vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

Nutarimas

DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
2006 M. GRUODŽIO 21 D. NUTARIMO NR. O3-92 „DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS“ PAKEITIMO

2014 m. gruodžio 19 d. Nr. O3-942

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 ir 12 punktais ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Vandens skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. O5-371 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimo“, Komisija n u t a r i a:

1. Pakeisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika) ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Metodika įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., išskyrus 31.2.2, 20.1, 20.2, 28, 29, 32, 45.8, 62.1.9–62.1.35 punktus;

2.2.  Metodikos 31.2.2, 20.1, 20.2, 28, 29, 32, 45.8, 62.1.9–62.1.35 punktai įsigalioja
2016 m. sausio 1 d.;

2.3. Ūkio subjektas iki 2016 m. sausio 1 d. teikdamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektus, privalo vadovautis šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos nuostatomis ir:

2.3.1. nuostata, kad palūkanos skaičiuojamos už investicijoms suteiktus banko kreditus konkretiems verslo vienetams ir paslaugoms, atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas. Būtinosiomis palūkanų sąnaudomis pripažįstamos palūkanų sąnaudos, mokamos už įsipareigojimus, kurių suma neviršija 70 proc. vandens tiekėjo ataskaitinio laikotarpio balanse rodomos turto vertės. Palūkanų normos dydis ribojamas paskutinio mėnesio prieš kainų projekto pateikimą Komisijai Lietuvos banko paskelbtomis nefinansinėms korporacijoms suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normomis;

2.3.2. nuostata, kad netiesioginės sąnaudos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms proporcingai pagal tiesiogines verslo vienetų ir paslaugų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas;

2.3.3. nuostata, kad bendrosios (administracinės) sąnaudos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms proporcingai pagal tiesiogines verslo vienetų ir paslaugų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas;

2.3.4. nuostata, kad normatyvinis pelnas skaičiuojamas nuo kiekvieno verslo vieneto ir paslaugos būtinųjų sąnaudų, taikant 5 proc. pelno normą, atskaičius pelno mokestį;

2.3.5. nuostata, kad kitos veiklos (išskyrus ilgalaikio turto perleidimo pelną ir trumpalaikio turto pardavimo pajamas bei sąnaudas) leistinas pelningumas yra 5 proc. Kitos veiklos pelningumas tikslinamas, koreguojant Kitos veiklos sąnaudas. Jeigu faktinės Kitos veiklos sąnaudos yra mažesnės už suskaičiuotas su 5 proc. pelningumu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būtinosios sąnaudos mažinamos faktinių ir suskaičiuotų Kitos veiklos sąnaudų skirtumu;

2.4. Ūkio subjektas, teikdamas iki 2016 m. sausio 1 d. nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų perskaičiavimo projektus, privalo vadovautis šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos nuostatomis, išskyrus 57.9 ir 57.10 punktų nuostatas. Perskaičiuojant iki 2016 m. sausio 1 d. nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, atsižvelgiama į normatyvinio pelno, skaičiuojamo pagal šio nutarimo 2.3.4 punkto nuostatas, pokytį dėl Ūkio subjekto kiekvieno verslo vieneto ir paslaugos būtinųjų sąnaudų pokyčio;

2.5. Ūkio subjektas nuo 2016 m. sausio 1 d. teikdamas metines atskaitomybes už pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius, privalo vadovautis šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos nuostatomis, o iki 2016 m. sausio 1 d. metinės atskaitomybės už pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius teikiamos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašą, patvirtintą Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-218 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“;

2.6. Komisijos 2014 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. O3-213 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-174 „Dėl 2006 m. gruodžio
21 d. nutarimo Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo“ netenka galios įsigaliojus šiam nutarimui.

3. Rekomenduoti geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams iki 2016 m. sausio 1 d. suformuoti Reguliavimo apskaitos sistemą, užtikrinančią šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos reikalavimus.

Komisijos pirmininkė                                                                                                   Diana Korsakaitė

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos

2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92

(2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. O3-942

redakcija )

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO BEI paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja apskaitos atskyrimą, sąnaudų paskirstymą, su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusius reikalavimus ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainodarą.

2. Metodikos tikslas – sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytus tikslus, taip pat padidinti Lietuvos vandentvarkos ūkio investicinės aplinkos stabilumą bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros skaidrumą.

3. Metodika parengta vadovaujantis Įstatymo 9, 17, 33 ir 34 straipsniais.

4. Metodika vadovaujasi:

4.1. Ūkio subjektai, rengdami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektus ir teikdami juos derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

4.2. Ūkio subjektai, rengdami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektus ir teikdami juos derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

4.3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), derindama ir nustatydama Ūkio subjektų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas bei perskaičiuotas bazines kainas Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

4.4. savivaldybių tarybos, nustatydamos Ūkio subjektų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas bei perskaičiuotas bazines kainas Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

5. Reguliuojamų kainų paslaugų kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą.

6. Reguliuojamų kainų paslaugų atveju geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, kurios antrais ir trečiais metais tikslinamos, nustatant perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas.

7. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų kainodaros taisyklės nurodytos Metodikos 42–56 punktuose. Perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų kainodaros taisyklės nurodytos Metodikos 57–58 punktuose.

8. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos Įstatyme numatyta tvarka 3 metų laikotarpiui.

9. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai toliau kartu vadinami Ūkio subjektais.

10. Metodikoje vartojamos šios sąvokos:

10.1. Apskaitos atskyrimas reguliavimo funkcijoms atlikti – Ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, ilgalaikio turto priskyrimas verslo vienetams, juos prilyginant savarankiškiems subjektams;

10.2. Asenizacijos transporto priemonė – asenizacijos mašina ar kita speciali transporto priemonė nuotekoms surinkti iš nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų ir joms išvežti į nuotekų priėmimo vietas;

10.3. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, sutampantis su ūkio subjekto finansiniais metais;

10.4. Atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo veikla – veikla, apimanti apskaitos prietaisų priežiūrą (įrengimą, pakeitimą, taisymą, metrologines patikras), sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas parengimą ir pateikimą vartotojams ir abonentams, vandens suvartojimo ir mokėjimų apskaitą, vartotojų ir abonentų informavimą bei kitą su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimu susijusią veiklą;

10.5. Atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina – kaina, mokama už apskaitos prietaisų priežiūrą (įrengimą, pakeitimą, taisymą, metrologines patikras), sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas parengimą ir pateikimą vartotojams ir abonentams, vandens suvartojimo bei mokėjimų apskaitą, vartotojų ir abonentų informavimą bei kitas su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimu susijusias paslaugas;

10.6. Būtinosios sąnaudos – verslo vieneto mažiausios sąnaudos paslaugų bazinių kainų galiojimo laikotarpiu, būtinos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti saugiai ir patikimai, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai iš asmenų išpirkti, sudaryti abonentams ir vartotojams priimtinoms sąlygoms naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti;

10.7. Geriamojo vandens gavyba – vandens, kuris atitinka teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus arba kuris tinka šitokiam vandeniui paruošti, surinkimas iš vandeningojo sluoksnio ar natūralaus šaltinio specialiais įrenginiais;

10.8. Geriamojo vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų teisės aktais nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus bei tenkintų vandens vartotojų poreikius;

10.9. Geriamojo vandens pristatymas – visuma techninių, organizacinių priemonių, kuriomis užtikrinamas geriamojo vandens pristatymas vartotojams ir abonentams;

10.10. Geriamojo vandens nuostoliai iki vandentiekio įvado – išgauto ir abonentams bei vartotojams parduoto vandens kiekio skirtumas dėl vandens praradimo rezervuaruose, vandens ruošimo įrenginiuose, vandens tiekimo tinkluose;

10.11. Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams;

10.12. Geriamojo vandens nuostoliai daugiabučio namo tinkle – daugiabučiam namui patiekto ir vartotojams bei abonentams parduoto geriamojo vandens kiekio skirtumas;

10.13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla – atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūra ir vartotojų aptarnavimas, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas;

10.14. Investicijų grąžos norma – grąžos norma, užtikrinanti naudojamo kapitalo kainos padengimą;

10.15. Kainų reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam nustatoma bazinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina;

10.16. Nuotekų dumblas – buitinių ar komunalinių ir kitų panašios sudėties nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas;

10.17. Nuotekų dumblo tvarkymas – nuotekų dumblo tankinimas, apdorojimas prieš anaerobinį apdorojimą, anaerobinis apdorojimas ir sausinimas, džiovinimas, kompostavimas, nuotekų dumblo arba jo komposto išvežimas;

10.18. Nuotekų surinkimas – nuotekų paėmimas iš jų susidarymo vietos ir transportavimas skirstomaisiais ir magistraliniais tinklais bei asenizacijos transporto priemonėmis;

10.19. Nuotekų valymas – teršalų šalinimas iš nuotekų;

10.20. Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas;

10.21. Paslaugų kainų perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis – 12 ankstesnių mėnesių iki geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų perskaičiavimo projekto rengimo pradžios;

10.22. Paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas;

10.23. Reguliavimo apskaitos sistema – Ūkio subjekto veiklos apskaitos, apimančios apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, sistema, sukurta ir naudojama reguliavimo tikslais;

10.24. Reguliuojančioji institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, savivaldybės institucija, kurioms pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą suteikta kompetencija kontroliuoti Ūkio subjekto licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos reguliuojamos, ir nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas;

10.25. Sąnaudų vienarūšiškumas (sąnaudų homogeniškumas) – sąnaudų savybė, kuri leidžia jas grupuoti pagal bendrus požymius;

10.26. Sąnaudų paskirstymas – reguliavimo apskaitos sistemos procesas, kurio metu Ūkio subjektai ataskaitinio laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos, kitos reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos sąnaudas priskiria Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytiems verslo vienetams ir paslaugoms;

10.27. Sezoninis abonentas – abonentas, kuris per keturis mėnesius iš eilės geriamojo vandens suvartoja ne mažiau kaip 80 proc. metinio jo kiekio;

10.28. Verslo vienetas – Ūkio subjekto veiklos dalis, skirta tam tikros grupės paslaugoms teikti. Verslo vienetą sudaro visi Ūkio subjekto ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos ir (ar) procesai, susiję su šios grupės paslaugų vertės kūrimu ir tokių paslaugų teikimu galutinių paslaugų gavėjams.

Kitos šioje Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Įstatyme ir kituose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

11. Metodika netaikoma organizuojant ir tvarkant buhalterinę apskaitą ir rengiant finansinę atskaitomybę Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLĖS

12. Apskaitos atskyrimo tikslai yra:

12.1. atskleisti verslo vieneto, kaip santykinai atskiros Ūkio subjekto verslo (veiklos) dalies, veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant faktiškai gautą investicijų grąžos normą;

12.2. atskleisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų sąnaudų, įskaitant investicijų grąžos normą, formavimąsi.

13. Ūkio subjektas, įgyvendindamas apskaitos atskyrimą, privalo vadovautis šiais principais:

13.1. priežastingumo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir turtą tiesiogiai arba netiesiogiai turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios nulėmė tų pajamų uždirbimą, sąnaudų atsiradimą (susiformavimą), turto įsigijimą;

13.2. objektyvumo – Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir turto paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos ar verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolio) ir paveikti Reguliavimo apskaitos sistemos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;

13.3. pastovumo – Ūkio subjektas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią Reguliavimo apskaitos sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai:

13.3.1. dėl įvykusių reikšmingų įvykių ar aplinkybių reikia Ūkio subjekto naudojamos Reguliavimo apskaitos sistemos loginių pakeitimų;

13.3.2. Reguliuojančioji institucija reikalauja pakeisti Ūkio subjekto taikomą Reguliavimo apskaitos sistemą, kai ši neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų;

13.4. skaidrumo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų ir turto paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų ir turto paskirstymo etape ir galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti Ūkio subjekto pajamas, sąnaudas ir turtą pagal verslo vienetus ir paslaugas. Ūkio subjektas privalo užtikrinti Reguliavimo apskaitos sistemos duomenų teisingumą, tikrumą ir savalaikiškumą (įvedimą laiku);

13.5. patikimumo – Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų Ūkio subjekto finansinę būklę, joje nebūtų klaidų ir nukrypimų nuo teisės aktų reikalavimų.

13.6. kaupimo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas turi įtraukti į Reguliavimo apskaitos sistemą ir paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms, vadovaudamasis pajamų uždirbimo faktu bei neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;

13.7. naudingumo – Ūkio subjektas turi parengti ir taikyti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija būtų išsami, tinkama naudoti ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek Ūkio subjekto viduje, tiek už jo ribų.

14. Reguliavimo apskaitos sistemoje pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą leidžiama įtraukti į apskaitą tik vieną kartą – sudarant apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo ataskaitas. Ūkio subjektui draudžiama tas pačias pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą įtraukti į apskaitą daugiau kaip vieną kartą.

15. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad Reguliavimo apskaitos sistema atitiktų šios Metodikos reikalavimus. Ūkio subjektas privalo suformuoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų pateikti Metodikos IV skyriuje nurodytą informaciją bei visiškai įsitikinti apskaitos atskyrimo bei sąnaudų paskirstymo taisyklių įgyvendinimu ir Metodikos 13 punkte nurodytų principų įgyvendinimu.

16. Ūkio subjektas, vykdydamas apskaitos atskyrimą, ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą privalo paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus:

16.1. geriamojo vandens tiekimo (įskaitant perkamą vandenį) veiklos verslo vienetą. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo, išskyrus skirstant pajamas, numatyti tokias paslaugas:

16.1.1. geriamojo vandens gavyba;

16.1.2. geriamojo vandens ruošimas;

16.1.3. geriamojo vandens pristatymas (įskaitant pristatymą transporto priemonėmis);

16.2. nuotekų tvarkymo veiklos verslo vienetas. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo numatyti tokias paslaugas:

16.2.1. nuotekų surinkimas centralizuotais nuotekų surinkimo tinklais;

16.2.2. nuotekų transportavimas asenizacijos transporto priemonėmis;

16.2.3. nuotekų valymas;

16.2.4. nuotekų dumblo tvarkymas;

16.2.5. paviršinių nuotekų tvarkymas;

16.3. atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo veiklos (toliau – Apskaitos veikla) verslo vienetas;

16.4. kitos reguliuojamos veiklos verslo vienetas, kurį sudaro Ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą, bet reguliuojama pagal kitą Lietuvos Respublikos įstatymą (kiekvienai Reguliuojančiosios institucijos reguliuojamai veiklai suformuojant savarankišką verslo vienetą);

16.5. nereguliuojamos veiklos verslo vienetas, kurį sudaro Ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (visą Reguliuojančiosios institucijos nereguliuojamą veiklą formuojant kaip vieną verslo vienetą).

17. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio sąnaudas turi paskirstyti verslo vienetams ir juos sudarančioms paslaugoms, vadovaudamasis sąnaudų paskirstymo taisyklėmis, kaip nurodyta Metodikos III skyriuje.

18. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms, sudarančioms verslo vienetus, remdamasis atsiskaitymų su vartotojais ir abonentais sistemos įrašais ir apmokėjimui išrašytų sąskaitų (sąskaitų tvarkymo sistemos) informacija.

19. Ūkio subjektas ilgalaikį turtą turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms, sudarančioms verslo vienetus, pagal tai, kurių paslaugų teikimui tas ilgalaikis turtas ataskaitiniu laikotarpiu yra naudojamas. Jeigu ilgalaikio turto negalima tiesiogiai priskirti konkrečioms paslaugoms, sudarančioms verslo vienetus, ilgalaikis turtas paskirstomas, naudojant atitinkamus ilgalaikio turto paskirstymo kriterijus ir laikantis Metodikos 13 punkte nurodytų principų.

20. Ūkio subjektas ilgalaikio turto vertę verslo vienetams turi paskirstyti tokia tvarka:

20.1. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas konkrečiai paslaugai teikti ar konkretaus verslo vieneto veiklai užtikrinti, ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi tiesiogiai priskirti konkrečiai paslaugai ar konkrečiam verslo vienetui; kai ilgalaikis turtas yra susijęs su keliais verslo vienetais ar keliomis paslaugomis, jo vertė paskirstoma netiesiogiai atitinkamiems verslo vienetams ar atitinkamoms paslaugoms pagal tai, kokiu mastu ilgalaikis turtas naudojamas verslo vieneto veikloje ar paslaugos teikimo veikloje, naudojant paskirstymo kriterijus: ilgalaikio turto naudojimo laikas, personalo darbo laikas, tiesiogiai verslo vienetams ar atitinkamoms paslaugoms priskirto ilgalaikio turto vertė, kitas;

20.2. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), šio ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi proporcingai paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms pagal jiems tiesiogiai ir netiesiogiai priskirtą ilgalaikio turto vertę;

20.3. Ūkio subjektui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams, draudžiama geriamojo vandens tiekimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 16.1 punkte), nuotekų tvarkymo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 16.2 punkte), Apskaitos veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 16.3 punkte), nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 16.4 punkte), paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 16.5 punkte) priskirti (Metodikos 7 priedo C–L eilutės):

20.3.1. plėtros darbų vertę, iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;

20.3.2. prestižo vertę;

20.3.3. investicinio turto vertę;

20.3.4. finansinio turto vertę;

20.3.5. atidėtojo mokesčio turto vertę;

20.3.6. kito ilgalaikio turto vertę;

20.3.7. ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, susijusį su ilgalaikio turto perkainojimo veikla;

20.3.8. nebaigtos statybos vertę, nenaudojamų, esančių atsargose ilgalaikio turto vienetų vertę;

20.3.9. ilgalaikio turto vienetų vertės dalį, sukurtą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat sukurtą už dotacijų, subsidijų lėšas;

20.3.10. eksploatuojamo, tačiau Ūkio subjekto balanse nesančio, ilgalaikio turto vertę.

III SKYRIUS

SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO TAISYKLĖS

21. Ūkio subjektas veikloje patiriamas sąnaudas nustato, vadovaudamasis buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotais įrašais, kuriais remiantis buvo sudaryta finansinė atskaitomybė. Perkeldamas duomenis iš buhalterinės apskaitos registrų į Reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas privalo:

21.1. užtikrinti, kad būtų perkelti visi bei teisingi duomenys;

21.2. suskirstyti perkeliamas sąnaudas į Metodikos 22 punkte nurodytas sąnaudų grupes. Sąnaudas į sąnaudų grupes Ūkio subjektas turi suskirstyti, remdamasis sąnaudų vienarūšiškumu;

21.3. užtikrinti, kad Reguliavimo apskaitos sistemoje būtų galimybė patikrinti sąnaudų perkėlimo išsamumą bei teisingumą.

22. Visos Ūkio subjekto patiriamos sąnaudos Metodikos 16.1–16.3 punktuose nurodytiems verslo vienetams ir paslaugoms turi būti suskirstytos į šias sąnaudų grupes:

22.1. geriamojo vandens įsigijimo sąnaudos;

22.2. nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo sąnaudos;

22.3. elektros energijos sąnaudos;

22.4. technologinių medžiagų sąnaudos (tarp jų technologinis kuras nuotekų dumblo džiovinimui);

22.5. kuro sąnaudos;

22.6. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

22.7. einamojo remonto ir eksploatacinių medžiagų sąnaudos;

22.8. aptarnavimo (paslaugų ir darbų pagal sutartis) sąnaudos:

22.8.1.  remonto darbų pagal sutartis sąnaudos;

22.8.2.  transporto paslaugų pagal sutartis sąnaudos;

22.8.3.  laboratorijų paslaugų sąnaudos;

22.8.4.  bankų paslaugų sąnaudos;

22.8.5.  telekomunikacijų paslaugų sąnaudos;

22.8.6.  draudimo paslaugų sąnaudos;

22.8.7.  teisinių ir konsultacinių paslaugų sąnaudos;

22.8.8.  gyventojų įmokų administravimo paslaugų sąnaudos;

22.8.9.  apskaitos prietaisų keitimo ir metrologinės patikros paslaugų sąnaudos;

22.8.10. kitų paslaugų sąnaudos;

22.9. šilumos energijos sąnaudos;

22.10. personalo (darbo užmokesčio) sąnaudos;

22.11. mokesčių sąnaudos:

22.11.1. mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sąnaudos;

22.11.2. mokesčio už taršą sąnaudos;

22.11.3. socialinio draudimo įmokų sąnaudos;

22.11.4. žemės nuomos mokesčio sąnaudos;

22.11.5. nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudos;

22.11.6. įmokų į Garantinį fondą sąnaudos;

22.11.7. kitų mokesčių sąnaudos;

22.12. vandentvarkos ūkio turto nuomos sąnaudos;

22.13. finansinės sąnaudos:

22.13.1. palūkanų sąnaudos;

22.13.2. delspinigių, baudų sąnaudos;

22.13.3. kitos finansinės sąnaudos;

22.14. kitos sąnaudos:

22.14.1. personalo mokymo (atestavimo) sąnaudos;

22.14.2. darbo saugos sąnaudos;

22.14.3. kanceliarinės, pašto sąnaudos;

22.14.4. sąskaitų pateikimo, sutarčių sudarymo sąnaudos;

22.14.5. reklamos, rinkodaros, informavimo veiklos bei Ūkio subjekto tinklalapio palaikymo sąnaudos;

22.14.6. paramos, labdaros, švietimo sąnaudos;

22.14.7. tantjemų išmokų sąnaudos;

22.14.8. narystės, stojamųjų įmokų sąnaudos;

22.14.9. reprezentacijos sąnaudos;

22.14.10. likviduoto, nurašyto, esančio atsargose, užkonservuoto ilgalaikio turto sąnaudos;

22.14.11. abejotinų ir beviltiškų skolų sąnaudos;

22.14.12. atidėjinių sąnaudos;

22.14.13. kitos sąnaudos.

23. Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį priklauso nuo suteiktų (parduotų) paslaugų kiekio per tą laikotarpį, laikomos kintamomis sąnaudomis. Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį nepriklauso nuo suteiktų (parduotų) paslaugų kiekio per tą laikotarpį, laikomos pastoviomis sąnaudomis.

24. Skaičiuodamas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, Ūkio subjektas privalo taikyti Komisijos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį (pagal Metodikos 1 priedą) ir tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą.

25. Ūkio subjektas, skaičiuodamas teikiamų paslaugų sąnaudas pagal Metodiką, privalo, laikydamasis priežastingumo principo, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstyti paslaugoms, sudarančioms verslo vienetus. Jeigu tiesioginis paskirstymas nėra galimas, Ūkio subjektas, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstydamas paslaugoms, privalo naudoti atitinkamus sąnaudų paskirstymo kriterijus. Nustatydamas sąnaudų paskirstymo kriterijus, Ūkio subjektas turi naudoti objektyvią veiklos ir (arba) finansinę informaciją bei laikytis Metodikos 13 punkte nustatytų principų, ypač priežastingumo principo.

26. Ūkio subjektas, vadovaudamasis šios Metodikos 13 punkte nurodytais principais, visas patiriamas sąnaudas galutinėms paslaugoms privalo priskirti vienai iš šių kategorijų:

26.1. tiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) ir apimtį lėmė konkrečios paslaugos ir jų apimtis ataskaitiniu laikotarpiu;

26.2. atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, skirtos Ūkio subjekto atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo veiklos palaikymui (užtikrinimui).

26.3. netiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė keletos paslaugų grupė, vidinis procesas ar jų grupė, ir kurių sąsajumas su konkrečiomis paslaugomis yra netiesioginis;

26.4. bendrųjų (administracinių) sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, skirtos Ūkio subjekto bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), kurios su konkrečiomis paslaugomis neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio sąsajumo, tačiau kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė poreikis užtikrinti Ūkio subjekto organizacinės veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą;

26.5. nepaskirstytinų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, nepriskirtinos nė vienai iš Metodikos 26.1–26.4 punktuose paminėtų kategorijų ir nurodytos Metodikos 31.1.1–31.1.4 punktuose.

27. Tiesioginių sąnaudų kategorijos sąnaudų straipsnius Ūkio subjektas turi paskirstyti toms paslaugoms, kurios tiesiogiai nulėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą).

28. Netiesiogines sąnaudas Ūkio subjektas turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms, naudodamas sąnaudų paskirstymo kriterijus, objektyviausiai atspindinčius priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį tarp skirstomų netiesioginių sąnaudų bei verslo vieneto ir paslaugos. Ūkio subjektas privalo pagrįsti, kad kiekvienas netiesioginių sąnaudų paskirstymo kriterijus atitinka šios Metodikos 13 punkte numatytus principus.

29. Bendrųjų sąnaudų, kurioms Ūkio subjektas, vadovaudamasis priežastingumo principu, turi priskirti kaip galima mažiau sąnaudų, ir kurios turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. paskirstytinų sąnaudų, kategorija paskirstoma verslo vienetams ir paslaugoms pagal atitinkamam verslo vienetui ir konkrečiai paslaugai priskirtą tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų sumą.

30. Nepaskirstytinas sąnaudas, nurodytas Metodikos 31.1.1–31.1.4 punkte, Ūkio subjektas turi įtraukti į Reguliavimo apskaitos sistemą, tačiau tokias sąnaudas, jas perkeldamas iš buhalterinės apskaitos registrų į Reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas turi iš karto priskirti nepaskirstytinoms sąnaudoms.

31. Ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, draudžiama:

31.1. paslaugoms ir verslo vienetams paskirstyti sąnaudas, kurios laikomos nepaskirstytinomis ir patiriamos Ūkio subjekto investicijų grąžos sąskaita reguliuojamoje veikloje:

31.1.1. beviltiškų skolų, baudų, delspinigių sąnaudas;

31.1.2. paramos, labdaros, švietimo sąnaudas;

31.1.3. tantjemų išmokas;

31.1.4. kitas nepaskirstytinas sąnaudas;

31.2. reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms, į kurių sudėtį įeina reguliuojamų kainų paslaugos, priskirti sąnaudas, nepripažįstamas būtinosiomis, jas paskirstymo metu identifikuojant kaip nebūtinąsias sąnaudas:

31.2.1. narystės, stojamųjų įmokų sąnaudas;

31.2.2. patirtas palūkanų sąnaudas;

31.2.3. reprezentacijos sąnaudas;

31.2.4. reklamos, rinkodaros sąnaudas, išskyrus, vadovaujantis teisės aktais, privalomas informavimo veiklos sąnaudas bei Ūkio subjekto tinklalapio palaikymą;

31.2.5. likviduoto, nurašyto, esančio atsargose, užkonservuoto ilgalaikio turto sąnaudas;

31.2.6. nebaigtos statybos ilgalaikio turto sąnaudas;

31.2.7. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės, sukurtos už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat sukurtos už dotacijų, subsidijų lėšas;

31.2.8. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su perkainojimo veikla;

31.2.9. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo plėtros darbų, iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;

31.2.10. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo prestižo, investicinio turto, finansinio turto.

32. Ūkio subjektas Reguliavimo apskaitos sistemoje investicijų grąžą turi išskirti kaip atskirą sąnaudų grupę.

IV SKYRIUS

SU APSKAITOS ATSKYRIMU IR SU SĄNAUDŲ PASKIRSTYMU SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ SĄVADAS

33. Ūkio subjektas turi suformuoti ir naudoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų, pasibaigus einamojo ataskaitinio laikotarpio ketvirčiui, Reguliuojančiosios institucijos reikalavimu per 30 darbo dienų pateikti Reguliavimo apskaitos sistemos informaciją už pasibaigusią einamojo ataskaitinio laikotarpio dalį. 

34. Ūkio subjektas turi suformuoti ir naudoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija Reguliuojančiajai institucijai leistų visiškai įsitikinti Apskaitos atskyrimo taisyklių, nurodytų šios Metodikos II skyriuje, ir Sąnaudų paskirstymo taisyklių, nurodytų šios Metodikos III skyriuje, vykdymu. Reguliavimo apskaitos sistemos teikiama informacija turi atitikti šiuos kriterijus:

34.1. tinkamumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi būti naudingi ir pakankami informacijos gavėjui, vertinant Ūkio subjekto vykdomoje veikloje gautų pajamų, patirtų sąnaudų, naudojamo turto paskirstymą verslo vienetams;

34.2. patikimumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi tiksliai atspindėti Ūkio subjekto finansinę būklę, jose neturi būti reikšmingų klaidų ir nukrypimų;

34.3. palyginamumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi sudaryti galimybę nustatyti Ūkio subjekto skirtingų laikotarpių Reguliavimo apskaitos atskaitomybės duomenis;

34.4. reikšmingumo kriterijų – ataskaitose turi būti pateikiami visi reikšmingi duomenys ir informacija. Duomenys ir informacija laikoma reikšmingais, jei jų (jos) nepateikimas ar klaidingas pateikimas gali turėti įtakos priimamiems sprendimams ar vertinimams, daromiems remiantis Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) atskaitomybe.

35. Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašas (toliau – Sistemos aprašas) turi atskleisti Ūkio subjekto reguliavimo (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) apskaitoje naudojamus principus, metodus ir tvarkas, atliekant apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą. Sistemos apraše Ūkio subjektas turi nurodyti, koks laikotarpis yra laikomas Ūkio subjekto finansiniais metais. Sistemos aprašą Reguliuojančiajai institucijai Ūkio subjektas privalo pateikti su šiais neatskiriamą Sistemos aprašo dalį sudarančiais priedais:

35.1. detalus kiekvieno verslo vieneto paslaugų sąrašas ir paslaugos aprašymas. Jei Ūkio subjektas keičia verslo vieneto paslaugų sąrašą, jis privalo pateikti Reguliuojančiajai institucijai naują sąrašą, nurodydamas padarytus pakeitimus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pusės einamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

35.2. Ūkio subjekto parengtas ir veikloje naudojamas detalus, veiklos poreikiams pritaikytas pajamų, sąnaudų ir ilgalaikio turto sąskaitų planas, leidžiantis Ūkio subjektui įgyvendinti Metodikos reikalavimus reguliavimo (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) apskaitos srityje;

35.3. ilgalaikio turto ir netiesioginių sąnaudų paskirstymo kriterijų sąrašas, kuriame nurodyta kiekvieno paskirstymo kriterijaus ekonominė prasmė ir pagrįstumas;

35.4. ilgalaikio turto vienetų ir (arba) jų grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių sąrašas;

35.5. kita informacija, įrodanti, kad Ūkio subjekto suformuota Reguliavimo apskaitos sistema, kurios pagrindu verslo vienetams yra paskirstomos pajamos, sąnaudos ir ilgalaikis turtas, atitinka Metodikos reikalavimus.

36. Apie naudojamos Reguliavimo apskaitos sistemos, kurios pagrindu verslo vienetams yra paskirstomos pajamos, sąnaudos ir ilgalaikis turtas, pakeitimus Ūkio subjektas privalo pranešti Reguliuojančiajai institucijai:

36.1. teikdamas pakeistą Sistemos aprašą su priedais per 30 kalendorinių dienų nuo tokių pakeitimų dienos, jei įvykdyti pakeitimai lėmė reikšmingus skirtumus;

36.2. teikdamas Metodikos 38 punkte nurodytą metinę atskaitomybę, jei įvykdyti pakeitimai nelėmė reikšmingų skirtumų.

37. Ūkio subjektas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia Reguliuojančiajai institucijai metinę atskaitomybę, kuri turi būti pakankamai išsami, kad Reguliuojančioji institucija galėtų visiškai įsitikinti, jog ataskaitiniu laikotarpiu Ūkio subjekto naudota Reguliavimo apskaitos sistema įgyvendino Apskaitos atskyrimo taisykles, nurodytas šios Metodikos II skyriuje, ir Sąnaudų paskirstymo taisykles, nurodytas šios Metodikos III skyriuje. Ūkio subjekto metinę atskaitomybę sudaro:

37.1. Ūkio subjekto Sistemos aprašas ir vadovo raštiškas patvirtinimas, kad Ūkio subjekto veiklos ataskaitiniu laikotarpiu naudota Reguliavimo apskaitos sistema bei metinėje atskaitomybėje pateikta ataskaitinio laikotarpio informacija atitinka šioje Metodikoje nustatytų apskaitos atskyrimo taisyklių ir sąnaudų paskirstymo taisyklių reikalavimus;

37.2. ataskaitinio laikotarpio balansas (Metodikos 2 priedas (5 stulpelis);

37.3. ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita (Metodikos 3 priedas);

37.4. ataskaitinio laikotarpio netiesioginių ir bendrųjų (administracinių) sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Metodikos 4 priedas);

37.5. ataskaitinio laikotarpio vandens ir suvartoto vandens nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimų ataskaita (Metodikos 5 priedas);

37.6. ataskaitinio laikotarpio technologinių rodiklių ataskaita (Metodikos 6 priedas);

37.7. ataskaitinio laikotarpio turto duomenų ataskaita (Metodikos 7 priedas);

37.8. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo ilgalaikio turto įsigijimo vertės paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Metodikos 8 priedas);

37.9. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo ilgalaikio turto balansinės vertės paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Metodikos 9 priedas);

37.10. ataskaitinio laikotarpio personalo duomenų ataskaita (Metodikos 10 priedas);

37.11. ataskaitinio laikotarpio energetinio ūkio duomenų ataskaita (Metodikos 11 priedas);

37.12. ataskaitinio laikotarpio netiesioginių sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Metodikos 12 priedas);

37.13. ataskaitinio laikotarpio bendrųjų (administracinių) sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Metodikos 13 priedas);

37.14. ataskaitinio laikotarpio verslo vienetų ir paslaugų sąnaudų ataskaita (Metodikos 14 priedas);

37.15. Ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą. Jei geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą vykdo susijusių Ūkio subjektų grupė, tai turi būti pateiktas kiekvieno Ūkio subjekto metinis finansinių ataskaitų rinkinys bei konsoliduotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, jei toks pagal Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą, sudaromas;

37.16. Ūkio subjekto nuožiūra – kiti dokumentai ir informacija, padedantys Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti, kad Ūkio subjektas ataskaitiniu laikotarpiu vykdė Metodikoje nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir sąnaudų paskirstymo taisykles.

38. Reguliuojančiajai institucijai raštu pareikalavus, Ūkio subjektas per 10 darbo dienų privalo detalizuoti Reguliuojančiajai institucijai pateiktus dokumentus ir (arba) suteikti papildomos informacijos. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad Reguliuojančiajai institucijai teikiama informacija būtų tiksli, teisinga, pagrįsta, palyginama ir išsami.

39. Ūkio subjekto naudojamas Sistemos aprašas bei metinė atskaitomybė, išskyrus konfidencialią informaciją, yra vieša ir skelbiama Ūkio subjekto bei Reguliuojančiosios institucijos tinklalapiuose. Ūkio subjektas, teikdamas Reguliuojančiajai institucijai metinę atskaitomybę, privalo nurodyti, kokia informacija yra konfidenciali, bei nurodyti tos informacijos laikymo konfidencialia teisinį pagrindą.

40. Ūkio subjekto Reguliuojančiajai institucijai pateikta metinė atskaitomybė privalo būti patikrinta nepriklausomo audito. Ūkio subjektas privalo pateikti Reguliuojančiajai institucijai nepriklausomo audito išvadą. Šiuo atveju nepriklausomo audito patikros objektas turi būti Ūkio subjekto ataskaitiniu laikotarpiu naudotos Reguliavimo apskaitos sistemos atitikimas šiame Apraše nustatytoms taisyklėms bei metinėje atskaitomybėje teikiamų duomenų už ataskaitinį laikotarpį atitikimas Ūkio subjekto faktinei finansinei būklei Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) srityje. Nepriklausomo audito išvada yra vieša ir skelbiama Ūkio subjekto bei Reguliuojančios institucijos tinklalapiuose.

V SKYRIUS

VARTOTOJŲ IR ABONENTŲ KLASIFIKAVIMAS

41. Vartotojai ir abonentai skirstomi į kategorijas:

41.1. vartotojai:

41.1.1. vartotojai, perkantys geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučių gyvenamųjų namų įvade;

41.1.2. vartotojai, perkantys geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas butuose:

41.1.2.1. kai įrengtas atsiskaitomasis apskaitos prietaisas;

41.1.2.2. kai dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų;

41.1.3. vartotojai, perkantys geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose:

41.1.3.1. kai įrengtas atsiskaitomasis apskaitos prietaisas;

41.1.3.2. kai dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų;

41.1.4. vartotojai, kuriems nuotekų transportavimo paslauga teikiama asenizacijos transporto priemonėmis.

41.2. abonentai:

41.2.1. sezoniniai abonentai;

41.2.2. abonentai, kuriems nuotekų transportavimo paslauga teikiama asenizacijos transporto priemonėmis;

41.2.3. abonentai, perkantys geriamąjį vandenį, skirtą patalpoms šildyti ir tiekiamą vartotojams ir abonentams bei geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą vartotojams;

41.2.4. abonentai, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas buities ir komerciniams poreikiams bei perkantys geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą abonentams;

41.2.5. abonentai, perkantys geriamąjį vandenį, skirtą supilstyti į tarą ir parduoti;

41.2.6. abonentai, perkantys paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

VI SKYRIUS

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ KAINODAROS TAISYKLĖS

42. Nustatant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinę kainą, atsižvelgiama į:

42.1. atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms faktiškai priskirtų sąnaudų apimtį paskutiniais ataskaitinio laikotarpio metais;

42.2. faktiškai suteiktų atitinkamų paslaugų kiekius paskutiniais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų ataskaitinio laikotarpio metais;

42.3. lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes (išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų). Lyginamosios analizės rodiklius skaičiuoja Komisija, vadovaudamasi Komisijos patvirtintu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašu (toliau – Lyginamosios analizės aprašas). Jei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas didesnis nei Ūkio subjekto, Ūkio subjektui, įvertinus veiksnius, nurodytus Lyginamosios analizės aprašo 17 punkte, nustatoma jo grupės efektyvumą atitinkanti šių sąnaudų apimtis ir, atsižvelgiant į Ūkio subjekto veiklos plane nurodytas priemones šių sąnaudų mažinimui, laikotarpis per kurį Ūkio subjektas turi pasiekti grupės efektyvumo rodiklį. Jei Ūkio subjekto efektyvumas viršija atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumą, nustatoma Ūkio subjekto faktinių sąnaudų apimtis;

42.4. suplanuotus pokyčius Ūkio subjekto veikloje pirmaisiais reguliavimo periodo metais ir Ūkio subjekto veiklos plano įgyvendinimą bazinės kainos laikotarpiu, turėsiančius poveikį sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, apimčiai bei patiektinų paslaugų kiekio apimčiai;

42.5. po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, turinčius įtakos sąnaudų dydžiui ir struktūrai;

42.6. priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą.

43. Visos Ūkio subjekto patiriamos sąnaudos turi būti paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms, vadovaujantis Metodikos III skyriumi.

44. Kintamųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai, apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma kaip Metodikos 44.1–44.6 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai, metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 46 punkte. Sąnaudų grupių metinių apimčių suma nustatoma, kaip trejų bazinio laikotarpio metų vidurkis. Metodikos 42.3–42.5 punktų atvejais Ūkio subjektui efektyvumo užduotis nustato Reguliuojančioji institucija. Atitinkamos sąnaudų grupės, priskirtinos paslaugai, apimtis nustatoma:

44.1. geriamojo vandens įsigijimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo sąnaudų atveju:

44.1.1. atsižvelgiant į faktines sąnaudas geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms įsigyti pagal pirkimo–pardavimo sutartis, vadovaujantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainomis, nustatytomis vadovaujantis Įstatymo nuostatomis;

44.1.2. atsižvelgiant ir neviršijant Ūkio subjekto aptarnaujamos teritorijos paklausos (poreikio) atitinkamu laikotarpiu;

44.2. elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudų atveju:

44.2.1. atsižvelgiant į elektros energijos (kaip ištekliaus) įsigijimo kainas atitinkamu laikotarpiu;

44.2.2. atsižvelgiant ir neviršijant Ūkio subjekto aptarnaujamos teritorijos paklausos (poreikio) atitinkamu laikotarpiu, ir įvertinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekius, įsigyjamus iš kitų Ūkio subjektų atitinkamu laikotarpiu;

44.2.3. atsižvelgiant į geriamojo vandens nuostolių iki vandentiekio įvadų ir nuotekų infiltracijos apimtį atitinkamu laikotarpiu, nustatomą vadovaujantis Metodikos 47.4, 47.5, 47.7 punktais;

44.2.4. įvertinus efektą dėl veiklos ir plėtros plane (Metodikos 28 priedas) numatytų priemonių įgyvendinimo bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų galiojimo metais;

44.2.5. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 42.2–42.6 punktus;

44.3. technologinių medžiagų įsigijimo sąnaudų atveju:

44.3.1. atsižvelgiant į technologinių medžiagų įsigijimo kainas atitinkamu laikotarpiu;

44.3.2.             atsižvelgiant ir neviršijant Ūkio subjekto aptarnaujamos teritorijos paklausos (poreikio) atitinkamu laikotarpiu, ir įvertinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekius, įsigyjamus iš kitų Ūkio subjektų atitinkamu laikotarpiu;

44.3.3. atsižvelgiant į geriamojo vandens nuostolių iki vandentiekio įvadų ir nuotekų infiltracijos apimtį atitinkamu laikotarpiu, nustatomą vadovaujantis Metodikos 47.4, 47.5, 47.7 punktais;

44.3.4.             įvertinus efektą dėl veiklos ir plėtros plane numatytų priemonių įgyvendinimo bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų galiojimo metais;

44.3.5.             įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 42.2, 42.4–42.6 punktus;

44.4. technologinio kuro įsigijimo sąnaudų atveju:

44.4.1. atsižvelgiant į technologinio kuro įsigijimo kainas atitinkamu laikotarpiu;

44.4.2. atsižvelgiant ir neviršijant Ūkio subjekto aptarnaujamos teritorijos paklausos (poreikio) atitinkamu laikotarpiu;

44.4.3. atsižvelgiant į nuotekų infiltracijos apimtį atitinkamu laikotarpiu, nustatomą vadovaujantis Metodikos 47.5, 47.7 punktais;

44.4.4. įvertinus efektą dėl veiklos ir plėtros plane numatytų priemonių įgyvendinimo bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų galiojimo metais;

44.4.5. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 42.2, 42.4–42.6 punktus;

44.5. mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sąnaudų atveju:

44.5.1. vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais;

44.5.2. atsižvelgiant ir neviršijant Ūkio subjekto aptarnaujamos teritorijos paklausos (poreikio) atitinkamu laikotarpiu;

44.5.3. atsižvelgiant į geriamojo vandens nuostolių iki vandentiekio įvadų apimtį atitinkamu laikotarpiu, nustatomą vadovaujantis Metodikos 47.4, 47.7 punktais;

44.5.4. įvertinus efektą dėl veiklos ir plėtros plane numatytų priemonių įgyvendinimo bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų galiojimo metais;

44.5.5.      atsižvelgiant į Metodikos 42.2, 42.4–42.6 punktus.

44.6. mokesčio už taršą sąnaudų atveju:

44.6.1. vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais;

44.6.2. atsižvelgiant ir neviršijant Ūkio subjekto aptarnaujamos teritorijos paklausos (poreikio) atitinkamu laikotarpiu;

44.6.3. atsižvelgiant į nuotekų infiltracijos apimtį atitinkamu laikotarpiu, nustatomą vadovaujantis Metodikos 47.5, 47.7 punktais;

44.6.4. įvertinus efektą dėl veiklos ir plėtros plane numatytų priemonių įgyvendinimo bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų galiojimo metais;

44.6.5. atsižvelgiant į Metodikos 42.2, 42.4–42.6 punktus.

45. Pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai, apimtis vieneriems reguliuojamo periodo metams nustatoma kaip Metodikos 45.1–45.8 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai, metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 46 punkte. Sąnaudų grupių metinių apimčių suma nustatoma, kaip trejų bazinio laikotarpio metų vidurkis. Pastoviųjų reguliuojamo periodo sąnaudų nustatymui taikomi Metodikos 31 punkte nustatyti apribojimai. Metodikos 42.3–42.5 punktų atvejais Ūkio subjektui efektyvumo užduotis nustato Reguliuojančioji institucija. Atitinkamos sąnaudų grupės, priskirtinos paslaugai, apimtis nustatoma:

45.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų atveju:

45.1.1. atsižvelgiant į metinę priskaitytiną, vadovaujantis Metodikos 24 punktu ir Metodikos 1 priedu, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumą nuo atitinkamai paslaugai priskirtų ilgalaikio turto vienetų;

45.1.2. atsižvelgiant į planuojamus ilgalaikio turto vienetų nurašymus, perleidimus pirmaisiais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos galiojimo metais;

45.1.3. atsižvelgiant į Metodikos 31.2.5–31.2.10 punktuose nurodytus apribojimus;

45.1.4. vadovaujantis Metodikos 8, 9 ir 17 priedais;

45.2. einamojo remonto ir eksploatacinių medžiagų sąnaudų atveju:

45.2.1. įvertinus efektą dėl veiklos ir plėtros plane numatytų priemonių įgyvendinimo bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų galiojimo metais;

45.2.2. atsižvelgiant į Metodikos 42.1, 42.3–42.6 punktus ir vadovaujantis Metodikos 12, 13, 20, 21, 22, 23 ir 24 priedais;

45.3. remonto darbų pagal sutartis sąnaudų atveju:

45.3.1. įvertinus efektą dėl veiklos ir plėtros plane numatytų priemonių įgyvendinimo bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų galiojimo metais;

45.3.2. atsižvelgiant į Metodikos 42.1, 42.3–42.6 punktus ir vadovaujantis Metodikos 12, 13, 20, 21, 22, 23 ir 24 priedais;

45.4. turto nuomos, elektros (ne technologinėms reikmėms) ir šilumos energijos, kuro, aptarnavimo pagal sutartis paslaugų (išskyrus 45.3 punkte nurodytas sąnaudas), kitų paskirstomų sąnaudų atveju atsižvelgiant į Metodikos 42.1, 42.4–42.6 punktus ir vadovaujantis Metodikos 12, 13, 20, 21, 22, 23 ir 24 priedais;

45.5. personalo darbo užmokesčio sąnaudų atveju:

45.5.1. atsižvelgiant į Metodikos 42.1, 42.3–42.6 punktus ir vadovaujantis Metodikos 12, 13, 20, 21, 22, 23 ir 24 priedais;

45.5.2. atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskutinio ketvirčio prieš geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projekto pateikimą skelbiamus vidutinius vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos darbo užmokesčio duomenis. Kai Ūkio subjekto darbuotojų skaičius yra mažesnis už atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamosios analizės rodiklius, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali būti didesnis už Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius minėtos veiklos darbo užmokesčio duomenis. Tokiu atveju taikomas Ūkio subjekto faktinis arba atitinkamos Ūkio subjektų grupės vidutinis darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio fondas neturi viršyti sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių padauginus iš atitinkamos Ūkio subjektų grupės vidutinio darbo užmokesčio;

45.5.3. atsižvelgiant į personalo skaičiaus pokyčio poreikį dėl veiklos ir plėtros plane numatytų priemonių įgyvendinimo;

45.5.4. vadovaujantis teisės aktais, privalomojo socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokų dydžiui nustatyti;

45.6. mokesčių sąnaudų atveju:

45.6.1. vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais ir Metodikos 13, 20, 23 ir 24 priedais;

45.6.2. įvertinus efektą dėl veiklos ir plėtros plane numatytų priemonių įgyvendinimo bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų galiojimo metais;

45.7. finansinių sąnaudų atveju – įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms teikti;

45.8. investicijų grąžos atveju:

45.8.1. pagal formulę, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą r (procentais), pagal Ūkio subjekto kapitalo struktūrą (70 proc. skolinto ir 30 proc. nuosavo) bei, atsižvelgiant į atitinkamam verslo vienetui ir paslaugai priskirto reguliuojamo turto apimtį:

(1)

čia:

JR_i – investicijų grąža, priskirtina paslaugai, Lt (Eur);

i – reguliuojamų kainų paslauga;

r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;

T_i – reguliuojamo turto apimtis (reguliuojamo ilgalaikio turto balansinė vertė), priskirtina paslaugai, Lt (Eur).

