Administracinė byla Nr. A-518-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02444-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 22.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. KS-137 „Dėl M. N.“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo paskirtas laikinai eiti Kaišiadorių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos direktoriaus pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. Tuo metu direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti nebuvo paskirtas joks kitas asmuo. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą Savivaldybės tarybai dėl nusišalinimo nuo klausimų, susijusių su Žaslių seniūnijos veikla, sprendimo, kuris turėjo būti svarstomas 2018 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybės tarybos posėdyje. Šis klausimas nebuvo svarstytas, nes nesusidarė kvorumas. Sprendimas dėl pareiškėjo nusišalinimo buvo priimtas tik 2018 m. spalio 19 d. Iki to Kaimų bendruomenė „Viltija“ (toliau – ir Bendruomenė), kurios vykdomą projektą rėmė Savivaldybė ir anksčiau, 2018 m. spalio 11 d. informavo Savivaldybę, kad pagal Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupės 2018 m. rugsėjo 5 d. paskelbtą kvietimą Nr. 3 teikti projektus pagal kaimo vietovių plėtros strategijos „Kaišiadorių rajono kaimo vietovių vietos plėtros 2015 – 2020 metų strategija“ priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros paveldą, kraštovaizdį“ LEADER 19.2-7.6, kuris galiojo nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d., yra parengtas projektas „Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ (toliau – ir Projektas) ir pateiktas Kultūros vertybių departamento Kauno skyriui. Bendruomenė taip pat pateikė prašymą Savivaldybei tapti šio Projekto partneriais. Bendruomenės tarybos pirmininkė – A. N. yra pareiškėjo sesuo. Apie tai pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. spalio 11 d., kai šios Bendruomenės prašymas pareiškėjui buvo perduotas, kurį pareiškėjas tą pačią dieną nukreipė Savivaldybės administracijos specialistams. Tuo pačiu metu Savivaldybėje buvo gauti kitų bendruomenių, planuojančių teikti paraiškas pagal nurodytą kvietimą, prašymai. Kadangi Savivaldybės taryba sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo Bendruomenės teikiamam Projektui turėjo priimti ne anksčiau nei iki 2018 m. lapkričio 5 d., nes kitu atveju Bendruomenei negavus Savivaldybės tarybos sprendimo ir nepateikus įrodymų, kad turi partnerį, paraiška būtų atmesta ir nefinansuojama, pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. pasirašė sprendimo, kuriuo pritariama Bendruomenės pateiktam Projektui, projektą ir pateikė jį Savivaldybės tarybos posėdžiui, vykusiam 2018 m. spalio 26 d. Šiam posėdžiui pareiškėjas pateikė analogiškus sprendimus, kuriais pritarė ir kitų bendruomenių pateiktiems projektams. Savivaldybės taryba posėdžio metu priėmė sprendimą, kuriuo pritarė Projektui, kurį pateikė Bendruomenė. 2018 m. lapkričio 5 d. Bendruomenė ir Savivaldybės administracija, atstovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus A. L., pasirašė Jungtinės veiklos sutartį.
3. Pareiškėjas teigė, kad Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, tinkamai neįvertino visų esminių aplinkybių ir pareiškėjo pateiktos informacijos. Komisija turėjo tinkamai identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius, t. y. įvertinti, ar pareiškėjas priėmė sprendimą, dalyvavo jį priimant ar įvykdė pavedimą, kuris galėjo kokiu nors turtiniu ar neturtiniu būdu turėti įtakos jam artimo asmens ar jo paties padėčiai. Komisijos išvada, kad Bendruomenės prašymas savaimė sukėlė interesų konfliktą, nors pati pripažino, kad vien giminystės ryšys dar neįrodo esamo ar galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, yra nepagrįstas. Bendruomenės prašymas savaime nesukėlė jokių teisių ar pareigų pareiškėjui, todėl jo gavimo momentas negalėjo sukelti jokio interesų konflikto, susijusio su pareiškėju. Vien tik pareiškėjo rezoliucija, kuria buvo nukreiptas Bendruomenės prašymas kitiems Savivaldybės administracijos specialistams, kuria nebuvo nurodoma pateiktą prašymą vykdyti, ar jo pagrindu rengti sprendimo projektą, taip pat savaime nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir neįpareigojo Savivaldybės administracijos specialistų rengti Savivaldybės tarybos sprendimo projektą. Galimas interesų konfliktas galėjo kilti rengiant Savivaldybės tarybos sprendimą dėl šio prašymo, jį svarstant Savivaldybės taryboje ar priimant dėl jo sprendimus, t. y. po 2018 m. spalio 22 d. Pareiškėjas nedalyvavo tokio sprendimo projekto rengimo Savivaldybės administracijoje procese. Tai, kad interesų konflikto situacija susidarė tik atsiradus pareigai pateikti sprendimo projektą Savivaldybės tarybai patvirtina ir Komisijos išvados. Todėl Komisijos išvada dėl galimo interesų konflikto momento yra netinkama ir pagrįsta prielaidomis. Nustačius, kad interesų konflikto momentas turi būti skaičiuojamas po 2018 m. spalio 22 d., nepagrįsta ir neteisėta Komisijos išvada, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 19 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu turėjo galimybę informuoti Savivaldybės tarybos narius apie jam kylantį interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą, bet tokių veiksmų pareiškėjas nesiėmė.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija skundžiame Sprendime pateikė tik prielaidas ir spėjimus apie galimą asmeninį suinteresuotumą, nėra motyvuoto pareiškėjo asmeninio suinteresuotumo ir privataus intereso pagrindimo, apsiribota bendro pobūdžio formuluotėmis, susijusiomis su galima asociacijos narių nauda. Atsakovas nepaneigė, kad pareiškėjas veikė išskirtinai Savivaldybės naudai, siekdamas suteikti pirmenybę viešiesiems interesams.
5. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, neįvertino visų aplinkybių ir neįsigilino į Savivaldybėje susiklosčiusią situaciją, todėl padarė paviršutiniškas ir nepagrįstas išvadas. Savivaldybės administracijos specialistų pagal kompetenciją parengtus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus Savivaldybės tarybai gali pateikti tik Savivaldybės administracijos direktorius. Laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas eiti laikinai Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nebuvo paskirtas jo pavaduotojas. Todėl tuo metu pareiškėjas buvo vienintelis asmuo, turintis teisę pateikti Savivaldybės tarybai Savivaldybės administracijos parengtų sprendimų projektus. Pareiškėjui Savivaldybės tarybos sprendimo projektas buvo pateiktas tik 2018 m. spalio 22 d., o pagal kvietimą paraiška turėjo būti pateikta iki 2018 m. lapkričio 5 d. Todėl esant laiko stokai pareiškėjas turėjo pateikti sprendimo projektą Savivaldybės tarybai posėdyje, kuris įvyko 2018 m. spalio 26 d., nes kitu atveju Bendruomenė nebūtų spėjusi parengti paraiškai reikiamų dokumentų, pasirašyti jungtinės veiklos sutarties ir būtų netekusi galimybės gauti paramą. Tokiu būdu Bendruomenei būtų sudarytos žymiai blogesnės sąlygos nei kitoms Savivaldybei prašymus pateikusioms bendruomenėms, dėl kurių Savivaldybės taryba priėmė analogiškus sprendimus posėdžio metu. Bendruomenės Projektas buvo tęstinis, remiamas Savivaldybės biudžeto lėšomis dar iki pareiškėjui tampant laikinuoju Savivaldybės administracijos direktoriumi. Šias biudžeto lėšas Bendruomenė įsipareigojo grąžinti, gavusi paramą. Todėl nepateikus sprendimo projekto, Bendruomenė būtų negavusi paramos ir Savivaldybės biudžetui būtų padaryta finansinė žala.
6. Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktorius apie konkrečias jam galimai interesų konfliktą keliančias aplinkybes privalo informuoti Savivaldybės tarybą. Todėl Komisijos išvada, kad pareiškėjas apie konkrečias jam interesų konfliktą keliančias aplinkybes turėjo nedelsiant informuoti Savivaldybės merą, o ne Savivaldybės tarybą, yra nepagrįstas, nes Savivaldybės merą ir Savivaldybės administracijos direktorių sieja tik atskaitomybės ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo, o ne pavaldumo ryšiai.
7. Pareiškėjas akcentavo, kad negalėjo tame pačiame Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyko 2018 m. spalio 26 d., pateikti sprendimo projektą ir nusišalinimą, nes tokiu atveju nebūtų buvę asmens, kuris galėtų pateikti sprendimo projektą Savivaldybės tarybai. Sprendimo projektą pateikus kitame Savivaldybės tarybos posėdyje, Bendruomenė būtų praleidusi terminus paraiškos pateikimui ir nebūtų gavusi finansinės paramos. Tokiu būdu būtų padaryta ne tik žala Savivaldybės biudžetui, bet ir bendruomenei, nes nebūtų sutvarkytas objektas, įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Kadangi tuo metu Savivaldybėje tvyrojo nežinomybė, nebuvo priimami aktualūs sprendimai, nebuvo pagrindo rizikuoti neteikti sprendimo projekto posėdžio metu, tikintis, kad bus suorganizuotas papildomas neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis.
8. Pareiškėjas pabrėžė, kad nedalyvavo nei rengiant Savivaldybės tarybos sprendimo projektą, nei jį svarstant, neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, susijusių su Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimu. Todėl Komisijos išvados, kad pareiškėjas ne tik teikė sprendimo projektą, bet ir dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje jį svarstant, atsakinėjo į klausimus, yra nepagrįstos. Pareiškėjo dalyvavimas buvo pasyvus, kuris pasireiškė tik tuo, kad pareiškėjas turėjo atsakyti į Savivaldybės tarybos narių klausimus.
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad visos savo tarnybos valstybės tarnyboje metu stengėsi tinkamai laikytis Įstatymo nuostatų ir jų nepažeisti. 2012 m. pateikė deklaraciją, kuria išviešino, kad jo sesuo A. N. tuo metu dirbo Žaslių kultūros centro Paparčių filialo vadove. Be to, tik paskirtas į ginčo pareigas 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su Žaslių seniūnijos veikla. Šį klausimą Savivaldybės taryba išsprendė tik 2018 m. spalio 19 d. Nors pareiškėjas apie tai, kad jo sesuo yra Bendruomenės tarybos pirmininkė sužinojo tik 2018 m. spalio 11 d., tačiau apie tai jau 2018 m. spalio 26 d. informavo Savivaldybės merą. Apie susidariusią situaciją informavo ir Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėją, nes pareiškėjui nusišalinus, jai buvo pavesta spręsti klausimus, susijusius su Žaslių seniūnijos veikla.
11. Atsakovas nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, gavus Bendruomenės prašymą būtent pareiškėjui, kaip Savivaldybės administracijos direktoriui, atsirado pareiga vykdyti savo funkcijas, t. y. pavesti atitinkam Savivaldybės administracijos skyriui jį vykdyti bei vėliau jo pagrindu parengtą sprendimo projektą teikti Savivaldybės tarybos posėdžiui. Šių pareigų vykdymas buvo susijęs su pareiškėjui artimo asmens privačiais interesais. Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atsiranda nuo pat momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) ar gali daryti realų poveikį kitiems asmenims savo ar savo artimųjų interesais. Sprendimas yra bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kad ir koks būtų galutinis sprendimo rezultatas ir neturi reikšmės kokius padarinius jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų vykdymas nepanaikina pareiškėjo asmeninės atsakomybės už Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nusišalinti nuo procedūrų, susijusių su interesų konfliktą keliančiu klausimu, nesilaikymą. Sprendimo projekto teikimas viena iš sudėtinių galutinio sprendimo sudedamųjų dalių. Interesų konflikto situacija yra galima bet kuriame klausimo rengimo, svarstymo ir sprendimo priėmimo etape. Tokią poziciją palaiko ir teismai.
12. Atsakovas pažymėjo, kad Bendruomenės prašymo nukreipimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra tik nereikšmingas formalumas ir Administracijos direktoriaus priimami sprendimai negali būti vertinami kaip techninio darbuotojo atliekamos funkcijos, nes tai akivaizdžiai netinkamas direktoriaus statuso vertinimas. Pareiškėjas turėjo suprasti, kad gautas Bendruomenės prašymas nebuvo pateiktas žiniai, juo aiškiai ir nedviprasmiškai buvo prašoma Savivaldybės būti partneriais įgyvendinant projektą, t. y. turėjo būti rengiamas sprendimo projektas ir teikiamas Savivaldybės tarybai.
13. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo privatus interesas susidariusioje situacijoje aiškus. Pareiškėjas, teikdamas sprendimo projektą, pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, kuri yra paremta asmeniniu jam artimo asmens suinteresuotumu tinkamai atstovauti asociacijos narių interesus, siekti įgyvendinti pagrindinius asociacijos tikslus ir rūpintis jos gerove. Pareiškėjo sesers pareigos Bendruomenėje suvokiamos kaip privataus intereso buvimas. Artimam asmeniui esant asociacijos nariu bei vykdant pareigas asociacijoje, laikytina, kad gali pasireikšti privačios naudos siekimas, kuris nebūtinai turi būti susijęs su materialinių gėrybių sukūrimu, nes privatus interesas apima ir nematerialinį suinteresuotumą.
