Administracinė byla Nr. eA-5326-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02618-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-106 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) policininku dirbantis A. M. (A. M.) ir kitas bendraverslininkas R. N. (R. N.) pareiškėjo vardu už didelius procentus skolindavosi pinigus, vėliau pradėjo reketuoti pareiškėją grąžinti skolas, grasindami pareiškėjui sufabrikuoti baudžiamąją bylą (pasodinti į kalėjimą) arba pareiškėją sumuši / nužudyti.
3. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas neatliko pareigos surinkti naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai nesurinko ir nevertino pareiškėjo prašymą patvirtinančios ar paneigiančios informacijos, susijusios su baudžiamųjų bylų fabrikavimo tendencijų ir teisėsaugos institucijų efektyvumo, galimybės apskritai kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje, esant neteisėtiems pareigūnų veiksmams.
4. Pasak pareiškėjo, jo nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės apsaugos“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
5. Pareiškėjas nurodė, kad turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus sveikatai / gyvybei dėl negrąžintų skolų, o tai, pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, ypač, kai persekiojimo dalyvis yra teisėsaugos pareigūnas (t. y. valstybė).
7. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai neatitiko Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos taikymo nuostatų. Pareiškėjui gresiantys veiksmai neatitinka „persekiojimo“ apibrėžimo Įstatymo nuostatų prasme, nėra aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas, pasak Migracijos departamento, taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
8. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas gali naudotis kilmės valstybės apsauga. Pareiškėjo nurodyta išvykimo iš kilmės valstybės priežastis (didelė piniginė skola) yra ekonominio pobūdžio. (duomenys neskelbtini), kaip ir Lietuvoje, egzistuoja teisinių priemonių sistema, nustatanti atsakomybę už pareigų nevykdymą. Atsakomybės vengimas nėra pagrindas gauti tarptautinę apsaugą. Dėl pareiškėjo baimės būti sužalotam, Migracijos departamentas paaiškino, kad smurto veiksmai savaime neprilygsta persekiojimui pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste.
9. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, surinktą iš keleto šaltinių, kurie tarpusavyje neprieštarauja (yra darnūs). Migracijos departamentas nerado informacijos, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos sistema būtų pripažinta neveiksnia, neefektyvia ir nesugebančia atlikti savo tiesioginių funkcijų. Migracijos departamento nuomone, nėra pagrindo manyti, kad valstybės institucijos pareiškėjui negalėtų ar nenorėtų suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo jam gresiančių veiksmų iš nevalstybinių subjektų.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas, detaliai aprašęs byloje surinktus dokumentus bei ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjas skolingas pinigų privatiems asmenims, o vien tik privačių asmenų galimas persekiojimas negali būti pagrindas prieglobsčio suteikimui. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo nurodomas persekiotojas policininkas galėtų veikti prieš pareiškėją tik kaip privatus asmuo, o tai nėra priežastis suteikti prieglobstį.
12. Teismas konstatavo, kad išvados, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, turinys įrodo, jog Migracijos departamentas įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją. Teismas pripažino pagrįstomis Migracijos departamento išvadas, kad kilmės valstybėje pareiškėjui negresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, taip pat negresia pavojus, kuris būtų susijęs su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas tyrimą atliko formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamento pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
15. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas turėjo vadovautis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turėjo būti įvertinta ar prieglobsčio prašytojo pareiškimai neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas turėjo nustatyti, ar įvyko įvykiai, patvirtinantys baimės patirti persekiojimą pagrįstumą (Įstatymo 83 straipsnio 4 dalis), todėl Migracijos departamentas turėjo vadovautis tikslia naujausia informacija apie kilmės valstybę, gauta iš keleto įvairių šaltinių.
16. Pareiškėjas paaiškina, kad pavojus jo sveikatai bei laisvei yra iš teisėsaugos pareigūnų (policininko). Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nesurinko ir nevertino pareiškėjo prašymą patvirtinančios ar paneigiančios informacijos, susijusios su baudžiamųjų bylų fabrikavimo tendencijų ir teisėsaugos institucijų efektyvumo, galimybės apskritai kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje, esant neteisėtiems pareigūnų veiksmams.
17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Aprašas), 77 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas turi pareigą vadovautis įgalioto tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį kilmės valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifines ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus.
18. Migracijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Migracijos departamentas nurodo, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas gali naudotis kilmės valstybės apsauga.
20. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo surinkta naujausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, Migracijos departamentas nurodo, kad teisės aktų nuostatos nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje. Migracijos departamentas vadovavosi aktualia kilmės valstybės informacija, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagal 2017 m. liepos 12 d. išvadą Nr. (15/6-12) 13PR-106RN.
21. Migracijos departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra fiksuojami tam tikri žmogaus teisių pažeidimai, taip pat ir teisėsaugos srityje, tačiau nebuvo rasta informacijos, kad tai būtų sistemingi pažeidimai, dėl kurių (duomenys neskelbtini) teisėsaugos sistema būtų pripažinta neveiksnia, neefektyvia ir nesugebanti atlikti tiesioginių savo funkcijų.
22. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla (pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra siejami su įsiskolinimu privatiems asmenims).
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento atsisakymo pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka. Mano, kad neparengus pažymos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, jo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, t. y. neišsiaiškinus pareiškėjo galimybių pasinaudoti veiksminga ir efektyvia teisine sistema kilmės valstybėje, bei neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjo persekiotojas yra valstybė (policijos pareigūnas). Migracijos departamentas atsiliepime paaiškino, kad nerado informacijos, jog teisėsaugos sistema pareiškėjo kilmės valstybėje būtų neefektyvi. Nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento visais atvejais rengti pažymą apie padėtį kilmės valstybėje.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo po to, kai Migracijos departamentas priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją į jo kilmės valstybę, nustačius, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (pasibaigus Šengeno vizos galiojimui).
27. Pareiškėjas pirmos apklausos metu Migracijos departamentui paaiškino, kad kilmės valstybėje turėjo neoficialų verslą ir su verslu susijusių skolų, vienas verslo partnerių buvo policininkas. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti skolų perėmimo dokumentus, todėl 2015 m. lapkričio mėn. buvo stipriai sumuštas, buvo grasinama susidorojimu ir pasodinimu į kalėjimą. Pareiškėjas paaiškino, kad į policiją nesikreipė, nes tai beprasmiška, taip pat nesikreipė ir į medikus, mėnesį gulėjo namuose ir niekur nėjo, o 2016 m. draugo pagalba gavo vizą ir įsikūrė Švedijoje.
28. Antros apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio mėn. buvo sumuštas, kai pasakė, kad neturi pinigų grąžinti skolai. Pasak pareiškėjo, vienas pažįstamas pasakė, kad pareiškėjo padėtis yra be išeities, t. y. kad pareiškėjo nepaliks ramybėje, jį arba padarys neįgaliu, arba pasodins į kalėjimą. Pareiškėjas pripažino, kad yra skolingas savo verslo partneriams, nori Europoje viską pradėti iš naujo ir grąžinti skolą, o grįžti į kilmės valstybę negali ir nemato prasmės, nes ten neturi kur gyventi, viską pardavė.
29. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Sprendimas buvo priimtas remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2017 m. liepos 12 d. išvada, kurioje buvo nurodyta, kad nėra galimybės surinkti objektyvių duomenų, kurie pagrįstų arba paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo turimų didelių skolų ir su tuo susijusių pareiškėjo baimių, tačiau konkrečioje situacijoje šios aplinkybės buvo vertinamos kaip labiau tikėtinos nei netikėtinos ir laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais.
30. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus išvadoje taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjo baimė kilmės valstybėje patirti smurto veiksmus yra visiškai pagrįsta, tačiau šie smurto veiksmai savaime neprilygsta persekiojimui pabėgėlio statuso taikymo nuostatų prasme. Buvo daroma išvada, kad pareiškėjas gali naudotis savo kilmės valstybės apsauga. Ši išvada grindžiama tuo, kad remiantis Migracijos departamento surinkta informacija pareiškėjo kilmės valstybėje sistemingų pažeidimų teisėsaugos srityje nėra, todėl negalima išvada, kad teisėsaugos sistema šioje šalyje yra neefektyvi. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo buvo nurodyta, kad nenustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
31. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 86 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Iš šios nuostatos matyti, kad prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįsta baimė grįžti į valstybę, kurios pilietis jis yra, turi būti susijusi ne su bet kokiomis minėtoje valstybėje įvykusiomis aplinkybėmis, bet su prieglobsčio prašytojo persekiojimu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Taigi pabėgėlio statuso suteikimas siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Pareiškėjas Migracijos departamentui nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo persekiojimu dėl minėtų priežasčių, todėl nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.
32. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės, kad pareiškėjui bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.
34. Dėl visiškai pagrįstos baimės, kad pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento išvadomis, kad šio papildomos apsaugos suteikimo pagrindo nagrinėjamu atveju taip pat nėra.
35. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
36. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose atkreipia dėmesį, kad grėsmė sveikatai, be kita ko, kyla iš policijos pareigūno. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose jį prilygina valstybei, todėl mano, kad kilmės valstybėje jam yra ne saugu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad apklausų metu Migracijos departamentui pareiškėjas nenurodė, jog smurtavo būtent policijos pareigūnas. Smurtas prieš pareiškėją, remiantis jo pasakojimais, pasireiškė tik vieną kartą. Pareiškėjas nurodė, kad buvo sumuštas, tačiau į medikus nesikreipė.
37. Migracijos departamento pripažinimas, kad pareiškėjui kyla pagrįsta baimė kilmės valstybėje patirti smurtą dėl negrąžintų skolų, nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali kankinimo grėsmė.
38. Iš pareiškėjo paaiškinimų, duotų Migracijos departamentui apklausų metu matyti, kad pareiškėjas nenori grįžti į kilmės valstybę iš esmės dėl socialinio ir ekonominio pobūdžio priežasčių (pareiškėjas ten viską pardavė, neturi kur gyventi, pareiškėjo verslas kilmės valstybėje buvo neoficilaus, be to, vėliau tapo ir nesėkmingas, Europoje pareiškėjas nori pradėti viską iš naujo, kad galėtų grąžinti skolas). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).
39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento išvada, kad baimė patirti sankcijas dėl skolų negrąžinimo nėra pagrindas gauti tarptautinę apsaugą.
40. Papildomos apsaugos suteikimui, be Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (bent vienos iš jų), taip pat būtina nustatyti, kad valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, taikant veiksmingą teisinę sistemą 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).
41. Migracijos departamentas nurodė, kad pagal surinktą informaciją, nėra duomenų, kad pareiškėjo kilmės valstybėje teisinė sistema būtų neefektyvi, todėl konstatavo, kad pareiškėjas gali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga. Pareiškėjas mano, kad tokia Migracijos departamento išvada yra nepagrįsta, nes Migracijos departamentas neparengė pažymos apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Atitinkamai, buvo nepakankamai įvertinti pareiškėjo teiginiai dėl galimybių kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas nebuvimo.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieną kartą, gavus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, turi būti atliekamas išsamus tyrimas, nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai (Aprašo 115 punktas). Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d.) 99 punkte nurodyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, t. y. atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, patikrinti duomenis apie prieglobsčio prašytoją, Aprašo VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatyta tvarka surinkti reikiamą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir atlikti kitus privalomus veiksmus, nurodytus minėtame punkte.
43. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl to, ar Migracijos departamentas nustatyta tvarka surinko reikiamą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nepagrįstai neparengė informacinio pobūdžio pažymos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, todėl negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas gali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad vienas iš jo neoficialaus verslo partnerių, kuriam pareiškėjas skolingas didelę sumą pinigų, yra policijos pareigūnas.
44. Kaip minėta, informacijos apie kilmės valstybę surinkimą reglamentuoja Aprašo VIII skyriaus trečio skirsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju aktualus Aprašo 168 punktas, be kita ko, nustatantis, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad minėtos pažymos rengimas arba nerengimas priklauso nuo specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinio poreikio (atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo prašymo motyvus ir kitą informaciją). Tai reiškia, kad minėtos pažymos rengimas pagal Aprašo nuostatas nėra privalomas ir priklauso Migracijos departamento diskrecijai.
45. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo parengta minėta informacinio pobūdžio pažyma savaime nereiškia, kad nebuvo surinkta reikiama informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, vadovaujantis Aprašo 167 punkte nustatytais reikalavimais.
46. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar kilmės valstybė negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, yra teisiškai reikšminga tik tuo atveju, jei, nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nustatomos aplinkybės, įtvirtintos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.
47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija