I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Politikos mokslų studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami politikos mokslų studijų krypties (J02) (toliau – politikos mokslų kryptis) studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas politikos mokslų krypties studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Tarptautinės politikos mokslo asociacijos (IPSA) konferencijų medžiagą, Europos politikos tyrimų konsorciumo (EPCR) Politikos mokymo ir mokymosi darbo grupės bei Amerikos politikos mokslo asociacijos (APSA) pateikiamus šaltinius (ECPR Standing group Teaching and Learning Politics, Publications and Resources (https://standinggroups.ecpr.eu/tlp/activities/publications-and-resources/) ir APSA Educate platforma (https://educate.apsanet.org/)).
3. Politikos mokslų krypties studijos gali būti vykdomos tik pagal universitetinių studijų pirmosios ir antrosios pakopų studijų programas.
4. Baigusiesiems suteikiamas socialinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine studijų forma. Organizuojant studijas skirtingomis formomis, kinta studijų trukmė ir intensyvumas, bet studijų turinys ir pasiekti rezultatai neturi skirtis. Prioritetą rekomenduojama teikti nuolatinei studijų formai.
6. Pirmosios pakopos studijų programos, kuriomis siekiama perteikti studentams bazines politikos mokslų ir tyrimų metodų žinias, gali būti skirtos:
6.1. išimtinai politikos mokslų krypties studijoms. Tokiu atveju studijų apimtis yra ne mažesnė nei 180 studijų kreditų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą);
6.2. dviejų krypčių – politikos mokslų krypties ir aukštosios mokyklos nustatytos bei studento pasirenkamos antrosios krypties – studijoms, kurias baigus suteikiamas dvigubas – socialinių mokslų ir antrosios krypties – bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Tokiu atveju politikos mokslų krypties studijų apimtis yra ne mažesnė nei 120 studijų kreditų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą);
6.3. tarpkryptinėms studijoms. Jeigu politikos mokslai yra pagrindinė tarpkryptinės studijų programos kryptis, politikos mokslų studijų apimtis turi būti ne mažesnė nei 120 studijų kreditų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą). Jeigu politikos mokslai nėra pagrindinė tarpkryptinės studijų programos kryptis, jų apimtis negali būti mažesnė nei 90 studijų kreditų dviejų krypčių studijose ir 60 studijų kreditų trijų krypčių studijose.
7. Stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.
8. Antrosios pakopos studijos skirtos gilinti šakinį ekspertiškumą bei pasirengti savarankiškam tiriamajam darbui, kuriam atlikti reikia politikos mokslų teorinių ir metodologinių žinių bei gebėjimų jas kritiškai vertinti ir taikyti. Studijų apimtis yra ne mažesnė nei 90 studijų kreditų (įskaitant praktiką ir baigiamąjį darbą).
9. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas būtų priimami asmenys:
9.1. baigę politikos mokslų pirmosios pakopos universitetines studijas ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
9.2. baigę kitų studijų krypčių pirmosios pakopos universitetines studijas, papildomąsias studijas (jei jos būtinos aukštosios mokyklos sprendimu) ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
9.3. baigę kolegines studijas, būtinas papildomąsias studijas ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus.
10. Papildomųjų studijų dalykų sąrašą, studijų turinį ir apimtį nustato aukštoji mokykla, laikydamasi šių reikalavimų:
10.1. kai stojančiojo baigtų universitetinių pirmosios pakopos studijų kryptis priklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei, papildomųjų studijų apimtis negali būti didesnė kaip 30 studijų kreditų;
10.2. kai stojančiojo baigtų pirmosios pakopos studijų kryptis nepriklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei arba kai asmuo yra baigęs kolegines studijas, papildomųjų studijų apimtis negali būti didesnė kaip 60 studijų kreditų.
11. Aukštoji mokykla gali nustatyti kitus papildomus (tiek nuolatinius, tiek laikinus) reikalavimus asmenims, priimamiems į politikos mokslų magistrantūros studijų programas. Rekomenduojama numatyti tokius ar panašius reikalavimus: minimalų pirmosios pakopos studijų baigimo lygį (minimalų visų ar kai kurių pažymių vidurkį), būtiną mokslinės ar profesinės veiklos patirtį ir kitus akademinius, kompetencijos ar profesijos reikalavimus. Pasirengimą įvertina aukštoji mokykla. Priėmimas turi būti vykdomas pagal iš anksto paskelbtus atrankos kriterijus.
12. Pagrindiniai visų studijų pakopų studijų tikslai:
12.1. išugdyti politologines kompetencijas: gebėjimus suprasti, vertinti ir taikyti politikos mokslų teorijas bei analizės įrankius, aiškinant sudėtingus ir nuolat besikeičiančius politinius reiškinius ir procesus;
12.2. išugdyti kritinį mąstymą, stiprius analitinius gebėjimus, plačią erudiciją, pilietiškumą bei atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai;
12.3. išugdyti poreikį domėtis politiniais reiškiniais ir procesais, propaguoti moksliškumu grįstą jų analizavimą bei komentavimą;
12.4. išugdyti gebėjimą išlaikyti ir kelti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
13. Politikos mokslų studijų objektas yra politika ir su ja susiję santykiai, procesai, struktūros, organizacijos, institucijos ir problemos. Svarbiausi klausimai, į kuriuos stengiamasi atsakyti politikos mokslų krypties tyrimuose, tiesiogiai ar netiesiogiai apima ir plėtoja galios (valdžios), teisingumo, teisėtumo, tvarkos, konflikto, atskaitomybės, suvereniteto, saugumo, valdysenos, sprendimų priėmimo bei sprendimų įgyvendinimo sampratas.
14. Politikos mokslai savo studijų objektu, teorinėmis bei metodologinėmis prieigomis yra glaudžiai susiję su kitais socialiniais ir humanitariniais mokslais (teise, ekonomika, vadyba, sociologija, antropologija, istorija, filosofija).
15. Politikos mokslų studijos turi atskleisti politikos reiškinių kompleksiškumą ir jų kaitą visais lygmenimis (individualiu, visuomeniniu, vietiniu, regioniniu, nacionaliniu, tarptautiniu ir globaliu). Politikos aiškinimas ir supratimas turi pasižymėti teorinių požiūrių įvairove ir diskusijomis, tyrimai turi būti grindžiami skirtingų metodologijų taikymu ir (arba) derinimu. Politikos mokslams būdingas daugiadalykiškumas ir tarpdalykiškumas.
16. Politikos mokslų kryptį sudaro šios pagrindinės šakos: politikos mokslų metodologija ir metodai, politikos teorija, politinės minties istorija, lyginamoji politika, tarptautiniai santykiai, regionų ir valstybių politikos studijos, viešasis administravimas ir viešoji politika. Atsižvelgiant į krypties mokslininkų specializaciją, tyrinėjant siauresnes politikos sritis skiriama ir keletas politikos mokslų krypties pošakių: politinių sistemų ir konstitucionalizmo, parlamentų, vykdomosios valdžios, partijų, rinkimų, interesų grupių studijos, taip pat saugumo, karo, taikos, strateginės, vystymo studijos, užsienio politikos analizė ir kita. Politikos mokslų studijų programos gali apimti tik dalį politikos mokslų šakų ar pošakių.
17. Dviejų ar daugiau akademinių dalykų pagrindu yra susiformavusios šios tarpdalykinės studijos: politinė antropologija, politinė ekonomija, politinė filosofija, politinė geografija, geopolitika, politinė istorija, politinė komunikacija, politinė psichologija, politinė sociologija, organizacijų studijos ir kitos.
18. Politikos mokslų studijos turi perteikti tiek glaudų politikos mokslų sąryšį su kitais socialiniais ir humanitariniais mokslais, tiek ir pačių politikos mokslų turinio ir metodologinę įvairovę – nuo politinių idėjų istorijos iki šiuolaikinių politinių sprendimų ir procesų analizės.
19. Politikos mokslai pasižymi didele tyrimų strategijų ir taikomų metodų įvairove, savo tikslams pasitelkia įvairius kokybinius, kiekybinius ir mišrius socialinių ir humanitarinių mokslų metodus. Politikos mokslų studijų programos turi perteikti šią įvairovę ir studentus supažindinti su įvairiais politikos tyrimo metodais.
20. Pirmosios ir antrosios pakopų studijas baigę absolventai gali dirbti įvairaus pobūdžio specialistais – ekspertais, patarėjais, konsultantais, analitikais, gali užimti pareigas visų lygių valstybės valdymo institucijose, įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose, dirbti politikos apžvalgininkais ir komentatoriais žiniasklaidoje, siekti profesinės karjeros tarptautinėse organizacijose, taip pat tęsti studijas doktorantūroje, tapti aukštųjų mokyklų dėstytojais, mokslininkais arba tiesiogiai dalyvauti politiniuose procesuose, siekti politinės karjeros asociacijose ir politinėse organizacijose, politinėse partijose, tapti gerai savo misijai pasirengusiais politikais.
21. Atsižvelgiant į politikos mokslų objekto specifiką bei sukauptą tarptautinę ir nacionalinę politikos tyrimų ir studijų programų plėtojimo patirtį, rekomenduojama siekti, kad politikos mokslų studijų programos:
21.1. pagrindinį dėmesį skirtų politikos raiškai įvairiose visuomenės organizacijų formose (vietinėse bendruomenėse, valstybėse, regionuose, tarptautinėje arenoje) ir atskirose visuomenės veiklos sferose;
21.2. užtikrintų, kad studentai gautų svarbiausių žinių apie politiką bei būtų supažindinti su pagrindinėmis ją aiškinančiomis metodologinėmis mokyklomis, teorijomis ir tyrimo metodais bei išmoktų savarankiškai analizuoti, lyginti bei vertinti politinius reiškinius ir vykdomą politiką atskirose srityse;
21.3. padėtų suvokti politikos mokslų dinamiškumą ir jiems būdingą nuolatinį poreikį atsinaujinti ir ieškoti naujų priemonių bei būdų studijuoti, suprasti ir paaiškinti politiką;
21.4. skatintų studentus sieti akademines politikos reiškinių studijas su aktualiomis valstybės ir visuomenės problemomis, o studijuojamas teorijas – su praktika, kūrybiškai taikyti įgytas žinias bei gebėjimus sprendžiant konkrečius vietos, šalies, regiono ir tarptautinės politinės raidos klausimus;
21.5. padėtų studentams įgyti ne tik akademinių žinių, bet ir bendresnių intelektinių bei socialinių gebėjimų, reikalingų tolesnei jų intelektinei, profesinei ir asmeninei veiklai, ir poreikį juos nuolat plėtoti ir tobulinti;
21.6. kurtų tokią mokymosi aplinką, kurioje būtų gerbiami studentai, atsižvelgiama į jų reikmes, kur jie būtų skatinami visapusiškai panaudoti savo potencialą.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
22. Studijuodami politikos mokslus, studentai gilina dalykines žinias, ugdo gebėjimus jas taikyti praktikoje, plėtoja mokslinių tyrimų, specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus, kurių reikės, norint suvokti sudėtingas šiuolaikines Lietuvos ir pasaulio politikos problemas (demokratiją, technologinius pokyčius, migraciją, klimato kaitą, globalizaciją, ekonominį tvarumą ir kita), gebėti jas analizuoti, kritiškai vertinti ir bendradarbiaudami su skirtingais žmonėmis, kartu kurti pokytį.
23. Baigę pirmosios studijų pakopos studijas, absolventai turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
23.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
23.1.1. geba atpažinti, paaiškinti, interpretuoti ir kritiškai vertinti svarbiausias politikos mokslų teorijas ir modelius;
23.1.2. išmano naujausius politikos mokslų tyrimus ir geba remtis jų rezultatais;
23.1.3. geba taikyti įgytas žinias spręsdamas praktines globalios, nacionalinės ar vietos politikos problemas;
23.1.4. išmano su politikos mokslais glaudžiai susijusių socialinių ir humanitarinių mokslų dalykų (teisės, ekonomikos, vadybos, sociologijos, antropologijos, istorijos, filosofijos) pagrindus ir suvokia politikos mokslų vietą tarp visų socialinių mokslų;
23.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
23.2.1. geba savarankiškai pasirinkti tyrimo temą ir formuluoti politikos mokslų studijoms aktualią tyrimo problemą;
23.2.2. yra susipažinę su svarbiausiais socialinių mokslų tyrimų metodais (kokybiniais ir kiekybiniais) bei geba parinkti ir taikyti tuos, kurie tinka politinių reiškinių ir procesų analizei;
23.2.3. yra gerai susipažinę su bent vienu duomenų rinkimo ir analizės įrankiu ir geba rengti, atlikti, aprašyti interviu, apklausas, naudoti statistinius duomenis;
23.2.4. geba rasti, rinkti, interpretuoti ir kritiškai vertinti tyrimui aktualią informaciją iš įvairių šaltinių;
23.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
23.3.1. geba perprasti besikeičiantį politikos turinį, veikėjus ir raiškos formas šiuolaikinėje aplinkoje, juos analizuoti ir kritiškai vertinti;
23.3.2. geba pasirinkti kompleksines metodologines priemones politiniams reiškiniams ir procesams analizuoti;
23.3.3. geba planuoti, organizuoti bei vykdyti įvairaus pobūdžio profesines ar analitines veiklas valstybės tarnyboje, viešose ar privačiose įmonėse, įstaigose ar organizacijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (pavyzdžiui, teikti vykdomos politikos analizes, rekomendacijas, vykdyti strateginį planavimą, politinę komunikaciją ir kita);
23.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
23.4.1. geba taisyklingai reikšti mintis raštu ir žodžiu studijų programos kalba (jeigu studijų programa vykdoma valstybine kalba – dar bent viena užsienio kalba), glaustai, aiškiai ir suprantamai kalbėti įvairioms auditorijoms, tinkamai vartoti politikos mokslų terminus, nuosekliai dėstyti ir kokybiškai vizualizuoti perteikiamas idėjas ir tyrimo rezultatus;
23.4.2. geba dirbti komandoje, imasi atsakomybės už veiklos kokybę, geba organizuoti darbą iškeltiems uždaviniams atlikti;
23.4.3. savo veikloje vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
23.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
23.5.1. geba mokytis savarankiškai, supranta mokymosi visą gyvenimą svarbą ir planuoja savo asmeninį profesinį tobulėjimą;
23.5.2. geba prisitaikyti prie sunkiai nuspėjamų pokyčių, kuriuos lemia greita žinių ir technologijų kaita, o įgytas politikos mokslų žinias ir patirtį integruoja bei pritaiko skirtingų profesinių veiklų poreikiams;
23.5.3. gerbia autorių ir kitas intelektinės nuosavybės teises, deramai, teisėtai ir sąžiningai cituoja šaltinių ir kitų autorių mintis, yra nepakantus plagijavimui;
23.5.4. suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai.
24. Baigę antrosios studijų pakopos studijas, absolventai turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
24.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
24.1.1. supranta, geba paaiškinti, interpretuoti, palyginti ir kritiškai vertinti įvairias politikos mokslų teorijas ir metodus;
24.1.2. argumentuodamas ar atlikdamas tyrimus, remiasi išsamiomis kryptį sudarančių subdalykų žiniomis bei naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais;
24.1.3. supranta tarptautinės aplinkos ir tarptautinių santykių daromą poveikį vietos, regionų, nacionalinei ar globaliai politikai;
24.1.4. geba kūrybiškai taikyti įgytas žinias, spręsdamas su politinių reiškinių ir procesų vertinimu bei analize susijusius uždavinius naujoje ar nežinomoje aplinkoje, vykdydamas mokslinius tyrimus ar užsiimdamas profesine veikla, diegdamas naujoves viešajame, nevyriausybiniame ar privačiajame sektoriuose;
24.1.5. geba paaiškinti ir kritiškai vertinti sąsajas tarp politikos mokslų ir jiems artimų ar giminingų sričių, pavyzdžiui, ekonomikos, teisės, vadybos, sociologijos, antropologijos, istorijos, filosofijos ir kitų;
24.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
24.2.1. geba pagrįsti pasirinktos politikos reiškinių ar procesų tyrimų tematikos naujumą ir aktualumą moksliniu požiūriu;
24.2.2. išmano politikos mokslų tyrimų metodologiją, geba savarankiškai planuoti ir atlikti mokslinį tyrimą, taikyti kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, rinkti ir analizuoti duomenis;
24.2.3. geba rinkti, interpretuoti ir kritiškai vertinti tyrimui aktualią informaciją iš įvairių šaltinių, pagrįsti šios informacijos tinkamumą bei įvertinti jos patikimumą;
24.2.4. geba formuluoti ir atskleisti atlikto politikos reiškinio ar proceso tyrimo išvadų ribotumą, pridėtinę vertę bei teikti įrodymais grįstas problemų sprendimo rekomendacijas;
24.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
24.3.1. remdamasis turimomis teorinėmis, empirinėmis ir metodologinėmis žiniomis, geba analizuoti ir vertinti šiuolaikinius politinius procesus nacionaliniu, europiniu, tarptautiniu ir globaliu lygmenimis, vertinti juos bendresniame politikos mokslo konceptualiame kontekste;
24.3.2. geba veikti kompleksiškoje ir nuolat besikeičiančioje aplinkoje, priimti inovatyvius sprendimus, remdamasis tyrimų rezultatais, alternatyvų bei galimų socialinių ir etinių pasekmių vertinimu;
24.3.3. geba dirbti tarptautiniame kontekste, įsitraukti į tarptautinius akademinius ir politinius komunikacijų tinklus bei kolektyvinių politinių reiškinių ar procesų tyrimų ir kitokių veiklų projektų rengimo ir realizavimo procesus;
24.3.4. geba rašyti politikos mokslų srities akademinius tekstus ir kurti analitinius modelius;
24.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
24.4.1. geba taisyklingai reikšti mintis raštu ir žodžiu studijų programos kalba (jeigu studijų programa vykdoma valstybine kalba – dar bent viena užsienio kalba), glaustai, aiškiai ir suprantamai kalbėti įvairioms auditorijoms, tinkamai vartoti politikos mokslų ir su jais glaudžiai susijusių dalykų terminus, nuosekliai dėstyti ir kokybiškai vizualizuoti perteikiamas idėjas ir tyrimo rezultatus;
24.4.2. geba dalyvauti dalykinėse diskusijose, vykstančiose viešojoje erdvėje, ir reflektuoti savo mokslinę ir praktinę poziciją socialinės įvairovės kontekste;
24.4.3. geba dirbti nacionalinėse ar tarptautinėse komandose, inicijuoti, planuoti ir organizuoti grupių veiklą; imasi atsakomybės už savo ir kitų darbuotojų veiklos kokybę, jos vertinimą ir tobulinimą, geba teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį;
24.4.4. savo veikloje vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
24.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
24.5.1. geba savarankiškai planuoti tolesnį mokymosi procesą, pasirinkti tobulinimosi kryptį ir nuolat ugdyti bei plėtoti savo profesines kompetencijas, reflektuoti ir kritiškai vertinti savo profesiją ir jai iškilusius iššūkius;
24.5.2. geba prisitaikyti prie sunkiai nuspėjamų aplinkos pokyčių ir priimti inovatyvius sprendimus, įvertindamas galimas visuomenines ir etines veiklos pasekmes, suvokdamas moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį;
24.5.3. geba apibendrinti prieinamą informaciją ir jos pagrindu konstruoti kritinius politinių reiškinių bei procesų vertinimus ir argumentais pagrįstą poziciją;
24.5.4. geba pasinaudoti politikos mokslų ir kitų mokslo krypčių tyrimų rezultatais, turi tiriamojo darbo patirties bei strateginio ir sisteminio mąstymo įgūdžių;
24.5.5. gerbia autorių ir kitas intelektinės nuosavybės teises, deramai, teisėtai ir sąžiningai cituoja šaltinių ir kitų autorių mintis, yra nepakantus plagijavimui.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
25. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi remtis suformuluotais studijų programos tikslais ir studijų rezultatais, atsižvelgiant į besikeičiantį tarptautinį ir nacionalinį politikos mokslų studijų ir mokslinių tyrimų kontekstą.
26. Studijų procese būtina remtis naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais, skelbiamais specializuotoje mokslinėje spaudoje, taip pat ir kitais pirminiais bei antriniais šaltiniais (oficialiais dokumentais, publicistiniais straipsniais ir pan.), kuriuose aptariamos politikos procesų aktualijos.
27. Pasirenkami studijų metodai turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimą, ugdyti kritinį mąstymą, skatinti įvairiapusiškumą, aktyvų dalyvavimą studijų procese bei atsakomybės už savo mokymąsi prisiėmimą. Studijų metodai turi būti įvairūs ir taikomi lanksčiai, derinant tradicinius metodus (pavyzdžiui, demonstravimą, diskusiją, pristatymą, savarankišką bei komandinį darbą) su šiuolaikiniais (pavyzdžiui, probleminiu mokymu, simuliacijos, vaidmenų žaidimų, technologijų įgalintu mokymu ir mokymusi, virtualaus mobilumo) metodais.
