LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO NUOSTATŲ LAIKYMOSI BEI KONTROLĖS VYKDYMO TEISINGUMO MINISTRUI PAVESTOSE VALDYMO SRITYSE VEIKIANČIŲ VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ, VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ PRIE MINISTERIJOS VADOVAMS PATVIRTINIMO
2014 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 1R-254
Vilnius
Siekdamas užtikrinti tinkamą viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos sistemos funkcionavimą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių ir įstaigų prie ministerijos vadovų atžvilgiu,
t v i r t i n u Rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių ir įstaigų prie ministerijos vadovams.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2014 m. rugpjūčio 11 d.
įsakymu Nr. 1R-254
REKOMENDACIJOS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO NUOSTATŲ LAIKYMOSI BEI KONTROLĖS VYKDYMO TEISINGUMO MINISTRUI PAVESTOSE VALDYMO SRITYSE VEIKIANČIŲ VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ, VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ PRIE MINISTERIJOS VADOVAMS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijų dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių ir įstaigų prie ministerijos vadovams (toliau – Rekomendacijos) tikslas – viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencija bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimo kontrolė.
2. Rekomendacijų reikalavimai nustatyti siekiant užtikrinti tinkamą viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos sistemos funkcionavimą, nustatyti galimus interesų konfliktus ir numatyti priemones jų išvengti, nustatyti privačių interesų deklaravimo ir, iškilus viešųjų ir privačių interesų konfliktui, nusišalinimo arba nušalinimo nuo sprendimų priėmimo procedūras teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių ir įstaigų prie ministerijos vadovams (toliau – Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai, pavaldžių įstaigų vadovai).
3. Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų viešieji ir privatūs interesai derinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (toliau – Įstatymas), Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 „Dėl Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei Privačių interesų deklaracijos formos ID001 patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. kovo 26 d. rezoliucija Nr. KS-25 „Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo“, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. gegužės 11 d. rezoliucija Nr. KS-41 „Dėl prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti“, kitais teisės aktais ir Rekomendacijomis.
II SKYRIUS
PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARACIJŲ PILDYMAS IR PATEIKIMAS
5. Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, deklaracijas teikia vadovaudamiesi Įstatymo ir Taisyklių nuostatomis. Deklaracijos teikiamos tik elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinę sistemą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo priėmimo arba paskyrimo į tarnybą įstaigoje dienos. Jeigu pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio tarnautojo ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos. Jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, privačius interesus deklaruojantis tarnautojas privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos.
III SKYRIUS
PRIEVOLĖS DĖL INTERESŲ KONFLIKTO VENGIMO IR NUSIŠALINIMO ĮGYVENDINIMAS
7. Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai privalo vengti veiklos, kuri sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovui draudžiama atlikti pareigas, vykdyti pavedimą, priimti sprendimą ir (ar) dalyvauti priimant sprendimą, kuris susijęs su jo privačiais interesais: draudžiama dalyvauti visuose bet kokio sprendimo arba dokumento rengimo, svarstymo ir priėmimo etapuose, nesvarbu, kaip jie įvardijami (klausimo analizavimas, pasiūlymų teikimas, sprendimų priėmimas, dalyvavimas priimant sprendimą, dalyvavimas pasitarime, darbas komitetuose, komisijose, darbo grupėse, neformali konsultacija, klausimo pristatymas ar pan.), ir bet kokiu būdu paveikti priimamus sprendimus, susijusius su savo ir (ar) sau artimo asmens asmeniniu turtiniu arba neturtiniu suinteresuotumu, jei tai gali sukelti interesų konfliktą.
8. Interesų konflikto situacijos susidaro tada, kai Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos vadovas, vykdydamas savo pareigas arba atlikdamas pavedimą, privalo priimti sprendimą, dalyvauti jį priimant arba įvykdyti pavedimą, kuris susijęs su jo ir (ar) jam artimų asmenų privačiais interesais:
8.2. turimomis visų rūšių ir bet kokios teisinės formos ūkinės, komercinės, finansų įstaigos, įmonės, bendrovės, bendrijos, asociacijos, susivienijimo ir (ar) organizacijos (toliau – Įmonė) akcijomis, dalimis, pajais, teisėmis (kad ir koks būtų jų kiekis ir vertė);
8.3. pavaldžios įstaigos vadovo arba jam artimų asmenų darbu kitose Įmonėse ir (ar) individualia veikla, paslaugų teikimu, darbų atlikimu pagal autorinę sutartį arba verslo liudijimą;
8.9. tiesioginės ir (ar) netiesioginės naudos, turtinės arba neturtinės naudos gavimu sau ir (ar) jam artimiems asmenims;
9. Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai privalo nusišalinti, kai:
9.1. rengiami, svarstomi ir priimami sprendimai, susiję su tiesioginės naudos gavimu sau ir (ar) sau artimiems asmenims. Rekomenduotina nusišalinti nuo sprendimų priėmimo dėl savo ir (ar) savo artimų asmenų parengtų atlyginimo, priedų, priemokų, piniginių išmokų ar pašalpų, atostogų sau skyrimo, taip pat vykdant viešųjų pirkimų procedūras, personalo atrankos funkcijas ir pan., jei tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
9.2. sprendimai susiję su asmenimis, iš kurių Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai (ar jo artimieji) gauna bet kokios naudos ar su kuriais jį sieja sutartiniai ar kiti įsipareigojimai;
9.3. sprendimai priimami dėl Įmonių, su kuriomis Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai (jiems artimi asmenys) yra susiję akcijomis (kad ir koks būtų jų kiekis ir vertė), naryste, einamomis pareigomis ar kitais ryšiais. Rekomenduotina nusišalinti nuo sprendimų dėl bendradarbiavimo sutarčių su tokiomis Įmonėmis sudarymo, nuo sprendimų dėl patalpų ar finansavimo joms skyrimo ir pan.
10. Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos vadovas, iškilus interesų konfliktui, bet kuriuo sprendimo priėmimo metu privalo nedelsdamas:
10.1. žodžiu informuoti asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo, priėmimo arba kito pavedimo vykdymo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą;
10.2. nusišalinti nuo bet kokių interesų konfliktą sukeliančių klausimų ir sprendimų rengimo, svarstymo arba priėmimo etapų, kad ir kaip jie būtų įvardijami (palikti posėdžių salę, kabinetą ar pan.);
10.3. užtikrinti, kad, esant kolegialiam svarstymui, nusišalinimo faktas būtų tinkamai įformintas dokumente, kuriame fiksuojama svarstymo eiga (posėdžio protokole ar kitame dokumente būtų nurodyta, kas ir dėl kokios priežasties nusišalino, kada išėjo ir kada sugrįžo į posėdžių salę ir pan.);
11. Susidarius galimo interesų konflikto situacijai, Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos vadovas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai paaiškėjo, kad gali kilti interesų konfliktas, pateikti teisingumo ministrui rašytinį pranešimą – prašymą pateikti elgesio rekomendacijas ir (arba) nurodyti, kaip tinkamai elgtis interesų konflikto situacijoje. Teisingumo ministras ar jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas nuo pranešimo-prašymo gavimo pateikia pavaldžios įstaigos vadovui elgesio rekomendacijas.
12. Siekdami išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų savo vadovaujamoje institucijoje, Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai privalo:
12.1. susipažinti su savo institucijų valstybės tarnautojų privačių interesų deklaracijose pateiktais duomenimis;
12 2. neskirti valstybės tarnautojams užduočių, susijusių su įstaigomis, kuriose jie turi privačių interesų (akcijos, artimų asmenų darbas, narystė ir pan.) ar kitų užduočių, galinčių sukelti interesų konfliktą;
12.3. remdamiesi privačių interesų deklaracijų duomenimis teikti pavaldiems tarnautojams rašytines rekomendacijas, nuo kokių klausimų sprendimo procedūrų jie turėtų nusišalinti;
12.4. priimti tik raštu pateikiamus pavaldžių tarnautojų nusišalinimus nuo jiems interesų konfliktą sukeliančių klausimų sprendimo;
12.5. užtikrinti, kad nusišalinęs tarnautojas nedalyvautų rengiant, svarstant ar priimant tam tikrus sprendimus (išeitų iš posėdžių salės ir pan.);
12.6. užtikrinti, kad, esant kolegialiam svarstymui, nusišalinimo faktas būtų tinkamai užfiksuotas dokumente, kuriame fiksuojama svarstymo eiga (posėdžio protokole ar kitame dokumente būtų nurodoma, kas ir dėl kokios priežasties nusišalino, kada išėjo ir kada sugrįžo į posėdžių salę);
12.7. vienus metus nuo Įstatymo pažeidimo paaiškėjimo dienos neskatinti ar neskirti į aukštesnes pareigas pažeidimus padariusių tarnautojų;
IV SKYRIUS
TEISINGUMO MINISTERIJAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS VADOVO
NUŠALINIMAS
13. Pavaldžios įstaigos vadovas turi būti nušalintas nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo arba priėmimo procedūros, kitų tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio tarnautojo dalyvavimas sukels interesų konfliktą.
14. Sprendimus dėl nušalinimo, susijusio su viešųjų ir privačių interesų konfliktu, priima teisingumo ministras motyvuotu rašytiniu sprendimu. Taip pat teisingumo ministras gali priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimo.
15. Teisingumo ministras, gavęs pranešimą apie nusišalinimą dėl iškilusio interesų konflikto, gali priimti motyvuotą rašytinį sprendimą nepriimti pareikšto pageidavimo nusišalinti ir įpareigoti toliau vykdyti pavestas funkcijas ir dalyvauti tolesnėje sprendimo procedūroje. Sprendimas priimamas per 5 darbo dienas. Teisingumo ministras gali nepriimti pareikšto pageidavimo nusišalinti tik išimtiniais atvejais, atsižvelgęs į pavaldžios įstaigos vadovo, pareiškusio pageidavimą nusišalinti, išskirtinę kvalifikaciją, pagrindo nusišalinti nebuvimą, arba kitus motyvuotus pagrindus.
16. Su rašytiniu teisingumo ministro sprendimu dėl nušalinimo priėmimo arba nepriėmimo pasirašytinai supažindinamas nusišalinęs ar nušalintas pavaldžios įstaigos vadovas.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. Jeigu pavaldžios įstaigos vadovas nepaisė jam pateiktų išankstinių teisingumo ministro rašytinių rekomendacijų arba jeigu, susidarius viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijai, pavaldžios įstaigos vadovas savo iniciatyva nepateikė rašytinio pranešimo apie nusišalinimą arba pranešimo apie susidariusią galimo interesų konflikto situaciją, teisingumo ministras gali inicijuoti galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo tyrimą.
19. Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, yra atsakingi už deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą, už tai, kad Teisingumo ministerija būtų informuota apie interesų konfliktą sukeliančias aplinkybes, o jie patys nusišalintų nuo dalyvavimo priimant interesų konfliktą sukeliančius sprendimus. Už pažeidimus pavaldžių įstaigų vadovai atsako Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.