45.8.2. investicijų grąžos norma nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC),

45.8.2.1. vadovaujantis formule:

                                                                         (2)

čia:

W_D – skolintas kapitalas (finansavimo skolintomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

W_E – nuosavas kapitalas (finansavimo nuosavomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

D – skolintas kapitalas, Lt (Eur);

E – nuosavas kapitalas, Lt (Eur);

R_d – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma), proc.;

R_e – nuosavo kapitalo grąža, proc.;

t – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis.

45.8.2.2. naudojant kasmet Komisijos iki liepos 1 d. nustatytą ir viešai paskelbtą skolinto kapitalo kainos (palūkanų normos) dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu. Komisija laiko, kad skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią Ūkio subjektas gali gauti ilgalaikę paskolą) atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkį. Bet kuriuo atveju Komisijos nustatyta skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma), proc., negali viršyti nuo 2004 m. spalio mėnesio iki paskutinio mėnesio, prieš nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008–2009 m. laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“;

45.8.2.3. naudojant kasmet Komisijos iki liepos 1 d. nustatytą ir viešai paskelbtą nuosavo kapitalo kainos dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu. Komisija, nustatydama nuosavo kapitalo kainą, proc.:

45.8.2.3.1. vadovaujasi formule:

                                                                                                      (3)

čia:

R_f – nerizikingų investicijų grąžos norma, proc.;

R_erp – nuosavybės rizikos premija, proc.;

β – santykinis rizikos matmuo, atspindintis ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šalies ūkio rizikingumu;

45.8.2.3.2. laikant, kad nerizikingų investicijų grąžos norma atitinka ne trumpesnės nei
10 metų Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) litais trukmės aukcionų, vykusių per paskutinius 10 metų iki paskutinio mėnesio, prieš Komisijai nustatant nuosavo kapitalo kainą, proc., vidutinio svertinio pelningumo (pagal patenkintas paraiškas) vidurkį, proc. Tuo atveju, jei per paskutinius 10 metų iki paskutinio mėnesio, prieš nustatant Komisijai nuosavo kapitalo kainą, proc., neįvyko nei vienas ne trumpesnės nei 10 metų VVP litais trukmės aukcionas, nerizikinga investicijų grąžos norma nustatoma atsižvelgiant į paskutinio ne trumpesnės nei 10 metų VVP litais trukmės aukciono, vykusio iki paskutinio mėnesio, prieš nustatant Komisijai nuosavo kapitalo kainą, proc., vidutinį svertinį pelningumą (pagal patenkintas paraiškas), proc.;

45.8.2.3.3. nustatant nuosavybės rizikos premiją, kaip šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos sumą, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip tos šalies paskutinių 20 metų iki metų, prieš nustatant Komisijai nuosavo kapitalo kainą, proc., investicijų į akcijų rinką grąžos bei tos šalies iždo obligacijų grąžos normos skirtumas, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Papildoma Lietuvos rinkos rizikos premija nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), ir šalies su išvystyta kapitalo rinka kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais;

45.8.2.3.4. palyginus santykinį rizikos matmenį, atspindintį ūkio šakos rizikingumo lygį, su bendru šalies ūkio rizikingumu, nustatytu pagal šalies su išvystyta kapitalo rinka energetikos pramonės šakų rizikos laipsnių aritmetinį vidurkį, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais;

45.8.3. Turto T apimtis, priskirtina atitinkamai paslaugai, nustatoma pagal Metodikos
17 priedą;

45.8.4.  Ūkio subjekto investicijų grąžos maksimali vertė nustatoma tokia, kad neviršytų
5 proc. nuo verslo vieneto ir paslaugos būtinųjų sąnaudų.

46. Ūkio subjekto sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamai paslaugai, apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma:

                           (4)

čia:

NC_i – būtinųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamai paslaugai, apimtis, Lt/metams (Eur/metams);

i – reguliuojama paslauga;

C_GVp,i – geriamojo vandens įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_NTp,i – nuotekų tvarkymo paslaugų įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_N(A),i – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_R,i – einamojo remonto ir eksploatacinių medžiagų sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_A,i – aptarnavimo (paslaugų ir darbų pagal sutartis) sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_Tch,i – technologinių medžiagų sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_E,i – elektros energijos sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_K,i – kuro sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_Š,i – šilumos energijos sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_P,i – personalo sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_T,i – mokesčių sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_FIN,i – finansinės sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_TN,i – turto nuomos sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

C_O,i – kitos paskirstomos sąnaudos, priskirtinos paslaugai, Lt/metams (Eur/metams);

JR_i – investicijų grąža, priskirtina paslaugai, Lt/metams (Eur/metams).

47. Reguliuojamų kainų paslaugos metinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų galiojimo laikotarpio kiekis nustatomas, atsižvelgiant į:

47.1. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų paskutinio ataskaitinio laikotarpio faktinį realizuotą kiekį;

47.2. priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias realizuoto kiekio faktinius apimties pokyčius, pagrįstumą;

47.3. priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias realizuotino kiekio apimties būsimus pokyčius, pagrįstumą;

47.4. geriamojo vandens nuostolių iki vandentiekio įvadų faktinę ataskaitinio laikotarpio apimtį, tačiau ne didesnę negu 20 proc.;

47.5. faktinę ataskaitinio laikotarpio nuotekų tinkluose infiltracijos apimtį, tačiau ne didesnę nei 20 proc., o esant mišriai kanalizacijai – ne didesnę nei 35 proc. Komisija, atsižvelgusi į veiklos planą, turi teisę Ūkio subjektams nustatyti užduotis nuostoliams vandens tinkluose ir infiltracijai nuotekų tinkluose mažinti;

47.6. efektą dėl veiklos plane numatytų priemonių įgyvendinimo pirmaisiais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų galiojimo metais;

47.7. faktinius, tačiau ne didesnius kaip 10 proc., geriamojo vandens nuostolius daugiabučių namų tinkluose, susidarančius dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisų paklaidų arba į faktinius, tačiau ne didesnius kaip 5 proc., geriamojo vandens nuostolius daugiabučių namų tinkluose, jei daugiabučiuose namuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Jei nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema įrengta dalyje daugiabučių namų, geriamojo vandens nuostoliai daugiabučių namų tinkluose suskaičiuojami kaip svertinis daugiabučių namų, kuriems skaičiuojami 10 proc. ir daugiabučių namų, kuriems skaičiuojami 5 proc. nuostoliai daugiabučio namo tinkluose, vidurkis.

48. Ūkio subjektai, vadovaudamiesi Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Komisijai pateikia patvirtintus veiklos planus:

48.1. Veiklos ir plėtros planui įgyvendinti naudojamos šios lėšos:

48.1.1. sukauptas ilgalaikio turto nusidėvėjimas;

48.1.2. Valstybės subsidijų ir dotacijų lėšos;

48.1.3. Savivaldybės subsidijų ir dotacijų lėšos;

48.1.4. paskolos;

48.1.5. Europos Sąjungos fondų lėšos;

48.1.6. kitos nuosavos lėšos.

48.2. Ūkio subjektai veiklos plano vykdymui turi pasirinkti optimalius lėšų šaltinius, sąlygojančius mažiausią kapitalo kainą, atsižvelgus į galimybę gauti finansavimo lėšas.

48.3. Ūkio subjektas veiklos plano vykdymo ataskaitą už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pateikia Komisijai ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos. Jei veiklos planas nebuvo įvykdytas ar įvykdytas nevisiškai, Komisija, atsižvelgusi į veiklos plano vykdymo vertinimo kriterijus (pardavimai, vartotojų ir abonentų skaičius, būtinosios sąnaudos) ir į motyvuotus Ūkio subjekto paaiškinimus, derindama ir (ar) nustatydama Apskaitos veiklos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas naujam bazinės kainos reguliavimo periodui, turi teisę įvertinti neįvykdytų priemonių įtaką bazinei kainai ir ją koreguoti.

48.4. Veiklos ir plėtros plane numatytų vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijos ir plėtros projektų, finansuojamų Europos Sąjungos fondų lėšomis, sąnaudos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėje kainoje vertinamos tik ta apimtimi, kuri nedidina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų.

48.5. Veiklos ir plėtros plane numatyti vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijos projektai, finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis, turi sumažinti Ūkio subjektų eksploatacines sąnaudas.

49. Reguliuojamų paslaugų kaina baziniam laikotarpiui nustatoma:

                                                                                                          (5)

čia:

K_i – reguliuojamos paslaugos kaina, Lt/vnt. (Eur/vnt.);

RR_i – būtinųjų pajamų, gautinų iš reguliuojamų paslaugų, apimtis, Lt/metus (Eur/metus);

Q_i – reguliuojamų paslaugų kiekis, m³/metus.

50.  Geriamojo vandens tiekimo veiklos kainos atveju:

50.1. geriamojo vandens tiekimo paslaugų kaina vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo paslaugas daugiabučiuose namuose, diferencijuojama priklausomai nuo atsiskaitymo vietos:

50.1.1. kai vartotojai su Ūkio subjektu už geriamojo vandens tiekimo paslaugas atsiskaito pagal butuose įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, į kainą įskaičiuojami faktiniai, tačiau ne didesni kaip 10 proc., leistini geriamojo vandens nuostoliai daugiabučių namų tinkluose, susidarantys dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisų paklaidų. Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėti nuostoliai negali būti didesni kaip 5 proc.;

50.1.2. kai vartotojai su Ūkio subjektu už geriamojo vandens tiekimo paslaugas atsiskaito pagal daugiabučio namo geriamojo vandens įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, leistini nuostoliai daugiabučiuose namuose į kainą nėra įskaičiuojami;

50.2. geriamojo vandens tiekimo paslaugų kaina vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo paslaugas daugiabučių gyvenamųjų namų įvade, vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo paslaugas butuose ir vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose bei abonentams, perkantiems geriamąjį vandenį, skirtą patalpoms šildyti ir tiekiamą vartotojams ir abonentams bei geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą vartotojams, skaičiuojama įvertinant valstybinių gamtos išteklių mokesčio, priskiriamo šioms vartotojų ir abonentų grupėms, būtinąsias sąnaudas;

50.3. geriamojo vandens tiekimo paslaugų kaina abonentams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo paslaugas buities ir komerciniams poreikiams bei perkantiems geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą abonentams, skaičiuojama įvertinant valstybinių gamtos išteklių mokesčio, priskiriamo šiai abonentų grupei, būtinąsias sąnaudas;

50.4. geriamojo vandens tiekimo paslaugų kaina abonentams, perkantiems geriamąjį vandenį, skirtą supilstyti į tarą ir parduoti, skaičiuojama įvertinant valstybinių gamtos išteklių mokesčio, priskiriamo šiai abonentų grupei, būtinąsias sąnaudas;

50.5. geriamojo vandens tiekimo paslaugų kaina vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo paslaugas butuose ir vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose, skaičiuojama įvertinant gyventojų įmokų administravimo būtinąsias sąnaudas;

50.6. pagal formulę:

                                                                                             (6)

čia:

K_GVTi – geriamojo vandens tiekimo kaina vartotojų ir abonentų kategorijai, Lt/m³ (Eur/m³);

NC_GVTi – būtinųjų sąnaudų, priskirtų geriamojo vandens tiekimo veiklai, apimtis vartotojų ir abonentų kategorijai Lt/metams (Eur/metams);

Q_GVTi – parduotų geriamojo vandens tiekimo veiklos paslaugų kiekis vartotojų ir abonentų kategorijai, m³.

51. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainų atveju:

51.1. Nuotekų tvarkymo paslaugų kaina vartotojams, perkantiems nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose, diferencijuojama priklausomai nuo atsiskaitymo vietos:

51.1.1. kai vartotojai su Ūkio subjektu už nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal butuose įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, į kainą įskaičiuojami faktiniai, tačiau ne didesni kaip 10 proc., leistini geriamojo vandens nuostoliai daugiabučių namų tinkluose, susidarantys dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisų paklaidų. Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėti nuostoliai negali būti didesni kaip 5 proc.;

51.1.2. kai vartotojai su Ūkio subjektu už nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal daugiabučio namo geriamojo vandens įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, leistini nuostoliai daugiabučiuose namuose į kainą nėra įskaičiuojami;

51.2. nuotekų tvarkymo paslaugų kaina vartotojams, perkantiems nuotekų tvarkymo paslaugas butuose ir vartotojams, perkantiems nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose, skaičiuojama įvertinant gyventojų įmokų administravimo būtinąsias sąnaudas;

51.3. pagal formulę:

                                                                                                (7)

čia:

K_NTi – nuotekų tvarkymo kaina vartotojų ir abonentų kategorijai, Lt/m³ (Eur/m³);

NC_NTi – būtinųjų sąnaudų, priskirtų nuotekų tvarkymo veiklai, apimtis vartotojų ir abonentų kategorijai, Lt/metams (Eur/metams);

Q_NTi – parduotų nuotekų tvarkymo veiklos paslaugų kiekis vartotojų ir abonentų kategorijai, m³.

51.4. Būtinosios nuotekų tvarkymo sąnaudos mažinamos pajamų, gautų už padidėjusią ir savitąją taršą, suma.

51.5. nuotekų dumblo, vežamo tvarkyti į kito Ūkio subjekto nuotekų dumblo tvarkymo įrenginius, sąnaudos skaičiuojamos pagal Komisijos patvirtintą Nuotekų dumblo tvarkymo technologinėse grandyse kainų nustatymo metodiką;

51.6. Ūkio subjektui, tvarkančiam kitų Ūkio subjektų atvežtą nuotekų dumblą, skaičiuojant nuotekų dumblo tvarkymo paslaugos kainą, eliminuojamas kitų Ūkio subjektų atvežto nuotekų dumblo kiekis ir sąnaudos, patirtos tvarkant kitų Ūkio subjektų atvežtą nuotekų dumblą.

52. Apskaitos veiklos kainos atveju:

52.1. atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina vartotojams (gyventojams), perkantiems geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas butuose, nustatoma butui, vartotojams, perkantiems geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučių gyvenamųjų namų įvade – namui,  vartotojams, perkantiems geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų įvade ir abonentams – vienam apskaitos prietaisui. Abonentams ir individualiems namams, turintiems kelis įvadus, pardavimo sąnaudos susideda iš visų pardavimų kainų apskaitos prietaisams sumos. Atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina abonentams diferencijuojama pagal Ūkio subjekto nustatytus ir savivaldybės patvirtintus diferencijavimo principus, tačiau Apskaitos veiklos būtinosios pajamos negali būti didesnės už Apskaitos veiklos būtinąsias sąnaudas. Vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučių namų butuose, atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina susideda iš dviejų dalių: Apskaitos veiklos sąnaudų dalies daugiabučių namų įvade ir Apskaitos veiklos sąnaudų butuose. Vartotojai, atsiskaitantys daugiabučio namo įvade, Apskaitos veiklos sąnaudas padengia proporcingai butų skaičiui. Tais atvejais, kai dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, skaičiuojant Apskaitos veiklos kainą, apskaitos prietaisų nusidėvėjimo ir priežiūros (remonto, metrologinės patikros) bei apskaitos prietaisų kontrolierių darbo užmokesčio sąnaudos į kainą netraukiamos.

52.2. Apskaitos veiklos kainos skaičiuojamos vartotojams vienam butui (vartotojui) (K_AVdb, K_AVdi), o individualiam namui (vartotojui) (K_AVin) ir abonentams vienam apskaitos prietaisui (K_AVas). Apskaitos prietaisai skirstomi į šias grupes:

– individualiųjų gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms įvaduose įrengti apskaitos prietaisai;

– daugiabučių gyvenamųjų namų įvaduose įrengti apskaitos prietaisai;

– butuose įrengti apskaitos prietaisai;

– abonentų įvaduose įrengti apskaitos prietaisai.

Suskaičiuojamos kiekvienos apskaitos prietaisų grupės apskaitos prietaisų nusidėvėjimo (C_Npk) sąnaudos. Likusios Apskaitos veiklos sąnaudos (einamojo remonto ir eksploatacinių medžiagų, personalo, apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo tarnybos turto nusidėvėjimo, elektros ir šilumos energijos, aptarnavimo (paslaugų ir darbų pagal sutartis) ir kitos) suskaičiuojamos kiekvienai apskaitos prietaisų grupei proporcingai apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudoms;

52.3. Apskaitos veiklos kainos skaičiavimas vienam individualaus gyvenamojo namo ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms įvaduose įrengtam apskaitos prietaisui (K_AVin):

                                                                     (8)

čia:

K_AVin – atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina apskaitos prietaisams, esantiems individualaus gyvenamojo namo ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose, Lt/apskaitos prietaisui per mėn. (Eur/ apskaitos prietaisui per mėn.);

C_NAVin – individualiuose gyvenamuosiuose namuose ar kitose patalpose, skirtose asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms įrengtų ir planuojamų įrengti apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos, Lt/metams (Eur/metams);

PC_AVin – Apskaitos veiklos sąnaudų dalis, proporcingai suskaičiuota individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudoms, Lt/metams (Eur/metams);

JR_AVin – investicijų grąža, priskirta Apskaitos veiklai, kai vanduo apskaitomas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms įvade, Lt/metams (Eur/metams);

Q_AVin – individualiuose gyvenamuosiuose namuose ar kitose patalpose, skirtose asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms įrengtų ir planuojamų įrengti apskaitos prietaisų skaičius, vnt.;

52.4. Apskaitos veiklos kainos skaičiavimas daugiabučio namo butui (vartotojui), kai už paslaugas atsiskaitoma pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis (K_AVdb):

                                        (9)

čia:

K_AVdb – atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina vartotojams, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitantiems pagal daugiabučio namo bute įrengtus apskaitos prietaisus, Lt/butui per mėn. (Eur/butui per mėn.);

C_NAVdi – daugiabučių gyvenamųjų namų įrengtos ir planuojamos įrengti įvadinės apskaitos nusidėvėjimo sąnaudos, Lt/metams (Eur/metams);

PC_AVdi – Apskaitos veiklos sąnaudų dalis, proporcingai suskaičiuota daugiabučių namų įvadinės apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudoms, Lt/metams (Eur/metams);

C_NAVdb – daugiabučių gyvenamųjų namų butuose įrengtos ir planuojamos įrengti apskaitos nusidėvėjimo sąnaudos, Lt/metams (Eur/metams);

PC_AVdb – Apskaitos veiklos sąnaudų dalis, proporcingai suskaičiuota daugiabučių namų apskaitos prietaisų, esančių butuose, nusidėvėjimo sąnaudoms, Lt/metams (Eur/metams);

JR_AVdb - investicijų grąža, priskirta Apskaitos veiklai, kai už paslaugas atsiskaitoma pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis, Lt/metams (Eur/metams);

Q_AVb – butų skaičius;

52.5. Apskaitos veiklos kainos skaičiavimas daugiabučiam gyvenamam namui, kai už paslaugas atsiskaitoma pagal įvadinės namo apskaitos prietaisų rodmenis (K_AVdi):

                                                                              (10)

čia:

K_AVdi – atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina vartotojams, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitantiems pagal apskaitos prietaisus, įrengtus daugiabučio gyvenamojo namo įvade, Lt/ namui per mėn. (Eur/namui per mėn.);

JR_AVdi – investicijų grąža, priskirta Apskaitos veiklai, kai už paslaugas atsiskaitoma pagal įvadinės daugiabučio gyvenamojo namo apskaitos prietaisų rodmenis, Lt/metams (Eur/metams);

Q_AVDN – daugiabučių namų skaičius, vnt.;

52.6. vidutinės Apskaitos veiklos kainos skaičiavimas vienam abonento apskaitos prietaisui (K_AVas):

                                                                             (11)

čia:

K_AVas – atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina apskaitos prietaisams, esantiems abonentų įvaduose, Lt/ apskaitos prietaisui per mėn. (Eur/apskaitos prietaisui per mėn.);

C_NAVas – įrengtų ir planuojamų įrengti abonentų įvadinės apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos, Lt/metams (Eur/metams);

PC_AVas – Apskaitos veiklos sąnaudų dalis, proporcingai suskaičiuota įvadinės abonentų apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudoms, Lt/metams (Eur/metams);

JR_AVas – investicijų grąža,priskirta Apskaitos veiklai, kai vanduo apskaitomas abonento įvade, Lt/metams (Eur/metams);

Q_AVA – abonentų apskaitos prietaisų skaičius, vnt.

53. Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją nuotekų taršą atveju konkretiems abonentams, kurių nuotekos yra padidėjusios ir (arba) savitosios taršos, vadovaujantis Komisijos patvirtintu Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, skaičiuojama papildoma padidėjusios ir savitosios taršos kaina.

54. Nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugos kainos atveju pagal formulę:

                                                                                         (12)

čia:

K_NTasn – nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugos kaina, Lt/m³ (Eur/m³);

NC_NTasn – būtinųjų sąnaudų, priskirtų nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis veiklai, apimtis, Lt/metams (Eur/metams);

Q_NTasn – parduotų nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kiekis, m³.

55. Kaina sezoniniams abonentams nustatoma pagal formulę, padauginus apskaičiuotą vidutinę kainą iš sezoniškumo koeficiento, įvertinančio sezono metu suvartojamo vandens kiekį:

                                                                                              (13)

čia:

K_s – geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina sezoniniams abonentams, Lt/m³ (Eur/m³);

K_GVTa – geriamojo vandens tiekimo paslaugų kaina abonentams, Lt/m³ (Eur/m³);

K_NTa – nuotekų tvarkymo paslaugų kaina abonentams, Lt/m³ (Eur/m³);

K_s – sezoniškumo koeficientas, k_s = 1+a_s;

čia:

a_s – sezoniniams abonentams parduotų geriamojo vandens tiekimo paslaugų ir visų parduotų per tą patį laikotarpį geriamojo vandens tiekimo paslaugų kiekio santykis, koef.

56. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų atveju pagal formulę:

                                                                                             (14)

čia:

K_PNT – paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina abonentams, Lt/m³ (Eur/m³);

NC_PNT – būtinųjų sąnaudų, priskirtų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai, apimtis, Lt/metams (Eur/metams);

Q_PNT – parduotų abonentams paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekis, m³.

57. Bazinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos antrais ir vėlesniais galiojimo metais perskaičiuojamos atsižvelgiant į:

57.1. efektyvumo koeficientą, kuris nustatomas kaip pusė Lietuvos statistikos departamento skelbiamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, bet ne didesnis kaip 3 procentai (infliacijos dydžiu laikomas vidutinis metinis vartotojų kainų indekso pokytis).

57.1.1. efektyvumo koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                             (15)

čia:

I_{EF, y} – efektyvumo koeficientas, vieneto dalimis;

y – metai po geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatymo (y = 2, 3);

VKI_y – vidutinis metinis (metai palyginti su ankstesniais metais) vartotojų kainų indekso pokytis metais y, vieneto dalimis, apskaičiuojamas kaip geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indekso ir paskutinio perskaičiavimo metu naudoto vartotojų kainų indekso santykis. Perskaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą pirmą kartą po geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatymo efektyvumo koeficiento skaičiavimuose naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos mėnesio vartotojų kainų indeksas;

57.1.2. efektyvumo koeficiento įtaka perskaičiuojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                          (16)

čia:

∆K_EF,i,y – kainos pokytis metais y dėl efektyvumo koeficiento, Lt/m³ (Eur/m³);

57.2. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje ir faktiškai parduoto:

57.2.1. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų atveju:

57.2.1.1. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                              (17)

čia:

I^GVT,NT_{Q, y} – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio koeficientas, vieneto dalimis;

Q_GVT,NT,y – faktiškas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio y paslaugų kiekis, m³;

Q_GVT,NT,AV,y – parduotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kiekis naujai prijungtiems vartotojams ir abonentams, m³;

Q_GVT,NT,AV – bazinėje kainoje nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kiekis naujai prijungtiems vartotojams ir abonentams, m³;

Q_GVT,NT,Nd – bazinėje kainoje nustatytas geriamojo vandens nuostolių daugiabučių namų tinkluose kiekis,viršijantis leistiną dydį, m³;

57.2.1.2. parduotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                    (18)

čia:

∆K^{GVTi, NTi} _Q,y – kainos pokytis vartotojų ir abonentų kategorijai metais y dėl parduotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio neatitikimo, Lt/m³ (Eur/m³);

57.2.2. nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis kainos atveju:

57.2.2.1. nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kiekio koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                       (19)

čia:

I^NTm_{Q, y} – nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kiekio koeficientas, vieneto dalimis;

Q_NTm,y – faktiškas nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kainų perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio y paslaugų kiekis, m³;

Q_NTm,AV,y – parduotas nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kiekis naujai prijungtiems vartotojams ir abonentams, m³;

Q_NTm,AV – bazinėje kainoje nustatytas nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kiekis naujai prijungtiems vartotojams ir abonentams, m³;

57.2.2.2. parduotų nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamai nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                                  (20)

čia:

∆K^NTm _Q,y – kainos pokytis metais y dėl parduotų nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų kiekio neatitikimo, Lt/m³ (Eur/m³);

57.2.3. paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos atveju:

57.2.3.1. paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                       (21)

čia:

I^PNT_{Q, y} – paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio koeficientas, vieneto dalimis;

Q_PNT,y – faktiškas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio y paslaugų kiekis, m³;

Q_PNT,AV,y – parduotas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekis naujai prijungtiems abonentams, m³;

Q_PNT,AV – bazinėje kainoje nustatytas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekis naujai prijungtiems abonentams, m³;

57.2.3.2. parduotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                                  (22)

čia:

∆K^PNTm _Q,y – kainos pokytis metais y dėl parduotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio neatitikimo, Lt/m³ (Eur/m³);

57.2.4. sezoninių abonentų kainos atveju:

                                                                                  (23)

čia:

∆K^{GVTa, NTa} _Q,y – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos pokytis abonentų kategorijai metais y dėl parduotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio neatitikimo, Lt/m³ (Eur/m³);

57.3. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokytį dėl naujai pagal veiklos ir plėtros planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų (ilgalaikio turto vienetų eksploatacijos pradžios metų ketvirčio tikslumu). Šiuo atveju nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgtus į Metodikos 31.2.5–31.2.10 punktų ribojimus. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinio nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                                       (24)

čia:

∆K^INV_N(A),i,y – kainos pokytis metais y dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio, susijusio su faktiškai įvykdytais investiciniais projektais per praėjusius ataskaitinius metus, Lt/m³ (Eur/m³);

C^INV_N(A),i,y – faktiškai įvykdytų investicinių projektų per praėjusius ataskaitinius metus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtos paslaugai, metais y, Lt (Eur);

57.4. faktinius įsigijamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų pokyčius:

57.4.1. įsigyjamo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                                 (25)

čia:

I^GVp,NTp _T,y – įsigyjamo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų koeficientas, vieneto dalimis;

T_GVp,NTp,y – faktinės įsigyjamo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, Lt/m³ (Eur/m³);

T_GVp,NTp – bazinėje kainoje nustatytos įsigijamo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, Lt/m³ (Eur/m³);

57.4.2. įsigyjamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų neatitikimo įtaka perskaičiuojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                 (26)

čia:

∆K_GVp,NTp,i,y – kainos pokytis metais y dėl įsigijamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų pokyčio, Lt/m³ (Eur/m³);

57.5. faktinius elektros energijos kainų pokyčius:

57.5.1. elektros energijos kainų koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                                              (27)

čia:

I^E_T,y – elektros energijos kainų koeficientas, vieneto dalimis;

T_E,y – faktinės elektros energijos kainos paslaugai, Lt/kWh (Eur/kWh);

T_E – bazinėje kainoje nustatytos elektros energijos kainos paslaugai, Lt/kWh (Eur/kWh);

57.5.2. elektros energijos kainų neatitikimo įtaka perskaičiuojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                                     (28)

čia:

∆K_E,i,y – kainos pokytis metais y dėl elektros energijos kainų pokyčio, Lt/m³ (Eur/m³);

57.6. faktinius šilumai naudojamų energetinių išteklių kainų pokyčius:

57.6.1. šilumai naudojamų energetinių išteklių kainų koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                                              (29)

čia:

I^Š_T,y – šilumai naudojamų energetinių išteklių kainų koeficientas, vieneto dalimis;

T_Š,y – faktinės šilumai naudojamų energetinių išteklių kainos paslaugai, Lt/kWh (Eur/kWh);

T_Š – bazinėje kainoje nustatytos šilumai naudojamų energetinių išteklių kainos paslaugai, Lt/kWh (Eur/kWh);

57.6.2. šilumai naudojamų energetinių išteklių kainų neatitikimo įtaka perskaičiuojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                                      (30)

čia:

∆K_Š,i,y – kainos pokytis metais y dėl šilumai naudojamų energetinių išteklių kainų pokyčio, Lt/m³ (Eur/m³);

57.7. faktinius technologinio kuro įsigijimo kainų pokyčius:

57.7.1. technologinio kuro kainų koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                                        (31)

čia:

I^Tk_T,y – technologinio kuro kainų koeficientas, vieneto dalimis;

T_Tk,y – faktinė technologinio kuro kaina paslaugai, Lt/kWh (Eur/kWh);

T_Tk – bazinėje kainoje nustatyta technologinio kuro kaina paslaugai, Lt/kWh (Eur/kWh);

57.7.2. technologinio kuro kainų neatitikimo įtaka perskaičiuojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                                    (32)

čia:

∆K_Tk,i,y – kainos pokytis metais y dėl technologinio kuro kainų pokyčio, Lt/m³ (Eur/m³)

57.8. faktinius mokesčių dydžių pokyčius:

57.8.1. mokesčių tarifų koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                                               (33)

čia:

I^T_T,y – mokesčių tarifų koeficientas, vieneto dalimis;

T_T,y – faktiniai mokesčių tarifai paslaugai, Lt/vieneto dalis (Eur/vieneto dalis);

T_T – bazinėje kainoje nustatyti mokesčių tarifai paslaugai, Lt/vieneto dalis (Eur/vieneto dalis);

57.8.2. mokesčių tarifų neatitikimo įtaka perskaičiuojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                                      (34)

čia:

∆K_T,i,y – kainos pokytis metais y dėl mokesčių tarifų pokyčio, Lt/m³ (Eur/m³);

57.9. investicijų grąžos pokytį, išplaukiantį iš Ūkio subjekto įvykdytų investicinių projektų pobūdžio. Investicijų grąžos pokyčio (dėl įvykdytų ir įvestų į eksploataciją investicinių projektų per praėjusius ataskaitinius metus) įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                            (35)

čia:

∆K^INV_JRi,y – kainos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su įvykdytais investiciniais projektais, Lt/m³ (Eur/m³);

JR^INV_i – nustatyta investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimtis, priskirta paslaugai, Lt (Eur);

JR^INV_i,y – investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimtis, priskirta paslaugai, metais y, Lt (Eur);

∆JR^INV_i – investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimties, priskirtos paslaugai, pokytis, Lt (Eur);

57.10. investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos R_d ir nuosavo kapitalo grąžos R_e pokyčio:

57.10.1. taikant nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo apimtį (Lt), nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos skaičiavimo metu;

57.10.2. taikant Komisijos kasmet skelbiamą skolinto kapitalo kainą R_d bei nuosavo kapitalo grąžą R_e ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos skaičiavimo metu nustatytą skolinto kapitalo W_D bei nuosavo kapitalo W_E dalis;

57.10.3. investicijų grąžos pokyčio (dėl skolinto kapitalo kainos R_d ir nuosavo kapitalo grąžos R_e pokyčio) įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

                                                     (36)

čia:

∆K^WACC_JR,i,y – kainos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos R_d ir nuosavo kapitalo grąžos R_e pokyčiu, Lt/m³ (Eur/m³);

JR^WACC_i – priskaityta investicijų grąžos apimtis, priskirta paslaugai, Lt (Eur);

JR^WACC_i,y – investicijų grąžos apimtis metais y, priskirta paslaugai, perskaičiuota atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos R_d ir nuosavo kapitalo grąžos R_e pokyčius, Lt (Eur);

∆JR^WACC_i – investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos R_d ir nuosavo kapitalo grąžos R_e pokyčiu, Lt (Eur);

r_y – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma metais y, proc.;

R_d,y – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) metais y, proc.;

R_e,y – nuosavo kapitalo grąža metais y, proc.;

t_y – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas metais y, vieneto dalimis;

57.11. kitus, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius. Kitų sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

                                                                                                           (37)

čia:

∆K_X,i,y – kainos pokytis metais y dėl kitų sąnaudų pokyčių, nepriklausančių nuo Ūkio subjekto valios, Lt/m³ (Eur/m³);

C_X,i,y – nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtos pastoviosios sąnaudos, priskirtos paslaugai, Lt (Eur).

57.12. Kintamosios sąnaudos, nurodytos Metodikos 44.1–44.6 punktuose, perskaičiuojamos pagal Metodikos 57.2 punktą perskaičiuotus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kiekius, atsižvelgiant ir neviršijant Ūkio subjekto aptarnaujamos teritorijos paklausos (poreikio).

58. Bazinės perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos:

(38)

čia:

K_{GVTi,NTi,NTm,S,PNT,Pin,Pdb,Pdi,Pas,y} – perskaičiuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina atitinkamai vartotojų ir abonentų kategorijai metais y, Lt/m³.

59. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gali būti diferencijuojamos pagal objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kriterijus, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijuojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, turi būti užtikrintas sąnaudų priežastingumo ir sąnaudų susigrąžinimo principų įgyvendinimas.

VII SKYRIUS

SU KAINODARA SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ SĄVADAS

60. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus derina Komisija.

61. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato:

61.1. savivaldybės taryba pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktus;

61.2. Komisija pagal Įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalis.

62. Bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo procedūra:

62.1. geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai vadovaudamiesi Metodika, parengia ir ne vėliau kaip likus 4 mėn. iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos teikia Komisijai derinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektus. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia:

62.1.1. prašymą, kuriame nurodomos prašomos derinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos;

62.1.2. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma:

62.1.2.1. vykdoma veikla;

62.1.2.2. nuosavybės ir panaudojimo teise valdomas turtas;

62.1.2.3. infrastruktūros eksploatavimo sąlygos;

62.1.2.4. pagrindinės pardavimo ir sąnaudų pasikeitimo priežastys (aptarnaujamos teritorijos pokytis, geriamojo vandens vartojimo pokytis, sąnaudų pokytis ir pan.);

62.1.3. įgaliojimą geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo asmeniui teikti prašymą;

62.1.4. Savivaldybės ar savivaldybių, kurių teritorijose Ūkio subjektas vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą administracijos direktorių raštai apie tai, jog savivaldybė yra informuota apie prašymo dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo pateikimą Komisijai;

62.1.5. ne trumpesnį kaip trejų metų geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos ir plėtros planą, patvirtintą savivaldybės ar savivaldybių, kurių teritorijose Ūkio subjektas vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą, tarybų sprendimais bei veiklos ir plėtros plano aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma:

62.1.5.1. veiklos kryptys;

62.1.5.2. racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės;

62.1.5.3. lėšų poreikis veiklos ir plėtros planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai;

62.1.5.4. prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms;

62.1.5.5. techninius veiklos ir plėtros plane numatytų vykdyti investicinių projektų duomenis – planuojamų nutiesti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgius, pastatyti ir (ar) renovuoti vandens gerinimo įrenginių, vandens pakėlimo siurblinių, nuotekų perpumpavimo siurblinių, nuotekų valymo įrenginių, dumblo tvarkymo įrenginių skaičių, planuojamų prijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojų ir abonentų skaičių.

62.1.5.6. paslaugų kokybės pasikeitimus po investicinių projektų įgyvendinimo – vandens kiekį, atitinkantį higienos normos reikalavimus, išvalytų nuotekų, atitinkančių reikalavimus, kiekį, centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gausiančių aptarnaujamos teritorijos vartotojų procentą;

62.1.5.7. kita aktuali informacija;

62.1.6. kiekvieno investicinio projekto finansavimo paraiškos finansinės analizės ir investicinio projekto įgyvendinimo stebėsenos rodiklių vertinimo kopijas;

62.1.7. geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo praėjusio reguliacinio periodo veiklos ir plėtros plano vykdymo ataskaitą (Metodikos 38 priedas) ir aiškinamąjį raštą, nurodant:

62.1.7.1. įvykdytų ir vykdomų investicinių projektų pavadinimus;

62.1.7.2. įvykdytų ir vykdomų investicinių projektų finansavimo šaltinius ir kiekvieno finansavimo šaltinio lėšas;

62.1.7.3. techninius investicinių projektų duomenis – nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgius, pastatytus ir (ar) renovuotus vandens gerinimo įrenginius, vandens pakėlimo siurblines, nuotekų perpumpavimo siurblines, nuotekų valymo įrenginius, dumblo tvarkymo įrenginius, prisijungusių prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojų ir abonentų skaičių ir vartotojų skaičių, kuriems sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų;

62.1.7.4. paslaugų kokybės pasikeitimus – vandens kiekį, atitinkantį higienos normos reikalavimus, išvalytų nuotekų, atitinkančių reikalavimus, kiekį, centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gaunančių aptarnaujamos teritorijos vartotojų procentą;

62.1.8. ataskaitinių metų statistines ataskaitas:

62.1.8.1. mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija KIT708;

62.1.8.2. mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių (FR0522) ir mobilių (FR0521) šaltinių deklaracijos;

62.1.9. trejų paskutiniųjų metų balansas (Metodikos 2 priedas);

62.1.10. trejų paskutiniųjų metų pelno (nuostolių) ataskaita (Metodikos 15 priedas);

62.1.11. ataskaitinio laikotarpio technologiniai rodikliai (Metodikos 6 priedas);

62.1.12. ataskaitinio laikotarpio geriamojo vandens ir suvartoto geriamojo vandens nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimai (Metodikos 16 priedas);

62.1.13. ataskaitinio laikotarpio ilgalaikio turto vertė ir jo nusidėvėjimas (Metodikos
17 priedas);

62.1.14. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo ilgalaikio turto įsigijimo vertės paskirstymas verslo vienetams ir paslaugoms (Metodikos 8 priedas);

62.1.15. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo ilgalaikio turto balansinės vertės paskirstymas verslo vienetams ir paslaugoms (Metodikos 9 priedas);

62.1.16. darbuotojų skaičius ir jų vidutinis mėnesio darbo užmokestis (Metodikos
18 priedas);

62.1.17. ataskaitinio laikotarpio elektros energijos suvartojimas (Metodikos 19 priedas);

62.1.18. ataskaitinio laikotarpio ir paslaugų palaikymo savikainos tiesioginės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų sąnaudos (Metodikos 20 priedas);

62.1.19. ataskaitinio laikotarpio ir paslaugų palaikymo savikainos netiesioginės sąnaudos (Metodikos 21 priedas);

62.1.20. ataskaitinio laikotarpio netiesioginių sąnaudų paskirstymas verslo vienetams ir paslaugoms (Metodikos 12 priedas);

62.1.21. paslaugų palaikymo savikainos netiesioginių sąnaudų paskirstymas verslo vienetams ir paslaugoms (Metodikos 22 priedas);

62.1.22. ataskaitinio laikotarpio ir paslaugų palaikymo savikainos bendrosios (administracinės) sąnaudos (Metodikos 23 priedas);

62.1.23. ataskaitinio laikotarpio bendrųjų (administracinių) sąnaudų paskirstymas verslo vienetams ir paslaugoms (Metodikos 13 priedas);

62.1.24. paslaugų palaikymo savikainos bendrųjų (administracinių) sąnaudų paskirstymas verslo vienetams ir paslaugoms (Metodikos 24 priedas);

62.1.25. ataskaitinio laikotarpio ir paslaugų palaikymo savikainos atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo veiklos sąnaudos (Metodikos 25 priedas);

62.1.26. kainų nustatymo lentelė ataskaitiniu laikotarpiu (Metodikos 26 priedas);

62.1.27. kainų nustatymo lentelė paslaugų palaikymui (Metodikos 27 priedas);

62.1.28. veiklos ir plėtros planas (Metodikos 28 priedas);

62.1.29. metinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų sąnaudų pasikeitimas po renovuoto ir naujai pradedamo eksploatuoti ilgalaikio turto (Metodikos 29 priedas);

62.1.30. kainų nustatymo lentelė pirmaisiais baziniais metais (Metodikos 30 priedas);

62.1.31. kainų nustatymo lentelė antraisiais baziniais metais (Metodikos 31 priedas);

62.1.32. kainų nustatymo lentelė trečiaisiais baziniais metais (Metodikos 32 priedas);

62.1.33. kainų nustatymo lentelė baziniams metams (Metodikos 33 priedas);

62.1.34. trejų paskutiniųjų metų kitos veiklos rezultatas (Metodikos 34 priedas);

62.1.35. trejų paskutiniųjų metų finansinės veiklos rezultatas (Metodikos 35 priedas);

62.1.36. veiklos ir plėtros plano vykdymo ataskaita už bazinį laikotarpį (Metodikos
38 priedas);

62.2.  Komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo geriamojojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų gavimo dienos suderina kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildoma informacija, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Derindama kainų projektus, Komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą, taip pat nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodiklius;

62.3. Komisijai suderinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektus, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projektų suderinimo dienos nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas;

62.4. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai praneša Komisijai savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas arba informuoja, kad per Įstatyme nurodytą laikotarpį savivaldybės taryba nenustatė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų per 10 dienų nuo kainų nustatymo arba nuo įstatyme nurodyto laikotarpio kainoms nustatyti pabaigos;

62.5. Kai geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir plėtros planai keičiami, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti Komisiją. Komisija peržiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, įvertinusi geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir plėtros planuose atliktus pakeitimus bei įtaką kainų augimui, priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio. Apie priimtą sprendimą Komisija informuoja atitinkamą savivaldybę ir geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją;

62.6. Pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos lygios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms;

62.7. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas nepateikia derinti Komisijai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų arba savivaldybės taryba nenustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, Komisija turi teisę inicijuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų apskaičiavimą ir vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui;

62.8. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai suderino su Komisija, Komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės pateiktų nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus. Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka Metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant Įstatymo 34 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kainų nustatymo principus, arba nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būtinųjų sąnaudų, Komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius pašalintų arba Įstatymo nustatyta tvarka pateiktų derinti naujas kainas. Komisija turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo Komisijos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo;

62.9. Komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo.

63. Perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo procedūra:

63.1. geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai vadovaudamiesi Metodika, parengia ir ne vėliau kaip likus 4 mėn. iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos teikia Komisijai derinti perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektus. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia:

63.1.1. prašymą, kuriame nurodomos prašomos derinti perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos;

63.1.2. aiškinamasis raštas, kuriame nurodomos pagrindinės pardavimo ir sąnaudų pasikeitimo priežastys pagal Metodikos 57.1–57.10 punktų nuostatas;

63.1.3. įgaliojimą geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo asmeniui teikti prašymą;

63.1.4. savivaldybės ar savivaldybių, kurių teritorijose Ūkio subjektas vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą administracijos direktorių raštai apie tai, jog savivaldybė yra informuota apie prašymo dėl perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo pateikimą Komisijai;

63.1.5. geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo praėjusio vienerių bazinių metų veiklos plano vykdymo ataskaitą (Metodikos 38 priedas) ir aiškinamąjį raštą, nurodant:

63.1.5.1. įvykdytų ir vykdomų investicinių projektų pavadinimus;

63.1.5.2. įvykdytų ir vykdomų investicinių projektų finansavimo šaltinius ir kiekvieno finansavimo šaltinio lėšas;

63.1.5.3. įvykdytų ir vykdomų investicinių projektų apimtį;

63.1.5.4. neįvykdytų investicinių projektų įtaką nustatytai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinei kainai;

63.1.5.5. kita aktuali informacija;

63.1.6. paslaugų kainų perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimai (pagal Metodikos 16 priedą);

63.1.7.  ataskaitinio laikotarpio naujai įsigyto ilgalaikio turto vertė ir nusidėvėjimas (pagal Metodikos 17 priedą);

63.1.8. ataskaitinio laikotarpio naujai įsigyto reguliuojamo ilgalaikio turto įsigijimo vertės paskirstymas verslo vienetams ir paslaugoms (pagal Metodikos 8 priedą);

63.1.9. ataskaitinio laikotarpio naujai įsigyto reguliuojamo ilgalaikio turto balansinės vertės paskirstymas verslo vienetams ir paslaugoms (pagal Metodikos 9 priedą);

63.1.10. paslaugų kainų perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio elektros energijos suvartojimas (pagal Metodikos 19 priedą);

63.1.11. kainų pokyčio skaičiavimas perskaičiuotoms bazinėms kainoms nustatyti (Metodikos 36 priedas);

63.1.12. perskaičiuotos bazinės kainos (Metodikos 37 priedas);

63.2. Komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektų gavimo dienos suderina kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildoma informacija, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos;

63.3. Komisijai, suderinus perskaičiuotų geriamojojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektus, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo perskaičiuotų bazinių kainų projektų suderinimo dienos nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas;

63.4. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai praneša Komisijai savivaldybių tarybų nustatytas perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas arba informuoja, kad per Įstatyme nurodytą laikotarpį savivaldybės taryba nenustatė perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų per 10 dienų nuo kainų nustatymo arba nuo Įstatyme nurodyto laikotarpio kainoms nustatyti pasibaigimo;

63.5. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas nepateikia derinti Komisijai perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų arba savivaldybės taryba nenustato perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, Komisija turi teisę inicijuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų perskaičiavimą ir vienašališkai nustatyti perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui;

63.6. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias perskaičiuotas bazines kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai suderino su Komisija, Komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės pateiktų nustatytų perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų apskaičiavimus. Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka Metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant Įstatymo 34 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kainų nustatymo principus, arba nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būtinųjų sąnaudų, Komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius pašalintų arba Įstatymo nustatyta tvarka pateiktų derinti naujas perskaičiuotas bazines kainas. Komisija turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo Komisijos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo;

63.7. Komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl perskaičiuotų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo.

64. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65. Reguliuojančioji institucija, derindama ir nustatydama Ūkio subjekto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas naudoja:

65.1. tiesiogiai iš Ūkio subjekto gautus duomenis bei kitą informaciją, gautą vykdant kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

65.2. turimus duomenis apie atitinkamas paslaugų pajamas, sąnaudas ir turtą.

66. Reguliuojančioji institucija turi teisę iš Ūkio subjektų per Reguliuojančiosios institucijos nustatytą protingą terminą gauti visą informaciją ir dokumentus, įskaitant pirminių apskaitos dokumentų kopijas, būtinus Įstatyme numatytoms Reguliuojančiosios institucijos funkcijoms vykdyti.

67. Ūkio subjektai, pažeidę metodikos reikalavimus, taip pat už informacijos, nurodytos Metodikoje, nepateikimą ar žinomai klaidingos informacijos pateikimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

68. Reguliuojančiosios institucijos veiksmai ar neveikimas, įgyvendinant Metodiką, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

____________________