LIETUVOS RESPUBLIKOS

GENERALINIS PROKURORAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2019–2020 METŲ PROGRAMOS
PATVIRTINIMO

2019 m. spalio 9 d. Nr. I-273

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“:

1. T v i r t i n u pridedamą Lietuvos Respublikos prokuratūros korupcijos prevencijos
2019–2020 metų programą.

2. S k e l b i u šį įsakymą Teisės aktų registre.

Generalinio prokuroro pavaduotojas,

einantis generalinio prokuroro pareigas                                                           Žydrūnas Radišauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2019 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. I-273    

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2019–2020 METŲ PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos prokuratūros korupcijos prevencijos 2019–2020 metų programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas), Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė kovos su korupcija programa), 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 2019 m. birželio 17–21 d. Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ketvirtojo vertinimo etapo „Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija“ rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita Lietuvai (toliau – 2019 m. birželio 17–21 d. GRECO ataskaita) ir atsižvelgiant į aplinkos analizę.

2. Programos paskirtis – užtikrinti veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvos Respublikos prokuratūroje (toliau – prokuratūra) 2019–2020 metais.

3. Programoje nustatomi korupcijos prevencijos prokuratūroje tikslai, uždaviniai ir priemonės, Programos įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo kriterijai ir administravimo tvarka.

4. Programa įgyvendinama pagal Programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas) (priedas), kuriame nustatytos korupcijos prevencijos priemonės, už jų įgyvendinimą atsakingi vykdytojai, įvykdymo terminai ir laukiamo rezultato kriterijai. Priemonių planas yra neatskiriama programos dalis. 

5. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

II SKYRIUS

APLINKOS ANALIZĖ

6. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn. atliko tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ (iš viso apklausta 1004 Lietuvos gyventojai, 501 verslo įmonių vadovas, 507 valstybės tarnautojai) duomenimis, prokuratūra, palyginti su 2016 m. atliktu tyrimu, nevertinama kaip viena iš labiausiai korumpuotų institucijų. 2016 m. 10 procentų apklaustų gyventojų ir 4 procentai apklaustų įmonių atstovų prokuratūrą įvardijo kaip vieną labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. 2018 m. jau tik 9 procentai apklaustų gyventojų ir 4 procentai apklaustų įmonių atstovų prokuratūrą įvardijo kaip vieną labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. Šis rezultatas yra geriausias per daugelį metų ir rodo tinkamą prokuratūros veiklą kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos srityse bei skatina toliau imtis veiksmų mažinant korupcijos apraiškas prokuratūros sistemoje.

7. Aptariant korupcijos rizikos veiksnius teisėsaugos institucijų veikloje, Nacionalinėje kovos su korupcija programoje pažymėta, kad prokuratūros sistemoje kasmet fiksuojama pavienių korupcijos atvejų, o dėl išteisinamų asmenų, nutraukiamų ikiteisminių tyrimų skaičiaus preziumuojama ikiteisminio tyrimo subjektų kvalifikacijos ir žinių atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus stoka.

8. 2019 m. birželio 17–21 d. GRECO ataskaitoje įvertintos priemonės, kurių ėmėsi Lietuvos Respublikos valdžios institucijos įgyvendindamos 2014 m. gruodžio 12 d. GRECO 66-ajame plenariniame posėdyje priimtoje Lietuvos ketvirtojo vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir 2017 m. kovo 24 d. GRECO 75-ajame plenariniame posėdyje priimtą Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą.

Dėl prokurorų korupcijos prevencijos GRECO konstatavo, kad buvo įgyvendintos 2 iki tol laikytos neįgyvendintomis su prokurorų veikla susijusios rekomendacijos. 2018 m. gegužės mėn. pakeitus prokurorų skyrimo nuostatus, didesnis vaidmuo suteiktas prokurorų atrankos komisijoms. Be to, pradėjus rengti reguliarius mokymus apie interesų konfliktus ir etikos klausimus, Prokurorų etikos komisijai suteikus galimybę teikti patarimus (konsultacijas), tinkamai išspręsti prokurorų informuotumo didinimo ir korupcijos mažinimo klausimai.

9. 2017 m. buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai dėl prokurorų galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir 15 prokurorų paskirta 15 tarnybinių nuobaudų. 2018 m. dėl prokurorų padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminių tyrimų nepradėta. 2019 m. 16 prokurorų paskirta 17 tarnybinių nuobaudų.

Prokurorų etikos komisija konstatavo, kad 2016 m. buvo padarytas 1 Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, 2017 m. ir 2018 m. atitinkamai buvo padaryta po 2 šios rūšies pažeidimus.

2017–2018 m. 3 valstybės tarnautojams paskirtos tarnybinės nuobaudos. Per nurodytą laikotarpį darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, drausmine tvarka nebuvo bausti.

10. Dėl Prokuratūros įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nustatytų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) ir teritorinių apygardų prokuratūrų vykdomų funkcijų specifikos iš esmės visos prokuratūros veiklos sritys atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus ir priskiriamos prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Dėl šios priežasties prokuratūroje būtina užtikrinti nuolatinę veiksmingą korupcijos prevenciją ir kontrolę – vykdyti prokuratūros veiklos situacijos analizę antikorupciniu požiūriu, parinkti efektyvias korupcijos pasireiškimo tikimybę prokuratūros veiklos srityse atskleidžiančias ir šalinančias korupcijos prevencijos priemones, tobulinti prokuratūros veiklos sričių teisinį reglamentavimą, stiprinti darbuotojų antikorupcinės elgsenos paskatas.

2017 m. Generalinėje prokuratūroje buvo atliktas korupcijos rizikos vertinimas proceso užbaigimo supaprastinto proceso formomis (teismo baudžiamuoju įsakymu, pagreitinto proceso tvarka) srityje, taip pat darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą prokuratūroje, darbo užmokesčio nustatymo, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, darbo sutarčių sudarymo, darbo ir poilsio laiko nustatymo ir kitose su šių darbuotojų darbo santykiais susijusiose srityse.

Konstatuota, kad prokuroro veikla supaprastintame procese reglamentuota pakankamai detaliai: nustatytos prokuroro funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka ir atsakomybė, priimti vidaus teisės aktai, nustatantys prokuroro veiklą supaprastintame procese, ir šis reglamentavimas užtikrina korupcijos pasireiškimo rizikos prevenciją. Taip pat išsamiai reglamentuota ir prokuroro procesinės veiklos kontrolė.

Dėl antrosios korupcijos rizikos kontekste įvertintos prokuratūros srities – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo teisinių santykių – pripažinta, kad teisės aktuose pakanka mechanizmų, reikšmingai mažinančių korupcijos rizikos veiksnius darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo teisinių santykių srityje. Taip pat konstatuota, kad siekiant suvienodinti teisės taikymo praktiką ir efektyviai valdyti korupcijos pasireiškimo riziką priėmimo į darbą prokuratūroje srityje, tikslinga papildyti teisinį reglamentavimą, nustatant atvejų, kai prieš priimant darbuotoją į nekonkursines pareigas neskelbiama atranka, sąrašą ir tokio priėmimo tvarką, taip pat pateikti bent pavyzdinį kriterijų, pagal kuriuos nusprendžiama, ar atranką vykdys komisija, ar tiesioginis vadovas, sąrašą.

Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – generalinis prokuroras) 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. I-68, 2018 m. gegužės 4 d. įsakymu
Nr. I-148 ir 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. I-410 Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento XVI skyrius „Darbuotojų priėmimas“ buvo papildytas nuostatomis, atitinkančiomis minėtas rekomendacijas.

2018 m. korupcijos rizikos vertinimas buvo atliktas prokuratūros naudojamose informacinėse sistemose esančių ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos srityje ir ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir skundų paskirstymo prokurorams srityse.  Vertinimą atlikusio Generalinės prokuratūros Vidaus audito skyriaus (toliau – Vidaus audito skyrius) pateiktose rekomendacijose pasiūlyta įpareigoti prokuratūros padalinių vadovus paskirti asmenis, atsakingus už duomenų apie prokurorų specializacijas įvedimą į Informacinę prokuratūros sistemą (toliau – IPS), taip pat nustatyti, kad periodiškai būtų peržiūrimos ir Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) naudotojams suteiktos teisės.

Prokuratūros korupcijos prevencijos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 14 d. parengė 2018 m. gruodžio 11 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. 17.8-17241 „Dėl korupcijos rizikos prokuratūros naudojamose informacinėse sistemose esančių ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos ir ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir skundų paskirstymo prokurorams srityse vertinimo“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Planas).

Vykdant vidaus audito rekomendaciją – įpareigoti prokuratūros padalinių vadovus paskirti asmenis, atsakingus už duomenų apie prokurorų specializacijas įvedimą į IPS, Plane nustatyta priemonė – parengti generalinio prokuroro raštą, kuriame būtų priminta apie būtinybę užtikrinti duomenų apie prokurorų specializacijas įvedimą į IPS. Toks raštas buvo parengtas
(reg. Nr. 17.9-3366) ir 2019 m. vasario 28 d. išplatintas prokuratūros vadovams. Dėl vidaus audito rekomendacijos – nustatyti periodiškai vykdomą IPS ir IBPS naudotojams suteiktų teisių priežiūrą – Plane nustatyta priemonė – iki 2019 m. birželio 1 d. generalinio prokuroro įsakymu sudaryti darbo grupę, atsakingą už teisių IPS ir IBPS naudotojams suteikimo reglamentavimo peržiūrą ir pakeitimų būtinybės įvertinimą.

11. Prokuratūra dalyvauja įgyvendinant Nacionalinę kovos su korupcija programą.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO VEIKSMINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI

12. Programos tikslas – užtikrinti veiksmingos ilgalaikių korupcijos prevencijos priemonių sistemos veikimą prokuratūroje, didinti prokuratūros veiklos skaidrumą, viešumą ir efektyvumą, stiprinti prokuratūros, kaip institucijos, ir jos darbuotojų atsparumą korupcijai.

13.   Uždaviniai Programos tikslui pasiekti:

13.1. Pirmasis uždavinys – atskleisti ir šalinti korupcijos pasireiškimo tikimybę prokuratūros veiklos srityse, tobulinti teisinį reguliavimą.

13.1.1. Pirmojo uždavinio rezultato kriterijai:

13.1.1.1. visuomenės pasitikėjimo prokuratūra didėjimas;

13.1.1.2. respondentų, sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ metu įvardijusių prokuratūrą kaip korumpuotą, procentinės dalies mažėjimas;

13.1.1.3. antikorupciniu požiūriu įvertintų prokuratūros norminių ir vidaus administravimo teisės aktų ar jų projektų, skaičiaus didėjimas (lyginant su praėjusiais metais). 

13.1.2. Pirmasis uždavinys bus įgyvendinamas:

13.1.2.1. atliekant korupcijos rizikos vertinimą prokuratūros veiklos srityse;

13.1.2.2. atliekant prokuratūros norminių ir vidaus administravimo teisės aktų antikorupcinį vertinimą;

13.1.2.3. parengiant Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašą;

13.1.2.4. atliekant privačių interesų deklaracijų, kurias privalo teikti išrinkti, priimti ar paskirti į pareigas prokuratūroje asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, patikrinimą.

13.2. Antrasis uždavinys – gerinti prokuratūros veiklą, stiprinti prokurorų gebėjimus atskleidžiant, tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, palaikant valstybinį kaltinimą šio pobūdžio bylose.

13.2.1. Antrojo uždavinio rezultato kriterijai:

13.2.1.1. ištirtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų procentinės dalies didėjimas;

13.2.1.2. dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų išteisintų asmenų procentinės dalies mažėjimas.

13.2.2. Antrasis uždavinys bus įgyvendinamas:

13.2.2.1. organizuojant prokurorų mokymus;

13.2.2.2. atliekant prokurorų veiklos ir teismų praktikos korupcinio pobūdžio bylose apibendrinimus ir su jais supažindinant prokurorus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

13.3. Trečiasis uždavinys – didinti prokuratūros darbuotojų atsparumą korupcijai ir darbo etikos lygį, užtikrinti prokuratūros antikorupcinės veiklos viešumą.

13.3.1. Trečiojo uždavinio rezultato kriterijai:

13.3.1.1. prokurorų, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, skaičiaus mažėjimas;

13.3.1.2. dėl Prokurorų etikos kodekso pažeidimų nubaustų prokurorų skaičiaus mažėjimas;

13.3.1.3. dėl tarnybos ir darbo drausmės pažeidimų nubaustų prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus mažėjimas.

13.3.2. Trečiasis uždavinys bus įgyvendinamas:

13.3.2.1. organizuojant prokurorų mokymus tarnybinės etikos srityje;

13.3.2.2. organizuojant komunikacijos srityje dirbančių prokuratūros darbuotojų ir prokurorų mokymus;

13.3.2.3. skelbiant visuomenei informaciją apie korupcijos prevenciją ir kontrolę prokuratūroje.

13.3.2.4. teikiant konsultacijas, rengiant su Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimu susijusius pristatymus valstybės centrinėse institucijose ir regionuose (savivaldybėse).

14. Programos tikslo ir uždavinių siekiama vykdant Priemonių plane nustatytas Programos įgyvendinimo priemones.

V SKYRIUS

PROGRAMOS ADMINISTRAVIMAS

15. Programa finansuojama iš prokuratūros biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

16. Priemonių plane nustatytų priemonių įgyvendinimas vertinamas pagal Priemonių plane nurodytus laukiamo rezultato kriterijus.

17. Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal Programos uždavinių rezultato kriterijų pasiekimą.

18. Programos įgyvendinimą analizuoja ir kontroliuoja Komisija.

19. Už Priemonių plane nustatytų priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako priemonių vykdytojai arba darbo grupių vadovai (pirmininkai).

20. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas įgyvendinant Programą, atliekami šie veiksmai:

20.1. Apie Priemonių plane nurodytos priemonės įgyvendinimą vykdytojas ne vėliau kaip per 7 dienas praneša Komisijai. Matydamas, kad Priemonių plane nurodyta priemonė nebus įgyvendinta per nustatytą terminą, vykdytojas ne vėliau kaip iki šio termino pabaigos turi pranešti Komisijai apie neįvykdymo priežastis ir pateikti pasiūlymus dėl tolesnio vykdymo.

20.2. Komisija vykdo nuolatinę Priemonių plano įgyvendinimo stebėseną, prireikus parengia ir teikia tvirtinti generaliniam prokurorui Priemonių plano pakeitimo ar papildymo projektą.

20.3. Komisija parengia ir iki 2021 m. vasario 20 d. pateikia generaliniam prokurorui ir Vidaus audito skyriui Programos įgyvendinimo ataskaitą.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Atsižvelgiant į Programos įgyvendinimo tarpinius rezultatus, atlikto korupcijos rizikos vertinimo išvadas, pasikeitusius aplinkos veiksnius, teisinio reglamentavimo pakeitimus ir kitas aplinkybes, Priemonių planas gali būti keičiamas ar atnaujinamas.

22. Programa skelbiama prokuratūros interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. Programos įgyvendinimo ataskaita skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.

____________________

Lietuvos Respublikos prokuratūros

korupcijos prevencijos 2019–2020 metų programos priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2019–2020 METŲ PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

1 UŽDAVINYS atskleisti ir šalinti korupcijos pasireiškimo tikimybę prokuratūros veiklos srityse, tobulinti teisinį reguliavimą
Uždavinio rezultato kriterijai: 1) visuomenės pasitikėjimo prokuratūra didėjimas; 2) respondentų, sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ metu įvardijusių prokuratūrą kaip korumpuotą, procentinės dalies mažėjimas; 3) antikorupciniu požiūriu įvertintų prokuratūros norminių ir vidaus administravimo teisės aktų ar jų projektų skaičiaus didėjimas (lyginant su praėjusiais metais).
Eil. Nr.	Priemonė	Vykdytojai	Įgyvendinimo terminas	Laukiamo rezultato kriterijai
1.1.	Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka atlikti korupcijos rizikos vertinimą ne mažiau kaip dviejose pasirinktose prokuratūros veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.	Darbo grupė	Kiekvienų metų III ketvirtis	Atliktas vertinimas ir nustatytos korupcijos rizikos prielaidos.
1.2.	Vykdyti prokuratūros norminių, vidaus administravimo teisės aktų ir jų projektų antikorupcinį vertinimą.	Generalinio prokuroro paskirtas asmuo	Nuolat	Kasmet antikorupciniu požiūriu įvertinti ne mažiau kaip 5 prokuratūros norminiai, vidaus administravimo teisės aktai ar jų projektai.
1.3.	Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašas.	Korupcijos prevencijos komisija	2019 metų III ketvirtis	Parengtas teisės aktas.
1.4.	Atlikti privačių interesų deklaracijų, kurias privalo teikti išrinkti, priimti ar paskirti į pareigas prokuratūroje asmenys, nurodyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, patikrinimą.	Generalinio prokuroro sudaryta komisija	Kiekvienų metų II ketvirtis	Kasmet patikrinti iki 5 procentų privačių interesų deklaracijų, kurias privalo teikti išrinkti, priimti ar paskirti į pareigas prokuratūroje asmenys, nurodyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, ir pateikti išvadą.
2 UŽDAVINYS Gerinti prokuratūros veiklą, stiprinti prokurorų gebėjimus atskleidžiant, tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, palaikant valstybinį kaltinimą šio pobūdžio bylose
Uždavinio rezultato kriterijai: 1) ištirtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų procentinės dalies didėjimas; 2) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų išteisintų asmenų procentinės dalies mažėjimas.
2.1.	Organizuoti mokymus dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo šios kategorijos bylose.	Mokymų skyriaus vedėjas	Nuolat	Mokymuose dalyvavusių prokurorų skaičius. Mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymus išklausiusiam prokurorui.
2.2.	Parengti apibendrinimą dėl prokurorų pozicijos ir teismų sprendimų dėl bausmės skyrimo asmenims, pirmosios instancijos teismo pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.	Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro paskirti asmenys	Kiekvienų metų IV ketvirtis	Parengtas apibendrinimas, leidžiantis nustatyti, kaip prokurorai vykdo generalinio prokuroro 2016-02-23 raštą Nr. 17.9-1179 „Dėl baudų, siūlomų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymu kaltinamiems asmenims, dydžio“.
2.3.	Atlikti išteisinimo pagrindų ir priežasčių analizę bylose dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir tarnybos pareigų neatlikimo.	Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro paskirti asmenys	2020-12-01	Atlikta analizė, leidžianti nustatyti išteisinimo priežastis, ikiteisminio tyrimo subjektų veiklos tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas trūkumus ir imtis atitinkamų priemonių jiems pašalinti.
3 UŽDAVINYS DIDINTI PROKURATŪROS DARBUOTOJŲ ATSPARUMĄ KORUPCIJAI ir darbo etikos lygį, UŽTIKRINTI PROKURATŪROS ANTIKORUPCINĖS VEIKLOS VIEŠUMĄ
Uždavinio rezultato kriterijai: 1) prokurorų, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, skaičiaus mažėjimas; 2) dėl Prokurorų etikos kodekso pažeidimų nubaustų prokurorų skaičiaus mažėjimas; 3) dėl tarnybos ir darbo drausmės pažeidimų nubaustų valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas.
3.1.	Organizuoti prokurorų mokymus tarnybinės etikos srityje.	Mokymų skyriaus vedėjas	Nuolat	Mokymuose dalyvavusių prokurorų skaičius. Mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymuose dalyvavusiam prokurorui.
3.2.	Organizuoti komunikacijos srityje dirbančių prokuratūros darbuotojų ir prokurorų mokymus.	Mokymų skyriaus vedėjas	Nuolat	Mokymuose dalyvavusių prokuratūros darbuotojų ir prokurorų skaičius. Mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymus išklausiusiam prokuratūros darbuotojui ir prokurorui.
3.3.	Prokuratūros interneto svetainėje skelbti informaciją apie korupcijos prevenciją ir kontrolę prokuratūroje.	Komunikacijos skyriaus vedėjas	Nuolat	Užtikrintas prokuratūros veiklos korupcijos prevencijos ir kontrolės srityje viešumas.
3.4.	Teikti konsultacijas, rengti valstybės centrinėse institucijose ir regionuose (savivaldybėse) pristatymus, susijusius su Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimu.	Vidaus tyrimų skyrius	Nuolat	Pranešėjų apsaugos įstatymo teikiamų galimybių sklaida, asmenų, besikreipiančių dėl pranešėjo statuso, skaičiaus augimas.

_______________________________