Administracinė byla Nr. A-5175-492/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05086-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų ratas“, S. P. (S. P.) ir Č. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai K. Š., J. D., M. M., V. M., V. C. ir G. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 3) įpareigoti Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriui.
2. Pareiškėjai paaiškino, jog yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, turėtą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje. Iki šiol jiems yra atkurta tik dalis turėtos žemės. Pareiškėjai teigė, kad apsilankę Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje pamatė, jog yra priimtas Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 30-2814, kuriame nurodyta, kad yra pradedamas rengti apie 1 222 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Kadangi (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esantys bet kokio dydžio laisvi (neužstatyti) žemės plotai turi grąžintinos natūra žemės statusą, pareiškėjai kreipėsi į Administraciją ir Tarnybos Vilniaus skyrių, prašydami panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą ir tame plote per šešis mėnesius suprojektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą, parengti ir patvirtinti jo kadastrinių matavimų planą ir su kitais duomenimis perduoti Tarnybos Vilniaus skyriui. Iš Tarnybos Vilniaus skyriaus pareiškėjai 2014 m. lapkričio 5 d. gavo raštą su pareiškėjus tenkinančiu atsakymu, o iš Administracijos, net ir po pakartotinio kreipimosi atsakymo iki kreipimosi į teismą nebuvo gavę. Pareiškėjai pabrėžė, kad 2014 m. liepos 7 d. prašymu Administracijos prašė, jog būtų suformuotas grąžinti natūra apie 0,6 ha ploto sklypas, esantis teritorijoje Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), tačiau Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. kovo 14 d. ir 2014 m. gegužės 23 d. raštais nurodė, jog ši teritorija yra užimta valstybinės reikšmės miško plotu ir natūra negrąžintina. Pareiškėjai sužinojo, jog minėtoje teritorijoje yra projektuojamas apie 0,03 ha ploto ne miško paskirties žemės sklypas, todėl prašė nurodyti, kodėl sklypas projektuojamas tretiesiems asmenims, o ne grąžinti natūra, tačiau Administracijos Miesto plėtros departamentas nurodė, jog minėtame plote žemės sklypas tretiesiems asmenims nėra projektuojamas. Pareiškėjai pabrėžė, jog 2014 m. spalio 10 d. jie vėl kreipėsi į Administraciją, prašydami vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir grąžinti jiems žemę. Negaudami atsakymo, 2014 m. lapkričio 18 d. jie dar kartą kreipėsi į Administraciją, prašydami per penkias dienas atsakyti į 2014 m. spalio 10 d. prašymą, tačiau atsakymo iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo gavę. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje pamatė, jog Administracija priėmė 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422, kuriuo buvo pradėtas rengti apie 2 342 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti apie 215 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiu sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad ne aukciono būdu galima pirkti tik tuos teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotus laisvos valstybinės žemės plotus, kurie atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvoką. Šiuo atveju ginčo valstybinės žemės plotas buvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, jį sudaro šlaitai ir griovos, todėl jis atitiko įsiterpusio sklypo sąvoką. Atsakovas nurodė, jog Administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1024 patvirtintas ginčo žemės detalusis planas su sprendiniais, kuriame nurodyta, jog numatomo suformuoti apie 215 kv. m įsiterpusiame valstybinės žemės plote yra suprojektuotos inžinerinės komunikacijos. Be to, Administracija 2011 m. spalio 13 d. išdavė statybos leidimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Idėjų ratas“ statyti naują daugiabutį namą. Prie statybos leidimo buvo pridėtas Tarnybos Vilniaus skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sutikimas, kuriame neprieštaraujama, kad UAB „Idėjų ratas“ teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Vilniuje, šalia nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal suderintą techninę dokumentaciją, įrengtų elektros transformatorinę, jei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Iš statybos leidimo projektinės dokumentacijos inžinerinių tinklų suvestinio plano matėsi, jog ginčo žemės plote suprojektuotos vandentiekio linijos ir šuliniai, ryšių linijos, elektros linijos ir modulinė transformatorinė. Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. Administracijoje buvo užregistruotas UAB „Idėjų ratas“ prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei pateiktas Tarnybos raštas, kuriame buvo nurodyta, kad Tarnyba neprieštarauja, jog esamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų padidintas prijungiant tarp privataus žemės sklypo, valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini) g. įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Tarnyba konstatavo, kad ginčo žemės plotas atitiko įsiterpusio žemės ploto sąvoką, todėl Administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsniu, 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3422 nustatė, kad pradedamas rengti apie 2 342 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti apie 215 kv. m įsiterpusį žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
5. Atsakovas taip pat nurodė, jog valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, jį sudaro šlaitai ir griovos, todėl minėtas žemės plotas negali būti suformuotas grąžinti natūra piliečiams, pageidaujantiems atsikurti nuosavybės teises iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Statant statinius tokiame sklype, nebūtų galimybės išlaikyti teisės aktuose nustatytus atstumus iki gretimuose sklypuose esančių statinių, todėl jis negali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo plotas prie (duomenys neskelbtini) patenka į miškų ir miškingas teritorijas, be to, grąžinant žemę natūra būtų privaloma nustatyti ryšių, elektros, vandentiekio linijų apsaugos zonas, kurios neleistų pareiškėjams naudotis žemės sklypu pagal numatytą paskirtį. Taip pat ginčo žemės plote būtų nustatytas servitutas. Atsakovas darė išvadą, kad minėtas plotas negalėjo būti suformuotas grąžinimui natūra.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius nurodė, kad atkūrimui natūra projektuojamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės yra nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kokio minimalaus dydžio žemės sklypai gali būti formuojami nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko, kad ginčo žemės plotas negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nes yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog Atkūrimo įstatymas nenustato, kad įsiterpusio žemės sklypo sąvoką atitinkantis žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2814 nutraukė, o likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-330-525/2017 pareiškėjų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas – įpareigoti Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Tarnybos Vilniaus miesto skyriui, panaikino ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Administraciją su prašymais dėl ginčo žemės plotų prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suprojektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tačiau Administracija šių prašymų netenkino, argumentuodama tuo, jog ginčo žemės plotai atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, juose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, todėl yra negrąžintini. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir darė išvadą, kad žemės grąžinimas natūra turi prioritetą ne tik prieš kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, bet ir prieš kitų asmenų teises išsipirkti besiribojančius žemės sklypus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės plotai nėra priskirti valstybės išperkamai žemei, be to, pareiškėjai pretenduoja susigrąžinti žemės turėtoje vietoje, t. y. buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
11. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 1061 punktu ir pažymėjo, kad, nors nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalaus grąžinamo natūra žemės sklypo dydžio, tačiau grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Tik toks sklypas pripažįstamas laisvu ir gali būti projektuojamas grąžinimui natūra. Teismas pažymėjo, kad, nors nuosavybės teisių atkūrimui natūra vyraujančioje teismų praktikoje teikiama pirmenybė prieš kitokius valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos būdus, tačiau ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimui įmanoma suformuoti tinkamą naudotis atskirą žemės sklypą.
12. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi ir darė išvadą, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Tačiau tinkamumas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą iš esmės sietinas su racionaliomis sklypo ribomis.
13. Teismas nustatė, kad 622 kv. m valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Nors šis žemės plotas turėtų privažiuojamąjį kelią, tačiau šį pailgos formos žemės plotą sudaro šlaitas (aukštis 1–3 m), jis įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, statybos tokiame sklype būtų apsunkintos tiek dėl reljefo, tiek dėl atstumo iki gretimų žemės sklypų. Teismo vertinimu, tokio ploto formavimas kaip savarankiško sklypo neatitiktų racionalios žemėnaudos reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė formuoti minėtą žemės plotą kaip sklypą nuosavybės teisėms atkurti.
14. Teismas nustatė, kad 215 kv. m valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į miškų ir miškingas teritorijas. Pagal bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę šiose teritorijose galimos tokios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, kitos paskirties – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, naudingųjų iškasenų teritorijos. Ginčo teritorijoje pagal detalųjį planą bei statybos leidimo projekte yra suprojektuotos vandentiekio linijos ir šuliniai, ryšių linijos, elektros linijos ir 10/04 kV modulinė transformatorinė MTT 8x10 su 250 kVA galios transformatoriumi, taigi grąžinant žemę natūra būtų privaloma nustatyti ryšių, elektros, vandentiekio linijų apsaugos zonas. Šis trikampio formos valstybinės žemės plotas įsiterpęs tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kuriame anksčiau buvo valstybinės reikšmės miškas (šiuo metu sklypas yra išmiškintas). Teismas pažymėjo, kad, nors ginčo žemės plotas yra taisyklingos formos, jame nėra nei šlaitų, nei griovų, o inžineriniams įrenginiams eksploatuoti gali būti nustatomi servitutai, tačiau dėl minėtų inžinerinių įrenginių minėtam plotui turėtų būti nustatomos ryšių, elektros, vandentiekio linijų apsaugos zonos, o tai, atsižvelgiant į ginčo žemės plotą ir išsidėstymą, varžytų tokio žemės sklypo naudojimo galimybes ir tokio sklypo formavimas taip pat neatitiktų racionalios žemėnaudos reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė formuoti šalia (duomenys neskelbtini) esantį žemės plotą kaip savarankišką sklypą nuosavybės teisėms atkurti.
III.
16. Pareiškėjai K. Š., J. D., M. M., V. M., V. C. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat prašo teikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai siūlymą iškelti drausmės bylą teisėjai M. V..
17. Pareiškėjų teigimu, teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovui buvo siekiama trukdyti paneigti atsakovo teiginius, kad sklypai nuosavybės teisių atkūrimui nėra formuojami, nes nėra racionalaus dydžio ir ribų. Pareiškėjų atstovas buvo pertraukiamas, jam neleidžiama pasisakyti, trukdoma užduoti klausimus Administracijos atstovui. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jų 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Pareiškėjai pabrėžia, kad teismui pateikti įrodymai buvo susiję su nagrinėjama byla, pateikti iki teismo posėdžio, jie paneigia Administracijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius. Pareiškėjai pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjai daro išvadą, kad teisėja pažeidė rungtyniškumo principą, pareiškėjų teises teikti įrodymus bei paaiškinimus, buvo šališka, neteisinga bei nepagarbi.
18. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad tinkamumas naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą iš esmės sietinas su racionaliomis sklypo ribomis. Pareiškėjai nurodo, kad teismo vartojamą sąvoką „racionalios sklypo ribos“ supranta atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ir principus, t. y. žemės sklypas turi būti uždarų kontūrų, jame negali būti kelių ir gatvių, taip pat upių, griovių ir pan. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjai pažymi, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog teritorijos plotas prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 622 kv. m, bei nepagrindė, kodėl toks žemės sklypo plotas nėra racionalus. Teismo išvadų, kad pailgos formos žemės plotą sudaro šlaitas (aukštis 1-3 m), statybos tokiame sklype būtų apsunkintos tiek dėl reljefo, tiek dėl atstumo iki gretimų žemės sklypų, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad laisvos valstybinės žemės teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas yra 215 kv. m. Šalia (duomenys neskelbtini) šiuo metu esantis laisvos žemės sklypas, kurį pareiškėjai prašė formuoti nuosavybės teisių atkūrimui, yra žymiai didesnis, jis ribojasi iš vakarų pusės su (duomenys neskelbtini) g., iš šiaurės su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir miško žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų manymu, teismas nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-330-525/2017. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas pasisakė tik dėl labai mažos laisvos valstybinės žemės teritorijos dalies, nors byloje nebėra ginčo dėl to, kad ši teritorija neatitinka įsiterpusios valstybinės žemės teritorijos, negalinčios būti suformuotai atskiru žemės sklypu, požymių. Pareiškėjų teigimu, teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje pagal detalųjį planą bei statybos leidimo projekte yra suprojektuotos vandentiekio linijos ir šuliniai, ryšių linijos, elektros linijos ir 10/04 kV modulinė transformatorinė MTT 8x10 su 250 kVA galios transformatoriumi neatitinka tikrovės, nėra pagrįstos byloje esančia medžiaga.
19. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas atsisako formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, nors byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovo motyvacija yra prieštaringa, nuolat kintanti, nurodomos vis naujos atsisakymo formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui priežastis. Pareiškėjų manymu, nuolat kintanti atsakovo motyvacija ir jai prieštaraujantys Administracijos veiksmai pradedant žemės sklypo formavimo dokumentų rengimą rodo, jog atsakovas nėra suinteresuotas Atkūrimo įstatyme nustatytų pareigų vykdymu ir siekia ginčo teritorijų pardavimo, kas prieštarauja įstatymų leidėjo tikslams bei Atkūrimo įstatyme nustatytoms atsakovo pareigoms. Pareiškėjai daro išvadą, kad, nesant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pagrindų ir ginčo žemės sklypui esant laisvam, atsakovas privalo atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus. Kadangi ginčo žemės sklypas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, pareiškėjų manymu, Administracija įpareigotina atlikti Įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
20. Pareiškėjų teigimu, atsakovo nurodomos atsisakymo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui priežastys dėl suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros yra nepagrįstos. Jei tokia infrastruktūra ir yra suprojektuota, ji užima labai nedidelę teritorijos dalį. Be to, pagal teismų praktiką, net esamos inžinerinės komunikacijos nėra priežastis priskirti žemei valstybės išperkamos statusą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad dėl ginčo sklypo svarbos vietos bendruomenei Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, Įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu ir sutinka su pareiškėjų argumentais, kad ginčo teritorijoje valstybinės žemės plotai turėtų būti projektuojami kaip natūra grąžintini žemės sklypai buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams ir pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas minėtame rėžiniame kaime yra pretendentų, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, į kurią patenka ir Administracijos planuojami formuoti įsiterpę žemės sklypai. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-15/2012 ir teigia, kad ginčo teritorijoje turėtų būti teikiamas prioritetas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nes Atkūrimo įstatymas ir Įgyvendinimo tvarka nereglamentuoja, koks minimalus gali būti natūra formuotino žemės sklypo dydis. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-330-525/2017 konstatavo, jog pareiškėjų skundžiami Administracijos direktoriaus įsakymai negali būti vertinami kaip kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nes pareiškėjai pageidauja ginčo teritorijoje susigrąžinti žemę natūra pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, o byloje nėra nustatyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant ginčo žemė galėtų būti priskirta valstybės išperkamai žemei. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad Administracija (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime jau yra suformavusi ir Tarnyba yra pretendentams grąžinusi natūra mažesnio nei 400 kv. m ploto žemės sklypą ir / ar žemės sklypus, kurių reljefas yra sudėtingas. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas, vertindamas, ar prioritetas ginčo teritorijoje turi būti teikiamas nuosavybės teisių atkūrimui natūra ar įsiterpusių žemės sklypų formavimui, nepagrįstai neatsižvelgė, ar pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį ginčo teritorija gali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei ir dėl to negali būti grąžinama natūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 30-2814 ir 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 30-3422 nėra įgyvendinti, t. y. teismo vertinti 622 kv. m ir 215 kv. m ploto valstybinės žemės plotai nėra suformuoti kaip žemės sklypai, todėl turėtų būti vertinama, ar Administracija, kurios viena iš funkcijų pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas yra spręsti, ar galima grąžinti piliečiams jų turėtą nekilnojamąjį turtą natūra ir atitinkamai projektuoti grąžintinus natūra ir perduotinus piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai bei nustatyti piliečių naudojamų žemės sklypų ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis, turi galimybę ginčo teritorijoje formuoti kitokio ploto ir ribų natūra grąžintinus žemės sklypus, patenkančius į iki 1940 metų buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.
22. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsakovas pažymi, kad byla teisme buvo pradėta 2014 m. lapkričio 25 d., Administracija 2015 m. vasario 6 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą pateikė iš esmės tapačias ginčo žemės plotų neformavimo grąžinimui natūra priežastis, kuriomis rėmėsi viso teisminio proceso metu, taip pat ir 2017 m. gegužės 31 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovo manymu, pareiškėjų prašymai, institucijų atsakymai, schemos ir kt., atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo laiką, galėjo būti pateikti anksčiau, o ne likus kelioms dienoms iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. numatyto teismo posėdžio. Dėl to, kad įrodymai buvo pateikti nesavalaikiai bei itin didelės jų apimties, atsakovo manymu, teismas pagrįstai jų nepriėmė, nes bylos nagrinėjimas būtų dar labiau užsitęsęs. Be to, dalis įrodymų neatitiko įrodymų sąsajumo taisyklės. Atsakovas pažymi, kad, jeigu yra remiamasi dar 2016 m. liepos mėnesį sudarytu pretendentų į žemės atkūrimą sąrašu, toks prašymas dėl įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis galėjo būti pateiktas anksčiau, o ne prieš numatytą teismo posėdį. Atsakovo manymu, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimas tiesiogiai nesukurs jokių teisinių pasekmių kitiems buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, nes galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtų ne atsakovas, bet Tarnyba.
