Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1068(2)
2017 m. lapkričio 15 d. Nr. 916
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.9 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. X-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1068(2) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
1. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) iš esmės pakeitė darbo santykių reglamentavimą, siekiant gerinti asmenų darbinius ir šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu. Darbo ir šeimos darnos principas, nustatytas Darbo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinamas per Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias teisę į nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti, ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimus (išskiriami net 5 skirtingi galimi darbo laiko režimai), darbo sutarčių rūšių įvairovę. Atsižvelgiant į tai, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą jau yra sudarytos tinkamos sąlygos derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, todėl senelei (seneliui) mokėti vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką sveiko vaiko iki 3 metų priežiūrai ir dėl to keisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra netikslinga.
2. Projektu būtų išplėstas asmenų, turinčių teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, ratas ir tam reikėtų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, kurios siektų apie 43 mln. eurų per metus. Skaičiuojama, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjų, kurie įgytų teisę į šias išmokas, skaičius padidėtų apie 20 proc. Atsižvelgiant į tai, kad būtina vykdyti atsakingą infliacijos nedidinančią anticiklinę fiskalinę politiką, neprisiimti naujų įsipareigojimų, nėra finansinių galimybių skirti Projektui įgyvendinti reikalingų lėšų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nes ligos ir motinystės socialinio draudimo rūšis yra nuolat deficitinė, o 2016 metais ligos ir motinystės socialinio draudimo balansas buvo neigiamas – trūko beveik 132 mln. eurų, net neįvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 nuostatas, prognozuojama, kad motinystės socialiniam draudimui 2018 metais trūks daugiau kaip 32 mln. eurų, 2019 metais – daugiau kaip 36 mln. eurų, o 2020 metais – daugiau kaip 40 mln. eurų.
3. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 ir 2 punktuose išdėstytus argumentus, nurodančius, kad senelei (seneliui) mokėti vaiko priežiūros išmoką, prižiūrint sveiką vaiką iki 3 metų, yra netikslinga, nepritartina, kad papildomai reikia keisti ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, suteikiant teisę senelei (seneliui) gauti ligos išmoką sveiko vaiko iki 3 metų priežiūrai. Pažymėtina, kad ligos išmokos turi būti skiriamos ir mokamos tik apdraustajam asmeniui susirgus ar dėl jo šeimos nario slaugymo ligos atveju (ar prevenciškai užkertant kelią ligoms, pvz., infekcijų plitimo laikotarpiais), tačiau Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtinta išimtinė teisė vienam iš tėvų, įtėvių ar globėjų gauti ligos išmoką, prižiūrint sveiką vaiką iki 3 metų, kai kitas, kuriam yra suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, negali šio vaiko prižiūrėti, nes susirgo ar patyrė traumą arba privalo prižiūrėti kitą sergantį vaiką iki 3 metų, ir tampa per sudėtinga kitam iš tėvų, įtėvių ar globėjų teisės aktų nustatyta tvarka gauti vaiko priežiūros atostogas (nes Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka 3 metai, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų). Primintina, kad, vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-300 nuostatomis, yra sudarytos tinkamos sąlygos gauti ligos išmoką senelei (seneliui), slaugančiai (-iam) sergantį iki 14 metų vaiką, slaugančiai (-iam) stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką, taip pat slaugančiai (-iam) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, t. y. ligos išmoka senelei (seneliui) skiriama, kai slaugomas sergantis, o ne sveikas vaikas.