Administracinė byla Nr. eA-422-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01698-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 32
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pasvalio vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) bei pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Bendrovė paaiškino, kad vykdo projektą Nr. 05.3.2-APVA-R-014-51-0002 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Pasvalio rajone“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas su atsakovo nustatytu pažeidimu kategoriškai nesutiko ir teigė, kad tai prieštarauja teismų praktikai. Anot UAB „Pasvalio vandenys“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) vieši duomenys vėluoja dviem dienomis, todėl perkantysis subjektas 2018 m. liepos 31 d. (pasiūlymų pateikimo diena) net negalėjo matyti tiekėjų skolų VSDFV, t. y. būtent 2018 m. liepos 31 d. Agentūra VSDFV viešuosius duomenis tikrino po sutarties sudarymo, kai jau buvo vieši duomenys apie 2018 m. liepos 31 d. Pareiškėjas akcentavo, kad perkantysis subjektas vertino duomenis pagal faktinę būklę, atspindinčią realią padėtį 2018 m. liepos 31 d., kuri buvo paskelbta 2018 m. rugpjūčio 2 d., kai tiekėjo įsiskolinimo nebuvo. UAB „Pasvalio vandenys“ nuomone, VSDFV yra rodomos skolos tų įmonių, kurios buvo skolingos prieš dvi darbo dienas iki duomenų formavimo dienos, o tai reiškia, kad UAB „Pasvalio melioracija“ skola, kuri buvo rodoma VSDFV informacinėje sistemoje, egzistavo 2018 m. liepos 28 d.
3. Bendrovė pažymėjo, kad tiekėjas su VSDFV atsiskaitė iki 2018 m. liepos 31 d. Perkantysis subjektas UAB „Pasvalio vandenys“ neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atmesti (pašalinti) tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“ pasiūlymo: tiekėjo įsiskolinimas VSDFV buvo itin trumpalaikis, nedidelis ir labai greitai padengtas, pasiūlymų vertinimo metu nei dokumentai, nei VSDFV vieši duomenys tiekėjo skolos nerodė, o paties tiekėjo finansinis pajėgumas ir gebėjimas laiku bei tinkamai įvykdyti sutartį yra absoliučiai akivaizdus ir neginčytinas. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Pasvalio melioracija“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10700 padengė visą įsiskolinimą VSDFV.
4. UAB „Pasvalio vandenys“ nurodė, kad sėkmingai ir be jokių trikdžių UAB „Pasvalio melioracija“ vykdo ir Bendrovės 2018 m. liepos 17 d. paskelbto viešojo pirkimo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Krinčino ir Daujėnų mstl. bei Daujėnų nuotekų valymo įrenginių statyba“ (toliau – ir Pirkimas) II dalies sutartį. Bendrovė akcentavo, kad UAB „Pasvalio melioracija“ 2015–2019 m. yra sudariusi net 109 viešojo pirkimo sutartis ir visas jas sėkmingai įvykdė (vykdo). Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Pasvalio melioracija“ yra sudariusi viešųjų pirkimų sutartis su Pasvalio, Joniškio, Rokiškio, Kėdainių bei kitų miestų ir rajonų savivaldybių administracijomis, su UAB „Pasvalio vandenys“, UAB „Radviliškio vanduo“, valstybės įmone Valstybine miškų urėdija ir kita. UAB „Pasvalio vandenys“ akcentavo, kad dalis minėtų viešųjų pirkimų sutarčių buvo sudarytos ir tuo metu, kai UAB „Pasvalio melioracija“ (pasiūlymo pateikimo dieną) turėjo trumpalaikį įsiskolinimą VSDFV, tačiau nei viena iš 109 sutarčių nebuvo kvestionuota. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Bendrovė pažymėjo, kad įsiskolinimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas, priešingai nei kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinio ar ekonominio pajėgumo, yra reguliarus ir nustatytas įstatymuose.
5. Bendrovė pabrėžė, kad iki sprendimo sudaryti sutartį UAB „Pasvalio melioracija“ visiškai įvykdė savo prievoles pagal socialinio draudimo įmokas, neturėjo jokių skolų VSDFV ir perkantysis subjektas disponavo šia informacija bei teisėtai ir pagrįstai ją vertino, priimdamas sprendimą dėl Pirkimo II dalies laimėtojo paskelbimo. Priešingai nei teigiama Agentūros 2019 m. kovo 22 d. rašte, perkantysis subjektas neturi nei pareigos, nei teisės vertinti ankstesnių (pasibaigusių) laikotarpių tiekėjų mokestinių įsiskolinimų – svarbu yra tik tiekėjo pajėgumas, gebėjimas ir skolų neturėjimas (arba jų visiškas padengimas) momentui, kai yra vertinami pasiūlymai ir priimamas sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo, tai įrodo ir perkančiojo subjekto gausiai pateikta teisminė praktika, kuri dėl naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) priėmimo per se (savaime) nepakito.
6. UAB „Pasvalio vandenys“ atkreipė dėmesį, kad Agentūra Sprendime nesirėmė jokia teismų praktika dėl naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo, o rėmėsi tik 2004 m. Europos Teisingumo Teismo sprendimais bylose Nr. C-226/04 ir C-228/04. Bendrovės nuomone, 2004 m. Europos Teisingumo Teismo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) fragmentinė jurisprudencija po 2014 m. vykusių viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pakeitimų nėra aktuali.
7. Pareiškėjas nurodė, kad kaip perkantysis subjektas, nepašalindamas tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“, vertino tai, jog tiekėjo skola buvo trumpalaikė (padengta per dvi dienas po pasiūlymo pateikimo), tiekėjui už vėlavimą atsiskaityti su VSDFV nebuvo taikytos jokios sankcijos, tiekėjas, nors ir turėjo trumpalaikes (kelių ar keliolikos dienų) įsiskolinimus VSDFV, tačiau visada juos padengdavo, tiekėjas yra itin patikimas ir žinomas, vien per 2015–2018 m. sudarė net 109 viešųjų pirkimų sutartis, kurias visas sėkmingai įvykdė (taip pat ir su perkančiuoju subjektu), todėl abejonių dėl jo finansinių pajėgumų ir gebėjimų tinkamai bei laiku įvykdyti sutartį Bendrovei nekilo. Be to, dviejų dienų vėlavimas sumokėti įmoką VSDFV tiekėjui nesuteikė jokio konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus, nes jo įsiskolinimo VSDFV suma (32 970 Eur) buvo itin menka, lyginant su pasiūlymo verte (pasiūlymo vertė – 1 079 125 Eur).
8. UAB „Pasvalio vandenys“ nuomone, perkančiojo subjekto sprendimas tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“ pasiūlymo nepašalinti buvo teisėtas ir pagrįstas, jis atitinka Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir aktualią teismų jurisprudenciją, puikiai dera su pagrindiniais viešųjų pirkimų proporcingumo ir racionalaus pirkimui skirtų lėšų naudojimosi principais, o tai panaikina bet kokių sankcijų perkančiajam subjektui taikymo galimybes.
9. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti.
10. Agentūra nurodė, kad buvo atliktas Pirkimo II dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei nuotekų valymo įrenginių statyba Daujėnų mstl.“ procedūrų vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog Bendrovė galbūt pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas. 2019 m. balandžio 4 d. užbaigus pažeidimo tyrimą, buvo nustatyta, kad UAB „Pasvalio vandenys“ nepagrindė ir nepateikė dokumentų, įrodančių, jog egzistavo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punktuose ir Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nurodyti atvejai, leidžiantys tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“ nepašalinti iš pirkimo procedūros, nors šis tiekėjas paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną buvo skolingas Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui. Nepašalindama šio tiekėjo iš pirkimo procedūros, Bendrovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vadovaudamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), už nustatytą pažeidimą Agentūra Bendrovei pritaikė 5 procentų Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą.
11. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV informacinėje sistemoje patikrinus paskutinei pasiūlymo pateikimo dienai (2018 m. liepos 31 d.) esančius duomenis apie UAB „Pasvalio melioracija“ socialinio draudimo įmokų sumokėjimą, buvo nustatyta, kad šios bendrovės skola Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 32 969,28 Eur. UAB „Pasvalio melioracija“, turėdama pareigą iki 2018 m. liepos 15 d. sumokėti socialinio draudimo įmokas, paskutinę pasiūlymo pateikimo termino dieną, t. y. 2018 m. liepos 31 d., Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 32 969,28 Eur, šį įsiskolinimą tiekėjas padengė tik 2018 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovas akcentavo, kad nei Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje, nei Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus tiekėjas gali pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Iš prie perkančiosios organizacijos 2018 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. S-157 pridėto išrašo iš VSDFV duomenų bazės matyti, kad UAB „Pasvalio melioracija“ atsiskaitymas su Valstybiniu socialinio draudimo fondo biudžetu laiku buvo ne atsitiktinis, o nuolatinis reiškinys.
12. Agentūra nurodė, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog VSDFV vieši duomenys vėluoja dviem dienomis, todėl pareiškėjas 2018 m. liepos 31 d. negalėjo matyti UAB „Pasvalio melioracija“ skolų ir vertino duomenis pagal faktinę būklę, kuri buvo paskelbta 2018 m. rugpjūčio 2 d., kai tiekėjo įsiskolinimo nebuvo. Atsakovas nurodė, kad UAB „Pasvalio vandenys“ tiek Agentūrai, tiek teismui pateikė UAB „Pasvalio melioracija“ mokėjimo nurodymą Nr. 10700, iš kurio matyti, jog tiekėjas įsiskolinimą VSDFV sumokėjo tik 2018 m. rugpjūčio 2 d., todėl darytina išvada, kad 2018 m. liepos 31 d. jis buvo skolingas. Pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė dokumentų, įrodančių, kad egzistavo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punktuose bei Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nurodyti atvejai, leidžiantys tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“ nepašalinti iš pirkimo procedūros, nors šis tiekėjas buvo skolingas Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną.
13. Agentūra akcentavo, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų pirkimo sąlygų, vertindama tiekėjo pašalinimo pagrindus, atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes, o sąlygos tiekėjams dalyvauti konkurse buvo vienodos ir lygios.
14. Atsakovas pažymėjo, kad 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 57 straipsnio, kuris reguliuoja kokybinės tiekėjų atrankos kriterijus, 2 dalis nustato, jog perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, kai perkančioji organizacija gali bet kuriuo tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas nevykdo savo pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu; ši dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas, sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, taip pat prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas. Agentūra nenustatė pagrindo sutikti su Bendrove, kad nurodytuose nuostatose yra aiškiai įtvirtinta, jog įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus tiekėjas gali pasibaigus pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminui. Agentūros nuomone, sutikti su Bendrovės skundo argumentu neleidžia ir galiojanti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalis. Teigė, kad lingvistinis, sisteminis ir loginis minėtos nuostatos aiškinimas patvirtina, jog tiekėjo socialinio draudimo įsipareigojimų įvykdymo laikas nėra neribotas, jis yra susietas su pasiūlymų pateikimo pabaigos terminu. Šio įsipareigojimo neįvykdymas iki nurodyto termino pabaigos nelemia tiekėjo pašalinimo iš pirkimo tik tais atvejais, kai įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur ar kai apie didesnį nei 50 Eur įsiskolinimą tiekėjas sužino tokiu metu, kai iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti socialinio draudimo įmokų. Kitais atvejais Direktyva 2014/24/ES tiekėjui nenumato galimybės įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
15. Agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde cituoja teismų praktiką, kurioje aiškinamas 1996 m. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio nuostatų taikymas, tačiau Pirkimas buvo vykdytas jau įsigaliojus naujai Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijai, dėl kurio 46 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo teismai argumentų dar nėra pateikę.
16. Atsakovas nurodė, kad Bendrovei už Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies pažeidimą pagrįstai buvo pritaikyta 5 procentų finansinė pataisa nuo pirkimo sutarties vertės be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Pasirašytos sutarties vertė be PVM – 1 079 125,00 Eur, finansinės pataisos dydis – 53 956,25 Eur be PVM. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 311 punktu ir šių taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktu bei Gairių 1.3 punktu, nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį, buvo atsižvelgta į aplinkybes, kad pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo – jis buvo vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė, nebuvo ribojama tiekėjų konkurencija, buvo gauti 8 pasiūlymai, nei vienas tiekėjas dėl diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmestas, tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“ turėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimai buvo padengti. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu ir atsižvelgusi į visuomenės interesus bei nurodytas aplinkybes, kurios turi būti vertinamos parenkant korekcijos dydį, finansinę pataisą sumažino nuo 25 iki 5 procentų.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Pasvalio vandenys“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 15 d. tarp Agentūros ir pareiškėjo buvo pasirašyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto
Nr. 05.3.2-APVA-R-014-51-0002 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Pasvalio rajone“ sutartis Nr. 05.3.2-APVA-R-0-14-51-0002. Bendrovė 2018 m. liepos 17 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Krinčino ir Daujėnų mstl. bei Daujėnų nuotekų valymo įrenginių statyba“. Pareiškėjas Pirkimo II dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei nuotekų valymo įrenginių statyba Daujėnų mstl.“ laimėtoju paskelbė UAB „Pasvalio melioracija“ ir 2018 m. spalio 10 d. su šia bendrove pasirašė sutartį Nr. B7-57. Agentūroje buvo atliktas Pirkimo II dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei nuotekų valymo įrenginių statyba Daujėnų mstl.“ procedūrų vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog UAB „Pasvalio vandenys“ galbūt pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas. Agentūra 2019 m. balandžio 4 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė dokumentų, įrodančių, jog egzistavo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punktuose ir Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nurodyti atvejai, leidžiantys nepašalinti tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“ iš Pirkimo procedūros, nors šis tiekėjas paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, t. y. 2018 m. liepos 31 d., Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolingas 32 969,28 Eur. Buvo padaryta išvada, kad nepašalindama šio tiekėjo iš Pirkimo procedūros, Bendrovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas. Už šį nustatytą pažeidimą atsakovas UAB „Pasvalio vandenys“ pritaikė 5 procentų Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą ir apie nustatytą pažeidimą bei pritaikytą finansinę pataisą pareiškėją informavo 2019 m. balandžio 5 d. rašte
Nr. (29-2-7)-APVA-759 „Dėl nustatyto pažeidimo“.
19. Pacitavęs Viešųjų pirkimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. bei nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d.) 1 straipsnio, 46 straipsnio 3 dalies nuostatas bei išanalizavęs Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkto nuostatas, teismas akcentavo, kad Pirkimo sąlygų 3.4.2 punktas nustato, jog perkantysis subjektas tikrina paskutinės pasiūlymų pateikimo termino dienos, nurodytos skelbime apie pirkimą, duomenis. Teismas padarė išvadą, kad tiek Viešųjų pirkimų įstatymas, tiek Pirkimo sutartis aiškiai nustato, jog perkantysis subjektas nepašalina tiekėjo iš pirkimo procedūros, be kita ko, jeigu iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur.
20. Teismas nustatė, kad pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis paskutinei pasiūlymo pateikimo dienai, t. y. 2018 m. liepos 31 d., tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“ skola Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 32 969,28 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nustačiusi, kad UAB „Pasvalio melioracija“ paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną – 2018 liepos 31 d. – buvo skolinga Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui 32 969,28 Eur, šį tiekėją privalėjo pašalinti iš Pirkimo procedūros.
21. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) 12 straipsnio 2 dalis nustatė, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Teismas nurodė, kad nėra ginčytina, jog įsipareigojimų, susijusių su mokesčių valstybei mokėjimu, vykdymas būna reguliarus, t. y. besikartojantis kas mėnesį, nustatytas įstatymų, todėl tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu į valstybės biudžetą, nuolatos kinta dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę, tačiau vadovaujantis minėtu įstatymu, UAB „Pasvalio melioracija“ privalėjo socialinio draudimo įmokas sumokėti iki 2018 m. liepos 15 d. Iš į bylą pateikto rašytinio įrodymo – 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymo – matyti, kad UAB „Pasvalio melioracija“ VSDFV pervedė 34 295 Eur. Taigi, UAB „Pasvalio melioracija“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padengė ne iki 2018 m. liepos 15 d., bet 2018 m. rugpjūčio 2 d., o tai tik patvirtina, jog paskutinę pasiūlymo pateikimo dieną – 2018 m. liepos 31 d. – UAB „Pasvalio melioracija“ buvo pažeidusi įstatyme nustatytą prievolės įvykdymo terminą ir įsiskolinimas VSDFV realiai egzistavo. Teismas sprendė, kad atsižvelgusi į tai, Bendrovė turėjo pareigą tiekėją UAB „Pasvalio melioracija“ pašalinti iš Pirkimo procedūros, o pareiškėjo argumentai dėl dviejų dienų VSDFV duomenų formavimo vėlavimo, 2018 m. liepos 31 d. tiekėjo skolos neegzistavimo bei Bendrovės negalėjimo matyti skolos, buvo atmesti kaip neįrodyti. UAB „Pasvalio vandenys“ nepagrindė ir nepateikė dokumentų, kad egzistavo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose bei Pirkimų sąlygų 3.4.2 punkte nurodyti atvejai, leidžiantys tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“ nepašalinti iš pirkimo procedūros, nors minėta bendrovė paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismas akcentavo, kad nei Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje, nei Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus tiekėjas gali pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Teismas sutiko su Agentūra, kad iš prie perkančiosios organizacijos 2018 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. S-157 pridėto išrašo iš VSDFV duomenų bazės, matyti, jog UAB „Pasvalio melioracija“ atsiskaitymas su Valstybiniu socialinio draudimo fondo biudžetu ne laiku buvo ne atsitiktinis, o nuolatinis reiškinys. Teismas pažymėjo, kad remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, perkančiajai organizacijai yra nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė Viešųjų pirkimų įstatymo normų – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, tai yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Kandidato ekonominės ir finansinės būklės kriterijai viešojo pirkimo santykiuose yra svarbūs tuo aspektu, kad leidžia išvengti situacijų, kai pirkimo tikslas bus nepasiektas dėl to, kad dėl blogos finansinės ar ekonominės būklės tiekėjas nepajėgs įvykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atlyginti netinkamu sutarties vykdymu padarytus nuostolius.
22. Teismas akcentavo, kad nagrinėdamas bylas, jis teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo nurodytų ir nagrinėjamų bylų (jis daugiausiai citavo civilines bylas) ratio decidendi nesutampa, teismas UAB „Pasvalio vandenys“ nurodyta teismų praktika nesivadovavo. Teismas taip pat akcentavo, kad Bendrovė, skunde cituodama teismų sprendimus, selektyviai atsirinko argumentus.
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nebuvo patenkintas.
24. Teismas pažymėjo, kad UAB „Pasvalio vandenys“ skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų neanalizavo.
III.
25. Pareiškėjas UAB „Pasvalio vandenys“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ginčijamą Agentūros sprendimą panaikinti bei Bendrovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas neįsigilino į administracinės bylos esmę, jos faktines bei teisines aplinkybes, nepagrįstai visiškai ignoravo UAB „Pasvalio vandenys nurodytus teismų precedentus ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, kuris turi būti panaikintas.
27. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti Bendrovės pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. UAB „Pasvalio vandenys“ akcentuoja, kad Lietuvos teismų (daugiausiai bendrosios kompetencijos) praktikoje jau buvo daug kartų spręsti visiškai analogiški ginčai. Pabrėžia, kad UAB „Pasvalio melioracija“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10700 padengė visą įsiskolinimą VSDFV, o įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas, priešingai nei kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinio ar ekonominio pajėgumo, yra reguliarus (besikartojantis kas mėnesį), nustatytas įstatymuose. Bendrovė pažymi, kad sprendžiant dėl tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams dėl mokestinių įsiskolinimų, negali būti suabsoliutinama tiekėjo padėtis, egzistavusi paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną. Nurodo, kad Direktyva 2014/24/ES nustato tiekėjo „apsivalymo“ galimybę, kai šis iki perkančiojo subjekto sprendimo dėl pirkimo laimėtojo paskelbimo turimas mokestines skolas padengia. Pareiškėjas akcentuoja, kad perkančiojo subjekto teisę tiekėjo nepašalinti iš pirkimo procedūrų nustato ir Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 5 dalis, kuri šiuo atveju turi būti taikoma, kadangi yra būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, taip pat ir visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugą.
28. UAB „Pasvalio vandenys“ atkreipia dėmesį, kad Agentūra Sprendime nesirėmė jokia teismų praktika dėl naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo. Bendrovė akcentuoja, kad nepašalindama tiekėjo UAB „Pasvalio melioracija“, vertino tai, jog tiekėjo skola buvo trumpalaikė, tiekėjui nebuvo taikytos jokios sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su VSDFV, tiekėjas, nors ir turėjo trumpalaikius įsiskolinimus VSDFV, tačiau visada juos padengdavo, tiekėjas yra itin patikimas ir žinomas, todėl abejonių dėl jo finansinių pajėgumų ir gebėjimų tinkamai bei laiku įvykdyti sutartį pareiškėjui nekilo. Be to, dviejų dienų vėlavimas sumokėti įmoką VSDFV tiekėjui nesuteikė jokio konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus.
29. Pareiškėjas pažymi, kad naujos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos (aktualios 2018 m. liepos 17 d.) nuostatos dėl (ne)įsiskolinimų VSDFV bei jų teisinio vertinimo iš esmės niekuo reikšmingai nesiskiria nuo ankstesnių (nuo 2014 m. galiojančių) analogiškų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl tiekėjų (ne)įsiskolinimo VSDFV, todėl UAB „Pasvalio vandenys“ cituota praktika yra aktuali.
30. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
31. Agentūra savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į Bendrovės skundą. Atsakovo nuomone, UAB „Pasvalio vandenys“ nenurodė objektyvių duomenų, kad nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Teigia, kad už Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies pažeidimą pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta 5 procentų finansinė pataisa nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM.
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
35. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 17–24 p.), tvirtinama, kad nebuvo įsigilinta į administracinės bylos esmę (žr. nutarties 26 p.), kartojami argumentai, kurie buvo pateikti su skundu kreipiantis į teismą (žr. nutarties 27 p.) bei pažymima apie iš esmės nepakitusią Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatą dėl tiekėjų (ne) įsiskolinimo VSDFV bei jos vertinimą (žr. nutarties 29 p.).
36. Ginčas yra kilęs dėl Agentūros Sprendimo, kuriame buvo konstatuotas Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nulėmęs Europos Sąjungos fondų lėšų dalies išskaičiavimą pareiškėjo vykdytam projektui (b. l. 21).
37. Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio (Tiekėjo pašalinimo pagrindai) 3 dalyje (redakcija, galiojusi paskutinei pasiūlymo pateikimo dienai – 2018 m. liepos 31 d.) buvo nustatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų);
3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.
38. Taigi, VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kuris yra susijęs su jų pareiga mokėti mokesčius. Tiekėjas privalo būti pašalintas iš pirkimo procedūros, kai jis nesilaiko pareigų, susijusių su mokesčių arba socialinio draudimo įmokų, mokėjimu pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, ir, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Pirmasis pašalinimo pagrindo atvejis siejamas su tiekėjo nuteisimu už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymu, antrasis yra sietinas su perkančiosios organizacijos įrodymų turėjimu dėl aptariamos pareigos neįvykdymo.
39. Tikrinamoje administracinėje byloje nėra aktualus nutarties 38 punkte minimas pirmasis tiekėjo pašalinimo pagrindo atvejis, kadangi duomenų apie tiekėjo nuteisimą už ginčui aktualaus mokestinio įsipareigojimo neįvykdymą nėra. Kyla tik klausimas, ar perkančioji organizacija turėjo įrodymų apie tai, jog tiekėjas paskutinei pasiūlymo pateikimo dienai buvo skolingas VSDFV.
40. Pastaroji faktinė aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, abejonių nekelia. Perkančioji organizacija galėjo ir turėjo žinoti, kad tiekėjas nėra sumokėjęs socialinio draudimo įmokų (žr. nutarties 12 p., 20 p.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.). Į administracinę bylą nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių nežinojimą apie nesumokėtą socialinio draudimo įmoką pasiūlymo pateikimo dienai.
41. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia priežasčių, kodėl perkančioji organizacija negalėjo patikrinti reikalavimo dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčiais, įvykdymo atitikties, pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose nurodydama, kad duomenys dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių sumokėjimo įvykdymu, turi būti pateikti pasiūlymo pateikimo dieną, pagrindžiant tai atitinkama pažyma.
42. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ir išimtis, kada privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, susijęs su mokesčių sumokėjimu, gali būti netaikomas, jeigu tenkinama nors viena VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose įtvirtinta sąlyga.
43. VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta pašalinimo pagrindo netaikymo sąlyga, kai tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius. Tai gali būti situacijos, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas arba išdėstomas, tačiau tokių įrodymų administracinėje byloje nėra, todėl pagal šią nuostatą, tiekėjo nepašalinimas iš pirkimo procedūros nebuvo galimas.
44. Turint omenyje nesumokėtą socialinio draudimo įmokos dydį, platesnė analizė dėl VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos taikymo neatliktina (žr. nutarties 7 p.).
45. VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta taisyklė sietina su tiekėjui atsiradusia nepalankia aplinkybe (tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tada, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas (taip pat delspinigius už jau padengtą skolą), ar imtis kitų priemonių dėl mokestinių įsipareigojimų įvykdymo), tačiau ir pastarosios nebuvo nustatyta, o tai reiškia, jog neegzistavo nei viena išimtis iš bendros taisyklės dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, kai jis nėra įvykdęs įsipareigojimų, apibrėžtų VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje.
46. Dėl išdėstytų priežasčių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija patvirtina, kad Agentūros Sprendime nurodyta pareiškėjo / apelianto veika pagrįstai konstatuota kaip neatitinkanti VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyto reguliavimo, galiojusio 2018 m. liepos 31 d.
47. Dėl skolos trumpalaikiškumo reikia pažymėti, kad trumpalaikis įsiskolinimas, susidaręs po tos dienos, kai turėjo būti sumokėta periodinė įmoka (žr. nutarties 11 p.) bei padengtas per keletą dienų po pasiūlymo pateikimo dienos, neturi esminės reikšmės tiekėjo pašalinimo pagrindo atžvilgiu. Tai, kad ūkio subjektas / tiekėjas nesumokėjo socialinio draudimo įmokų, rodo jo nepatikimumą, nerūpestingumą bei neatsakingumą, kiek tai susiję su teisinių ir socialinių įsipareigojimų vykdymu, papildomą naštą VSDFV biudžetui.
48. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti. Kitokio procesinio sprendimo negali nulemti ir pareiškėjo pateiktas dokumentas (Perėmimo pažyma), patvirtinantis statybos darbų atlikimą.
49. Prašymas dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo (nutarties 1 p.) negali būti tenkinamas, kadangi sprendimas (bendrine prasme) priimtas ne pareiškėjo (apelianto) naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija