Administracinė byla Nr. A-5241-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00301-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Euloto“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lietloto“) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Euloto“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lietloto“) dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymus Nr. DI-167, Nr. DI-168, Nr. DI-169, Nr. DI-170, Nr. DI-171, Nr. DI-173 ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymus Nr. DI-320, Nr. DI-321, Nr. DI-322, Nr. DI-323 (toliau – ir skundžiami įsakymai).
2. Prokuroras pareiškimą grindė šiais argumentais:
2.1. Skundžiamais įsakymais buvo suderintos trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lietloto“ (toliau – ir Bendrovė) pateiktos didžiųjų loterijų „Pinigų griūtis“, „X&O“, „Lobių įlanka“, „Lobių sala“, „Burtininko kambarys“, „Aukso puodynė“, „Deimantai“, „Septintam danguj“, „Grynas auksas“, „Pinigų galia“ (toliau – ir Loterijos) taisyklės. Skundžiamuose įsakymuose nurodyta, kad minėtos didžiosios loterijos neprieštarauja Lietuvos Respublikos loterijų įstatymui ir kitiems teisės aktams bei atitinka momentinės internetinio ryšio loterijos rūšies požymius.
2.2. Pareiškėjas, gavęs Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prašymą dėl Tarnybos direktoriaus priimtų skundžiamų įsakymų teisėtumo ir įvertinęs, kad jais suderintos taisyklės prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, pateiktame prašyme nurodė, kad internetinių loterijų taisyklių, kurioms tarnyba pritarė skundžiamais įsakymais (toliau – ir Loterijų taisyklės) nuostatos ne tik pažeidžia Loterijų įstatymo nuostatas, bet pagal savo požymius ir savybes Loterijos atitinka ne Loterijų įstatyme įtvirtintų loterijų požymius, o Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu reglamentuojamus azartinių lošimų požymius. Savo esme, veikimo principu, techninėmis savybėmis, naudojamais programinės įrangos komponentais, vizualizacija, azartiškumo ir atraktyvumo prasme Loterijos yra beveik identiškos lošimui nuotolinio lošimo įrenginiu, imituojant lošimą A ar B kategorijos automatu, kurie yra naudojami organizuojant azartinius lošimus ir kuriems griežtai yra taikomas Azartinių lošimų įstatymas. Loterijos neturėjo būti priskirtos prie didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšies, nes internetinės loterijos yra panašesnės ne į loterijas, o į azartinius žaidimus, todėl Loterijų įstatymo nuostatos šiems internetiniams lošimams yra nepakankamos.
2.3. Pareiškėjas, vertindamas skundžiamais įsakymais suderintų Loterijų taisykles, teigė, kad jose įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios žaidėjų sąskaitas, atidarytas loterijos organizatoriaus svetainėje, prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pareiškėjo manymu, žaidėjo sąskaita organizatoriaus internetinėje svetainėje naudojama kaip priemonė, atimanti žaidėjo galimybę atsiskaityti už loterijos bilietus iš asmeninės kredito įstaigos sąskaitos ir suteikia galimybę organizatoriams pasisavinti žaidėjų pinigus, t. y. kėsintis į žaidėjo nuosavybę, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.
2.4. Internetinių loterijų taisyklės pažeidžia Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes priešingai nei imperatyviai nurodyta įstatyme, kaina už perkamus bilietus nėra fiksuota ir nekintanti.
2.5. Internetinių loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymo imperatyviai nuostatai įtvirtintai 10 straipsnio 3 dalyje, nes nesuteikia galimybės žaidėjui gauto laimėjimo visais atvejais atsiimti grynais pinigais pateikus prašymą. Loterijų įstatymas, skirtingai nei reglamentuojama internetinių loterijų taisyklėse, nenumato galimybės žaidėjo laimėjimą įskaityti į žaidėjo sąskaitą loterijos organizatoriaus svetainėje.
2.6. Vienas iš pažeidimų taip pat yra galimybė žaidėjui atlikti bandomąjį lošimą nenaudojant asmeninių lėšų, o po atlikto bandymo pasiūlant žaidėjui užsiregistruoti internetinėje loterijoje, atidarant sąskaitą loterijos organizatoriaus svetainėje (už dalyvavimą loterijose atsiskaitoma ir per „Perlo“ terminalą) ir toliau žaisti už pinigus. Loterijų įstatyme bandomieji žaidimai nėra reglamentuojami.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindė šiais argumentais:
3.1. Skundžiami įsakymai visiškai atitinka Loterijų įstatyme įtvirtintas nuostatas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad internetinė loterija atitinka visus azartiniams lošimams būdingus požymius. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių internetinių loterijų panašumą į nuotolinių lošimų paslaugas. Atsakovo kaip prižiūrinčiosios įstaigos viena iš pagrindinių funkcijų – prižiūrėti ir kontroliuoti didžiųjų organizatorių veiklą, todėl atsakovas, tvirtindamas loterijų organizatorių taisykles, užtikrina, kad pati Tarnyba galėtų realiai įgyvendinti loterijų organizatorių veiklos kontrolę.
3.2. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Loterijų įstatymas nenustato atsiskaitymo per telekomunikacines kredito įstaigos sistemas tvarkos, bet leidžia tokią tvarką nusistatyti loterijų organizatoriams rengiant loterijų taisykles ir jas priežiūros tarnybai patvirtinus. Todėl Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas nepažeistas.
3.3. Nepagrįsta pareiškėjo pozicija dėl internetinių loterijų bilietų kainos ir internetinių loterijų taisyklių neatitikimo Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Internetinėse loterijose yra nurodytos fiksuotos kainos, tačiau jų yra keli variantai, iš kurių žaidėjas gali pasirinkti kokią kainą nori mokėti. Dėl pareiškėjo nurodomo Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pažeidimo atsakovas teigė, kad pareiškėjas klaidingai sieja laimėjimų išmokėjimo momentą su laimėjimų įskaitymo momentu ir nurodė, kad pagal Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 16 punktą loterijų organizatorius turi teisę nusistatyti laimėjimų atsiėmimo tvarką. Nei skundžiamuose įsakymuose, nei Loterijų taisyklėse, nei Loterijų įstatyme nėra reglamentuojama bandomojo lošimo galimybė, todėl šis pareiškėjo argumentas nesusijęs su pareiškimo dalyku.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su jame išdėstytais argumentais nesutiko ir nurodė, kad loterijų organizatorių parengtas taisykles tvirtina Tarnyba, kuri identifikuoja visus žaidimų požymius ir priskirtinumą tam tikrai loterijų rūšiai, todėl pagrindo kvestionuoti Tarnybos sprendimus nėra. Loterijos kaina yra fakultatyvus loterijos požymis ir svarbiausia yra, ar žaidėjas nusipirkęs bilietą sužino iškart po žaidimo apie laimėjimą ar ne. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad galėjo priimti atskiras taisykles dėl kiekvienos bilieto kainos patvirtinimo ir taip atitikti Loterijų įstatymo nuostatas, tačiau mano, kad toks veiksmas būtų perteklinis ir klaidinantis žaidėjus, todėl leido pasirinkti žaidėjams norimą bilieto kainą, nors tai ir atitinka skaitmeninės loterijos rūšies požymius. Pareiškime nepagrįstai pasisakoma dėl žaidėjo sąskaitos loterijos organizatoriaus svetainėje ir dėl laimėjimo išmokėjimo tvarkos. Loterijų įstatyme nėra pateiktas atsiskaitymo per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas sąvokos turinys, taip pat nėra reglamentuoti reikalavimai atsiskaitymo būdui, todėl ginčijamose internetinių loterijų taisyklėse įtvirtinta tvarka neprieštarauja teisės aktams.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir skundžiamus įsakymus panaikino.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės apeliacinius skundus patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir skundžiamus įsakymus panaikino.
8. Teismas dėl viešojo intereso gynimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju prokuroras kreipėsi į teismą, ginčydamas Loterijų taisyklių atitiktį imperatyviems Loterijų įstatymo reikalavimams. Pagal Loterijų įstatymo nuostatas, loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla – taigi jau vien tai įrodo, kad ši veikla yra itin reikšminga visai visuomenei, nes ja užsiimti galima tik gavus valstybės ir / ar savivaldybės institucijų leidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, manydama, jog skundžiamais įsakymais suderintomis Loterijų taisyklėmis pažeidžiamos Loterijų įstatymo nuostatos, o to pasėkoje – visuomenės interesai (sveikata (suponuoja priklausomybę ir pan.), taip pat kyla atitinkamos finansinės ir kitos socialinio pobūdžio pasekmės), turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.
9. Teismas pažymėjo, kad prokuroras prašymą teismui iš esmės grindžia penkiomis argumentų grupėmis: 1) Loterijų taisyklėse įtvirtintas žaidėjo sąskaitos institutas prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui, o Loterijų taisyklių 10.8 papunktis – Konstitucijos 23 straipsniui; 2) Loterijų taisyklėse nustatytos bilietų kainos neatitinka Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui; 3) Loterijų laimėjimų išmokėjimo tvarkos prieštaravimu Loterijų įstatymų 10 straipsnio 3 dalies reikalavimams; 4) Loterijų funkcionalumas neatitinka Loterijos įstatymo nuostatams; 5) Loterijų žaidimo esmė atitinka azartinių lošimų principams.
10. Teismas, atsižvelgdamas į Loterijų taisyklių bendrosios dalies nuostatas, nurodė, kad žaidėjas Loterijų bilietus gali nusipirkti tik iš Bendrovės (arba platintojo) internetinėje svetainėje atidarytos žaidėjo sąskaitos, kurioje yra kaupiamos ne tik žaidėjo loterijos organizatoriui per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas pervestos lėšos, bet ir loterijoje laimėtos pinigų sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje skundžiamais įsakymais suderintas Loterijų taisykles žaidėjas už dalyvavimą loterijose atsiskaito ne tiesiogiai per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, o per loterijų organizatoriaus internetinėje svetainėje atidarytą internetinę žaidėjo sąskaitą, teismas padarė išvadą, jog šios Loterijų taisyklių nuostatos prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui.
11. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, jog Loterijų taisyklių nuostatos neeliminuoja žaidėjo galimybės už perkamus loterijos bilietus atsiskaityti per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, yra nepagrįstas, nes pagal Loterijų taisyklių nuostatas žaidėjas įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijoje gali tik prisijungęs prie savo žaidėjo sąskaitos ir būtent per ją atsiskaitęs už perkamus loterijos bilietus.
12. Teisėjų kolegijai nekilo teisinių abejonių, kad Loterijų taisyklių bendrosios dalies 10.8 papunktis, kuriame nustatyta, jog bet kurios žaidėjo sąskaitos lėšos, dėl kurių išmokėjimo žaidėjas nesikreipė per vienerius metus nuo paskutinio žaidėjo nupirkto bilieto pirkimo dienos, jei dėl kokių nors priežasčių neįmanoma pervesti lėšų į žaidėjo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą, lieka Bendrovės nuosavybe, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam fundamentaliam nuosavybės neliečiamumo principui. Atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikti argumentai apie Bendrovės taikomus buhalterinės apskaitos standartus ir žaidėjams neišmokėtų sumų apskaitymą Bendrovės apskaitoje, nepaneigia anksčiau padarytos išvados, nes Loterijų taisyklėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad lėšos lieka Bendrovės nuosavybe.
13. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškindamas Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, kad momentinės loterijos bilieto kaina yra fiksuota, teismas darė išvadą, kad, vykdant momentinę loteriją, žaidėjas gali įsigyti šios loterijos bilietą tik nuo loterijos organizatoriaus ar žaidėjo valios nepriklausančia, nekintančia ir fiksuota kaina. Nagrinėjamu atveju, pagal Loterijų taisyklių bendrosios dalies 5.1 papunktį bilieto kaina pateikiama taisyklių specialioje dalyje. Loterijų taisyklių specialiosios dalies 1.1 papunktyje nustatyta, kad žaidėjas gali pirkti šių kainų bilietus: 0,10 Eur, 0,50 Eur, 1 Eur, 2 Eur, 5 Eur, 10 Eur ir 20 Eur. Nurodytų kainų bilietai platinami vienu metu ir žaidėjas gali be apribojimų rinktis, kokios kainos bilietą pirkti ir perkamų bilietų kiekį. Pagal Loterijų taisyklių specialiosios dalies 5.2 papunktį, žaidėjas atitinkamame bilieto kainos pasirinkimo langelyje pasirenka bilieto kainą. Loterijų taisyklės suteikia teisę žaidėjams pasirinkti loterijų bilieto kainą, tuo tarpu Loterijų įstatyme imperatyviai nustatyta, kad momentinės loterijos bilieto kaina yra fiksuota, t. y. bilieto kainos pasirinkimo galimybės nėra. Vykdant skaitmeninę loteriją, bilieto kaina gali būti fiksuota arba žaidėjas pats gali pasirinkti bilieto kainą (Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
14. Teismas pažymėjo, kad būtent žaidėjui suteikta teisė pasirinkti bilieto kainą sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad tokia pasirinkimo galimybė prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatai, nenustatančiai jokių bilieto kainos pasirinkimo alternatyvų. Atsakovo atsiliepime pateiktą poziciją, kad Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata nedraudžia loterijų organizatoriui nustatyti kelias fiksuotas loterijos bilieto kainas ir leisti žaidėjui iš jų pasirinkti, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.
15. Teismas, įvertinęs Loterijų įstatyme ir Loterijų taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą piniginių laimėjimų išmokėjimo prasme, sprendė, jog jis yra skirtingas. Loterijų įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad piniginiai laimėjimai iki 1 500 Eur laimėjusio asmens prašymu turi būti išmokami grynaisiais pinigais. Tuo tarpu pagal skundžiamais įsakymais suderintas Loterijų taisykles, laimėjimai iki 1 000 Eur yra įskaitomi į žaidėjo sąskaitą, t. y. laimėtojui nesuteikiama galimybė laimėjimą gauti grynaisiais pinigais; laimėjimai iki 1 500 Eur, pervesti į žaidėjo sąskaitą, išmokami grynaisiais pinigais tik tokiu atveju, jei žaidėjo sąskaitoje yra pakankamai piniginių lėšų laimėjimui išmokėti, t. y. laimėtojui yra ribojama teisė atsiimti visą laimėjimo sumą. Piniginių laimėjimų išmokėjimo tvarkos prasme Loterijų taisyklės, kaip poįstatyminis (įstatymo įgyvendinamasis) teisės aktas, neatitinka Loterijų įstatymo nuostatų, įpareigojančių piniginius laimėjimus, neviršijančius 1 500 Eur, išmokėti grynaisiais pinigais.
16. Atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytas argumentas, kad loterijų organizatoriui teisę loterijos žaidėjo laimėtus pinigus laikyti žaidėjo sąskaitoje, juos apskaityti įtvirtina nuo 2017 m. liepos 13 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos dėl supaprastinto kliento tapatybės nustatymo, teismo laikytinas teisiškai nereikšmingu, nes byloje skundžiamų įsakymų priėmimo metu (2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. birželio 2 d.) atstovo nurodytos įstatymo nuostatos negaliojo.
17. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas nustatė, kad loterijų žaidėjams yra sudaryta galimybė ne tik dalyvauti loterijose (žaisti už pinigus), bet ir nemokamai išbandyti žaidimus (1 t., b. l. 33–34), taip pat už dalyvavimą loterijose atsiskaityti per „Perlo“ terminalą (1 t., b. l. 35). Teisėjų kolegija vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog nemokama žaidimo išbandymo galimybė ir atsiskaitymas už dalyvavimą loterijose yra tiesiogiai susiję su pačiais žaidimais (loterijomis), kuriuos reglamentuojančios taisyklės yra suderintos skundžiamais įsakymais.
18. Teismas pabrėžė, kad didžiųjų loterijų organizavimas pagal Loterijų įstatymą yra licencijuojama veikla (Loterijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal Loterijų įstatymo 22 straipsnį, didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Licencijavimas reiškia, kad loteriją rengti bei organizuoti galima tik taip, kaip nurodyta teisės aktuose, kad loterijų rengimo ir organizavimo veiklos kontrolė turi būti reali, o ne menama. Kitaip tariant, licencijuojama loterijų rengimo ir organizavimo veikla turi būti itin detaliai sureguliuota ir jos kontrolė turi būti itin efektyvi. Loterijų rengimo ir organizavimo veikla patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, kur verslo subjektas (loterijų organizatorius) gali „judėti“ tik jam nustatytose elgesio ribose ir tik atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms veiksmingai, o ne menamai kontroliuojant tokio verslo subjekto veiklą.
19. Loterijų įstatymo nuostatomis konkrečių loterijų rengimo ir organizavimo tvarka nėra reguliuojama – ši veikla yra sureguliuojama pačių loterijų organizatorių patvirtintomis, bet su Tarnyba suderintomis taisyklėmis (Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata, aiškinant ją Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, kad Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga, 24 straipsnio 3 punkto, kad Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų, nuostatų kontekste, reiškia, jog Tarnyba negali derinti tokių taisyklių, kurių ji negalės tinkamai, o ne menamai, kontroliuoti: priešingu atveju suderintos taisyklės neatitiktų Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, pagal kurią taisyklės turi užtikrinti Tarnybos galimybę realiai kontroliuoti loterijų organizavimą, bei 24 straipsnio 3 punkto, pagal kurį taisyklės turi nustatyti tokį reguliavimą, kad Tarnyba realiai galėtų įgyvendinti loterijų organizatorių veiklos kontrolę, reikalavimų.
20. Teismas konstatavo, jog tiek loterijos organizatoriaus veiksmai, tiek priimamos internetinių loterijų taisyklės negali prieštarauti Loterijų įstatymui, pažeisti išduotos licencijos ribų ar plečiamai įtvirtinti nuostatas sričių, kurios nėra sureglamentuotos teisės aktų, atsižvelgiant į minėtą teisės principą „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Bendrovės veiksmai, nustatant bandomuosius lošimus bei sudarant galimybę žaidėjo sąskaitą papildyti per „Perlo“ terminalą, pripažintini kaip neatitinkantys Loterijų įstatymo nuostatų.
21. Teismas nesutiko su pareiškėjos nuomone, kad atsakovas nepagrįstai priskyrė loterijas prie didžiųjų momentinių internetinio ryšio loterijų rūšies, nes savo esme, požymiais, veikimo principais, azartiškumo ir atraktyvumo prasme šie žaidimai labiau yra panašūs ne į loterijas, o į azartinius lošimus, reglamentuojamus Azartinių lošimų įstatymo. Teisėjų kolegija vertino, kad skundžiami įsakymai, kuriais buvo suderintos Loterijų taisyklės, yra priimti Loterijų įstatymo pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo analizuoti šių Loterijų taisyklių atitikties Azartinių lošimų įstatymo nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šioje byloje iš dalies tenkinęs Tarnybos ir Bendrovės apeliacinius skundus bei panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir perdavęs bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, 2019 m. kovo 13 d. nutartimi įpareigojo pirmosios instancijos teismą įvertinti Įsakymais patvirtintų Loterijų taisyklių atitiktį būtent Loterijų įstatymo reikalavimams.
III.
22. Atsakovas Tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
23. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. Loterijų įstatymo 25 straipsnyje nustatytos Priežiūros ir kontrolės institucijų teisės. Tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, vadovaujantis Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, suteikta teisė nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Loterijų įstatymas nustato Tarnybos diskreciją priimant sprendimus dėl Loterijų taisyklių suderinimo, o būtent, dėl loterijų priskyrimo konkrečiai loterijų rūšiai. Šia diskrecija Tarnyba pasinaudojo tvirtindama Loterijų taisykles. Tarnybos direktorius, priimdamas skundžiamus įsakymus ir suderindamas Loterijų taisykles, veikė vadovaudamasis Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teise nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nuostatų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Kadangi Bendrovės nurodytos loterijos turėjo tiek momentinės (Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tiek internetinio ryšio (Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas) loterijos požymių, Tarnyba pagrįstai Loterijas priskyrė momentinių internetinio ryšio loterijų rūšiai.
23.2. Sistemiškai aiškinant Loterijų įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad loterijų organizavimo tvarką nustato ne tik Loterijų įstatymas, bet ir su Tarnyba suderintų Loterijos taisyklių nuostatos. Taigi, vadovaujantis Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, Loterijų taisykles vienašališkai rengia loterijų organizatoriai, o Tarnyba turi teisę tik jas suderinti arba ne. Loterijų taisyklių 8.2 papunktyje numatyta, kad: „Bilietai platinami internetinio ryšio pagalba. Žaidėjas už dalyvavimą Loterijoje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas“. Todėl, vadovaujantis suderintomis Loterijų taisyklėmis, žaidėjo sąskaita gali būti papildoma tik naudojantis telekomunikacinėmis kredito įstaigų paslaugų sistemomis, kas akivaizdžiai rodo, jog žaidėjas už dalyvavimą Loterijose į loterijų organizatoriaus internetinėje svetainėje atidarytą internetinę žaidėjo sąskaitą pinigines lėšas perveda būtent per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad toks atsiskaitymo būdas prieštarauja Loterijų įstatymo nuostatoms.
23.3. Tarnyba taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad Loterijų taisyklių bendrosios dalies 10.8 papunktis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Loterijų taisyklių 10.8 papunktyje nustatytos sąlygos, kokiu atveju žaidėjo sąskaitos lėšos lieka Bendrovės nuosavybe, t. y. tik tuo atveju, kai dėl kokių nors priežasčių šių lėšų neįmanoma pervesti į žaidėjo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą. Taigi, minėtas Loterijų taisyklių papunktis, Tarnybos nuomone, neprieštarauja nuosavybės neliečiamo principui, kadangi piniginės lėšos nėra Bendrovės nusavinamos, jos lieka Bendrovės nuosavybe tuo atveju, jei žaidėjas per nustatytą protingą terminą neatsiima jam priklausančių lėšų ir nėra galimybės žaidėjui priklausančių lėšų pervesti į žaidėjo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.
23.4. Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, kad momentinės loterijos bilieto kaina yra fiksuota, nedraudžia loterijų organizatoriui Loterijos taisyklėse nustatyti kelias fiksuotas loterijos bilietų kainas, iš kurių žaidėjas gali rinktis dalyvaujant momentinėje loterijoje. Atsižvelgiant į tai, Loterijų taisyklėse yra nustatytos kelios fiksuotos loterijos bilietų kainos, iš kurių žaidėjas, perkantis loterijos bilietą, atitinkamai pasirenka. Atsakovas, atsižvelgdamas į Loterijų taisyklių specialiosios dalies 2.3, 4.1, 4.2 papunkčius, paaiškina, jog žaidėjas, rinkdamasis vieną iš loterijų organizatorius nustatytų fiksuotų loterijų bilietų kainų, visu pirma pasirenka bilietų seriją su atskiru laimėjimų fondu, kurioje ketinama žaisti. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad žaidėjas be apribojimų gali rinktis bilieto kainą, kas yra draudžiama pagal Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
23.5. Pareiškėjas Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų laimėjimų išmokėjimo momentą klaidingai sieja su laimėjimų įskaitymu į žaidėjo susikurtą žaidėjo sąskaitą. Sistemiškai aiškinant Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, jog loterijų organizatorius laimėjimus gali išmokėti trimis būdais: išrašant banko čekį, pervedant į laimėjusio asmens nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje bei grynaisiais pinigais. Vadovaujantis Loterijų taisyklių 10.2 papunkčiu, žaidėjui, pateikusiam Bendrovei paraišką raštu, laimėjimai iki 1 500 Eur yra išmokami grynaisiais pinigais, taip įgyvendinant Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, loterijų organizatorius, vadovaudamasis Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 16 punktu, turi teisę nusistatyti laimėjimų atsiėmimo tvarką. Loterijų taisyklių 10.2 papunktyje numatyta nuostata neprieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies reikalavimams, kadangi Loterijų įstatymas neįpareigoja loterijų organizatoriaus išmokėti neegzistuojančio arba jau atsiimto laimėjimo.
23.6. Teismas, konstatavęs, kad nemokama žaidimo išbandymo galimybė ir atsiskaitymas už dalyvavimą Loterijose yra tiesiogiai susiję su pačiais žaidimais (Loterijomis), kuriuos reglamentuojančios Loterijų taisyklės yra suderintos skundžiamais įsakymais, nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalis), nes suderintose Loterijų taisyklėse nėra nuostatų, nustatančių, kad loterijų organizatorius turi teisę žaidėjams siūlyti nemokamai pabandyti žaisti loterijose bei nuostatų, nustatančių, kad žaidėjo sąskaitą galima pasipildyti per „Perlo“ terminalus.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
24.1. Byloje nėra ginčo dėl to, ar prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą turėjo nustatyti patį viešojo intereso buvimo faktą.
24.2. Teismas ignoravo byloje ne kartą tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens išsakytą argumentą, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus ir suderindamas išvardintų loterijų taisykles, veikė remdamasis Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teise, t. y. savo teise nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Prieš priimdamas sprendimą dėl to, ar atsakovas suderindamas Loterijos taisykles ir priskirdamas trečiojo suinteresuoto asmens sugalvotą ir aprašytą žaidimą momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, teismas turėjo įvertinti, ar atsakovui įstatymais yra suteikta teisė nukrypti nuo Loterijos įstatymo 3 straipsnyje aprašytų loterijų požymių ar jis privalo atsisakyti suderinti Loterijos taisykles, jei jose yra bent koks neatitikimas konkretiems loterijos rūšiai priskirtiems požymiams.
24.3. Teismas pateikia lingvistinį ir sisteminį Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto išaiškinimą, pagal kurį žaidėjas gali įsigyti momentinės loterijos bilietą tik už nuo loterijos organizatoriaus ar žaidėjo valios nepriklausančią, nekintančią ir fiksuotą kainą, tačiau pagal tokį išaiškinimą tampa neaišku, kas gali nustatyti loterijos bilieto kainą, jeigu kaina nepriklauso nei nuo organizatoriaus, nei nuo žaidėjo valios. Teismo pateiktas išaiškinimas prieštarauja Loterijų įstatymo 19 straipsnio nuostatoms, pagal kurias loterijos taisyklėse, kurias parengia ir pateikia tvirtinti Tarnybai loterijų organizatorius, turi būti nurodyta bilieto kaina.
24.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamų loterijų žaidėjai loterijoje dalyvauti reikiamą informaciją į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduoda per internetinį ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje, t. y. šie žaidimai turi pirmąjį Loterijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą internetinio ryšio loterijos požymį. Tai, kad šie žaidimai stokoja antrojo požymio – atsiskaitymo per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, negali būti kliūtimi priskirti šiuos žaidimus internetinio ryšio loterijų rūšiai. Teismas turėjo vertinti, ar Tarnybos suderintose taisyklėse nustatyti atsiskaitymo už platinamus loterijos bilietus būdai atitinka eksplicitinius Loterijų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus.
24.5. Teismas pasisakė, kad jam nekyla abejonių, jog Taisyklių 10.8 papunktis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam fundamentaliam nuosavybės neliečiamumo principui, tačiau teismas nevertino Taisyklių 10.7 papunktyje nustatytos sąlygos, kurioje aiškiai nustatyta, kad loterijos organizatorius, uždaręs žaidėjo paskyrą, turi pervesti visas sąskaitoje esančias lėšas į tą sąskaitą, kurią žaidėjas nurodė paskyros registracijos formoje. Teismas taip pat nevertino Taisyklių 7.2 papunkčio, kad pats žaidėjas turi rūpintis, kad visi, tame tarpe jo sąskaitos, per kurią galima vykdyti atsiskaitymą su žaidėju, duomenys, būtų nurodyti teisingai. Kiekvienas žaidėjas, pirkdamas loterijos bilietą, kartu sutinka ir su tos loterijos taisyklėmis, kuriose yra įtvirtintos jo teisės ir pareigos, bei loterijos organizatoriaus teisės ir pareigos. Apsispręsti pirkti loterijos bilietą ar ne žaidėjai turi visišką laisvę, o tai tuo pačiu reiškia, kad sutartį sudaro laisva valia. Teigti, kad loterijos organizatorius veikia prieš Konstituciją, nusavina žaidėjų nuosavybę, nėra jokio pagrindo.
24.6. Loterijos įstatymas aiškiai nustato, kad ne visi laimėjimai išmokami žaidėjams grynaisiais pinigais, o tik tie, dėl kurių tokios išmokėjimo formos žaidėjas pateikia prašymą. Tačiau tarp laimėjimo, žaidėjo prašymo pateikimo ir jo įvykdymo objektyviai praeina tam tikras laiko tarpas. Per šį laikotarpį žaidėjas gali toliau naudotis savo paskyroje esančiomis lėšomis, tarp kurių yra ir jo laimėtų laimėjimų lėšos. Jeigu žaidėjas prašo organizatoriaus išmokėti jam laimėjimą, o tokios sumos jau nebėra jo žaidėjo paskyros sąskaitoje, nes pats žaidėjas ją panaudojo bilietų pirkimui arba pervedė ją į savo kredito įstaigos sąskaitą, toks prašymas nėra įvykdomas ir žaidėjui pateikiamas atsakymas, kodėl jo prašymas nėra įvykdomas.
24.7. Nesutinka su teismo išvada, kad nemokama žaidimo išbandymo galimybė prieštarauja Loterijų įstatymui, nes šiame įstatyme nėra reglamentuoti tokie žaidimai. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas nevertino jo argumentų, kad ginčijamose Loterijų taisyklėse iš viso nėra nustatyta nemokamų žaidimo bandymų. Teismas taip pat nevertino argumento, kad šiuos žaidimus organizuoja loterijos bilietus pagal sutartį su organizatoriumi platinanti bendrovė.
24.8. Teismas taip pat įvertino tai, kad žaidėjų atsiskaitymas už dalyvavimą loterijoje „Perlo“ terminalą prieštarauja Loterijų įstatymui, tačiau nenurodė, kokią konkrečią įstatymo nuostatą pažeidžią toks atsiskaitymo būdas ir plačiau neargumentavo savo sprendimo, o tik apsiribojo prokuroro išdėstytų teiginių atkartojimu.
25. Pareiškėjas teismui pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
25.1. Bendrovės keliamos abejonės dėl viešojo intereso yra visiškai nepagrįstos. Pagal Loterijų įstatymo nuostatas loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla, todėl jau vien tai įrodo, kad ši veikla yra itin reikšminga visai visuomenei, nes ja užsiimti galima tik gavus valstybės ar savivaldybių institucijų leidimą. Prokuroro prašyme yra nurodyti ne tik imperatyvių Loterijų įstatymo nuostatų pažeidimai, bet ir pagrindžiamos labai ryškios Loterijų sąsajos su azartiniais lošimais. Aplinkybė, kad prokuroras kreipėsi į teismą išnagrinėjęs Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos skundą, nesuponuoja išvados, jog ginamas privatus interesas.
25.2. Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta Tarnybos diskrecijos teisė dėl žaidimo priskyrimo loterijos rūšiai nėra kvestionuojama, tačiau tiek prokuroro prašyme, tiek teismo sprendime yra akcentuojami konkretūs Lošimų įstatymo imperatyvių reikalavimų pažeidimai. Tarnyba turi diskrecijos teisę nustatyti loterijos rūšį, tačiau tai padarius, konkrečios loterijos taisyklės negali prieštarauti konkrečioms Loterijų įstatymo nuostatoms, taikomoms tai konkrečiai loterijos rūšiai.
25.3. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl fiksuotos kainos skirtingo traktavimo yra visiškai nepagrįsti. Fiksuotos kainos esmė yra kainos pasirinkimo galimybė žaidėjui eliminavimas, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Skundžiamais įsakymais suderintos Loterijų taisyklės buvo priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad momentinės loterijos bilieto kaina visais atvejais privalo būti fiksuota, todėl galima daryti išvadą, kad organizuojant momentinę loteriją, bet kokiu atveju žaidėjui turi būti suteikiama galimybė įsigyti konkrečios loterijos bilietą nuo organizatoriaus ar žaidėjo valios nepriklausančia, nekintančia ir fiksuota kaina.
25.4. Pagal Loterijų taisykles, asmuo, norintis dalyvauti loterijoje, privalo atidaryti žaidėjo sąskaitą bei pervesti į bendrovės arba platintojo kredito įstaigos sąskaitą pasirinktą pinigų sumą (Loterijų taisyklių bendrosios dalies 7 punktas), t. y. už perkamą bilietą asmuo negali susimokėti tiesiogiai iš savo kredito įstaigos sąskaitos. Žaidėjas negali tiesiogiai pervesti pinigų į Bendrovės ar platintojo kredito įstaigos sąskaitą už perkamą loterijos bilietą, nes: 1) jis privalo atsidaryti žaidėjo sąskaitą ir tik tada įgyja galimybę pervesti pinigus į minėtą sąskaitą, tačiau tai nėra atsiskaitymas už perkamą loterijos bilietą arba už dalyvavimą loterijoje; 2) pervesti pinigai nėra iškart panaudojami atsiskaitymui už dalyvavimą loterijoje, nes šiais pinigais žaidėjas gali disponuoti tik per žaidėjo sąskaitą, t. y. be žaidėjo sąskaitos jokia apmokėjimo už perkamą loterijos bilietą operacija yra negalima. Taip pat atkreipia dėmesį, kad žaidėjas gali į Bendrovės ar platintojo kredito įstaigos sąskaitą pervestų pinigų nepanaudoti mokėjimui už loterijos bilietus ir tokiu atveju Bendrovė gali laisvai disponuoti jos sąskaitoje esančiomis lėšomis, kurių ji neuždirbo. Loterijos taisyklėse (bendrosios dalies 10 punktas) įtvirtintas žaidėjo institutas prieštarauja ne tik Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3dalies 4 punkto nuostatoms, nes naudojamos ne tik kaip atsiskaitymo už loterijos bilietus priemonė, eliminuojanti žaidėjo galimybę atsiskaityti už perkamus loterijos bilietus iš savo kredito įstaigos sąskaitos, bet pagal Loterijos taisyklių nuostatas sudaro sąlygas nepagrįstai užvaldyti žaidėjo sąskaitoje esančias lėšas, t. y. kėsintis į žaidėjo nuosavybę, kas vertintina kaip Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas.
25.5. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl Loterijų laimėjimų atsiėmimo teisėtumo yra nepagrįsti. Laimėjimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piniginiai laimėjimai, viršijantys 1 500 Eur, išmokami tik išrašant banko čekį arba pervedami į laimėjusio asmens nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje. Piniginiai laimėjimai, neviršijantys 1 500 Eur, laimėjusio asmens prašymu turi būti išmokami grynaisiais pinigais, t. y. įstatyme įtvirtinta imperatyvi ir besąlyginė nuostata dėl laimėjimų iki 1 500 Eur išmokėjimo tvarkos ir jokios taisyklės jos pakeisti negali. Loterijų taisyklėse nustatyta laimėjimų išmokėjimų tvarka prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, nes: 1) žaidėjui laimėjusiam iki 1 000 Eur nėra suteikiama galimybė iki laimėjimo įskaitymo į žaidėjo sąskaitą pateikti prašymą atsiimti laimėjimą grynaisiais pinigais, nes laimėjimas automatiškai pridedamas prie turimų lėšų; 2) žaidėjui, kuriam laimėjimas iki 1 000 Eur buvo automatiškai įskaitytas į žaidėjo sąskaitą, laimėjimas gali būti išmokėtas grynais pinigais, bet tik su sąlyga, kad žaidėjo sąskaitoje bus laimėjimo dydžio suma, nors Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas laimėjusio asmens prašymu visais atvejais išmokėti laimėjimą grynaisiais pinigais; 3) Loterijų įstatyme nenumatytas laimėjimų išmokėjimo būdas, kai laimėjimai įskaitomi į žaidėjo sąskaitą loterijos organizatoriaus svetainėje.
25.6. Teismo sprendimo nurodyti Loterijų įstatymo pažeidimai, susiję su loterijų funkcionalumais, nenurodytais Loterijų taisyklėse, nesuponuoja teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pažymėtina, kad bandomieji žaidimai yra žaidimo funkcionalumas ir loterijų organizavimui taikomas viešosios teisės nuostatos ir galioja teismo principas, kad „visas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Loterijų įstatyme nėra nustatyta, kad loterijų organizatoriai gali (turi teisę) organizuoti bandomuosius lošimus internetinių loterijų atveju.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymų Nr. DI-167 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Pinigų griūtis“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“, Nr. DI-168 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „X&O“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“, Nr. DI-169 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Lobių įlanka“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“, Nr. DI-170 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Lobių sala“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“, Nr. DI-171 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Burtininko kambarys“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“, Nr. DI-173 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Deimantai“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“ ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymų Nr. DI-320 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Aukso puodynė“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“, Nr. DI-321 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Septintam danguj“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“, Nr. DI-322 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Grynas auksas“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“, Nr. DI-323 „Dėl UAB „Lietloto“ didžiosios loterijos „Pinigų galia“ taisyklių suderinimo ir šios loterijos priskyrimo momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai“ teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Skundžiamais įsakymais, vadovaudamasi Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi ir 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsižvelgdama į atitinkamas Tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus išvadas, Tarnyba: 1) nustatė, kad Loterijų taisyklės neprieštarauja Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimams ir kad jos atitinka momentinės internetinio ryšio loterijos požymius; 2) suderino Loterijų taisykles; 3) priskyrė Loterijas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai.
28. Pirmosios instancijos teismas prokuroro pareiškimą tenkino ir skundžiamus įsakymus panaikino. Tarnyba ir Bendrovė padavė apeliacinius skundus, kuriuose su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.
29. Pirmiausiai apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta Bendrovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė viešojo intereso buvimo fakto. Šie teiginiai prieštarauja skundžiamo teismo sprendimo turiniui, kuriame teismas pakankamai išsamiai išdėstė motyvus ne tik dėl prokuroro teisės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, bet ir ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) nustatė viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes (taip pat žr. nutarties 8 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla, kuri turi atitikti Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų imperatyvius reikalavimus, o šių nuostatų pažeidinėjimas gali turėti įtakos visuomenei ar jos didelei daliai neigiamas pasekmes sveikatos, saugumo ar socialinės gerovės ir viešosios tvarkos atžvilgiu.
30. Atsižvelgdama į tai, kad skundžiami įsakymai priimti įgyvendinant Loterijų įstatymą, o Bendrovės pateiktos Loterijų taisyklės vertintos jų atitikimo paminėto įstatymo nuostatoms, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai (žr. nutarties 21 p.), sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo analizuoti Loterijų taisyklių atitikties Azartinių lošimų įstatymo nuostatoms.
31. Apeliantai, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste netinkamai įvertino Tarnybos kompetencijos ribas. Tarnyba nurodo, kad ji veikė vadovaudamasi Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teise nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nuostatų požymių̨ arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Tarnybos teigimu, kadangi Loterijos turėjo tiek momentinės (Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tiek internetinio ryšio (Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas) loterijos požymių, Tarnyba skundžiamais įsakymais šias loterijas pagrįstai priskyrė momentinių internetinio ryšio loterijų rūšiai. Bendrovė teigia, kad Tarnybai įstatymais yra suteikta teisė nukrypti nuo Loterijos įstatymo 3 straipsnyje aprašytų loterijų požymių.
32. Tarnybos kompetencija, susijusi su didžiųjų loterijų taisyklių derinimu ir nustatymu, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius, įtvirtinta Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriais vadovavosi Tarnyba priimdama skundžiamus įsakymus. Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Tarnyba. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pagal kurį priežiūros ir kontrolės institucijos, atlikdamos joms pavestas užduotis, turi teisę nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Aiškindamas Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą LVAT yra konstatavęs, kad minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta atsakovo teisė priskirti loteriją atitinkamai rūšiai netgi tuo atveju, kai loterija atitinka kelioms rūšims būdingus požymius, o tai daryti Komisija (šiuo metu – Taryba) turėtų neatsiejamai nuo Loterijų įstatyme įtvirtinto pagrindinio jos uždavinio organizuoti loterijų organizavimą taip, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių ir jų teisių apsauga (žr. LVAT 2012 m. liepos 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2339/2012).
33. Paminėtą teisinį reguliavimą ir LVAT praktiką apibendrinant nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad: 1) loterijos organizatoriaus prašymu Tarnyba privalo įvertinti, ar loterijos organizatoriaus patvirtintos didžiųjų loterijų taisyklės neprieštarauja Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimams, ir tokių prieštaravimų nenustačiusi šias taisykles suderinti; 2) tais atvejais, kai, be kita ko, derindama loterijos organizatoriaus patvirtintas didžiųjų loterijų taisykles, Tarnyba nustato, kad konkretus loterijos žaidimas neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius, ji turi teisę nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti loterijos žaidimą; 3) nustatydama, kokiai loterijų rūšiai priskirti konkretų loterijos žaidimą, Tarnyba privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintas Loterijų įstatyme įtvirtintas pagrindinis uždavinys – organizuoti loterijų organizavimą taip, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių teisių apsauga.
34. Iš skundžiamų įsakymų turinio matyti, kad Tarnyba šiais įsakymais Loterijų taisykles suderino ir Loterijas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai priskyrė, konstatavusi, kad Loterijų taisyklės neprieštarauja Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimams. Atsižvelgiant į tai ir į nutarties 32–33 punktuose pateiktus argumentus, siekiant įvertinti, ar nagrinėjamu atveju Tarnybos priimti skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, pirmiausiai būtina nustatyti, ar Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Loterijų taisyklės neprieštarauja Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimams.
35. Iš prokuroro pareiškimo matyti, kad, jo nuomone, Loterijos įstatymui, inter alia (be kita ko) šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatai, pagal kurią, organizuojant internetinio ryšio loterijas gali būti taikoma loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologija, o žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, prieštarauja Loterijų taisyklių nuostatos, pagal kurias, siekdamas dalyvauti konkrečioje loterijoje, žaidėjas privalo atsidaryti Bendrovės ar platintojo tvarkomą sąskaitą, į kurią įnešami pinigai ir per kurią vyksta bilietų pirkimas, pervedami loterijos laimėjimai.
36. Šių argumentų kontekste paminėtina, jog Loterijų įstatymo, kurio paskirtis – užtikrinti loterijų organizatorių įsipareigojimų žaidėjams vykdymą ir žaidėjų ir loterijų organizatorių teisių apsaugą (1 str. 1 d. 1, 2 p.), 2 straipsnyje įtvirtinta, kad: loterija – žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus (3 d.); Loterijos bilietas – dokumentas arba identifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse, tik pateikus loterijos bilietą, išmokamas arba išduodamas laimėjimas (4 d.); žaidėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą (2 str. 9 d.).
37. Teisėjų kolegija nutarties 36 punkte pacituotas Loterijų įstatymo nuostatas aiškindama sistemiškai, inter alia atsižvelgdama į visuminį šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad fizinių asmenų dalyvavimą loterijoje (t. y. žaidimą pagal nustatytas taisykles) apsprendžia bilieto turėjimas. Kitaip tariant, tik loterijos bilietą įsigijęs fizinis asmuo gali būti pripažįstamas loterijos žaidėju Loterijų įstatymo prasme. Todėl didžiųjų loterijų taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu jokia forma negali būti nustatytos pareigos tokiame loterijos žaidime nedalyvaujančiam fiziniam asmeniui. Tokiose taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu negali būti sudarytos prielaidos vieną kartą loterijos žaidime sudalyvavusiam fiziniam asmeniui likti priklausomu nuo loterijos žaidimo organizatoriaus ir (arba) kitų asmenų (t. y. asmenų sutarčių su loterijų organizatoriumi pagrindais dalyvaujančių loterijos žaidimo organizavimo procese), kai žaidimas pasibaigia. Taip pat didžiųjų loterijų taisyklėse negali būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį dalyvavimas konkrečiame loterijos žaidime būtų tiesiogiai susijęs su dalyvavimu kitame to paties loterijų organizatoriaus organizuojamame loterijos žaidime (t. y. ne tame, kuriam reglamentuoti skirtos konkrečios didžiųjų loterijų taisyklės). Atitinkamai didžiųjų loterijų taisyklėse nustatytas teisinis reglamentavimas, kuriuo paminėtų draudimų nepaisoma, negali būti pripažįstamas atitinkančiu Loterijų įstatymą.
38. Atsižvelgdama į tai, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią internetinio ryšio loterijos (t. y. loterija, kai joje dalyvauti reikiama informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama per internetinį ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje) atveju žaidėjas už dalyvavimą joje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, negali būti aiškinama, kaip suteikianti galimybę loterijos organizatoriui taikyti tokią loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją, kurią taikant, būtų sudarytos prielaidos: nustatyti pareigas tokiame loterijos žaidime nedalyvaujančiam fiziniam asmeniui; arba vieną kartą loterijos žaidime sudalyvavusiam fiziniam asmeniui likti priklausomu nuo loterijos žaidimo organizatoriaus ir (arba) kitų asmenų (t. y. asmenų sutarčių su loterijų organizatoriumi pagrindais dalyvaujančių loterijos žaidimo organizavimo procese) pasibaigus žaidimui; arba dalyvavimą konkrečiame loterijos žaidime tiesiogiai susieti su dalyvavimu kitame to paties loterijų organizatoriaus organizuojamame loterijos žaidime.
39. Skundžiamais įsakymais patvirtintose Loterijų taisyklėse (I t., b. l. 68–140, 174–190; II t. b. l. 1–93), be kita ko, nustatyta: „Interneto svetainė – Bendrovės interneto svetainė www.lietloto.lt arba loterijos bilietų Platintojo [t. y. bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ar ūkio subjektas, kuriam Bendrovė pagal sutartį yra suteikusi teisę platinti Bilietus (2.1.13 p.)], su kuriuo Bendrovė yra sudariusi bilietų platinimo sutartį, administruojama interneto svetainė, kurioje Žaidėjams sudaroma galimybė nusipirkti loterijos Bilietus“ (2.1.7 p.); „Žaidėjas – fizinis asmuo, kuris dalyvauja Loterijoje, t. y. įsigijęs Loterijos Bilietą“ (2.1.18 p.); „Žaidėjo sąskaita – Bendrovės arba Platintojo tvarkoma informacijos rinkmena, kurioje kaupiami duomenys apie Žaidėją, perkantį Bilietus internetu, ir jo veiksmų bei žaidimo informacija, tame tarpe: Žaidėją identifikuojantys duomenys bei apskaitoma Žaidėjui priklausanti pinigų suma, kurią sudaro suma, Žaidėjo pervesta į Bendrovės arba Platintojo kredito įstaigos sąskaitą, pridėjus laimėjimų sumas, laimėtas šioje Loterijoje ir kitose loterijose, atėmus pinigų sumas, panaudotas šios loterijos Bilietų kainai ir kitų internetinių loterijų bilietų kainai sumokėti, mokėjimo operacijų kaštams padengti bei sumas, pervestas Žaidėjo prašymu į jo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą“ (2.1.19 p.); „Kiekvienam Žaidėjui po sėkmingos registracijos <...> atidaroma Žaidėjo sąskaita. Žaidėjas įgyja teisę dalyvauti Loterijoje bei disponuoti savo Žaidėjo sąskaitose esančiomis lėšomis po registracijos, kai perveda į Bendrovės arba Platintojo kredito įstaigos sąskaitą pasirinktą pinigų sumą. Žaidėjas gali dalyvauti Loterijoje, kai jo Žaidėjo sąskaitoje esanti pinigų suma yra ne mažesnė, nei vieno Bilieto kaina“ (Loterijų taisyklių 7.1 p.); „Žaidėjas, norėdamas atsiimti visas ar dalį Lėšų iš Žaidėjo sąskaitos, gali tai atlikti Interneto svetainėje, užpildydamas specialią, tam skirtą formą ir nurodydamas joje savo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią prašomos lėšos turi būti pervestos“ (7.4 p.); „Žaidėjas, norintis įsigyti Loterijos Bilietą, turi turėti pakankamą lėšų kiekį savo Žaidėjo sąskaitoje, Žaidėjui nupirkus Bilietą ar Bilietus jų kaina automatiškai nuskaitoma nuo Žaidėjo sąskaitos“ (8.3 p.).
40. Nutarties 39 punkte paminėtas Loterijų taisyklių nuostatas, įvertinus kitų skundžiamais įsakymais patvirtintų Loterijų taisyklių nuostatų ir nutarties 37, 38 punktuose pateikto Loterijų įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste, konstatuotina, kad pagal šiose taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą „Bendrovė“ ir „Platintojas“ „Žaidėjo sąskaitoje“ administruoja „Žaidėjui“ priklausančią, tačiau dėl Loterijos taisyklių nuostatų „Bendrovės“ arba „Platintojo“ kredito įstaigos sąskaitoje esančią, pinigų sumą net ir tais atvejais, kai „Žaidėjas“ nėra įsigijęs konkretaus loterijos žaidimo bilieto (taigi nedalyvauja konkrečiame loterijos žaidime). Tokiu būdu vieną kartą loterijos žaidime sudalyvavęs asmuo, net ir pasibaigus konkrečiam žaidimui, lieka priklausomas nuo „Bendrovės“ arba „Platintojo“. Taip pat konstatuotina, kad Loterijų taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį „Bendrovės“ arba „Platintojo“ administruojama „Žaidėjo sąskaita“ ir kredito įstaigos sąskaitoje esanti pinigų suma yra (gali būti) naudojama kituose „Bendrovės“ administruojamuose loterijos žaidimuose (t. y. ne tame loterijos žaidime, kuriam reglamentuoti skirtos konkrečios didžiųjų loterijų taisyklės), o tai reiškia, kad Loterijų taisyklėse dalyvavimas konkrečiame loterijos žaidime yra tiesiogiai susijęs su dalyvavimu kituose to paties loterijų organizatoriaus organizuojamose loterijų žaidimuose.
41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymui, inter alia šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Tarnyba skundžiamais įsakymais nepagrįstai nustatė, kad Loterijų taisyklės neprieštarauja Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimams, nepagrįstai šias taisyklės suderino ir jomis reglamentuotas Loterijas priskyrė momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Dėl to skundžiami sprendimai yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti. Tai konstatavus kiti proceso dalyvių argumentai dėl skundžiamų sprendimų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, nors ir kitais motyvais, konstatuoja, kad teismas ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Tarnybos ir Bendrovės apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Euloto“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lietloto“) apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.