Baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04668-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; 1.1.9.8. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal O. P., kuriai byla nutraukta, kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu O. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant R. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, ir baudžiamoji byla jai nutraukta.
O. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Nurodyta automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį M. P., perduotą laikinai saugoti į Šančių automobilių serviso saugojimo aikštelę, esančią Kaune, Europos pr. 109, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus prokuroro O. S. apeliacinį skundą, pakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, konfiskuotas M. P. vardu registruotas automobilis „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kita Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. O. P. nuteista už tai, kad 2017 m. sausio 30 d., apie 14.40 val., Kaune, Pramonės pr., ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija).
2. O. P., kuriai byla nutraukta, kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį.
2.1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnis) ir nepagrįstai konfiskavo automobilį „Audi A6“. Šis teismas, remdamasis vienodais argumentais (kad nuteistoji O. P. neteista, administracine tvarka nebausta, darbovietės charakterizuojama teigiamai, dirbanti, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, kaltę visiškai pripažino, gailisi ir t. t.), padarė skirtingas išvadas, t. y. kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai taikė BK 40 straipsnį ir ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kad taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir konfiskuotina transporto priemonė. Pirmu atveju, taikydamas BK 40 straipsnį, teismas sprendė, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų (bet kokių) nusikaltimų, antru atveju, taikydamas BK 72 straipsnį, teismas abejojo, ar ji ateityje nedarys analogiškų nusikaltimų (vairuos transporto priemonę neblaivi). Taigi, kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes esant vienodoms bylos aplinkybėms, nenurodydamas motyvų, padarė skirtingas išvadas.
2.2. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas neteisingai traktavo automobilį „Audi A6“ kaip nusikalstamos veikos įrankį ar priemonę, kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo negalima padaryti nevairuojant transporto priemonės, naudojimasis transporto priemone sudaro šio nusikaltimo sudėtį. Įstatymų leidėjas, numatydamas turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, skyrimą, numatytą BK 72 straipsnyje, turėjo omenyje nusikaltimus, nurodytus, pvz., BK 199, BK 1992, 200, 201, 260 ir kituose straipsniuose, kuriuose nurodyti nusikaltimai gali būti padaromi tiek be įrankių ar specialių priemonių jiems padaryti, tiek su jais. BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos požymiai negali būti realizuojami be automobilio. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė alkoholio nevartoja ir nebuvo nustatyta, jog išgėrusi būtų sėdusi prie automobilio vairo, o įvykio dieną ji išgėrė pirmą kartą, atsitiktinai; jos vyras, kuriam nuosavybės teise priklauso minėtas automobilis, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ji sės neblaivi prie automobilio vairo, nes jei būtų tai žinojęs, niekada nebūtų davęs jai vairuoti automobilio. Pasak kasatorės, vien dėl minėtų aplinkybių automobilis negali būti konfiskuotas.
2.3. Kasatorė teigia ir tai, kad anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje nebuvo numatytas transporto priemonės konfiskavimas ir įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veiką, pasunkino asmens padėtį, nes BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta daugiau ir griežtesnių sankcijų, t. y. bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK IX skyriaus teisės normos, BK 67, 72 straipsniai neįpareigoja teismo minėtą nusikaltimą padariusiam asmeniui skirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, teismas gali pasirinktinai taikyti iš šiame BK straipsnyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių visumos vieną ar kelias kitas poveikio priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 72 straipsnio, tinkamai, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taikė įstatymą, atsižvelgė į visumą bylos aplinkybių, t. y. kad jų šeima augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam dešimt, kitam – septyniolika metų, automobilis reikalingas šeimos reikmėms, vaikų poreikiams, nes juos kasdien reikia nuvežti į mokyklą, po pamokų – į treniruotes, būrelius, kurie pakankamai nutolę nuo gyvenamosios vietos, susirgus – pas gydytojus ir t. t. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistoji pateikė teismui medicininius dokumentus, kad laukiasi trečio vaikelio, kuris turėtų gimti š. m. lapkričio mėnesį, todėl šeimai automobilis, kaip susisiekimo priemonė, bus dar labiau reikalingas, o automobilio netekus bus pažeidžiami ir nepilnamečių vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnį, įstatymą taikė netinkamai, nes į minėtas aplinkybes neatsižvelgė. Kasatorė taip pat remiasi Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-564/2017 pateiktais argumentais dėl BK 72 straipsnio netaikymo.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į O. P., kuriai byla nutraukta, kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo pateiktam baudžiamojo įstatymo aiškinimui, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Be to, BK 72 straipsnyje nenumatyta turto konfiskavimo taikymo išimčių, susijusių su tuo, kad nusikalstamos veikos priemonė nurodyta BK specialiojoje dalyje konstruojant nusikaltimo sudėtį (kaip būtinasis požymis ar ne). Įstatymų leidėjas, konstruodamas nusikalstamų veikų sudėtis, ne vienu atveju yra nurodęs nusikaltimo padarymo priemonę, įrankį kaip objektyvųjį būtiną ir netgi kvalifikuojantį nusikalstamos veikos sudėties požymį (kaip antai – plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį (BK 180 straipsnio 2 dalis), panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 180 straipsnio 3 dalis)), tačiau tai nepašalina bendrojoje dalyje įtvirtinto imperatyvo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę ar įrankį, nes bendrosios ir specialiosios baudžiamojo įstatymo dalių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai.
3.2. Prokuroras nurodo, kad nors O. P. vairuota transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be jos būtų neįmanoma padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. Tokia išvada darytina įvertinus ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju O. P. vairuotas automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio nuostatų kontekste. Ši priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.
3.3. Prokuroras nesutinka ir su kasatorės argumentais, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nebuvo numatytas transporto priemonės konfiskavimas, todėl, įstatymų leidėjui kriminalizavus veiką (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo pasunkinta asmenų teisinė padėtis, nes nustatytos griežtesnės sankcijos, todėl BK 67 ir 72 straipsnių taikymas tokias veikas padariusiems asmenims neturėtų būti teismą įpareigojantis. Prokuroras pažymi, kad BK 281 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Įvertinus nagrinėjamoje byloje ištirtus įrodymus, neabejotina, kad O. P. sutuoktiniui M. P. šeimos bendra jungtine nuosavybe priklausančio automobilio „Audi A6“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis (BK 281 straipsnio 7 dalis), yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą automobilį galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotinai tokiam asmeniui nusikalsti, taip neužtikrinant ir prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio.
3.4. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančias reikšmingas aplinkybes, jog, konfiskavus transporto priemonę, nukentės šeimos interesai, nes šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia kasdien vežti į mokyklą ir treniruotes, o esant reikalui – ir į gydymo įstaigas, prokuroro manymu, šie argumentai nelaikytini pakankamais ir įtikinamais. Lietuvos Respublikoje bendrojo lavinimo mokymo įstaigos dirba penkias dienas per savaitę, todėl kasatorės teiginiai, kad reikia kasdien vežti vaikus į mokyklą, neatitinka tikrovės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistosios gyvenamoji vieta nurodyta Kaune, kuriame, be kita ko, gerai išvystytas visuomeninis transportas, todėl vaikų mokymo, laisvalaikio užimtumo ar gydymo įstaigos nėra nepasiekiamos miesto transportu, kaip, pavyzdžiui, toliau nutolusių nuo miestų rajonų vietovės. Be to, O. P., prieš pažeisdama Kelių eismo taisykles, privalėjo įvertinti teisės normų reikalavimus, o to nepadariusi, prisiėmė padarinių, kilusių jai dėl padaryto nusikaltimo, riziką. Laikytina, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakinga ji pati. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, numatytą BK 72 straipsnyje, ir priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį.
4. Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju
5. Iš apeliacinės instancijos teismo pateiktų argumentų (nuosprendžio 10.1 p.) matyti, kad teismas, nuspręsdamas konfiskuoti automobilį, vadovavosi BK 72 straipsnyje įtvirtintu nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principu. Pripažinęs automobilį tyčinės nusikalstamos veikos priemone, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą ir O. P. asmenybę, jos socialinę ir turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, dėl kurių nebuvo taikytas automobilio konfiskavimas, apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad, nustačius didesnį nei 1,5 promilės neblaivumo laipsnį, baudžiamoji atsakomybė (suprask, kartu su turto konfiskavimu) kyla be jokių išimčių. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai argumentacijai galima būtų pritarti, jei šioje byloje O. P. iš tiesų būtų nuteista pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tačiau nagrinėjamojoje byloje O. P., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Nors prokuroras apeliaciniame skunde prašė panaikinti BK 40 straipsnio taikymą ir pripažinti O. P. kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė argumentuotai konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (nuosprendžio 8.2–8.3 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas nesuabejojo dėl to, kad O. P. atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką ir kad galima tikėti, jog ji daugiau nebesės prie vairo neblaivi, kita vertus, argumentuodamas automobilio konfiskavimo taikymą, teismas O. P. asmenybę ir jos socialinę bei turtinę padėtį vertino jos nenaudai. Teisėjų kolegija įžvelgia tokios teisinės argumentacijos nenuoseklumą.
6. Pažymėtina, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008).
7. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
8. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrindą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės argumentavo tuo, kad kaltinamoji O. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, administracine tvarka anksčiau taip pat nėra bausta, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padariusi tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Tai leido teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas skyrė jai vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) dvejiems metams. Atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios padarytą veiką ir jos asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, teismas padarė išvadą, kad jo konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Turint galvoje tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti O. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti sprendimą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, bet pripažindamas turto konfiskavimo taikymo privalomumą, nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais, be to, pateikė nenuoseklius argumentus.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, klaidingai aiškino įstatymo normą, leidžiančią skirti turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį be pakeitimų.