigas pasirinkimo galimybes. 2014 metais konkursuose ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankose dalyvavo vidutiniškai 9 pretendentai, kurie buvo išlaikę bendrųjų gebėjimų testą.
Atlikta apklausa parodė, kad 62 procentai asmenų, pretenduojančių į pareigas valstybės tarnyboje, naująją atrankos sistemą vertina gerai ir labai gerai, o 81,6 procento atvejų vadovai yra patenkinti atrinktais naujais valstybės tarnautojais. Vartotojai ypač palankiai vertina centralizuotą vadovavimo gebėjimų tikrinimą. 2014 metais surengti 462 pretendentų vadovavimo gebėjimų patikrinimai. Daugumos pretendentų (71,8 procento) vadovavimo gebėjimai įvertinti teigiamai.
Valstybės tarnautojų mokymas. Buvo sudarytos tinkamos prielaidos veiksmingai naudoti ES paramos lėšas, skirtas valstybės tarnautojų mokymui. Vyriausybė patvirtino valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategiją, joje įtvirtino artimiausio laikotarpio valstybės tarnautojų prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetines mokymo grupes. Tikimasi, kad patvirtinti konkretūs mokymo prioritetai ir tikslingos investicijos atitinkamoms tikslinėms grupėms ilguoju periodu sukurs masto ekonomijos efektą ir užtikrins kryptingą investicijų panaudojimą.
Valstybės tarnybos modernizavimas. Lietuvos valstybės tarnyba vis dar per daug orientuota į veiklos procesus, darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemos neužtikrina valdymo efektyvumo ir darbo kokybės, trūksta bendros valstybės tarnautojų žinių, įgūdžių ir gebėjimų reikalavimų sistemos, vadovų lyderystės ir bendradarbiavimo su suinteresuotomis grupėmis. Šie trūkumai iš dalies lemia palyginti mažą valstybės tarnybos konkurencingumą su privačiu sektoriumi ir daro valstybės tarnybą nepatrauklią kvalifikuotiems specialistams.
2015 metais bus atliekami kompleksiniai veiksmai, kuriais numatoma sudaryti tinkamas prielaidas modernizuoti valstybės tarnybą, sprendžiant lyderystės, kompetencijos ir motyvacijos trūkumo valstybės tarnyboje problemas. Bus nustatytas paprastesnis ir mažiau administracinių sąnaudų reikalaujantis valstybės tarnybos teisinis reguliavimas, susijęs su efektyvesniu aukščiausio lygmens vadovų (valstybės įstaigų vadovų) valdymu, kompetencijų modelio įtvirtinimu, naujomis darbo užmokesčio ir motyvavimo sąlygomis.
16.2. Valstybės valdymo tobulinimas
Institucijų veiklos efektyvumas. Įgyvendindama Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje įtvirtintą siekį didinti valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų veiklos efektyvumą ir mažinti įstaigų, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, Vyriausybė pritarė Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pateiktiems pasiūlymams dėl tokių įstaigų reorganizavimo, pertvarkymo ar veiklos tobulinimo krypčių. Išanalizavus 73 mažų įstaigų veiklą, nustatyta, kad dauguma jų tinkamai atlieka pavestas funkcijas, tačiau dėl tokių įstaigų gausos sunku užtikrinti veiksmingą jų veiklos koordinavimą, joms skirtų išteklių naudojimą ir bendrųjų funkcijų atlikimą. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, nuspręsta:
9 įstaigų nereorganizuoti ir tęsti jų veiklą;
3 įstaigas reorganizuoti, jų funkcijas perduoti atitinkamoms ministerijoms;
52 įstaigas reorganizuoti (ar likviduoti), jų funkcijas perduoti prie ministerijų veikiančioms įstaigoms (ar po reorganizavimo veiksiančioms įstaigoms);
dėl 9 įstaigų veiklos sprendimą priimti atitinkamoms ministerijoms atlikus papildomą analizę.
Atliktos kai kurių Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros. Išanalizavus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Pilietinės gynybos centro prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos funkcijas, priimti ir įgyvendinti sprendimai, skirti politikos formavimui pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo srityje sustiprinti, – šios funkcijos priskirtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamentui. Taip pat sustiprintas šios srities politikos įgyvendinimas ir išspręstas Pilietinės gynybos centro prie Krašto apsaugos ministerijos veiklos tęstinumo klausimas – šis centras prijungtas prie Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos.
Atlikus Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės, jam pavaldžių sporto medicinos centrų ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų funkcijų analizę, nutarta atsisakyti perteklinių, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Vyriausybės nebūdingų funkcijų. Taip pat pasiūlyta apibrėžti sportininkų, kuriems paslaugos teikiamos neatlygintinai, grupę, diferencijuoti sporto medicinos paslaugų teikimą pagal sporto šaką, patvirtinti Lietuvos medicinos normą sporto medicinos gydytojui ir sporto mediko konsultacijos įkainį, nustatyti sporto medicinos centrų veiklos ribas, numatyti galimybę, kad tam tikros sporto medicinos paslaugos būtų apmokamos PSDF lėšomis.
Darbuotojų sveikatos ir saugos darbe srities funkcijų peržiūros metu analizuotos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Higienos instituto ir visuomenės sveikatos centrų apskrityse funkcijos. Konstatuota, kad darbuotojų saugos ir sveikatos sistema veikia efektyviai, o šioje srityje kylančios problemos nuolat sprendžiamos tobulinant teisinį reglamentavimą.
Parengta 2013 metų viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitoje apžvelgti viešajame sektoriuje 2013 metais įvykę pokyčiai ir bendrosios viešojo sektoriaus vystymosi tendencijos. Ataskaitai parengti surinkta informacija apie daugiau nei 4 300 valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų, jų darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondą, vidutinį vadovų ir darbuotojų darbo užmokestį. 2013 metais šių rodiklių reikšmės iš esmės išliko nepakitusios, tačiau didesnių pokyčių viešajame sektoriuje tikimasi užbaigus šiuo metu įgyvendinamas sistemines viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvas: toliau vykdant valstybės įstaigų teritorinių padalinių optimizavimą (stambinant tokius padalinius, atsisakant juridinio asmens statuso, centralizuojant bendrųjų funkcijų atlikimą), konsoliduojant ūkio subjektų priežiūrą atliekančias valstybės įstaigas, pertvarkant mažas valstybės įstaigas ir kita.
Ir toliau bus siekiama, kad daugiau viešojo valdymo institucijų taikytų įrodymais grįsto valdymo priemones, diegtų įvairias veiklos valdymo / kokybės vadybos sistemas, vykdytų vidaus administravimo tobulinimo iniciatyvas, susijusias su bendrųjų funkcijų analize, vertinimu, centralizavimu, standartizavimu. Toliau bus atliekamos pasirinktų viešojo valdymo institucijų funkcijų peržiūros, teikiami pasiūlymai dėl perteklinių funkcijų atsisakymo, racionalesnio jų paskirstymo. Numatoma atlikti valstybės institucijų ir įstaigų atliekamų funkcijų peržiūros, kaip viešojo valdymo tobulinimo priemonės, taikymo praktikos analizę ir įvertinti šios priemonės taikymo perspektyvas.
Viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvos. Parengtas Viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų katalogas. Šiame kataloge pateikiama susisteminta informacija apie pagrindines Lietuvos viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvas, jų taikymo tikslus, procesą, rezultatus ir teikiamą naudą, nurodomi šių iniciatyvų taikymo metodiniai dokumentai, už jų įgyvendinimo koordinavimą atsakingos institucijos, gerieji iniciatyvų įgyvendinimo pavyzdžiai. Katalogas paskelbtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.vakokybe.vrm.lt.
2014 metais viešojo valdymo institucijos, pasinaudodamos ES struktūrine parama, įgyvendino projektus, kuriais buvo tobulinamas jų veiklos valdymas ir vidaus administravimas, diegiami kokybės vadybos metodai, gerinamas piliečių aptarnavimas ir veiksmingiau taikomas vieno langelio principas. Iš viso buvo įgyvendinami 96 projektai (baigti įgyvendinti 29 projektai).
Siekiant centralizuoti ir standartizuoti administracinių teisės pažeidimų duomenų tvarkymą, baudų, skirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimą ir išieškojimą, plėsti teikiamas administracines paslaugas gyventojams, užtikrinti efektyvų ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu (e. baudos projektas), atlikti įstatymų bazės pakeitimai ir papildymai.
Įgyvendinus viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvas, išliko gana didelis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas viešojo valdymo institucijomis. 2014 metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad institucijomis pasitikėjo 53 procentai gyventojų.
22 pav. Pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (procentais)
Šaltinis – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „RAIT“ 2014 metų spalį atlikto pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo kokybės vertinimo duomenys
Siekiant spręsti nepakankamo viešojo administravimo procesų atvirumo ir visuomenės dalyvavimo šiuose procesuose problemas, numatoma atlikti viešojo valdymo peržiūrą „Atvira valdžia: viešojo valdymo rezultatų gerinimas, valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo stiprinimas“. Atliekant peržiūrą bus išanalizuota Lietuvos viešojo valdymo situacija, atviros valdžios iššūkiai ir parengtos rekomendacijos, kaip veiksmingiau įgyvendinti atviros valdžios iniciatyvas, kad būtų sustiprinta visuomenės ir valdžios sąveika, paskatintas aktyvesnis visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose ir pagerinta visuomenei teikiamų paslaugų kokybė.
Aktyvus ir konstruktyvus dialogas su visuomene 2014 metais vyko įgyvendinant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ veiklas. Valstybės pažangos taryboje dalyvaujantys visuomenės atstovai teikė pasiūlymus dėl 2014 metų pažangos darbų. Šie pasiūlymai buvo pateikti Vyriausybei ir įgyvendinami ministerijų – taip visuomenės pasiūlyti darbai tapo Vyriausybės darbais (jų įgyvendinimo rezultatus galima rasti šioje ataskaitoje). Taip pat buvo organizuoti du pažangos forumai gerovės valstybės modelio ir vaikų kūrybiškumo temomis, juose dalyvavo daugiau nei 900 dalyvių. Forumų metu gautas grįžtamasis ryšys – iniciatyvos Valstybės pažangos tarybai ir Vyriausybei, idėjos, kaip tobulinti viešąją politiką švietimo ir kitose srityse.
Didinant gyventojams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę, numatoma nustatyti paslaugas teikiančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos kokybės vertinimo kriterijus ir pagal juos pradėti kasmet vertinti šias institucijas ir įstaigas ir viešinti vertinimo rezultatus. Numatoma parengti paslaugų kokybės standartų ir piliečių chartijų rengimo rekomendacijas.
16.3. Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas
Siekiant įvertinti vietos gyventojų dalyvavimo vietos reikalų tvarkyme pokyčius, įvertintos savivaldybių vykdomos vietos gyventojų apklausos. Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad ir esant pakankamoms teisinėms prielaidoms savivaldybės per retai konsultuojasi su gyventojais svarbiais vietos klausimais. Tačiau pažymėtina, kad jau tapo įprasta konsultuotis su bendruomene teritorijų planavimo, gyvenamųjų vietovių ribų tvarkymo klausimais. Siekiant spręsti nepakankamos gyventojų ir vietos valdžios sąveikos problemą ir skatinant gyventojų įsitraukimą į vietos viešųjų reikalų tvarkymą, bus rengiama informacinė metodinė medžiaga seniūnaičiams.
Parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo atitinkamų pakeitimų projektas leis padidinti seniūnų veiklos efektyvumą, stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei, skatinti bendruomeniškumą, vietos gyventojams teikiamų paslaugų prieinamumą.
Savivaldybių viešojo sektoriaus būklę atspindi 2013 metų savivaldybių viešojo sektoriaus ataskaitoje surinkta informacija apie 3 571 savivaldybių įmonę, savivaldos akcines bendroves, viešąsias ir biudžetines įstaigas, viešojo sektoriaus darbuotojus, jų darbo užmokesčio fondą, vidutinį darbo užmokestį. Tai išeities taškas toliau vertinant savivaldybių viešąjį sektorių, jo vystymosi tendencijas, nustatant tolesnio tobulinimo kryptis.
Atlikta valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų priežiūros analizė leido įvertinti savivaldybėms perduotų valstybinių funkcijų atlikimo kokybę, efektyvumą; šioms funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto ir kitų valstybės išteklių poreikio apskaičiavimo mechanizmo ir lėšų panaudojimo veiksmingumą.
Siekiant sudaryti sąlygas objektyviai įvertinti savivaldybių veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą, planuojama kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija parengti savivaldybių veiklos vertinimo kriterijus.
16.4. Regionų politika
Tarpinstitucinėje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje numatytų priemonių įgyvendinimas (2014 metais regionų plėtrai panaudota 106,5 mln. eurų struktūrinių fondų paramos) lemia tai, kad regioniniai pajamų ir nedarbo lygio netolygumai tebėra santykinai nedideli, registruotas nedarbas neviršijo šalies vidurkio daugiau kaip 35 procentais 9-iuose iš 10-ies regionų, bruto darbo užmokestis buvo didesnis negu 80 procentų šalies vidurkio visuose 10 regionų. Papildomą finansinę paramą gavusiuose ir ją sėkmingai panaudojusiuose regionų centruose (esančiuose mažiau išsivysčiusiose apskrityse) materialinių investicijų apimtis auga gerokai sparčiau negu vidutiniškai Lietuvoje (2013 metais materialinių investicijų indeksas, palyginti su šalies indeksu 1,10 (10 procentų spartesnis augimas) be Visagino savivaldybės, kurioje investicijų svyravimus lemia atominės elektrinės uždarymo darbai.
Padidėjo regionų plėtros tarybų vaidmuo ES finansinės paramos planavimo procese – jos priims sprendimus dėl pusantro karto didesnių investicijų, palyginti su 2007–2013 metais, paskirstymo. Regionuose planuojama ES struktūrinių fondų lėšų dalis padidinta nuo 10,5 procento (2007–2013 metais) iki 15,1 procento (2014–2020 metais).
Naujuoju ES struktūrinės paramos panaudojimo periodu prioritetas bus skiriamas integruotam teritorijų vystymui – bus remiamos integruotosios teritorinės investicijos (toliau – ITI), tvarios miestų plėtros veiksmai, bendruomenės inicijuojama vietos plėtra. Šiomis priemonėmis skiriama parama kompleksinei miesto ir kaimo vietovių plėtrai (apleistų teritorijų, mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investicinio patrauklumo didinimui, sąlygų verslui sudarymui), bendruomenės inicijuojamoms vietos plėtros principais įgyvendinamoms užimtumo ir socialinės atskirties mažinimo iniciatyvoms. Minėtoms priemonėms 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu planuojama skirti apie 375 mln. eurų ES struktūrinės paramos lėšų vien pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones.
Parengti ir patvirtinti teisės aktai, reikalingi ITI įgyvendinti: nustatyti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijai ir išskirtos tikslinės teritorijos, patvirtintos Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės. Savivaldybės parengė visų 15-os integruotų teritorijų vystymo programų (5 didžiųjų miestų ir 10 regionų) projektus, jie šiuo metu derinami. Taip pat planuojama patvirtinti vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisykles, suteikti paramą šias strategijas rengiančioms vietos veiklos grupėms.
2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimai. Regionų plėtros tarybos įgijo naujų funkcijų – pripažinti projektus regioninės svarbos projektais, išskirti tikslines teritorijas (1–6 tūkst. gyventojų grupėje); priimti sprendimus dėl regionų tarptautinio bendradarbiavimo.
XVII. KOVA SU KORUPCIJA
Organizacijos „Transparency International“ 2014 metais atlikto korupcijos suvokimo indekso (toliau – KSI) tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuva iš 48 vietos pakilo į 39 vietą (vertintos 174 valstybės) ir gavo 58 balus iš 100 galimų (2012 metais – 54 balai, 2013 metais – 57 balai). Šiuo metu pagal minėtą vertinimą Lietuva priskiriama prie šalių, geriau kontroliuojančių korupciją ir siekiančių tapti dar skaidresnių.
Kovos su korupcija strategija. Vyriausybė, dalyvaujant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, parengė ir pateikė Seimui Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos projektą. Programa skirta kovai su korupcija srityse, kuriose korupcijos paplitimo galimybės didžiausios: politinė veikla ir teisėkūra; teismų ir teisėsaugos institucijų veikla; viešieji pirkimai; sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga; teritorijų planavimas, valstybinė statybų priežiūra ir atliekų tvarkymas; ūkio subjektų priežiūra; viešasis administravimas, valstybės tarnyba ir turto valdymas. Kartu daug dėmesio skiriama antikorupciniam švietimui ir galimai korupcijai privačiame sektoriuje. Programa siekiama, kad Lietuvos KSI 2025 metais būtų ne mažesnis nei 70 balų.
Teisėkūros proceso skaidrumas. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, visi rengiami teisės aktų projektai skelbiami viešai. Teisėkūros proceso dokumentų viešas skelbimas elektroninėje erdvėje lengvai prieinamu būdu yra esminė sąlyga, leidžianti visuomenės atstovams aktyviai dalyvauti teisėkūros procese.
Antikorupcinė aplinka verslui. Iš sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ duomenų matoma, kad verslo sektorius antikorupcinę aplinką vertina vis geriau ir pozityviau. Tyrimas parodė, kad mažėja įmonių vadovų, manančių, kad norint sutvarkyti reikalus reikia „primokėti“ (2011 metais tokių asmenų buvo 40 procentų, o 2014 metais – 21 procentas). Taip pat sumažėjo manančiųjų, kad kyšiai sutaupo laiko atliekant administracines procedūras (nuo 50 procentų 2011 metais iki 27 procentų 2014 metais). Pertvarkant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sistemą ir taip sumažinant ūkio subjektams veiklos priežiūros ir reglamentavimo naštą, priežiūros institucijos persiorientuoja iš baudėjų už pažeidimus į konsultuojančias ir padedančias laikytis teisės aktų reikalavimų institucijas. Tai daro įtaką ir tyrimų rezultatams.
Viešųjų pirkimų skaidrumas. Siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų procesą, buvo priimtos ir 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, įpareigojančios perkančiąsias organizacijas, atliekančias tarptautinius ir supaprastintus pirkimus, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių pakeitimus ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą.
2014 metais skelbti elektroniniai pirkimai sudarė 90,67 procento visų skelbtų viešųjų pirkimų (2012 metais – 83,1 procento, 2013 metais – 87,2 procento visų skelbtų viešųjų pirkimų).
Kryptinga veikla leido sumažinti korupcijos apraiškų atliekant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose, daugiau tokių pirkimų atliekama per viešąją įstaigą CPO LT. 2014 metais per viešąją įstaigą CPO LT vaistus pirko 236 perkančiosios organizacijos. Palyginti su 2011 metais, jų skaičius padidėjo 10,26 karto, palyginti su 2013 metais – 1,45 karto.
2014 metais per CPO LT buvo atlikti 2 546 vaistinių preparatų pirkimai (palyginti su 2013 metais, pirkimų padaugėjo 4,24 karto). 2014 metais per CPO LT buvo nupirkta vaistų už 204,70 mln. litų (59,28 mln. eurų) (palyginti su 2013 metais, pirkimų suma padidėjo 1,82 karto).
Korupcijos apraiškų mažinimas sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose. Siekiant sumažinti asmenų ketinimus nelegaliai mokėti gydytojams, patobulinus galiojantį teisinį reglamentavimą, numatyta galimybė pacientui gauti metinę duomenų suvestinę apie PSDF biudžeto išlaidas jo sveikatos priežiūrai, kurioje pateikiama informacija apie PSDF biudžeto išlaidas paciento visų rūšių sveikatos priežiūrai (ambulatorinei ir stacionarinei) per kalendorinius metus. Taip pat pacientas turi galimybę gauti išsamių duomenų išrašą, kuriame pateikiama informacija apie tam tikru laikotarpiu suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines, stacionarines, medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo), jam išrašytus vaistus bei medicinos pagalbos priemones.
Priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimus, įteisinta pareiga deklaruoti privačius interesus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įstaigose bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją. Tai leis visapusiškai įvertinti gydytojų, odontologų, farmacijos specialistų privačius interesus, prireikus – taikyti interesų konflikto prevencijos priemones, taip pat padės siekti, kad asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugos būtų teikiamos nešališkai.
Siekiant užtikrinti veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevenciją ir kontrolę sveikatos sistemoje, įgyvendinama Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje 2014–2016 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Parengtas ir patvirtintas Skaidrios asmens sveikatos įstaigos vardo suteikimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis numatoma kiekvienų metų I pusmetį pagal grafiką atlikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimą.
Taip pat nuveikti šie svarbūs darbai: įvertinta veiklos sritis, kurioje egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė; parengti korupcijos rizikos veiksnių šalinimo planai; parengtos elgesio taisyklės darbuotojams. Pradėjus veikti antikorupcinei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos linijai – nemokamam pasitikėjimo telefonui (8 800 66 004), kuriuo anonimiškai galima pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas sveikatos priežiūros įstaigose, teikti pasiūlymus korupcijos prevencijos klausimais, 2014 metais buvo gauta 413 skambučių.
Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji darbingumo lygio nustatymo kriterijai, paremti Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos elementais. Asmens darbingumo lygio vertinimo procesą sudarys ne tik asmens sveikatos būklės, bet ir jos poveikio vykdomai kasdienei veiklai, asmens savarankiškumo ir gebėjimo palaikyti socialinius ryšius vertinimas. Priimtas teisės aktas sudaro prielaidas objektyviau ir skaidriau nustatyti asmens darbingumo ir neįgalumo lygį.
Aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo skaidrumas. Siekiant užkirsti kelią galimoms korupcijos apraiškoms, regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems ūkinės veiklos objektų kontrolę, taikomas rotacijos principas. Pagerinta statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ elektroninių paslaugų kokybė. Šiuo metu vartotojai turi galimybę naudodamiesi informacine sistema „Infostatyba“ nuotoliniu būdu teikti prašymus dėl dokumentų, susijusių su statybos procesu ir statybos valstybine priežiūra, užsakymo (iš viso teikiama 14 informacinės sistemos e. paslaugų).
Teismų veiklos skaidrumas. Vadovaujantis Teismų informacinės sistemos LITEKO statistiniais duomenimis, 2014 metais 100 procentų bylų buvo paskirta automatizuotu būdu, taigi įdiegus automatizuotą bylų skirstymo sistemą bylos skirstomos skaidriai.
Tarptautinis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, aktyviai koordinavo ir vykdė veiklą siekiant Lietuvos Respublikai tapti EBPO darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose (OECD Working Group on Bribery in International Business Transactions) (toliau – EBPO darbo grupė) visateise nare. Siekiant įstoti į EBPO, būtina prisijungti prie 1997 metų Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir tapti visateise EBPO darbo grupės nare. Pažymėtina, kad įstojimas į šią darbo grupę laikomas vienu sunkiausių ir svarbiausių uždavinių Lietuvai siekiant tapti EBPO nare.
Atsparumas korupcijai. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ rezultatai parodė, kad didėja visuomenės nepakantumas korupcijai. Tyrimo duomenimis, manančiųjų, jog korupcija šalyje – labai rimta problema, yra 48 procentai (19 procentų mažiau nei 2011 metais). Gerokai sumažėjo verslininkų, kurie dėl kokių nors priežasčių pateisina korupciją, ir padaugėjo gyventojų, dėl korupcijos paplitimo kaltinančių pačius gyventojus (pvz., patys gyventojai 2011 metais save kaltino 24 procentais atvejų, o 2014 metais – 34 procentais), be to, sumažėjo gyventojų, manančių, kad kyšiai padeda spręsti problemas (2011 metais manančiųjų, kad kyšiai padeda spręsti problemas, buvo 79 procentai, 2014 metais – 69 procentai). Tai aiškiai rodo, kad didėja korupcijai pasipriešinti pasirengusi visuomenės dalis, didėja jos atsparumas korupcijai.
Taip pat padidėjo gyventojų optimizmas, kad situacija dėl korupcijos keisis į gerąją pusę ir korupcijos apraiškų mažės. Tyrimo duomenimis, ateities atžvilgiu yra daugiau optimistų nei pesimistų: manančiųjų, kad korupcija sumažės, yra 21 procentas, kad padidės – 17 procentų.
Antikorupcinis švietimas ir nepakantumo korupcijai ugdymas. Siekiant ugdyti visuomenės sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai, užtikrinti visuotinį aktyvų dalyvavimą atliekant korupcijos prevenciją, skatinti ir įvertinti veiksmingas antikorupcines iniciatyvas, trečius metus iš eilės, Vyriausybėje minint Tarptautinę antikorupcijos dieną (gruodžio 9-ąją), atrinkti ir apdovanoti padėkos raštais ir dovanomis veiksmingiausių 2014 metų antikorupcinių iniciatyvų autoriai ir vykdytojai.
2015 metais numatoma toliau vykdyti nuoseklią antikorupcinę politiką, spręsti opiausias su korupcija susijusias problemas, daugiausia dėmesio skirti Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos veiksmingam įgyvendinimui.
XVIII. TEISĖ IR TEISĖTVARKA
Viešojo saugumo užtikrinimas. Gyventojų apklausų duomenimis, kasmet gausėja saugiai besijaučiančių Lietuvos gyventojų. 2014 metais 80 procentų apklaustųjų nurodė, kad jie jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone). Gyventojų, manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka jų gyvenamojoje vietovėje yra maža, dalis, palyginti su 2008 metais, padidėjo nuo 33 iki 66 procentų.
23 pav. Lietuvos gyventojų, kurie jaučiasi saugiai, dalis, procentais
Šaltinis – Gyventojų apklausos
Siekiant nustatyti ilgalaikius viešojo saugumo plėtros tikslus ir uždavinius, parengtas ir Seimui pateiktas Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos projektas. Projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo kryptys: kurti gyvenamąją aplinką, saugią nuo nusikalstamų veikų; stiprinti kovą su sunkiais bei organizuotų nusikalstamų grupių daromais nusikaltimais, tarp jų prekyba žmonėmis ir nusikaltimais elektroninėje erdvėje; mažinti teroro aktų tikimybę; užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų kontrolę.
Siekiant, kad būtų labiau koordinuojami ir derinami policijos ir savivaldybių institucijų veiksmai užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, atlikta šių veiksmų koordinavimo analizė; jos pagrindu parengtos rekomendacijos pateiktos policijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai įgyvendinti.
Plėtojant policijos bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais, nuo 2014 m. vasario 1 d. visose teritorinėse policijos įstaigose veiklą pradėjo specializuoti bendruomenės pareigūnai (iš viso įsteigta 91 tokia pareigybė).
Smurtas artimoje aplinkoje. Tebėra opi smurto artimoje aplinkoje problema. 2014 metais policija užregistravo 29 339 pranešimus apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (36 procentais daugiau nei 2013 metais). Siekiant sudaryti galimybes policijai veiksmingai reaguoti į tokį smurtą, parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų pakeitimų įstatymų projektai, kuriais siūloma įtvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokios nusikalstamos veikos turi būti pradedamas, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, visais smurto artimoje aplinkoje atvejais (t. y. ir tada, kai veika padaryta buvusiam sutuoktiniui ar partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais susietam asmeniui).
Nuo 2014 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti karštoji linija 116 000, skirta pranešimams apie dingusius vaikus. Informacija per Bendrąjį pagalbos centrą perduodama policijai ir Dingusių žmonių šeimų paramos centrui. Iki metų pabaigos gauta daugiau kaip 900 tokių pranešimų.
Įgyvendinant tarptautinį projektą, parengtos įdarbinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir darbdaviams skirtos rekomendacijos, kaip nustatyti ir užkardyti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir priverstinio darbo atvejus.
Viešojo saugumo įstaigų veiklos rezultatyvumas ir efektyvumas. Siekiant, kad policijos veikla taptų labiau specializuota ir efektyvesnė, pertvarkyta Lietuvos kriminalinės policijos organizacinė sistema – sustambinti policijos įstaigų kriminalinės policijos struktūriniai padaliniai, perskirstyti žmogiškieji ištekliai, sustiprinta kriminalinės žvalgybos funkcija. Siekiant toliau didinti vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklos viešojo saugumo srityje efektyvumą ir rezultatyvumą, bus tęsiama šių įstaigų funkcijų peržiūra ir optimizavimas.
Remiantis 2014 metais atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų apklausos duomenimis, savo darbu tarnyboje patenkinti tik 56 procentai pareigūnų. Siekiant didinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų motyvaciją, būtina tobulinti tarnybos teisinių santykių reguliavimą (darbo užmokesčio, socialinių garantijų ir kitose srityse) ir priimti atitinkamas Vidaus tarnybos statuto pataisas.
Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 plėtra. Bus siekiama užtikrinti sklandžią tolesnę bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtrą. Dėl kai kurių greitosios medicinos pagalbos tarnybų atsisakymo bendradarbiauti su Bendruoju pagalbos centru (toliau – BPC), 2015 m. sausio 1 d. tik 13 procentų (vietoj planuotų 40 procentų) minėtų tarnybų pajėgų buvo valdoma per BPC. Šiuo metu sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų įsakymu patvirtintas Atsakymo į medicinos pagalbos skambučius trumpaisiais pagalbos telefono numeriais funkcijos ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų operatyviojo valdymo funkcijos integravimo Bendrajame pagalbos centre grafikas, kuriame numatyti konkretūs integravimo terminai, taip pat Vyriausybė nuolat kontroliuoja, kaip vykdomas vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų bendru įsakymu patvirtintas Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas, kurį įgyvendinus būtų pasiekti numatyti BPC plėtros tikslai.
18.1. Migracijos politika
Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties ir kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriais supaprastinama leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūra, nustatomi bendri asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartai.
Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo ir kitų įstatymų projektai, kuriais įteisinama galimybė užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti asmens tapatybės korteles, Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, supaprastinamos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo procedūros, palengvinama našta vyresnio amžiaus žmonėms, nustačius ilgesnį asmens tapatybės kortelės galiojimo laiką.
Vyriausybė užtikrino autentišką vardo ir pavardės rašymą užsieniečiams išduodamame teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiame pažymėjime ir lietuvių kilmę patvirtinančiame pažymėjime: suteikta galimybė šiuose dokumentuose vardą ir pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis, jeigu užsieniečio kelionės ar kitame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente vardas ir pavardė įrašyti lietuviškais rašmenimis.
Buvo gerinamos sulaikytų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre – atlikti dalies centro pastatų remonto darbai. Siekiant didesnio migracijos procesų valdymo efektyvumo, bus rengiami sprendimai dėl migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų optimizavimo.
XIX. TEISĖSAUGA
Teisės sistemos tobulinimas. Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimai. Jų tikslas – užtikrinti tam tikrų civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų, kuriuose sprendžiami klausimai dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui teismo sprendimų, susijusių su santuoka, tėvų pareigomis ir vaikų apsauga, srityse, taip pat nustatomi jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo principai, įgyvendinimą.
Seimui pateikti įstatymų projektai, reformuojantys neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus. Siūloma įtvirtinti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokių psichikos sutrikimų turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu, taip pat siūloma numatyti naują veiksnumo realizavimo priemonę – išankstinį nurodymą, kuris būtų naudingas, pavyzdžiui, tada, kai asmeniui, kuris išankstinio nurodymo pateikimo metu yra veiksnus, dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių ateityje veiksnumas gali būti apribotas.
2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais, siekiant varžytynių dalyviams sudaryti patogesnes sąlygas dalyvauti varžytynėse, patobulinta varžytynių paskelbimo ir vykdymo tvarka – nustatyta, kad varžytynės vyksta nuo jų paskelbimo momento ne mažiau kaip 20 dienų (vietoj nustatytų 7). Siekiant užtikrinti elektroniniu būdu vykdomų varžytynių skaidrumą ir užtikrinti, kad būtų pasiektas pagrindinis varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą, net ir suėjus varžytynių pabaigos laikui, varžytynės būtų tęsiamos, kol varžytynių dalyviai didintų parduodamo turto kainą.
Priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriuos įgyvendinus geriau ir greičiau bus nagrinėjami skundai dėl antstolių veiksmų, sumažės antstolių galimų piktnaudžiavimų rizika.
Parengtas ir 2014 m. lapkričio 6 d. priimtas ES Tarybos pamatinį sprendimą 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo įgyvendinantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo įstatymas. Juo nustatyta tvarka, pagal kurią Lietuvos kompetentingos institucijos turėtų susisiekti su kitos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, siekdamos nustatyti, ar lygiagrečiai vyksta baudžiamieji procesai dėl tų pačių bylos aplinkybių ir to paties asmens, ir nustačius, kad tokie procesai vyksta, pradėti tiesiogines konsultacijas, kad būtų pasiektas sutarimas dėl veiksmingo sprendimo.
Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir su juo susiję lydimieji įstatymai. Jų tikslas – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių ES teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą.
Parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, kurio tikslas – patikslinti tam tikras nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat įtvirtinti įtariamųjų / kaltinamųjų apklausų, naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones, galimybes ir nuostatą dėl baudžiamosios bylos viešumo.
Parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimas. Juo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR, bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo, iš dalies pakeistą direktyva 2009/123/EB.
Parengtos įstatymų pataisos, dėl kurių administracinis procesas turėtų būti aiškesnis, paprastesnis, lankstesnis, greitesnis ir veiksmingesnis. Administraciniams teismams nagrinėjant bylas, būtų plečiamos rašytinio proceso taikymo galimybės, reglamentuojama vienarūšių bylų nagrinėjimo tvarka, atskirais atvejais supaprastinama teismo sprendimų paskelbimo tvarka. Taip siekiama užtikrinti veiksmingą ir greitą asmens teisių ir teisėtų interesų gynybą viešojo administravimo srityje, didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucijomis, sumažinti teismų darbo krūvį.
Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo įtvirtintos ūkio subjektų procesinės teisės poveikio priemonių taikymo procese, taip pat mažareikšmio teisės pažeidimo institutas ir jo taikymas.
Parengti Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ratifikavimui reikalingi dokumentai. Seimas šią konvenciją ratifikavo 2014 m. kovo 13 dieną.
Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės Susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“.
Siekiant sudaryti lygias galimybes dalyvauti rinkimuose, priimtas Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymas, įteisinantis nuostatas, kad ES valstybių narių piliečiai, nuolat ir teisėtai gyvenantys Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus, galėtų būti mūsų šalies politinių partijų nariais.
Teisingumo ministro įsakymu pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija, įteisinanti naują ir supaprastintą iki 200 litų dydžio skolų išieškojimo procesą, gerokai sumažinantį vykdymo išlaidas išieškant mažas skolas.
Registrų ir valstybės informacinių sistemų veiklos optimizavimas, didesnio viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas. Sudaromos sąlygos bendrai pagrindinių valstybės registrų valdymo ir elektroninių viešųjų paslaugų teikimo sistemai sukurti. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Gyventojų registro valdytoja paskyrus Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, šiai ministerijai pavaldžios įstaigos tvarko didžiąją dalį pagrindinių valstybės registrų. Tai leis veiksmingiau tvarkyti pagrindinius registrus, užtikrinti vieno langelio principą, registrų teikiamomis paslaugomis bus paprasčiau naudotis piliečiams ir verslui.
Priimti teisės aktai, nustatantys lengvatas jaunoms šeimoms, registruojančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre bei hipoteką šiam būstui Lietuvos Respublikos hipotekos registre.
Seimui pateikti nekilnojamojo turto registravimą reglamentuojančių įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma nustatyti privalomą statinio registraciją atlikus statinio užbaigimo procedūras bei atsakomybę už statinių neįregistravimą Nekilnojamojo turto registre; nustatyti privalomą nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio duomenų periodinį atnaujinimą (tikslinimą); asmenų prašymų įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus pateikimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui per notarą tvarką. Toks teisinis reguliavimas padės kontroliuoti pastatytų nekilnojamojo turto objektų registravimą ir išspręs problemas, susijusias su neregistruoto turto vertės nustatymu mokesčių apskaičiavimo tikslais.
Priimti įstatymų pakeitimo įstatymai, kuriuose numatoma, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. pradės veikti Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau – PLAIS). PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų bankuose, kredito unijose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti lėšas iš šių sąskaitų, automatizuoti lėšų apribojimo, nurašymo procesus. Naudojantis šia sistema, bus užtikrintas proporcingumo principo įgyvendinimas, tai yra principo, kad skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti visi vienos eilės reikalavimai patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.
Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymai, siekiant optimizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo sistemą ir sujungti 5-ias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas į vieną. Numatoma, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. pradėjus veikti naujai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo sistemai bus sudarytos sąlygos užtikrinti kokybiškesnį paslaugų teikimą, geresnį gyventojų aptarnavimą, efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas sistemai administruoti.
Gerinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumą, buvo inicijuota Vyriausybės nustatytų pajamų lygių peržiūra ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iš dalies atkurti asmenų pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti dydžiai, kurie dėl valstybės finansinės ir ekonominės padėties nuo 2009 metų buvo laikinai sumažinti. Padidinus pirmąjį pajamų lygį, kai asmuo gali nemokamai gauti teisinę pagalbą, 12,5 procento, o antrąjį pajamų lygį, kai asmuo gali gauti iš dalies apmokamą teisinę pagalbą – 8 procentais, daugiau gyventojų galės pasinaudoti antrine valstybės garantuojama teisine pagalba.
Parengti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama atsisakyti perteklinių dokumentų, patvirtinančių advokato teisę verstis advokato veikla, išdavimo, sudaryti sąlygas nuosekliai reglamentuoti advokato darbo vietos reikalavimus ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką.
2014 metais Vyriausybė pripažino 27 religinių bendruomenių nuosavybės teises į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą. Sutvarkius minėtų maldos namų nuosavybės teisių klausimą, bus sudarytos galimybės, be kita ko, savininkams puoselėti dalį šių nekilnojamojo turto objektų kaip kultūros vertybes.
Bausmių vykdymas ir bausmių politika. Parengtas ir priimtas Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymas. Viena iš pagrindinių naujų statute įtvirtintų nuostatų – sukurti pareigūnų profesinio rengimo sistemą, be kita ko, numatančią ir privalomojo pareigūnų profesinio mokymo organizavimą, į pareigas skiriamiems pareigūnams išbandymo laikotarpiu skiriamus kuratorius. Kartu, įtvirtinant nuostatas dėl pareigūnų sveikatos priežiūros, medicininės ir psichologinės reabilitacijos, nustatant vadovų darbo kadencijas, siekiama sudaryti aiškesnes ir patrauklesnes tarnybos šiame departamente ir jam pavaldžiose įstaigose sąlygas, sumažinti galimų korupcijos apraiškų sąlygų; stiprinti atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumą; išlaikyti tarnyboje didelę darbo patirtį turinčius pareigūnus.
2014 metais parengti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo atitinkamų pakeitimų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas, didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų saugumą, gerinti šių įstaigų valdymą, optimizuoti probacijos vykdymą; sudaryti palankias sąlygas nusikaltusių ir paskirtą bausmę atlikusių asmenų resocializacijai ir visaverčiam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą ir išspręsti kitas praktikoje kylančias problemas.
Siekiant mažinti nuteistųjų skaičių laisvės atėmimo vietose ir stiprinti nuteistų asmenų socializaciją ir reabilitaciją, 2014 metais pasirašytos sutartys ir pradėti vykdyti 6 Norvegijos Karalystės finansinių mechanizmų paramos lėšomis finansuojami projektai: „Sudaryti sąlygas sumažinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pakartotinio nusikalstamumo atvejų skaičių“, „Nuteistųjų, laikomų uždaro tipo pataisos įstaigose, skaičiaus sumažinimas įsteigiant 4 naujas atviro tipo pataisos įstaigas“, „Elektroninio stebėjimo priemonių taikymas lygtinai paleistiems nuteistiesiems“, „Pataisos įstaigose sudarytos geresnės sąlygos pažeidžiamoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems (geresnės sveikatos priežiūros paslaugos, sumažintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiekiamumas priklausomybę turintiems nuteistiesiems ir sukurtos reikalingos sąlygos nuteistųjų moterų, auginančių vaikus, resocializacijai)“, „Įkalinimo įstaigų personalo kompetencijų stiprinimas, skiriant daugiau dėmesio įkalintų asmenų mokymui“, „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose“.
Modernizuojant laisvės atėmimo vietas, parengtas investicijų projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Malavėniukų kaimą 1, Ginkūnų seniūnija, Šiaulių rajonas“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybos techninio projekto rengimo projektavimo užduotis. Siekiant perkelti Lukiškių kalėjimą į Pravieniškes, vykdomos šio projekto neskelbiamos derybos su dviem konkurse dalyvavusiais kandidatais. Baigti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Priėmimo skyriaus statybos darbai, parengti viešųjų pirkimų dokumentai Ftiziatrijos ir Psichiatrijos skyrių remonto darbams įsigyti.
2014 metais tik 16,1 procento asmenų grįžo į laisvės atėmimo vietas. Per tuos metus į laisvės atėmimo vietas atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės 3 047 asmenys. Iš šio skaičiaus 382 nuteistieji buvo anksčiau paleisti iš laisvės atėmimo vietų, per vienus metus nuo paleidimo padarė naujas nusikalstamas veikas ir grįžo į pataisos įstaigas; 108 nuteistiesiems buvo panaikintas lygtinis paleidimas už vengimą atlikti bausmę (2013 metais atitinkamai 382 ir 117).
24 pav. Asmenys, per metus grįžę į laisvės atėmimo vietas, procentais
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita
Laisvės atėmimo vietose nuolat mažėja laikomų asmenų. Tačiau laisvės atėmimo vietose daugėja nuteistųjų, siekiančių įgyti išsilavinimą ir taip sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką (2009 m. sausio 1 d. mokėsi apie 30 procentų, 2010 m. sausio 1 d. ir 2011 m. sausio 1 d. – apie 32,1 procento, 2012 m. sausio 1 d. – apie 29,6 procento, 2013 m. sausio 1 d. – apie 31,7 procento, 2014 m. sausio 1 d. – apie 35,4 procento, o 2015 m. sausio 1 d. – apie 36,6 procento nuteistųjų).
25 pav. Vidutinis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita
Mažėja į laisvės atėmimo vietas bausmę atlikti atvykstančių probuojamųjų. Probuojamųjų, atvykstančių į laisvės atėmimo vietas (vengusių probacijos arba nubaustų už naują nusikalstamą veiką), 2007 metais buvo apie 40,4 procento, 2008 metais – 35,3 procento, 2009 metais – 32 procentai, 2010 metais – 33,5 procento, 2011 metais – 33 procentai, 2012 metų I pusmetį – 29,2 procento, 2012 metų II pusmetį – 30,1 procento, 2013 metais – 27,6 procento, 2014 metais 19,9 procento visų į pataisos įstaigas atvykstančių bausmę atlikti nuteistųjų.
26 pav. Asmenų, atvykstančių į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, skaičiaus kaita
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita
Per 2012 metus probacijos tarnybos sudarė su savanoriais 101 savanoriško darbo su probuojamaisiais sutartį, 2013 metais – 209, o 2014 metais – apie 370 sutarčių. Savanoriškai į probaciją įsitraukia įvairių profesijų ir išsilavinimo atstovai (studentai, socialiniai darbuotojai, religinių bendruomenių nariai ir kiti). Pagal kompetenciją jiems patikima vykdyti smurtinį elgesį keičiančias programas, mokyti valdyti emocijas, vesti nuteistiesiems seminarus (užsiėmimus) įsidarbinimo, priklausomybių keliamos žalos ir kitomis temomis, organizuoti kitus šviečiamojo pobūdžio renginius. Savanorystė probacijos tarnyboje reikšmingai išplėtė pagalbos nuteistiesiems galimybes, palengvino probacijos pareigūnų darbą.
Nuoseklus ir konstruktyvus dialogas su teismais ir teisėsaugos institucijomis kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimais lėmė šios kardomosios priemonės skyrimo mažėjimą.
27 pav. Asmenų, kuriems buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, skaičius
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita
XX. KRAŠTO GYNYBA IR NACIONALINIS SAUGUMAS
Pajėgumų stiprinimas. Reaguojant į įvykius Ukrainoje, 2014 metais priimti nacionaliniai sprendimai, stiprinantys krašto gynybą. 2014 metų kovą politinės partijos susitarė iki 2020 metų padidinti gynybos finansavimą iki 2 procentų BVP. Papildomą finansavimą gynybai nuspręsta skirti dar 2014 metais – metų viduryje gynybos biudžetas padidintas 20 procentų. Papildomos lėšos skirtos kariuomenės pajėgumams atkurti, tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, priimančiosios šalies pagalbai teikti. Pradėti spartinti kariuomenės modernizacijos projektai: Vyriausybė pritarė pėstininkų kovos mašinų projektui, gauti pirmi trumpojo nuotolio nešiojamųjų oro erdvės gynybos sistemų GROM paleidikliai. Įsigyta individualiųjų kario apsaugos priemonių: šarvinių liemenių, šalmų, kitų apsaugos priemonių. Modernizuoti savaeigiai minosvaidžiai ir oro gynybos sistemos RBS-70, buvo atkuriamas šaudmenų rezervas. Siekiant pasirengti atremti hibridines grėsmes, Lietuvos kariuomenėje įkurtos greitojo reagavimo pajėgos, sudarytos iš dviejų sausumos pajėgų batalionų, karinių oro pajėgų, specialiųjų operacijų, logistinės paramos elementų (iš viso – apie 2,5 tūkst. karių). Priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais įtvirtinta galimybė nedelsiant panaudoti kariuomenę ir taip reaguoti į ginkluotus incidentus taikos metu.
Nuo 2014 metų balandžio Lietuvoje dislokuoti JAV sausumos pajėgų kariai, sustiprinta NATO oro policijos virš Baltijos valstybių veikla, suintensyvėjo NATO laivų pratybos Baltijos jūroje. 2014 metų rugsėjį NATO valstybės Velso viršūnių susitikime patvirtino didelį saugumo stiprinimo priemonių sąrašą, kuriame numatoma tęsti sąjungininkų karinių vienetų rotacinę dislokaciją regione, papildomai įsteigti vadovavimo ir valdymo elementus, kurti ypač aukštos parengties NATO greitojo reagavimo pajėgas ir kita. Lietuvoje surengtos didelio masto tarptautinės pratybos, kuriose Lietuvos kariuomenės kariai treniravosi kartu su sąjungininkais ir partneriais: didžiausios tarptautinės pratybos nuo narystės NATO pradžios „Kardo kirtis“, didžiausios Baltijos regione specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas“, pratybos „Geležinis kardas“ ir kita.
2014 metais pradinį karinį parengimą įgijo 766 bazinio karinio mokymo dalyviai, 347 jaunuoliai dalyvavo Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, kartotinėse parengtojo rezervo 3 savaičių pratybose karinius įgūdžius atnaujino 488 parengtojo rezervo kariai. Karių savanorių skaičius padidėjo 152 (šiuo metu – 4 456 kariai savanoriai).
2015 metais planuojama plėtoti kariuomenės kovinius pajėgumus ir kovinio rengimo pajėgumus (ypatingą dėmesį skiriant kariuomenės poligonų plėtrai), vadovavimo ir valdymo bei kibernetinio saugumo pajėgumus. Didėjantis finansavimas leis toliau tęsti kariuomenės modernizaciją. Gražinus šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, bus sprendžiamos kariuomenės vienetų komplektavimo problemos ir sparčiau pildomas kariuomenės rezervas. Toliau bus teikiama priimančiosios šalies pagalba Lietuvoje dislokuotoms NATO pajėgoms, bus parengta infrastruktūra ir paskirtas personalas į Lietuvoje steigiamą NATO vadovavimo ir valdymo elementą.
Tarptautinis bendradarbiavimas. Lietuva toliau dalyvavo tarptautinėse operacijose: NATO operacijose Afganistane, Kosove, Indijos vandenyne – „Vandenyno skydas“ (angl. Ocean Shield), Turkijoje – „Aktyvioji užtvara“ (angl. Active Fence), ES operacijų vadavietėse, remiančiose operacijas ATALANTA ir „Sangaris“ Centrinės Afrikos Respublikoje, ES operacinėje vadavietėje Graikijoje, ES mokymo misijoje Malyje, Jungtinių Tautų paramos misijoje Afganistane; KOP kariai su lėktuvu „Spartan“ dalyvavo Prancūzijos vadovaujamoje operacijoje Čade. NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo kariuomenės logistikos vienetai, karinių jūrų pajėgų laivas „Jotvingis“ (II pusmetį „Jotvingis“ vadovavo NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų grupei SNMCMG1).
Kibernetinė sauga. Priėmus Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija tapo atsakinga už nacionalinės kibernetinio saugumo politikos formavimą, o prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras – už kibernetinių incidentų valdymą ir prevenciją, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą.
XXI. ES IR UŽSIENIO POLITIKA
Lietuvos diplomatinė tarnyba 2014 metais sutelkė dėmesį sėkmingam atstovavimui Lietuvai Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir pirmininkavimui jai, aktyviam ir nuosekliam ES Rytų partnerystės politikos formavimui ir įgyvendinimui, buvo stiprinama ekonominė diplomatija, siekiama užtikrinti Lietuvos saugumo interesus (tarp jų ir energetinio saugumo), intensyviai plėtojamas dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas, vykdoma vystomojo bendradarbiavimo politika, teikiamos efektyvios ir kokybiškos konsulinės paslaugos, stiprinami ryšiai su užsienio lietuviais, viešoji diplomatija.
Lietuva aktyviai dalyvavo ES derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų – baigtos derybos su Kanada, Singapūru, Ekvadoru, Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija, Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga, ypatingas dėmesys skirtas deryboms su JAV, Japonija, Vietnamu, Tailandu ir deryboms dėl investicijų susitarimo su Kinija. Įvyko 4 derybų raundai dėl ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų susitarimo, kurio sudarymas turės didelės reikšmės strateginei ES ir JAV partnerystei sustiprinti.
2014 m. įsigaliojo ES asociacijos susitarimai su Gruzija ir Moldova, nustatantys išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę. Pradėtas Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) priimto Prekybos palengvinimo susitarimo ratifikavimas PPO narėse (Europos Parlamentas susitarimą ratifikuos 2015 metais), kuriam pasibaigus, visų PPO narių eksportuotojams gerokai sumažės verslo sąnaudos, bus supaprastintos muitinės procedūros.
Lietuva aktyviai dalyvauja JAV inicijuotame branduolinio saugumo procese, kurio tikslas – užtikrinti, kad branduolinės medžiagos, įranga ir technologijos nebūtų panaudotos nusikalstamais tikslais. 2014 m. kovo 24–25 d. Hagoje (Nyderlandai) vykusiame Branduolinio saugumo viršūnių susitikime Lietuva pateikė pažangos ataskaitą apie Lietuvos veiksmus stiprinant branduolinį saugumą, prisijungė prie naujų iniciatyvų.
Toliau stiprinta partnerystė su ES valstybėmis: palaikyti intensyvūs aukščiausio lygio ryšiai, derintos pozicijos svarbiausiais tarptautinės ir ES darbotvarkės klausimais, plėtoti ekonominiai ir kultūriniai ryšiai. 2014 metais įvyko 34 aukšto lygio susitikimai su Baltijos ir Šiaurės valstybių, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atstovais. Pasirašytas ir ratifikuotas tarpvyriausybinis susitarimas su Švedija dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo.
Didelis dėmesys buvo skirtas konsulinių paslaugų kokybei ir efektyvumui užtikrinti – organizuoti mokymai (99 procentai konsulines funkcijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse atliekančių darbuotojų yra išlaikę žinių patikrinimo testus), diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose įsteigta 10 papildomų diplomatų pareigybių, organizuotos 33 išvažiuojamosios konsulinės misijos, per jas atlikta 2 990 konsulinių veiksmų ir aptarnauti 1 879 asmenys (tai atitinkamai yra 1,37 ir 1,51 karto daugiau nei 2013 metais). Pasirašytas susitarimas su kompanija „VFS Global“ vizų centrų paslaugoms teikti Baltarusijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Kinijoje ir Turkijoje. Lietuvos piliečiai informacinėmis priemonėmis nuolat informuojami apie jų teises užsienio valstybėse ir galimą konsulinę pagalbą.
Įgyvendindama Vyriausybės patvirtintą „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija finansavo 223 užsienio lietuvių organizacijų bei diplomatinių atstovybių kartu su užsienio lietuviais vykdomus projektus, skirtus lietuvybei, bendruomeniškumui ir organizaciniams gebėjimams stiprinti, organizavo mokymus užsienio lietuvių organizacijų atstovams, plėtotas „Globalus tinklas Lietuvai – Global Lithuania Network“. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad užsienio lietuvių, manančių, kad sąlygos išlaikyti lietuvybę ir tautiškumą užsienyje pagerėjo, skaičius padidėjo nuo 21,6 procento 2012 metais iki 28 procentų 2014 metais. Apklausos duomenimis, lietuvybės išlaikymas yra svarbus daugumai užsienio lietuvių (88 procentai).
Lietuvos įvaizdžiui formuoti, istorinei atminčiai išsaugoti ir puoselėti suorganizuota 116 renginių užsienio valstybėse ir 26 renginiai Lietuvoje. Palaikytas nuolatinis dialogas su Lietuvos ir pasaulio žydų organizacijomis, Tarptautinio Holokausto atminties aljanso sesijoje apsvarstyta 5 metų ataskaita Lietuvos veiklos Holokausto atminties, švietimo ir tyrimų srityse ir įvertinta kaip pavyzdinė.
21.1. Lietuva – aktyvi ES valstybė narė
Formuojant ir įgyvendinant ES Rytų partnerystės ir ES santykių su Rusija politiką, Lietuvos pozicijai atstovauta 13 ES Tarybos susitikimų (iš jų – 3 neeiliniuose Ukrainos klausimu), 2 neformaliuose Gymnich ir kituose susitikimuose, kuriuose svarstyti Lietuvai aktualūs Rytų partnerystės politikos, padėties Ukrainoje ir santykių su Rusija klausimai, aptarta parama Ukrainai vykdant reformas. Lietuvos pastangomis ES Taryba priėmė 12 išvadų dėl padėties Ukrainoje.
Pasiekta, kad Lietuvos energetinio saugumo prioritetai ir interesai būtų įtvirtinti Europos Vadovų Tarybos išvadose, Europos Komisijos paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje, ES Tarybos išvadose ir kituose ES dokumentuose. Dar kartą patvirtinta, kad bendros energetikos rinkos sukūrimas ir energetinių salų panaikinimas tebėra prioritetiniai ES tikslai, Lietuvai svarbūs strateginiai energetikos projektai įvardyti kaip turintys esminę reikšmę visos ES energetiniam saugumui. Priimtas sprendimas dėl ES biudžeto finansinės paramos skyrimo ES bendro intereso projektams, iš kurių 4 įgyvendinami Lietuvoje.
Lietuvos interesai atspindėti Europos Vadovų Tarybos sutartuose dokumentuose: Strateginėje Europos Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarkėje, Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl ES 2030 metų klimato ir energetikos politikos strategijos ir Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strateginėse gairėse.
Lietuva ir toliau nuosekliai rėmė ES plėtros politiką. 2014 metais pradėtos derybos dėl Serbijos stojimo į ES, Albanijai suteiktas kandidatės statusas.
2014 metais baigtos vykdyti baigiamosios Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai priemonės: organizuoti paskutiniai pirmininkavimo susitikimai, apibendrinti ir Europos Parlamentui, Lietuvos Respublikos Seimui bei visuomenei pristatyti pirmininkavimo rezultatai, būsimoms ES Tarybos pirmininkėms (Estijai, Latvijai, Maltai, Nyderlandams, Slovakijai ir kitoms) perduota geroji pirmininkavimo patirtis.
21.2. Lietuva ir tarptautinės organizacijos
Lietuvai būnant nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT Saugumo Taryba) nare, didžiausias dėmesys buvo skiriamas konfliktui Ukrainoje (JT Saugumo Taryba šį klausimą aptarė 28 kartus, 8 posėdžiai surengti Lietuvos iniciatyva). Lietuva buvo viena iš JT Generalinės Asamblėjos priimtos rezoliucijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo bendraautorių (JT Saugumo Tarybos rezoliuciją vetavo Rusija), nuolat akcentavo žmogaus teisių pažeidimus Rusijos okupuotame Kryme. Aktyviai dirbta kitais Lietuvai prioritetiniais klausimais: teisės viršenybės užtikrinimo, civilių apsaugos vykstant ginkluotiems konfliktams, JT ir ES bendradarbiavimo stiprinimo ir tinkamo JT Saugumo Tarybos sprendimų dėl sankcijų įgyvendinimo. Lietuvos iniciatyva JT Saugumo Taryba priėmė dokumentą, įtvirtinantį ES, kaip strateginės JT partnerės, statusą. Lietuva pirmininkavo Sankcijų Centrinės Afrikos Respublikai, Jemenui ir Kovos su terorizmu komitetams, vadovavo deryboms dėl JT Saugumo Tarybos dokumento dėl teisės viršenybės, dėl rezoliucijos dėl ES misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje mandato pratęsimo.
Toliau aktyviai siekta Lietuvos narystės EBPO: pasirašytas Vyriausybės ir EBPO susitarimas dėl finansavimo, skirtas Lietuvos ir EBPO veiksmų planui, Lietuva pirmą kartą dalyvavo EBPO Ministrų tarybos susitikime, narystės siekis aptartas 10 konsultacijų EBPO valstybėse narėse ir 36 aukščiausio politinio lygmens susitikimuose.
2014 metais NATO valstybių vadovų susitikimo metu patvirtintas Atsako veiksmų planas su konkrečiomis reagavimo į grėsmes priemonėmis, įtvirtinti Lietuvai itin svarbūs sprendimai dėl neatidėliotinų saugumo užtikrinimo priemonių ir ilgalaikių NATO saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimo. Susitikimo sprendimai padės stiprinti santykius su Gruzija, Švedija, Suomija, Ukraina, teikti paramą Gruzijai. Atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sustabdytas NATO ir Rusijos bendradarbiavimas. Užtikrinta, kad NATO darbotvarkėje būtų atspindėti energetinio saugumo klausimai. Ypatingas dėmesys skirtas transatlantinei partnerystei, įvyko 26 JAV ir Lietuvos atstovų vizitai. Lietuvos atstovavimui JAV plėtoti Vyriausybė nusprendė įsteigti Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Los Andžele.
Dirbdama ESBO, Lietuva pirmininkavo Atvirosios erdvės sutarties konsultacinei komisijai, aktyviai dalyvavo įgyvendinant kibernetinio saugumo priemones, prisidėjo prie to, kad ESBO Ministrų tarybos susitikimas Bazelyje pagrindinį dėmesį skirtų Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Lietuvos iniciatyva surengtas ESBO šalių ambasadorių vizitas į Krymą okupacijos faktui įvertinti, organizuoti renginiai apie Krymo totorių ir žiniasklaidos padėtį Kryme. 2014 metais Lietuva skyrė 80 tūkst. eurų ESBO specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje veiklai, į šią misiją delegavo 5 stebėtojus. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos diplomatas paskirtas eiti svarbias ESBO projektų koordinatoriaus Ukrainoje pareigas.
Lietuvai dalyvaujant ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimo procese, iš vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų šalyse partnerėse įgyvendinti 74 dvišaliai projektai už daugiau kaip 2,5 mln. litų, 13 mln. litų įmokėta į Europos plėtros fondą, apie 1,15 mln. litų – į kitus fondus. Ypatingas dėmesys skirtas lyčių lygybei skatinti: paremti projektai, skatinantys moterų socialinį aktyvumą ir verslumą valstybėse partnerėse. Atsižvelgdama į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslą plėsti pasaulinę partnerystę, 2014 metais Lietuva prisijungė prie Busano susitarimo. Baigti kurti Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir humanitarinės pagalbos teikimą.
Aktyvi ir nuosekli Lietuvos pozicija dėl regione vykdomų branduolinės energetikos projektų saugos problemų padėjo pasiekti, kad ES ir tarptautinė bendruomenė (Espo, Aarhus konvencijų, TATENA, Branduolinės saugos konvencijos susitikimuose) pripažintų, kad vystydama atominės elektrinės projektą Baltarusija pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus.
21.3. Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas
Daugiausia dėmesio buvo skiriama saugumo ir gynybos, energetikos ir transporto, informacinio saugumo ir sienų kontrolės, ES Rytų partnerystės politikos įgyvendinimo, bendrų elektroninio identifikavimo ir elektroninio parašo sistemų, bendrų medicinos prietaisų ir produktų viešųjų pirkimų klausimams. Palaikyti intensyvūs dvišaliai santykiai su Estija, Latvija. Santykiuose su Lenkija buvo toliau plėtojami ryšiai gynybos, infrastruktūros plėtros, Rytų partnerystės klausimais, įgyvendinami dvišaliai energetikos infrastruktūros projektai.
Šiaurės ir Baltijos valstybės (NB8) ypatingą dėmesį skyrė paramai Rytų partnerystės šalims ir Ukrainai, inicijavo NB8 kibernetinio saugumo ekspertų bendradarbiavimą. Buvo toliau stiprintas Lietuvos, kaip aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės, vaidmuo, nuosekliai įgyvendinama ES Baltijos jūros regiono strategija.
21.4. Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis
Dėl pasikeitusių geopolitinių aplinkybių (Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos padariniai) santykiuose su Rusija pasiekti pažangos 2014 metais nebuvo įmanoma. Lietuvos eksportuotojų problemos spręstos dvišalėmis diplomatinės gynybos priemonėmis ir naudojantis PPO procedūromis. 2014 metais ES prieš Rusiją pradėjo 3 formalias PPO ginčų sprendimo procedūras, iš kurių 2 tiesiogiai susijusios su Lietuvos įmonių interesais (dėl Afrikinio kiaulių maro ir neteisingai taikomų importo muitų kai kurioms prekėms).
Plėtotas politinis dialogas su Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanu ir Armėnija. Pasirašyti ES ir jos valstybių narių asociacijos susitarimai su Ukraina, Moldova ir Gruzija paskatins reformas ir modernizacijos procesus šiose šalyse. Lietuva aktyviai prisidėjo prie to, kad būtų nustatytos vienašalės ES prekybos lengvatos Ukrainai ir kad jos būtų pratęstos iki 2016 m. sausio 1 d., iki šios datos atidėjus susitarimo dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės su Ukraina taikymą. Derybos dėl asociacijos su Armėnija nebuvo tęsiamos šiai šaliai nusprendus prisijungti prie Eurazijos Sąjungos. Stiprintas dvišalis bendradarbiavimas su Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu ir Armėnija: organizuotos verslo misijos, suteikta parama Ukrainai įgyvendinant įvairius projektus. Lietuva aktyviai pasisakė už teritorinį Gruzijos vientisumą ir suverenitetą, pasmerkė Rusijos sutartį dėl sąjungos ir strateginės partnerystės su Abchazija.
Siekiant supaprastinti kelionių sąlygas Rytų partnerystės šalių piliečiams, toliau tęsiami vizų režimo supaprastinimo ir liberalizavimo darbai: įsigaliojo vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai tarp ES ir Armėnijos ir tarp ES ir Azerbaidžano, Ukraina ir Gruzija pradėjo antrą Vizų liberalizavimo veiksmų plano etapą, įsigaliojo bevizis režimas į Šengeno erdvę biometrinius pasus turintiems Moldovos piliečiams.
Siekiant remti demokratinius procesus, pilietinę visuomenę, stiprinti institucinius gebėjimus, Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis 2014 metais finansuotas 33 dvišalių ir 9 regioninių projektų Rytų partnerystės šalyse įgyvendinimas. Ypatingas dėmesys skirtas Gruzijai, Moldovai, Ukrainai, teikiant paramą dvišaliams projektams, skatinantiems socialines ir ekonomines reformas ir politinę ir ekonominę integraciją. Paremta 19 Baltarusijos pilietinę visuomenę ugdančių, jaunimo iniciatyvas, akademinį ir kultūrinį bendradarbiavimą skatinančių projektų, Europos humanitarinis universitetas Vilniuje, palaikyta Vieningos Baltarusijos namų veikla, sustiprinti ryšiai su Vilniuje reziduojančiomis Baltarusijos demokratizaciją remiančių tarptautinių organizacijų atstovybėmis.
VYRIAUSYBĖS 2015 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
Spartus ekonomikos augimas, padidėjusios realios žmonių pajamos, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir atkurtas pasitikėjimas visuomenėje patvirtina, kad pasirinktos teisingos strateginės šalies raidos kryptys. Vyriausybė ir toliau nuosekliai laikysis socialiai orientuotos rinkos ekonomikos stiprinimo krypties.
2015 metais ir toliau sieksime tvaraus ir subalansuoto ekonomikos augimo, didindami užimtumą, mažindami skurdą ir socialinę atskirtį. Dideli regioniniai netolygumai neleidžia visiškai išnaudoti ekonominio potencialo ir lemia socialinę atskirtį, ypač kaimo vietovėse. Todėl daugiausia dėmesio skirsime šalies regionų vystymui, skatindami investicijų ir kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą, pramonės plėtrą. Esame įsitikinę, kad tolygi regionų plėtra sukurs sinergijos efektą visam šalies ekonomikos augimui, užtikrins darnią visuomeninių santykių raidą ir visiems vienodai prieinamą gyvenimo kokybę. Pastaruoju metu matoma ryški nedarbo lygio mažėjimo tendencija, sėkmingai sprendžiamos jaunimo nedarbo problemos, tačiau, nors rezultatai ir geri, planuojame ir toliau kryptingai didinti šalies gyventojų užimtumą. Nedarbo problemą spręsime įgyvendindami ir numatytas ilgalaikes ir kompleksines priemones – nuo naujų darbo santykių kūrimo iki mokslo ir pažangos ūkyje skatinimo.
Skatinsime verslą, kuriantį aukštą pridėtinę vertę ir aukštos kompetencijos darbo vietas. Užsibrėžiame itin padidinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – pirmenybę teiksime inovacijoms, skirtoms palankiai aplinkai plėtoti ir verslo įmonių inovatyvumui didinti. Įvairiomis priemonėmis spartinsime mokslo rezultatų komercinimą. Esame pasirengę nuo 2015 metų sparčiai investuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas į ilgalaikę naudą kuriančius projektus. Tai užtikrins investicijų į žmogiškuosius išteklius bei infrastruktūrą tęstinumą ir duos greitesnę grąžą ekonomikai.
Laimingai visuomenei svarbi darni ir tvari socialinių ir ekonominių santykių plėtra. Skaudžios ekonominių santykių takoskyros ir socialinio neteisingumo problemų sprendimas yra visos visuomenės brandos atspindys. Todėl socialinės įtraukties didinimo klausimai – tai 2015 metų prioritetinė kryptis. Planuojame investuoti į aktyvias įtraukties didinimo priemones, skirtas asmenims, labiausiai nutolusiems nuo darbo rinkos. Orientuosimės į ilgalaikį poveikį ir sieksime, kad gavęs paslaugas asmuo pats aktyviai ieškotų darbo ir dalyvautų švietimo bei mokymo veikloje.
Toliau plėtosime energinio efektyvumo didinimo projektus. Tęsime sėkmingai pradėtas daugiabučių namų ir viešųjų pastatų renovacijos programas. Šioms programoms įgyvendinti panaudosime ES paramos lėšas ir naujas finansines priemones – grąžintiną paramą, privačias lėšas, lengvatines paskolas, valstybės suteiktas garantijas, subsidijas, viešosios ir privačios partnerystės modelį. Tęsime šilumos ūkio pertvarką, sieksime sukurti energetiškai taupesnę ir efektyvesnę sistemą, kad šilumos ir elektros gamybai kuo plačiau naudotume pigesnį alternatyvų kurą ir komunalines atliekas. Pradėsime Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio pertvarką.
Toliau įgyvendinsime pokyčius sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos srityse. Ypač daug dėmesio skirsime šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimui ir efektyviam viešųjų finansų valdymui.
Suvokdami nacionalinio saugumo reikšmę valstybės socialinei ir ekonominei raidai, ypač besikeičiančios tarptautinės aplinkos kontekste, ypač daug dėmesio skirsime ES ir NATO vaidmens stiprinimui, glaudesniam bendradarbiavimui su sąjungininkais. Laikydami NATO kolektyvinę gynybą ir atgrasymą Lietuvos saugumo pagrindu, toliau stiprinsime šalies pajėgumus kolektyvinei ir valstybės gynybai.
I. Ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas
1.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas, užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę.
1.2. Mokslo rezultatų komercinimas ir inovatyvių įmonių veiklos plėtra, skatinant viešas ir privačias investicijas.
II. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžeto pajamų didinimas
2.1. Nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos deficito mažinimas (vidutiniu laikotarpiu siekiant perteklinio valdžios sektoriaus) ir savivaldos finansinės drausmės stiprinimas.
III. Energinio efektyvumo ir energetinio saugumo didinimas
3.1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (daugiabučių gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų renovavimas, šilumos ir kitos viešosios infrastruktūros tinklų modernizavimas).
