JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO, KONFESINIŲ KAPINIŲ SUTEIKIMO JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2016 m. rugpjūčio 25 d. Nr. T2-249
Jurbarkas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu bei Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, 10, 13, 15 ir 24 punktais, Jurbarko rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, konfesinių kapinių suteikimo Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. T2-270 „Dėl laidojimo ir kapinių lankymo Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos“.
PATVIRTINTA
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos
2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T2-249
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO, KONFESINIŲ KAPINIŲ SUTEIKIMO JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja leidimų laidoti Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) teritorijoje esamose kapinėse išdavimą, laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, kapaviečių pripažinimą neprižiūrimomis, jų priežiūros organizavimą ir tolesnį laidojimą jose, konfesinių kapinių suteikimo tvarką.
2. Kitus apraše nenumatytus kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, žmonių palaikų laidojimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – nutarimas) ir kiti teisės aktai.
II SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS
5. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui, pateikusiam:
5.1. rašytinį prašymą, kuriame nurodoma: mirusiojo vardas, pavardė, asmens kodas, kapinių, kuriose prašoma palaidoti mirusiojo palaikus, pavadinimas ir prašomų skirti kapaviečių skaičius (vienam kapui ar keliems kapams (šeimos kapavietė), laidojančio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, kontaktinio telefono numeris arba laidojimo paslaugų teikėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktinio telefono numeris. Jei prašoma mirusiojo palaikus palaidoti šeimos kapavietėje, papildomai nurodoma: šeimos kapavietės numeris (kapo unikalus kodas Kultūros vertybių registre, jeigu kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą), jei toks yra suteiktas, palaidoto (-tų) asmens vardas, pavardė, palaikų palaidojimo data;
5.4. jei norima laidoti riboto laidojimo Jurbarko miesto civilinėse katalikų kapinėse šeimos kape – pažymą iš kapinių prižiūrėtojo (UAB „Jurbarko komunalininkas“) apie esamą šeimos kapą;
5.5. jei norima laidoti Jurbarko miesto civilinėse evangelikų kapinėse – Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo ar jo įgalioto asmens Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos tarybos nustatyta tvarka išduotą sutikimą;
5.6. jei norima laidoti Jurbarko miesto civilinėse kapinėse (naujosiose) – pažymą iš kapinių prižiūrėtojo (UAB „Jurbarko komunalininkas“) apie turimą arba naujai skiriamą kapavietę;
5.7. atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens rašytinį sutikimą, jeigu prašoma išduoti leidimą laidoti šeimos kapavietėje, kurioje jau yra palaidoti mirusio asmens palaikai. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo sutikimo pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale (toliau – žurnalas), kurio forma nustatyta Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo, patvirtinto nutarimu, priede), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus;
6. Seniūnų rašytinis leidimas laidoti į Kultūros vertybių registrą įrašytose savivaldybės riboto laidojimo kapinėse išduodamas tik gavus raštišką Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimą. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui, pateikusiam aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus.
7. Leidimai laidoti išduodami neatlygintinai savivaldybės administracijos seniūnijų darbo dienomis darbo valandomis.
III SKYRIUS
ŽMOGAUS PALAIKŲ LAIDOJIMAS, KAPINIŲ IR LAIDOJIMO
VIETŲ TVARKYMAS
9. Laidoti žmonių palaikus leidžiama tik turint leidimą ir šviesiu paros metu. Pirmąją Šv. Kalėdų ir pirmąją Šv. Velykų dieną žmonių palaikai nelaidojami.
10. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
11. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
12. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
13. Už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės priežiūrą asmenis supažindina su Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis nutarimu, šiuo aprašu arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte – kiti kapavietės objektai), įrengiami vadovaujantis kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų nutarimu, ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas.
15. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
16. Kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, laikantis kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose nutarimu, nustatytų reikalavimų.
IV SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS, JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS IR TOLESNIS LAIDOJIMAS JOSE
18. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu neįmanoma nustatyti atsakingo asmens, kapavietėje paliekama lentelė, kurioje nurodyta reikalinga informacija. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, savivaldybės administracijos direktorius įsakymu arba religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, sudaro komisiją, kuri išnagrinėja situaciją ir pripažįsta šią kapavietę neprižiūrima. Komisija sudaro visų pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašą ir teikia tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui.
19. Šio aprašo 18 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja kapinių prižiūrėtojai, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą.
20. Pagal šio Aprašo 18 punkte nurodytos komisijos sudarytą sąrašą kapavietės gali būti skiriamos:
20.1. eilės tvarka laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą, jeigu jose yra pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis;
21. Asmenys, aprašo 20.2. punkte nurodytu atveju pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi į seniūną o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį. Seniūnas arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Sprendimas įforminamas įsakymu. Asmuo šį sprendimą turi pateikti kapinių prižiūrėtojui, kuris šio asmens duomenis įrašo žurnale. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šio aprašo 13 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, patvirtiname nutarimu, nustatyta tvarka.
23. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas vadovaujantis Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu nutarimu.
V SKYRIUS
KAPINIŲ LANKYMAS
26. Kapinėse draudžiama:
26.1. važinėti motorinėmis transporto priemonėmis (išskyrus specialiųjų tarnybų transportą, norint atvežti paminklą, žemės ar pan., taip pat atvežti neįgalumo pažymėjimą turintį asmenį transportui skirtais takais);
VI SKYRIUS
KONFESINIŲ KAPINIŲ SUTEIKIMO TVARKA
27. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir šį aprašą gali turėti savo konfesines kapines.
28. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį prašymą suteikti konfesines kapines pateikia savivaldybei. Sprendimą dėl konfesinių kapinių suteikimo priima savivaldybės taryba.
29. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS