VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS PATIRTŲ GINČO NAGRINĖJIMO IŠLAIDŲ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2022  m. sausio 19 d. Nr. 1-20

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“, 431 ir 432 punktais:

1. T v i r t i n u Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patirtų ginčo nagrinėjimo išlaidų dydžio nustatymo metodiką (pridedama).

2. Į p a r e i g o  j u Vidaus administravimo skyriaus vyriausiąją specialistę Liliją Širvienę kasmet apskaičiuoti einamųjų metų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patirtų ginčo nagrinėjimo išlaidų dydį ir iki einamųjų metų sausio 10 d. pateikti jį direktoriui tvirtinti .

 

 

 

Kancleris,

pavaduojantis Valstybinės vartotojų teisių

apsaugos tarnybos direktorių                                                                             Edvinas Pabrinkis

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos

tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio

19 d. įsakymu Nr. 1-20

 

 

VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS PATIRTŲ GINČO NAGRINĖJIMO IŠLAIDŲ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA

 

 

1Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patirtų ginčo nagrinėjimo išlaidų dydžio nustatymo metodika (toliau – metodika) įtvirtina kriterijus ir tvarką, kuria vadovaujantis nustatomas išlaidų, patirtų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ne teismo tvarka nagrinėjant vartojimo ginčą, dydis.

2. Atitinkamų kalendorinių metų vartojimo ginčų nagrinėjimo išlaidos nustatomos atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas.

3. Nustatant vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų atlikimo vidutinių sąnaudų dydį, atsižvelgiama į:

3.1. žodinio vartojimo ginčo nagrinėjimo posėdžio (kai toks ginčas nagrinėjamas žodinės procedūros tvarka) vidutines sąnaudas;

3.2. prekės, dėl kurios nagrinėjamas vartojimo ginčas, ar paslaugos teikimo rezultato, dėl kurio nagrinėjamas vartojimo ginčas, apžiūra (kai taikoma) vidutines sąnaudas.

4. Šios metodikos 3 punkte nurodytos vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų vidutinės sąnaudos nustatomos remiantis praėjusių kalendorinių metų šių veiksmų atlikimo duomenimis – vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu ir veiksmų atlikimo vidutine trukme.

5. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų vidutinės sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:

(ŽPS + PAS)

 

VS – vartojimo ginčo vidutinės sąnaudos praėjusiais kalendoriniais metais;

ŽPS – žodinio vartojimo ginčo nagrinėjimo posėdžio (kai toks ginčas nagrinėjamas žodinės procedūros tvarka) vidutinės sąnaudos praėjusiais kalendoriniais metais;

PAS – prekės ar paslaugos teikimo rezultato, dėl kurių nagrinėjamas vartojimo ginčas, apžiūra vidutinės sąnaudos praėjusiais kalendoriniais metais.

 

6. Vartojimo ginčo nagrinėjimo posėdžio (kai toks ginčas nagrinėjamas žodinės procedūros tvarka) vidutinės sąnaudos (ŽPS) ir prekės ar paslaugos teikimo rezultato, dėl kurių nagrinėjamas vartojimo ginčas, apžiūra vidutinės sąnaudos (PAS) apskaičiuojamos pagal formules:

ŽPS=)

PAS =)

 

– vidutinis valandinis specialisto darbo užmokestis praėjusiais kalendoriniais metais;

– veiksmų atlikimo vidutinė trukmė praėjusiais kalendoriniais metais (val).