Administracinė byla Nr. A-449-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00691-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Ugniagesių gelbėtojų mokyklai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, dėl įsakymų pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) nustatyti, kad pagal Ugniagesių gelbėtojų mokyklos (toliau – ir Mokykla) viršininko 2018 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. TE-15 „Dėl R. B. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-15) ir 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. TE-23 „Dėl Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko 2018 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. TE-15 „Dėl R. B. atleidimo“ papildymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-23) R. B. atleidimo data – 2018 m. balandžio 3 d.; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už 2018 m. sausio 31 d.–2018 m. balandžio 3 d. laikotarpį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. įskaitytinai ir po 89,66 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš Mokyklos R. B. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – nustatė, kad pagal Įsakymą Nr. TE-15 ir Įsakymą Nr. TE-23 pareiškėjos atleidimo data yra 2018 m. balandžio 3 d.; iš Mokyklos pareiškėjai priteisė vidutinį darbo užmokestį už 2018 m. sausio 31 d. – 2018 m. balandžio 3 d. laikotarpį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. balandžio 3 d. laikotarpį įskaitytinai ir po 89,66 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitą skundo dalį atmetė.
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Mokykla apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad pareiškėjos atleidimo data yra 2018 m. vasario 3 d. ir atitinkamai pakeisti sprendimą dėl išvestinių pareiškėjos reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos apeliacinį skundą atmetė.
II.
Pareiškėja R. B. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už skundo parengimą.
Atsakovas Mokykla pateiktoje nuomonėje prašė pareiškėjos prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkinti. Atsakovo nuomone, pareiškėja, vadovaujantis galiojančiu Administracinių bylų teisenos įstatymu, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes prašymas nebuvo paduotas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjai R. B. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pažymėjo, kad įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad pareiškėja R. B. 2018 m. vasario 15 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį Nr. 18/06 su advokatu Sigitu Židoniu. Patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2018 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu. Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis). Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 18/265 nurodyta, kad pareiškėja sumokėjo 500 Eur už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas 2,5 (2,5 x 850,80 Eur = 2 127 Eur), pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteisė pareiškėjai iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
IV.
Atsakovas Mokykla pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti. Priteisti Mokyklai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai neįvertinęs pareiškėjos pateiktų įrodymų, teisės aktų reikalavimų ir teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Taigi pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį priėmė 2019 m. balandžio 16 d., o pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė 2019 m. balandžio 23 d., t. y. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl toks prašymas negalėjo būti patenkintas.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos pateiktas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrįstas. Proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Iš pateikto prašymo ir priedų matyti, jog pareiškėja siekia, kad būtų atlygintos išlaidos už skundo parengimą Vilniaus apygardos teismui dėl įsakymo pakeitimo ir neturtinės žalos priteisimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 18/265 nėra nurodyta, kokioje konkrečioje byloje buvo teikiamos teisinės paslaugos, kiek konkrečiai valandų truko teisinės paslaugos teikimas, be to ir teismas, kuriam buvo ruošiamas skundas, nurodytas ne Vilniaus apygardos administracinis teismas, o Vilniaus apygardos teismas, todėl išlaidos pagal pateiktą sąskaitą negali būti pripažintos pagrįstomis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šios išlaidos yra susijusios būtent su nagrinėta byla, dėl to šioje apimtyje pareiškėjos prašymas turėjo būti atmestas. Pareiškėjos su prašymu pateikta sąskaita neatitinka nei įrodymų leistinumo (teismui pateikta nustatyta tvarka nepavirtinta sąskaitos kopija), nei pakankamumo kriterijų (pateikta sąskaita nepatvirtina, kad suteiktos teisinės paslaugos buvo teikiamos skundui šioje administracinėje byloje, parengti).
Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nėra pakankamas teisinis pagrindas tenkinti prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikimas teisines paslaugas dydį, turi atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte įvirtintus kriterijus. Be to, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikdama patikslintą skundą, be kitų reikalavimų prašė priteisti iš Mokyklos 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas šio pareiškėjos reikalavimo netenkino. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi, Mokyklos įsitikinimu, pareiškėja, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikusi prašymą, galėjo įgyti teisę tik į dalį turėtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.
Mokyklos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, neteisingai pritaikė šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis naikintina.
Pareiškėja atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti.
Nurodo, kad skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė 2018 m. vasario 26 d., kuriame, be kitų reikalavimų, buvo suformuluotas ir prašymas atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pridėti tas išlaidas patvirtinantys įrodymai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, tačiau dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepasisakė. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (perskirstymo) klausimą.
Pažymi, kad pagal ABTĮ Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833, paskelbto 2018 m. gruodžio 28 d.) 16 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo <...>. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta iki nurodyto ABTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu priimant sprendimą prašymas dėl išlaidų atlyginimo nebuvo išnagrinėtas, prašymas pirmosios instancijos teismui gali būti paduotas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą ir paskelbus nutartį, prašymas dėl išlaidų priteisimo pakartotinai paduotas nepraleidus nustatyto termino.
Advokato pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta, kad jos išrašymo pagrindas yra sutartis dėl teisinės pagalbos suteikimo (Nr. 18/06), pagal kurią pareiškėjai suteikta teisinė pagalba - parengtas skundas teismui. Remiantis atskirajame skunde nurodytomis Rekomendacijomis, priteistinas užmokestis už advokato parengtą skundą teismui nustatomas ne pagal tai, kiek konkrečiai truko šios teisinės paslaugos teikimas, o pagal šiai teisinei paslaugai taikomus nustatytus koeficientus. Pareiškėjos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pagal skundžiamoje nutartyje pateiktus skaičiavimus, sudaro mažiau kaip ketvirtadalį rekomenduojamo priteisti už analogiškas teisines paslaugas maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl teismas, tenkindamas prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tinkamai atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus ir pagrįstai nenustatė pagrindo mažinti priteistinas išlaidas vien dėl to, kad nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėja nurodo, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą parengė advokatas, už šią teisinę paslaugą pareiškėja advokatui sumokėjo 150 Eur, todėl tuo atveju, jeigu atskirasis skundas būtų atmestas, prašė priteisti iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V.
Atsakovas Mokykla atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria pareiškėjai R. B. iš Mokyklos priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jos patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo patenkintas, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl toks prašymas negalėjo būti patenkintas.
Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus atsakovo argumentus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1833) 16 straipsnyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo. Iki 2018 m. gruodžio 28 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šią dieną priėmus neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A-3785-756/2019, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2018 m. kovo 21 d. Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimą, turi būti remiamasi iki ABTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo - 2018 m. gruodžio 29 d. - galiojusia tvarka, nes nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2018 m. kovo 21 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja skunde teismui prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu šio pareiškėjos prašymo neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Pasisakydama dėl kitų atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Byloje nustatyta, kad pareiškėją R. B. byloje atstovavo advokatas Sigitas Židonis, su kuriuo pareiškėja 2018 m. vasario 15 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį Nr. 18/06. Advokatas Sigitas Židonis parengė pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, už šią teisinę paslaugą, kaip matyti iš mokėjimo nurodymo, pareiškėja advokatui 2018 m. vasario 25 d. sumokėjo 500 Eur.
Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į Rekomendacijose numatytus maksimalius galimus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas dydžius, ir pagrįstai sprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo surašymą būtinos, realios ir pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, neprotingos, todėl nesudaro pagrindo šiuo aspektu jas mažinti. Aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė detalaus bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir nenurodė, kiek valandų advokatas užtruko rengdamas skundą teismui, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pareiškėja nepagrindė.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą buvo atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į proporcingai tenkintų reikalavimų dalį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas, priteisdamas pareiškėjai prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos skundas sprendimu buvo tenkintas iš dalies, todėl pareiškėja įgijo teisę tik į dalį bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyta, kad išnagrinėjus bylą sprendimu buvo patenkinti du iš trijų pareiškėjos skundo reikalavimai, t. y. nustatyta, kad pagal Įsakymą Nr. TE-15 ir Įsakymą Nr. TE-23 pareiškėjos atleidimo data yra 2018 m. balandžio 3 d. bei iš Mokyklos pareiškėjai priteistas vidutinis darbo užmokestis už 2018 m. sausio 31 d.–2018 m. balandžio 3 d. laikotarpį, kompensacija už nepanaudotas atostogas 2018 m. vasario 1 d.–2018 m. balandžio 3 d. laikotarpiu įskaitytinai, ir po 89,66 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo patenkinti esminiai pareiškėjos skundo reikalavimai, tai sudaro 80 proc.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjai iš atsakovo priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, keičiama, sumažinant pareiškėjai iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 400 Eur.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
Byloje nustatyta, kad advokatas S. Židonis pareiškėjos vardu parengė ir 2019 m. gegužės 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Pareiškėja advokatui už šią teisinę paslaugą, pagal 2019 m. gegužės 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 19/338, kurioje nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis – už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, 2019 m. gegužės 30 d. sumokėjo 150 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 970,3 Eur, maksimali už minėtą teisinę paslaugą priteistina suma yra 388,12 Eur (0,4 x 970,3). Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už šią paslaugą, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjai R. B. iš atsakovo Mokyklos priteisiama 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas Mokykla atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors atsakovas Mokykla atskirajame skunde nenurodo kokias bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio patyrė, tačiau, kaip matyti iš prie atskirojo skundo pridėto sąskaitos išrašo, atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį.
Pagal ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai, todėl atsakovui Mokyklai grąžinamas paduodant atskirąjį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti sumažinant pareiškėjai R. B. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).
Priteisti pareiškėjai R. B. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklai sumokėtą 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 ct) sumokėtą žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.