Administracinė byla Nr. eA-651-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00285-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.4; 15.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondas, akcinei bendrovei „Amber Grid“, uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“ dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) 1.1 punktą; 2) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 1.1 punktą; 3) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 1.1 punktą; 4) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių priimti naują įsakymą, kuriuo būtų nustatyti tokie servituto plotai: žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 0,2268 ha, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 0,2266 ha, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 0,4635 ha; 5) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 2.5 punktą; 6) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 2.5 punktą; 7) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 2.5 punktą; 8) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių priimti naują įsakymą, kuriuo būtų nustatytos tokios vienkartinės kompensacijos už administraciniu aktu nustatytus servitutus: žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 20 301,59 Eur, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 20 065,82 Eur, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 34 633,32 Eur; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. Nustatyti servituto plotai pareiškėjos netenkina, kadangi jų dydis buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias servituto sąvoką ir ją susiaurinant. Taigi ginčijamų NŽT įsakymų 1.1 punktai turi būti panaikinti, atsakovą įpareigojant nustatyti naujus servituto plotus, kurie atitiktų teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos taip pat netenkina ir apskaičiuoti atlygintini nuostoliai dėl servituto nustatymo, kadangi jie buvo apskaičiuoti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančius kompensacijos apskaičiavimą. Taigi ginčijamų NŽT įsakymų 2.5 punktai turi būti panaikinti, įpareigojant apskaičiuoti teisingą kompensaciją.
1.2. Pareiškėjos valdomose žemės sklypuose be servituto magistraliniam dujotiekiui bus nustatyta apsaugos zona, kurios dydis yra nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miškų naudojimo sąlygose (toliau – ir Specialiosios naudojimo sąlygos). Magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje bus taikomi ūkinės veiklos ribojimai, numatyti Specialiųjų naudojimo sąlygų VII skyriuje. Susipažinus su VII skyriuje išvardintais ūkinės veiklos apribojimais, tampa aišku, kad dėl apsaugos zonos nustatymo iš esmės faktiškai yra paneigiama pareiškėjos teisė valdyti žemę pagal paskirtį – gyvenamųjų namų statybą.
1.3. Atsakovas pagal AB „Amber Grid“ pateiktus duomenis nustatė servitutą tik dujotiekio tiesimui ir aptarnavimui (toliau – ir Tiesimo servitutas), bet nenustatė servituto magistralinio dujotiekio apsaugos zonoms (toliau – ir Veiklos servitutas), kurios yra būtinos tinkamam magistralinio dujotiekio naudojimui ir be jų negalėtų būti užtikrinamas tinkamas ir saugus magistralinio dujotiekio naudojimas. Šios apsauginės zonos riboja pareiškėjos, kaip savininkės, teisę disponuoti savo žeme, o savininko nuosavybės ribojimas dėl viešpataujančiojo daikto egzistavimo įeina į servituto instituto sąvoką.
1.4. Magistralinio dujotiekio apsaugos zona yra ne kas kita kaip Lietuvos Respublikos žemės įstatymu nustatytas servitutas. Įstatymu magistraliniam dujotiekiui yra nustatytas po 25 m (50 m pločio) nuo magistralinio dujotiekio ašies servitutas (apsaugos zona). Tačiau ginčijamais įsakymais, kurie yra žemesnės galios teisės aktai nei įstatymas, NŽT nustatė servitutą po 12 m (24 m pločio) nuo magistralinio dujotiekio ašies. Tokiu būdu žemesnės galios teisės aktai konkuruoja su aukštesnės galios teisės aktu. Atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nepagrįstai sumažino nustatytino servituto plotą, į jį įtraukdamas tik Tiesimo servitutą ir neįtraukdamas Veiklos servituto, t. y. apribojo pareiškėjos teisę už taikomus apribojimus gauti tinkamą kompensaciją.
1.5. Nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamų NŽT įsakymų 2.5 punktuose nurodytas kompensacijos dydis yra pagrįstas. Apskaičiuojant kompensacijas buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimai, todėl kompensacijų dydžiai yra nepagrįsti. Už servituto nustatymą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nuostoliai turi būti atlyginami rinkos kaina.
1.6. Apskaičiuojant kompensaciją dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyto servituto, taip pat turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad šio žemės sklypo paskirtį – žemės ūkio – buvo planuojama pakeisti į paskirtį – gyvenamųjų namų statyba. Todėl atitinkamai šiam sklypui turėtų būti nustatyta kompensacija pagal tuos pačius principus, kaip ir kitiems pareiškėjos turimiems žemės sklypams, kurių paskirtis – gyvenamųjų namų statyba.
1.7. Pareiškėjos turima žemė nuvertėja ne todėl, kad yra nustatomi servitutai. Pagrindinė priežastis, kodėl nuvertėja jos turima žemė – pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiose žemėse, kurių paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, nutiesiamas magistralinis dujotiekis – padidinto pavojaus šaltinis. Valstybė, atsižvelgdama į tai, kad objektas yra padidinto pavojaus šaltinis, teisės aktais nustato apsaugos zonas tam, kad šiose zonose ribojant įvairią žmonių veiklą būtų apsaugota žmonių gyvybė. Tačiau toks ribojimas sumažina pareiškėjos žemės vartojamąsias savybes, dėl to mažėja žemės vertė. Sumažėjusi žemės vertė yra pareiškėjos nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti AB „Amber Grid“. Būtent dėl šios priežasties atlygintini nuostoliai ne tik dėl Tiesimo servituto nustatymo, bet ir dėl Veiklos servituto nustatymo.
1.8. Kadangi magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje galima tam tikra veikla su raštišku AB „Amber Grid“ leidimu, tai kompensacijai apskaičiuoti įtrauktina ne visa žemės rinkos vertė, o tik tam tikra jos dalis. Tokiu atveju pareiškėjai priklausančiomis žemėmis naudotųsi net tik AB „Amber Grid“, bet ir pareiškėja. Dėl šios priežasties reikia vadovautis 0,5 koeficientu, skaičiuojant kompensaciją už nuostolius, susijusius su magistralinio dujotiekio apsaugos zonos nustatymu pareiškėjos žemėse. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad servituto plotas yra nustatomas magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje, todėl skaičiuojant kompensaciją servituto plotą iš magistralinio dujotiekio apsaugos zonos reikia atimti.
2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjos nesutikimas su kompensacijos dydžiu, paskaičiuotu pagal Metodikos nuostatas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijami įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui ar yra priimti pažeidžiant pagrindines procedūras. Ginčas dėl nuostolių dydžio neužkerta kelio priimti sprendimą nustatyti žemės servitutą administraciniu aktu ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti tokius administracinius aktus, kadangi tik servitutui esant įregistruotam Nekilnojamojo turto registre asmuo įgyja įstatyminę teisę dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką arba ginčą dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo spręsti teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2.2. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nei teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame būtų suprojektuoti kitokio ploto servitutai pareiškėjos žemė sklypuose, nei prašė viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas, pareiškėjos pretenzijos dėl netinkamų servitutų plotų yra nepagrįstos.
2.3. Nesant pagrindo įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių nustatyti pareiškėjos prašomus servitutus, nėra pagrindo ir įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių nustatyti pareiškėjos prašomo dydžio vienkartines kompensacijas, kadangi Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 dalys nuostolių atlyginimą susieja su nustatytu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu servitutu. Be to, pagal Metodikos 3 punktą nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. AB „Amber Grid“ atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Servitutų dydžiai, kuriuos nurodė pareiškėja, nėra patvirtinti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniuose, pagal kuriuos administraciniu aktu yra nustatomi servitutai privačios žemės sklypams. Teisės aktai nenumato atsakovui teisės nustatyti didesnio ploto servitutą, nei suprojektuota teritorijų planavimo dokumentu. Teisės aktai neįtvirtina imperatyvo, kad magistralinio dujotiekio atveju servitutai turi būti nustatomi visame apsaugos zonos plote.
3.2. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 patvirtintame Magistralinio dujotiekio Vilnius- Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas) suprojektuoti ir ginčijamais įsakymais nustatyti servitutų plotai neprieštarauja teisės aktų reikalavimas, nes: 1) pareiškėja apie nustatytino jos žemės sklype servituto dydį buvo informuota vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, o su Specialiojo plano sprendiniais ji sutiko ir jų neginčijo; 2) pagal teisės aktus servitutai nustatyti tokio dydžio ir ploto, kad užtikrintų viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą bei eksploatavimą ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos pareiškėjos teisės naudotis žemės sklypais; 3) pareiškėja nebeturi teisės ginčyti Specialiojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo.
3.3. Pareiškėja nenurodė teisinio pagrindo, kuris suteiktų atsakovui teisę ir kompetenciją kompensacijos už servituto nustatymą apskaičiavimui netaikyti Metodikos nuostatų, o vadovautis ginčo žemės sklypų rinkos verte. Atsižvelgiant į pareiškėjos žemės sklypų paskirtį ir galiojančius teisės aktus, pareiškėjos nuostolių atlyginimas yra paskaičiuotas teisingai, dėl to jų perskaičiavimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos nurodomi galimi nuostoliai, nepatenkantys į Metodikos reguliavimo sritį, ir jų atlyginimo klausimai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Pareiškėja nėra teisi, teigdama, kad Metodikos nuostatos buvo taikytos netinkamai skaičiuojant kompensaciją už servitutų nustatymą jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Apskaičiuojant kompensaciją už servitutus žemės sklypams, vadovautasi faktiniais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad kompensacija turėjo būti skaičiuojama pagal duomenis, kurie galbūt ateityje galėjo būti įrašyti.
4.2. Nors pareiškėja prašo nuostolių už magistralinio dujotiekio apsaugos zonos nustatymą atlyginimo, tačiau šių nuostolių atlyginimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas šioje administracinėje byloje. Pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti kitų nuostolių atlyginimo, tačiau tokių nuostolių atlyginimo klausimas nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. UAB „Ardynas“ atsiliepime nurodė, kad:
5.1. UAB „Ardynas“ yra Specialiojo plano rengėjas. Specialiajame plane buvo numatomi tokio dydžio ir ploto servitutai, kurie užtikrintų viešpataujančio daikto tinkama statybą, naudojimą ir eksploataciją, ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio žemės sklypo savininko (šiuo atveju – pareiškėjos) teisės naudotis žemės sklypais.
5.2. NŽT teisėtai priėmė ginčijamus įsakymus nustatyti pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose servitutus pagal Specialųjį planą. Ginčijami NŽT įsakymai laikytini teisėtais, nes priimti vadovaujantis įstatymais ir galiojančiu Specialiuoju planu. Specialiajame plane numatytos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir apsaugos zona yra nustatytos tinkamai ir pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.
5.3. Atsižvelgiant į tai, kad servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų paskirtis, tikslai bei jų nustatomi apribojimai iš esmės skiriasi, negalima sutikti su tuo, kad servitutas turėtu būti nustatytas visoje planuojamo magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje. Servitutai nustatyti tik magistralinio dujotiekio statybos, naudojimo ir aptarnavimo darbams atlikti reikalingose žemės sklypų dalyse.
5.4. Teismui nustačius, kad kompensacija buvo apskaičiuota laikantis Metodikoje numatytų principų ir taisyklių, manytina, kad klausimas dėl kitų nuostolių atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas šioje administracinėje byloje. Dėl kitų patiriamų nuostolių pareiškėja gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas šioje administracinėje byloje turėtų vertinti tik tai, ar teisingai buvo taikyta Metodika apskaičiuojant kompensaciją dėl servituto nustatymo.
6. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsiliepimus, kuriame nurodė, kad nepaneigta, jog jai nuostoliai dėl servitutų nustatymo buvo apskaičiuoti neteisingai, o skundo reikalavimas nustatyti servituto plotą magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ribose yra pagrįstas.
7. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. balandžio 27 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. KTVA-226(11014275) prijungimo prie bylos, kuriame nurodė, kad minėta ataskaita patvirtina, jog, skaičiuojant kompensaciją už administraciniu aktu nustatomą servitutą ir nesant objektyvios galimybės apskaičiuoti kompensaciją pagal Metodiką, kompensaciją būtina apskaičiuoti pagal rinkos kainą.
II.
8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – 1) panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 2.5 punktą, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid“ žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 325 Eur – per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 2) panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“, 2.5 punktą, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid“ žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 8 444 Eur – per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3) panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“, 2.5 punktą, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid“ žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 5 120 Eur – per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 4) įpareigojo NŽT iš naujo nustatyti pareiškėjai vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 5) kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl žemės servitutų nustatymo administraciniais aktais pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose ir nuostolių atlyginimo žemės savininkei dėl servitutų išmokant vienkartines kompensacijas (jų apskaičiavimo).
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius, nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose, naudojimosi pareiškėjos žemės sklypais būdus ir pagrindus. Taigi nepagrįstos pareiškėjos pretenzijos dėl servitutų užimamos padėties pareiškėjos žemės sklypuose, servitutų ploto poreikio, magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ir apsaugos juostos pločio ir jų įskaičiavimo į servitutų plotą, nes nurodyti servitutų parametrai nustatyti Specialiajame plane. Nesant teritorinio planavimo dokumente suprojektuoto servituto, jo nustatymas administraciniu aktu yra negalimas. Tuo pagrindu pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių priimti naują įsakymą, kuriuo būtų nustatyti jos nurodytų dydžių servitutai, yra nepagrįstas.
11. Teismas pabrėžė kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
12. Teismas konstatavo, kad kompensacija žemės ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), paskaičiuota pagal Metodikos 9.1 punktą, yra pagrįsta, kadangi nėra teisinio pagrindo kompensaciją apskaičiuoti kaip už kitos paskirties žemę. Tai, kad, pareiškėjos teigimu, yra pradėti žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo darbai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kompensacija turėjo būti skaičiuojama pagal duomenis, kurie galbūt ateityje bus įrašyti Nekilnojamojo turto registre vietoje įrašytų duomenų.
13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog administracinėje byloje pateiktuose dokumentuose buvo pripažinta, jog kapitalizacijos normos rodiklis buvo nustatytas nesivadovaujant Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, t. y. nebuvo atlikti rinkos tyrimai ir nenustatytas santykis tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Atliekant skaičiavimus dėl kompensacijos už servitutų nustatymą, taip pat nebuvo nurodyta ir pagrįsta, kad remiantis teisės aktų reikalavimais tinkamai nustatyti minėtą kapitalizacijos normos rodiklį nėra įmanoma, nebuvo keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjai skaičiuojant kompensacijos dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus. Visgi teismas pripažino, kad Metodikos 9.2 punktas savaime nereikalauja atlikti atitinkamo privataus žemės sklypo rinkos tyrimo, jis tik numato, kad kapitalizacijos normos rodiklis (Kr ) nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina.
14. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėja taip pat prašo nuostolių už magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ir apsaugos juostos plotą (šį plotą įskaičiavus į servitutų plotą) atlyginimo, tačiau toks pareiškėjos reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas. Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas (baigtinis kompensuojamųjų nuostolių sąrašas). Todėl tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu viešpataujančiojo daikto savininkui dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus.
15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamų įsakymų 2.5 punktai dėl nurodytų pareiškėjai išmokėtinų kompensacijų yra naikintini, nes jie neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies (kuri įtvirtina, kad vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui nustatomos Metodika), Metodikos 9.2 punkto ir savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai (kuri įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos). Todėl NŽT įpareigotina iš naujo nustatyti pareiškėjai vienkartines ar periodines kompensacijas, mokamas už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais jos valdomuose žemės sklypuose.
III.
16. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis jos skundo, panaikinti ir tenkinti jos skundą visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
16.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio neįmanoma įvykdyti. Pareiškėjai apskaičiuoti kompensaciją pagal Metodiką objektyviai negalima, o magistralinio dujotiekio apsauginės zonos nustatymas jos žemės sklypų dalyse šias žemės sklypų dalis padaro bevertėmis rinkos vertės požiūriu. Būtent šiomis skunde teismui išdėstytomis aplinkybėmis ir buvo grindžiami pareiškėjos skundo reikalavimai, kad, skaičiuojant kompensaciją už administraciniu aktu nustatomą servitutą ir nesant objektyvios galimybės apskaičiuoti kompensaciją pagal Metodiką, kompensaciją būtina apskaičiuoti pagal rinkos kainą. Teismo tvirtinimas, kad Metodika nereikalauja atlikti žemės sklypų rinkos tyrimą, patvirtina, kad teismas nesuprato argumentų, kodėl objektyviai pareiškėjos gyvenamosios paskirties sklypams negalima taikyti Metodikos 9.2 formulės, t. y. nėra įmanoma nustatyti (nes negalima tirti to, ko nėra), kokią reikšmę naudoti Metodikos 9.2 punkte nurodyto koeficiento Kr formulės apskaičiavimo skaitiklyje.
16.2. Pareiškėjos reikalavimas žemės sklypuose servituto dydį nustatyti tokio dydžio, kuris sutaptų su magistralinio dujotiekio apsaugos zonų dydžiu, turi aiškią priežastį – pagal teisės aktus atlyginami nuostoliai dėl servituto nustatymo, o ne dėl apsaugos zonų nustatymo, nes nustačius magistralinio dujotiekio apsaugos zoną pareiškėjos teisė statyti pastatus minėtose zonose panaikinama. Teismui nepatenkinus skundo reikalavimo įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių nauju administraciniu aktu nustatyti žemės sklypuose servituto dydį tokio dydžio, kuris sutaptų su magistralinio dujotiekio apsaugos zonų dydžiu, vėl reikės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kad jau bendrosios kompetencijos teismas nustatytų minėto dydžio servitutą. Toks galimas teisinio proceso vilkinimas pažeidžia proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
16.3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, aiškinant santykį tarp servituto, suprojektuoto teritorijų planavimo dokumentais, ir servituto, nustatomo administraciniu aktu. Servitutai nenustatomi specialiuoju planu. Specialiaisiais planais servitutai tik suprojektuojami ir tai yra būtina sąlyga nustatyti servitutus administraciniu aktu, tačiau specialiaisiais planais suprojektuoti servitutai nei teismui, nei NŽT neturi iš anksto nustatytos galios.
16.4. Byloje buvo įrodyta, kad dėl magistralinio dujotiekio apsaugos zonos taikomų apribojimų šioje zonoje statyti gyvenamuosius namus ir kitus pastatus ekvivalentinis pareiškėjos patiriamų nuostolių atlyginimas galėjo būti tik žemės rinkos vertės dydžio kompensacija.
16.5. Magistralinio dujotiekio apsaugos zona yra ne kas kita, kaip įstatymu (Žemės įstatymu) nustatytas servitutas. Taigi įstatymu magistraliniam dujotiekiui yra nustatytas po 25 m (50 m pločio) nuo magistralinio dujotiekio ašies servitutas (apsaugos zona). Skundžiamais administraciniais aktais, kurie yra žemesnės galios teisės aktai nei įstatymas, NŽT nustatė servitutus po 12 metrų (24 m pločio) nuo magistralinio dujotiekio ašies. Tokiu būdu žemesnės galios teisės aktas konkuruoja su aukštesnės galios teisės aktu.
16.6. Teismo sprendimas yra formalus, juo neįvykdytas teisingumas, nes 1) teismo sprendimo neįmanomą įvykdyti; 2) teismas nevertino, ar tikrai magistraliniam dujotiekiui buvo nustatytas servitutas tokio dydžio, kad magistraliniu dujotiekiu būtų galima ir naudotis, o ne tik jį tiesti ir aptarnauti; 3) teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014, dėl to pažeidė pagrindinį teisės principą – vienodi dalykai privalo būti traktuojami vienodai, o skirtingi dalykai – skirtingai.
17. Atsakovas NŽT padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 2.5 punktas, o NŽT įpareigota iš naujo nustatyti pareiškėjai vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už administraciniu aktu nustatytą servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), dydį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atitinkamą pareiškėjos skundo dalį atmesti.
18. Atsakovas nurodo, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ nustatytas nuostolių dėl servituto nustatymo dydis (325 Eur) buvo apskaičiuotas taikant Metodikos 9.1 punktą, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Atliekant skaičiavimus dėl kompensacijos už nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto servituto žemės ūkio paskirties žemėje, teisės aktai nereikalauja nustatyti kapitalizacijos normos rodiklį. Atsižvelgiant į tai, teismui nebuvo teisinio pagrindo panaikinti aptariamo įsakymo 2.5 punktą kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, dėl to nebuvo ir pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjai vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už administraciniu aktu nustatytą servitutą, dydį žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
20. Pareiškėja nurodo, kad teisingam nuostolių vertinimui nepakanka apskaičiuoti nuostolius pagal Metodiką. NŽT žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutą administraciniu aktu nustatė ne magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ribose (50 metrų), bet tik magistralinio dujotiekio tiesimo zonos ribose (24 metrai). Taigi nors nuostoliai yra patiriami magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ribose, bet servitutas administraciniu aktu nustatytas daugiau ne dvigubai mažesnis. Tai reiškia, kad teisingam formulių pritaikymui pagal Metodiką būtina teisingai nustatyti ir tinkamą servituto plotą, ko NŽT nepadarė. Tai neatitinka konstitucinio principo už nuosavybės teisių ribojimą suteikti ekvivalentinę naudą žemės savininkui, kurio nuosavybės teisės ribojamos.
21. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
21.1. Teismas neturėjo pagrindo įpareigoti NŽT remtis pareiškėjos pateiktais kompensacijų dydžiais, kadangi kompensacijų dydžių nustatymas turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, o ne remiantis kitų vertintojų skaičiavimais.
21.2. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nei teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame būtų suprojektuoti kitokio ploto servitutai pareiškėjos valdomuose žemės sklypuose, nei viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl tokių servitutų reikalingumo, teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti administraciniais aktais nustatyti servitutų plotus juos praplečiant iki magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ploto ribų.
21.3. Teismas neignoravo byloje esminę reikšmę turinčius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, todėl kiti nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepimu prašo: 1) pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) atsakovo NŽT apeliacinį skundą patenkinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. AB „Amber Grid“ atsiliepime nurodo, kad:
22.2. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai Metodikos redakcijai, kompensaciją, mokamą už administraciniu aktu nustatomus servitutus, bus galima objektyviai apskaičiuoti ir nenustatinėjant kapitalizacijos normos rodiklio žemės sklypams, o teismo sprendimą įvykdyti.
22.3. Pareiškėjai nesutinkant su pagal Metodiką apskaičiuotu kompensacijos dydžiu, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalauti atlyginti nuostolius, kurių, jos įsitikinimu, nepadengia pagal Metodiką apskaičiuota kompensacija.
22.4. Šioje administracinėje byloje nėra patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinių, kuriuose būtų numatyti servitutų dydžiai, kurie atitiktų magistralinio dujotiekio apsaugos zonų dydį.
22.5. Servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) sąvokos, turinys, tikslai ir teisinis reglamentavimas yra skirtingas, dėl to pareiškėja be jokio teisinio pagrindo gretina šias dvi sąvokas ir jų turinį.
22.6. Teismo sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus visas šios administracinės bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjos keliamos teismo sprendimo negaliojimo prielaidos yra nepagrįstos.
22.7. Teismas pagrįstai nevertino su Specialiojo plano sprendiniais susijusių aplinkybių, nes jos išeina už šios administracinės bylos nagrinėjimo ribų.
22.8. Atliekant skaičiavimus dėl kompensacijos už nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto servituto žemės ūkio paskirties žemėje teisės aktai nereikalauja nustatyti kapitalizacijos normos rodiklio.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime nurodo, kad:
23.1. Po teismo sprendimo pareiškėjai kompensacijos dėl servitutų nustatymo žemės sklypuose buvo perskaičiuotos. Kompensacijos buvo apskaičiuotos pagal naujos Metodikos redakcijos (t. y. redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) 9 punktą, reglamentuojantį vienkartinės ar periodinės kompensacijos dalies, mokamos už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk). Naujoji Metodikos redakcija 9 punkto nebeskaido į 9.1 ir 9.2 papunkčius ir 9 punkte įtvirtinta formulė taikoma tiek žemės ūkio paskirties žemės sklypams, tiek kitos paskirties žemės sklypams. Pateiktoje formulėje nebeliko Kr koeficiento, kurį, pasak pareiškėjos, objektyviai apskaičiuoti nėra galimybės. Taigi, atsižvelgiant į pasikeitusį kompensacijos apskaičiavimo reglamentavimą, akivaizdu, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl negalėjimo įvykdyti skundžiamą teismo sprendimą yra nepagrįsti ir klaidinantys apeliacinės instancijos teismą.
23.2. Pareiškėjos siekis, kad jai nuostolius atlygintų pagal rinkos vertę, yra nepagrįstas teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, kad naujai perskaičiuotos kompensacijos sumos yra ženkliai didesnės, negu buvo nustatytos ginčijamais įsakymais, pareiškėjos apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas.
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymų: Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“, Nr. 7VĮ- 1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“, Nr. 7VĮ-1205- (14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir NŽT Įsakymai) 1.1 ir 2.5 punktų. Šių įsakymų 1.1 punktais buvo nustatyti servituto plotai: žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 0,14 ha, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 0,1168 ha, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 0,2225 ha, o 2.5 punktais buvo nustatyti atlygintinų nuostolių už nustatytus šiems sklypams servitutus dydžiai: žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 325 Eur, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 5 120 Eur, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – 8444 Eur, kuriuos įpareigota atlyginti AB „Amber Grid“, t. y., ginčas iš esmės kilo dėl žemės servitutų nustatymo administraciniais aktais minėtiems žemės sklypams teisėtumo bei pagrįstumo ir atlygintinų nuostolių dydžio apskaičiavimo teisingumo.
26. Pareiškėja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia dviem aspektais: 1. kad neteisingai yra nustatyti servitutų plotai bei apimtis, nes į servitutų plotus privalėjo būti įskaičiuota apsaugos juostų ir apsaugos zonų, nustatomų specialiaisiais teisės aktais magistraliniam dujotiekiui, plotai; 2. kad atlygintinų nuostolių už nustatytus jos žemės sklypams servitutus dydžiai turi būti apskaičiuoti pagal rinkos kainą, o ne pagal Metodikos 9.2 punkto nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes nėra objektyvių duomenų apie nuomos kainas. Be to, į atlygintinų nuostolių dydį turi būti įskaičiuoti apsaugos juostų ir apsaugos zonų plotai.
27. Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės ūkio paskirties, nuostolių dėl servituto nustatymo dydis turi būti apskaičiuojamas pagal Metodikos 9.1 punkto nuostatas, netaikant Metodikos 9.2 punkto nuostatų, kas atsakovo ir buvo padaryta. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė šio žemės sklypo atžvilgiu taikyti Metodikos 9.2 punkto nuostatas.
28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y. apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.
29. Byloje nustatyta, kad ginčijamais įsakymais minėtiems pareiškėjos žemės sklypams buvo nustatyti atitinkamo ploto (0.1400 ha, 0,2225 ha ir 0,1168 ha) servitutai (tarnaujantys daiktai), suteikiantys teisę viešpataujančio daikto, t. y. centralizuotų inžinerinių infrastruktūros tinklų (magistralinio dujotiekio), savininkui AB „Amber Grid“ tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
30. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji ir specialioji teisės norma. Tai reiškia, kad Žemės įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios numato servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką, yra taikomos su išimtimis, numatytomis Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme.
31. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...>“Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu“, o to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi <...> išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti“.
32. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad šio teisinio santykio subjektas, kuriam suteikta teisė priimti tokio pobūdžio sprendimus, yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; objektas – žemės naudojimo sąlygų nustatymas konkrečiam žemės sklypui; dalykas – servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Teisė administraciniu aktu nustatyti minėtą servitutą gali būti įgyvendinta, esant šioms sąlygoms: 1. šios rūšies servitutas (suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti) turi būti numatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame nustatyta tvarka; 2. jį (servitutą) galima nustatyti išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2826/2014).
33. Nagrinėjamu atveju aktualios yra Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad „Teritorijai, kurioje turi būti įrengta SGD terminalo infrastruktūra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatomas žemės servitutas. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuojami projekto specialiajame plane.“ (1 d.). „Projekto specialusis planas rengiamas pagal Infrastruktūros plėtros (šilumos, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisykles ir yra laikomas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiuoju planu. Projekto specialiojo plano sprendiniai taikomi tiesiogiai ir yra pakankamas pagrindas vykdyti SGD terminalo infrastruktūros projektavimo ir statybos darbus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.“ (2 d.).
34. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad SGD terminalo infrastruktūros projekto specialusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, turintis specialų teisinį rėžimą, kurio sprendiniai dėl konkrečios servituto vietos ir dydžio yra privalomi šio teisinio santykio subjektui – Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui, nustatant servitutą administraciniu aktu.
35. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialusis planas, kurio sprendiniai nustatė konkrečius servitutų dydžius ir vietas pareiškėjos žemės sklypams. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. TS-250, kuriuo buvo patvirtintas šis specialusis planas, yra galiojantis ir nustatyta tvarka nenuginčytas. Byloje duomenų, kad ginčijami įsakymai dėl konkrečių servitutų vietų ir dydžių nustatymo pareiškėjos žemės sklypams neatitiko specialiojo plano sprendinių, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja.
36. Visa tai lemia, kad atsakovas priimdamas ginčijamus įsakymus dėl konkrečių servitutų vietų ir dydžio nustatymo pareiškėjos žemės sklypams, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo funkcijas ir kompetenciją šių teisinių santykių srityje, dėl ko pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais ginčijamus įsakymus šiuo aspektu nėra pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjos argumentai dėl per mažos apimties ir ploto servitutų nustatymo jos žemės sklypams negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes kaip minėta, konkrečios servitutų vietos ir jų dydis yra nustatyti specialiojo plano sprendiniais, kurie nustatyta tvarka yra nenuginčyti ir galioja. Šie sprendiniai buvo privalomi atsakovui, priimant įsakymus dėl servitutų nustatymo administraciniais aktais, ir jis jų keisti negalėjo.
37. Tais pačiais argumentais atmetami ir analogiški pareiškėjos teiginiai dėl neteisingai apskaičiuotų kompensacijų dydžio, į kompensuojamų sumų dydžius neįtraukus papildomų servitutų plotų ir pan.
38. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.“
39. Pagal šią teisės normą tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginami dvejopo pobūdžio nuostoliai: 1. sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė; 2. nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Šių nuostolių apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika). Bylai nagrinėjamu atveju aktuali yra Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.
40. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios Metodikos nuostatas yra konstatuota, kad Metodikos 10 punkte pateiktos nuostolių apskaičiavimo formulės nebūtinai turi kompensuoti realiai visus dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius. Metodikos tikslas neatsiejamas nuo pasirinkimo nagrinėjamu atveju taikyti servitutą, kaip daiktinių teisių suvaržymą – tai sąlyginis paprastumas ir efektyvumas, vykdant didelę visuomeninę reikšmę turintį projektą (SGD terminalo ir jo infrastruktūros parengimą). Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Metodikoje įtvirtintas kompensacijos nepakankamumas pareiškėjo turi būti įrodytas. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, Teismų praktika Nr. 31, 2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014).
41. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
42. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu ginčijamų įsakymų 2.5 punktus panaikino, konstatavęs, jog atsakovas, apskaičiuodamas kompensuojamus nuostolius, netinkamai pritaikė Metodikos 9.2 punkto reikalavimus bei įpareigojo iš naujo nustatyti žemės savininkei M. B. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį. Pareiškėja apeliaciniu skundu iš esmės šių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų neginčija ir su jais sutinka. Apeliacinį skundą dėl netinkamo nuostolių apskaičiavimo grindžia kitokio pobūdžio teiginiais, nurodydama, kad nuostoliai turėjo būti skaičiuojami ne pagal Metodikos nuostatas, o pagal rinkos vertę; į nuostolius turėjo būti įtraukti didesni plotai, patenkantys į apsaugos zonas arba visas žemės sklypų plotas ir pan.
43. Minėta, kad bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nuostolių apskaičiavimo klausimais yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų bei nesvarstytini.
44. Atsakovas apeliacinio skundo argumentus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės ūkio paskirties, atlygintinų nuostolių apskaičiavimo tik pagal Metodikos 9.1 punkto nuostatas, netaikant Metodikos 9.2 punkto nuostatų, iš esmės grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-405-261/2016 suformuota teismo praktika.
45. Minėta, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginami dvejopo pobūdžio nuostoliai: 1. sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė; 2. nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Atitinkamai šių nuostolių apskaičiavimo tvarką ir sąlygas nustato Metodikos 9.1 ir 9.2 punktai.
46. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-405-261/2016, matyti, kad joje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl nuostolių atlyginimo, kai yra sunaikinami sodiniai ir pasėliai, t. y. buvo sprendžiamas klausimas tik dėl Metodikos 9.1 punkto taikymo, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo Metodikos 9.2 punkto nuostatų taikymas. Tai lemia, kad šia teismo praktika vadovautis, sprendžiant Metodikos 9.2 punkto nuostatų taikymo klausimą, nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių ir atsakovo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti bei neteisingi.
47. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl ginčijamų įsakymų neatitikimo Metodikos 9.2 punkto reikalavimams ir jų detaliai nebekartoja (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas kitų dviejų pareiškėjos žemės sklypų atžvilgiu padarytų Metodikos 9.2 punkto pažeidimų ir neginčija.
48. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. lapkričio 2 d. aktus dėl nuostolių, padarytų pareiškėjos žemės sklypams, atlyginimo. Kaip nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, šiuos nuostolius naujai perskaičiavo vykdydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą bei remdamasis naujomis Metodikos nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2017 m. lapkričio 1 d.
50. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nustatyta tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja apeliacinės instancijos teismui priėmus atitinkamą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str.), be to, teismai nagrinėja bei sprendžia ginčus fiksuotus tam tikrame laike, t. y., patikrina teisėtumą bei pagrįstumą administracinių aktų priimtų atitinkamu laiku pagal teisės aktų nuostatas, galiojusiais jų priėmimo metu. Dėl šių priežasčių pateikti 2017 m. lapkričio 2 d. aktai dėl nuostolių, padarytų pareiškėjos žemės sklypams, atlyginimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
51. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus atlyginti teismo išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik tų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.“ (1 d.) „Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.“ (3 d.).
52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas jos atžvilgiu nepriėmė jai palankaus sprendimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Netenkinamas ir trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Amber Grid“ prašymas atlyginti šias išlaidas, nes jo teisinė procesinė pozicija sutapo su atsakovo pozicija. Šiuo atveju atsakovo naudai nėra priimta palankaus teismo sprendimo. Jo priimti administraciniai aktai iš dalies yra panaikinti, o apeliacinis skundas atmestas. Todėl nebuvo apgintos ir trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Amber Grid“ teisės ir teisėti interesai.
53. Teisėjų kolegija šiame kontekste sutinka su atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, kad Metodikos 9.2 punktas savaime nereikalauja atlikti atitinkamo privataus žemės sklypo rinkos tyrimo, kas buvo nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2049/2014, jis tik numato, kad kapitalizacijos normos rodiklis (Kr ) nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-362-858/2016).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
Pareiškėjos M. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ prašymų atlyginti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius