LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO
TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. kovo 8 d. Nr. D1-168
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.31 papunkčiu:
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją organizuoti Šventosios valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano įgyvendinimą.
3. N u s t a t a u, kad Šventosios valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. D1-168
ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šventosios valstybinio kraštovaizdžio draustinio (toliau – Draustinis) tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).
II SKYRIUS
TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III SKYRIUS
APSAUGOS IR TVARKYMO PRIEMONĖS
4. Draustinyje esančiose Europos Bendrijos svarbos mažųjų erelių rėksnių (Aquila pomarina) veisimosi ir maitinimosi vietose, taip pat Europos Bendrijos svarbos pievų (6210 stepinių pievų, 6410 melvenynų, 6430 eutrofinių aukštųjų žolynų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų) ir miškų (6530 miškapievių ir 9070 medžiais apaugusių ganyklų, 9010 vakarų taigos, 91D0 pelkinių miškų) buveinėse taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nustatytas veiklos reglamentavimas.
5. Siekiant išvengti kelių infrastruktūrą griaunančio poveikio ir užtikrinti lankytojų saugumą Tvarkymo plane numatoma stabilizuoti (tvirtinti) Šventosios upės šlaitą ties Mikierių kilpomis.
6. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir sureguliuoti lankytojų srautus Draustinyje:
6.2. pertvarkomas stovyklaviečių ir poilsiaviečių tinklas:
6.2.1. stovyklavietės „Baltupys“ ir „Vaitlunkis“ perkeliamos į Tvarkymo plane pažymėtą vietą rytinėje draustinio dalyje;
6.2.3. poilsiavietė „Prie skardžio“ pertvarkoma į atokvėpio vietą trumpalaikiam poilsiui be nakvynės, skirtą Šventosios upės kilpų bei atodangos apžvalgai;
6.2.4. likviduojamos neatitinkančios vandens turistų poreikių poilsiavietės „Pušynėlis II“, „Pušynėlis I“ ir „Sala“;
IV SKYRIUS
GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS TVARKYMO KRYPTYS
7. Tvarkymo plane nenumatomos naujos teritorijos gyvenamųjų vietovių plėtrai. Naujos sodybos gali būti kuriamos tik buvusių sodybų vietose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą).
8. Draustinyje esančios sodybos tvarkomos taikant sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą.
10. Draustinyje naujų sodybų pastatų statybai bei rekonstruojamiems statiniams taikomos šios rekomendacinio pobūdžio nuostatos:
10.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto su palėpe. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki kraigo aukščiausio taško – 7,5 m. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas – iki 150 m². Sodybos gyvenamajame name langus rekomenduojama vizualiai skaidyti į 4 arba 6 dalis;
10.2. tradiciniai sodybos priklausiniai – vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu. Tvarto, daržinės aukštis – iki 8 m, kiti priklausiniai – ne aukštesni kaip 7 m. Pastatų aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki stogo kraigo aukščiausio taško. Kiti naujai projektuojami sodybų pastatai (garažai, pastatai ūkinei veiklai) architektūriniais sprendimais turi būti derinami prie tradicinių pastatų. Naujai statomų ūkinių pastatų dydis, proporcijos ir fasadų architektūriniai sprendiniai turi atitikti jų paskirtį;
10.3. tradiciniai gyvenamųjų namų stogai – pusvalminiai, dvišlaičiai su stoginuku arba keturšlaičiai (nesuskaidyti), stogo nuolydis: 40-450. Gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogus rekomenduojama dengti tradicine stogų danga: malksnomis, nendrėmis, šiaudais, skiedromis, čerpėmis. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas: smulkiai skaidytą bituminę dangą, bitumines čerpes, beasbestį šiferį, neblizgią skardą. Rekomenduojama spalva: ruda, juoda, pilka, žalia. Visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros medžiagomis;
10.4. tradicinės pastatų sienų ar išorės apdailos medžiagos – mediena, akmuo, raudonos plytos, tinkas, molis (leidžiama naudoti vizualiai į jas panašias medžiagas). Sienas rekomenduojama dažyti pastelinėmis, neryškių atspalvių rusva (natūralaus medžio), ruda, gelsva, pilkšva, tamsiai pilka, žalsva spalvomis. Langų rėmai – balti, natūralaus nesendinto medžio ar jį imituojančio atspalvio. Silikatinių plytų mūro pastatų išorines sienas rekomenduojama apkalti medinėmis lentomis, dailylentėmis arba tinkuoti;
10.5. sodybų pastatų fasadus (sienas, prieangius, duris, langų aprėminimus, stogų skliautus, sijų ir gegnių galus, vėjalentes) rekomenduojama dekoruoti etnografiniam regionui būdingais elementais ir ornamentais;
11. Draustinyje draudžiama statyti mobiliojo ir radijo ryšio stiebus ar ryšio bokštus, išskyrus bokštus su apžvalgos aikštele lankytojams arba būtinus priešgaisriniam stebėjimui.
12. Rekonstruojant esamus inžinerinius tinklus ar prijungiant naujus pirmenybė teikiama įrangai, kuo mažiau keičiančiai esamą kraštovaizdžio pobūdį, darančiai neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. Rekomenduojama elektros oro perdavimo linijas tiesti požeminiais kabeliais.
13. Draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka kaip laikinieji statiniai, reikalingi mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu prie statomų ar rekonstruojamų statinių, teisės aktų nustatyta tvarka turint išduotą statybos leidimą statyti ar rekonstruoti Draustinyje esančius statinius.
14. Užrašai informaciniuose, reklamos skyduose, stenduose rašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Informacinių, reklamos skydų ar stendų pastatymo vietos derinamos su Anykščių regioninio parko direkcija.