3.2. Tolesnis strateginių energetikos projektų įgyvendinimas (tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; aktyvus ES bendro intereso projektų įgyvendinimas, integruojantis į ES energetikos rinką ir kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną).
IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant šių paslaugų kokybę ir prieinamumą
4.1. Ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas, gerinant švietimo kokybę.
4.3. Kultūros prieinamumo didinimas, aktualizuojant kultūros objektus visuomenės socialinėms ir ekonominėms reikmėms.
V. ES, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas
5.1. Glaudesnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis, glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais.
5.2. Nacionalinių pajėgumų stiprinimas kolektyvinei ir valstybės gynybai, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas bei NATO sąjungininkų karinių dalinių ir Aljanso kolektyvinių pajėgumų nuolatinio buvimo Baltijos regione siekimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 metų veiklos ataskaitos
priedas
NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2014 METŲ ATASKAITA
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu Nr. VIII-49, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) teikia Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) nacionalinio saugumo būklės ir 2014 plėtros metų ataskaitą.
I. RIZIKOS VEIKSNIAI, PAVOJAI IR GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI
1. Išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės
Artimojoje Lietuvos kaimynystėje didžiausias nestabilumo šaltinis ir toliau yra Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) politika, o esminiu veiksniu 2014 metais tapo Rusijos agresija Ukrainoje – pirmiausia okupuotas ir aneksuotas Krymas, o vėliau per ginkluotą konfliktą destabilizuota padėtis Rytų Ukrainoje. Pažeisdama valstybių suverenumo, teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo principus, įsipareigojimus nenaudoti jėgos ir negrasinti jėga, Rusija pažeidė tarptautinio saugumo pagrindus. Su šiuo iššūkiu susiduria ne tik Lietuva, bet ir visos Europos šalys, o plačiąja prasme – visa tarptautinė bendruomenė, grindžianti tarpusavio santykius tarptautinės teisės principais ir įsipareigojimais.
Dujų tiekimas Europos Sąjungai (toliau – ES) ir Ukrainai ir jų kaina buvo vienas iš pagrindinių Rusijos naudojamų politinių įrankių, parodęs didelę visos ES energetinę priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų energetinių išteklių ir privertęs imtis skubių priemonių, kad būtų užtikrintas alternatyvus dujų tiekimas.
Europos rytuose stiprėjant galios politikos apraiškoms, išaugo tarptautinių Lietuvos partnerysčių svarba, siekiant stiprinti saugumo aplinką. Konstruktyvūs santykiai su NATO sąjungininkais, ES ir kitų tarptautinių organizacijų partneriais 2014 metais leido užtikrinti Lietuvos geopolitinį ir ekonominį stabilumą.
Vienašališkos ekonominės priemonės ir propagandiniai veiksmai informacinėje erdvėje darė didžiausią tiesioginę neigiamą išorės įtaką Lietuvai, išryškėjo ir savo svarbos nepraranda kibernetinio saugumo užtikrinimas.
2014 metais Europoje sustiprėjo politinio radikalizmo tendencijos, sudarančios potencialų pavojų ES vienybei ir stipriam euroatlantiniam ryšiui. Išaugo religinio ekstremizmo pavojus, pasireiškęs teroro išpuoliais ir teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (toliau – IS) Sirijoje ir Irake ekspansija. Konfliktai ir neramumai Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės ir Užsachario Afrikoje reikalavo tarptautinės bendruomenės dėmesio ir išteklių. Tarptautinė bendruomenė rimtai susirūpino radikalizavimo, terorizmo finansavimo ir kovotojų verbavimo prevencija.
Lietuva, būdama atsakinga euroatlantinio saugumo sistemos dalis, prisidėjo prie Jungtinių Tautų (toliau – JT), ES ir NATO plataus geografinio masto grėsmių mažinimo priemonių.
1.1. Ekonominė ir energetinė priklausomybė
Lietuvos energetinė priklausomybė nuo dujų ir elektros importo išliko ir 2014 metais. Nacionalinio saugumo požiūriu Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje įvyko esminių teigiamų pokyčių: baigta įgyvendinti Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus struktūrinė reforma, užbaigtas AB „Amber Grid“ ir AB „Lietuvos dujos“ akcijų įsigijimo sandoris, veiklą pradėjo suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalas, buvo vykdomi magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios gijos statybos darbai. Nepaisant to, kad 2014 metais atviroji akcinė bendrovė „Gazprom“ pasitraukė iš įmonių „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujos“ valdymo, šis Rusijos koncernas stengėsi išlaikyti įtaką Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, buvo bandoma manipuliuoti dujų pardavimo Lietuvoje kainomis ir sąlygomis.
Elektros energijos importo į Lietuvą, o ypač – iš valstybių, kurios nėra ES narės, lygis tebėra pakankamai aukštas. Elektros importui esminę įtaką daro techniniai pralaidumų ribojimai tarp Estijos ir Latvijos. Lietuvos elektros energetikos sistemoje nėra konkurencingų elektros energijos generacijos pajėgumų, todėl, atsiradus elektros energijos importo iš Rusijos ir Estijos trikdžiams, susidaro ypatingos situacijos elektros sistemose ir rinkoje. Todėl vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje bus aktualus vietinės energijos generacijos didinimo klausimas. Pažymėtina, kad šiuo metu trečiųjų šalių elektros energijos gamintojai dėl žemesnių aplinkosaugos ir saugos standartų taikymo turi konkurencinį pranašumą prieš ES elektros gamintojus.
2014 metais iš esmės nepakito tendencijos, susijusios su Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo projektais, projektai buvo po truputį vykdomi, tačiau darbai ir toliau atsiliko nuo pradinio grafiko. Pažymėtina, kad 2014 metais suintensyvėjo investuotojų iš Rusijos bandymai perimti kai kurių valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbus atliekančių statybos kompanijų kontrolę.
Lietuvos vykdomi projektai pripažinti turintys ypač svarbią reikšmę visos ES energetiniam saugumui. Europos Komisija atliko dujų sektoriaus ES atsparumo testus, kurių vienas iš rezultatų – Lietuvos SGD terminalo, kaip regiono dujų tiekimo saugumo užtikrinimo garanto, pripažinimas.
Artimiausioje ateityje Lietuvos energetinį saugumą gali tiesiogiai veikti Rusijos politikų siekis stiprinti Kaliningrado srities energetinį saugumą elektros generavimo projektais ir nepriklausomu nuo tranzito per Lietuvą gamtinių dujų tiekimu.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją sumažėjimas. Nors prekių reeksportas į Rusiją 2014 metais šiek tiek padidėjo, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją, palyginti su 2013-iaisiais, sumažėjo 16,3 procento. Nepaisant to, kad daliai šalies eksportuotojų pavyko rasti savo produkcijai alternatyvių rinkų, Lietuva vis dar priklausoma nuo Rusijos rinkos.
Lietuvos vežėjų diskriminavimas. 2014 metais išryškėjo būtinybė ieškoti alternatyvių transporto ir logistikos paslaugų sektoriaus rinkų, kai Rusija išimtinai prieš Lietuvos vežėjus pakartotinai ėmėsi įgyvendinti diskriminacines priemones, ribojančias Lietuvoje registruotų krovininių automobilių patekimą į Rusijos teritoriją ir tranzitą. Ypač sunki mažųjų Lietuvos vežėjų situacija, nes užvertos Rusijos sienos daliai jų tapo išgyvenimo klausimu.
Paklausos pokyčiai užsienio rinkose. Tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių Lietuvos ekonomikos aktyvumą, todėl eksporto rinkų perkamosios galios kaita yra reikšminga struktūrinė rizika Lietuvos ūkiui. Šiuo metu padėtis Lietuvos eksporto rinkose prastėja tiek dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, tiek dėl lėtėjančios ES šalių ekonomikos. Blogėjant išorinei ūkio aplinkai, prastėtų ir Lietuvos privataus sektoriaus finansinė padėtis.
Skandinaviško kapitalo bankų dominavimas Lietuvos finansų sistemoje. Sukrėtimai, galintys kilti šiose šalyse, darytų reikšmingą įtaką ir Lietuvos finansų sektoriui. Pagal turtą skandinaviško kapitalo bankams priklauso 90 procentų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir jų filialų turto. Tiesioginė įtaka bankų veiklai Lietuvoje galėtų pasireikšti dėl pasunkėjusio ar pabrangusio skolinimosi iš patronuojančių bankų, o netiesioginė – dėl indėlininkų Lietuvoje jautrumo neigiamai informacijai apie patronuojančių bankų būklę ir turimų lėšų atitraukimo. Pastaruoju metu Skandinavijos šalių ekonominė padėtis vertinama gerai, tačiau Skandinavijos šalys yra glaudžiai susijusios su euro zona, kurios makroekonominė padėtis šiuo metu nėra tvirta. Aukštos nekilnojamojo turto kainos ir didelis privataus sektoriaus įsiskolinimas taip pat kelia grėsmę Skandinavijos šalių ekonomikoms. Taigi, prastėjant situacijai Skandinavijos šalyse, gali išaugti bankų finansavimo sąnaudos ir pabrangti skolinimasis ne tik Skandinavijos šalių, bet ir Lietuvos rezidentams.
Lėtesnė, nei prognozuota, euro zonos ūkio plėtra taip pat vertintina kaip potenciali išorės rizika. Ši rizika kyla dėl galimai prastesnės, negu tikėtasi, euro zonos užsienio paklausos, mažesnio investicijų augimo bei sudėtingos geopolitinės padėties. Lėčiau augant euro zonos ekonomikai, tikėtinai sumažės lietuviškų prekių paklausa šiame regione, todėl Lietuvos eksporto ir bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) raida gali būti mažiau veržli, nei šiuo metu prognozuojama. Beveik pusė lietuviškos kilmės eksporto yra išvežama į euro zonos šalis, todėl Lietuvai ši rinka itin svarbi.
Ilgą laikotarpį tebesilaikančios žemos palūkanų normos. Gali susidaryti klaidingos prielaidos neprofesionaliems rinkos dalyviams manyti, kad toks palūkanų normų lygis išliks pastovus. Dalis verslo subjektų ir namų ūkių, priimdami skolinimosi sprendimus su kintančiomis palūkanų normomis, gali neįvertinti palūkanų augimo tikimybės ateityje. Tokia situacija gali pakenkti bankų paskolų portfelio kokybei, kadangi išaugus palūkanoms dalis skolininkų nebus pajėgūs laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
1.2. Branduolinės energetikos plėtojimas regione, nesilaikant tarptautinių branduolinės energetikos saugos standartų
Lietuvai itin didelį susirūpinimą kelia nedideliu atstumu nuo Lietuvos sienos ir sostinės Vilniaus Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje įgyvendinamų atominės energetikos projektų saugos užtikrinimo klausimai. Nors Kaliningrado srityje branduolinės elektrinės statybos darbai yra laikinai sustabdyti (Lietuva nebuvo apie tai informuota ir tarptautiniu lygiu buvo teikiama prieštaringa informacija), tačiau Baltarusijoje, nepaisant pažeidimų, kuriuos 2014 metais konstatavo ne viena tarptautinė institucija, darbai vyko toliau.
Lietuva 2014 metais politinėmis, teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis siekė, kad Lietuvos kaimynystėje vykdomi branduolinės energetikos projektai atitiktų tarptautinius branduolinės saugos standartus ir aplinkosaugos konvencijas, būtų atsižvelgta į Lietuvos interesus aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos požiūriu ir tinkamai įvertintas galimas neigiamas poveikis kaimyninėms šalims.
1.3. Kitų valstybių veikla prieš Lietuvos Respubliką
2014 metais aktyviausiai prieš Lietuvą veikė Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos siekė gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, krašto apsaugos sistemą, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas. Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojai mėgino megzti kontaktus ir verbuoti agentus Lietuvos valstybės institucijose, politinėse ir visuomeninėse organizacijose, strateginėse kompanijose, verslo įmonėse, tautinių mažumų organizacijose. Be klasikinių žmogiškosios žvalgybos metodų, aktyviai naudota elektroninė žvalgyba ir kibernetinis šnipinėjimas.
Rusijos agresija Ukrainoje ir blogėjantys santykiai su ES ir NATO paveikė Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotis ir veiklos intensyvumą, suintensyvėjo šių tarnybų domėjimasis Lietuvos karine ir kita strategine infrastruktūra. Ypač padažnėjo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų mėginimų verbuoti Lietuvos piliečius, vykstančius į Rusiją. Šių tarnybų taikiniai dažniausiai buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnai. Tikėtina, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla dar labiau intensyvės, taip pat bus plečiamos operacijos prieš Lietuvą kibernetinėje erdvėje.
Aktyviai prieš Lietuvos interesus veikė ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Šios tarnybos tradiciškai pagrindinį dėmesį skyrė Baltarusijos opozicijos veiklai ir ryšiams Lietuvoje stebėti, suintensyvėjo šių tarnybų bandymai verbuoti į Baltarusiją vykstančius Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnus. Lietuvoje aktyviai veikia Baltarusijos karinė žvalgyba (GRU). Ji verbuoja agentus ir renka informaciją apie Lietuvos karinės ir strateginės civilinės infrastruktūros objektus. Atsižvelgiant į glaudų Baltarusijos bendradarbiavimą su Rusija karinėje ir žvalgybos srityse, labai tikėtina, kad Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos dalijasi gauta informacija su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis.
Buvo renkama informacija apie Lietuvos gynybinę galią, NATO ir partnerių karinį dalyvavimą ir aktyvumą Baltijos regione, NATO infrastruktūrą.
1.4. Kibernetinės atakos
2014 metais kibernetinių incidentų spektras plėtėsi, išpuolių technologijos, metodai ir būdai neteisėtai prasiskverbti į automatizuoto duomenų apdorojimo (toliau – ADA) sistemas ar tinklus, atskirus kompiuterius dar labiau tobulėjo. Pagrindiniai kibernetinių atakų tikslai liko tie patys – šnipinėjimas, ADA sistemų ir tinklų funkcionavimo trikdymas, siekis juos užvaldyti ar kitaip paveikti, taip pat pažeidžiamumo ieškojimas.
Kibernetinių įsibrovėlių turimi ir nuolat plėtojami pajėgumai trikdė valstybės institucijų informacinių sistemų veiklą, o naudojamos kibernetinės šnipinėjimo programos darė žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir šalies gynybinei galiai. Panaudojant kitas išmaniąsias technologijas (mobiliojo, palydovinio ryšio priemones), diskredituota Lietuvos politika ir diplomatija. Ir toliau buvo nuolat ir agresyviai skenuojami žvalgybinio pobūdžio interneto tinklai.
Kibernetinių incidentų ateityje daugės, o pati kibernetinė erdvė bus viena pagrindinių užsienio valstybių veiklos erdvių tiek šnipinėjant, tiek kitaip kenkiant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, šalies gynybinei galiai, kitų svarbių valstybės objektų, taip pat privataus sektoriaus ir privačių asmenų ADA sistemoms, tinklams bei atskiriems kompiuteriams.
1.5. Informacinės atakos
2014 metais svarbiausia informacinių atakų tema buvo Lietuvos ir transatlantinės bendruomenės vaidmuo krizės Ukrainoje metu. Formuota nuomonė, kad transatlantinė bendruomenė neva inicijavo ir kursto krizę Ukrainoje, siekdama riboti Rusijos įtaką ir galią pasaulyje. Esą Lietuva, įgyvendinant šį planą, atlieka aktyvios provokatorės vaidmenį.
Tokiais propagandiniais veiksmais siekta nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo Rusijos vykdomų Ukrainos suvereniteto pažeidimų ir mobilizuoti Rusijos piliečius ir rusakalbius, gyvenančius užsienyje, remti Rusijos valdžios pasirinktą politikos kursą.
Be kita ko, informacinėmis atakomis siekta kurstyti etninę ir politinę nesantaiką, įgyvendinti Lietuvai priešišką ir jos interesų neatitinkančią istorijos politiką, menkinti tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, skleisti dezinformaciją ir provokacijas žmogaus teisių politikos srityje, sukelti abejonių dėl istorinės tiesos, pasirinktų politinių lyderių tinkamumo, kitų saugios bei tvarios valstybės požymių. Informacinių atakų turinį konkrečiu momentu lėmė ir konkrečios aktualijos. Išryškėjo nauja tendencija skleisti dezinformaciją apie destruktyvią Lietuvos užsienio politikos įtaką Vakarų Europos šalims, kritikuoti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir NATO, akcentuojant krašto apsaugos finansavimo didinimą ir Lietuvoje rengiamų tarptautinių karinių pratybų mastą.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai NATO sprendimai gynybos srityje dėl pajėgumų stiprinimo Baltijos regione ir Lietuvos gynybos biudžeto didinimas pakoregavo informacinių atakų turinį. Iki šiol vyravęs bendresnio pobūdžio abejonių kurstymas dėl gynybinių pajėgumų pakeistas įtikinėjimais, kad vykdoma nepagrįsta šalies militarizacija, o gausesnė NATO infrastruktūra ir gausesnės pratybos susilauks „adekvataus atsako“. NATO kontingento karinis buvimas Lietuvoje buvo pateikiamas kaip grėsmė Rusijai ir pačioms Baltijos valstybėms.
Lietuvoje vykdoma Rusijos informacinė politika skirta rusakalbiams ir kitų tautinių bendruomenių Lietuvos piliečiams, siekiant skatinti jų nepasitikėjimą Lietuvos valstybe. Itin aktyviai Rusijos ir Baltarusijos informacijos priemonėse manipuliuojama Lietuvos istorijos faktais, eskaluojamos tariamos nacizmo ir revanšizmo Baltijos šalyse grėsmės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija verčiama Baltarusijos istorija, o Lietuva vaizduojama kaip istorinės Žemaitijos palikimas. Taip pat suintensyvėjo bandymai įsigyti Lietuvos žiniasklaidos priemonių ir surasti žurnalistų ar visuomenės veikėjų, kurie skleistų Rusijos interesus atitinkančią informaciją, priešiškų informacinių atakų vykdytojai atkreipė dėmesį į regioninę Lietuvos žiniasklaidą.
Tikėtina, kad 2015 metais daugiausia įtakos prieš Lietuvą vykdomam informaciniam karui turės Lietuvos užsienio politika, o 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių minėjimas suteiks galimybę aktyviau vykdyti propagandines akcijas, Lietuvą bus siekiama parodyti kaip istoriją „perrašinėjančią“ valstybę, menkinančią holokaustą, pergalę prieš fašizmą ir aukštinančią nacizmą.
1.6. Euroatlantinės bendrijos iššūkiai
2014 metais, be tokių pasaulinių iššūkių kaip Sirijos konfliktas, pabėgėlių problema, Irano branduolinė programa, IS įsteigimas, iškilo ir nauja krizė Europos Rytuose – Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą. Tai parodė, kad norint sustabdyti agresiją ir užtikrinti sąjungininkų saugumą būtinas glaudus bendradarbiavimas ir solidarumas. Prireikė daug pastangų koordinuojant ES valstybių narių ir JAV veiksmus dėl sankcijų Rusijai taikymo, taip pat dėl Rusijos atsakomųjų priemonių poveikio ES valstybėms sumažinimo. Šiame kontekste dar svarbesnė yra transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė, padėsianti sukurti integruotą transatlantinę rinką, plėsti ES ir JAV prekybą bei kurti naujas darbo vietas.
NATO šalių vadovai Velso viršūnių susitikime sutarė sustabdyti gynybos finansavimo mažinimą, jį didinti augant BVP, o per dešimtmetį gynybos finansavimo rodiklis turi pasiekti 2 procentus BVP. Įgyvendinant šį susitarimą, bus sudarytos sąlygos ne tik būtinam tolesniam NATO šalių atsakui į Rusijos veiksmus (ypač rytinėje NATO dalyje), bet ir bus sumažintas atotrūkis tarp JAV ir jos sąjungininkių Europoje karinių pajėgumų plėtros. NATO taip pat skyrė daug dėmesio saugumo problemoms, kilusioms dėl IS atsiradimo, spręsti. Adekvatus dėmesys dviem didžiausioms saugumo problemoms leido euroatlantinei bendrijai išlaikyti bendrą poziciją ir vieningai veikti užtikrinant visų NATO sąjungininkių saugumą.
1.7. Tradicinės galios politikos apraiškos
Lietuvos nacionalinį saugumą 2014 metais neigiamai veikė agresyvi Rusijos užsienio politika. Savo įtakos sferai Rusija pirmiausia priskiria buvusią posovietinę erdvę (taip pat ir Lietuvą), kurioje išskirtinius Rusijos interesus, Rusijos nuomone, privalo pripažinti tiek šiai zonai priklausančios valstybės, tiek kiti tarptautinės politikos subjektai.
Lietuvos (ir kitų buvusios posovietinės erdvės valstybių) narystę NATO Rusija vertina kaip esminę kliūtį jos geopolitiniams tikslams įgyvendinti. 2014 metų pabaigoje atnaujintoje Rusijos karinėje doktrinoje NATO atvirai nurodoma kaip potencialus karinio pavojaus šaltinis dėl siekių suteikti NATO kariniam potencialui globalias funkcijas, dėl Aljanso ir jo karinės infrastruktūros plėtros, karinių pajėgų dislokavimo ir jų mokymų organizavimo šalia Rusijos arba jos sąjungininkių teritorijų. Todėl 2014 metais Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus Vakarų kryptimi, taip pat ir Kaliningrado srityje. Čia dislokuotos pajėgos aprūpintos moderniausia priešraketinės gynybos įranga ir ginkluote, Rusijos Baltijos laivynas aprūpinamas naujais kovos laivais, optimizuojama ir atnaujinama puolamoji pakrančių kariuomenės ginkluotė ir technika. Paskelbti planai Kaliningrado srityje dislokuoti ir raketų kompleksus „Iskander-M“. Oficialiais duomenimis, šie kompleksai buvo laikinai perdislokuoti į Kaliningrado sritį per 2014 metų gruodžio pirmojoje pusėje vykusius didelio masto kovinės parengties mokymus, kurie buvo organizuojami kaip simetriškas atsakas į NATO aktyvumo padidėjimą Lietuvoje (ir kitose rytinėse Aljanso teritorijose).
Nepaisant didėjančių ekonominių problemų, Rusija nuosekliai didina karinį biudžetą. (2015 metais karines išlaidas planuojama didinti net 32,8 procento – iki 4,2 procento BVP (21,2 procento visų biudžeto išlaidų). Tikėtina, kad karinio potencialo didinimas, demonstravimas ir sudarytos sąlygos jį panaudoti taps vis svarbesne Rusijos regioninės galios išlaikymo ir užsienio politikos formavimo priemone.
1.8. Neskaidrūs, nedemokratiniai, kitų valstybių piliečių laisva valia neparemti integraciniai projektai kaimyninėje erdvėje
Rusijos užsienio politikos prioritetai ir veikimo posovietinėje erdvėje principai nesikeitė. Siekdama didinti įtaką, Rusija itin daug dėmesio skyrė savo kontroliuojamiems politinės-ekonominės ir karinės integracijos procesams. Jais siekiama apriboti tolesnę ES ir NATO institucijų plėtrą ir suformuoti alternatyvų kolektyvinės politinės-ekonominės-karinės sistemos polių.
Įtakai konsoliduoti posovietinėje erdvėje Rusija aktyviai naudoja dvišalius santykius, Eurazijos ekonominę sąjungą (toliau – EAES) ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją. Prie pradėjusios veikti nuo 2015 metų pradžios EAES prisijungė ir Armėnija, tačiau šiam integraciniam projektui kyla iššūkių. Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu, Rusijos dominavimas EAES, ekonominė krizė Rusijoje didina Baltarusijos ir Kazachstano nepasitikėjimą Maskva. Jau keletas metų iš eilės mažėja EAES narių tarpusavio prekyba. Rusija suinteresuota sukurti tik tas bendras ekonomikos rinkas, kurios naudingos jai, o bendros naftos ir dujų rinkos sukūrimas atidedamas iki 2025 metų. Blogėjanti Rusijos ekonominė situacija, sankcijų „karas“ su Vakarais, neveiksminga EAES institucinė sąranga, didėjantis nepasitikėjimas ir vidiniai konfliktai, politiškai motyvuota organizacijos plėtra vidutinės trukmės perspektyvoje taps pagrindinėmis kliūtimis EAES efektyvumui.
Per karinės integracijos procesą Rusija stengiasi plėsti užsienyje esančius savo karinius objektus bei infrastruktūrą. Šiuo metu Rusijos kariniai objektai veikia daugelyje Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau – NVS) šalių (tarp jų ir Baltarusijoje). Tai daroma tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) pagrindu. Užsienyje esantys Rusijos kariniai objektai naudojami ir kaip NATO įtakos sklaidos užkardymo priemonė, ir kaip vietinės politinės valdžios lojalumo užtikrinimo įrankis.
2014 metais daugelis posovietinės erdvės valstybių patyrė Rusijos spaudimą, kuriuo siekta joms sutrukdyti glaudžiau bendradarbiauti su euroatlantine bendruomene, sudaryti asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su ES ir paskatinti glaudesnę integraciją į geopolitinę erdvę, kurioje dominuoja Rusija. Tam kompleksiškai išnaudojamos politinės-diplomatinės, ekonominės-energetinės, informacinės ir karinės priemonės, negatyvūs socialinės ir etninės įtampos reiškiniai, visuomeninio protesto galimybės.
1.9. Pasaulio ekonomikos ir finansų krizės ilgalaikis poveikis šalies ekonominėms galioms
Lietuvos ekonomika yra maža ir atvira, todėl ji priklausoma nuo užsienyje vykstančių ekonominių bei politinių procesų. Lėčiau augančios NVS šalių ekonomikos, mažesnė, nei laukta, ekonominė plėtra euro zonoje ir Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei iš jo kylančios grėsmės turi įtakos Lietuvos ekonomikos raidai.
Mažesnis Rusijos ekonomikos augimas arba jos susitraukimas bei silpnėjantis rublio kursas euro atžvilgiu mažina lietuviškų prekių paklausą Rusijoje. Šį nepalankų poveikį silpnina tai, kad didžioji dalis (apie 70 procentų) eksporto į Rusiją yra reeksportas, kuris sukuria mažiau pridėtinės vertės nei lietuviškos kilmės eksportas. Vertinant ekonomikos sektorius, reikšmingesnį poveikį turėtų pajusti transporto paslaugas teikiantis sektorius, nes šių paslaugų eksportas į Rusiją sudaro apie dešimtadalį visų Lietuvoje suteikiamų transporto paslaugų. Pramonės sektoriui Rusijos rinka mažiau svarbi: į Rusiją eksportuojama apie 4 procentus visos Lietuvoje pagamintos pramonės produkcijos.
2014 metais Rusija uždraudė tam tikrų maisto produktų importą iš Lietuvos ir kitų šalių. Prekybos apribojimai didžiausią įtaką turi pieno bei mėsos gamintojams ir transporto bei sandėliavimo paslaugų teikėjams. Neigiamą sankcijų poveikį vidutiniu laikotarpiu turėtų sušvelninti tolesnė užsienio rinkų paieška ir galbūt didinamas prekių ir paslaugų asortimentas. Neigiamą poveikį mažina gera Lietuvos eksporto diversifikacija pagal produktus ir didelė eksportuotojų patirtis dirbti Rytų rinkose, kuriose ekonominė ir politinė rizika yra didesnė.
Lietuvos ir Rusijos finansiniai ryšiai Lietuvai nėra reikšmingi. Tiesioginės užsienio investicijos iš Rusijos į Lietuvą sudaro apie 1 procentą BVP. Prognozuojamas lėtesnis Rusijos augimas turės ne tik tiesioginių padarinių Lietuvai, tačiau veiks ją ir netiesiogiai: turės nepalankų ekonomikos poveikį ūkio plėtrai kitose šalyse, svarbiose Lietuvos prekybos partnerėse, – Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
1.10. Nestabilumas regione ir pasaulyje
Regiono stabilumui didžiausią grėsmę kelia Krymo aneksija ir Rusijos veiksmai rytiniuose Ukrainos regionuose. Ukrainai destabilizuoti Rusija naudoja „hibridinio karo“ priemones. Rusakalbių teisių gynimo dingstimi Rusija gali imtis panašios taktikos, siekdama destabilizuoti padėtį Moldovoje, Gruzijoje, Kazachstane ar net Baltijos šalyse.
Rusijos karinė agresija aiškiai rodo, kad, siekdama savo interesų, Rusija nevengia pažeisti tarptautinės teisės normų, tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų. Rusija yra pasirengusi ignoruoti jos interesams nepalankią tarptautinės bendruomenės nuomonę, įsitraukti į platesnę geopolitinę konfrontaciją, mokėti ypač didelę politinę, ekonominę bei karinę kainą. Šis konfliktas skatina skirtingą ES ir NATO narių požiūrį į tarptautinio saugumo problemas, didina ekonominių ir energetinių Vakarų valstybių interesų susiskaidymą.
Tikėtina, kad 2015 metais Rusijos ir Ukrainos konfliktas tęsis. Net jei karinių veiksmų intensyvumas Ukrainos rytuose mažės, tai neišspręs konflikto ir nemažins Rusijos ekonominio ir politinio spaudimo Ukrainai. Taip pat išliks ekonominio, politinio ir socialinio nestabilumo Ukrainoje problema. Besitęsiantis konfliktas Ukrainos rytuose toliau neigiamai veiks Ukrainos ekonomiką. Konfrontacija tarp Ukrainos politinių lyderių ir neigiama oligarchų interesų įtaka sprendimų priėmėjams kenks Ukrainos politiniam stabilumui. Konfliktas šalies rytuose, ekonominis ir politinis nestabilumas bei tikėtinos nepopuliarios vyriausybės antikrizinės priemonės lems didėsiančią įtampą Ukrainos visuomenėje.
Baltarusijoje išliekančios autoritarinio valdymo tendencijos prisideda prie Minsko tarptautinės izoliacijos ir mažina Baltarusijos atsparumą Rusijos įtakai. 2014 metais Baltarusijos vyriausybė demonstravo norą gerinti santykius su ES, bet ir toliau ignoravo ES raginimus paleisti politinius kalinius ir liberalizuoti politinę sistemą. Negaunančios paramos iš Vakarų finansinių institucijų Baltarusijos ekonomikos stabilumas visiškai priklausė nuo Rusijos vyriausybės teikiamų paskolų ir subsidijų. Rusijos ekonominės įtakos augimas Baltarusijoje neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, nes didina Rusijos galimybes vykdyti ekonominį ir politinį spaudimą Lietuvai.
Neišspręsti teritoriniai konfliktai NVS erdvėje ir Gruzijoje neigiamai veikia saugumo situaciją regione. Dėl 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos padidėjo tikimybė, kad kai kurie iš „įšaldytų“ konfliktų – Padniestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir Kalnų Karabache – gali atsinaujinti. Saugumo situacija Šiaurės Kaukaze yra sudėtinga. 2014 metais mažėjo teroristinių išpuolių skaičius, tačiau situaciją 2015 metais gali pakeisti prastėjanti Rusijos ekonominė situacija.
Afganistane 2014 metais įvykus prezidento rinkimams ir metų pabaigoje NATO užbaigus Tarptautinių pajėgų (ISAF) operaciją, politinė, saugumo, ekonominė padėtis tebėra nestabili. Sunkiai formuojama nacionalinės vienybės vyriausybė susiduria su nemažais iššūkiais ir besitęsiančiu Talibano koviniu aktyvumu. Atsakomybę už saugumą šalyje perėmusias Afganistano nacionalines pajėgas parems 2015 metais pradėta NATO mokymo misija, kurioje dalyvauja ir Lietuvos kariai. Nestabili saugumo situacija kels įvairaus pobūdžio pavojų Afganistane dislokuotų Lietuvos karių ir civilinio personalo saugumui.
2014 metais Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regione situacija buvo nestabili ir permaininga. Regiono valstybių valdantieji nesugebėjo išspręsti socialinių-ekonominių ir socialinių-politinių problemų, o tai didino vietos gyventojų nusivylimą savo šalių vyriausybėmis. Taip buvo sudarytos sąlygos stiprėti radikalioms islamistinėms grupuotėms. Sirijoje tęsėsi pilietinis karas, o IS Irake užėmė nemažai teritorijų. Abiejose valstybėse vykstantys konfliktai radikaliai nuteikė dalį vietos gyventojų ir atvykstančių kovotojų iš užsienio. Dėl to Vakarų valstybėms kyla grįžtamojo terorizmo ir „vienišų vilkų“, kuriuos įkvepia radikalių islamistų grupuočių propaganda, rengiamų išpuolių grėsmė.
1.11. Tarptautinis terorizmas
IS ideologijos plėtra ir augantis šios teroristinės organizacijos gretose kovojančių ekstremistų iš Europos skaičius vertintinas kaip didžiausia terorizmo grėsmė Europos valstybėms. Aktyviai IS veiklos plėtrą stabdantys tarptautinės koalicijos kariniai veiksmai Sirijoje ir Irake gali paskatinti su IS susijusius ekstremistus intensyviau vykdyti teroristinę veiklą Europoje.
Teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ (toliau – AQ) vadovybė, kurios lyderiavimas pasaulinei „džihado“ kampanijai sumenko konkuruojant su IS, taip pat tęsia teroristinių operacijų planavimą prieš Vakarų šalis ir aktyvia propaganda skatina jose gyvenančius musulmonus rengti savarankiškus išpuolius. Tikėtina, kad Afganistane po JAV pajėgų išvedimo AQ pasinaudos nestabilia situacija šalyje ir ims stiprinti pajėgumus, planuoti teroro aktus prieš Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas Vakarų valstybes.
Tarptautinės teroristinės organizacijos tiesioginės grėsmės Lietuvai šiuo metu nekelia, tačiau išlieka grėsmė, kad Lietuva bus naudojama paramai teroristams teikti, o Lietuvos piliečiai atsitiktinai gali tapti teroro aktų aukomis trečiosiose šalyse. Terorizmo išpuolių rizikos laipsnis gali padidėti Lietuvos kariams įsitraukiant į naujas tarptautines misijas.
1.12. Masinio naikinimo ginklų (taip pat jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų) platinimas
Dalis pasaulio valstybių ir nevyriausybinių (sukarintų) organizacijų ir toliau demonstruoja siekį įsigyti masinio naikinimo ginklų ir jų gamybos technologijų. Iki šiol nėra sukurta veiksmingų tarptautinių mechanizmų, visapusiškai užtikrinančių visų rūšių masinio naikinimo ginklų ir jų platinimo kontrolę, todėl išlieka tikimybė, kad atskiri masinio naikinimo ginklų komponentai ir jų gamybos technologijos gali patekti į trečiųjų šalių rankas ir būti panaudoti prieš NATO valstybes bei jų partneres.
Šiuo atveju tam tikrą riziką ir toliau kelia Rusijos disponuojami masinio naikinimo ginklai ir tų ginklų gamybos ir jų panaudojimo karinėms reikmėms priemonės (įskaitant technologijas).
Rusija traktuoja masinio naikinimo ginklų turėjimą kaip veiksmingą strateginio atgrasymo priemonę, kuri užtikrina karinį saugumą, todėl jų gamybai ir plėtrai skiriamas prioritetinis dėmesys.
1.13. Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybiniai nusikaltimai
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, Lietuvoje veikia kelios organizuotos nusikalstamos grupės, pagal ES nustatytus kriterijus atitinkančios tarptautinio lygio grupės požymius. Šalies geografinė padėtis yra palanki organizuotų nusikalstamų grupių tarptautinei veiklai – Lietuvoje susiduria neteisėtų prekių gabenimo maršrutai tiek ES vidaus, tiek išorės kryptimis. Lietuvos organizuotos nusikalstamos grupės didžiąją dalį veiklos vykdo užsienio valstybėse, dažnai tarpininkauja tarp Rusijos Federacijos ir ES valstybių narių nusikalstamų grupių, naudojasi pažangiausiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, pasižymi korupcinių ryšių paieška. Šios tendencijos išliks ir ateityje.
Vis daugiau nusikalstamų veikų persikelia į elektroninę erdvę ar yra vykdomos naudojant informacines ir ryšių technologijas. Į šią erdvę dalį savo nusikalstamų veikų perkelia ir organizuotos nusikalstamos grupės. Nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje vertintinos kaip didėjanti rimta grėsmė viešajam saugumui.
1.14. Neigiami klimato kaitos padariniai
Klimato kaita ir jos padariniai kelia tiesioginių ir netiesioginių grėsmių nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui. Išskirtinos kelios svarbiausios grėsmių, susijusių su klimato kaita, rūšys: konfliktai dėl senkančių natūralių išteklių, ekstremalūs gamtos reiškiniai ir dėl to kylančios konfliktinės situacijos, migracija. Nacionalinės, tiesioginės klimato kaitos grėsmės Lietuvoje kol kas labiausiai pasireiškia per ekstremalius gamtos reiškinius, dažniausiai tai upių potvyniai, jūros vandens lygio kilimas, kritulių kiekio pasikeitimas, sausrų suintensyvėjimas ir kita.
2. Vidaus rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės
2.1. Netolygi socialinė ir ekonominė raida
Daugelis pasaulio šalių susiduria su regionų socialinių ir ekonominių skirtumų problema. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė – šalies regionai smarkiai atsilieka nuo didžiųjų šalies miestų. Lietuvoje yra kelios savivaldybės (Mažeikių, Jonavos ir kitos), kurios labai priklauso nuo vienos ar kelių įmonių veiklos rezultatų (jose dirba didelė dalis šių savivaldybių gyventojų), todėl tai turi reikšmingą įtaką ne tik šių, bet ir aplinkinių gyvenviečių užimtumui ir kitiems ekonominiams bei socialiniams rodikliams.
Socialinės ir ekonominės raidos netolygumams Lietuvoje 2014 metais įtakos turėjo dar neįveikti pasaulinės finansinės krizės socialiniai padariniai ir Europoje susiformavusi nepalanki geopolitinė padėtis. Atsigaunanti ekonomika sudarė galimybę didėti gyventojų darbo pajamoms, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įsiskolinimas stabdė socialinių išmokų didinimą. Dėl to gilėjo skurdo riziką patiriančių asmenų pajamų atotrūkis nuo skurdo rizikos ribos.
Nemažėjo gyvenimo lygio skirtumai tarp kaimo ir miesto gyventojų. Skurdą patiria beveik kas trečias kaimo gyventojas, didžiuosiuose miestuose – kas devintas. Netolygų teritorinį gyventojų pajamų lygio pasiskirstymą lemia skirtingas užimtumo lygis. Du trečdaliai darbo neturinčių asmenų patiria skurdo riziką. Lėtas registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimas, palyginti su socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus mažėjimu ir emigrantų skaičiumi, rodo, kad darbo rinkos atsigavimas nevisiškai atitinka ekonomikos restruktūrizavimo poreikį.
2014 metais vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius šalyje – 173 tūkst. asmenų. Tai sudarė 9,5 procento visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Socialinės pašalpos maksimalus dydis sudarė 43 procentus skurdo rizikos ribos dydžio (811 litų per mėnesį). 2014 metais vidutinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius, palyginti su 2013 metais, mažėjo nuo 190 iki 140 tūkst. ir sudarė 4,8 procento visų Lietuvos gyventojų.
2.2. Korupcija
Pagal Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2014 metų tyrimą Lietuva įvertinta geriau nei 2013 metais, tarp ES valstybių Lietuva išlieka 20 pozicijoje.
Labiausiai korupcijos pažeistos sritys (sektoriai), kuriose korupcijos paplitimas kelia didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui:
Neskaidrūs viešieji pirkimai. Dėl didelio viešųjų pirkimų kiekio (per metus atliekama 12–13 tūkst. pirkimų) visapusiška jų kontrolė ir priežiūra yra sudėtinga. Todėl, siekdami išvengti kontrolės, korupciniuose nusikaltimuose dalyvaujantys asmenys kuria įvairius mechanizmus – kvalifikacinius reikalavimus pritaiko konkrečiam tiekėjui, neatlieka projekte numatytų darbų ar naudoja pigesnes medžiagas, konkrečiam produktui ar paslaugai nustato technines specifikacijas.
Neskaidri ūkio subjektų priežiūra ir kontrolė. Pastebima tendencijų, kai suinteresuotos politinės jėgos į kontroliuojančias įstaigas stengiasi paskirti sau lojalius asmenis, kurie vėliau gali būti panaudojami atitinkamos verslo grupės interesams proteguoti.
Daugiausia korupcijos atvejų nustatoma leidimų prekiauti, importuoti / eksportuoti ar gaminti išdavimo, ūkio subjektų veiklos priežiūros (pvz., kaip laikomasi tam tikrų saugos reikalavimų ir pan.) ar veiklos, susijusios su aplinkos apsauga ir atliekų tvarkymu, vykdymo srityse.
ES paramos skirstymas. Korupcinių mechanizmų nustatoma ES paramą administruojančiose institucijose (ministerijose) ar įgyvendinančiose institucijose, kai sprendžiama dėl paramos skyrimo ar neskyrimo bei kontrolės vykdymo.
Smulki korupcija viešojo administravimo subjektuose, ypač sveikatos apsaugos srityje.
Dažniausiai gyventojai su korupcija susiduria kelių policijoje, savivaldybėse ir sveikatos apsaugos institucijose, todėl galima teigti, kad Lietuvoje dominuoja smulkioji korupcija. Jeigu kyšio prievartavimo ir davimo mastai kelių policijoje palaipsniui mažėja, tai sveikatos apsaugos sistemoje tokių atvejų daugėja. Didžiausi kyšiai medicinos įstaigose mokami už chirurgines operacijas, neįgalumo ir darbingumo nustatymą, sveikatos priežiūros paslaugas.
Neskaidrus teisėkūros procesas. Interesų grupės teisėkūros procesą gali paveikti bendraudamos su įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais (Seimo nariais, jų patarėjais ar valdančiųjų partijų nariais), per kuriuos siekiama palankių įstatymų priėmimo, teisės aktų pakeitimų ir panašiai, ar vykdomosios valdžios atstovais, kai norima pakeisti ministerijos arba jai pavaldžios įstaigos leidžiamus teisės aktus, parūpinti ūkio subjektui būtinus dokumentus, studijas ir projektus. Savivaldos lygiu vietos verslo grupės pakankamai aktyviai gali dalyvauti politiniame ir ekonominiame miesto ar rajono gyvenime bei tiesiogiai ar per lojalius asmenis daryti įtaką tarybos sprendimams. Dažniausiai siekiama palankių teisės aktų, susijusių su įvairių rinkliavų nustatymu, priėmimo, atitinkamų taisyklių parengimo ir kita.
Korupcija statybų sektoriuje. Statybų sektorius – absoliutus ūkio lyderis. Šio sektoriaus plėtra daugiausiai prisidėjo prie BVP didėjimo praėjusiais metais. Pagal šios verslo srities reglamentavimą ir skaidrumą vertinama ir visa šalies investicinė aplinka. Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas parodė, kad 22 procentai investuotojų, dirbdami Lietuvoje, susiduria su problemomis teritorijų planavimo ir statybų leidimo išdavimo srityse. Vis dar nepakankamai aiškios ir sudėtingos procedūros, ypač dėl žemės paskirties keitimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir pan., sudaro prielaidas korupcijai.
2.3. Didelė gyventojų emigracija
Išankstiniais duomenimis, 2014 metais į kitas valstybes emigravo 38,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Neigiama tarptautinė migracija, palyginti su ankstesniais metais, mažėjo (daugiausia dėl sugrįžtančių emigrantų), tačiau išlieka rizika, kad ateityje gali pasikartoti neigiamas scenarijus. Emigracija mažina šalies konkurencingumą – visuomenė sensta, rinkoje ima stigti darbo jėgos ir tinkamos kvalifikacijos specialistų. 17,4 procento visų Lietuvos gyventojų sudarė vyresni kaip 65 metų asmenys. Intensyviausias emigracijos procesas apima 20–34 metų gyventojų amžiaus grupę, kuri sudaro didžiąją dalį bendrojo emigrantų skaičiaus (daugiau kaip 50 procentų). Reikšminga darbo jėgos emigracija iš Lietuvos neigiamai lemia šalies ekonominę galią ilgalaikiu laikotarpiu.
Nedarbas, ypač ilgalaikis, žemas darbo pajamų lygis, nepakankamas nedarbo socialinio draudimo išmokų ir piniginės socialinės paramos dydis – tai veiksniai, skatinantys darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų ekonominę emigraciją. Kitas svarbus ekonominės emigracijos veiksnys – gyventojų piniginių pajamų lygis, lemiantis Lietuvos priskyrimą prie valstybių narių grupės su žemiausiomis gyventojų pajamomis. Pakankamai didelis ekonominės darbingo amžiaus asmenų emigracijos lygis spartina Lietuvos gyventojų senėjimo tempus ir didina išlaikytinių, tenkančių vienam dirbančiam asmeniui, krūvį bei socialinių išlaidų ir socialinių paslaugų poreikį.
2.4. Nepakankamas gynybos srities finansavimas
Reaguojant į kintančią saugumo situaciją, 2014 m. kovo 29 d. pasirašytas Lietuvos politinių partijų susitarimas dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Jame įsipareigota kasmet nuosekliai didinti lėšas krašto apsaugai, kad 2020 metais jos pasiektų 2 procentus šalies BVP.
2014 metais patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Krašto apsaugos ministerija) biudžetas sudarė 283,97 mln. eurų (0,78 procento BVP). Įgyvendinant politinių partijų susitarimą, 2014 metų viduryje Krašto apsaugos ministerijos asignavimai buvo padidinti 20 procentų ir pasiekė 321,62 mln. eurų (0,88 procento BVP). Nepaisant šio padidėjimo, Lietuva pagal gynybos finansavimą, palyginti su NATO valstybių gynybos finansavimu, 2014 metais tebebuvo viena paskutinių (trečia nuo galo). Tik 2015 metais didėjantis krašto apsaugos sistemos finansavimas (2015 metais patvirtintas Krašto apsaugos ministerijos biudžetas sudaro 425 mln. eurų, t. y. 1,11 procento prognozuojamo BVP ir yra 32 procentais didesnis nei 2014 metais) leis užsitikrinti gerokai aukštesnę (19) poziciją tarp NATO valstybių.
2.5. Politinis radikalizmas ir ekstremizmas
Įsisenėjančios Europos ekonominės, politinės ir socialinės problemos, didelė socialinė ir ekonominė takoskyra, aukštas nedarbo lygis lėmė spartų įvairių politinio radikalizmo atmainų plitimą ir antieuropietiško judėjimo bangos kilimą.
2014 metais dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjams ES didelę įtaką padarė krizė Ukrainoje. Dešinieji radikalai susiskirstė į Rusijos ir Ukrainos rėmėjus. Toks procesas vyko ir Lietuvos kraštutinių dešiniųjų judėjime. Didžioji dalis jo narių remia Ukrainą dėl kelis dešimtmečius besitęsiančių ryšių su ukrainiečių bendraminčiais ir neigiamo požiūrio į Rusiją. Tačiau praėjusiais metais Lietuvoje aktyviai veikė ir prorusiška kraštutinių dešiniųjų grupė. Nors negausi ir neįtakinga, ši grupė prisideda prie Rusijos įtakos sklaidos Lietuvoje.
Kraštutinių kairiųjų ideologijų šalininkai išliko susiskaldę ir nelabai aktyvūs. Jų veikla daugiausia pasižymėjo propaganda socialiniuose tinkluose.
Rusija suinteresuota skatinti bei kurstyti politinio radikalizmo apraiškas Europos šalyse. Labai svarbią vietą čia užima propaganda. Buvo atskleista ir tiesioginės finansinės paramos antieuropiniams judėjimams faktų. Tai veiksminga Rusijos priemonė, kai reikia kiršinti visuomenę, ją skaldyti ir nuteikti prieš valstybės politinį kursą. Jos poveikį patiria ir Lietuva.
Dėl tautinių mažumų (dažnai – su aiškiu religiniu identitetu) integracijos problemų plinta religinis ekstremizmas, dar labiau didindamas atskirtį tarp vietos ir imigrantų bendruomenių.
Visi šie procesai formuoja neigiamą saugumo klimatą Europoje, bandydami ne tik euroatlantinio ryšio patvarumą, bet ir mėgindami griauti paties ES projekto legitimumą.
2.6. Ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas
Globalios ekonomikos ir finansų krizės ilgalaikis poveikis šalies ekonominėms galioms po truputį mažėja, tačiau Rusijos ir Ukrainos konfliktas ir neslūgstanti geopolitinė įtampa didina verslo neapibrėžtumą ir stabdo investicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai neabejotinai turės įtakos ekonomikos augimui.
Lietuvos ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumą lemia nemažai išorės ir vidaus rizikos veiksnių. Išorės rizikos veiksniai plačiau aptarti šios ataskaitos I skyriaus 1.1 papunktyje.
Vidaus rizikos veiksniai:
Vienas iš iššūkių Lietuvos finansų sistemai – savivaldos institucijų finansinės būklės pablogėjimas. Vietos valdžios skola šiek tiek mažėja, o skolos ir pajamų santykis gerėja, tai daugiausia lėmė reikšmingas savivaldos institucijų biudžetų pajamų padidinimas centrinės valdžios perduotoms funkcijoms atlikti. Savivaldybių skolos struktūra tebėra netvari, didėja jų mokėtinos sumos ir prekybos kreditai ne finansų įmonėms.
Kredito unijų sektorius tapo labai priklausomas nuo finansų rinkų nuotaikų, nes daliai kredito unijų investicinė veikla tapo pagrindinė. Šiuo metu kai kurios kredito unijos yra linkusios investuoti į skolos vertybinius popierius, užuot skolinusios turimas lėšas savo nariams. Nors ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai šiuo metu vis dar pelningi, jų jautrumas palūkanų normos pokyčiams yra reikšmingas ir gali atnešti nemažų nuostolių.
Dėl padažnėjusių kibernetinių išpuolių prieš bankų informacines sistemas kyla rizika, susijusi su bankų klientų asmens duomenų ir / ar piniginių lėšų saugumu, kadangi bankinės institucijos gali ne tik patirti reikšmingų materialinių nuostolių, bet ir ilgainiui prarasti patikimų informacijos bei turto saugotojų įvaizdį. Šios rizikos prevenciją silpnina ir tai, kad tokio pobūdžio atakos dažniausiai yra vykdomos iš užsienio šalių teritorijos.
Kitas šaliai itin svarbus veiksnys – intelektinis kapitalas (gyventojų išsilavinimas, mokslo pajėgumai, technologijų kūrimas). Lietuvos atotrūkį nuo ES vidurkio inovacijų srityje daugiausia lemia nepakankamai atvira ir patraukli mokslinių tyrimų sistema, mažas patentinių paraiškų, trečiųjų šalių doktorantų skaičius, nepakankamos įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
2.7. Nusikalstamumas ir šešėlinė ekonomika
Nusikalstamos veikos. 2014 metais Lietuvoje užregistruotos 82 872 nusikalstamos veikos – 2,2 procento mažiau negu 2013 metais. Nuo 2005 metų mažėja užregistruotų tyčinių nužudymų, nesunkių sveikatos sutrikdymų, plėšimų ir viešose vietose padaromų nusikalstamų veikų. Tačiau 2014 metais, palyginti su 2013 metais, pagausėjo nusikaltimų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą, vagysčių iš parduotuvių ir kitų prekybos vietų, sukčiavimų.
Neteisėta migracija. Didžiausią grėsmę šiuo metu kelia neteisėtos migracijos srautai iš Baltarusijos Respublikos. Iš jos į Lietuvą neteisėtai atvyksta daugiausia užsieniečių.
2014 metais, palyginti su 2013 metais, padidėjo kartu su vedliais sulaikytų nelegalių migrantų grupių skaičius – nuo 14 iki 35. Didžiausią nelegalių migrantų, kurie bandė patekti į Lietuvą, neteisėtai kirtę valstybės sieną tarp pasienio kontrolės punktų, dalį sudarė Gruzijos, Vietnamo ir Afganistano piliečiai.
Patekti į Lietuvą arba per jos teritoriją į kitas ES valstybes nares bandoma ir naudojantis teisinėmis spragomis vizų išdavimo (apgaule), šeimų susijungimo (fiktyvi santuoka), savarankiško verslo steigimo ir plėtros (fiktyvi įmonė), darbo pagal sutartį (nelegalus darbas) ir kitais atvejais.
Nusikaltimai finansų sistemai. 2014 metais didžiausios nesumokėtų mokesčių sumos išaiškintos ir daugiausia ikiteisminių tyrimų pradėta šiose ekonominės veiklos srityse: prekyba naudotais automobiliais ir jų detalėmis, statyba ir remonto darbai, prekyba naftos produktais. Mokestinių sukčiavimų tendencijos nesikeičia: siekiant apgaule susigrąžinti ar išvengti pridėtinės vertės mokesčio ir kitų mokesčių, dirbtinai didinamos įmonių sąnaudos, naudojantis fiktyviai įsteigtomis ar užsienyje registruotomis įmonėmis, arba nuslepiama tikroji apyvarta; lėšos išgryninamos per labdaros, paramos fondus ar kitas ne pelno organizacijas.
Akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir neteisėta apyvarta. Vis dar aktuali problema tabako gaminių kontrabanda ir neteisėta apyvarta, užimanti nemažą Lietuvos šešėlinės ekonomikos dalį. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 103,2 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių. Nuo 2012 metų tendencingai sulaikoma santykinai didelė cigarečių, pažymėtų baltarusiškomis banderolėmis, dalis.
2.8. Įslaptintos informacijos netekimas ir (ar) atskleidimas
Kaip ir ankstesniais metais, 2014 metais išliko rizika pakenkti tarnybos ar valstybės interesams, prarandant ar neteisėtai atskleidžiant įslaptintą informaciją dėl ADA sistemų ir tinklų apsaugos, įslaptintos informacijos administravimo, fizinės apsaugos reikalavimų nesilaikymo, taip pat dėl personalo pažeidžiamumo. Asmenų, susipažįstančių su įslaptinta informacija, patikimumas yra viena iš svarbiausių įslaptintos informacijos saugumo sąlygų.
Mažinant įslaptintos informacijos atskleidimo grėsmę, itin didelį vaidmenį vaidina prevencinės priemonės – žmonių sąmoningumas ir įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo požiūriu saugumo kultūra Lietuvoje nėra itin aukšta, įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų daugeliu atvejų laikomasi tik formaliai, žmonės nesupranta, kad jie patys gali dominti užsienio valstybių žvalgybų ir saugumo tarnybas.
2.9. Visuomenės sveikatos būklės blogėjimas
Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirčių priežastys ir demografiniai pokyčiai yra būdingi ir naujosioms ES valstybėms narėms. Kiekvienais metais vyrauja trys pagrindinės mirčių priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir mirtis dėl išorinių priežasčių.
Šalyje nemažėja sveikatos būklės skirtumų tarp vyrų ir moterų, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų, skirtingą išsilavinimą turinčių žmonių. Lietuvoje išsilavinę gyventojai gyvena sveikiau ir ilgiau, o žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų sveikata yra santykinai prastesnė. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra beveik 11 metų trumpesnė negu moterų. Šis skirtumas yra gerokai didesnis negu daugumos kitų ES valstybių narių. Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys gyvena vidutiniškai 11,3 metų ilgiau negu turintieji vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, o miestuose gyvenančių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė yra 3 metais ilgesnė negu gyvenančiųjų kaimo gyvenamosiose vietovėse. Didėjanti socialinė diferenciacija lemia sveikatos rodiklių skirtumo tarp nuolatines dideles pajamas gaunančių gyventojų ir tarp gyventojų, kurių pajamos yra nereguliarios ir mažos, tarp šeimoje gyvenančių ir vienišų žmonių, tarp žmonių, gyvenančių mieste ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, didėjimą.
Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių 100 tūkst. gyventojų ne tik lenkia ES šalių vidurkį, bet ir yra didžiausias tarp visų ES šalių.
Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal alkoholinių gėrimų suvartojimą, tyrimų rezultatai nesikeičia jau daugelį metų, o kai kurie rodikliai krypsta neigiama linkme.
Lietuvoje visiškai nesportuoja ir nesimankština apie 44 proc. gyventojų (ES valstybių narių vidurkis – 39 procentai). Gyventojų fizinio aktyvumo mažėjimas yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių.
Vis mažiau skiepijamasi tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcina. Toliau daugėjant asmenų, nepaskiepytų nuo įvairių užkrečiamųjų ligų, kyla reali grėsmė ne tik pačiam nepasiskiepijusiam asmeniui, bet ir visuomenei.
Ir toliau didelė grėsmė yra sezoninis gripas. Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai apie 100 tūkstančių susirgimų gripu. Šios ligos svarbą lemia tai, kad ji sukelia sunkių komplikacijų ir gali baigtis mirtimi.
ŽIV infekcijos valdymas išliko stabilus, ligos protrūkių neužregistruota. Tačiau pastaraisiais metais stebima tendencija, kai prastėja ŽIV ligos gydymosi drausmė, daugiau ŽIV pacientų savavališkai nutraukia gydymą, nesilanko ŽIV ligos stebėsenai pas gydytojus ir taip platina ŽIV infekciją.
Dėl gyventojų migracijos sveikatos priežiūros specialistų kaita vyksta neigiama kryptimi (daugiau šių specialistų išvyksta negu atvyksta). Nuo narystės ES pradžios iš Lietuvos išvyko 3 procentai visų sveikatos priežiūros specialistų. Kai kurių specialybių atstovų ypač sumažėjo: pasitraukė 8,5 procento chirurgų, 6 procentai akušerių, 4,7 procento akušerių-ginekologų. Dėl didelės gyventojų migracijos kyla rizika sparčiai plisti įvairioms užkrečiamosioms, lėtinėms ir kitoms ligoms.
2.10. Valstybės lygio gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos
2014 metais šalyje užregistruoti 773 ekstremalieji įvykiai, 1 valstybės lygio ekstremalioji situacija ir 7 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos. Valstybės lygio ekstremalioji situacija ir 4 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos buvo paskelbtos dėl afrikinio kiaulių maro. Šis pavojus išlieka aktualus ir 2015 metais, todėl bus toliau įgyvendinamos atitinkamos prevencinės priemonės.
Didžiąją ekstremaliųjų įvykių dalį (87 procentai) sudarė pavojingi radiniai, kurių kenksmingumas, tinkamai ir laiku sureagavus, buvo pašalintas ir jie žalos nepadarė.
Rizikos veiksniu Lietuvos nacionaliniam saugumui išlieka Ignalinos atominė elektrinė. Branduolinė avarija IAE (toliau – IAE) gali įvykti, kai, šilumą išskiriantiems rinkliams krintant į panaudoto branduolinio kuro rinklių išlaikymo baseino dugną, prasideda savaiminė grandininė branduolių dalijimosi reakcija. Šis įvykis gali sukelti radiologinių padarinių už aikštelės ribų.
II. NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI
3. Užsienio ir gynybos politika
3.1. Aktyvi ir atsakinga narystė NATO
Dėl pasikeitusios saugumo situacijos padidinti NATO įsipareigojimai Baltijos regionui. Lietuvai aktyviai dalyvaujant šioje organizacijoje ir naudojantis narystės NATO privalumais, 2014 metais sąjungininkėms pavyko pasiekti sutarimą dėl itin svarbių strateginių sprendimų, prisidėjusių prie viso regiono saugumo sustiprinimo, priėmimo. NATO valstybių vadovų susitikime Velse buvo patvirtintas NATO Parengties veiksmų planas su konkrečiomis reagavimo į kylančias grėsmes priemonėmis, siekiant neatidėliotinų saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo ir pritaikant NATO pajėgumus prie besikeičiančios saugumo situacijos.
Bendradarbiaujant su rytinėmis sąjungininkėmis, JAV, Jungtine Karalyste ir Vokietija, buvo priimti sprendimai, leisiantys nedelsiant sustiprinti Baltijos šalių ir Lenkijos kolektyvinės gynybos pajėgumus, – šalyse rotaciniu pagrindu dislokuojamos NATO sausumos pajėgos, sustiprinta ir išplėsta NATO oro policijos misija, priimtas sprendimas dėl NATO jūrinio vieneto reguliaraus lankymosi Baltijos jūroje. Šiame kontekste svarbiu laimėjimu tapo Šiaulių, kaip pagrindinės NATO oro policijos bazės, įtvirtinimas.
Veiksmingas Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo įrankis – reguliarios pratybos su sąjungininkais. 2014 metais Lietuvoje organizuotos NATO, JAV ir nacionalinės įvairaus lygmens pratybos, dalis jų buvo susijusios su priimančiosios šalies parama.
2014 metais buvo siekiama išlaikyti ir plėtoti Lietuvos indėlį į energetinio saugumo ir kibernetinės gynybos Aljanso darbotvarkėje sustiprinimą, pasiekta, kad kibernetinė gynyba būtų pripažinta NATO kolektyvinės gynybos dalimi. Atnaujintoje NATO kibernetinio saugumo politikoje įtvirtinta NATO pagalba sąjungininkams, patiriantiems didelio masto kibernetines atakas, numatytos pagalbos priemonės. Dalyvauta Estijoje esančio NATO kibernetinės gynybos tobulinimo centro veikloje, tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose.
Lietuva buvo aktyvi NATO transporto grupių veikloje, pristatydama transporto ir logistikos paslaugų sektoriaus ir infrastruktūros galimybes NATO sąjungininkams ir siekdama dalyvauti NATO vykdomoms operacijoms skirtose logistikos grandinėse.
Reaguodama į Rusijos agresijos Ukrainoje iššūkį, Lietuva siekė stiprinti kolektyvinės gynybos priemones ir teikti kiek galima veiksmingesnę paramą Ukrainai bei kitoms šalims partnerėms – Gruzijai ir Moldovai. Buvo priimti sprendimai skirti gynybos patarėjus ir steigti patikos fondus Ukrainos gynybos reformoms paremti. Lietuva aktyviai prisidėjo prie to, kad, suspendavus NATO ir Rusijos bendradarbiavimą, tam skirtos lėšos būtų perskirstytos Gruzijos, Moldovos ir Azerbaidžano projektams paremti. Toliau plėtota Lietuvos ir Čekijos vadovaujamo patikos fondo Gruzijai veikla, pritraukta papildomų lėšų, kurios leis šiam fondui sėkmingai veikti ir 2015 metais.
3.2. Aktyvi ir atsakinga narystė ES
2014 metais Lietuva ypatingą dėmesį skyrė ES Rytų partnerystei – vienam iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Aktyviai dalyvauta formuojant ir įgyvendinant ES Rytų partnerystės politiką, nuosekliai dalyvauta formuojant ES politiką visais santykių su Rusija klausimais, siekta konsoliduoti ES paramą Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos pastangoms vykdyti reformas ir kovoti su ekonominiais, socialiniais ir saugumo iššūkiais, taip pat pasirašyti ES asociacijos susitarimus ir susitarimus dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės.
Lietuva toliau siekė vizų režimo tarp ES ir Rytų partnerystės valstybių supaprastinimo ir liberalizavimo. 2014 metais įsigaliojo bevizis režimas į Šengeno erdvę Moldovos piliečiams, ES–Azerbaidžano ir ES–Armėnijos vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai, oficialiai pradėtos Baltarusijos derybos su ES dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų, Ukraina ir Gruzija perėjo į antrąjį Vizų liberalizavimo veiksmų plano etapą.
Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, Lietuva laikėsi tvirtos pozicijos – nuosekliai rėmė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, aktyviai dalyvaudama formuojant ES pozicijas dėl sankcijų Rusijai taikymo ir Krymo aneksijos nepripažinimo politikos įgyvendinimo.
2014 metų pabaigoje Lietuva, atsižvelgdama į intensyvėjančią Rusijos propagandos sklaidą, ėmėsi parengiamųjų žingsnių, kad šis klausimas būtų sprendžiamas ES lygiu. 2015 metų pradžioje, bendradarbiaujant su Danija, Estija ir Jungtine Karalyste, išplatintas dokumentas, kviečiantis ES institucijas imtis konkrečių veiksmų ES informaciniam saugumui ir piliečių atsparumui propagandai stiprinti.
2014 metais toliau aktyviai dalyvauta ES bendrojoje saugumo ir gynybos politikoje (toliau – BSGP): Lietuva dalyvavo tarptautinėse ES misijose Afganistane, Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Kosove, Malyje, užtikrino svarų indėlį ES trumpalaikėje vertinimo misijoje Ukrainoje, intensyviai rengėsi Lietuvos karių budėjimui ES kovinėje grupėje nuo 2015 metų pradžios. 2014 m. lapkričio 18 d. Briuselyje pasirašytas Lietuvos inicijuotas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Vengrijos gynybos ministerijos, Latvijos Respublikos gynybos ministerijos ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos techninis susitarimas dėl mechanizmo, padėsiančio Rytų partnerystės šalims įsitraukti į bendrosios saugumo ir gynybos politikos veiklą (patikos fondas), sukūrimo.
Buvo priimta ES jūrinio saugumo strategija ir jos įgyvendinimo planas, kuriuose atspindėtos Lietuvai svarbios nuostatos dėl glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo bei dėl jūrose nuskandinto cheminio ginklo.
Lietuva taip pat prisidėjo prie ES ir Rytų partnerių šalių pajėgumų BSGP srityje stiprinimo, organizavo tam skirtus renginius Vilniuje, Briuselyje ir Kijeve, skatino partnerių dalyvavimą BSGP misijose ir operacijose, aktyviai veikė Rytų partnerystės BSGP veikloje. Gruzija ir Moldova teigiamai atsiliepė į Europos išorės veiksmų tarybos kvietimą teikti pajėgumus dalyvauti ES misijose ir operacijose.
ES stebėjimo misijos Gruzijoje strateginės peržiūros metu užtikrinti Lietuvos interesai dėl misijos veiklos tikslų ir personalo, o Lietuvos diplomatas paskirtas į šios misijos vadovo pareigas.
Lietuva aktyviai rėmė ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimą, veiksmingą išorinių sienų valdymą. Lietuvos interesai buvo atspindėti ES strateginėje darbotvarkėje, teisingumo ir vidaus reikalų ateities strateginėse gairėse, Tarybos išvadose dėl migracijos, ES vystomojo bendradarbiavimo srityje bei išvadose dėl veiksmų siekiant geriau valdyti migrantų srautus. Taip pat daug dėmesio skirta kovotojų iš ES valstybių, dalyvaujančių trečiųjų šalių kariniuose konfliktuose, problemai ir kovai su terorizmu.
Lietuva, siekdama remti demokratinius procesus, pilietinę visuomenę ir stiprinti institucinius gebėjimus, aktyviai dalyvavo ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimo procese. Buvo pradėtos derybos dėl Serbijos stojimo į ES, Albanijai suteiktas šalies kandidatės statusas, išreikšta parama Turkijos deryboms dėl narystės ES.
Lietuva užtikrino, kad Komisijos parengtoje Europos energetinio saugumo strategijoje numatytos priemonės atitiktų Lietuvos interesus siekiant integruotis į ES vidaus energijos rinką bei sustiprinti šalies energetinį saugumą.
Europos Vadovų Tarybos išvadose užfiksuoti svarbūs Lietuvai aspektai dėl energetinių salų panaikinimo, ES vidaus rinkos užbaigimo; akcentuotas efektyvus Trečiojo ES energetinio paketo įgyvendinimas; paraginta imtis priemonių, kurios leistų užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES ir trečiųjų šalių gamintojams; sutarta parengti išsamią analizę ir pasiūlyti priemones, skirtas ES energetinei priklausomybei mažinti; išanalizuotos gamtinių dujų importo iš JAV galimybės ir apsvarstyta, kaip tai turėtų atsispindėti derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės; konkretizuota Baltijos Šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.
3.3. Dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimas
Bendradarbiavimas su JAV. JAV tebėra svarbiausia strateginė Lietuvos sąjungininkė. Baltijos valstybėse ir Lenkijoje JAV dislokavo rotuojamos JAV kuopos dydžio pajėgas, kaip operacijos „Atlantinis ryžtas“ dalį. JAV kariai aktyviai dalyvavo Lietuvos rengiamose pratybose, labai prisideda prie NATO vykdomos oro policijos misijos įgyvendinimo. 2014 metų pabaigoje JAV Kongresas patvirtino Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą – 1 mlrd. JAV dolerių siekiantį fondą, iš kurio 2015 metais bus finansuojamos JAV karinės pajėgos, esančios Baltijos regione.
Šiame palankiame politiniame kontekste puoselėjamas tarpusavio supratimas ir keitimasis tarptautine parama, plėtojami ekonominiai, kultūriniai ryšiai, bendradarbiaujama energetikos, prekybos, investicijų, mokslo srityse. Lietuva vertina JAV lyderystę, siekiant užtikrinti Baltijos šalių apginamumą, imantis visų būtinų priemonių Baltijos šalių saugumui užtikrinti ir Rusijos agresijai Europoje stabdyti.
2014 metais įvyko nemažai vyriausybinio ir parlamentinio lygmens vizitų, kurių metu ypač daug dėmesio skirta bendradarbiavimui saugumo ir energetinio saugumo srityse. Pirmą kartą istorijoje rugpjūčio 23 d. buvo surengtas Juodojo kaspino dienos minėjimas JAV Kapitolijuje.
Nuosekliai siekta teigiamų sprendimų dėl JAV gamtinių dujų eksporto liberalizavimo – tai leistų išplėsti dujų tiekėjų pasirinkimą, teigiamai veiktų dujų kainą ir prisidėtų prie regioninės Baltijos šalių dujų rinkos kūrimo. Siekiama, kad ES derybose su JAV dėl laisvosios prekybos sutarties būtų tinkamai aptarti energetiniai klausimai. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas dėl nekonvencinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos patirties perėmimo.
Aktyviai bendradarbiauta su JAV administracija ir privačiomis kompanijomis, kviečiant ir ateityje NATO ISAF tranzitui į Afganistaną ir iš jo panaudoti iki 2014 metų pabaigos veikusį „Šiaurinio kelio“ maršrutą (Northern Line of Communication), einantį per Klaipėdos jūrų uostą (kariniams ir komerciniams tikslams).
Bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos šalimis. Bendradarbiavimas Šiaurės ir Baltijos valstybių formatu (NB8), taip pat intensyvūs kontaktai su atskiromis ar grupe Šiaurės ir Baltijos šalių toliau lieka tarp mūsų prioritetų ir padeda kurti papildomas galimybes stiprinti Lietuvos ir regiono saugumą.
Lietuva tęsė pasirengimą budėti ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje. Budėjimas turėtų vykti 2015 metų pirmoje pusėje. 2015 metais, Švedijai ėmus vadovauti grupei, šalys galės vykdyti bendras tarptautines misijas.
2014 metais Lietuva prisijungė prie naujos Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos sektoriaus pajėgumų stiprinimo iniciatyvos. Iniciatyvą planuojama panaudoti NATO, Europos Sąjungos ar Jungtinių Tautų operacijose, siekiant prisidėti prie trečiųjų šalių saugumo sektoriaus reformų ir ginkluotųjų pajėgų vystymo.
Baltijos ir Šiaurės šalys sėkmingai bendradarbiavo Šiaurės ir Baltijos šalių karinių instruktorių grupėje ES mokymo misijoje Malyje.
Siekdamos stabilumo regione ir už jo ribų, Šiaurės ir Baltijos šalys 2014 metais paskelbė bendrus pareiškimus, susijusius su įvykiais Ukrainoje ir remiančius Rytų partnerystės šalių pastangas suartėti su ES. Šiaurės, Baltijos šalių ir JAV atstovai surengė bendrą vizitą Kijeve, išreikšdami paramą Ukrainos pasirinktai europinei integracijai.
Lietuva palaikė Šiaurės ir Baltijos šalių dialogo su JAV stiprinimą, tuo siekdama išlaikyti JAV dėmesį regionui. 2014 metais įvyko pirmasis tarpinstitucinis NB8 šalių ir JAV kibernetinio bendradarbiavimo ekspertų susitikimas, kuriame buvo aptarti nacionalinių kibernetinių saugumo strategijų, krizių valdymo ir kiti susiję klausimai. NB8 šalių kibernetikos ekspertai tęsė bendrų veiksmų galimų kibernetinių atakų atvejais derinimą.
Toliau aktyviai bendradarbiauta su Baltijos ir Šiaurės šalimis, regione kuriant efektyviai veikiančią energijos rinką ir įgyvendinant strateginius energetikos projektus, tęstas Lietuvos ir Švedijos NordBalt elektros jungties tiesimas. Pasiekti Baltijos šalių politiniai ir techniniai susitarimai dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Tęstas dialogas tarp projekto partnerių dėl generacijos pajėgumų regiono mastu užtikrinimo vykdant Visagino atominės elektrinės projektą.
Vyko derybos dėl efektyvesnio ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų sektoriuje ir regiono dujų projektų sujungimo bendrai dujų rinkai (Lietuvos SGD terminalo panaudojimo, Lietuvos–Lenkijos dujų jungties, Latvijos dujų saugyklos).
Bendradarbiavimas su Lenkija. Lietuvos saugumo ir gynybos srities interesai artimai susiję su Lenkijos interesais. Atsižvelgiant į svarų Lenkijos vaidmenį užtikrinant tarptautinį bei regioninį saugumą, karinis bendradarbiavimas su Lenkija tebelieka viena iš svarbiausių Lietuvos gynybos stiprinimo sričių.
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje išliko aktyvus. Be eilės bendrų pratybų, surengtų 2014 metais, rugsėjo mėnesį buvo pasirašytas Tarpvalstybinis susitarimas dėl bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG) steigimo, kuriuo nustatyta trišalės brigados struktūra, teisinis statusas, vadovavimo principai ir kiti veikimo klausimai. Buvo tęsiamas glaudus ir konstruktyvus bendradarbiavimas su Lenkijos karinėmis oro pajėgomis Baltijos šalių oro policijos misijoje.
Aštrėjant Rusijos politikai Ukrainos atžvilgiu, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas dar labiau sustiprėjo. Lenkijos pareigūnai ypač pabrėžė saugumo ir Rytų politikos klausimus. Vyko konsultacijos daugiašaliuose susitikimuose.
Bendradarbiavimas su Lenkija energetikos srityje taip pat yra labai svarbus Lietuvos energetiniam saugumui. Lietuva įgyvendina keletą strateginių energetinės infrastruktūros projektų, kurių didžioji dalis vienaip ar kitaip susijusi su Lenkijos dalyvavimu (elektros jungtis LitPolLink, Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis, Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.
Bendradarbiavimas su Ukraina, Moldova, Gruzija. Su šiomis šalimis bendradarbiauta tiek dvišaliu, tiek ES Rytų partnerystės programos formatu. Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje, Lietuva nuosekliai rėmė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, skyrė didelį dėmesį pačiai Rytų partnerystės iniciatyvai, siekdama ją išlaikyti ir stiprinti.
2014 metais pasirašyti ES asociacijos susitarimai ir susitarimai dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės su Gruzija, Moldova ir Ukraina. Tačiau, nors didžioji dalis Asociacijos sutarčių su Gruzija ir Moldova pradėtos laikinai taikyti nuo 2014 rugsėjo 1 d., su Ukraina lapkričio 1 d. pradėtas tik Asociacijos susitarimo politinės dalies išankstinis taikymas, atidedant prekybinės dalies taikymą iki 2016 m. sausio 1 dienos. Šis atidėjimas rodo Rusijos siekį susilpninti ES Rytų partnerystės iniciatyvą ir įtraukti šio regiono šalis į Eurazijos integracijos procesus.
Lietuva viena pirmųjų ratifikavo minėtus susitarimus, sistemingai teikė ekspertinę paramą Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai Asociacijos sutarties ir kitų reformų įgyvendinimo srityje; paramos projektai vykdomi su Gruzija ir Moldova.
Lietuva tęsė aktyvų dvišalį bendradarbiavimą su Ukraina, siekė perduoti gerąją patirtį eurointegracijos srityje, prisidėjo prie pilietinės visuomenės stiprinimo, Ukrainos vyriausybėje pradėjo dirbti Lietuvos deleguotas patarėjas ES integracijos ir ekonomikos reformų klausimais.
Buvo priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Kijeve skyrimo kontaktine NATO ambasada 2015–2016 metams.
Daug dėmesio skirta humanitarinei paramai Ukrainai (2014 metais šiam tikslui Lietuva skyrė 315 tūkst. eurų), teikta materialinė ir karinė parama Ukrainos kariuomenei, vykdyta sužeistų karių reabilitacija. Bendradarbiaudama su ES institucijomis ir JAV, Lietuva teikia ekspertinę pagalbą Ukrainos energetikos sektoriaus reformų įgyvendinimo srityje.
Labai dinamiškus ir glaudžius dvišalius santykius su Gruzija pačiu aukščiausiu politiniu lygiu Lietuva panaudojo siųsdama signalus dėl būtinybės išsaugoti vidaus politinės situacijos stabilumą, užtikrinti erdvę opozicijai. Tai neabejotinai pasitarnavo įgyvendinat Gruzijos europinės integracijos siekius. Vyko intensyvus dvišalis bendradarbiavimas ir su Moldova.
Bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija. Lietuva, būdama tiesioginė Rusijos kaimynė, viena pirmųjų patiria neigiamus Rusijos agresyvėjimo ir jos santykių su Vakarais komplikavimosi padarinius.
2014 metais dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir dėl ES sutartos atsakomosios ribotų kontaktų politikos dvišalis bendradarbiavimas su Rusija buvo fragmentiškas ir daugiau techninio lygmens. Dvišalėje darbotvarkėje Rusijos pusė nuolat kurdavo klausimų-dirgiklių: incidentas Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kai Rusijos karinis laivynas sutrikdė NordBalt kabelio tiesimo darbus; nuolatiniai navigaciniai perspėjimai apie Rusijos karines pratybas Baltijos jūroje; beprecedentis Rusijos karinių lėktuvų aktyvumas kaimynystėje; Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos administruojamuose vandenyse sulaikytas su Lietuvos vėliava plaukiojantis laivas „Jūros vilkas“; įvairios ekonominio spaudimo priemonės ir kita.
Lietuva tęsė tradicinius ryšius su Rusijos ir Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais. 2014 metais surengtas pirmasis Vilniaus intelektualų forumas, kuriame dalyvavo daug žinomų Rusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos, taip pat Ukrainos atstovų. Siekiama, kad šis renginys būtų kasmetinis.
Toliau intensyvėjo ES ir jos šalių narių dialogas su Baltarusija, tačiau toliau gerinti santykius kliudo Baltarusijos nenoras išlaisvinti ir reabilituoti visus politinius kalinius. Kita vertus, Baltarusija tebėra artimiausia Rusijos sąjungininkė NVS erdvėje, glaudžiai susijusi su šia šalimi ekonominiais, kariniais ir kitokiais saitais. Tai daro Baltarusiją itin pažeidžiamą esant potencialiam Rusijos spaudimui.
Rusijos vykdoma energetinio šantažo politika lėmė tai, kad ne tik dujos ar nafta, bet ir elektra bei branduolinės energetikos projektai tiek pačioje Rusijoje, tiek trečiosiose šalyse tapo Rusijos užsienio politikos įrankiu. Nepaisydama Lietuvos pastangų ir abipusiai naudingų interesų, Rusija toliau vykdė krovinių nukreipimą per savo uostus ir inicijavo šimtaprocentinę Lietuvos vežėjų patikrą. Tai turėjo neigiamos įtakos Lietuvos ir Rusijos ekonominiam bendradarbiavimui. Bendradarbiavimas su Baltarusija prekybos, krovinių tranzito srityse buvo plėtojamas sėkmingai.
3.4. Veikla tarptautinėse organizacijose
2014 metais aktyviai bendradarbiauta ES lygiu su JT, Tarptautine atominės energetikos agentūra (TATENA), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), siekiant palankių sprendimų energetinio saugumo srityje, įskaitant sprendimus dėl branduolinės saugos problemų kaimyninėse šalyse.
Tarptautinių organizacijų lygiu Lietuva iškėlė ir vandens diplomatijos klausimą. Tai aktualu šalims, naudojančioms bendrai priklausančius ir sieną peržengiančius vandens išteklius įvairiems projektams, tarp jų – energetikos. Nekoordinuoti veiksmai valdant bendrus vandens baseinus, tarptautinių konvencijų nepaisymas gali turėti neigiamų padarinių ekologinei sistemai, ekonomikai, tarpvalstybiniams santykiams, todėl būtinos sutelktos pastangos įtraukti šalis į derybas, sudaryti dvišales ir daugiašales sutartis dėl bendrų vandenų valdymo.
Lietuva, įgyvendindama strateginius energetikos bei transporto projektus, vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus tarptautinių konvencijų struktūrose – tiek projekto „LitPolLink“ atveju taikant Berno konvenciją, tiek Klaipėdos SGD terminalo atveju – UNESCO konvenciją.
Jungtinės Tautos (JT). 2014 m. sausio 1 d. prasidėjo Lietuvos nenuolatinė narystė JT Saugumo Taryboje. 2014 metų vasarį Lietuva pirmininkavo šiai tarybai. Prioritetinis dėmesys buvo skiriamas konflikto Ukrainoje sureguliavimui (Lietuva įtraukė Ukrainos klausimą į formalią Saugumo Tarybos darbotvarkę; inicijavo 8 iš 28 per metus įvykusių posėdžių dėl padėties Ukrainoje), teisės viršenybės principų užtikrinimui, civilių apsaugai ginkluotų konfliktų metu, JT ir ES bendradarbiavimui stiprinant tarptautinę taiką ir saugumą bei tinkamam JT Saugumo Tarybos sprendimų dėl sankcijų įgyvendinimui. Lietuvos iniciatyva JT Saugumo Taryba 2014 metais pirmą kartą priėmė dokumentą, įtvirtinantį ES, kaip strateginės JT partnerės, statusą. Taip pat daug dėmesio skirta smurto prieš moteris ir vaikus vykstant konfliktams problematikai, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų klausimams. Ypač daug pastangų buvo skirta konfliktų Sirijoje, Sudane, Pietų Sudane ir Libijoje klausimams spręsti. Nuolat keltas poreikio imtis ryžtingų priemonių, kad būtų apsaugotos Irako ir kitos Artimųjų Rytų regiono krikščionių bendruomenės nuo teroristinės ISIS/ISIL grupuotės žiauraus persekiojimo ir žudynių, klausimas. 2014 metais Lietuva pirmininkavo trims pagalbiniams JT Saugumo Tarybos organams: Kovos su terorizmu komitetui, Centrinės Afrikos Respublikos sankcijų komitetui ir Jemeno sankcijų komitetui.
Narystė JT Saugumo Taryboje suteikia unikalią progą realiai dalyvauti visuotiniuose pasaulio politikos procesuose, siekiant tarptautinės taikos ir stabilumo. Sykiu tai ir priemonė, padedanti ginti nacionalinio saugumo interesus ir siekti, kad tarptautiniu aspektu būtų įtvirtinti, apginti ir gerbiami Lietuvai svarbūs principai, vertybės, valstybių santykius reguliuojančios normos.
Lietuviai aktyviai priešinosi Rusijos pastangoms JT ir kitose tarptautinėse organizacijose nepagrįstai kaltinti Lietuvą neonacizmu.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). 2014 metais Lietuva toliau aktyviai dalyvavo organizacijos veikloje: rugsėjo–gruodžio mėnesiais pirmininkavo Atvirosios erdvės sutarties konsultacinei komisijai, reagavo į 2014 metais prasidėjusią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, nuolat pabrėžė pamatinių ESBO principų bei įsipareigojimų pažeidimą iš Rusijos pusės.
2014 metais Lietuva skyrė 80 tūkst. eurų ESBO Specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje veiklai, į šią misiją delegavo 5 stebėtojus. Lietuvos ekspertai taip pat dalyvavo ESBO rinkimų stebėjimo misijose Ukrainoje (Prezidento ir parlamento rinkimai) ir Moldovoje (parlamento rinkimai). Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos diplomatas buvo paskirtas eiti svarbias ESBO projektų koordinatoriaus Ukrainoje pareigas.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). 2014 metais TATENA ir jos vadovai buvo informuoti dėl Lietuvos kaimynystėje statomų atominių elektrinių saugos, atsparumo testų ES kaimyninėse šalyse taikymo jau veikiančioms ir numatomoms statyti atominėms elektrinėms.
2014 metais Branduolinės saugos konvencijos susitikime ir TATENA 58-ojoje Generalinje konferencijoje buvo atkreiptas tarptautinės bendruomenės dėmesys į branduolinės saugos problematiką Lietuvos kaimynystėje vykdomuose atominių elektrinių statybos projektuose. Lietuvos iniciatyva buvo priimtos Branduolinės saugos konvencijos šalių rekomendacijos Rusijai ir Baltarusijai kviesti specializuotas atominių elektrinių aikštelių tinkamumo vertinimo misijas.
Dar kartą buvo pripažintas Lietuvos įdirbis stiprinant branduolinę saugą tarptautiniu mastu, ypač plečiant ES ir Azijos bendradarbiavimą šioje srityje. Indonezijos kvietimu Lietuva tapo Azijos ir Europos branduolinės saugos konferencijos Indonezijoje koorganizatore ir pristatė savo patirtį tarptautinei bendruomenei.
3.5. Aktyvus dalyvavimas stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą
2014 metais vystomasis bendradarbiavimas su Afganistanu buvo tęsiamas ir koordinuojamas iš Kabulo. Ypatingas dėmesys skirtas paramos Goro provincijai tęstinumui užtikrinti. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuoti 3 projektai Afganistane. Šie projektai prisidėjo prie Goro provincijos gyventojų apsirūpinimo maistu, atsparumo krizėms didinimo, verslumo skatinimo. Be to, buvo vykdomas regioninis projektas, skirtas Afganistano ir kitų Vidurio Azijos šalių institucijų gebėjimams veterinarinės kontrolės srityje stiprinti.
Prisidėdama prie NATO politikos tikslų Afganistane įgyvendinimo, Lietuva tęsė dalyvavimą NATO Tarptautinės saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijoje. Šioje operacijoje dalyvavo Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas, Oro pajėgų patarėjų grupė Kandahare, štabo karininkai, logistikos specialistai. Padėdami užtikrinti NATO sąjungininkės Turkijos saugumą, Lietuvos kariai, kaip NATO pajėgų sudedamoji dalis, buvo dislokuoti Turkijoje. Lietuva taip pat prisidėjo prie NATO kovos su piratavimu operacijos „Vandenyno skydas“ ir NATO operacijos „Kosovo pajėgos“. Prisidėdama prie ES politikos tikslų įgyvendinimo, Lietuva dalyvavo ES mokymo misijoje Malyje, ES operacijoje „Atalanta“, ES misijos Centrinės Afrikos Respublikoje operacinės vadavietės Larisoje (Graikijoje) veikloje.
Lietuva prisidėjo prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo Afrikoje, Lietuvos atstovai su oro pajėgų orlaiviu C-27J dalyvavo Prancūzijos vadovaujamoje operacijoje „Sangaris“ Čade.
3.6. Kompetencijos ir galimybių atstovauti Lietuvos Respublikos interesams didinimas
2014 metais siekta stiprinti tinkamą atstovavimą Lietuvos interesams ES institucijose: gilintos žinios apie ES teisinę ir institucinę sistemą, ES sektorinę politiką, ES politikos formavimą, ugdyti viešo kalbėjimo, dalyvavimo debatuose bei derybose gebėjimai, tobulinti asmeninio efektyvumo įgūdžiai, organizuotos stažuotės ES institucijose, mokymai Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovams, naujai priimtiems valstybės tarnautojams ar pradėjusiems darbą naujose pareigose, susijusiose su ES sprendimų priėmimu.
Nuosekliai stiprintas bendradarbiavimas su ES institucijomis, vyko aktyvus Lietuvos institucijų bendradarbiavimas su kitų šalių ES reikalų koordinavimo sistemoje dalyvaujančiomis institucijomis, paskirti darbuotojai, atsakingi už ryšių su institucijomis palaikymą pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Taip pat bendradarbiauta su nevyriausybinėmis organizacijomis, siekta aktyvesnio nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo į ES politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus.
Gynybinių pajėgumų stiprinimas aptartas Vyriausybės ataskaitos bendrojoje dalyje.
4. Vidaus saugumo užtikrinimo politika
4.1. Ilgalaikių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas
Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa 2014 metais buvo įgyvendinama 2 prioritetinėmis kryptimis – nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimas ir kovos su prekyba žmonėmis stiprinimas.
Vykdydamos nusikaltimų prevenciją, policijos įstaigos savarankiškai arba kartu su socialiniais partneriais įgyvendino įvairias prevencines bei vaikų užimtumo programas ir organizavo prevencinius renginius (konkursus, viktorinas, atvirų durų dienas, policijos ir bendruomenės susitikimus, šventes ir kita), skatino saugios kaimynystės iniciatyvas. 2014 metais Lietuvoje veikė daugiau kaip 1 600 saugios kaimynystės grupių (2013 metais – 1 467).
Siekiant pabrėžti nusikalstamų veikų prevencijos svarbą ir skatinti projektų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams, rengimą ir vykdymą, organizuotas devintasis nacionalinis nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų (programų) konkursas ir paskatinti geriausių projektų (programų) rengėjai.
Siekiant mažinti riziką pakartotinai nusikalsti, Panevėžio pataisos namų 32 nuteistosioms organizuotas 13 savaičių trukęs tęstinis profesinis mokymas. Vykdant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prevencinę priemonę „Teistų asmenų priežiūra“, kartu su policijos pareigūnais ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais aplankyti 5 476 probacijos tarnybų prižiūrimi asmenys.
Vykdydami prekybos žmonėmis prevenciją, Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir teritorinės policijos įstaigos, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dalyvavo Europolo koordinuojamoje slaptoje tarptautinėje operacijoje „Archimedes“ (kartu su teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis iš 34 valstybių) ir organizavo bei vykdė prevencines policines priemones, siekdami nustatyti galimas prekybos žmonėmis aukas ir išaiškinti nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis. Bendros kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnų policinės priemonės, skirtos prekybos žmonėmis prevencijai, organizuotos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.
Siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos ir jų teisių apsaugą, 150 tūkst. litų pernai skirta finansuoti penkiems konkurso būdu atrinktiems nevyriausybinių organizacijų projektams, kuriuose numatyta socialinė pagalba nukentėjusiems asmenims ir jų grąžinimas į visuomenę ir darbo rinką. Įgyvendinant šiuos projektus, kompleksinė pagalba suteikta 133 asmenims (iš jų 50 vyrų ir 83 moterims), rengti užsiėmimai rizikos grupės asmenims, švietėjiška informacija viešinta socialiniuose tinkluose, teiktos konsultacijos telefonu.
Užsienio reikalų ministerija skyrė finansinę paramą (iš viso 5,7 tūkst. litų) ir suteikė pagalbą 14 asmenų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse ir grįžtančių į Lietuvos Respubliką.
Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2011–2014 metų programa (toliau – Programa). Iš viso Programoje numatyta 111 priemonių. Apibendrinus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktus preliminarius duomenis apie Programos priemonių plano priemonių įgyvendinimą 2011–2014 metais ir jų veiksmingumą, preliminariais duomenimis nustatyta, kad įgyvendintos 92 priemonės, iš jų 4 buvo įgyvendinamos kasmet; iš dalies įgyvendinta 17 priemonių; neįgyvendintos 2 priemonės;
Pagrindinės vykdytos Programos priemonės:
Teisėkūros proceso skaidrumas. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, visi rengiami teisės aktų projektai skelbiami viešai. Teisėkūros proceso dokumentų viešas skelbimas elektroninėje erdvėje lengvai prieinamu būdu yra esminė sąlyga, leidžianti visuomenės atstovams aktyviai dalyvauti teisėkūros procese.
Verslo reguliavimas. Sėkmingai taikomos priemonės padėjo pasiekti korupcijos prevencijos tikslą ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje, taip pat veiksmingai prisidėjo prie nelegalių mokėjimų paskatų mažinimo, nes, pertvarkant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sistemą ir taip mažinant ūkio subjektams veiklos priežiūros ir reglamentavimo naštą, priežiūros institucijos tampa nebe baudėjomis už pažeidimus, bet teikiančiomis konsultacijas, kaip laikytis teisės aktų reikalavimų, ir pagalbą.
Viešųjų pirkimų skaidrumas. Siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų procesą, 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, įpareigojančios perkančiąsias organizacijas, atliekančias tarptautinius ir supaprastintus pirkimus, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių pakeitimus ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą. Kryptinga veikla padėjo sumažinti korupcijos apraiškų atliekant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose.
Korupcijos apraiškų mažinimas sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose. Patobulinus galiojantį teisinį reglamentavimą, numatyta galimybė pacientui gauti metinę duomenų suvestinę apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas jo sveikatos priežiūrai. Priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimus, įteisinta pareiga deklaruoti privačius interesus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams. Tai leis visapusiškai įvertinti gydytojų, odontologų, farmacijos specialistų privačius interesus, prireikus – taikyti interesų konflikto prevencijos priemones, taip pat padės siekti, kad asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugos būtų teikiamos nešališkai.
Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji darbingumo lygio nustatymo kriterijai, paremti Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos elementais. Priimtas teisės aktas sudaro prielaidas objektyviau ir skaidriau nustatyti asmens darbingumo ir neįgalumo lygį.
Aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo skaidrumas. Siekiant užkirsti kelią galimoms korupcijos apraiškoms, regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems ūkinės veiklos objektų kontrolę, taikomas rotacijos principas. 2014 metais regioninės rotacijos būdu atlikta 115 ūkio subjektų veiklos patikrinimų. Pagerinta statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ elektroninių paslaugų kokybė.
Teismų veiklos skaidrumas. Vadovaujantis Teismų informacinės sistemos LITEKO statistiniais duomenimis, 2014 metais 100 procentų bylų buvo paskirstyta automatiniu būdu, taigi įdiegus visiškai automatinį bylų paskirstymą, panaikintas bylų paskirstymo neskaidrumas.
Krašto apsaugos sistemos plėtros 2014–2023 metų programoje numatyti 4 ilgalaikiai prioritetai: sausumos karinių vienetų kovinių pajėgumų stiprinimas; rezervo rengimas; oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos plėtojimas; vadovavimo ir valdymo sistemos tobulinimas ir saugaus informacijos perdavimo reikalingu laiku užtikrinimas. Įgyvendinant šiuos prioritetus, 2014 metais buvo pasiekti šie pagrindiniai rezultatai:
Sausumos karinių vienetų koviniams pajėgumams stiprinti įsigyta ginkluotės, transporto priemonių, treniruoklių. Svarbiausias pradėtas projektas – pėstininkų kovos mašinų įsigijimas: parengtas pirminis operacinių reikalavimų dokumentas, parengtas ir išsiųstas gamintojams informacijos prašymo dokumentas, atlikta rinkos analizė. Tęstas 120 mm minosvaidžių, vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų JAVELIN, ilgojo nuotolio termovizinės stebėjimo įrangos, artimosios kovos taikiklių, radijo ryšio priemonių įsigijimas. Įsigyta individualių kario apsaugos priemonių, kovinių bei imitacinių šaudmenų, atkurtas šaudmenų rezervas.
Siekiant pagerinti Sausumos pajėgų kovinio rengimo sąlygas, priimti sprendimai dėl dviejų pagrindinių Lietuvos kariuomenės poligonų – Pabradės ir Gaižiūnų – plėtros. Poligonų teritorijų ribų praplėtimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pabradės poligone paspartinta miestelio „Mūšis mieste“ statyba, suplanuoti kiti infrastruktūros plėtros darbai.
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvos kariuomenėje ėmė veikti esamų kariuomenės vienetų pagrindu suformuotos Greitojo reagavimo pajėgos (toliau – GRP), pasirengusios reaguoti į priešiškų jėgų veiksmus dar iki karo ar nepaprastosios padėties paskelbimo. GRP sudarytos iš dviejų bataliono kovinių grupių, kurių pagrindas – Sausumos pajėgų batalionai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas), taip pat iš oro, specialiųjų operacijų, logistikos ir ryšių paramos elementų. GRP funkcijų vykdymui užtikrinti gruodį priimtas Karinės jėgos naudojimo statutas, kuriame numatoma galimybė nedelsiant panaudoti kariuomenę reaguojant į nekonvencines grėsmes taikos metu.
Atsižvelgiant į numatomą didinti krašto apsaugos sistemos finansavimą, priimti principiniai sprendimai dėl kariuomenės personalo plėtros, numatyta iki 2020 metų pasiekti, kad kovinių ir kovinės paramos, taip pat kovinio aprūpinimo vienetų personalas būtų sudarytas iš 70–90 procentų profesinės karo tarnybos karių. Pirmenybė bus teikiama sausumos pajėgų koviniams, taip pat kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo vienetams.
Rengiant rezervą plėtotos krašto apsaugos savanorių pajėgos, toliau organizuoti baziniai kariniai mokymai, jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, parengtojo rezervo kartotiniai mokymai.
2014 metais karių savanorių skaičius išaugo 152 vienetais ir dabar yra 4 456. Šešios krašto apsaugos sistemos pėstininkų kuopos paskirtos budėti Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose, per metus parengtos dar šešios kuopos, kurios budės Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose nuo 2015 metų. Civilių ir karių bendradarbiavimo kuopos pagrindu 2014 metų spalį buvo įsteigta Nekinetinių operacijų kuopa, pradėta formuoti funkcinių specialistų grupė, sudaryta iš informacinių technologijų, radijo ir televizijos specialistų, kalbų mokovų, analitikų ir ekspertų.
2014 metais baziniuose kariniuose mokymuose dalyvavo 969 jaunuoliai, iš kurių 766 (20 procentų daugiau negu 2013 metais) baigė ir įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvavo 347 jaunuoliai.
2014 metais kartotinėse parengtojo rezervo 3 savaičių pratybose karinius įgūdžius atnaujino 488 parengtojo rezervo kariai.
Plėtojant oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemą, 2014 metais pradėta modernizuoti oro gynybos sistemas RBS-70 – gamintojui išsiųsta modernizuoti pirma paleidiklių partija. Gauti pirmi trumpojo nuotolio nešiojamųjų oro erdvės gynybos sistemų GROM paleidikliai.
Toliau vykdytas Lietuvos Respublikos taikos meto oro erdvės stebėjimo sistemos tobulinimo ir stiprinimo projektas. Atsižvelgiant į priimtus sprendimus dėl trečio ilgojo nuotolio radaro įsigijimo, iš naujo apsvarstytas projektas ir pakeistos su tiekėjais ir rangovais sudarytos sutartys. Pradėtos ilgojo nuotolio radarų postų statinių statybos darbų įsigijimo procedūros, parengti dviejų radiolokacijos postų, esančių Prienų rajono savivaldybėje ir Šilutės rajono savivaldybėje, techniniai projektai, paskelbtas radiolokacinių postų statybos darbų pirkimo ribotas konkursas. 2015 metų I ketvirtį planuojama pasirašyti rangos sutartis su konkurso laimėtojais. Atlikti radiolokacinės įrangos gamykliniai testai ir pašalinti nustatyti trūkumai. Parengtas ir patvirtintas trečio radiolokacijos posto Ignalinos rajone techninis projektas.
Tobulinant vadovavimo ir valdymo sistemą, taip pat atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją ir naujus iššūkius, įvertinta Lietuvos kariuomenės vadavietėms reikalinga ypatingos svarbos įranga ir sistemos, nustatyti pagrindiniai trūkumai ir tobulinimo kryptys.
4.2. Žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas, grėsmių analizės ir stebėsenos pajėgumų stiprinimas
2014 metais Valstybės saugumo departamentas rinko žvalgybos informaciją apie grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui, ją analizavo ir teikė sprendimų priėmėjams bei nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.
Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos buvo modernizuojama specializuotoji įranga ir sistemos, organizuoti šių sričių personalo mokymai bei kvalifikacijos kėlimas, rinkta, sisteminta, analizuota ir įvairioms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikta apie 1 400 įvairių žvalgybos ir kontržvalgybos produktų.
Krizių prevencijos ir valdymo veikloje dalyvaujančios institucijos vykdė rizikos veiksnių ir grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui stebėseną ir įgyvendino jų mažinimo ir šalinimo priemones.
2014 metais numatytos NATO krizių valdymo pratybos CMX14 buvo perkeltos į 2015 metus. Lietuvos siūlyti energetinio saugumo elementai išliko šių pratybų scenarijuose.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija kartu su NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru organizavo du renginius ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsaugos tema (Stalo pratybas su Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos šalimis ir tarptautinę konferenciją SGDT infrastruktūros apsaugos klausimais Klaipėdoje).
4.3. Viešojo saugumo palaikymas ir stiprinimas
2014 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus reikalų ministrai pasirašė susitarimą dėl trišalio ekspertinio komiteto steigimo. Numatyta, kad minėtas komitetas koordinuos už viešąją tvarką bei vidaus saugumą atsakingų institucijų veiksmus tuo atveju, jeigu kiltų grėsmė susitarimą pasirašiusių šalių vidaus saugumui.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos remiamus tarptautinius projektus, skirtus: finansų tyrimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto paieškos bei valdymo gebėjimams stiprinti; kriminalinę žvalgybą vykdančių pareigūnų profesiniams gebėjimams kovojant su pavienių asmenų radikalizmu didinti; į Lietuvą ir iš jos keliaujančių asmenų tam tikrų asmens duomenų tvarkymo, siekiant užkardyti bei tirti teroristinius ir su teroristine veikla susijusius, taip pat kitus sunkius nusikaltimus, sistemai kurti.
Stiprinant kovą su kontrabanda ir nelegalia migracija, prie ES išorės sienos su Baltarusijos Respublika (iš viso 66 kilometrų ruože) įdiegta techninė sienos stebėjimo sistema. Įgyvendinus šį projektą, šiuo metu 32 proc. (345 kilometrai) ES išorės sienos stebima naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas. Įdiegus sienos stebėjimo sistemas, Lavoriškių užkardoje kontrabandos atvejų skaičius sumažėjo perpus, Padvarionių užkardoje – 5 kartus. Buvo tęsiami Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos ženklinimo darbai. 2015 metais planuojama užbaigti valstybės sienos sausumoje ir pasienio vandenyse su Rusija ženklinimo darbus – paženklinti valstybės sienos liniją sausumoje aiškiai matomais valstybės sienos ženklais, pasienio vandenyse – vandens plūdurais.
Informacija apie kitas įgyvendintas priemones viešajam saugumui palaikyti ir stiprinti pateikta Vyriausybės ataskaitos bendrojoje dalyje.
4.4. Ekonominio ir finansinio saugumo užtikrinimas
Norint padėti šalies verslui įveikti iššūkius, atsiradusius dėl Rusijos embargo ir kitų su geopolitine įtampa susijusių veiksnių, siekiama įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti verslo nuostolius dėl Rusijos taikomų importo draudimų. Verslininkai skatinami persiorientuoti į kitas rinkas, gauti priėjimą prie finansavimo šaltinių.
2014 metais nuolatinis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų sektoriaus, sukuriančio 13 procentų šalies BVP, plėtrai, siekiui pritraukti krovinių, kad jie būtų vežami naudojantis tranzito per Lietuvą sistema, taip pat šio sektoriaus interesų gynimui, ypač nuo neteisėtai įvestų kitų šalių diskriminacinių priemonių.
Tarptautinių finansų institucijų 2015 metams prognozuojamas ekonominis Rusijos nuosmukis, tikėtina, palies ir Lietuvos įmones, kurios eksportuoja ne pirmo būtinumo prekes (transporto priemones, elektroninius įrenginius ir kita). Tai gali turėti neigiamų padarinių šalies įmonėms, jeigu toks scenarijus realizuotųsi ir joms nepavyktų tokiai produkcijai greitai rasti alternatyvių rinkų. Tokiu atveju nukentėtų ir transporto paslaugas teikiančios įmonės.
Sprendžiant per finansų krizę paaštrėjusias problemas, 2014 metais buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama apriboti finansų krizės ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai, stiprinti finansinį stabilumą ir įgyvendinti finansų sektoriaus rizikos mažinimo priemones. Parengti įstatymų projektai, kuriais siekiama užtikrinti saugesnę kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklą ir taip geriau pasirengti galimiems nepalankiems rinkos pokyčiams.
Siekiant užtikrinti didesnį kredito unijų veiklos patikimumą ir saugumą, 2014 metais priimti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimai, kuriais buvo sugriežtinti reikalavimai, taikomi kredito unijų kapitalui, rizikos prisiėmimui ir kredito unijų valdymui, bei pradėta rengti tvarios kredito unijų veiklos koncepcija. Kol kas kredito unijų sektorius tebėra sisteminiu požiūriu nors ir nedidelis, tačiau rizikingas.
Lietuva nuo 2015 metų tapo euro zonos nare, kartu ir bankų sąjungos dalimi. Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Numatoma, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę 2015 metais. Visi bankai turės savarankiškai parengti ir kasmet atnaujinti banko gaivinimo planus ir juose numatyti veiksmus, kaip užtikrinti tolesnę institucijos veiklą, jeigu rinkoje įvyktų nepalankių sukrėtimų.
Lietuva sėkmingai vykdė fiskalinę politiką, suderintą su Europos Sąjungos formuojamomis gairėmis ir taisyklėmis valdžios sektoriaus finansų valdymo srityje. Laikantis prielaidos, kad aštriau nepasireikš išorinė rizika, susijusi su geopolitiniu nestabilumu, tikėtina, kad vidutiniu laikotarpiu bus pasiektas valdžios sektoriaus perteklius.
4.5. Energetinio saugumo užtikrinimas
2014-ieji Lietuvoje buvo pažymėti svarbiais rezultatais, padėjusiais užtikrinti šalies energetinį saugumą bei įvairinti energijos išteklių importą. Sėkmingai užbaigtas Trečiojo ES energetikos paketo reikalavimų įgyvendinimas dujų sektoriuje. Kaip ir buvo numatyta, 2015 m. sausio 1 d. pradėta SGD terminalo, kuris šiuo metu yra vienintelė dujų importo įvairinimo alternatyva Baltijos šalyse, komercinė veikla. Lietuvos–Lenkijos dujų jungties projektui buvo gauta 295,4 mln. eurų ES finansinė parama.
Elektros sektoriuje buvo toliau griežtai pagal grafiką įgyvendinami elektros jungčių su Švedija (NordBalt) ir Lenkija (LitPolLink) projektai. Įtvirtinta politinė parama Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektui – 2014 m. gruodžio 5 d. Baltijos Ministrų Taryba pareiškė, kad sinchronizacija turi būti įgyvendinta iki 2025 metų per Lietuvos ir Lenkijos jungtis.
Užtikrinta, kad energetinio saugumo klausimai būtų įtraukti į NATO darbotvarkę. 2014 metais Velso NATO Viršūnių susitikime buvo patvirtinta valstybių vadovų ataskaita apie pasiektą pažangą įgyvendinant NATO vaidmenį energetinio saugumo srityje.
Naujoji Europos Komisija kaip vieną iš pagrindinių veiklos prioritetų įvardijo Europos energetikos sąjungos sukūrimą. Lietuva pateikė savo pasiūlymus, kuriuose akcentuojamas energetinio saugumo stiprinimas, ES vidaus energijos rinkos sukūrimas, ES energetikos diplomatijos stiprinimas, vienodų konkurencinių sąlygų sudarymas vietos ir trečiųjų šalių gamintojams, klimato kaitos klausimai.
Buvo tęsiama ES Baltijos jūros regiono strategijos Veiksmų plano peržiūra. Bendromis Lietuvos, Latvijos, Danijos ir Europos Komisijos pastangomis siekta pagerinti Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą energetikos srityje. Lietuva aktyviai dalyvavo rengiant Baltijos jūros regiono 2014–2020 metų programą.
4.6. Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) stiprinimas
2014 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas, apibrėžęs Lietuvos kibernetinio saugumo sistemos organizavimą, atsakingų institucijų kompetenciją, kibernetinio saugumo dalyvių pareigas ir atsakomybę, taip pat kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones. Prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigtas Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, kuriam pavesta užtikrinti valstybės ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros gynybos planavimą ir kibernetinių incidentų valdymą.
Siekiant tinkamai apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, 2014 metais daug dėmesio skirta informacinių sistemų saugumui, diegti papildomi saugumo mechanizmai, nuolat analizuotos esamos grėsmės ir apsaugos metodai. Siekiant užtikrinti kibernetinių incidentų prevenciją (nustatyti silpnąsias vietas), buvo atnaujinama programinė įranga, atliktas sistemų ir tinklų saugumo auditas. Taip pat analizuota kenkėjiška programinė įranga ir atakų veikimo mechanizmai bei padariniai.
4.7. Įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimas
Įgyvendinant įslaptintos informacijos apsaugos politiką, buvo kontroliuojama, kaip laikomasi įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų. Periodiškai atliekami patikrinimai paslapčių subjektuose, tikrinama, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, teikiamos rekomendacijos dėl įslaptintos informacijos apsaugos, tikrinti asmenys, pretenduojantys dirbti su įslaptinta informacija, bei įmonės, norinčios gauti patikimumo pažymėjimą.
2014 metais buvo siekiama sustiprinti prevencinę veiklą, skirtą informacijos apsaugos kultūrai tiek valstybės institucijose, tiek ir visuomenėje apskritai: rengti mokymai valstybės institucijų darbuotojams, visuomenė aktyviai informuota apie priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamas grėsmes, išleistas informacinis leidinys „Kas, kaip ir kodėl šnipinėja Lietuvoje“.
Buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, ES ir NATO Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos tobulinimo 2010–2014 metų programos priemonės. Su užsienio valstybėmis buvo derinamos sutartys dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos.
4.8. Socialinio saugumo ir sveikatos apsaugos užtikrinimas
Senstant visuomenei, didėja socialinės apsaugos išlaidų, susijusių su senatvės, neįgalumo ir ligos rizikomis, poreikis. 2014 metais, siekiant užtikrinti socialinį saugumą, nepasiturinčioms šeimoms buvo mokamos socialinės išmokos, skiriamos socialinės pašalpos, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį, mokyklose vaikams skiriamas nemokamas maitinimas, prieš prasidedant mokslo metams mokiniams buvo skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti.
Prie valstybės teikiamos paramos prisidėjo ir savivaldybės, kurios savo nustatyta tvarka nepasiturintiems gyventojams iš savo biudžeto lėšų gali skirti vienkartines pašalpas skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais.
Iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ir valstybės biudžeto lėšų 2014 metais gavo paramą maisto produktais 279 tūkst. gyventojų, turinčių labai mažas pajamas.
Siekiant užtikrinti socialinį saugumą ir sveikatos apsaugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata visiems“ tarpinstitucinis veiklos planas. 2014 metais daug nuveikta asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros tobulinimo srityse, priimti teisės aktai, reglamentuojantys pirmines ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento namuose; vykdomos vėžio prevencinės programos; toliau buvo vykdoma asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa; plėtota Integruotos sveikatos priežiūros arba funkcinių klasterių sistema; parengti ir patvirtinti Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimai; pradėta įgyvendinti Integruotos sveikatos priežiūros strategija insulto srityje; įsigaliojo Ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašas, kurio tikslas – pagerinti gydytojų specialistų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą; patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas 2014–2016 metams ir kitos priemonės.
4.9. Pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas
Siekiant ugdyti Lietuvos pilietį, gebantį prisiimti asmeninę atsakomybę už Lietuvos dabartį ir ateitį, pradėtas kurti Pilietinio, lituanistinio ir tautinio ugdymo tarpinstitucinis veiksmų planas, kurio uždaviniai: atnaujinti pagrindinio ugdymo istorijos ir pilietiškumo pagrindų bendrąsias programas, orientuotas į istorinio ir pilietinio sąmoningumo stiprinimą; pradėti įgyvendinti atnaujintas pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos bendrąsias programas, vienodas visoms Lietuvos mokykloms; inicijuoti edukacines programas, skirtas Lietuvos kultūrai ir istorijai pažinti. Numatomos priemonės: stiprinti mokytojų profesinį pasirengimą; įgyvendinti iniciatyvas, skirtas savivertei, patriotizmui ir pilietinei atsakomybei stiprinti; vykdyti visuomenės pilietinio sąmoningumo longitudinius tyrimus; stiprinti jaunų žmonių pilietinės socialinės veiklos įgūdžius; stiprinti užsienio lietuvių ir Lietuvos ryšius.
Plėtojant pilietinį ir patriotinį ugdymą gynybos klausimais, daugiausia dėmesio buvo skirta vaikams ir jaunimui. Krašto apsaugos ministerija toliau rėmė Lietuvos šaulių sąjungą: skyrė finansavimą ir organizacinę pagalbą. Per 2014 metus prie Lietuvos šaulių sąjungos prisijungė rekordiškai daug naujų narių – daugiau kaip 1 000. Visuomenė buvo šviečiama per įsimintinų karinių datų minėjimą. Išleistas leidinys „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“, informuojantis piliečius apie tai, kokių veiksmų imtųsi valstybė ir kaip jie patys turėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų ir karo atveju.
III. LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO 2014 METŲ BŪKLĖS APIBENDRINIMAS
Lietuvos nacionalinį saugumą 2014 metais neigiamai veikė agresyvi Rusijos užsienio politika, intensyvėjantys jos mėginimai atkurti žlugus Sovietų Sąjungai prarastą pasaulinės galybės statusą ir užsitikrinti vieną svarbiausių vaidmenų tarptautinėje politikoje.
Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau išryškino energetikos klausimų svarbą Europos saugumui, politiniams ir geopolitiniams procesams ir atskleidė visos Europos Sąjungos pažeidžiamumą bei priklausomybę nuo energetinių išteklių importo.
Šios priklausomybės problemą paaštrino Rusijos vykdoma politika. Įgyvendinus Lietuvos SGD terminalo projektą, situacija dujų sektoriuje labai pagerėjo, tačiau, norint sukurti visavertę regioninę dujų rinką ir visiškai integruotis į Europos Sąjungos vidaus rinką, būtina pasiekti, kad visose regiono šalyse būtų įgyvendintas Europos Sąjungos Trečiasis energetikos paketas ir užtikrinta dujų infrastruktūros prieiga.
Jeigu situacija negerėtų ir nebūtų laikomasi tarptautinių branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų, išliktų grėsmė dėl nesaugiai plėtojamos branduolinės energetikos Lietuvos kaimynystėje.
Rusijos vykdomos karinės pratybos Baltijos jūroje trikdė ir gali toliau trikdyti laivybą, energetikos projektų (elektros kabelių tiesimo) įgyvendinimą, kelti grėsmę žmonių saugumui.
Į Lietuvos nacionalinio saugumo akiratį patenka ir geografiškai nutolusiuose pasaulio regionuose esantys įtampos židiniai. Jų destabilizuojantį poveikį gyventojų migracijai, radikalių ekstremistinių idėjų plitimui ir pasaulio ekonomikos stabilumui gali pajusti ir daug tiesioginių ryšių su jais neturinčios valstybės, tarp jų – Lietuva.