LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BALANDŽIO 16 D. ĮSAKYMO NR. 3D-218 „DĖL MELIORACIJOS TECHNINIO REGLAMENTO MTR 1.12.01:2008 „MELIORACIJOS STATINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO“

PAKEITIMO

 

2023 m. spalio 13 d. Nr. 3D-677

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Melioracijos techninį reglamentą MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės  patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Tvenkinių, tvenkinių hidrotechnikos statinių techninės priežiūros reikalavimus nustato Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“, bei Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio  30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo.“

2. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

8. Melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.

3. Pakeičiu II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

II SKYRIUS

TEISĖS AKTAI.

4. Pakeičiu 9–10 punktus ir juos išdėstau taip:

9. Reglamentas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais:

9.1. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu;

9.2. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu;

9.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

9.4. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu;

9.5. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu;

9.6. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu;

9.7. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymu;

9.8. Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio  30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“;

9.9. Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinėmis taisyklėmis LAND 2-95, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“;

9.10. Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“;

9.11. Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“ patvirtinimo“;

9.12. Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 3D-4 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.07.01:2015 „Melioracijos statinių statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“;

9.13. Melioracijos techniniu reglamentu MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3D-2 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo“;

9.14. Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.11.01:2006 „Melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.11.01:2006 „Melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“;

9.15. Sausinamosios melioracijos projektavimo taisyklėmis ir hidrotechnikos statinių projektavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 „Dėl melioracijos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“;

9.16. Melioracijos statinių techninių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-228 „Dėl Melioracijos statinių techninių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams taisyklių“;

9.17. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

9.18. Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“.

10. Reglamente vartojamos sąvokos:

10.1. Melioracijos statiniai – melioracijai naudojamos sureguliuotos upės, melioracijos grioviai, įskaitant kanalizuotuosius melioracijos griovius, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, polderiai, tiltai, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, kontroliniai drenažo šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti inžineriniai statiniai, įtraukti į valstybės melioracijos inžinerinių statinių apskaitą.

10.2. Melioracijos statinių techninė priežiūra – melioracijos statinių savininko, kito naudotojo ir (ar) kitų subjektų taikomų organizacinių ir techninių priemonių visuma melioracijos statinių techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrintas šių statinių funkcionavimas per visą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką.

10.3. Melioracijos statinių naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekamas tikrinimas, siekiant nustatyti, ar melioracijos statinių techninė būklė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo ir kitų teisės aktų bei melioracijos techninių dokumentų reikalavimus.

10.4. Melioracijos griovio priežiūros juosta – pagriovio ruožas, prasidedantis nuo griovio šlaito viršutinės briaunos, reikalingas melioracijos technikai (ekskavatoriui, šienapjovei, krūmų smulkinimo mechanizmui ir kt.) dirbti ir iš griovio iškasamoms sąnašoms skleisti.

10.5. MelGIS duomenų bazė – susistemintas ir pagal geoinformacinių sistemų principus metodiškai sutvarkytas melioracijos srities grafinių ir atributinių (tekstinių) duomenų rinkinys, kaupiamas ir laikomas kompiuterinėse laikmenose.

10.6. Kitos reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose ir melioracijos techniniuose reglamentuose.“

5. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:

13. Nuolatinės apžiūros atliekamos vadovaujantis metų pradžioje sudarytais melioracijos statinių techninių apžiūrų planais (grafikais). Grafikas sudaromas atsižvelgiant į kadastro vietoves ir pabaseinius taip, kad per metus būtų apžiūrėti visi savivaldybės teritorijoje esantys ir patikėjimo teise valdomi antžeminiai melioracijos statiniai, drenažo žiotys ir požeminių drenažo rinktuvų trasos. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti.“

6. Pakeičiu 18–20 punktus ir juos išdėstau taip:

18. Techninės priežiūros rastus melioracijos statinių statybos defektus, atsiradusius garantiniu eksploatavimo laiku, šalina rangovas savo lėšomis.

19. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninę priežiūrą organizuojantis (atliekantis) techninis prižiūrėtojas privalo turėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išduotą ar pripažintą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

20. Techninis prižiūrėtojas, atradęs piktybiškai gadinamus, ardomus ar naikinamus melioracijos statinius, melioruotoje žemėje be projekto ir derinimo statomus statinius, įrengiamus nepratekančius dirbtinius vandens telkinius, tiesiamus kabelius, dujotiekius ir kitus inžinerinius tinklus bei komunikacijas, privalo apie tai pranešti institucijai, vykdančiai melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą. Apie vandens teršėjus, nuotekų išleidimą į melioracijos griovius ir drenažą techninis prižiūrėtojas praneša regiono aplinkos apsaugos departamentui.“

7. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

22. Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Žemės sklypo savininkui priklausantys (toliau – privatūs) melioracijos statiniai atpažįstami savivaldybės išduotuose planuose pagal sutartinius ženklus.“

8. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

27. Pastebėti defektai žymimi melioracijos planuose raidėmis, vadovaujantis šio reglamento 1 priedo 1.3, 2.3, 3.3 punktuose nurodytomis jų reikšmėmis. Prireikus gedimai aprašomi detaliau, pastaboms ir aprašymams naudojamas atskiras popieriaus lapas, prisegamas prie pagrindinio plano. Savininkas ar techninis prižiūrėtojas pasirašo plane nurodydamas techninės apžiūros datą.“

9. Pakeičiu 29–38 punktus ir juos išdėstau taip:

29. Žemės savininkas ar kitas naudotojas turi teisę gauti informaciją melioracijos statinių techninės priežiūros klausimais.“

30. Privačių melioracijos statinių priežiūros darbai (drenažo žiočių, vandens nuleistuvų išvalymas rankiniu būdu, melioracijos griovių ir pagriovių šienavimas ir kiti) atliekami, gedimai šalinami, melioracijos statiniai remontuojami bei rekonstruojami žemės savininko ar nuomininko lėšomis.

31. Žemės savininkas gali pasinaudoti valstybės finansine parama jam nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remontui ir priežiūrai atlikti.

32. Melioracijos grioviai (toliau – grioviai) ar sureguliuoti upeliai yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai, todėl juos saugant:

32.1. draudžiama važinėti per melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius nenustatytose ir neįrengtose vietose, jų šlaituose ganyti gyvulius ir kūrenti ugnį;

32.2. nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio melioracijos griovio ar sureguliuoto upelio apsaugos zona, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, įrengti nepratekančius dirbtinius vandens telkinius.

33. Nuolatinių, sezoninių ir neeilinių apžiūrų metu apžiūrint melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius, tikrinama:

33.1. grunto sąnašų, augmenijos, bebrų užtvankų, akmenų ir kitų pašalinių daiktų, trukdančių normaliam vandens tekėjimui, atsiradimas melioracijos griovyje ar sureguliuotame upelyje;

33.2. šlaitų išplovimas ir nuslinkimas;

33.3. aukštaūgė augmenija (medžiai, krūmai, piktžolės) ant šlaitų ir pagriovyje;

33.4. paviršinio vandens latakai;

33.5. drenažo žiotys;

33.6. statinius žymintys stulpeliai;

33.7. galimi vandens teršimo židiniai.

34. Remontuojant melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius atstatomi jų projektiniai parametrai, iš melioracijos griovio vagos pašalinant grunto sąnašas, augmeniją ir įvairius kliuvinius, išvalomos drenažo žiotys, pašalinami medžiai ir krūmai nuo melioracijos griovių šlaitų ir melioracijos griovio apsaugos zonos, sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas.

35. Rekonstruojant melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius, be 34 punkte aprašytų darbų, reikiamose vietose gilinama vaga, perstatomos drenažo žiotys, rinktuvų ruožuose prie apžėlusių (apželdintų) melioracijos griovių ar sureguliuotų upelių šlaitų (20 m nuo žiočių) moliniai vamzdžiai keičiami neperforuotais plastikiniais.

36. Krūmai ir nukirstų krūmų kelmai ar nupjautų medžių kelmai nuo melioracijos griovių ar sureguliuotų upelių šlaitų neraunami (gali būti frezuojami), nes taip būtų smarkiai gadinami šlaitai ir sunku atstatyti buvusius melioracijos griovio parametrus.

37. Augmenija melioracijos griovių ar sureguliuotų upelių šlaituose ir vagoje neturi trukdyti vandeniui tekėti ir didinti jo šiurkštumą. Aukštaūgės piktžolės ir krūmai melioracijos griovių šlaituose ir pagrioviuose yra nepageidautini, išskyrus medžius didelio nuolydžio sureguliuotuose upeliuose.

38. Melioracijos griovių ar sureguliuotų upelių šlaitus ir pagriovius būtina kasmet šienauti. Šienavimas vykdomas nuo liepos 1 d. iki spalio 1 d.“

10. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:

43. Už bebrų užtvankas melioracijos grioviuose ar sureguliuotose upeliuose ir jų padarytą žalą atsakingi medžioklės plotų naudotojai.“

11. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:

53. Bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsaugos zona, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, įrengti nepratekančius dirbtinius vandens telkinius tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės administracija po 5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius).“

12. Pakeičiu 61 punktą ir jį išdėstau taip:

61. Pritaikant drenažo tinklą prie kitų statinių (pastatų, kelių ir panašiai) ir inžinerinių tinklų, drenažo sistema pertvarkoma taip, kad rinktuvai, patenkantys po pastatais, rekonstruojami taip, kad jie šiuos pastatus apeitų. Rinktuvų ir sausintuvų susikirtimai su linijiniais statiniais yra leidžiami, tačiau, pertvarkant juos, persikirtimų skaičius turi būti minimalus, sausintuvai grupuojami. Rinktuvų ir sausintuvų persikirtimuose su inžineriniais tinklais turi būti išlaikyti saugūs vertikalieji atstumai, ne mažesni kaip 1 m. Susikirtimų su kitais statiniais ir inžineriniais tinklais vietose rinktuvų ruožai projektuojami iš neperforuotų plastiko vamzdžių ne žemesnės kaip SN8 žiedinio standumo klasės. O sausintuvų ruožai projektuojami iš perforuotų plastiko vamzdžių ne žemesnės kaip SN8 atsparumo klasės su geotekstilės filtru. Minimalus pertvarkomo drenažo rinktuvo ar sausintuvo ilgis 5 m nuo statinio briaunos arba inžinerinio tinklo ašies.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                           Kęstutis Navickas