14. Atsakovas pabrėžė, kad nors pats pareiškėjas suprato, gavęs Bendruomenės prašymą, kad jis susijęs su jo artimu asmeniu, tačiau Savivaldybės mero, kuris šį prašymą jam persiuntė, neinformavo. Nors pareiškėjas teigia, kad merą informavo, tačiau tai įrodančių duomenų nepateikė. Savivaldybės tarybos posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 26 d., garso įrašas taip pat šios aplinkybės nepatvirtina. Nors Bendruomenės prašymą pareiškėjas gavo 2018 m. spalio 11 d., o Savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2018 m. spalio 19 d., tačiau pareiškėjas, elgdamasi aplaidžiai ir neatidžiai, Savivaldybės tarybos apie interesų konfliktą neinformavo ir nusišalinimo nepateikė. Interesų konfliktą pareiškėjas atskleidė tik 2019 m. balandžio 26 d. deklaracijoje. Skunde nurodoma aplinkybė, kad 2012 m. pareiškėjas išviešino interesų konfliktą, yra teisinga, tačiau vėlesnėse deklaracijoje tai nebeatsispindėjo.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo M. N. skundą atmetė.
16. Teismas, vadovaudamasis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatė:
16.1. Pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 12 d. privačių interesų deklaracijoje nenurodytas galimas interesų konfliktas pareiškėjo santykyje su Bendruomene;
16.2. Pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. lakinai ėjo Savivaldybės direktoriaus pareigas;
16.3. Bendruomenė 2018 m. spalio 11 d. prašyme, kuriuo kreipėsi į Savivaldybę, nurodė, kad rengdama paraišką pagal Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupės Strategiją (Projektą) „Kaišiadorių rajono kaimo vietovių vietos plėtros 2015–2020 metų strategija“, pateikė tyrimų ir tvarkybos darbų techninį Projektą Kultūros vertybių departamento Kauno skyriui, todėl prašo Savivaldybės būti partneriais įgyvendinant „Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ projektą;
16.5. Pareiškėjas parengė ir pateikė Savivaldybės tarybai Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos posėdžiui sprendimo projektą „Dėl pritarimo projektui „Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ pagal priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“;
16.6. Savivaldybės meras 2018 m. spalio 22 d. potvarkiu Nr. V16-26 2018 m. spalio 26 d. 9 val. sušaukė Savivaldybės tarybos posėdį ir sudarė posėdžio darbotvarkę, į kurią, be kita ko, įtraukė klausimą – dėl pritarimo projektui pagal priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ (TSP-293);
16.7. Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris įvyko 2018 m. spalio 26 d., svarstytas klausimas dėl Sprendimo projekto pritarimo. Šio klausimo pranešėja nurodyta Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja R. T., kuri pristatė Sprendimo projektą. Pareiškėjas posėdžio metu dalyvavo ir atsakinėjo į Savivaldybės tarybos narių klausimus, susijusius su Sprendimo projektu ir jo suinteresuotumu dėl pateikto Sprendimo projekto, kuris susijęs su Bendruomene. Savivaldybės tarybos posėdyje, iškėlus klausimą dėl pareiškėjo suinteresuotumo, pareiškėjas nurodė, kad neturėjo kitos išeities ir Sprendimo projektą privalėjo pasirašyti. Savivaldybės meras patvirtino Sprendimo projektą, jį pasirašydamas;
16.8. Komisija gavo 2018 m. lapkričio 22 d. prašymą „Ištirti galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą“;
16.9. Komisija 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-5015-(1.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“ pavedė Savivaldybės administracijai įvertinti pareiškėjo elgesį, t. y. konkrečiai ir aiškiai konstatuoti, ar pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas;
16.10. Tarnybinio nusižengimo dėl pareiškėjo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tyrimo komisija parengė 2019 m. sausio 4 d. išvadą Nr. V7-7 „Dėl M. N. tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų;
16.11. Komisija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. S-385-(1.5) „Dėl M. N. elgesio vertinimo“ pavedė tyrimą atlikti pakartotinai, nustačiusi, kad pareiškėjo elgesio vertinimas atliktas nesilaikant Įstatymo reikalavimo;
16.12. Tarnybinio nusižengimo dėl pareiškėjo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tyrimo komisija parengė 2019 m. vasario 20 d. tyrimo išvadą Nr. V7-197 „Dėl M. N. tarnybinio nusižengimo“, kuria pripažino, kad pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų;
16.13. Komisija 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-1049-(1.2) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą. Pareiškėjas pateikė Komisijai savo 2019 m. kovo 25 d. paaiškinimus;
16.14. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms ir įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas, laikinai eidamas Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir teikdamas sprendimo projektą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, teikdamas Savivaldybės tarybai Sprendimo projektą, pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, kuri susidarė dėl asmeninio jam artimo asmens (Bendruomenės tarybos pirmininko) suinteresuotumo tinkamai atstovauti asociacijos narių interesams ir siekti įgyvendinti pagrindinius asociacijos tikslus ir rūpintis jos gerove.
17. Teismas, akcentuodamas Įstatymo (2017 m. gegužės 11 d. redakcija) 2 straipsnio 2–4 dalių, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šių nuostatų taikymo aspektu, pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad teikė sprendimo projektą Savivaldybės tarybai, nepaisydamas to, kad Bendruomenės Tarybos pirmininkė yra jo sesuo. Teismas vertino, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas veikė interesų konflikto situacijoje. Aplinkybių, kad pareiškėjas pasirašė ir teikė Savivaldybės tarybai sprendimo projektą, kuriuo Savivaldybės administracija tapo Bendruomenės, kurios Tarybos pirmininkė yra pareiškėjo sesuo ir kuri pagal Bendruomenės įstatų 5.9 papunktį sudaro sandorius Bendruomenės vardu, partneriu ir įsipareigojo finansuoti Projektą, kurį vykdo Bendruomenė, pakanka identifikuoti, kad egzistuoja formalieji viešųjų ir privačių interesų konflikto požymiai ir egzistuoja pats interesų konfliktas. Pareiškėjo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio ir nepaneigia nustatyto pareiškėjo privataus intereso egzistavimo. Tai, kad pareiškėjo sesers veikla galimai kelia interesų konfliktą, patvirtina ir aplinkybė, kad pats pareiškėjas 2019 m. balandžio 26 d. Privačių interesų deklaracijoje išviešino interesų konfliktą, susijusį su tuo, kad Bendruomenės tarybos pirmininkė yra pareiškėjo sesuo.
18. Teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai konstatavo Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, nes pareiškėjas nenusišalino nuo Bendruomenės prašymo svarstymo procedūros, priešingai, pasirašė ir teikė Savivaldybės tarybai Sprendimo projektą, dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje. Ginčo, kad pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos pareigos ir nenusišalino, nėra. To pakanka konstatuoti formalųjį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nedalyvavo rengiant Savivaldybės tarybos sprendimo projektą, prieštarauja bylos duomenims, pagal kuriuos pareiškėjas pasirašė sprendimo projektą, kuris buvo teikiamas Savivaldybės tarybai bei pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad jis nukreipė pagal Bendruomenės prašymą parengti sprendimo projektą kitiems Savivaldybės administracijos specialistams. Tai, kad pareiškėjas įgaliojo kitus specialistus parengti patį sprendimo projektą, nereiškia, kad jis jo nepateikė Savivaldybės tarybai ar kad eliminuoja pareiškėjo vaidmenį, kaip Savivaldybės administracijos direktoriaus, kuriam pavesta teikti Savivaldybės tarybai sprendimų projektus.
19. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, susijusių su Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimu, vertino kaip subjektyvius. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne tik pasirašė ir pateikė sprendimo projektą, bet ir dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant sprendimo projektą ir pritarimą dėl jo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas atsakinėjo į Savivaldybės tarybos narių klausimus. Tai, kad apie pareiškėjo ir Bendruomenės Tarybos pirmininkės ryšį buvo žinoma Savivaldybės tarybos nariams, merui, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis Įstatymo reikalavimų ir teikti nušalinimą. Nušalinimo svarstymas ir sprendimo dėl to priėmimas nepriklauso nuo pareiškėjo, todėl jo motyvai, kuriais jis pasirinko elgtis priešingai Įstatymo nustatytai tvarkau ir neteikti nusišalinimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo elgesio jam esant interesų konflikto situacijoje. Aplinkybė, kad pareiškėjas konsultavosi su Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja L. P. dėl savo nusišalinimo, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas neįgyvendino pareigos ir Įstatymo nustatyta tvarka nenusišalino nuo Sprendimo projekto pateikimo Savivaldybės tarybai.
20. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo pokalbis su Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja L. P. ir jos paaiškinimas, kad pareiškėjas ieškojo galimybės ir būdų nusišalinti bei neteikti sprendimo projekto „nebūtų pakankamas konstatuoti, kad buvo imtasi visų įmanomų galimam interesų konfliktui išvengti“. Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo kitų asmenų, galėjusių pateikti sprendimo projektą Savivaldybės tarybai, o vėlesnis sprendimo projekto teikimas būtų beprasmis, nes Bendruomenės Projektą Vietos veiklos grupei turėjo pateikti būtent iki 2018 m. lapkričio 5 d., taip pat yra subjektyvus situacijos vertinimas, nepaneigiantis pareiškėjo įstatyminės pareigos vengti interesų konfliktų situacijos ir neturintis teisinės reikšmės sprendžiant dėl tokios pareigos tinkamo įgyvendinimo.
21. Teismas sprendė, kad nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, pasirašydamas ir teikdamas Sprendimo projektą, susijusį su jo sesers teisėmis ir vykdoma veikla Bendruomenėje, jai esant Bendruomenės Tarybos pirmininke, ir neatlikdamas jokių veiksmų, įtvirtintų Įstatymo 11 straipsnyje (pareiga nusišalinti), pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentais panaikinti ginčijamą Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad procesiniuose dokumentuose išdėstyta ir daugiau argumentų, tačiau jų vertinimas nepaneigtų padarytos išvados.
III.
22. Pareiškėjas M. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Sprendimą.
23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinius skundo argumentus, teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialiosios bei pažeisdamas proceso teisės normas, priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas, nurodydamas, kad kitų pareiškėjo skundo argumentų vertinimas nepaneigtų teismo padarytos išvados, užkirto kelią tinkamam ir objektyviam skundo išnagrinėjimui. Tik visų įrodymų ir aplinkybių, susiklosčiusių galimo pažeidimo momentu, įvertinimas, gali leisti padaryti objektyvią išvadą, ar pareiškėjas elgėsi taip, kaip toje situacijoje geriausia, siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų viešas interesas.
24. Pareiškėjas, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes, pabrėžia, kad:
24.1. Nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir neturėjo galimybės pasielgti kitaip;
24.2. Teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su tuo, jog Komisija neįrodė pareiškėjo suinteresuotumo, t. y. interesų konflikto egzistavimo. Skunde ginčijo Komisijos argumentus dėl susiklosčiusio galimo interesų konflikto kvalifikavimo ir jo kilimo momento, tačiau kartu nurodė esmines svarbias aplinkybes ir pateikė įrodymus dėl to, jog esamoje situacijoje buvo pasirinktas vienintelis ir įmanomas pareiškėjo veiksmų variantas, siekiant užtikrinti, jog pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams;
24.3. Teismas nevertino, jog pareiškėjas buvo vienintelis asmuo, turintis teisę pateikti Savivaldybės tarybai Savivaldybės administracijos parengtus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus. Taip pat teismas neįvertino, kad pareiškėjui nepateikus sprendimo projekto, joks kitas asmuo šio sprendimo projekto negalėjo pateikti, todėl Bendruomenė negautų paramos, o Savivaldybės biudžetui būtų padaryta finansinė žala;
24.4. Teisės aktuose savivaldybės tarybos sprendimų iniciatyvos teisė yra numatyta ne tik Savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau ir kitiems subjektams, bet visų subjektų teises pateikti sprendimų projektus riboja jų kompetencija, numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose;
24.5. Aktualu tai, kad sprendimo projektas buvo susijęs su Savivaldybės administracijos dalyvavimu partnerio teisėmis kartu su Bendruomene įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą. Sprendimo projektas buvo susijęs su Savivaldybės administracijos funkcijų įgyvendinimu;
24.6. Savivaldybės administracijos specialistų pagal kompetenciją parengtus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus Savivaldybės tarybai pateikti gali tik Savivaldybės administracijos direktorius arba kitas asmuo, atliekantis Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ir nėra numatyta, kad tokius sprendimus pateiktų kitas Savivaldybės pareigūnas;
24.7. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas buvo vienintelis asmuo, turintis teisę pateikti Savivaldybės tarybai Savivaldybės administracijos parengtus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus;
24.8. Siekiant sudaryti sąlygas Bendruomenei (kartu ir kitoms prašymus pateikusiems bendruomenėms) pretenduoti į paramą, Savivaldybės tarybos sprendimo projektas turėjo būti pateiktas Savivaldybės tarybai tokiais terminais, kad būtų sudaryta galimybė Savivaldybės administracijai ir Bendruomenei suderinti ir sudaryti Jungtinės veiklos sutartį, o ją sudarius, Bendruomenė turėtų galimybę pateikti paraišką iki 2018 m. lapkričio 5 d. Priešingu atveju Bendruomenei būtų sudarytos žymiai blogesnės sąlygos nei kitoms Savivaldybei prašymus pateikusioms bendruomenėms, dėl kurių Savivaldybės tarybos sprendimai buvo pateikti ir priimti;
24.9. Savivaldybės administracijos direktorius apie konkrečias jam galimai interesų konfliktą keliančias aplinkybes privalo informuoti Savivaldybės tarybą, o ne Savivaldybės merą, nes jis nėra subjektas, įgaliotas vienasmeniškai priimti tokio pobūdžio sprendimą;
24.10. Komisijos išvada, jog 2018 m. spalio 19 d. posėdyje pareiškėjas turėjo galimybę informuoti Savivaldybės tarybos narius apie jam kylantį interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą, nepagrįsta, kadangi pareiškėjui sprendimo projektas buvo pateiktas 2018 m. spalio 22 d. Vertinant dėl pareiškėjo galimybės Savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. posėdžiui pateikti nusišalinimą ir tik tada pateikti sprendimo projektą, aktualu tai, kad pačiame Savivaldybės tarybos posėdyje abu klausimai negalėjo būti svarstomi, nes tokiu atveju nebūtų buvę asmens, kuris galėtų pateikti Savivaldybės tarybos sprendimo projektą Savivaldybės tarybai, o sprendimo projektą pateikus kitam Savivaldybės tarybos posėdžiui, Bendruomenė būtų praleidusi terminus paraiškos pateikimui ir nebūtų gavusi finansinės paramos;
24.11. Ginčui aktualiu laikotarpiu Savivaldybėje nebuvo priiminėjami jokie sprendimai Savivaldybei aktualiais klausimais, todėl nebuvo galimybės rizikuoti neteikiant sprendimo projekto Savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. posėdžiui, tikintis, jog bus suorganizuotas papildomas neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis;
24.12. Teismas neįrodė, jog pareiškėjas turėjo galimybę pateikti nusišalinimą, nepadarant žalos Savivaldybės ir Bendruomenės interesams;
24.13. Teismo argumentai dėl pareiškėjo dalyvavimo Savivaldybės tarybos posėdyje nepagrįsti, nes pareiškėjo dalyvavimas buvo pasyvus, t. y. jis tik pateikė atsakymus į užduotus klausimus;
24.14. Savivaldybės tarybai 2018 m. spalio 26 d. posėdyje buvo žinoma faktinė aplinkybė, kad Bendruomenės pirmininkė yra pareiškėjo sesuo, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjas būtų nušalintas, nepriėmė motyvuoto rašytinio sprendimo dėl pareiškėjo nušalinimo. Savivaldybės tarybos nariai, žinodami apie pareiškėjo giminystės ryšius, nekėlė siūlymų nesvarstyti sprendimo projekto. Tokiu būdu Savivaldybės taryba vertino, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog pareiškėjo dalyvavimas sukels interesų konfliktą;
24.15. Komisijos sprendimas dėl galimo interesų konflikto yra tik formalus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų ir Įstatymo paskirties, t. y. užtikrinimo, kad pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams;
24.16. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė dėl 2019 m. balandžio 26 d. privačių interesų deklaravimo neturi reikšmės aktualiam ginčo laikotarpiui;
24.17. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. nusišalino nuo dalyvavimo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrose, susijusiose ne tik su Žaslių seniūnijos veikla, bet ir kaimų bendruomene „Viltija“, įrodo, jog pareiškėjas visos savo tarnybos valstybės tarnyboje metu stengėsi tinkamai laikytis Įstatymo nuostatų ir jų nepažeisti.
25. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Įstatyme yra pateikta speciali viešųjų interesų sąvoka – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad priimant sprendimus privaloma vengti net šališkumo regimybės. Net ir pripažįstant, kad sprendimo projektas buvo susijęs su viešuoju interesu, tai nepaneigia egzistavusios interesų konflikto situacijos pareiškėjui sprendimo projektą teikiant Savivaldybės tarybai svarstyti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo vykdyti jam teisės aktų numatytas funkcijas, savaime nereiškia, kad pareiškėjo veiksmai buvo formalaus pobūdžio ar negalėjo būti neišvengiami. Priešingai, pareiškėjas turėjo Įstatyme numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų (informuoti tiesioginį vadovą ar nusišalinti nuo pareigos pasirašyti ir teikti sprendimo projektą), tačiau jų neatliko ir interesų konflikto situacijos neišvengė;
25.2. Nusišalinimo svarstymas ir sprendimo dėl to priėmimas nepriklauso nuo pareiškėjo, todėl jo motyvai, kuriais jis pasirinko elgtis priešingai Įstatymo nustatytai tvarkai ir neteikti nusišalinimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo elgesio jam veikiant interesų konflikto situacijoje;
25.3. Įstatymu pareiškėjui nėra suteikta teisė savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su jo paties, kaip Administracijos vadovo, tarnybinėje veikloje susidariusia interesų konflikto situacija, bei priimti Įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse numatytus sprendimus. Atsižvelgiant į Administracijoje susidariusią situaciją, rašytinį sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti pareiškėją dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį turėjo teisę priimti tik institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi Komisijos patvirtintais kriterijais, tačiau ne pareiškėjas. Komisijos atlikto tyrimo metu negauta duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs nusišalinimą Savivaldybės tarybai ar (ir) merui ir kurie jo būtų nepriėmę bei motyvuotu sprendimu įpareigoję pareiškėją dalyvauti tolesnėse procedūrose sprendžiant klausimus, susijusius su sprendimo projektu;
25.4. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus nusišalinimas yra kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens asmeninė pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais;
25.5. Pareiškėjas jau 2018 m. spalio 11 d. sužinojo apie gautą Bendruomenės prašymą, todėl turėjo galimybę ir privalėjo apie iškilusią interesų konflikto situaciją informuoti arba jam Bendruomenės prašymą nukreipusį vykdyti Savivaldybės merą, arba (ir) Savivaldybės tarybą, kadangi dar iki 2018 m. spalio 26 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame ir buvo svarstomas sprendimo projektas, Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir pats pareiškėjas, buvo surengtas ir 2019 m. spalio 19 d.;
25.6. Pareiškėjas, vykdydamas Administracijos vadovo, kuris pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas organizuoja Administracijos darbą, funkcijas, turėjo suprasti, jog gautas Bendruomenės prašymas nebuvo pateiktas žiniai, juo aiškiai ir nedviprasmiškai buvo prašoma Savivaldybės būti partneriais įgyvendinant Projektą. Net ir esant pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad 2018 m. spalio 22 d. gavus parengtą sprendimo projektą, pareiškėjas vis tiek, nebūdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, neįgyvendino Įstatyme nustatytos pareigos vengti interesų konflikto ir šiam iškilus – nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, kuris sukelia interesų konfliktą;
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. KS-137 „Dėl M. N.“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas M. N., laikinai eidamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir teikdamas 2018 m. spalio 26 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos posėdžiui sprendimo projektą „Dėl pritarimo projektui „Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ pagal priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentais panaikinti ginčijamą Sprendimą, nes faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, pasirašydamas ir teikdamas sprendimo projektą, susijusį su jo sesers teisėmis ir vykdoma veikla Bendruomenėje, jai esant Bendruomenės Tarybos pirmininke, ir neatlikdamas jokių veiksmų, įtvirtintų Įstatymo 11 straipsnyje (pareiga nusišalinti), pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
28. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, materialios teisės normų pažeidimo.
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog Įstatymu (2017 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XIII-366 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 p); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 p.); nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 p.). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012 ir kt.).
32. Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).
33. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sesuo patenka į valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų artimų asmenų ratą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, laikinai eidamas Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, bendruomenės „Viltija“ tarybos pirmininkės A. N., kuri yra pareiškėjo sesuo, 2018 m. birželio 25 d. prašymo pagrindu teikė Savivaldybės tarybai 2018 m. spalio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdžiui sprendimo projektą „Dėl pritarimo projektui „Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ pagal priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ ir dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant dėl pateikto sprendimo projekto.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo žinoma, jog prašymą Bendruomenės vardu pateikė jo sesuo, tačiau vykdydamas jam pavestas pareigas, Įstatyme nustatytų elgesio taisyklių nesilaikė ir neveikė taip, kaip jį įpareigoja Įstatymo 11 straipsnis. Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, trukdžiusių jam informuoti apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą, ir tokiais veiksmais išvengti bet kokio viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybės.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant). Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu jau pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kurio galutinis rezultatas ir pasekmės – palankios, nepalankios ar neutralios, kurias jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems artimiems asmenims, nedaro įtakos tokio elgesio teisiniam įvertinimui. Neturi reikšmės konkrečiu atveju ir sprendimo atitiktis kitiems teisės aktams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo elgesys patenka į interesų konflikto situaciją ir jo veika kvalifikuotina kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas.
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų visumos vertinimą atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindė padarytas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teisės aiškinimo, atitinkamai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.