VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CENTRINĖS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS
DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS
POTVARKIS
DĖL 2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO
PROGRAMOS „KULTŪRA“ KVIETIMO „VIETOS KULTŪRINIO VERSLUMO SKATINIMAS“ GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PATVIRTINIMO
2020 m. balandžio 29 d. Nr. DR-20-2-2020-23
Vilnius
Vadovaudamasi Institucijų, atsakingų už 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymą ir kontrolę Lietuvoje, funkcijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“, 20.19 punktu ir CPVA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2009/8-112 „Dėl dokumentų pasirašymo“ (2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 2020/8-98 redakcija),
tvirtinu pridedamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ kvietimo „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ gaires pareiškėjams.
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojo 2020 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. DR-20-2-2020-23
KVIETIMO „VIETOS KULTŪRINIO VERSLUMO SKATINIMAS“
PAGAL 2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO PROGRAMĄ „KULTŪRA“
GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ kvietimo „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas.
2. Gairės pareiškėjams yra parengtos vadovaujantis:
2.1. Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės 2018 m. balandžio 24 d. susitarimo memorandumu dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo (toliau – Memorandumas);
2.2. 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamentu (toliau – Reglamentas), patvirtintu 2016 m. rugsėjo 8 d. EEE finansinio mechanizmo komiteto;
2.3. 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“ (toliau – MAFT);
3. Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šiose Gairėse nurodytuose teisės aktuose bei Institucijų, atsakingų už 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymą ir kontrolę, funkcijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“.
4. Kitos Gairėse naudojamos sąvokos ir sutrumpinimai:
4.1. Bendrojo finansavimo lėšos - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų programoms finansuoti;
4.2. Bendruomenė – bendruomeninė organizacija, juridinis asmuo, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje;
4.4. Donoro projekto partneris - Valstybėje donorėje (Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštytė ir Norvegijos Karalystė) įsteigtas viešas arba privatus juridinis asmuo, komercinė, nekomercinė, arba vyriausybinė organizacija, kuri aktyviai dalyvauja rengiant projekto paraišką ir su Projekto vykdytoju pasirašytos partnerystės sutarties pagrindu prisideda prie projekto įgyvendinimo.
4.7. Kultūros ištekliai - visi neatsinaujinantys nematerialūs (dvasiniai, intelektiniai) ir materialūs (natūralūs ar žmonių sukurti) ištekliai, kuriems visuomenė teikia tam tikrą vertę, atsižvelgiant į istorinę, archeologinę, architektūrinę, dvasinę ar kultūrinę raidą, pvz. istoriniai pastatai, vietos, amatai ar tradicijos;
4.8. Kūrybiška vietokūra – integralus vietų atgaivinimo metodas, kai partneriai iš įvairių sektorių, pasitelkdami meninę ar kultūrinę veiklą, strategiškai formuoja fizinę ir socialinę kaimynystės, miesto ar regiono tapatybę. Svarbiausi šio metodo elementai yra atgaivinimas per kultūrines veiklas, vietos išteklių panaudojimas, tarpsektorinės partnerystės ir aktyvus bendruomenės įsitraukimas;
4.9. MAFT - 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389;
4.10. Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, įtraukta į kultūros vertybių registrą[1], kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama teritorija;
4.11. Nekilnojamojo kultūros paveldo atkūrimas - apima tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, tvarkomosios statybos ir kraštotvarkos darbus;
4.13. Pareiškėjas - Lietuvoje registruotas juridinis asmuo pateikęs projekto paraišką. Pasirašius projekto įgyvendinimo sutartį „Pareiškėjas“ tampa „Projekto vykdytoju“;
4.14. Pritaikymas – objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti kultūriniams tikslams, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius;
4.15. Procesų darbo grupė - EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo procesų sukūrimo darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-109 „Dėl darbo grupės sudarymo“;
4.16. Produktai - gaminiai, ištekliai ir paslaugos, kurias Programa teikia vykdytojams. Produktai yra tiesiogiai susiję su naudojamais ištekliais ir įgyvendinamomis veiklomis.
4.17. Projekto partneris – Reglamento 7.2.2 p. nuostatas atitinkantis juridinis asmuo, kuris aktyviai dalyvauja rengiant projekto paraišką ir su Projekto vykdytoju pasirašytos partnerystės sutarties pagrindu prisideda prie projekto įgyvendinimo;
4.18. Projekto vykdytojas – Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, kuriam yra skirtos mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšos ir kuris su CPVA pasirašytos sutarties pagrindu atsakingas už projekto, atrinkto finansuoti pagal kvietimą „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“, įgyvendinimą;
4.19. Programa – 2014-2021 m. EEE finansinio mechanizmo programa „Kultūra“ (tekste dar vadinama Kultūros programa);
4.20. Regionas – apskritis arba iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių sudaryta Lietuvos teritorija už trijų didžiausių miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) ribų;
4.21. Rezultatas – trumpalaikis arba vidutinės trukmės projekto sukurtų produktų poveikis tarpiniams (vykdytojams) arba galutiniams naudos gavėjams.
4.22. Rinkos tyrimas - kokybinės ir kiekybinės informacijos apie projektui reikalingų prekių, paslaugų pasiūlą, tiekėjus, jų tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas, ir kainas rinkimas, analizė ir apibendrintų išvadų rengimas, skirtas sprendimams dėl projekto pirkimams reikalingų lėšų priimti;
4.23. Kultūros paslaugos - paslaugos, kuriomis siekiama patenkinti kultūrinius interesus ar poreikius, pavyzdžiui, audiovizualinių kūrinių sklaida, scenos menų ir kultūros renginių populiarinimas, taip pat kultūrinės informacijos paslaugos.
4.24. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma;
4.25. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
4.26. Tvarkyba – objektui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas;
4.27. Valstybės donorės – Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštytė ir Norvegijos Karalystė;
II. KULTŪROS PROGRAMOS tikslai ir REMIAMOS VEIKLOS
5. Bendras Programos tikslas - socialinės ir ekonominės plėtros stiprinimas per bendradarbiavimą kultūros srityje, kultūrinį verslumą ir kultūros paveldo valdymą.
6. Kvietimo „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ metu mechanizmų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos bus teikiamos į vietą orientuoto kultūrinio verslumo iniciatyvoms, kurias įgyvendinant naudojami vietiniai kultūros ištekiai, įtraukiami vietiniai partneriai ir kuriami ilgalaikiai kultūros produktai ir paslaugos, liksiantys bendruomenėje pasibaigus Programai.
7. Programos kvietimo „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ tikslai yra šie:
7.1. skatinti vietinių kultūros įstaigų, savivaldybių, vietinių bendruomenių ir verslo atstovų dialogą;
7.5. pagerinti infrastruktūros sąlygas, būtinas kultūrinės veiklos įgyvendinimui, atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius;
7.6. atgaivinti kultūrines vietas ir paveldo objektus, siekiant puoselėti vietos kultūrinį gyvenimą;
8. Pagal šį kvietimą finansavimas bus teikiamas pagal dvi kryptis:
8.1. projektams, atkuriantiems ir kultūriniams tikslams pritaikantiems nekilnojamąjį kultūros paveldą iš kultūros vertybių registro (1 kryptis);
9. Finansavimas bus teikiamas vietos bendruomenių iniciatyvoms, naudojančioms kūrybiškos vietokūros metodą ir skatinančioms socialinę įtrauktį bei stiprinančioms kultūrinį identitetą. Įgyvendintos veiklos tarnaus vietos bendruomenėms ir pasibaigus projektui. Finansavimas gali būti skirtas tokioms veikloms:
11. Kvietimo „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ projektams įgyvendinti skiriama 4 300 000,00 EUR (iš jų 3 655 000,00 EUR mechanizmų lėšų ir 645 000,00 EUR bendrojo finansavimo lėšų). Kiekvienai iš 8.1 ir 8.2 punktuose išvardintų krypčių numatoma skirti po 2 150 000,00 EUR. Lėšų perskirstymas tarp krypčių yra galimas atsižvelgiant į gautų paraiškų skaičių ir jų kokybę. Kultūros programai iš viso yra skirta 8 235 294,00 EUR (iš jų 7 000 000,00 EUR mechanizmų lėšų ir 1 235 294,00 EUR bendrojo finansavimo lėšų).
III. TINKAMI PAREIŠKĖJAI, PROJEKTŲ PARTNERIAI IR REIKALAVIMAI PARTNERYSTĖS SUTARČIAI
13. Galimi pareiškėjai yra viešieji ar privatūs subjektai, komercinės, nekomercinės, nevyriausybinės organizacijos, įsteigtos kaip juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje.
14. Projekto partneriai:
14.1. viešieji ar privatūs subjektai, komercinės ar nekomercinės bei nevyriausybinės organizacijos, įsteigtos kaip juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje;
14.2. viešieji ar privatūs subjektai, komercinės ar nekomercinės bei nevyriausybinės organizacijos, įsteigtos kaip juridiniai asmenys vienoje iš Valstybių donorių arba EEE nepriklausančių, bet su Lietuva bendrą sieną turinčių valstybių, taip pat tarptautinės organizacijos, subjektai ar agentūros, kaip tai numatyta Reglamento 7.2.2 punkte;
15. Už projekto partnerio (-ių) iš Valstybių donorių įtraukimą į projektą projekto paraiškai skiriami papildomi balai projektų naudos ir kokybės vertinimo etape.
17. Šiame kvietime tas pats pareiškėjas gali pateikti tik vieną projekto koncepciją. Jeigu pareiškėjas pateiks daugiau nei vieną koncepciją, vertinama bus tik pirmoji (pagal jos pateikimo datą ir laiką) pateikta koncepcija, o visos kitos koncepcijos bus atmetamos. Vienoje koncepcijoje gali būti numatyta atkurti ir pritaikyti kultūros reikmėms vieną arba daugiau nei vieną į kultūros vertybių registrą įrašytą vertybę (1 kryptis) arba vieną ar daugiau nei vieną kultūros vertybių registre neįregistruotą vietą (2 kryptis).
18. Tas pats juridinis asmuo gali dalyvauti kaip partneris keliuose projektuose, tačiau kaip pareiškėjas gali būti tik viename projekte.
19. Partnerio (-ių) dalyvavimas projekte, teikiama nauda ir prisidėjimas prie projekto tikslų įgyvendinimo turi būti pagrįstas projekto paraiškoje. Pareiškėjas partneriais turi pasirinkti tik tuos juridinius asmenis, kurie įneš realų indėlį vykdant projekto veiklas ir (arba) aktyviai naudosis projekto metu sukurtais rezultatais. Pareiškėjas privalo įvertinti partnerio (-ių) būtinumą projekte ir su tuo susijusius valdymo sunkumus.
20. Pagal šį kvietimą teikti paraiškas valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p. 47) 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) nuostatas, neteikiama.
21. Kartu su paraiška turi būti pateikta partnerystės sutarties projekto kopija (jei partnerystės sutartis iki paraiškos pateikimo yra pasirašyta – pasirašytos sutarties kopija) ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas. Su visais projekto partneriais gali būti sudaroma viena partnerystės sutartis arba su atskiru (-ais) partneriu (-iais) sudaroma atskira (-os) partnerystės sutartys. Partnerystės sutarties projektas ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas turi būti teikiamas anglų kalba, jei bent viena iš partnerystės sutarties ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumento šalių yra partneris iš Valstybės donorės ir (ar) ne iš Lietuvos ar Valstybių donorių.
22. Partnerystės sutarties šabloną anglų kalba galite rasti internete: https://eeagrants.org/resources/2014-2021-bilateral-guideline-annex-6-partnership-agreement-template.
23. Su paraiška teikiamame partnerystės sutarties projekte arba pasirašytoje partnerystės sutartyje turi būti aptartos šios sąlygos:
23.1. sutarties tikslas, užduočių, įgyvendinant projektą, pasiskirstymas tarp Pareiškėjo ir partnerio (-ių);
23.2. išsamus projekto biudžetas, išlaidų paskirstymas tarp Pareiškėjo ir partnerio (-ių), partnerio (-ių) išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant nuostatas dėl taikomo valiutos keitimo kurso, jei išlaidos patiriamos kita valiuta nei euras (bet kokiu atveju nuostoliai dėl valiutos keitimo yra projekto lėšomis netinkamos finansuoti išlaidos);
23.3. nuostatos dėl netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodo (galimi metodai yra nustatyti MAFT 276 p.) ir didžiausia galima netiesioginių išlaidų suma;
23.4. nuostatos, reglamentuojančios iš Valstybės donorės projekto partnerio (-ių) atsiskaitymo už patirtas išlaidas tvarką. Vadovaujantis MAFT 290 ir 292 punktais, iš valstybės donorės projekto partneris, atsiskaitydamas už savo išlaidas, projekto vykdytojui galės pateikti vieną iš šių dokumentų:
23.4.2. jei iš Valstybės donorės projekto partneris yra valstybės institucija ar įstaiga, turinti kompetentingą pareigūną, kuris turi teisę atlikti atitinkamo subjekto auditą ir kurio nepriklausomumas rengiant finansines ataskaitas yra užtikrintas, toks projekto partneris su kiekvienu mokėjimo prašymu, kuriame deklaruojamos jo patirtos išlaidos, gali teikti minėto kompetentingo pareigūno pasirašytą išvadą dėl išlaidų tinkamumo finansuoti (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą), kurioje patvirtinama, kad išvadoje dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nurodytos išlaidos patirtos pagal Reglamentą, nacionalinius teisės aktus ir apskaitos praktiką projekto partnerio valstybėje;
23.4.3. jei iš Valstybės donorės projekto partneris nėra valstybės institucija ar įstaiga ir (arba) neturi kompetentingo pareigūno, kuris turi teisę atlikti atitinkamo subjekto auditą ir (arba) kurio nepriklausomumas rengiant finansines ataskaitas nėra užtikrintas, toks projekto partneris su kiekvienu mokėjimo prašymu, kuriame deklaruojamos jo patirtos išlaidos, gali teikti partnerio išlaidų deklaraciją (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą), kurioje patvirtinama, kad išlaidų deklaracijoje nurodytos išlaidos patirtos pagal Reglamentą, nacionalinius teisės aktus ir apskaitos praktiką projekto partnerio valstybėje. Tokią projekto partnerio išlaidų deklaraciją papildomai turi pasirašyti projekto vykdytojo atstovas, patvirtindamas, kad projekto partneris įvykdė veiklas, suteikė paslaugas ir projekto vykdytoją tenkina rezultatas, o patirtos išlaidos atitinka projekto biudžetą. Jei bendros projekto partnerio iš Valstybės donorės per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį patirtos išlaidos viršija 10 000 eurų (išskyrus išlaidas, kurios buvo apmokėtos supaprastintai, taikant fiksuotąjį įkainį ir (ar) fiksuotojo dydžio normą), kartu su galutiniu mokėjimo prašymu dėl visų projekto partnerio patirtų išlaidų pateikiama nepriklausomo auditoriaus pasirašyta išvada dėl išlaidų tinkamumo finansuoti (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą), tokiu atveju partnerystės sutarties projekte (arba pasirašytoje partnerystės sutartyje) taip pat turi būti nurodyta, kuri sutarties šalis (Projekto vykdytojas ar Valstybės donorės partneris) yra projekto partnerio iš Valstybės donorės išlaidų audito paslaugų pirkėja ir mokėtoja, užtikrinant, kad auditą atliekantis paslaugos teikėjas bus kompetentingas atlikti tokių išlaidų auditą ir patvirtinti, kad projekto partnerio patirtos išlaidos atitinka Reglamentų, projekto partnerio iš Valstybės donorės valstybėje taikomų teisės aktų reikalavimus bei apskaitos principus.
23.5. nuostatos reglamentuojančios projekto partnerio ne iš Lietuvos ar Valstybių donorių, kaip nurodyta Reglamento 7.2.2. punkte, atsiskaitymo už patirtas išlaidas tvarką. Vadovaujantis MAFT 296 punktu, projekto partneris ne iš Lietuvos ar Valstybių donorių, atsiskaitydamas už savo išlaidas, projekto vykdytojui turi pateikti nepriklausomo auditoriaus pasirašytą išvadą dėl išlaidų tinkamumo finansuoti (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą). Partnerystės sutartyje tarp projekto vykdytojo ir projekto partnerio turi būti susitarta, kuri sutarties šalis yra projekto partnerio išlaidų audito paslaugų pirkėja ir mokėtoja, užtikrinant, kad auditą atliekantis paslaugos teikėjas bus kompetentingas atlikti tokių išlaidų auditą ir patvirtinti, kad projekto partnerio patirtos išlaidos atitinka Reglamentų, projekto partnerio valstybėje taikomų teisės aktų reikalavimus bei apskaitos principus;
23.6. nuostata, kad išlaidų deklaracijoje ir (ar) išvadoje dėl išlaidų tinkamumo patirtų išlaidų suma turi būti nurodyta eurais. Jei išlaidos patirtos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį išlaidų deklaracijos ir (ar) auditoriaus išvados rengimo dieną;
23.7. pareiškėjo ir partnerio (-ių) pareigos užtikrinant projekto rezultatų tęstinumą penkerius metus po projekto užbaigimo;
23.8. nuostata, kad projekto partneris išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus privalo saugoti nepažeisdamas galiojančių teisės aktų nuostatų, tačiau ne trumpiau, nei nurodyta projekto įgyvendinimo sutartyje;
23.9. nuostata, kad projekto partneris privalo sudaryti sąlygas tikrinti ir audituoti projekto ir su projektu susijusius dokumentus institucijoms, turinčioms teisę tai daryti įgyvendinant programą;
23.11. nuostata, kad iki paraiškos teikimo partnerystės sutartyje ar jos projekte nurodytas projekto biudžetas, išlaidų paskirstymas tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių), nuostatos dėl netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodo ir didžiausia galima netiesioginių išlaidų suma gali keistis pagal paraiškos vertinimo metu nustatytų tinkamų finansuoti išlaidų dydį, o pasikeitus projekto biudžetui partnerystės sutartis turės būti pakeista.
24. Jei su paraiška teikiamas ketinimų sudaryti partnerystės sutartį dokumentas, jame turi būti aptartos bent šios sąlygos:
24.1. dokumento tikslas, užduočių, įgyvendinant projektą, pasiskirstymas tarp Pareiškėjo ir partnerio (-ių);
25. Jei su paraiška teikiamas partnerystės sutarties projektas ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentas, pasirašytos partnerystės sutarties kopija programos operatoriui turės būti pateikta iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo.
26. Nors partneris (-iai) dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais, tačiau už tinkamą projekto įgyvendinimą, koordinavimą ir lėšų panaudojimą atsako pareiškėjas. Jei projektui skiriamos mechanizmų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos, projekto įgyvendinimo sutartis sudaroma su pareiškėju, kuris nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos tampa projekto vykdytoju. Mechanizmų lėšas ir bendrojo finansavimo lėšas, skirtas visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna projekto vykdytojas, kuris atsiskaito su partneriu (-iais).
IV. TINKAMI FINANSUOTI PROJEKTAI
27. Pagal pirmąją kryptį finansavimas bus skiriamas projektams, naudojantiems kūrybiškos vietokūros metodą, bei atitinkantiems šiuos specialiuosius projektų atitikties kriterijus:
27.1. projekto įgyvendinimo metu bus atkurtos ir kultūros reikmėms pritaikytos į kultūros vertybių registrą įtrauktos nekilnojamosios kultūros vertybės;
27.2. projektas įgyvendinamas partnerystėje su bent viena Lietuvos savivaldybe ir bent viena vietos bendruomene;
27.3. kartu su projekto paraiška yra pateiktas parengtas tvarkybos darbų projektas arba parengtas statinio projektas, kurio sudėtinė dalis yra tvarkybos darbų projektas bei gautas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, taip pat (jeigu taikoma) gautas statybą leidžiantis dokumentas, leidžiantis atlikti tvarkomuosius statybos darbus, kaip nurodyta šių Gairių 71 punkte;
28. Pagal antrąją kryptį, skirtą į kultūros vertybių registrą neįtrauktų vietų pritaikymui kultūros reikmėms, finansavimas bus skiriamas projektams, naudojantiems kūrybiškos vietokūros metodą bei atitinkantiems specialiuosius projektų atitikties kriterijus:
28.1. projekto įgyvendinimo metu bus atkurtos ir kultūros reikmėms pritaikytos vietos, neįtrauktos į kultūros vertybių registrą;
28.2. projektas įgyvendinamas partnerystėje su bent viena Lietuvos savivaldybe ir bent viena vietos bendruomene;
29. Visi pareiškėjai turi siekti prisidėti prie bent trijų iš 29.1-29.5 punktuose nurodytų stebėsenos rodiklių bei privalomai siekti 29.6 punkte nurodyto privalomo stebėsenos rodiklio:
| Produkto rodiklis |
| 29.1. Įgyvendintų veiklų ar kampanijų, skirtų kultūros išteklių naudojimui skaičius; |
| 29.2. Parengtų rinkodaros strategijų skaičius; |
| 29.3. Sukurtų naujų paslaugų skaičius; |
| 29.4. Į verslumo skatinimo veiklas įtrauktų vietos suinteresuotų šalių skaičius; |
| 29.5. Projektų naudojančių kūrybiškos vietokūros metodą skaičius; |
| 29.6. Kultūrinio verslumo mokymų dalyvių skaičius (privalomas); |
| 29.7. Vietos bendruomenių įgyvendintų projektų dalis. |
30. Visi finansuojami projektai turi prisidėti prie šių Programos rezultatų rodiklių siekimo:
| Rezultato rodiklis |
| 30.1. Metinių pajamų padidėjimas dėl projekto veiklų; |
| 30.2. Mokymų dalyvių, pranešusių apie padidėjusius kultūrinio verslumo gebėjimus, dalis. |
31. Pareiškėjai projektu turi siekti prisidėti prie Programos produkto „Sustiprinti kultūros veikėjų gebėjimai per dvišalį bendradarbiavimą“ stebėsenos rodiklių, jei projekte numatomos su šiais rodikliais susijusios veiklos:
| Rodiklis |
| 31.1. Įgyvendintų bendrų kultūrinių veiklų skaičius; |
| 31.2. Darbuotojų iš Valstybių donorių, dalyvaujančių mainuose, skaičius (išskaidyta pagal lytį, Valstybę donorę); |
| 31.3. Darbuotojų iš valstybių paramos gavėjų, dalyvaujančių mainuose, skaičius (išskaidyta pagal lytį, Valstybę donorę). |
33. Projekte numatytoms veikloms įgyvendinti turi būti numatytas ne ilgesnis kaip 36 mėnesių laikotarpis. Dėl pagrįstų priežasčių projekto veiklų vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.
34. Projektas turi būti parengtas ir įgyvendintas atsižvelgiant į gero valdymo (įgyvendinant projektą užtikrinama atskaitomybė, skaidrumas, dalyvavimas, lygybė, įstatymo viršenybė, gebėjimai ir kompetencija bei jautrumas žmogaus poreikiams), darnaus vystymosi (ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas, atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę ir numatomus įgyvendinimo padarinius) ir lyčių lygybės bei lygių galimybių (moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas ir bet kokios diskriminacijos etninės ar rasinės priklausomybės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, tikėjimo ar įsitikinimo pagrindu panaikinimas) principus. Projekto poveikis šiems principams negali būti neigiamas.
35. Projektas turi atitikti nustatytus administracinės atitikties kriterijus, bendruosius projektų atrankos kriterijus ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus (tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijai) bei siekti atitikti specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus (naudos ir kokybės vertinimo kriterijai), nustatytus Gairių prieduose 3, 4 ir 6.
36. Prašant finansavimo investicijoms į infrastruktūrą, turi būti pateiktos dokumentų, patvirtinančių teisę į žemę / nekilnojamąjį turtą, kopijos. Turtas turi priklausyti pareiškėjui ar projekto partneriui nuosavybės arba patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindu.
37. Tuo atveju, jei nekilnojamas turtas pareiškėjui ar partneriui nepriklauso nuosavybės teise, tuomet dokumentas, suteikiantis patikėjimo teisę arba panaudos ar nuomos sutartis, turi galioti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir mažiausiai penkerius metus po jo. Taip pat sutartimi turi būti įsipareigota suteikti vietos bendruomenei galimybę naudotis nekilnojamuoju turtu per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir bent penkerius metus po jo. Projekto metu įsigyta įranga ir įrenginiai taip pat turi išlikti projekto vykdytojo arba jo partnerio nuosavybe 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos ir šį laikotarpį turi būti naudojami projekte numatytiems tikslams. CPVA gali atleisti projekto vykdytoją nuo šių įpareigojimų, jei tolesnis įrangos naudojimas projekto tikslais nėra ekonomiškai naudingas.
38. Investicijos į infrastruktūrą finansuojamos tik tuo atveju, jei įgyvendinus projektą visas objektas bus tinkamas naudojimui ir nereikės papildomų investicijų planuojamai veiklai įgyvendinti.
V. TINKAMŲ FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO REIKALAVIMAI
40. Projekto išlaidos turi atitikti MAFT XIX skyriuje nurodytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus ir Reglamento 8 skyriuje nustatytus išlaidų tinkamumo reikalavimus.
41. Galima prašyti mažiausia mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų suma pagal šį Kvietimą – 200 000,00 (du šimtai tūkstančių eurų), didžiausia – 1 000 000,00 (vienas milijonas eurų).
42. Didžiausia galima projekto iš mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojama dalis nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų yra 90 proc. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie projekto (nuosavu įnašu) ne mažiau nei 10 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų, tarp jų ir projekto įgyvendinimo metu nustatytų kaip netinkamų finansuoti, apmokėjimą.
43. Jei projekto vykdytojas atitinka nevyriausybinės organizacijos, kaip ji yra apibrėžta Reglamento 1.6 straipsnyje n punkte, arba socialinio partnerio, kaip ji apibrėžta Reglamento 1.6 straipsnio y punkte, apibrėžimą, iki 50 procentų nuosavo įnašo gali būti padengta įnašu natūra. Dengiamas natūra nuosavas įnašas, turi atitikti sąlygas ir būti pagrįstas vadovaujantis CPVA patvirtintos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų projektų nuosavo įnašo padengimo įnašu natūra apskaičiavimo ir taikymo metodikos, kuri skelbiama www.cpva.lt, nuostatomis.
44. Pareiškėjas ir (arba) partneris savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo didesne, nei reikalaujama suma.
45. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu ir būtinos projekto tikslui ir numatytiems rezultatams pasiekti. Planuojant projekto biudžetą būtina laikytis ekonomiškumo, efektyvumo ir našumo principų.
46. Mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos už įgyvendintas nuo sprendimo finansuoti projektą priėmimo dienos veiklas. Išlaidų punkto įtraukimas į programos operatoriaus patvirtiną projekto biudžeto šabloną, negali būti laikomas patvirtinimu, kad tas išlaidų punktas yra tinkamas. Visos projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti ir išlaidos turi būti patirtos bei apmokėtos projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu iki projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos datos, nurodytos projekto įgyvendinimo sutartyje, išskyrus išlaidas, kurioms sąskaita buvo išrašyta paskutinį projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio mėnesį, kurios yra laikomos tinkamomis finansuoti, jei projekto išlaidas pagrindžianti sąskaita apmokama per 30 dienų nuo projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos. Projektų išlaidų tinkamumo finansuoti data yra 2024 m. balandžio 30 d.
47. Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos bei teikiamos finansuoti iš kitų programų (jau suteikus finansavimą), finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, kitų fondų ar finansinių mechanizmų (Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Šveicarijos Konfederacijos ir kita) bei kitų EEE finansinio mechanizmo programų, jei dėl to projekto ar jo dalies tinkamos finansuoti išlaidos gali būti finansuotos kelis kartus, įskaitant de minimis pagalbą.
48. Kartu su planuojamu projekto biudžetu būtina pateikti projekto išlaidų apskaičiavimą (pagrindimą). Tuo atveju, kai išlaidos bus patiriamos atliekant (viešuosius) pirkimus (išskyrus išlaidas, kurios bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai), planuojamos išlaidos turi būti pagrįstos atliktais rinkos tyrimais. Rekomenduojama rinkos tyrimo suvestinės forma ir paaiškinimai dėl jos pildymo yra pateikti Gairių 9 priede.
49. Pagal šį Kvietimą tinkamų arba netinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra šios:
| Išlaidų katego-rijos Nr. |
Išlaidų kategorijos pavadinimas |
Reikalavimai ir paaiškinimai |
| Tiesioginės projekto išlaidos |
||
| 1. |
Žemė ir nekilnojamas turtas |
Netinkami finansuoti. |
| 2. |
Ranga (statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai) |
Pagal pirmą finansavimo kryptį (projektams, atkuriantiems ir kultūriniams tikslams pritaikantiems nekilnojamąjį kultūros paveldą iš kultūros vertybių registro): Tinkamomis finansuoti laikomos: 1. Kultūros paveldo pastatų/patalpų ir (ar) inžinerinių statinių tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų išlaidos; 2. Tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų, atliekamų kultūros paveldo pastatuose/patalpose, kurių paskirtis bus pakeista į kultūros paskirties iki projekto įgyvendinimo pabaigos, išlaidos; 3. Esamų inžinerinių statinių statybos išlaidos, kurios yra būtinos kultūrinės veiklos vykdymui kultūros paveldo pastatuose/patalpose ir tokių išlaidų būtinumas yra pagrįstas; 4. Viešųjų erdvių, aplinkos (sklypo) tvarkymo ir su tuo susijusios išlaidos, kurios būtinos ir susijusios su kultūrinės veiklos vykdymu atnaujintuose kultūros paveldo pastatuose/patalpose ir kai tokių išlaidų būtinumas yra pagrįstas; 5. Statybos ir (ar) tvarkybos darbams kultūros paveldo pastate/patalpose atlikti būtinų inžinerinių paslaugų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, išlaidos.
Kultūros paveldo objektų taikomųjų tyrimų išlaidos negali viršyti dydžių, nustatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-527 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“ patvirtinimo“, 2 priede.
Pagal antrą finansavimo kryptį (projektams, kultūriniams tikslams pritaikantiems vietas, neįtrauktas į kultūros vertybių registrą): Tinkamomis finansuoti laikomos: 1. Esamų pastatų, skirtų kultūrinės veiklos vykdymui, statybos išlaidos; 2. Esamų inžinerinių statinių, skirtų kultūrinės veiklos vykdymui ar skirtų pastatų tinkamam kultūrinės veiklos užtikrinimui, statybos išlaidos; 3. Viešųjų erdvių, aplinkos (sklypų), skirtų kultūrinės veiklos vykdymui, tvarkymo ir su tuo susijusios išlaidos; 4. Numatytiems statybos darbams atlikti būtinos inžinerinių paslaugų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.
Abiem kryptims išlaidos infrastruktūrai (2 ir 3 išlaidų kategorijos) negali viršyti 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Projektavimo ir techninės priežiūros paslaugų išlaidos turi būti numatytos išlaidų kategorijoje „4. Prekės (trumpalaikis turtas) ir paslaugos“. |
| 3. |
Ilgalaikis turtas |
Projektui įgyvendinti, jo tikslams bei produkto ir rezultato rodikliams pasiekti bei projektui administruoti ir viešinti būtinos projekto įgyvendinimo laikotarpiu tenkančios projekte naudojamos naujos arba naudotos įrangos arba įrenginių (toliau kartu – įranga), nusidėvėjimo išlaidos, su sąlyga, kad įranga yra nudėvima pagal projekto vykdytojui ar partneriui ir apskritai panašiai įrangai taikomus bendrai priimtus apskaitos principus, gali būti finansuojamos.
Jei įranga yra neatskiriama ir būtina projekto įgyvendinimo rezultatų dalis, visa ši įrangos įsigijimo kaina gali būti pripažįstama kaip tinkamos finansuoti išlaidos (netaikoma projekto administravimui ir viešinimui). Tokiu atveju turi būti užtikrinta, kad projekto vykdytojas ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto pabaigos saugotų įrangą savo nuosavybėje ir toliau tą įrangą naudotų bendriems projekto tikslams, užtikrinta, kad įranga būtų tinkamai apsaugota nuo nuostolių, tokių kaip gaisras, vagystės ar kiti draudžiamieji įvykiai, tiek įgyvendinant projektą, tiek mažiausiai penkerius metus nuo projekto pabaigos, užtikrinta tinkama įrangos priežiūra mažiausiai 5 metus po projekto pabaigos, jei projekto įgyvendinimo sutartyje nebus nustatyta kitaip (draudimo išlaidos projekto įgyvendinimo laikotarpiu gali būti tinkamos finansuoti projekto lėšomis). Jei įrangą įsigyja partneris, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad paminėtų nuostatų laikysis ir partneris. Įranga laikomas naudojamas tiesiogiai projekto veiklai vykdyti kilnojamasis materialusis turtas, kurio įsigijimo vertė yra 1000 eurų ir daugiau (nepriklausomai nuo vertės, nuo kurios projekto vykdytojas ar partneris priskiria įsigytą turtą ilgalaikio turto kategorijai pagal savo apskaitos politiką), toks kaip kilnojami ar stacionarūs daiktai, darbui reikalingi įrankiai, mechanizmai, aparatūra ar prietaisų komplektas, kai tenkinamos šios sąlygos: naudojant pagal paskirtį turto naudingo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei 1 metai; naudojamas turtas išlaiko savo pradinę formą ir išvaizdą; turtą sugadinus, jo dalis pametus ar joms susidėvėjus, turtą tikslingiau taisyti, nei keisti nauju; turtas nepraranda savo tapatumo (galimybės atlikti funkcijas) net ir sujungtas į kitą sudėtingesnį vienetą.
Tuo atveju, jei turtas gali būti ar yra naudojama kitais nei projekto tikslais, įrangos nusidėvėjimo arba įsigijimo išlaidos (jei taikoma) projekto lėšomis finansuojamos taikant pro-rata principą (atsižvelgiant į įrangos naudojimo projekto ir kitais tikslais proporciją).
Išlaidos infrastruktūrai (2 ir 3 išlaidų kategorijos) negali viršyti 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. |
| 4. |
Prekės (trumpalaikis turtas) ir paslaugos |
Projektui įgyvendinti, jo tikslams bei rodikliams pasiekti bei projektui administruoti ir viešinti būtinų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos gali būti finansuojamos.
Tuo atveju, jei gali būti ar yra naudojamos kitais nei projekto tikslais, prekių įsigijimo išlaidos projekto lėšomis finansuojamos taikant pro-rata principą (atsižvelgiant į prekių naudojimo projekto ir kitais tikslais proporciją). |
| 5. |
Komandiruotės ir kelionės |
Projekto veiklas vykdančių ir administruojančių bei viešinimo veiklas vykdančių darbuotojų bei projekto veiklų dalyvių, kelionių ir komandiruočių išlaidos, įskaitant dienpinigius, išlaidos gali būti finansuojamos.
Visiems projektų vykdytojams ir (arba) partneriams iš Lietuvos, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nuostatos (išskyrus kai išlaidos deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai).
Komandiruočių ir kelionių į užsienio valstybę (kai jų trukmė ilgesnė nei 1 diena) išlaidos (išskyrus kelionės į užsienio valstybę ir atgal visų rūšių transporto priemonėmis išlaidas) bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai, taikant Europos Komisijos dienpinigių („per diems“, kurie apima kelionių draudimo, apgyvendinimo, maitinimo, vietinių kelionių ir kitas būtinas kelionės išlaidas užsienio valstybėse) normas (fiksuotuosius įkainius), kurios taip pat yra skelbiamos interneto svetainėje https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2020/01/europos-komisijos-skelbiamos-dienpinigiu-normos-perdiems-2017-03-17_en.pdf).
Valstybių donorių projekto partneriai gali pasirinkti naudoti Europos Komisijos dienpinigius arba taikyti savo institucijų praktiką. Tai turėtų būti nuspręsta partnerystės sutartyje. Projekto įgyvendinimo metu taikomos dienpinigių normos („per diems“) nekeičiamos.
Komandiruočių ir kelionių metu Lietuvos Respublikos teritorijoje patiriamos transporto išlaidos (kuro ar susisiekimo viešuoju transportu) bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai, taikant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kuro ir viešojo transporto išlaidų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitoje Nr. FĮ-005 (2015 m. balandžio 24 d. redakcija), skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriaus „Tyrimai“ poskyryje „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimai“), nustatytus 1 km fiksuotuosius įkainius (0,07 Eur / km be PVM arba 0,08 Eur / km su PVM). Projekto įgyvendinimo metu taikomi fiksuotieji įkainiai nekeičiami, išskyrus atvejus, kai keičiasi kuro ir (ar) susisiekimo viešuoju transportu išlaidoms taikomas PVM tarifas ir (arba) kai vadovaujamasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams taikomoms fiksuotųjų įkainių ar fiksuotųjų sumų nustatymo metodikomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovaujančiajai arba audito institucijoms nustačius, kad fiksuotojo įkainio ir (arba) fiksuotosios sumos dydis ar jų taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (tais atvejais, kai fiksuotojo įkainio ir (arba) fiksuotosios sumos dydis turėjo būti mažesnis arba kitaip taikomas, patikslintas dydis ar jo taikymo sąlygos taikomi supaprastintai apmokamoms Projekto išlaidoms, patirtoms nuo dydžio ar jo taikymo sąlygų patikslinimo įsigaliojimo dienos, apmokėti). |
| 6. |
Darbo užmokestis |
Darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos už personalo, pasamdyto ar priskirto išskirtinai projekto veikloms vykdyti ir administruoti projektą bei vykdyti projekto viešinimo veiklas, faktiškai projekte dirbtą laiką ( darbo užmokestis, socialinio draudimo mokesčiai, taip pat kitos pagal teisės aktus numatytos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos, jeigu jos atitinka įprastą projekto vykdyto ir partnerio darbo užmokesčio politiką) gali būti finansuojamos. Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą projekte.
Valstybinių institucijų darbuotojų darbo užmokesčio atitinkamos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tokia apimtimi, kiek jos yra susijusios su veikla, kurios atitinkama valdžios institucija nevykdytų, jeigu toks projektas nebūtų vykdomas.
Darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Planuojant darbo užmokestį gali būti remiamasi Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, panašių projektų duomenimis, (arba) pareiškėjo ir (arba) partnerio pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (arba) pareigas (pavyzdžiui, pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 6 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar pan.). Paraiškoje turi būti pateikiama informacija apie kiekvienai pareigybei (funkcijoms) ar jų grupei planuojamą darbo valandų (dienų, mėnesių) įgyvendinant projektą skaičių ir planuojamą darbo valandos (dienos, mėnesio) vidutinį įkainį ir paaiškinama, kokiu pagrindu ir (arba) kokia metodika vadovaujantis apskaičiuotas planuojamas vidutinis darbo valandos (dienos, mėnesio) įkainis bei pridedami (kai reikalinga) tai įrodantys dokumentai.
Atostogų ir papildomų poilsio dienų darbo užmokesčio išlaidos priskaičiuojamos ir bus deklaruojamos bei apmokamos supaprastintai taikant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų fiksuotųjų normų nustatymo tyrimo ataskaitoje Nr. FN-005 (2017 m. liepos 20 d. redakcija), skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriaus „Tyrimai“ poskyryje „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimai“), nustatytus kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų koeficientus (fiksuotąsias normas). Projekto įgyvendinimo metu taikomos fiksuotosios normos nekeičiamos, išskyrus atvejus, kai vadovaujamasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams taikomoms fiksuotųjų normų nustatymo metodikomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovaujančiajai arba audito institucijoms nustačius, kad fiksuotosios normos dydis ar jos taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (tais atvejais, kai fiksuotosios normos dydis turėjo būti mažesnis arba kitaip taikomas, patikslintas dydis ar jo taikymo sąlygos taikomi supaprastintai apmokamoms Projekto išlaidoms, patirtoms nuo dydžio ar jo taikymo sąlygų patikslinimo įsigaliojimo dienos, apmokėti).
|
| Netiesioginės projekto išlaidos |
||
|
Netiesioginės išlaidos |
Tinkamos finansuoti projekto netiesioginės išlaidos yra tokios išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms įgyvendinti, tačiau yra būtinos projektui įgyvendinti ir galima nustatyti jų ryšį su tiesioginėmis projekto išlaidomis. Į netiesiogines išlaidas negali būti įtrauktos jokios tiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos. Netiesioginių išlaidų nustatymo metodas turi būti pasirinktas (ir kai reikalinga pagrįstas) ir nurodytas paraiškoje. Metodai, kuriuos naudojant galima nustatyti projekto netiesiogines išlaidas, numatyti MAFT 276 punkte: remiantis faktinėmis netiesioginėmis išlaidomis (MAFT 276.1 ir 276.2. papunkčiai) arba taikant fiksuotojo dydžio normą (MAFT 276.3.1., 276.3.2. ir 276.3.3 papunkčiai). Jei projekto netiesioginėms išlaidoms nustatyti pasirenkamas MAFT 276.3.1. papunktyje numatytas metodas, projekto netiesioginės išlaidos turi būti pagrįstos vadovaujantis CPVA patvirtintos Netiesioginių išlaidų fiksuotojo dydžio normos nustatymo ir taikymo metodikos, kuri skelbiama www.cpva.lt (aktuali redakcija: https://www.cpva.lt/eee-ir-norvegijos-finansiniai-mechanizmai-2014-2021-m./dokumentai/682/act719?sqid=994b3627fada2d63b94793688db3b709c08413e2), nuostatomis. Netiesioginių išlaidų pavyzdžiai: bendrų organizacijos išlaidų, susijusių su infrastruktūra (pvz. elektros energijos, gamtinių dujų, šildymo, vandens, valymo, apsaugos, patalpų priežiūros, ryšių ir kitos išlaidos), smulkiosios biuro įrangos bei kanceliarinių išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su horizontaliomis organizacijos veiklomis, tokiomis kaip administracinis ir finansų valdymas, žmogiškieji ištekliai, mokymai, teisinės konsultacijos ir kt., dalis, tenkanti projekto įgyvendinimui. |
|
50. Išlaidos, būtinos projektui administruoti, numatytos 49 punkte 3-6 išlaidų kategorijose, (pvz. projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos už laiką, dirbtą administruojant projektą, su projekto administravimo reikmėmis susijusių prekių įsigijimo išlaidos, projekto administravimo paslaugų išlaidos, partnerių iš Valstybių donorių išlaidų patikrinimo (audito) išlaidos (kai taikoma), kitos su projekto administravimu susijusios išlaidos), yra laikomos tiesioginėmis projekto išlaidomis. Bendra išlaidų, būtinų projektui administruoti, suma negali viršyti 10 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
51. Išlaidos projekto viešinimui, numatytos 49 punkte 3-6 išlaidų kategorijose, yra laikomos tiesioginėmis projekto išlaidomis ir yra tinkamos finansuoti, kai yra patiriamos atliekant MAFT 260-264 p. numatytus būtinus informavimo apie projektą veiksmus.
52. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio pareiškėjas (projekto vykdytojas) ir (arba) partneris pagal teisės aktus negalės įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti, yra tinkamas finansuoti iš mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų.
53. Visais atvejais netinkamos finansuoti išlaidos nurodytos MAFT XIX skyriaus trečiajame skirsnyje.
54. Projekto išlaidos pagal projekto vykdytojo pateiktą mokėjimo prašymą galės būti apmokamos taikant išlaidų kompensavimo su avansu ar be avanso ir (arba) sąskaitų apmokėjimo būdą. Išlaidų apmokėjimo tvarka ir išlaidų apmokėjimo būdas (-ai) bus nustatyti projekto įgyvendinimo sutartyje.
55. Viso projekto įgyvendinimo metu, projekto vykdytojas turi galimybę prašyti avansinio mokėjimo, neviršijančio 30% projektui skirtų mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų sumos (jei avanso išmokėjimas bus numatytas projekto įgyvendinimo sutartyje), kuri vėliau bus įskaitoma pripažinus tinkamomis finansuoti deklaruotas išlaidas pagal MAFT 300 punkto nuostatas. Kartu su avanso mokėjimo prašymu (jei bus teikiamas), turės būti pateiktas avanso draudimo dokumentas (kai taikoma pagal MAFT 289.2. papunkčio nuostatas). Jei projektui bus išmokamas avansas, projekto vykdytojas privalės kredito įstaigoje turėti atskirą sąskaitą projektui skiriamoms finansavimo lėšoms tvarkyti.
56. Projekto partneris (-iai) iš Valstybės donorės ir (arba) projekto dalyvis (-iai) iš Valstybės donorės už projekto įgyvendinimo metu patirtas išlaidas galės atsiskaityti MAFT 292-294 punktuose nustatyta tvarka bei vadovaujantis Procesų darbo grupės parengta atmintine, skelbiama: https://www.cpva.lt/eee-ir-norvegijos-finansiniai-mechanizmai-2014-2021-m./dokumentai/682/act690?sqid=994b3627fada2d63b94793688db3b709c08413e2).
57. Projekto partneris (-iai) ne iš Lietuvos ar Valstybių donorių, už projekto įgyvendinimo metu patirtas išlaidas turės atsiskaityti MAFT 296 punkte nustatyta tvarka, pateikiant nepriklausomo auditoriaus pasirašytą išvadą dėl išlaidų tinkamumo finansuoti (pagal Procesų darbo grupės parengtą formą).
VI. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PRIĖMIMAS, PROJEKTŲ VERTINIMAS IR ATRANKA
58. Kvietimas teikti paraiškas „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ skelbiamas interneto svetainėje www.eeagrants.lt ir www.cpva.lt.
59. Mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšos šio kvietimo projektams bus skiriamos dviejų etapų konkurso būdu:
60. Pirmame etape vertinimui pateikiama tik projekto koncepcija:
60.1. siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas per DMS tiesioginiu būdu (online) turi užpildyti Procesų darbo grupės parengtą nustatytos formos koncepcijos paraišką (Gairių 1 priedas) ir kartu su priedais (jei taikoma) ją turi pateikti per DMS iki kvietime teikti koncepcijas nurodytos datos. Pateikusiam koncepciją pareiškėjui per DMS nedelsiant išsiunčiamas koncepcijos registravimo patvirtinimo pranešimas, kuriame nurodomas koncepcijai suteiktas unikalus kodas. Jei DMS/NORIS funkcionalumai nėra užtikrinami, pareiškėjas apie užregistruotą koncepciją ir jai suteiktą unikalų kodą informuojamas raštu, kuris siunčiamas nurodytu kontaktinio asmens el. pašto adresu.
60.2. kitais nei per DMS būdais ir priemonėmis pateikta koncepcija nebus priimta ir bus grąžinama pareiškėjui. Jei laikinai nėra užtikrintos DMS funkcinės galimybės ir dėl to pareiškėjai negali pateikti koncepcijos ar jos priedo (-ų) paskutinę koncepcijos pateikimo termino dieną, CPVA koncepcijų pateikimo terminą pratęsia 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudaro galimybę koncepcijas ar jų priedus pateikti kitu būdu bei apie tai informuoja pareiškėjus per DMS arba raštu, jei nėra įdiegtos arba neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės;
60.3. pareiškėjas kvietime nurodytais CPVA telefonais, raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu gali pateikti klausimus dėl finansavimo skyrimo sąlygų, taip pat su koncepcijos pildymu bei kitų su finansavimo skyrimu susijusius klausimus;
61. Pateiktų projektų koncepcijų vertinimą atliks mažiausiai du CPVA paskirti nepriklausomi ekspertai, remdamiesi šiais kriterijais (vertinimo metodika pateikta Gairių 5 priede):
62. Maksimalus projekto koncepcijai skiriamas įvertinimas yra 100 balų. Įvertinus projekto koncepcijas, bus sudaryti du reitingų sąrašai (po vieną kiekvienai krypčiai). Į antrą etapą pereina ir teikti pilnas paraiškas bus kviečiamos 10 aukščiausiais balais įvertintų koncepcijų (po 5 iš kiekvienos krypties), kurių surinktų balų suma negali būti mažiau nei 60 balų. Jei žemiau nei 10 vieta esančių koncepcijų balų suma sutampa su dešimtoje vietoje esančios koncepcijos balų suma, paraiškas pateikti kviečiamos visos vienodą balų skaičių surinkusios koncepcijos. Jei atrinktų koncepcijų bendras biudžetas yra mažesnis nei finansavimo krypčiai skirtos lėšos, koncepcijos kviečiamos teikti paraiškas tol, kol panaudojamas turimas finansavimo krypties biudžetas. Jeigu dviejų vertintojų koncepcijai suteikti vertinimo balai skiriasi daugiau kaip 30 procentų, kuris skaičiuojamas dviejų vertintojų balų skirtumą lyginant su didesniu skirtu balu, tuomet CPVA paskirs trečią nepriklausomą vertintoją. Tokiu atveju koncepcijai suteikiamas balas yra artimiausius balus suteikusių balų vidurkis.
63. Apie koncepcijų vertinimo rezultatus pareiškėjai informuojami per DMS. Jei DMS/NORIS funkcionalumai nėra užtikrinami, pareiškėjas apie koncepcijos vertinimo rezultatus informuojamas raštu, kuris siunčiamas nurodytu kontaktinio asmens el. pašto adresu.
64. Antrame etape atrinktų koncepcijų pareiškėjai bus kviečiami pateikti pilną projekto paraiškos paketą:
64.1. Atrinktos koncepcijos pareiškėjas, pakviestas pateikti pilną projekto paraišką, per DMS tiesioginiu būdu (online) turi užpildyti Procesų darbo grupės parengtą nustatytos formos paraišką (tipinė paraiškos forma pateikta Gairių 2 priede), kurią kartu su priedais turi pateikti per DMS iki kvietime teikti pilną projekto paraišką nurodyto termino, kuris nebus trumpesnis nei 2 (du) mėnesiai. Pateikusiam paraišką pareiškėjui per DMS nedelsiant išsiunčiamas paraiškos gavimo patvirtinimo pranešimas;
64.2. kitais nei per DMS būdais ir priemonėmis pateikta paraiška nebus priimta ir bus grąžinama pareiškėjui. Jei laikinai nėra užtikrintos DMS funkcinės galimybės ir dėl to pilnas projektų paraiškas pakviesti pateikti pareiškėjai negali pateikti paraiškos ar jos priedo (-ų) paskutinę paraiškos pateikimo termino dieną, CPVA paraiškos pateikimo terminą pratęsia 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudaro galimybę paraiškas ar jų priedus pateikti kitu būdu bei apie tai informuoja pareiškėjus per DMS arba raštu, jei nėra įdiegtos arba neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės.
65. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti šiuos priedus:
65.1. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (tuo atveju, kai išlaidos bus patiriamos atliekant (viešuosius) pirkimus (išskyrus išlaidas, kurios bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai), planuojamos išlaidos turi būti pagrįstos atliktais rinkos tyrimais);
65.2. šių Gairių 21 punkte nurodyto turinio partnerystės sutarties projekto kopiją (jei partnerystės sutartis iki paraiškos pateikimo yra pasirašyta – pasirašytos sutarties kopiją) ar ketinimų sudaryti tokią sutartį dokumentą;
65.3. įsipareigojimą prie projekto įgyvendinimo prisidėti nuosavomis lėšomis įrodančius dokumentus, nurodant nuosavo indėlio dydį, procentą bei lėšų šaltinį (pvz. savivaldybės tarybos sprendimo kopija, paskolos sutarties kopija, privataus investuotojo lėšas pagrindžiantys dokumentai, įstaigos (organizacijos), prisidedančios nuosavu įnašu, vadovo pasirašytas įsipareigojimas ar kt.);
65.4. įrodymus / informaciją, jog objekte / patalpose, kuriose bus vykdomos mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų investicijos, pareiškėjas / partneris turės teisę vykdyti paraiškoje numatytą veiklą (t. y. naudoti objektą, patalpas pagal paraiškoje numatytą paskirtį);
65.6. sutarties, kuria numatytas įsipareigojimas suteikti vietos bendruomenei galimybę naudotis nekilnojamojo turto paslaugomis per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir bent penkerius metus po jo, kopija;
65.7. įstaigos vadovo pasirašyta laisvos formos pažyma apie per paskutinius finansinius metus iš veiklos analogiškos planuojamai projekte (jei tokia veikla buvo vykdoma ir projekto metu bus toliau plėtojama / tobulinama ir pan.) gautas pajamas;
66. Pagal pirmą finansavimo kryptį (projektams, atkuriantiems ir kultūriniams tikslams pritaikantiems nekilnojamąjį kultūros paveldą iš kultūros vertybių registro) Pareiškėjas taip pat turi pateikti:
66.1. pareiškėjo teisės į žemės sklypą ir (ar) statinį nuosavybės arba kitą nekilnojamojo turto valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų kopijas (jei taikoma);
66.2. jei statinys ar sklypas, kuriame numatoma atlikti statybos darbus, Pareiškėjui (partneriui) priklauso ne nuosavybės teise, turi būti pateikta šio turto valdymo / naudojimo sutarties kopija ir (ar) turto valdytojo raštiškas sutikimas vykdyti projekto veiklas (jei toks sutikimas nėra išreikštas turto perdavimo valdyti / naudotis sutartyje). Turto valdymo sutartis ir (ar) turto valdytojo raštiškas sutikimas vykdyti projekto veiklas (jei toks sutikimas nėra išreikštas turto perdavimo valdyti / naudotis sutartyje) turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui skaičiuojant nuo projekto veiklų finansavimo pabaigos ir įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;
66.3. jei statinys, kuriame numatoma atlikti statybos darbus, turi bendraturčių, turi būti pateikta statinio bendraturčių sutikimo vykdyti statybos darbus kopija;
66.4. tvarkybos darbų projekto, parengto ir patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ patvirtinimo“ (toliau – Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“), nustatyta tvarka, arba statinio projekto, kurio sudėtinė dalis yra tvarkybos darbų projektas, parengto ir patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ bei Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“, nustatyta tvarka, kopiją. Teikiama visos sudėties statinio projekto elektroninė versija (PDF formatu ar kitu formatu, kurį būtų galima peržiūrėti naudojantis Microsoft Office programine įranga);
66.5. leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, išduoto vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2014 „Leidimų atlikti tvarkybos darbus išdavimo taisyklės“, nustatyta tvarka, kopiją;
66.6. statybą leidžiančio dokumento, išduoto vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, nustatyta tvarka ir atvejais, jeigu kultūros paveldo objekte numatoma atlikti tvarkomuosius statybos darbus, kopiją. Privaloma pateikti, jeigu leidimas atlikti tvarkomuosius statybos darbus yra privalomas;
67. Pagal antrą finansavimo kryptį (projektams, kultūriniams tikslams pritaikantiems vietas, neįtrauktas į kultūros vertybių registrą) Pareiškėjas taip pat turi pateikti:
67.1. pareiškėjo teisės į žemės sklypą ir (ar) statinį nuosavybės arba kitą nekilnojamojo turto valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų kopijas (jei taikoma);
67.2. jei statinys ar sklypas, kuriame numatoma atlikti statybos darbus, pareiškėjui (partneriui) priklauso ne nuosavybės teise, turi būti pateikta šio turto valdymo / naudojimo sutarties kopija ir (ar) turto valdytojo raštiškas sutikimas vykdyti projekto veiklas (jei toks sutikimas nėra išreikštas turto perdavimo valdyti / naudotis sutartyje). Turto valdymo sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui skaičiuojant nuo projekto veiklų finansavimo pabaigos ir įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;
67.3. jei statinys, kuriame numatoma atlikti statybos darbus, turi bendraturčių, turi būti pateikta statinio bendraturčių sutikimo vykdyti statybos darbus kopija;
67.4. jei projekte numatomi statybos darbai ir statinio projektą rengti privaloma, tačiau jis dar nėra parengtas ir patvirtintas, teikiama patvirtintos statinio projektavimo užduoties kopija. Jei statinio projekto rengti neprivaloma, vietoj statinio projektavimo užduoties pateikiamos planuojamų atlikti statybos darbų pagrindinės techninės specifikacijos;
67.5. jei projekte numatomi statybos darbai ir statinio projektą rengti privaloma, tačiau jis dar nėra parengtas ir patvirtintas, teikiami statybos darbų projektavimui reikalingi dokumentai:
67.5.1. specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, kurie taikomi projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje (jei taikoma);
67.6. jei projekte numatomi statybos darbai ir statinio projektas dar nėra parengtas ir patvirtintas ar statinio projekto rengti neprivaloma, teikiami numatomų sutvarkyti patalpų brėžiniai iš inventorinės bylos ar/ir orientaciniai numatomos sutvarkyti aplinkos planai/brėžiniai/schemos bei preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai, kuriuose nurodytos orientacinės planuojamų atlikti darbų kainos, arba dokumentai, kuriuose nustatyti orientaciniai statybos darbų kiekiai ir jų kainos;
67.7. jei projekte numatomi statybos darbai ir statinio projektas yra parengtas, statinio projekto, parengto ir patvirtinto STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka, kopiją. Teikiama visos sudėties statinio techninio projekto elektroninė versija (PDF formatu ar kitu formatu, kurį būtų galima peržiūrėti naudojantis Microsoft Office programine įranga);
67.8. jei yra parengtas statinio projektas bei yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, išduotas Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, nustatyta tvarka, kartu pateikiama statybą leidžiančio dokumento kopija;
68. Paraiškų vertinimą vadovaudamasis MAFT XVII skyriaus nuostatomis organizuos CPVA. Vertinimas atliekamas vertintojams pildant Gairių 3, 4 ir 6 prieduose pateiktas vertinimo lenteles.
69. Paraiškos vertinimo metu CPVA gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus. Pareiškėjas privalo pateikti šią informaciją ir (arba) dokumentus per CPVA nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 3 d. d. Susirašinėjimas tarp CPVA ir pareiškėjo vertinimo metu vyksta per DMS.
70. Naudos ir kokybės vertinimą atliks mažiausia du nepriklausomi ekspertai. Paraiškos bus vertinamos balais, vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais, kurie projektų vertinimo metu negali būti keičiami. Maksimalus galimas balų skaičius pagal kiekvieną kriterijų yra nurodytas Gairių 6 priede. Didžiausia projektui pagal visus projekto naudos ir kokybės vertinimo kriterijus galima skirti balų suma yra 100 balų. Privaloma surinkti mažiausia balų suma šio kvietimo projektams yra 60 balų. Iš abiejų krypčių atrinkus po dvi paraiškas, turinčias aukščiausius balus (2 iš 1 krypties ir 2 - iš 2 krypties), visos kitos projektų paraiškos bus atrenkamos remiantis aukščiausiu surinktu balu, neatsižvelgiant į tai, kuriai krypčiai paraiška buvo teikiama. Jeigu projektai surenka vienodą balų skaičių, ir visiems finansuoti nepakanka kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšų sumos, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį prioritetinį projektų atrankos kriterijų, o jei projektai vienodai įvertinti pagal šį prioritetinį kriterijų, pirmenybė suteikiama projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį kriterijų. Jei pagal visus prioritetinius projektų atrankos kriterijus tokie projektai įvertinti vienodai ir jeigu kvietimo lėšų sumos neužtenka visiems iš jų finansuoti, tuomet projektai išdėstomi pagal paraiškos gavimo DMS laiką (pirmiau įrašoma anksčiau pateikta paraiška). Jeigu dviejų vertintojų projektui suteikti vertinimo balai skiriasi daugiau kaip 30 procentų, kuris skaičiuojamas dviejų vertintojų balų skirtumą lyginant su didesniu skirtu balu, tuomet CPVA paskirs trečią nepriklausomą vertintoją. Tokiu atveju projektui suteikiamas balas yra artimiausius balus suteikusių balų vidurkis.
72. Vertinimo terminas gali būti pratęstas CPVA sprendimu, jei:
72.1. dviejų etapų konkurso būdu buvo gautas ženkliai didesnis nei įprasta koncepcijų skaičius (daugiau nei 150 koncepcijų);
72.2. jei atliekant paraiškų vertinimą dėl tam tikrų vertinimo nuostatų išaiškinimo buvo kreiptasi į Finansinių mechanizmų valdybą, Programos partnerį, Koordinavimo instituciją ar kitas susijusias institucijas. Tokiu atveju vertinimo terminas pratęsiamas tam terminui, kuris praėjo nuo kreipimosi dienos iki atsakymo gavimo dienos.
73. Sprendimą dėl finansavimo skyrimo projektams, kuriems pritarė projektų atrankos komitetas ir kurie atitinka projektų naudos ir kokybės, projektų tinkamumo finansuoti ir administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, priima CPVA.
74. Paraiška atmetama ir kiti kriterijai nevertinami, jei nustatoma:
74.1. paraiška neatitinka bent vieno bendrojo ar specialaus projektų atitikties kriterijaus (tinkamumo), nurodyto Gairių 4 priede;
74.2. pareiškėjas neatitinka bent vieno administracinės atitikties kriterijaus, nurodyto Gairių 3 priede;
74.3. pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidinančią informaciją arba pareiškėjas ar su paraiška (planuojamu įgyvendinti projektu) susiję asmenys siekia gauti informaciją, kurią CPVA laiko konfidencialia, arba neteisėtai bando daryti įtaką vertinimo rezultatams ar vertintojams;
75. Su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta finansuoti iš mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų, CPVA sudarys dvišalę projekto įgyvendinimo sutartį. Bendrosios sąlygos patvirtintos CPVA direktoriaus pavaduotojo 2019 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 2019 / 20-3-1 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo arba 2014–2021 m. Norvegijos mechanizmo bendrųjų sąlygų patvirtinimo“. Specialiosios sąlygos yra išdėstytos Gairių 10 priede.
76. Jei pareiškėjas atsisako pasirašyti projekto sutartį arba jos nepasirašo per CPVA nustatytą terminą arba per nustatytą terminą neįvykdo iki projekto sutarties sudarymo numatytų įvykdyti sąlygų (neįvykdo išlygos ar nepateikia informacijos ir dokumentų, kuriais įrodomas išlygos įvykdymas), sprendimas dėl projekto finansavimo laikomas negaliojančiu.
77. Projekto įgyvendinimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis MAFT XVIII skyriaus nuostatomis.
78. Projekte turi būti numatyti su projekto tęstinumu susiję stebėsenos rodikliai, kurie turi būti įtraukti į paraiškos 5 dalį ir kurių reikšmės turės būti užtikrintos arba pasiektos projekto tęstinumo laikotarpiu, t. y. 5 metus po projekto pabaigos. Projekto tęstinumo rodiklius paraiškoje turi numatyti pats pareiškėjas, atsižvelgdamas į projekto tikslą, veiklas ir siektinus rezultatus (pvz.: auditorijos įtraukimo, vietos identiteto vystymo, kultūrinės edukacijos, kultūrinio verslumo, visuomenės gerovės). Projekto vertinimo metu, suderinus su pareiškėju, tęstinumo rodikliai gali būti koreguojami.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
79. Pareiškėjas (projekto vykdytojas) CPVA sprendimus gali apskųsti MAFT 429 punkte nustatyta tvarka.
80. Gairių priedai:
80.1. Koncepcija finansuoti iš 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų (pildoma per DMS online), 1 priedas;
80.2. Paraiška finansuoti iš 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų (pildoma per DMS online), 2 priedas;