Kasacinio skundo Nr. DOK-1287/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40974-2016-6
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės - Granskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios E. J. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistosios E. J. gynėja advokatė K. Česnauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo ir civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti iki 300 Eur, konfiskuotino turto sumą sumažinti iki 79 309 Eur.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnį, CK 6.245- 6.253 straipsnius, BPK 115, 109 straipsnius ir padaryta esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 238, 287 ir 234 pažeidimus dėl įrodymų tyrimo. Kauno apygardos teismas formaliai, lakoniškai surašė nutartį, neįvertino nustatytų aplinkybių bei įrodymų, prašymų, neatliko įrodymų tyrimo, tai įtakojo apeliacijos funkcijos formalų atlikimą sprendžiant civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo klausimus, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnį. Nebuvo pagrindo tenkinti civilinio ieškinio ir priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nes nukentėjusioji davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus, jokių įrodymų neteikė. Nukentėjusiosios veiksmai, žinojimas apie prostitucijos veiklą Lietuvoje, davė pagrindą nuteistuosius atleisti nuo atsakomybės arba civilinį ieškinį ženkliai mažinti. C. R. teikė seksualines paslaugas ir gavo iš to naudos, nes į savo šalį pervedė apie 600 Eur gautų iš prostitucijos veiklos. Taikant CK 6.249 straipsnį gauta finansinė nauda turėjo būti įskaičiuota, nes tie pinigai nebuvo rasti ir konfiskuoti, o panaudoti nukentėjusiosios šeimos interesams Kolumbijoje. Negalima sutikti su teismo argumentais apie patirtą pažeminimą, išgyvenimus, nes ir toliau nukentėjusioji gyveno Lietuvoje ir teikė seksualines paslaugas už pinigus. Apylinkės teismas nesiėmė priemonių nustatyti gautas pajamas iš nusikalstamos veikos, o vadovavosi prokurorės paskaičiuota ir nurodyta pinigų suma. Prokurorės paskaičiavimas paremtas ne tik bankinėmis operacijomis, bet ir liudytojų abstrakčiais parodymais. Byloje nebuvo įrodyta gautos pajamos 241 820 Eur ir negali tokia suma būti konfiskuojama. Teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo taikymo yra prielaidinio pobūdžio ir nepagrįstos, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, iš nusikalstamos veikos gautų pinigų sumos liko tiksliau nenustatytos, prieštaravimai, netikslumai nepašalinti, skaičiavimai neatlikti, nenurodyta jokia metodika. Tai pripažintina įrodymų vertinimo išsamumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nesilaikymu ir išvadų motyvavimo (BPK 332 straipsnio 3, 7 dalys) trūkumu. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai iš esmės nulėmė ir neteisingą BK 72 straipsnio taikymą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorė savo skundą argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Nors kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas, o tiesiog siekiama iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Kasatorė nesutikimą su E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemone (turto konfiskavimu) grindžia vien sava teisės normų interpretacija ir subjektyviu bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo klausimą, vertinimu, o ne teismų galimai padarytomis teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidomis. Kasaciniame skunde teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnis), nepateikta.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,