Administracinė byla Nr. AS-607-624/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02032-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja A. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1P-210-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (Šiaurės-Rytų krypties) ruožui tiesti)“ (toliau – Įsakymas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-210-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. 9120/0008:469 ir Nr. 9120/0008:467) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (Šiaurės-Rytų krypties) ruožui tiesti)“ teikti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka Šiaulių apygardos teismui.
Teismas nustatė, kad su ginčijamu Įsakymu pareiškėja nesutinka dėl to, kad jos netenkina Įsakymu nustatyta paimamų visuomenės poreikiams sklypų vertė ir šios vertės nustatymo procedūra. Pareiškėjos netenkino tai, kad suinteresuota institucija nepasiūlė jai, kaip paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkei, sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, kad pareiškėja iš esmės ginčą kelia dėl jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, paimamų visuomenės poreikiams, vertės nustatymo, todėl sprendė, kad jos keliamas ginčas, vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nagrinėtinas Šiaulių apygardos teisme.
Atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, teismas nutartimi jai grąžino sumokėtą žyminį mokestį.
III.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m birželio 21 d. nutartį, įpareigoti teismą skundą priimti ir jį nagrinėti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėja teigia, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant ginčą dėl teisingo atlyginimo už paimamus sklypus bus nustatinėjama teisinga kaina, o ne administracinių procedūrų teisėtumas. Panaikinus įsakymą administracinės teisenos tvarka, atsakovas būtų įpareigotas laikytis administracinių procedūrų, t. y. pasamdyti nepriklausomą vertintoją pateikti pareiškėjai pagal įstatymus būtiną pasiūlymą dėl žemės kainos, pasiūlyti pareiškėjai teisėtai suskaičiuotą ir teisingą kainą už paimamus žemės sklypus ir tokiu būdu išvengti ginčo teisena nagrinėtinos bylos Šiaulių apygardos teisme.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog šios bylos dalyvis Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos užsakė uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo ministerijos padalinio (Kelių direkcijos) užsakymo pagrindu kreipėsi į Registrų centras Šiaulių filialą, prašydamas atlikti žemės sklypų vertinimą. Pareiškėjos įsitikinimu, visa tai reiškia, kad VĮ Registrų centras pagal įstatymą neturėjo teisės sudaryti turto vertinimo sutarties ir atlikti turto vertinimo, nes yra pradinio užsakovo tiesioginiame pavaldume ir nuosavybės teisėmis priklauso Susisiekimo ministerijai, kurios padalinys (Kelių direkcija) yra pradinis žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto užsakovas ir iniciatorius. Pareiškėjos manymu, niekinės pažymos-išvados ir galimai suklastotos panaudojimas skundžiamame įsakyme ir jos pagrindu įsakyme nurodyta turto vertė yra neturinti teisinės galios, dėl ko ir pats įsakymas yra naikintinas.
Pareiškėja teigia, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalimi, nepasiūlius savininkui sudaryti sutarties dėl teisingo atlyginimo už paimamą žemę pagal atliktą ir galiojantį vertinimą, joks įsakymas dėl žemės paėmimo negalėjo būti priimtas, todėl, pareiškėjos manymu, skundžiamas įsakymas, priimtas nepasiūlius žemės savininkei sudaryti sutartį, yra neteisėtas, nes nebuvo laikomasi įstatyme nustatytų procedūrų.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji skunde nekėlė jokio ginčo dėl paimamų žemės sklypų kainos, o tik nurodė, kad kaina, atliekant administracines procedūras, buvo nustatyta pagal įstatymą neturinčių teisės atlikti turto vertinimą asmenų bei kad jai nebuvo pateiktas pasiūlymas dėl atlyginimo už paimamą žemę. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju ginčas, kuris jau nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme pagal atsakovų ieškinį, negali būti nagrinėjamas tol, kol nebus įvertintas atsakovų šioje byloje atliktų administracinių procedūrų teisėtumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas.
Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl NŽT direktoriaus Įsakymo, kuriuo, vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi, išspręstas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, panaikinimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo kaip neteismingą administraciniams teismui, kadangi pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatas ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą.
Pareiškėja nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi motyvuoja jos skundo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, t. y. kad reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo grindžiamas administraciniais procedūriniais pažeidimais, kurie nėra nagrinėjimo dalykas bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais dėl bylos rūšinio teismingumo: administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, numatytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose. Be to, įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 str. 2 d.).
Administracinių teismų kompetencijos ribojimai nustatyti ABTĮ 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką nustatančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus normos nustato bylų, kuriose nagrinėjami tokios procedūros metu kylantys ginčai, rūšinį teismingumą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 9 dalis aiškiai nustato, kad ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Taigi, bylos rūšinį teismingumą apsprendžia ginčo dalykas, o ne procesinio dokumento, kuriuo kreipiamasi į teismą, pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas.
Kadangi aptartos kategorijos bylų rūšinį teismingumą apsprendžia ginčo dalykas, kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, byla dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, kuris priimamas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, yra teisminga bendrosios kompetencijos apygardos teismui pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą, nagrinėjamu atveju – Šiaulių apygardos teismui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija