Administracinė byla Nr. A-5461-822/2019
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00204-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant užsieniečiui A. A., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
vertėjui Mohammad Rauf Sakhizada,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. sulaikymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre, kuriame užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
2. Teikime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams buvo perduotas užsienietis, kuris Lenkijos Respublikos pareigūnams buvo pateikęs suklastotą Vengrijos asmens tapatybės kortelę. Minėtas pilietis nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. išvyko iš (duomenys neskelbtini) siekdamas patekti į Graikiją, o atvykęs į Graikiją – vyko į Vokietiją. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-177 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. kovo 22 d. sprendimu skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą, užsieniečio apeliacinį skundą atmesdamas.
3. Teikime pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeitė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą ir skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. lapkričio 10 d., kurios terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo pratęstas iki 2019 m. gegužės 10 d. Užsienietis 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis 2019 m. balandžio 6 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams Lenkijos Respublikos pareigūnų, nes Lenkijos Respublikoje jis buvo sulaikytas kaip asmuo, neteisėtai atvykęs ir pasinaudojęs suklastotais dokumentais. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2019 m. birželio 1 d., o vėliau jo sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
4. Teikime taip pat teigiama, kad Migracijos departamentas 2019 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)1U-18 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Sužinojęs, kad bus išsiunčiamas, užsienietis pateikė kitą prašymą dėl prieglobsčio prašymo, kuris buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir Migracijos departamentas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (15/6-9)12PR-89 užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikė. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau sprendimas dar nėra priimtas. Akcentuojama, kad Migracijos departamento 2019 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. (15/6-9)1U-18 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką“ nėra apskųstas, todėl turi būti vykdomas. Užsieniečio atžvilgiu egzistuoja sulaikymo pagrindai, kadangi asmuo ne pirmą kartą sąmoningai naudojasi suklastotais dokumentais keliaudamas Europos Sąjungos viduje, dėl jo yra priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), taip pat jis pažeidė teismo skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę.
5. Užsienietis teismui paaiškino, kad jis buvo supažindintas su užsieniečių tvarkos taisyklėmis Užsieniečių registracijos centre, tačiau bijodamas nepalankaus teismo sprendimo ir su tuo susijusio išsiuntimo į tėvynę, įkalbintas draugų, neleistinai išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir Lietuvos. Jis labai blogai jaučiasi Užsieniečių registracijos centre, tačiau nori gyventi Lietuvoje, nenori būt sugrąžintas į (duomenys neskelbtini). Prašo netenkinti Centro teikimo, nes jis daugiau niekur neleistinai neišvyks, lauks galutinio teismo sprendimo.
6. Užsieniečio atstovė advokatė A. Astrauskienė pažymėjo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis negali būti sulaikytas ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, o šiuo metu užsienietis sulaikytas jau 5 mėnesius. Prašo patikėti jos atstovaujamuoju, kad jis daugiau nepažeis Lietuvos Respublikos įstatymų bei Užsieniečių registracijos centre nustatytos tvarkos.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino – pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. gruodžio 1 d.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsienietis neteisėtai vyko per Lietuvos Respubliką sieną ir 2018 m. gegužės 8 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, Budzisko vietovėje. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu užsienietis sulaikytas trims mėnesiams Užsieniečių registracijos centre, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. lapkričio 10 d., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi šis sprendimas pakeistas ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečių registracijos centre užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kurio Migracijos departamentas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas buvo pratęsęs užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 2019 m. gegužės 10 d., tačiau užsienietis 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. išėjo iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo. 2019 m. balandžio 6 d. užsienietis buvo perduotas Lenkijos Respublikos pareigūnų Lietuvos Respublikos pareigūnams iš Lenkijos Respublikos, kur buvo sulaikytas. Teismas akcentavo, kad nors užsienietis nurodo, jog gailisi pažeidęs teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės vykdymą, supranta, kad Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien jį grąžins į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, bei pažada daugiau teisės aktų nepažeidinėti, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (užsienietis nesulaukė galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai iš jos išvyko, tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai, taip pat į tai, jog užsienietis pateikė suklastotus asmens tapatybės dokumentus) ir teisinį reguliavimą, yra pagrindas manyti, jos užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai baigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Teismas konstatavo, kad užsieniečiui paskirtas sulaikymas yra pagrįstas ir adekvatus jo padėčiai Lietuvos Respublikoje, todėl sulaikymo terminą pratęsė.
III.
10. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
11. Apeliantas pažymi, kad tiek nagrinėjant Užsieniečių registracijos centro teikimą, tiek teikiant apeliacinį skundą, jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, taip kaip jis yra apibrėžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 punkte.
12. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 6, 7 ir 10 punktų pagrindus. Teigia, kad tam, jog prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, privalo būti tenkinamos dvi sąlygos, t. y. pirma, sulaikymas yra būtinas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį; antra, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju, nėra tenkinama pirmoji sąlyga, kadangi asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau išaiškinti, ginčas dėl priimto Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo vyksta pirmosios instancijos teisme. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
13. Apeliantas, pasisakydamas dėl Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies taikymo, nurodo, kad neketina pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių) bei supranta, kad Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien jį grąžintų į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, todėl daugiau teisės aktų nepažeidinės. Apeliantas bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais bei darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ir teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, bei nurodo, kad dėl padarytos klaidos yra sulaikytas ilgiau nei 5 mėnesius, pasimokė, labai gailisi pažeidęs teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės vykdymą.
14. Apelianto vertinimu, sulaikymas nagrinėjimu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas.
15. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą.
16. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju Įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius užsieniečio laisvę. Teismas, įvertinęs tiek bylos faktines aplinkybes, tiek išklausęs paties užsieniečio teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad užsieniečio veiksmai nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento buvo nukreipti į siekį neteisėtai patekti į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją bei išvengti išsiuntimo į kilmės šalį.
17. Užsieniečių registracijos centro vertinimu, užsienietis, nebūdamas sulaikytas, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba neišsiuntimo (kurio priėmimas vykdomas vienos administracinės procedūros metu) priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus. Nors užsienietis teigia, jog neketina daugiau išvykti iš Lietuvos Respublikos ar slėptis vengiant išsiuntimo, tačiau pats sau prieštarauja skunde nurodydamas, jog pirmą kartą išvyko iš Lietuvos Respublikos dėl tos priežasties, jog bijojo būti grąžintu į savo kilmės valstybę. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su užsieniečio teiginiais, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos įstaigomis, teikia joms pagalbą nustatant jo teisinę padėtį, kadangi užsienietis, visų pirma, pabėgo iš Lietuvos Respublikos, kai sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo buvo ginčijamas Lietuvos Respublikos teismuose, o antra, grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą nesutiko su įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu ir pateikė kitą prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas skubos tvarka išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą, kadangi užsienietis nenurodė materialinių faktų, kurie būtų svarbūs vertinant, kad jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Užsieniečių registracijos centro nuomone, užsienietis bandė bet kokiais būdais išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra bei jos metu teikiamomis garantijomis (viena iš tokių – neišsiųsti asmens, kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo), pateikė antrą prieglobsčio prašymą.
18. Užsieniečių registracijos centras teigė, kad užsieniečiui jau buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kurią jis pažeidė ne dėl kalbos barjero ar teisinių žinių trūkumo, o kaip teigia pats užsienietis – dėl baimės būti grąžintam į kilmės šalį. Užsienietis žinodamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali priimti neigiamą sprendimą jo atžvilgiu, nusprendė pabėgti iš Lietuvos Respublikos ir slapstytis kitose Europos Sąjungos valstybės narėse, bijodamas, kad gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), todėl yra didėlė tikimybė, kad vedamas baimės ir nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje jis vėl išvyks į Europos Sąjungos valstybes nares.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą.
20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 6, 7, 10 punktų nuostatomis, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir pratęsė užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2019 m. gruodžio 1 d.
21. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad sulaikymas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą jam negalėjo būti taikomas, kadangi jo prieglobsčio prašymo motyvai jau išaiškinti, ginčas dėl priimto Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo vyksta pirmosios instancijos teisme. Užsienietis teigia, kad neketina pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso, labai gailisi pažeidęs teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės vykdymą.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
23. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 ir kt.).
25. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: <...> užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (10 p.).
26. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.).
27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad užsienietis nesulaukė galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai išvyko ir Lietuvos pasinaudodamas suklastotais asmens dokumentais, tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai, sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai baigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas.
28. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog užsienietis alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo metu pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką, 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo. Užsienietis 2019 m. balandžio 6 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams Lenkijos Respublikos pareigūnų, nes Lenkijos Respublikoje jis buvo sulaikytas kaip asmuo, neteisėtai atvykęs ir pasinaudojęs suklastotais dokumentais. Užsienietis, siekdamas pateisinti teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės nevykdymą, nurodė, kad iš Centro išvyko bijodamas nepalankaus jam teismo sprendimo ir su tuo susijusio išsiuntimo į tėvynę. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po perdavimo Lietuvos Respublikos pareigūnams Lenkijos Respublikos pareigūnų Centre yra sulaikytas beveik 6 mėnesius, t. y. nuo 2019 m. balandžio 6 d.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai. Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus 2019 m. balandžio 6 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Centre 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 2019 m. birželio 1 d., o vėliau jo sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 1 d., kol bus baigta jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje procedūra. Taigi maksimaliai užsienietis gali būti sulaikytas iki 2019 m. spalio 6 d. įskaitytinai, nebent nebendradarbiautų siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba nebūtų gaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti (Įstatymo 114 str. 5 d.).
30. Nagrinėjamu atveju užsieniečio nebendradarbiavimas su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.) grindžiamas aplinkybe, kad užsienietis, nesulaukęs galutinio teismo sprendimo dėl jo apeliacinio skundo administracinėje byloje ginčijant Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neteisėtai iš jos išvyko pasinaudodamas suklastotais dokumentais, tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai. Tiek Užsieniečių registracijos centras, tiek pirmosios instancijos teismas su šia aplinkybe siejo tikimybę, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai baigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, pripažintas objektyviai reikalingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išmintis sulaikyti užsienietį ilgesniam nei 6 mėnesių terminui siejama tik su užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimu. Šiuo atveju užsieniečio teisinio statuso nustatymui, kas yra šios bylos sulaikymo termino pratęsimo pagrindas, yra taikytinas bendrasis 6 mėnesių maksimalus sulaikymo terminas, todėl Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma. Akcentuotina tai, kad užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra dar nėra baigta, užsienietis pateikė kitą prašymą dėl prieglobsčio prašymo, kuris buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir Migracijos departamentas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (15/6-9)12PR-89 užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikė, minėtą sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau sprendimas dar nėra priimtas. Taigi kol nėra galutinai išspręstas užsieniečio prieglobsčio prašymo pagrįstumas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sulaikant užsienietį taikyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, o prieš užsieniečiui pateikiant pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio priimtas Migracijos departamento 2019 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. (15/6-9)1U-18 „Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką“ šiuo atveju negali būti laikomas vykdytinu ir sudarančiu pagrindą taikyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį.
31. Skundžiamu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams iki 2019 m. gruodžio 1 d., o tai reiškia, kad minėtu sprendimu pirmosios instancijos teismas viršijo 6 mėnesių sulaikymo terminą ir to nepagrindė, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, absoliučiai ribojant judėjimo laisvę, šiuo metu tęsiasi jau beveik 6 mėnesius, darytina išvada, kad jo sulaikymas ilgesniam laikui yra neproporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra galutinai išspręstas prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo klausimas ir užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės jam negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nutaria užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. gruodžio 1 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 115 str. 4 d.).
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jo priimtas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti ir paleisti (duomenys neskelbtini) pilietį A. A. iš sulaikymo, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti A. A. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. gruodžio 1 d.
Nutartis neskundžiama.