28. Savarankiškų studentų rašto darbų reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į studijų pakopų studijų rezultatų skirtumus. Pirmosios studijų pakopos metu, kai siekiama studentams perteikti bazines politikos mokslų žinias, formuojami pradiniai moksliniai politikos mokslų krypties rašto darbo rengimo ir rašymo įgūdžiai. Antrosios studijų pakopos metu, kai siekiama studentams perteikti išplėstines žinias ir gebėjimus jas taikyti, atsižvelgiant į pasirinktos specializacijos tematiką, formuojami esminiai mokslinio tiriamojo darbo vykdymo, kritinio skaitymo ir mokslinių politikos mokslų krypties tekstų rašymo įgūdžiai. Nuoseklių bazinių tiriamojo darbo ir akademinio rašymo gebėjimų ugdymui užtikrinti yra būtinas baigiamasis (bakalauro ir magistro) darbas (projektas).
29. Taikoma vertinimo sistema turi leisti stebėti siekiamo rezultato dinamiką, nustatyti pokyčius, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti prielaidas rezultatams tobulinti. Vertinimo sistema turi užtikrinti studentų orientaciją į reikalingą žinių ir gebėjimų pusiausvyrą. Ji turi apimti įvairius vertinimo metodus, užtikrinančius vertinimo nešališkumą, aiškumą ir pagrįstumą. Aukštoji mokykla, nustatydama vertinimo tvarką, turi užtikrinti dėstytojui teisę rinktis tinkamiausius vertinimo metodus.
30. Studijų pasiekimų vertinimo sistema turi būti įtvirtinta aukštosios mokyklos dokumentuose. Vertinimas turi būti grindžiamas pagrįstumo, patikimumo, aiškumo, naudingumo, nešališkumo principais.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
31. Reikalavimai politikos mokslų pirmosios ir antrosios studijų pakopos studijų programų dėstytojams:
31.1. ne mažiau kaip 60 procentų pirmosios studijų pakopos studijų programoje dėstančių dėstytojų privalo turėti mokslo daktaro laipsnį, o kiti – magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Dėstytojais gali būti mokslininkai, doktorantai ir dėstomos srities praktikai;
31.1.1. mokslininkai turi turėti publikacijų ir (arba) vykdyti mokslinius tyrimus, ir (arba) turėti praktinės patirties, susijusios su dėstomu dalyku. Doktorantai turi vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su dėstomu dalyku;
31.1.2. dėstytojai praktikai privalo turėti bent 5 metus praktinės patirties, susijusios su dėstomu dalyku;
31.2. ne mažiau kaip 80 procentų politikos mokslų krypties antrosios studijų pakopos studijų programoje dėstančių dėstytojų privalo turėti mokslo daktaro laipsnį. Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 5 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. 20 procentų politikos mokslų krypties antrosios studijų pakopos studijų programoje dėstančių dėstytojų turi būti profesoriai. Politikos mokslų krypties antrosios studijų pakopos studijų programos dėstytojai mokslininkai turi vykdyti aktyvią mokslinę veiklą.
32. Studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu):
32.1. pirmosios studijų pakopos studijų programoje baigiamajam darbui (projektui) rengti ir ginti turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 studijų kreditų. Kai studijos yra dviejų krypčių, rekomenduojama atlikti vieną bendrą krypčių studijų rezultatus integruojantį baigiamąjį darbą (projektą);
32.2. antrosios studijų pakopos studijų programoje baigiamajam darbui (projektui) rengti ir ginti turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 studijų kreditų;
32.3. pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų baigiamuosius darbus (projektus) vertina komisija. Politikos mokslų krypties baigiamųjų darbų vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų dėstytojų ir socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys (rekomenduotina – komisijos pirmininkas) turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos, nei vyko studijos, arba socialinis partneris.
33. Aukštosios mokyklos materialiųjų ir metodinių išteklių turi pakakti politikos mokslų krypties studijų programų rezultatams pasiekti:
33.1. naudojamų auditorijų, kitų studijų ir savarankiško darbo patalpų ir vietų jose skaičius, įrengimas ir išsidėstymas turi atitikti studijų reikmes ir darbų saugos bei higienos reikalavimus. Auditorijos turi būti tinkamos vykdyti teorinių paskaitų, seminarų, pratybų bei grupinio darbo užsiėmimus, individualias konsultacijas; pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims. Auditorijos turi būti įrengtos su šiuolaikine garso, vaizdo, kompiuterine, programine ir kita ugdymo aplinkoje naudojama šiuolaikine technine įranga, reikalingomis metodinėmis priemonėmis;
33.2. auditorijose turi būti užtikrinta interneto prieiga ir belaidis interneto ryšys; turi būti pakankamas skaičius kompiuterių su studentų savarankiškam darbui reikalinga programine įranga, kiekybinių ir kokybinių tyrimo duomenų apdorojimo programomis, inovatyviomis mokymo(si), užduočių atlikimo programomis. Turi būti sudarytos mokymosi virtualioje aplinkoje sąlygos;
33.3. bibliotekose ir skaityklose turi būti prieinama aktuali politikos mokslų ir jiems giminingų disciplinų specializuota literatūra, tyrimų metodologijos literatūra, užtikrinta prieiga prie nacionalinių ir tarptautinių duomenų bazių, galimybė naudotis integralia bibliotekų informacijos sistema.
34. Politikos mokslų krypties studijų programų profesinės praktikos reikalavimai:
34.1. aukštosios mokyklos turi nustatyti ir patvirtinti praktikos tvarkas ir nuostatus, suformuluoti tikslus ir uždavinius, suderinti juos su priimančiomis organizacijomis;
34.2. pirmosios pakopos studijų programoje bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 studijų kreditų;
34.3. pirmosios pakopos politikos mokslų krypties studijų programų vykdytojams rekomenduojama profesinę praktiką vykdyti derinant ją su bakalauro baigiamojo darbo rengimu;
34.4. studentai gali patys rinktis profesinės praktikos atlikimo vietą, suderinę su savo aukštąja mokykla;
34.5. aukštosios mokyklos padaliniui, atsakingam už politikos mokslų krypties studijų programą, rekomenduojama sukurti studento privalomosios praktikos priežiūros sistemą, kuri leistų akademiniams praktikos vadovams dalyvauti formuojant studento praktikos tikslus bei uždavinius, sekti studentų pažangą, taip pat užtikrintų efektyvų grįžtamąjį ryšį iš studentų, atlikusių praktiką, bei praktikos institucijos;
34.6. profesinė ir (arba) mokslinė praktika gali būti įtraukta ir į antrosios pakopos studijų programas, jeigu to reikia konkrečios studijų programos tikslams ar studijų rezultatams įgyvendinti.
35. Akademinė parama studentams teikiama šiais būdais:
35.1. aukštosios mokyklos administracija turi užtikrinti studentams galimybę gauti reikalingas konsultacijas;
35.2. dėstytojai turi skatinti, motyvuoti, įpareigoti studentus įsitraukti į fakulteto, katedros mokslinę veiklą;
35.3. aukštosios mokyklos turi nuolat teikti patarimus įvairiais studijų planavimo ir tobulinimo, karjeros, finansų valdymo klausimais, psichologinę pagalbą;
35.4. aukštosios mokyklos turi sudaryti galimybes studijuoti studentams, turintiems specialiųjų poreikių;
35.5. aukštosios mokyklos turi sudaryti studentams galimybes organizuoti kultūrinius renginius aukštosios mokyklos patalpose, steigti būrelius, klubus, studentų organizacijas ir dalyvauti jų veikloje;
35.6. aukštosios mokyklos turi sudaryti studentams galimybes nuolat tobulinti savo studijas, teikti grįžtamąjį ryšį dėstytojams ir administracijai, dalyvauti studijų programų komitetų ir kitose aukštosios mokyklos valdymo organų veiklose.
36. Aukštosios mokyklos turi skatinti studentų ir dėstytojų akademinį judumą ir mobilumą bei sudaryti sąlygas įgytų kvalifikacijų pripažinimui.
37. Politikos mokslų krypties programas vykdanti aukštoji mokykla turi užtikrinti studijų kokybę, nuolat tobulinti studijų programas, atsižvelgti į naujausius politikos ir susijusių studijų krypčių mokslo pasiekimus, darbo rinkos ir studijuojančiųjų poreikius.