24. Atsakovas remiasi Žemės reformos įstatymo 2 straipsniu, 19 straipsnio 6 dalimi, žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 32 punktu ir daro išvadą, kad formuojamo grąžinimui natūra žemės ploto panaudojimas pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą paskirtį ir būdą yra tiesiogiai priklausomas nuo tokio žemės ploto ribų racionalumo, kuris ir lemia palankių sąlygų žemės naudojimui pagal paskirtį sudarymą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai neapibūdina, kas yra „racionalių ribų žemės sklypas“. Atsakovas nurodo, kad valstybinės žemės plotas ties (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, jį sudaro šlaitai, statybos tokiame žemės sklype būtų apsunkintos, todėl toks žemės plotas kaip atskiras žemės sklypas dėl savo reljefo negalėjo būti suformuotas grąžinimui natūra piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Atsakovo manymu, pareiškėjų pateikiami duomenys apie (duomenys neskelbtini) suformuotą analogiškų nelygumų žemės sklypą nėra šios bylos medžiaga, be to, niekaip neįrodo, kad abu valstybinės žemės plotai pasižymi lygiai tokiu pačiu nelygiu reljefu. Atsakovas pabrėžia, kad ginčo valstybinės žemės plotas taip pat negalėtų būti formuojamas grąžinimui natūra dėl jame suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros bei paties ploto dydžio, tokiam žemės sklypui būtų nustatomos apsaugos zonos, servitutai.
25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nepagrįstai siekia išplėsti nagrinėjamos bylos ribas, teigdami, kad ginčas kilo ne tik dėl trikampio 215 kv. m laisvos valstybinės žemės ploto ties (duomenys neskelbtini), bet ir dėl papildomų valstybinės žemės plotų šalia šio 215 kv. m dydžio valstybinės žemės ploto. Atsakovas akcentuoja, kad byloje ginčas kilo dėl konkretaus dydžio valstybinės žemės plotų ties (duomenys neskelbtini) (622 kv. m ir 215 kv. m), kuriuos atsakovo 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. A30-2814 ir 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A30-3422 ketinta formuoti kaip įsiterpusius laisvos valstybinės žemės sklypus, prijungiant juos prie greta esančių privačių žemės sklypų. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra susijęs tik su dviem konkretaus dydžio ir vietos valstybinės žemės plotais, todėl atsakovas negali būti įpareigojamas atlikti veiksmus su valstybinės žemės plotų parengimu grąžinimui natūra, kai šie plotai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundu pareiškėjai neįrodinėjo, jog atsakovas nevykdė savo pareigų pagal Atkūrimo įstatymą ir Įgyvendinimo tvarką dėl kitų nei skunde minimų valstybinės žemės plotų neformavimo grąžinimui natūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų reikalavimo formuoti žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje nuosavybės teisių atkūrimui natūra į buvusio rėžinio kaimo žemę teisėtumas ir pagrįstumas.
27. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra rėžinio kaimo žemėje laisvoje valstybinėje žemėje šalia žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atmetė, konstatavęs, kad jie dėl savo neracionalaus dydžio ir ribų negalėtų būti naudojami pagal Vilniaus miesto bendrajame plane numatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir būdą.
28. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neobjektyviai, nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymus dėl kitų rėžinio kaimo pretendentų įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepriėmė į bylą papildomų įrodymų, kurie pagrindžia pareiškėjų reikalavimus, ribojo pareiškėjų atstovo teisę teikti paaiškinimus žodžiu. Mano, kad sklypus atsisakyta formuoti nepagrįstai, prašė jų skundą tenkinti, nurodė, jog šalia (duomenys neskelbtini) esantis apie 622 kv. m laisvas valstybinės žemės sklypas, nepaisant jo reljefo, yra nepagrįstai įvertintas kaip neatitinkantis racionalios žemėnaudos principų, o šalia (duomenys neskelbtini) šiuo metu esantis laisvos žemės sklypas, kurį pareiškėjai prašė formuoti nuosavybės teisių atkūrimui, yra žymiai didesnis negu teismas nurodė 215 kv. m, jis ribojasi iš vakarų pusės su (duomenys neskelbtini) g., iš šiaurės su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir miško žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
29. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl būtinumo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, pažymi, kad byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalys teismo posėdyje žodžiu išdėstė savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, teismui buvo pateikti išsamūs paaiškinimai raštu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
30. Teisėjų kolegija prideda pareiškėjų pateiktus papildomus įrodymus (2017 m. spalio 5 d. prašymas t. III, b.l. 67-68) prie nagrinėjamos bylos ir juos vertina kartu su visa bylos medžiaga, nes tai su ginčo teritorija susiję vieši duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, kuriais pareiškėjai grindžia savo faktinio pobūdžio argumentus dėl ginčo sklypų padėties ir dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų prašymą šiuos dokumentus prijungti prie bylos pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti nepagrįstai, nes šie duomenys reikšmingi objektyviam bylos išnagrinėjimui, yra viešo pobūdžio, turėjo būti žinomi atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, todėl jų prijungimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo.
31. Aplinkybė, kad nebuvo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl įtraukimo į bylą visų rėžinio kaimo pretendentų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, laikytina nesukeliančia ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų sprendimo negaliojimo pasekmių, nes nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl žemės sklypų formavimo rėžiniame kaime konkretiems asmenims (pvz., pareiškėjams). Jei būtų nuspręsta, kad ginčo sklypai turi būti formuojami, nuosavybės teisės į juos būtų atkuriamos visiems (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams įstatyme nustatyta tvarka, taigi jų teisių apsaugą užtikrina teisės aktuose nustatyta nuosavybės teisių atkūrimo į rėžinio kaimo žemę tvarka.
32. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta (pastatams, statiniams ar įrenginiams <...>).
33. Šiuo metu galiojančios redakcijos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) 1061 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos (o ten, kur likusi rėžių sistema, - kartografuoto kaimo ribos, plotas) miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės (atitinkamai rėžinio kaimo) ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
34. Taigi nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
35. Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys 2012 m. sausio 12 d. administracinėje byloje Nr. A-492-15/2012, 2015 m. vasario 3 d. administracinėje byloje Nr. A-463-556/2015, kt).
36. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriuo, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme nėra galima.
37. Sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo, turi būti įvertinti bendrojo plano sprendiniai, faktinė situacija, galimai parengto detaliojo plano sprendiniai ir kitos aplinkybės bei nustatyta, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
38. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šalia (duomenys neskelbtini) esantis apie 622 kv. m laisvas valstybinės žemės sklypas, kurio paskirtis pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą yra mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, dėl savo reljefo (aukščio skirtumai svyruoja nuo 1 m iki 3 m) ir konfigūracijos neatitinka racionalios žemėnaudos principų ir jame statybos bus apsunkintos, tokias išvadas pagrindžiančių argumentų nenurodė, byloje jas patvirtinančių duomenų taip pat nėra, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą šiame žemės plote formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas nepagrįstai. Atsakovas buvo priėmęs sprendimą formuoti šį žemės sklypą kaip įsiterpusį ir prijungti prie šalia esančio privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taigi atsisakymo pagrindas faktiškai buvo kitų asmenų privatūs interesai, nebuvo jokių objektyvių visuomenės ar jos dalies konkrečiai ir aiškiai išreikštų interesų.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų argumentus, kad žemės sklypas turi privažiuojamąjį kelią, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą formuojamam sklypui turi būti nustatomas žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nustatytų maksimalių sklypo užstatymo tankių tokios paskirties žemės sklypas gali būti netgi mažesnis negu 400 kv. m, daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas dėl žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas į bylą nepateikė jokių konkrečių argumentų, kad dėl žemės sklypo formos ir jo reljefo ar kitų ypatybių statyba šiame sklype būtų neleistina, todėl nesutikimas formuoti šį žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teisėjų kolegijos vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
40. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šalia (duomenys neskelbtini) esančiame apie 215 kv. m žemės sklype yra suprojektuotos vandentiekio linijos ir šuliniai, ryšių linijos ir 10/04 kV modulinė transformatorinė MTT 8x10 su 250 kVA galios transformatoriumi, todėl tokiam mažam sklypui nustačius ryšių, elektros, vandentiekio linijų apsaugos zonas, būtų itin suvaržytos šio sklypo naudojimo galimybės ir tai neatitiktų racionalios žemėnaudos principų, teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstai apsiribojo 215 kv. m teritorija, kuri buvo numatyta projektuoti Administracijos 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3422, ir nevertino kitų aplinkybių byloje, kuriomis pareiškėjai grindė reikalavimą suformuoti šalia (duomenys neskelbtini) šiuo metu esantį laisvos žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjai nurodė, kad šioje vietoje esantis laisvos valstybinės žemės sklypas yra žymiai didesnis ir ribojasi iš vakarų pusės su (duomenys neskelbtini) g., iš šiaurės su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir miško žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
41. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai nuosekliai siekė, kad laisvoje valstybinėje žemėje būtų formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teikė prašymus atsakovui dėl 0,6 ha ploto žemės sklypo suformavimo, tai patvirtina susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2014 m. liepos 7 d. prašymas, t. I, b. l. 12, 2014 m. gruodžio 22 d. skundas T. I, b. l. 158-159). Ši aplinkybė buvo nurodyta ir pareiškėjų skunde teismui (t. I, b. l. 3), jų rašytiniuose paaiškinimuose (t. II, b. l. 10, t. III, b. l. 62). Administracijos 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 30-3422, kuriuo buvo numatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas prijungiant 215 kv. m teritoriją, nebus įgyvendinamas (t. II, b.l. 5-6). Pastaroji aplinkybė buvo akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje šioje byloje (Nr. A-330-525/2017), kuria pareiškėjų skundo dalis dėl atsakovo įpareigojimo formuoti žemės sklypus nuosavybių teisių atkūrimui natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijose žemių plotuose šalia (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje taip pat buvo pabrėžta, kad byloje ginčyti Administracijos direktoriaus įsakymai (2014 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 30-2814 ir 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 30-3422) savaime nesudaro kliūties spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo teritorijas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus dėl žemės sklypų formavimo šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) turėjo išnagrinėti pagal visas byloje nurodytas aplinkybes, neapsiribodamas įsakymuose, kurie įvertinti kaip neturintys sprendžiamam ginčui reikšmės, nurodytais plotais.
42. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2017 m. gegužės 15 d. nutartyje, kuria bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas iš esmės, nurodė, kad pareiškėjai dar 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į administraciją dėl 0,6 ha ploto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo, kad Administracija atsisakė nurodydama, jog ši teritorija yra užimta valstybinės reikšmės miško plotu; teismas, siekdamas patikrinti aplinkybę, ar žemės sklypas šalia sklypo (duomenys neskelbtini) patenka į valstybinio miško plotą, ir kaip pasikeitė teritorijos situacija per laiko tarpą nuo pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos, nutarė išsireikalauti papildomus duomenis iš atsakovo apie laisvos valstybinės žemės plotus šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 100-104).
43. Pareiškėjai, teikdami pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, aiškiai apibrėžė, kad ginčas šalia teritorijos (duomenys neskelbtini) apima teritoriją, ribojamą (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir miško žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjai siekė žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui akivaizdžiai didesnėje teritorijoje negu 215 kv. m, pirmosios instancijos teismas, nors ir rinko papildomus duomenis, pastarųjų aplinkybių pilnai neišsiaiškino ir neišnagrinėjo.
44. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas prijungti prie bylos pareiškėjų teikiamus papildomus įrodymus – duomenis iš viešo registro apie ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kaime ties (duomenys neskelbtini) suformuotų žemės sklypų ribas bei jų kadastro duomenis, neteko galimybės objektyviai įvertinti faktines aplinkybes byloje, rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, kurie neatspindėjo aktualios informacijos apie dabartiniu metu esančius laisvos valstybinės žemės plotus. Teismas rėmėsi atsakovo vienašališkai pateikta informacija, todėl spręsdamas dėl galimybių formuoti tik 215 kv. m ploto žemės sklypą, nevertindamas aplinkybės, kad šalia (duomenys neskelbtini) yra didesnė laisvos valstybinės žemės teritorija, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė nepagrįstas išvadas dėl galimybių suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.
45. Apeliacinės instancijos teismo prie nagrinėjamos bylos prijungti vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės plotas yra žymiai didesnis negu teismo nurodytas 215 kv. m plotas, jis ribojasi iš vakarų pusės su (duomenys neskelbtini) g., iš šiaurės su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir miško žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi sprendžiant, ar ryšių, elektros, vandentiekio linijų apsaugos zonų nustatymas tiek suvaržys savininkų teises, kad sklypo suformavimas nebeatitiks racionalios žemėnaudos principų, buvo padaryta esminė faktų vertinimo klaida, nes buvo neatsižvelgta į visą esantį laisvos valstybinės žemės plotą. Atsakovas taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad šiam žemės plotui būtų objektyvūs visuomenės ar jos dalies konkrečiai ir aiškiai išreikšti interesai. Pirmosios instancijos teismas itin formaliai apibrėžė aptariamu atveju ginčo dalyką, neįvertino ginčo teisinių santykių specifikos bei objektyviai įvykusių pokyčių nuo pareiškėjų skundo pateikimo teismui, neatsižvelgė į pareiškėjų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei viešą interesą sprendžiant su nuosavybės teisių atkūrimu susijusias bylas, įpareigojantį būti aktyviam ir padėti pretendentams įgyvendinti jų teises procese. Tai nulėmė nepagrįstas išvadas dėl objektyvių galimybių formuoti aptariamą žemės sklypą nebuvimo, tuo pačiu ir nepagrįsto bei naikintino teismo sprendimo priėmimą.
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie laisvos valstybinės žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime ties (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimui gali būti formuojamas žemės sklypas laisvos valstybinės žemės sklype, kuris ribojasi iš vakarų pusės su (duomenys neskelbtini) g., iš šiaurės su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir miško žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nurodytus argumentus, ilgą bylos nagrinėjimo teismuose trukmę, viešą interesą, reikalaujantį užtikrinti įmanomai operatyvų nuosavybės teisų atkūrimą pretendentams, aptariamas pareiškėjų skundo reikalavimas turi būti tenkinamas įpareigojant atsakovą formuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkūrimui patikslinant ir nurodant minėtas žemės sklypo ribas. Šio žemės ploto naudojimo paskirtis/būdas būtų nustatoma žemės sklypo formavimo procedūrų metu.
47. Atsižvelgiant į pareiškėjų byloje nuosekliai dėstomus argumentus, kuriais grindžiamas jų aptariamas reikalavimas, laikytina, kad tokiu sprendimu nėra peržengiamus pareiškėjų skundo ribos. Be to, priimamas teismo sprendimas negali būti tik formaliai teisėtas, jis turi būti teisingas. Būtent teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neišsiaiškino pareiškėjų ginamų teisių masto, išvadas grindė duomenimis, kurie neatitiko objektyvumo kriterijaus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris, tenkinant apeliacinį skundą yra panaikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Tačiau nustatyti bylos nagrinėjimo trūkumai, iš esmės pasireiškę kaip įrodinėjimo dalyko netinkamas nustatymas ir netinkamas įrodymų vertinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti administracinę bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos tinkamu pareigų atlikimu.
49. Teisėjų kolegija priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkina iš dalies atsižvelgdama į nuosavybės teisių atkūrimo rėžiniame kaime ypatumus ir jų teisę kartu su kitais pretendentais tik į dalį grąžintinos žemės; tačiau tai nėra kliūtimi jiems reikalauti suformuoti sklypus atkūrimui natūra, todėl atsakovas įpareigotinas formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) (ribos iš vakarų pusės su (duomenys neskelbtini) g., iš šiaurės su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės su pretendentams suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinio miško žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) (apie 622 kv. m) ir (duomenys neskelbtini) (ribos iš vakarų pusės su (duomenys neskelbtini) g., iš šiaurės su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės su pretendentams suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinio miško žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės su pretendentams anksčiau suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.
Likusią pareiškėjų skundo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai |
Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė
|