Administracinė byla Nr. eAS-25-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03860-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno technologijos universitetui, Vilniaus Gedimino technikos universitetui, Vilniaus universitetui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. B. 2017 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir atsakovas) 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas).

II.

2017 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą (I t., b. l. 50–54) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“ galiojimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – ir VGTU) viešai informavo, jog pradėjo P. B. habilituoto daktaro laipsnio panaikinimo procedūrą, akivaizdu, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra grindžiamas tik prielaidomis. Mokslo įstaiga atliko parengiamuosius veiksmus Sprendimo vykdymui: parengė tvarką, kaip galėtų būti naikinami moksliniai laipsniai, šią tvarką pateikė VGTU Senatui tvirtinti. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo Sprendimo pagrindu artimiausiu metu bus priimtas VGTU sprendimas dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pareiškėjui Baršauskui panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad panaikinus sprendimą dėl mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų itin sudėtingas ir reikalaujantis naujo teisminio ginčo inicijavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje būtų proporcingas ir neapsunkintų atsakovo padėties, tretiesiems asmenims netrukdytų vykdyti jų funkcijų, tik užtikrintų efektyvią esamos faktinės situacijos apsaugą bei neleistų apsunkinti teismo sprendimo įgyvendinimo.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi (I t., b. l. 60–62) pareiškėjo P. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir sustabdė 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“ galiojimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba įpareigojo VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo. Pareiškėjas nurodė, kad VGTU atliko parengiamuosius veiksmus skundžiamo Sprendimo vykdymui: parengė tvarką, kaip galėtų būti naikinami moksliniai laipsniai, šią tvarką pateikė VGTU Senatui tvirtinti.

Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog šiuo atveju nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų sudėtingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, neapsunkina atsakovo ir trečiųjų asmenų padėties bei nepažeidžia viešojo intereso. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

IV.

Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atskiruoju skundu (I t., b. l. 64–71) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 4 dalimi, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju būtina gauti atsakovo nuomonę, todėl įpareigojo ją pateikti iki 2017 m. lapkričio 23 d., tačiau nepateikus nuomonės dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą, teismas 2017 m. lapkričio 24 d. priėmė nutartį dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo taikymo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismui 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustačius, kad būtina gauti atsakovo nuomonę, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 4 dalimi, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas teisme buvo gautas 2017 m. lapkričio 17 d., todėl turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 1 d. Teismas neturėjo jokios imperatyvios pareigos priimti teismo nutartį 2017 m. lapkričio 24 d., nesulaukęs net atsakovo nuomonės, kurios pateikimą būtinu pripažino dar 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi ir kuri nebuvo pateikta dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas skubotai tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo priemonių taikymo ir priimdamas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį iš esmės rėmėsi tik prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentais ir tokiu būdu pažeidė viešąjį ir trečiųjų asmenų interesus.

Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą vertino tik pareiškėjo motyvus ir visiškai neargumentuodamas atmetė akademinės bendruomenės interesą. Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimą viešasis interesas - tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Akademinė bendruomenė yra visuomenės dalis, todėl darytina išvada, kad teismas, nevertindamas jos intereso, nevertino galimo viešo intereso svarbos.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi sustabdė skundžiamą Sprendimą, taigi nei Kultūros ministerija, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo informuoti autorius, kurių intelektinius kūrinius pareiškėjas monografijoje panaudojo netinkamai, sistemingai ir dideliu mastu. Teismas, priimdamas nutartį, nenagrinėjo ir apsiribojo tik abstrakčiu trečiųjų asmenų (autorių), kurių teisės buvo pažeistos, intereso būti informuotiems apie padarytą pareiškėjo akademinės etikos pažeidimą vertinimu konstatuodamas, kad „nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma užtikrinimo priemonė yra proporcinga, neapsunkina atsakovo ir trečiųjų asmenų padėties bei nepažeidžia viešojo intereso“. Teismas, apsiribodamas tokiu abstrakčiu vertinimu, nepaisė autorių teisės sužinoti apie jų pažeistas teises.

Vadovaujantis mokslo ir studijų institucijų autonomijos principu, nepriklausomai nuo atsakovo priimamų sprendimų, pačios institucijos turi teisę spręsti suteikto mokslinio laipsnio panaikinimo klausimą. Nei atsakovo priimto Sprendimo galiojimo sustabdymas, nei panaikinimas neįpareigoja mokslo ir studijų institucijų stabdyti suteikto mokslinio laipsnio panaikinimo procedūros. Atsakovo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje neturi jokio faktinio pagrindo, paremtas vien prielaidomis, neatitinka proporcingumo principo ir tik apsunkina trečiųjų asmenų teise sužinoti apie pažeistas jų autorines teises.

Pareiškėjas P. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą (III t., b. l. 9–13), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį nesulaukęs atsakovo nuomonės. Pareiškėjas pažymi, kad teismas laiku ir tinkamai informavo atsakovą apie priimtą skundą bei nurodė terminą (iki 2017 m. lapkričio 23 d.) pareikšti nuomonę dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atsakovas prašymą dėl procesinio termino pratęsimo pateikė 2017 m. lapkričio 24 d., t. y. jau praleidęs terminą nuomonei pareikšti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nuomonės dėl prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikumo su prašymu atnaujinti praleistą terminą teismui nėra pateikęs iki šiol. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nepaisė autorių teisės žinoti apie jų pažeistas teises. Nei atskirajame skunde, nei skundžiamame Sprendime atsakovas nepaaiškina, apie kokius konkrečiai autorių ir jų teisių pažeidimus yra kalbama. Aplinkybė, ar yra padarytas pažeidimas bus nustatyta nagrinėjamoje byloje ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės teismas priims galutinį sprendimą, todėl, pareiškėjo nuomone, teiginys, kad kitų asmenų teisės yra pažeistos, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas atskirajame skunde nepaaiškino, koks viešasis interesas ginamas nagrinėjamoje byloje. Vien tai, kad atsakovo tyrimas buvo plačiai komentuojamas žiniasklaidoje, nereiškia, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl viešojo intereso gynimo. Iš atskirojo skundo turinio neaišku, kokiu būdu, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pažeidžiamas viešasis interesas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas atskirajame skunde nepagrindė būtinumo skundžiamą Sprendimą vykdyti skubiai, nepaaiškino, kokia žala gali kilti Sprendimą įvykdžius po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nagrinėjant atskirąjį skundą vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“ galiojimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵‑222/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, suformulavo reikalavimą panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“, kuriuo nuspręsta informuoti pareiškėją bei kitus asmenis apie nustatytus P. B. akademinės etikos pažeidimus, apie asmenis, nukentėjusius nuo tokių akademinės etikos pažeidimų, bei įpareigoti VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė neturės jokios įtakos būtent jo skunde suformuluotų reikalavimų užtikrinimui (jų patenkinimo atveju), t. y. nesutrukdytų įvykdyti sprendimą teismui panaikinus ginčijamą atsakovo priimtą sprendimą. Ginčijamas sprendimas nenustato pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, nesukuria jam kitų tiesioginių teisinių pasekmių. Be to, pagal esamą bylos medžiagą prašymo teikimo metu pareiškėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Tokio pagrindo egzistavimo, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis). Teiginiai apie VGTU parengtą (rengiamą) mokslinių  laipsnių naikinimo tvarką, taip pat nepatvirtina realios žalos grėsmės. Tokios tvarkos rengimas ar jos sukūrimas savaime jokiems asmenims nesukelia teisinių pasekmių, kol nepradėtos atitinkamos procedūros konkretaus asmens atžvilgiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenustatęs tam įstatymo numatyto pagrindo. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, teismo nutartis naikinama, o prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjo P. B. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas