Administracinė byla Nr. eAS-110-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04247-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. (R. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05158 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas buvo gautas 2020 m. spalio 21 d. ir nepraleidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatyto skundo pateikimo termino, buvo pateiktas grupės skundas dėl Sprendimo, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) išaiškinus, jog pasirinkta pažeistų asmens teisių gynybos priemonė yra netinkama, nedelsiant pateikė individualų skundą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pasirinkta gynybos priemonė sąlyginai yra naujas teisinis instrumentas, todėl dėl jos taikymo yra mažai teismų praktikos ir / ar teisės doktrinos, tiksliai ir nedviprasmiškai išaiškinančios, kada gali būti pasinaudojama grupės skundu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju individualus administracinis skundas, įvertinus nepaprastas aplinkybes, egzistuojančias tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos ir dėl jo paskelbto karantino yra teikiamas nedelsiant po pateikto LVAT sprendimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė neatnaujinti termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo R. K. skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas gynybos būdas – teikti fizinių asmenų grupės skundą, yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė, todėl negali būti vertinama kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog paduodant grupės skundą pareiškėjus teisme atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl termino atnaujinimo skundui pateikti, taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, kurioje atsisakyta priimti skundą, pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą su individualiu skundu, tačiau pareiškėjo advokatas su individualiu skundu į teismą nedelsiant nesikreipė, o pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Todėl toks pareiškėjo elgesys, kaip nurodė teismas, yra subjektyvaus pobūdžio, parodo jo nenorą greičiau išspręsti ginčą.

III.

Pareiškėjas R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui pateikti ir priimti pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo.

Pareiškėjas teigia, kad turi būti įvertinta tai, jog nepraleisdamas nustatyto skundo pateikimo termino, kartu su kitais 34 asmenimis, pateikė grupės skundą, nes atsakovo priimti sprendimai yra analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme. Nurodo, kad grupės skundu buvo siekiama operatyviau ir mažesniais kaštais apginti pažeistas teises, o gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą nedelsiant pateikė individualų skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad buvo atidus ir rūpestingas, veikė sąžiningai. Pasinaudodamas jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiaudamas pradėjo teisminius procesus dar nepraleidus nustatyto termino ir siekdamas sumažinti tiek teismo darbo krūvį, tiek savo patiriamus kaštus iš pradžių į teismą kreipėsi su grupės skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo R. K. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2020 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)5OU, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendime nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, kaip darbdavio UAB „Norlida“ atstovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda.

Kaip nurodo pareiškėjas, tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme analogiškus Migracijos departamento sprendimus gavo ir kiti Bendrovės darbuotojai iš trečiųjų valstybių, todėl asmenys susibūrė į asmenų grupę ir vadovaujantis ABTĮ 126¹ straipsniu pateikė grupės skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi fizinių asmenų grupės atstovo Andriio Shtohryno skundą atisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 pritarė primosios instancijos teismo išvadai ir nurodė, kad pareiškėjų pateiktas skundas negali būti laikomas grupės skundu, nes yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, gali paduoti teismui individualius skundus.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui individualų skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Sprendimą, atnaujinti terminą skundui pateikti ir priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo R. K. skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵⁰²-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Pareiškėjas, gavęs atsakovo Sprendimą, su grupės skundu laiku kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi priėjo prie išvados, kad pareiškėjų pateiktas skundas negali būti laikomas grupės skundu, nes šiuo skundu yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, iš esmės nedelsiant kreipėsi su individualiu skundu dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo teismui padavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija 

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. (R. K.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti R. K. (R. K.) terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai	Ričardas Piličiauskas
	Veslava Ruskan
	Arūnas Sutkevičius