Administracinė byla Nr. AS-378-502/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00338-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. R. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas H. H. R. R., atstovaujamas Z. H. M. M. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S442 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad jis su sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 22 d., pareiškėjo atstovas tik 2022 m. kovo 15 d. elektroniniu paštu gavo užsakymą parengti skundą pareiškėjui. Šiuo atveju užsakymas buvo gautas pasibaigus apskundimo terminui, todėl skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjo ir jo atstovo kaltės. Pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad jo teisė gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką įgyvendinta. Jam tenkančiomis teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti sudėtingų teisinių pasekmių. Juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad pareiškėjui paslauga būtų suteikta kuo greičiau. Terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.
II.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.
Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė pareiškėjo atžvilgiu Sprendimą, dėl kurio skundas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 1408 straipsnio 9 dalį gali būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Užsienietis su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 22 d., Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. kovo 8 d. Užsieniečiui nusprendus apskųsti Sprendimą, užsakymas teisinėms paslaugoms advokatui Pauliui Vinkleriui buvo pateiktas 2022 m. kovo 15 d. Skundas teismui buvo paduotas 2022 m. kovo 23 d., praleidus apskundimo terminą.
Teismas skundo atnaujinimo aplinkybių nelaikė svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą Įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas su Sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2022 m. vasario 22 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjo atstovui buvo pateiktas 2022 m. kovo 15 d., tačiau advokatas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), į sutartį, sudarytą su Departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nesant įrodymų apie tai, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat įrodymų dėl advokato darbo krūvio, sprendė, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių, objektyvių priežasčių.
Teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo kontekste pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti H. H. R. R., todėl pripažino, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, o tai yra pagrindas skundą atsisakyti priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 47 straipsnio 7 dalimi, atkreipė dėmesį, kad H. H. R. R. yra nepilnametis, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad jo atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl nepilnamečio asmens atstovavimo su advokatu Pauliumi Vinkleriu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.
Atskirajame skunde akcentuojama, kad ginčijamame Sprendime įrašyta pareiškėjo (jo atstovės pagal įstatymą) supažindinimo data. Be to, supažindinimo data nurodyta ir užsakyme, kuris buvo gautas 2022 m. kovo 15 d. Skundas teismui paduotas per protingą laiką. Sprendime pareiškėjo atstovė pagal įstatymą (mama) supažindinimo metu išreiškė valią skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba. Taigi pareiškėjas savo teisėmis ir pareigomis per įgaliotą asmenį – atstovę pagal įstatymą naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jam prieinami, norą skųsti Sprendimą išreiškė nedelsiant. Prieglobsčio prašytojo interesų vertinimas šiuo atveju turėtų būti prioritetinis. Be to, teikiant nemokamą valstybės garantuojamą pagalbą privačios sutartys papildomai nesudaromos. Nesutinkama su teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga. Pabrėžiama, kad teisinių paslaugų teikimas pagal gaunamus užsakymus yra kompleksinė ir visapusė paslaugų sistema. Advokato užimtumas teikiamų užsakymų dėl skundų parengimo gausos aspektu turėjo būti objektyviai įvertintas. Teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatytam skundo trūkumui (nesumokėtas žyminis mokestis) netaikė trūkumų šalinimo instituto.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą iš esmės atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų pagrindais (t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens; skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Teismas vertino, jog byla nėra sudėtinga, be to, nėra pateikta duomenų apie advokato darbo krūvį, taip pat duomenų, patvirtinančių, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, kad advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjui bei, kad nepilnamečio pareiškėjo atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl pareiškėjo atstovavimo su advokatu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S442, kuriuo nusprendė: įleisti H. H. R. R. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 22 d. (Sprendime pažymėta, kad supažindinta mama). Pareiškėjo mamos parašu tą pačią dieną patvirtinta, kad pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, ketina dėl jo kreiptis į teismą su skundu, pageidauja, jog kreipimuisi į teismą nemokamai būtų paskirtas advokatas. Departamentas užsakymą teisinėms paslaugoms advokatui Pauliui Vinkleriui pateikė 2022 m. kovo 15 d. Advokatas skundą pareiškėjo vardu Kauno apylinkės teismui pateikė 2022 m. kovo 23 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apskundimo terminą.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.).
Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jam apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas (jo atstovė pagal įstatymą) tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėjas buvo aktyvus ir pareigingas, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėjas (jo atstovė pagal įstatymą) negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis jam teikti teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022; kt.).
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato Pauliaus Vinklerio atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje tarp Departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Departamento užsakymą advokatui Pauliui Vinkleriui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas P. Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjui byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad Sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėjas yra nepilnametis asmuo; priimtas sprendimas, analogiškas sprendimui, priimtam dėl jo motinos Z. H. M. M.. Sprendimo dalyse, kuriose yra duomenys apie supažindinimą su Sprendimu, pareigūnas pažymėjo, kad su minėtu sprendimu supažindinta motina, šio asmens parašai yra Sprendimo dalyse, kuriose pažymima, kad nesutinkama su sprendimu, ketinama jį skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos. Pažymėtina, kad skunde teismui taip pat nurodoma, kad pareiškėjas yra atstovaujamas motinos Z. H. M. M.. Nustatytos aplinkybės reiškia, kad su skundu pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjo interesams teisme atstovauja atstovas pagal įstatymą, t. y. motina, bei įgaliotas atstovas (pagal pavedimą) – advokatas, kas atitinka ABTĮ 47 straipsnio 4 straipsnio 1 punkto ir 7 dalies reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Šiuo atveju pareiškėjas naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, teikiama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo neprašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, argumentus, kurie, jo įsitikinimu, pagrindžia, kad pareiškėjas atleistinas nuo žyminio mokesčio, išdėsto tik atskirajame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose (žr. pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-315-662/2022).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.
Apibendrinus išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo prašymas priimti nagrinėti paduotą skundą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. H. R. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti terminą pareiškėjo H. H. R. R. skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S442 paduoti.
Pareiškėjo H. H. R. R. skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė