Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL STRATEGINĖS KOMUNIKACIJOS NACIONALINIO SAUGUMO SRITYJE KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠo patvirtinimo

2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 955

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriumi ir Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, 18.13.6 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.  Patvirtinti Strateginės komunikacijos nacionalinio saugumo srityje koordinavimo tvarkos aprašą (pridedama).

2.  Rekomenduoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos bankui ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Strateginės komunikacijos nacionalinio saugumo srityje koordinavimo tvarkos aprašą.

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

Krašto apsaugos ministras                                                               Raimundas Karoblis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 955

STRATEGINĖS KOMUNIKACIJOS NACIONALINIO SAUGUMO SRITYJE KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Strateginės komunikacijos nacionalinio saugumo srityje koordinavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžių ir (arba) atskaitingų institucijų ir įstaigų (toliau – institucijos) strateginės komunikacijos, susijusios su grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, apibrėžtų Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija) (toliau – grėsmės), prevencija ir krizių valdymu, koordinavimą, informacinių grėsmių stebėjimo ir vertinimo, atsako į informacinį incidentą ir nuolatinį informacinį spaudimą, strateginės komunikacijos kampanijų planavimo tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Informacinės grėsmės – kai kurių valstybių ir nevalstybinių subjektų skleidžiama karo propaganda, karo ir neapykantos kurstymas, bandymai iškraipyti istorinę atmintį ir sklaida kitos nepagrįstos ir klaidinančios prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama didinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinės tapatybės ir pilietiškumo jausmą, bandoma diskredituoti Lietuvos narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje (toliau – ES), NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat informacinė veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai ar kuri nukreipta į kitų ES ir NATO valstybių narių visuomenes ir politikos formuotojus, siekiant Lietuvos Respublikai nepalankių sprendimų.

2.2. Informacinis incidentas – vienkartinis ne ES ir (ar) NATO valstybių narių ar jų subjektų informacinis veiksmas, kuriuo, tendencingai informuojant visuomenę, siekiama paveikti su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą ir kuris tiesiogiai nėra susijęs su kitais tokiais veiksmais.

2.3. Informacinis saugumas – visuma priemonių, kuriomis užtikrinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų apsauga nuo informacinių incidentų ir nuolatinio informacinio spaudimo, šių sprendimų įgyvendinimas visuomenės informavimo bei kitomis viešąją nuomonę formuojančiomis priemonėmis ir didinamas visuomenės informuotumas apie informacines grėsmes, stiprinamas jos sąmoningumas ir atsparumas šioms grėsmėms, užtikrinant institucijų politinių, diplomatinių, edukacinių, teisinių ir kitų veiksmų ir strateginės komunikacijos sąveiką.

2.4. Nuolatinis informacinis spaudimas – tęstiniai, su kitais informaciniais incidentais tiesiogiai susiję ne ES ir (ar) NATO valstybių narių ar jų subjektų vykdomi informaciniai incidentai ar jų visuma, kuriais siekiama visuomenės informavimo priemonėmis paveikti su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą.

2.5. Strateginė komunikacija – visuma bendrų ir koordinuotų veiksmų bei priemonių (komunikacijos kampanijų, atsako į informacinius incidentus ir (ar) nuolatinį informacinį spaudimą, krizių komunikacijos), kuriais pasitelkiant visuomenės informavimo priemones siekiama užtikrinti šalies informacinį saugumą.

2.6. Strateginės komunikacijos kampanija – visuma iš anksto suplanuotų ir metodiškai pagrįstų veiksmų ir priemonių, kuriais pasitelkiant visuomenės informavimo priemones siekiama išspręsti nacionaliniam saugumui svarbią problemą ar pasiekti išsikeltą strateginės komunikacijos tikslą per tam tikrą laiką.

2.7. Kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme.

3. Strateginę komunikaciją grėsmių prevencijos klausimais koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, o valstybės lygmens ekstremaliosios situacijos ar krizės atveju – Vyriausybės paskirta už ekstremaliosios situacijos ar krizės valdymą atsakinga institucija.

4. Institucijos vadovas užtikrina, kad:

4.1. būtų skiriami reikiami institucijų žmogiškieji, finansiniai ir techniniai ištekliai ir vystomi personalo strateginės komunikacijos gebėjimai, siekiant vykdyti institucijos strateginę komunikaciją;

4.2. strateginės komunikacijos padaliniai institucijoje ar asmenys, atsakingi už strateginę komunikaciją, būtų įtraukiami į institucijų sprendimų priėmimo procesą.

II SKYRIUS

INFORMACINIŲ GRĖSMIŲ STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

5. Informacinių grėsmių stebėjimas ir vertinimas vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 700-9 „Dėl Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Grėsmių nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarkos aprašas).

6. Institucijos yra atsakingos už informacinės aplinkos stebėjimą ir vertinimą savo veiklos srityse. Informacinių incidentų ir nuolatinio informacinio spaudimo poveikio vertinimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija.

III SKYRIUS

STRATEGINĖS KOMUNIKACIJOS KAMPANIJŲ PLANAVIMAS

7. Institucijos, atsižvelgdamos į informacinių grėsmių vertinimus, iki kiekvienų metų sausio 15 d. pateikia Vyriausybės kanceliarijai pasiūlymus dėl informacinių grėsmių prevencijos prioritetų ir priemonių.

8. Remdamosi Vyriausybės patvirtintu grėsmių prevencijos prioritetų ir priemonių sąrašu, institucijos planuoja strateginės komunikacijos kampanijas, kurių įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija.

9. Per mėnesį nuo grėsmių prevencijos prioritetų ir priemonių sąrašo patvirtinimo (ar pakeitimo) institucijos pateikia Vyriausybės kanceliarijai strateginės komunikacijos kampanijų, skirtų strateginės komunikacijos priemonėms įgyvendinti, planus, kuriuose numatomi strateginės komunikacijos kampanijų tikslai, tikslinė auditorija, strateginės komunikacijos veiksmai ir jų atlikimo laikas, strateginės komunikacijos kampanijų rezultatų vertinimo būdas.

10. Įvykdžius Aprašo 9 punkto nuostatas, Vyriausybės kanceliarija ne vėliau kaip per mėnesį inicijuoja tarpinstitucinės ekspertinės Strateginės komunikacijos koordinavimo darbo grupės, kurią sudaro institucijų atstovai, paskirti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1310 „Dėl Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės sudėties ir šios grupės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Darbo grupė), posėdį. Jame aptariami institucijų parengti strateginės komunikacijos kampanijų planai, vertinamos galimybės ir būdai juos tobulinti ir koordinuoti veiksmus įgyvendinant šiuos planus.

11. Institucijos Grėsmių nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarkos aprašo nustatyta tvarka teikia Vyriausybės kanceliarijai informaciją apie Aprašo 10 punkte aptartų strateginės komunikacijos kampanijų planų ir strateginės komunikacijos prioritetų ir priemonių įgyvendinimo rezultatus. Vyriausybės kanceliarija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo inicijuoja Darbo grupės posėdį, kuriame apibendrinami strateginės komunikacijos kampanijų įgyvendinimo rezultatai.

12. Tarpinstitucinių, daugelį sričių apimančių strateginės komunikacijos kampanijų, kurios remiasi Vyriausybės patvirtintu grėsmių prevencijos prioritetų ir priemonių sąrašu bei Aprašo 8–11 punktuose numatyta tvarka, inicijavimą ir įgyvendinimą koordinuoja arba vykdo Vyriausybės kanceliarija.

IV SKYRIUS

ATSAKAS Į INFORMACINIUS INCIDENTUS

13. Nustačiusi galimą informacinį incidentą, institucija, vadovaudamasi informacinio incidento vertinimo kriterijais (Aprašo 1 priedas), atlieka informacinio incidento pirminį vertinimą. Vertinimas turi būti paremtas informacinio incidento šaltinio, turinio ir konteksto analize. Kiekvienam informacinio incidento kriterijui parenkamas vienas jį apibūdinantis įvertinimas. Pasirinkti informacinio incidento kriterijaus įvertinimo balai sumuojami.

14. Institucija pagal informacinio incidento pirminį įvertinimą balais nustato informacinio incidento grėsmės lygį ir rekomenduojamą reagavimo lygmenį (Aprašo 2 priedas). Informacinio incidento vertinimo pranešimą (Aprašo 3 priedas) institucija parengia darbo valandomis ir ne vėliau kaip per 2 valandas nuo informacinio incidento nustatymo perduoda elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausybės kanceliarijai. Ne darbo valandomis institucija nurodytą informaciją Vyriausybės kanceliarijai perduoda per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo artimiausios darbo dienos pradžios.

15. Vyriausybės kanceliarija, gavusi Aprašo 14 punkte nurodytą informaciją, atsižvelgdama į informacinio incidento pobūdį, darbo valandomis ne vėliau kaip per vieną valandą (o ne darbo valandomis – per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo artimiausios darbo dienos pradžios) inicijuoja konsultacijas elektroninių ryšių priemonėmis dėl gauto informacinio incidento pirminio vertinimo, institucijos siūlomo reagavimo būdo ir komunikacinių žinučių su Darbo grupės nariais.

16. Vyriausybės kanceliarija darbo valandomis ne vėliau kaip per vieną valandą (o ne darbo valandomis – per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo artimiausios darbo dienos pradžios) nuo Aprašo 15 punkte nurodytų konsultacijų pabaigos elektroninių ryšių priemonėmis informuoja pranešimą pateikusią instituciją apie:

16.1. pritarimą institucijos nustatytam informacinio incidento grėsmės lygiui, institucijos siūlomam reagavimo būdui ir komunikacinėms žinutėms;

16.2. pritarimą institucijos nustatytam informacinio incidento grėsmės lygiui, tačiau rekomenduoja tikslinti institucijos siūlomą reagavimo būdą ir (ar) komunikacines žinutes ir pateikia konkrečių pasiūlymų dėl reagavimo į informacinį incidentą;

16.3. rekomendaciją nustatyti kitą informacinio incidento grėsmės lygį (remiantis Aprašo 1 priede nurodytais informacinio incidento vertinimo kriterijais), reagavimo būdą ir (ar) komunikacines žinutes ir pateikia konkrečių pasiūlymų dėl reagavimo į informacinį incidentą;

16.4. poreikį išsamiau aptarti institucijos pateiktą informacinio incidento vertinimą, siūlomą reagavimo būdą ir (ar) komunikacines žinutes, atsižvelgiant į turimus informacinių grėsmių vertinimus, institucijų pateiktus grėsmių vertinimo pranešimuose, vadovaujantis Grėsmių nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarkos aprašu, turimą kitą informaciją apie informacines grėsmes, informacinės aplinkos pokyčius ar informaciją, susijusią su informaciniu incidentu.

17. Aprašo 16.4 papunktyje nurodytu atveju Vyriausybės kanceliarija ne vėliau kaip kitą darbo dieną organizuoja Darbo grupės pasitarimą.

18. Reagavimo į informacinius incidentus būdai:

18.1. operatyvus reagavimas – kai į informacinį incidentą komunikacijos veiksmais atsakoma šiais būdais:

18.1.1. nustačius pirmą (aukštą) informacinio incidento grėsmės lygį, Vyriausybės kanceliarija per įmanomai trumpiausią laiką parengia ir pateikia Ministrui Pirmininkui informaciją apie informacinį incidentą ir siūlomas komunikacines žinutes. Į informacinį incidentą sureagavus visuomenės informavimo priemonėmis, Vyriausybės kanceliarija koordinuoja tolesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, susijusį su atsaku į informacinį incidentą;

18.1.2. nustačius antrą (vidutinį) informacinio incidento grėsmės lygį, į informacinį incidentą visuomenės informavimo priemonėmis reaguoja institucija, į kurios veiklos sritį šis incidentas nukreiptas. Vyriausybės kanceliarija koordinuoja reagavimą į informacinį incidentą, jeigu informacinis incidentas nukreiptas prieš kelias institucijas ar susijęs su kelių institucijų veiklos sritimis;

18.1.3. nustačius trečią (žemą) informacinio incidento grėsmės lygį, institucija pagal veiklos sritį pateikia su informaciniu incidentu susijusią informaciją viešosios informacijos skleidėjui;

18.1.4. nustačius ketvirtą (žemiausią) informacinio incidento grėsmės lygį, institucija pagal veiklos sritį pateikia su informaciniu incidentu susijusią informaciją viešosios informacijos skleidėjui, jeigu šis išreiškia tokį poreikį;

18.2. tęstinis reagavimas – kai į informacinį incidentą, kuris įvertintas kaip nuolatinio informacinio spaudimo dalis arba potencialiai gali virsti nuolatiniu informaciniu spaudimu, atsakoma inicijuojant tikslinę strateginės komunikacijos kampaniją arba koreguojant jau vykdomą strateginės komunikacijos kampaniją.

19. Jeigu informacinio incidento grėsmės lygis nesiekia pirmojo lygio, tačiau į informacinį incidentą būtina reaguoti kuo greičiau dėl galimo spartaus jo turinio išplitimo, institucija jos vadovo sprendimu turi teisę reaguoti operatyviai, nevykdydama Aprašo 14–17 punktų nuostatų. Sureagavusi į informacinį incidentą, institucija darbo valandomis ne vėliau kaip per 2 valandas (o ne darbo valandomis – per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo artimiausios darbo dienos pradžios) perduoda Vyriausybės kanceliarijai informaciją apie informacinį incidentą ir atliktus veiksmus (Aprašo 3 priedas).

20. Atsako į informacinius incidentus rezultatai vertinami ir aptariami Darbo grupėje analizuojant strateginės komunikacijos kampanijų rezultatus, rengiant apklausas ir visuomenės nuomonės tyrimus.

––––––––––––––––––––

Strateginės komunikacijos nacionalinio

saugumo srityje koordinavimo tvarkos aprašo

1 priedas

INFORMACINIO INCIDENTO VERTINIMO KRITERIJAI

Informacinio incidento kriterijus	Informacinio incidento kriterijų apibūdinantis vertinimas	Informacinio incidento įvertinimas balais
1.    Informacinio incidento šaltinis (ne Europos Sąjungos (toliau – ES) ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) valstybių narių politikas, institucija, visuomenės informavimo priemonė, nevyriausybinė organizacija, akademinė institucija, kitas visuomenės nuomonę formuojantis subjektas ar jų grupė, kurie visuomenės informavimo ir kitomis viešą nuomonę formuojančiomis priemonėmis veikia su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą)	1.1. Informacinio incidento šaltinis neturi galimybių ir įtakos visuomenės informavimo priemonėmis paveikti su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą	0 balų
	1.2. Informacinio incidento šaltinis turi galimybių skleisti informaciją atskiroms visuomenės grupėms ar regionams ir gali tapti potencialiu pradiniu informacijos sklaidos kanalu visuomenės informavimo priemonėmis paveikiant su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą arba įtikinamai imituoja tokį šaltinį	1 balas
	1.3. Informacinio incidento šaltinis turi galimybių skleisti informaciją visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir visuomenės informavimo priemonėmis paveikti su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą arba įtikinamai imituoja tokį šaltinį	2 balai
	1.4. Informacinio incidento šaltinis turi galimybių skleisti informaciją ES ir (ar) NATO valstybėse narėse ir kitose Lietuvos Respublikos kaimynystėje esančiose valstybėse ir visuomenės informavimo priemonėmis paveikti su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą arba įtikinamai imituoja tokį šaltinį	3 balai
	1.5. Informacinio incidento šaltinis turi galimybių skleisti informaciją ES ir (ar) NATO valstybėse narėse ir kitose Lietuvos Respublikos kaimynystėje esančiose valstybėse ir visuomenės informavimo priemonėmis paveikti su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą ir atstovauja ne ES ir (ar) NATO valstybių narių oficialiai pozicijai	4 balai
2.  Informacinio incidento turinys (visuomenės informavimo priemonėmis pateikiama informacija, kuria veikiamas su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesas)	2.1. Visuomenės informavimo priemonėmis skleidžiamas informacinio incidento turinys nedaro įtakos, visuomenės informavimo priemonėmis paveikiant su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą	0 balų
	2.2. Visuomenės informavimo priemonėmis skleidžiamas informacinio incidento turinys gali daryti įtaką atskiriems regionams, socialinėms ar etninėms grupėms, visuomenės informavimo priemonėmis paveikiant su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą	1 balas
	2.3. Visuomenės informavimo priemonėmis skleidžiamas informacinio incidento turinys gali daryti įtaką visuomenei ir sprendimų priėmėjams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo srityje, visuomenės informavimo priemonėmis paveikiant su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą	2 balai
	2.4. Visuomenės informavimo priemonėmis, įsilaužiant į informacines sistemas ir (ar) pakeičiant su informaciniu incidentu nesusijusių visuomenės informavimo priemonių turinį, skleidžiamas informacinio incidento turinys gali daryti įtaką visuomenei ir sprendimų priėmėjams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo srityje, taip pat tarptautinių partnerių / užsienio šalių visuomenėms, visuomenės informavimo priemonėmis paveikiant su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą	3 balai
3.    Informacinio incidento kontekstas (su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo klausimais susiję geopolitiniai ir (ar) Lietuvos Respublikos politikos įvykiai ir procesai, kurių metu įvyksta informacinis incidentas)	3.1. Informacinio incidento kontekstas yra nepalankus visuomenės informavimo priemonėmis paveikti su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą	0 balų
	3.2. Informacinio incidento kontekstas prisideda visuomenės informavimo priemonėmis paveikiant su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą	1 balas
	3.3. Informacinio incidento kontekstas prisideda visuomenės informavimo priemonėmis paveikiant su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą ir artimoje ateityje gali sukelti pasekmių grėsmių valdymui ir krizių prevencijai	2 balai
	3.4. Informacinio incidento kontekstas prisideda visuomenės informavimo priemonėmis paveikiant su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais susijusių sprendimų priėmimo procesą ir sukelia aiškių pavojingų pasekmių grėsmių valdymui ir krizių prevencijai	3 balai

––––––––––––––––––––

Strateginės komunikacijos nacionalinio

saugumo srityje koordinavimo tvarkos aprašo

2 priedas

INFORMACINIO INCIDENTO GRĖSMĖS LYGIS IR REKOMENDUOJAMAS REAGAVIMO LYGMUO

Eil. Nr.	Informacinio incidento įvertinimas balais	Informacinio incidento grėsmės lygis	Rekomenduojamas reagavimo lygmuo
1.	Nuo 9 iki 10 balų	pirmas lygis (aukštas)	Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai
2.	Nuo 6 iki 8 balų	antras lygis (vidutinis)	valstybės institucijos ar įstaigos
3.	Nuo 3 iki 5 balų	trečias lygis (žemas)	rekomenduojama reaguoti viešosios informacijos skleidėjui, nevyriausybinei organizacijai, aukštajai mokyklai ar kitam visuomenės nuomonę formuojančiam subjektui
4.	Nuo 0 iki 2 balų	ketvirtas lygis (žemiausias)	informacija viešosios informacijos skleidėjui, nevyriausybinei organizacijai, aukštajai mokyklai ar kitam visuomenės nuomonę formuojančiam subjektui pateikiama prireikus, tačiau nereaguojama visuomenės informavimo priemonėmis

––––––––––––––––––––

Strateginės komunikacijos nacionalinio

saugumo srityje koordinavimo tvarkos aprašo

3 priedas

INFORMACINIO INCIDENTO VERTINIMO PRANEŠIMAS

Informacinio incidento aprašymas	Vertinimas pagal informacinio incidento kriterijus	Informacinio incidento grėsmės lygis ir institucijos siūlomas reagavimo būdas	Siūlomos komunikacinės žinutės
	1. (pagal informacinio incidento šaltinį)
	2. (pagal informacinio incidento turinį)
	3. (pagal informacinio incidento kontekstą)

––––––––––––––––––––