Administracinė byla Nr. A-409-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05001-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grožio chirurgija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. R4-6047(15.2.2-1312); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-5174; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką Nr. 03.2.1-LVPA-K- 807-01-0001.

2.  Pareiškėjas nurodė, kad iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog Bendrovės paraiška buvo atmesta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 4-346 patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ 03.3.2-LVPA-K-807 priemonės „Verslo klasteris LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 (toliau – ir Aprašas) 24.2 papunkčiu ir Aprašo 1 priedo 1.3 papunkčiu, kadangi verslo klasterį sudarančių savarankiškų verslo subjektų (MVĮ) skaičius netenkino Apraše nustatyto reikalavimo turėti ne mažiau kaip 5 projekto partnerių – Lietuvos ūkio subjektų – skaičių.

3.  Pažymėjo, kad šiame ginče aktualus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Aprašo bei Komisijos 2013 m. gruodžio 18 d. reglamento Nr. 1407/2013 (de minimis reglamentas) nuostatų aiškinimas ir taikymas. Aprašo 2 punkte nurodyta, kad jis parengtas pagal atitinkamus ES teisės aktus, taip pat ir pagal minėtą Reglamentą. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad jame vartojamos sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose. Įstatymo priede nurodyta, jog jis parengtas įgyvendinant 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių. Pareiškėjo nuomone, susijusios įmonės sąvoka (požymiai) pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktą turi būti aiškinama ES teisės kontekste. Minėto Reglamento prasme susijusios įmonės pirmiausia yra tos, kurios viena kitos teisiškai ir de facto (faktiškai) valdomos ir kontroliuojamos. Tokios įmonės ES Teisingumo Teismo praktikoje net laikomos viena įmone. Toks įmonių sąsajumo požymis Agentūros 2016 m. spalio 24 d. sprendimu nekonstatuotas.

4.  Nurodė, kad Reglamento paskirtis (Reglamento preambulės (4) punktas) – atrinkti tuos kriterijus, kurie atitiktų de minimis reglamento paskirtį, be to, nustatyti baigtinį ir aiškų tokių kriterijų sąrašą, kuris leistų dvi ar daugiau įmonių toje pačioje valstybėje ES narėje laikyti viena įmone. Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamas vienos įmonės apibrėžimas. Reglamento 2 straipsnio 2 dalies (c) papunktyje nurodyta, kad viena įmonė apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra tokios rūšies, kai pagal sutartį arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei lemiamą įtaką. Taigi nors Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto nuostatos turinys nėra identiškas Reglamento 2 straipsnio 2 dalies (c) papunkčio nuostatos turiniui, tačiau tiek Įstatymo nuostata, tiek ir šio Reglamento nuostata nėra pakankamai konkrečiai (aiškiai) apibrėžta, nes joje vartojama vertinamojo pobūdžio lemiamos įtakos įmonės veiklai kategorija. Mano, kad tiek Įstatymo, tiek Reglamento nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, turi būti atsižvelgiama į tuos tikslus, apie kuriuos kalbama Reglamento preambulės (4) punkte (t. y. apie būtinybę de minimis pagalbą riboti to paties subjekto (teisiškai ir de facto (faktiškai) kontroliuojamiems subjektams, jas laikant viena įmone).

5.  Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Agentūros ir Ministerijos pozicija, jog įmonė, kuri veikia pagal vienintelę civilinę paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su kita įmone, per se (pati savaime) laikytina su pastarąja susijusia, neatsižvelgiant į tai, ar iš tokios sutarties sudarymo, jos sąlygų bei vykdymo kyla teisinio ar de facto (faktiškai) vienos įmonės valdymo ar kontrolės galimybė, ar ne. Mano, kad tokia pozicija neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto nuostatos, taip pat nedera su Reglamento preambulės (4) punktu, 2 straipsnio 2 dalies (c) papunkčiu. Nesutinka, kad kiekvienas ūkio subjektas, kurio ūkinė ir komercinė veikla apsiriboja realiu paslaugų teikimu tik vienai kitai įmonei pagal su ja sudarytą paslaugų teikimo ar kitokią panašią civilinę sutartį ir gaunantis iš tokios veiklos pajamas, turi būti laikomas su kita įmone (paslaugų gavėju) susijusia įmone. Mano, kad vien tik vienos paslaugų sutarties turėjimas ir jos teisėtas ir realus vykdymas, kai tokias paslaugas teikiantis ūkio subjektas nėra kitos įmonės (paslaugų gavėjo) statytinis, kai paslaugų teikėjas nei pagal sutarties sąlygas, nei kitais sutarties vykdymą apibrėžiančiais veiksmais nėra paslaugų gavėjo nei teisiškai, nei de facto valdomas ar kontroliuojamas, nesudaro jokio pagrindo daryti išvadą, kad tokiu atveju yra Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkte apibrėžtas sutartinis ryšys dėl dviejų įmonių, dėl kurio nagrinėjamu atveju galėjo būti pagrįstai atmetama pareiškėjo paraiška.

6.  Pažymėjo, kad nei Agentūra, nei Ministerija nenustatė, jog pagal 2015 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį UAB „Nord Clinic“ būtų įgijusi galimybę primesti savo valią UAB „Right Solution“, būtų buvusi nustatyta šios įmonės veiklos (valdymo) kontrolės, priklausomybės nuo UAB „Nord Clinic“ faktai ar tarp jų būtų neleistinai (pažeidžiant sąžiningos konkurencijos taisykles) derinami veiksmai bei sprendimai šių ūkio subjektų veikloje. Mano, kad išvardytos priežastys leidžia daryti išvadą, kad Agentūros ir Ministerijos sprendimuose esantis Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto aiškinimas negali būti laikomas teisingu.

7.  Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjo partnerė UAB „Right Solution“ aktualiu laikotarpiu (2016 m. I pusmetį) turėjo galiojančias ir vykdomas tris sutartis: 2015 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Nord Clinic“, 2015 m. gruodžio 28 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su pareiškėju, ir 2016 m. sausio 11 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini). Už paslaugų teikimą nurodytu laikotarpiu pagal pirmąją sutartį UAB „Right Solution“ gavo 13 900 Eur pajamų, pagal antrąją – 10 700 Eur pajamų, pagal trečiąją – 5 200 Eur pajamų. Dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad UAB „Right Solution“ 2016 m. I pusmetį finansiškai buvo priklausoma be išimties nuo UAB „Nord Clinic“, nes pajamos iš nurodyto paslaugų gavėjo per 2016 m. I pusmetį sudarė mažiau nei 50 proc.

8.  Pareiškėjo teigimu, Agentūra padarė skubotą išvadą, kad UAB „Right Solution“ pajamos 2016 m. I pusmetį 100 proc. sudarė pajamas, gautas iš UAB „Nord Clinic“ (13 900 Eur), nesiaiškino, kodėl į UAB „Right Solution“ 2016 m. II ketv. finansinę atskaitomybę nebuvo įtrauktos (joje nebuvo apskaitytos) UAB „Right Solution“ pajamos už paslaugas, teiktas pagal nurodytas sutartis, ir taip nepašalino prieštaravimo, jeigu toks buvo, tarp 2016 m. II ketv. finansinės atskaitomybės duomenų ir duomenų pagal atsakovui papildomai pateiktus dokumentus. UAB „Right Solution“ su pareiškėju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2015 m. gruodžio 28 d. paslaugų teikimo sutartį pasirašė tik 2016 m. liepos 12 d. Remdamasi šiuo aktu UAB „Right Solution“ pareiškėjai 2016 m. liepos 12 d. išrašė 10 700 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 000015. UAB „Right Solution“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pagal 2016 m. sausio 11 d. paslaugų teikimo sutartį su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) pasirašė tik 2016 m. liepos 13 d. Remdamasi šiuo aktu UAB „Right Solution“ advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 13 d. išrašė 5 200 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 000016.

9.  Pareiškėjas sutiko, kad atliktų darbų aktai buvo priimti jau pasibaigus 2016 m. I pusmečiui, todėl UAB „Right Solution“ pajamos negalėjo būti atspindėtos UAB „Right Solution“ 2016 m. II ketv. finansinėje atskaitomybėje, tačiau mano, kad tokios pajamos laikytinos UAB „Right Solution“ 2016 m. I pusmečio pajamomis, remiantis Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-39 patvirtintu 10-uoju verslo apskaitos standartu „Pajamos“ (toliau – ir 10-asis VAS „Pajamos“), kuriame nustatyta, kad pajamos už paslaugas pripažįstamos tuo metu, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į tai, kada už jas gaunami pinigai.

10.  Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11.  Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Agentūroje 2016 m. liepos 21 d. buvo užregistruota UAB „Grožio chirurgija“ paraiška dėl projekto „UAB „Grožio chirurgija“ ir kitų klasterio narių įsitraukimo į tarptautines tinklų grandines, siekiant rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas“ finansavimo, jai  suteiktas unikalus numeris Nr. 03.2.1-LVP A-K-807-01-0001. Agentūra 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. R4-6047(15.2.2-1312) informavo pareiškėją apie sprendimą atmesti paraišką. Pareiškėja šį Agentūros sprendimą apskundė Ministerijai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Ministerija 2016 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. (40.1-12)-3-5174 konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, ir priėmė sprendimą negrąžinti paraiškos vertinti pakartotinai.

12.  Pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2004 m. balandžio 29 d. byloje C-91/01 priėmė sprendimą, kuriame sutiko su Europos Komisijos pozicija, jog siekiant nustatyti, ar įmonės nėra faktiškai susijusios, šalia teisinių ryšių būtina nagrinėti ir ekonominius, finansinius bei organizacinius ryšius. Europos Sąjungos institucijų ir organų priimtų komunikatų komisijos suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijos tarp įmonių kontrolės 30 pastraipoje nurodoma, kad „kontrolę taip pat galima įsigyti kitomis priemonėmis. Kontrolės įsigijimą gali lemti vien tik ekonominiai santykiai. Išimtinėmis aplinkybėmis dėl ekonominės priklausomybės kontrolė gali būti įsigyta de facto, jei, pvz. su tiekėjais ar klientais sudaromos labai svarbios ilgalaikės tiekimo sutartys arba suteikiami kreditai, kurie kartu su struktūriniais ryšiais leidžia daryti lemiamą įtaką“.

13.  Teigė, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1), nes jis šio Aprašo apimtyje taikytinas tik de minimis instituto imčiai ir tikslui. Pareiškėjos cituojamame de minimis reglamento 4 punkte nustatyta, kad kriterijai, apibrėžiantys mažąsias arba vidutines įmones ir susijusias įmones, nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008 t9) I priede. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktu, susijusiomis įmonėmis laikomos įmonės, kurias sieja sutartinis ryšys, t. y. įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone. Apraše aiškiai nustatyta, kaip bus vertinamas įmonių savarankiškumas: „4.9. Savarankiška įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme“.

14.  Atsakovo teigimu, sprendimas atmesti paraišką priimtas nustačius, kad projekto partneriai UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“ yra susijusios įmonės, kaip tai nustato Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktas. Paraiška neatitiko Aprašo 24.2 papunktyje nustatyto reikalavimo, kad verslo klasterį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 savarankiškos MVĮ, kurių pačių pagaminta lietuviškos kilmės produkcija turi būti integruota į gaminių / paslaugų pridėtinės vertės kūrimo grandines. Iš pačios pareiškėjos pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad projekto partnerė UAB „Right Solution“ 2015 m. neturėjo jokių pajamų, o 2016 m. I pusmetį visos pajamos gautos tik iš projekto partnerės UAB „Nord Clinic“, todėl vertinamuoju laikotarpiu (iki                2016 m. I pusmečio pabaigos) buvo visiškai finansiškai priklausoma nuo projekto partnerės                UAB „Nord Clinic“, iš kurios vertinamuoju laikotarpiu gavo 100 proc. pajamų.

15.  Nurodo, kad, siekdamas įsitikinti UAB „Right Solution“ finansiniu pajėgumu vykdyti projektą, atsakovas 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. R4-4589(15.2.2-1312) kreipėsi į pareiškėją su prašymu papildomai pateikti dokumentus, pagrindžiančius planuojamus pardavimus (turimus kontraktus, užsakomuosius komercinius pasiūlymus, užsakymus ir pan., UAB „Right Solution“ kreditorių ir debitorių sąrašą, prognozinius pinigų srautus), taip pat buvo prašoma pateikti 2016 m. II ketv. finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi su paraiška buvo pateikti tik 2016 m. I ketv. finansinės atskaitomybės dokumentai. Vertinant priemonės paraiškas visų priemonės pareiškėjų ir projekto partnerių finansinė situacija, atitiktis kitiems reikalavimams (MVĮ statusas, sunkumų patiriančios įmonės statusas ir kiti) buvo vertinta remiantis Aprašu pateiktais 2015 m. ir 2016 m. I pusmečio finansinės atskaitomybės duomenimis.

16.  Pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašte (7 punkte) UAB „Right Solution“ pajamoms pagrįsti buvo pateiktas paaiškinimas, kad „šiuo metu įmonė turi pasirašiusi ilgalaikę 3 metų trukmės paslaugų teikimo sutartį, kas užtikrins stabilų pajamų generavimą per mėnesį (pridedama sutartis ir paslaugų priėmimo-perdavimo aktai nuo 2016 m. sausio mėnesio) per projekto įgyvendinimo laikotarpį“. Pateikti dokumentai įrodo, kad 2016 m. I pusmetį projekto partnerė UAB „Right Solution“ visas pajamas gavo tik iš projekto partnerės UAB „Nord Clinic“. Jokių kitų sudarytų sutarčių ar pajamų iš jų pareiškėja nenurodė, o pateiktas paaiškinimas leido daryti išvadą, kad ji turi sudariusi vieną ilgalaikę sutartį. Kitų sudarytų sutarčių, iš kurių gaunama pajamų, nepaminėjimas, siekiant įrodyti savo finansinį pajėgumą, būtų nepaaiškinamas. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 21 d. susitikime dėl paraiškos vertinimo buvo informuotas, kad jis galimai neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų dėl nuosavo indėlio į projektą, taip pat įmonių savarankiškumo, ir paprašyta nurodyti, ar nėra kitų UAB „Right Solution“ sudarytų sutarčių.

17.  Pareiškėjas kartu su 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu pateikė projekto partnerės UAB „Right Solution“ paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su pareiškėju (sutartis sudaryta 2015 m. gruodžio 28 d.) ir su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) (sutartis sudaryta 2016 m. sausio 11 d.), taip pat pateikė sąskaitas faktūras. Remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais (UAB „Right Solution“ 2016 m. sausio–birželio mėn. atliktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktai ir UAB „Right Solution“ 2016 m. II ketv. pelno (nuostolių) ataskaita, kuri atspindi per 2016 m. I pusmetį į apskaitą įtrauktų pajamų sumą), buvo nustatyta, kad UAB „Right Solution“ per 2016 m. I pusmetį jokių kitų pajamų, kurios būtų įtrauktos į įmonės 2016 m. I pusmečio finansinę atskaitomybę pagal kitas paslaugų teikimo sutartis, negavo.

18.  Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, kad, vadovaujantis 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ III ir V skirsniuose esančiais punktais, pajamos už paslaugas pripažįstamos tuo metu, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į laiką, kada už jas gaunami pinigai. Mano, kad šiuo teiginiu pareiškėjas bando įrodyti, jog UAB „Right Solution“ teiktos paslaugos UAB „Grožio chirurgija“ ir advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) turėtų būti pripažintos kaip 2016 m. I pusmečio pajamos bei iš UAB „Nord Clinic“ gautos pajamos nėra vienintelės UAB „Right Solution“ pajamos.

19.  Agentūra pažymėjo, kad, vadovaujantis 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ III skyriaus 8 punktu, „Vadovaujantis kaupimo principu pajamos apskaitoje registruojamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo gauti pinigai (pastebėtina, kad pagal UAB „Right Solution“ 2015 m. aiškinamąjį raštą ir buvo numatyta, jog pajamos pripažįstamos kaupimo principu). Tokiu atveju, dar negavus pinigų, tačiau jau uždirbus pajamas (kaip nurodoma skunde) už atliktas paslaugas (įmonėms: UAB „Grožio chirurgija“ ir advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini)), UAB „Right Solution“ 2016 m. I pusmečio apskaitoje turėjo įregistruoti uždirbtų paslaugų sumą, tačiau faktiškai jos nebuvo įregistruotos, nebuvo parodytos 2016 m. I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai pagal 2016 m. I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, pajamų, gautų už galimai atliktas paslaugas (įmonėms: UAB „Grožio chirurgija“ ir advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini)), Agentūra negalėjo įvertinti kaip 2016 m. I pusmečio pajamų.

20.  Nurodė, kad vadovaujantis 10-ojo Verslo apskaitos standarto „Pajamos“ V skyriaus 7 punktu, apskaitoje pajamos pripažįstamos, registruojamos ir pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos, kai atitinka pajamų apibrėžimą ir galima patikimai nustatyti jų vertę“. Kadangi pajamos už atliktas paslaugas (įmonėms UAB „Grožio chirurgija“ ir advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini)) nebuvo registruojamos ir parodomos 2016 m. I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitoje, Agentūros nuomone, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jos neatitiko pajamų apibrėžimo ir nebuvo galima patikimai nustatyti jų vertę. Tai taip pat pagrindžia, kodėl pajamų, gautų už galimai atliktas paslaugas (įmonėms UAB „Grožio chirurgija“ ir advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini)), Agentūra negalėjo įvertinti kaip 2016 m. I pusmečio pajamų. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, jog UAB „Right Solution“ teiktos paslaugos UAB „Grožio chirurgija“ ir advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini)“ turėtų būti pripažintos kaip 2016 m. I pusmečio pajamos.

21.  Agentūra vadovaujasi 10-ojo VAS „Pajamos“ 8 punktu, kuriame nustatyta, kad kaupimo principu pajamos apskaitoje registruojamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo gauti pinigai, todėl negavus pinigų, tačiau jau uždirbus pajamas už atliktas paslaugas, UAB „Right Solution“ 2016 m. I pusmečio apskaitoje turėjo įregistruoti uždirbtų paslaugų sumą. Ši suma faktiškai nebuvo įregistruota ir nebuvo parodyta 2016 m. I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitoje, todėl šių pajamų atsakovė nevertino kaip 2016 m. I pusmečio pajamų.

22.  Nesutinka su skundo argumentu, kad viena susijusi įmonė turi galimybę daryti įtaką kitai susijusiai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, o ne dėl gautų iš įmonės pajamų. Atkreipė dėmesį, kad pajamos, gautos pagal sudarytą tarp įmonių sutartį, yra neatsietina sutarties dalis, todėl neįmanoma atskirai vertinti įmonių susietumą atskirai pagal sutartis ir atskirai pagal pajamas. Skunde nurodoma, kad per 2016 m. I pusmetį UAB „Right Solution“ suteiktų įmonei UAB „Nord Clinic“ paslaugos nesudaro lemiamos arba didesnės nei pusės visų per 2016 m. I pusmetį UAB „Right Solution“ suteiktų paslaugų dalies: pajamos iš UAB „Nord Clinic“ – 13 900 Eur, iš UAB „Grožio chirurgija“ – 10 700 Eur, iš advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) – 5 200 Eur.

23.  Agentūra pažymi, kad jei būtų įvertintos pajamos už atliktas paslaugas įmonėms UAB „Grožio chirurgija“ ir advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini), didžiąją UAB „Right Solution“ 2016 m. I pusmečio pajamų dalį sudaro pajamos, gautos iš projekto pareiškėjos UAB „Grožio chirurgija“ (10 700 Eur) ir projekto partnerės UAB „Nord Clinic“ (13 900 Eur) – 4/5 visų pajamų gauta iš projekto partnerių ir tik 1/5 pajamų gauta iš su projektu nesusijusios įmonės, tai tik patvirtintų, kad per ataskaitinį laikotarpį (per 2016 m. I pusmetį) UAB „Right Solution“ būtų didžiąja dalimi finansiškai priklausoma nuo projekto partnerių. Mano, kad tai nepatvirtina, kad UAB „Right Solution“ – savarankiškas projekto partneris, kaip to reikalauja Aprašo 24.2 papunktis.

24.  Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Agentūra nevertino, koks sandoris laikomas turinčiu lemiamą poveikį. Nurodo, kad ji įvertino UAB „Right Solution“ finansinę istoriją, kai 2015 m. įmonė visiškai negeneravo pardavimo pajamų (pardavimo pajamos sudarė 0,00 Eur), t. y. įmonė nevykdė jokių savo veiklos produktų pardavimų, o 2016 m. I pusmetį visos pajamos, kurios buvo įregistruotos įmonės apskaitoje ir atsispindėjo 2016 m. I pusmečio pelno (nuostolio) ataskaitoje, buvo gautos tik iš projekto partnerės UAB „Nord Clinic“ (šiai suteikus paslaugas pagal 2015 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį), todėl nėra pagrindo teigti, jog poveikis yra nereikšmingas.

25.  Atsakovo nuomone, tai, kad UAB „Grožio chirurgija“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašte nurodė, jog UAB „Right Solution“ šiuo metu turi pasirašiusi ilgalaikę 3 metų trukmės paslaugų teikimo sutartį, kuri užtikrins stabilias pajamas kas mėnesį, tik patvirtina, kokią lemiamą įtaką UAB „Right Solution“ veikloje turi sandoris su UAB „Nord Clinic“ ir pajamos iš jo. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktas nenustato, kad įmonės laikytinos susijusiomis tik konstatavus faktą dėl įvykdyto įmonės lemiamo poveikio kitai įmonei. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktas nurodo, kad jau vien galimybės daryti lemiamą poveikį kitai įmonei turėjimas daro įmones susijusias. Mano, kad pareiškėjo pateikta paraiška buvo įvertinta tinkamai, o priimtas sprendimas atmesti paraišką yra pagrįstas.

26.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

27.  Atsiliepime nurodė, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą, vertino, ar atsakovas, vertindamas paraišką ir priimdamas sprendimą atmesti paraišką, visus veiksmus, susijusius su projekto atitiktimi specialiesiems arba prioritetiniams atrankos kriterijams arba projekto finansavimo sąlygų apraše nustatytiems reikalavimams, detalizuojantiems bendruosius reikalavimus, vertinimą atliko pagal jam atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) priskirtą atsakomybę ir funkcijas ir vadovaudamasis Taisyklėmis bei Aprašu.

28.  Sutinka su vertinant paraišką nustatytomis aplinkybėmis, kad visos projekto partnerės UAB „Right Solution“ pajamos gautos tik iš projekto partnerės UAB „Nord Clinic“, jokių kitų pajamų, kurios būtų įtrauktos į įmonės 2016 metų II pusmečio finansinę atskaitomybę pagal kitas paslaugų teikimo sutartis, negavo. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Right Solution“ 2015 metais neturėjo jokių pajamų, o 2016 metų pirmąjį pusmetį visos į apskaitą įtrauktos pajamos buvo gautos tik iš projekto partnerės UAB „Nord Clinic“, atsakovas teisingai nustatė, kad UAB „Right Solution“ paraiškos vertinimo metu nebuvo savarankiška įmonė. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktą, vien galimybės daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, turėjimas daro įmones susijusias. Agentūra tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę vertinti paraišką ir paraiškos vertinimas buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

II.

29.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

30.  Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 21 d. pareiškėja pateikė paraišką Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001 dėl projekto „UAB „Grožio chirurgija“ ir kitų klasterio narių įsitraukimo į tarptautines tinklų grandines, siekiant rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas“ finansavimo. Kartu su paraiška buvo pateikta informacija, kad projekto partneriai – klasterio nariai UAB „Grožio chirurgija“, UAB „Gira“, UAB „Nord Clinic“, UAB „Right Solution“, MB „Webconsulting“, OU „Health Travel Group“ (užsienyje registruotas juridinis asmuo – Estijos įmonė). Atsakovas priėjo prie išvados, kad paraiškoje nurodytą verslo klasterį sudarė mažiau kaip 5 savarankiškos MVĮ (UAB „Grožio chirurgija“, UAB „Gira“, UAB „Nord Clinic“, MB „Webconsulting“), kurių pačių pagaminta lietuviškos kilmės produkcija turi būti integruota į gaminių / paslaugų pridėtinės vertės kūrimo grandines. Vertindamas paraišką, atsakovas nustatė, kad per 2016 m. I pusmetį visos projekto partnerės UAB „Right Solution“ pajamos gautos tik iš projekto partnerės UAB „Nord Clinic“, pagal kitas paslaugų teikimo sutartis jokių pajamų negauta. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad UAB „Right Solution“ nėra savarankiška įmonė, o vertinamuoju laikotarpiu (iki 2016 m. I pusmečio pabaigos) buvo finansiškai priklausoma nuo projekto partnerės UAB „Nord Clinic“. Agentūra ginčijamu sprendimu paraišką atmetė kaip neatitinkančią 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ 03.3.2-LVPA-K-807 priemonės „Verslo klasteris LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, 24.2 papunkčio ir 1 priedo 1.3 papunkčio reikalavimų. Ministerija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (40.1-12)-3-5174 pareiškėjo skundą atmetė.

31.  Teismas sutiko su atsakovo pozicija dėl teisinio reguliavimo, nustatyto Europos Sąjungos institucijų ir organų priimtų komunikatų komisijos suvestiniame pranešime dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijos tarp įmonių kontrolės, kur 30 pastraipoje nurodoma, jog „kontrolę taip pat galima įsigyti kitomis priemonėmis. Kontrolės įsigijimą gali lemti vien tik ekonominiai santykiai. Išimtinėmis aplinkybėmis dėl ekonominės priklausomybės kontrolė gali būti įsigyta de facto, jei, pvz. su tiekėjais ar klientais sudaromos labai svarbios ilgalaikės tiekimo sutartys arba suteikiami kreditai, kurie kartu su struktūriniais ryšiais leidžia daryti lemiamą įtaką“. Pareiškėjo pateiktos paraiškos vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d.) (toliau – ir Taisyklės) ir minėtu Aprašu, kurio 1 priede yra pateikta Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė, pagal kurią įgyvendinančioji institucija atlieka projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, t. y. šiuo atveju projektas turėjo atitikti Aprašo 24.2, 24.3, 24.4 papunkčiuose ir 28, 31 punktuose nustatytus reikalavimus.

32.  Nagrinėjamu atveju Agentūra nustatė, kad pareiškėjo paraiška neatitiko Aprašo 24.2 papunktyje nustatyto reikalavimo, t. y. kad verslo klasterį sudarė mažiau kaip 5 savarankiškos MVĮ, kurių pačių pagaminta lietuviškos kilmės produkcija būtų integruota į gaminių / paslaugų pridėtinės vertės kūrimo grandines. Nustatė, kad UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“ yra susijusios įmonės pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktą, t. y. UAB „Nord Clinic“ turėjo galimybę daryti lemiamą poveikį UAB „Right Solution“ dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone.

33.  Pareiškėjas sutinka, kad UAB „Right Solution“ teiktos paslaugos pareiškėjui ir advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktos į 2016 m. II ketv. finansinę atskaitomybę, tačiau mano, kad šios paslaugos turi būti pripažintos 2016 m. I pusmečio pajamomis remiantis 10-uoju VAS „Pajamos“, kuriame pajamos už paslaugas pripažįstamos tuo metu, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į tai, kada už jas gaunami pinigai. Taigi UAB „Right Solution“ savarankiškumą įrodo minėtos teiktos paslaugos ir gautos pajamos.

34.  Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais ir nurodė, kad iš byloje esančios UAB „Right Solution“ 2016 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, sudarytos 2016 m. rugpjūčio 22 d.  matyti, jog UAB „Right Solution“ pardavimo pajamos finansiniais metais sudarė 13 900 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. trejiems metams buvo sudaryta sutartis tarp UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“, kuria UAB „Right Solution“ įsipareigojo teikti UAB „Nord Clinic“ Bariatric IQ mobiliosios aplikacijos plėtros ir palaikymo paslaugas, o UAB „Nord Clinic“ įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis. Iš 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. gegužės 15 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 15 d. sąskaitų faktūrų matyti, kad už paslaugas pagal minėtą 2015 m. gruodžio 31 d. sutartį priskaičiuota 13 900 Eur. UAB „Right Solution“ 2016 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje, sudarytoje 2016 m. rugpjūčio 22 d., atsispindi tik pagal 2015 m. gruodžio 31 d. sutartį tarp UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“ gautos pajamos. Kadangi Agentūra, vertindama UAB „Right Solution“ savarankiškumą, neturėjo įrodymų apie UAB „Right Solution“ gaunamas pajamas iš kitų sandorių, todėl UAB „Nord Clinic“ pagrįstai vertino pagal Įstatymo 2 straipnios 12 dalies 3 punktą kaip turinčią jai lemiamą poveikį dėl sutarčių, t. y. finansiškai priklausomą.

35.  Nagrinėjamu atveju, siekdama įsitikinti UAB „Right Solution“ finansiniu pajėgumu vykdyti projektą, Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 118 punktu, paprašė papildomai pateikti dokumentus, pagrindžiančius UAB „Right Solution“ planuojamus pardavimus (turimus kontraktus, užsakomuosius komercinius pasiūlymus, užsakymus ir pan., UAB „Right Solution“ kreditorių ir debitorių sąrašą, prognozinius pinigų srautus, 2016 m. II ketv. finansinės atskaitomybės dokumentus). Pareiškėjas pateikė 2015 m. gruodžio 28 d. sutartį tarp UAB „Right Solution“ ir UAB „Grožio chirurgija“, 2016 m. liepos 12 d. UAB „Right Solution“ sąskaitą faktūrą, kurioje už teikiamas paslaugas nurodyta 10 700 Eur suma, o apmokėta 8 000 Eur 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymais. Taip pat pateikė 2016 m. sausio 11 d. sutartį tarp UAB „Right Solution“ ir advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 13 d. UAB „Right Solution“ sąskaitą faktūrą, kurioje už paslaugas priskaičiuota 5 200 Eur suma, o apmokėta 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. mokėjimų nurodymais.

36.  Teismas nurodė, kad 10-ojo VAS „Pajamos“ 8 punktu, kuriame nustatyta, jog kaupimo principu pajamos apskaitoje registruojamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo gauti pinigai, todėl negavus pinigų, tačiau jau uždirbus pajamas už atliktas paslaugas, UAB „Right Solution“ 2016 m. I pusmečio apskaitoje turėjo įregistruoti uždirbtų paslaugų sumą. Ši suma faktiškai nebuvo įregistruota ir nebuvo parodyta 2016 m. I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitoje, todėl šių pajamų atsakovas nevertino kaip 2016 m. I pusmečio pajamų.

37.  Teismas, įvertinęs tai, kad, kaip matyti iš UAB „Right Solution“ 2016 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, sudarytos 2016 m. rugpjūčio 22 d., pajamos pagal 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. sausio 11 d. sutartis nebuvo registruojamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, todėl sutinko su atsakovu, kad dėl to šių pajamų atsakovas negalėjo įvertinti kaip UAB „Right Solution“ 2016 m. I pusmečio pajamų. Tai reiškia, kad vienintelės UAB „Right Solution“ pajamos per 2016 m. I pusmetį buvo gautos tik iš UAB „Nord Clinic“. Pažymėjo, kad nei 2015 m. gruodžio 28 d. sutartyje tarp UAB „Right Solution“ ir UAB „Grožio chirurgija“, nei jos pagrindu išrašytoje 2016 m. liepos 12 d. sąskaitoje faktūroje nenurodyta konkreti atsiskaitymo tvarka ir terminai. Konkreti atsiskaitymo tvarka ir terminai nenurodyti taip pat ir 2016 m. sausio 11 d. sutartyje tarp UAB „Right Solution“ ir advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu išrašytoje 2016 m. liepos 13 d. sąskaitoje faktūroje. Perdavimo–priėmimo aktai pagal nurodytas sutartis buvo pasirašyti prasidėjus II pusmečiui, o sąskaitos apmokėtos tik 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. gruodžio 9 d., todėl teismas sutiko su Agentūra, kad minėtos sumos negali būti laikomos I pusmečio pajamomis.

38.  Teismas taip pat pritarė Agentūros pozicijai, kad, įvertinus UAB „Right Solution“ finansinę istoriją, kai 2015 m. įmonė visiškai negeneravo pardavimo pajamų (pardavimo pajamos sudarė 0,00 Eur), t. y. įmonė nevykdė jokių savo veiklos produktų pardavimų, o 2016 m. I pusmetį gautos visos pajamos, kurios buvo įregistruotos įmonės apskaitoje ir atsispindėjo 2016 m. I pusmečio pelno (nuostolio) ataskaitoje, buvo gautos tik iš projekto partnerės UAB „Nord Clinic“ (šiai suteikus paslaugas pagal 2015-12-31 paslaugų teikimo sutartį), todėl yra pagrindas teigti, kad sudaryta sutartis tarp nurodytų ūkio subjektų darė lemiamą poveikį UAB „Right Soliution“ ir visiškai neturi reikšmės aplinkybė, kad UAB „Right Soliution“ de facto nebuvo valdoma ar kontroliuojama, nes, kaip nurodyta anksčiau, kontrolę taip pat galima įsigyti kitomis priemonėmis, o jos įsigijimą gali lemti vien tik ekonominiai santykiai, kaip šiuo atveju ir yra nustatyta.

39.  Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad Agentūros 2016 m. spalio 24 d. sprendime Nr. R4-6047(15.2.2-1312) pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo pateikta paraiška Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001 dėl projekto „UAB „Grožio chirurgija“ ir kitų klasterio narių įsitraukimo į tarptautines tinklų grandines, siekiant rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas“ finansavimo neatitinka Aprašo 24.2 papunkčio ir 1 priedo 1.3 papunkčio reikalavimų, todėl buvo atmesta pagrįstai ir teisėtai. Taigi Agentūros 2016 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. R4-6047(15.2.2-1312) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

40.  Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-5174, nurodė, kad priimdama skundžiamą sprendimą, Ministerija vertino, ar Agentūra vertino paraišką pagal jai priskirtą atsakomybę ir funkcijas, vadovaudamasi Taisyklėmis ir Aprašu. Ministerija vadovavosi Agentūros pateiktais paaiškinimais „Dėl UAB „Grožio chirurgija“ skundo dėl paraiškos Nr. 03.2.1.-LVPA-K-807-01-0001 ir sutiko su Agentūros nustatyta aplinkybe, kad UAB „Right Solution“ paraiškos vertinimo metu ji buvo nesavarankiška. Taigi vertinimas buvo atliktas tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti paraišką Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001 yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, todėl nusprendus, kad skundžiami Agentūros ir ŪM sprendimai  teisėti ir pagrįsti, teismas atmetė ir reikalavimą įpareigoti Agentūrą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus.

III.

41.  Pareiškėjas UAB „Grožio chirurgija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Priteisti iš atsakovo 41,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį) už skundą ir apeliacinį skundą.

42.  Nurodo, kad Bendrovė neginčija, jog Aprašo 24.2 papunkčio prasme jame nurodytam subjektų skaičiui aktualus tik paraiškoje nurodytų Lietuvos ūkio subjektų skaičius. Savarankiškos įmonės sąvokos Aprašas nepateikia, o Aprašo 4.9 papunktis nukreipia į Įstatymą. Atsižvelgiant į Agentūros 2016 m. spalio 24 d. sprendimo pagrindą, šiuo atveju aktuali susijusios įmonės sąvoka Įstatymo prasme. Agentūra Bendrovės Paraišką atmetė pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkte nurodytą susijusios įmonės požymį, pagal kurį įmonės laikomos susijusiomis, jeigu viena įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone. Pareiškėjo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju neteisingai aiškino ir netinkamai taikė Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto nuostatas. Susijusios įmonės sąvoka (požymiai) pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktą turi būti aiškinama ES teisės kontekste. Teismas tokio bylos baigčiai reikšmingo ES teisės aiškinimo nepateikė, dėl ES teisės aiškinimo skundžiamame sprendime nepasisakė. Tuo tarpu Reglamento Nr. 1407/2013 prasme susijusios įmonės pirmiausia yra tos, kurios viena kitos teisiškai ir de facto valdomos ir kontroliuojamos. Tokios įmonės Teisingumo Teismo praktikoje net laikomos viena įmone. Toks įmonių sąsajumo požymis nei Agentūros nei teismo sprendimuose nekonstatuotas.

43.  Pareiškėjo vertinimu, tiek Įstatymo, tiek ir Reglamento Nr. 1407/2013 nuostata turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į tuos tikslus, apie kuriuos kalbama Reglamento Nr. 1407/2013 preambulės (4) punkte, tuo tarpu jame kalbama apie būtinybę de minimis pagalbą riboti to paties subjekto (teisiškai ir de facto) kontroliuojamiems subjektams, jas laikant viena įmone. Pagal Agentūros ir teismo pozicijos logiką įmonė, kuri veikia pagal vienintelę civilinę paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su kita įmone, per se (savaime) laikytina su pastarąja susijusia, nepaisant to, ar iš tokios sutarties sudarymo, jos sąlygų bei vykdymo kyla teisinio ar de facto vienos įmonės valdymo ar kontrolės galimybė, ar ne. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apskritai laikė, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikrą laikotarpį, konkrečiai 2016 m. I pusmetį, UAB „Right Solution“ pajamas gavo tik iš vienos įmonės - UAB „Nord Clinic“ pagal su ja sudarytą 2015 m. gruodžio 31 d. sutartį, reiškia, kad nurodyta sutartis darė lemiamą poveikį UAB „Right Solution“, todėl tokiu atveju visiškai neturi reikšmės aplinkybė, ar UAB „Right Solution“ dar de facto buvo valdoma ar kontroliuojama paminėtos įmonės (UAB „Nord Clinic“), ar ne. Bendrovės vertinimu, tokia Agentūros ir teismo pozicija neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto nuostatos, taip pat nedera su Reglamento Nr. 1407/2013 preambulės (4) punktu, 2 straipsnio 2 dalies (c) papunkčiu. Tokios Agentūros ir teismo pozicijos nepagrindžia 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB turinys.

44.  Pareiškėjas nesutinka su Agentūros ir teismo pozicija, kad kiekvienas ūkio subjektas, kurio ūkinė - komercinė veikla apsiriboja realiu paslaugų teikimu tik vienai įmonei (vieninteliam ūkio subjektui) pagal su ja sudarytą paslaugų teikimo ar kitokią panašią civilinę sutartį ir gaunantis pajamas tik iš tokios veiklos, turi būti laikomas su kita įmone (vieninteliu paslaugų gavėju) susijusia įmone. Pareiškėjo įsitikinimu, vien tik vienos paslaugų sutarties turėjimas ir jos teisėtas ir realus vykdymas, kuomet tokias paslaugas teikiantis ūkio subjektas nėra kitos įmonės (paslaugų gavėjo) statytinis, kuomet paslaugų teikėjas nei pagal sutarties sąlygas nei kitais sutarties vykdymą apibrėžiančiais veiksmais nėra paslaugų gavėjo nei teisiškai nei faktiškai valdomas ar kontroliuojamas, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, kad tokiu atveju yra tas sutartinis ryšys, dėl kurio Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto pagrindu galėjo būti pagrįstai atmetama Bendrovės Paraiška. Agentūra ir teismas nenustatė, jog pagal 2015 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį UAB „Nord Clinic“ būtų buvusi įgijusi galimybę primesti savo valią UAB „Right Solution“, būtų nustatyti šios įmonės veiklos (valdymo) kontrolės, priklausomybės nuo UAB „Nord Clinic“ faktai ar tarp jų būtų neleistinai (pažeidžiant sąžiningos konkurencijos taisykles) derinami veiksmai bei komerciniai, kiti svarbūs sprendimai šių ūkio subjektų veikloje. Dėl to skundžiamuose sprendimuose Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto aiškinimas negali būti laikomas teisingu.

45.  Pareiškėjo teigimu, teisingam Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto taikymui nagrinėjamu atveju buvo privalu teisingai išaiškinti 2015 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“, turinį tuo aspektu, ar užsakovas UAB „Nord Clinic“ šios sutarties pagrindu įgyja galimybę daryti lemiamą poveikį (įtaką) paslaugų teikėjo UAB „Right Solution“ veiklai, tačiau teismas to nepadarė. Pažymi, kad šios sutarties pagrindu neatsiranda UAB „Nord Clinic“ galimybė daryti lemiamą įtaką UAB „Right Solution“. Tokio pobūdžio poveikį (įtaką) teismas byloje konstatavo remdamasis vien tuo, kad 2016 m. I pusmečio pajamas UAB „Right Solution“ gavo tik iš UAB „Nord Clinic“. Tai reiškia, jog teismas šių dviejų įmonių sąsajumą pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktą kildino ne iš lemiamos įtakos vienos kitai darymu dėl tarp jų sudarytų sutarčių (sutarties), o dėl gautų pajamų, t. y. įmonės pajamų gavimo tik iš vienos kitos įmonės. Tuo tarpu pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktą dviejų ar daugiau įmonių sąsajumas sietinas su lemiamos įtakos vienos įmonės kitai darymu būtent dėl sudarytų sutarčių, o ne dėl gautų pajamų, todėl ir šiuo aspektu teismo sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktą. Be to, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimus, Agentūros ir teismo pateikta pozicija dėl Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto taikymo nagrinėjamu atveju, prieštarauja Teisingumo Teismo išaiškinimams, kadangi byloje nenustatyta, jog UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“ veikia tokioje pačioje rinkoje (jų ūkinės - komercinės veiklos pobūdis akivaizdžiai skiriasi, taigi UAB „Right Solution“ neteikė (-ia) tokių paslaugų, kurias teikia UAB „Nord Clinic“, ir atvirkščiai); abiejų UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“ veikloje dalyvauja, komercinius sprendimus priiminėja tie patys fiziniai asmenys; UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“ tarpusavyje derina savo veiksmus ir šios įmonės nėra ekonomiškai nepriklausomos. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas neatitinka ne tik Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto, bet ir 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos Rekomendacijos dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB turinio bei šios Rekomendacijos nuostatas aiškinančios Teisingumo Teismo praktikos, kurie yra neatskiriama Lietuvos teisės aktų (teisės) sistemos dalis.

46.  Pareiškėjas nurodo, kad priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai rėmėsi Agentūros pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytu ES institucijų ir organų priimtų komunikatų komisijos suvestiniu pranešimu dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijos tarp įmonių kontrolės (toliau – ir Pranešimas). Šis rekomendacinio pobūdžio dokumentas taikytinas tik ūkio subjektams, kurie, įgydami kito savarankiško ūkio subjekto kontrolę, privalo gauti Europos komisijos ar nacionalinės konkurencijos institucijos leidimą tokiai kontrolei įgyti. Susijusių asmenų sąvokos, kaip ir bet kokių kitų byloje nagrinėjamu atveju aiškinamosios vertės turinčių taisyklių, nenustato. Dėl to skundžiamame sprendime nurodytomis Pranešimo nuostatomis teismas vadovavosi nepagrįstai, nes pats Pranešimas pagal savo dalyką ir paskirtį skirtas aptarti kitokius teisinius santykius, dėl kurių ginčo byloje nėra. Tačiau net ir tuo atveju, jei laikyti, kad teismas turėjo pagrindą paminėtas Pranešimo nuostatas laikyti teisės aiškinimo šaltiniu, nustatant bei taikant nagrinėjamu atveju susijusių įmonių sąvoką, tai teismas tą padarė netinkamai. Pranešimo nuostatos analizė patvirtina, kad dėl ekonominės priklausomybės kontrolė gali būti įgyjama tik „išimtinėmis aplinkybėmis“ ir tik esant labai svarbioms ilgalaikėms sutartims ar kreditams ir dar papildomai, „struktūriniams ryšiams“, dėl kurių visumos kitam ūkio subjektui daroma lemiama įtaka. Byloje nagrinėjamu atveju nėra nei ilgalaikių sutarčių buvimo aplinkybės, nei kredito suteikimo faktų, nei struktūrinių ryšių, apie kuriuos kalbama paminėtame Pranešime. Jokių įrodymų, argumentų, patvirtinančių išimtinių aplinkybių ir/ar struktūrinių ryšių tarp Agentūros įvardytų susijusiomis įmonėmis UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“ egzistavimą, nepateikta, o teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir nenustatė.

47.  Pažymi, kad teismo atliekamas byloje surinktų įrodymų vertinimas turėjo atitikti ABTĮ 56 straipsnio 1, 6 dalių, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau iš skundžiamojo sprendimo turinio akivaizdu, jog teismas nesivadovavo pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais apie tai, jog, be 2015 m. gruodžio 31 d. sutarties, sudarytos su UAB „Nord Clinic“, UAB „Right Solution“ 2016 m. I pusmetį vykdė dar dvi sutartis: 2015 m. gruodžio 28 d. sutartį, sudarytą su Bendrove, ir 2016 m. sausio 11 d. sutartį, sudarytą su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini). Šios sutartys yra galiojančios, jų teisėtumas nėra nei nuginčytas, nei ginčijamas. Sutartys Agentūros pareikalavimo pagrindu buvo pateiktos dar prieš sprendimo dėl Bendrovės Paraiškos priėmimo. Prieš vertindama nurodytas sutartis bei spręsdama dėl Bendrovės Paraiškos, Agentūra iš Bendrovės nereikalavo papildomų duomenų apie šių sutarčių vykdymą. Tuo tarpu nurodytų sutarčių vykdymo 2016 metų I pusmetį faktas gali būti patvirtinamas ne tik UAB „Right Solution“ finansinės apskaitos už 2016 m. I pusmetį duomenimis, bet darbų pagal nurodytas sutartis perdavimo - priėmimo aktais, darbų specifikacijomis (aprašymais), už atliktus darbus paslaugų teikėjo užsakovui išrašytomis sąskaitomis, užsakovo atliktais mokėjimais už iš paslaugų teikėjo gautas paslaugas. Pareiškėjas pateikė leistinus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina 2015 m. gruodžio 28 d., 2016 m. sausio 11 d. sudarytų sutarčių vykdymo 2016 m. I pusmetį aplinkybes, kurios paneigia Agentūros ir teismo argumentą, kad dėl vienintelės 2015 m. gruodžio 31 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Right Solution“ ir UAB „Nord Clinic“, buvimo, jos vienintelės vykdymo 2016 m. I pusmetį UAB „Nord Clinic“ galėjo daryti lemiamą įtaką UAB „Right Solution“. Tinkamai nevertindamas nurodytų įrodymų, kurie patvirtina 2015 m. gruodžio 28 d., 2016 m. sausio 11 d. sutarčių vykdymo 2016 m. I pusmetį aplinkybes, teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 1, 6 dalių, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjo vertinimu, pagal bylos duomenų visumą Bendrovės partneris UAB „Right Solution“ aktualiuoju laikotarpiu (2016 m. I pusmetį) turėjo galiojančią ir vykdomą ne vieną paslaugų sutartį, o tris sutartis. Visos sutartys paslaugų teikėjo UAB „Right Solution“ buvo vykdomos aktualiuoju laikotarpiu. Dėl to Agentūra neturėjo pakankamo teisinio pagrindo spręsti, jog UAB „Right Solution“ finansiškai 2016 m. I pusmetį buvo priklausoma be išimties nuo UAB „Nord Clinic“, nes pajamos iš nurodyto paslaugų gavėjo (užsakovo) per 2016 m. I pusmetį sudarė mažiau nei 50 proc. Be to pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktą, dviejų ar daugiau įmonių sąsajumas sietinas su lemiamos įtakos vienos įmonės kitai darymu dėl sutarčių, o ne dėl gautų pajamų.

48.  Pareiškėjo vertinimu, kuomet sprendžiamas Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto (ne)taikymo klausimas, reikšmingas ne tik atitinkamo ūkio subjekto (partnerio) pajamų pagal sutartį (-is) klausimas, bet ir tokio subjekto išlaidų klausimas. Šio klausimo nei Agentūra, nei Teismas nepagrįstai nenagrinėjo.

49.  Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2015 m. gruodžio 28 d., 2016 m. sausio 11 d. sutarčių sąlygas, kuriose buvo susitarta tik dėl atitinkamų paslaugų įkainių, o ne dėl sutarčių vertės, be to, jose nebuvo aiškiai susitarta dėl teikiamų paslaugų apimčių. Sutartys nenumatė atskirų paslaugų suteikimo terminų.

50.  Agentūros 2016 m. spalio 24 d. sprendime išdėstyta pozicija dėl Bendrovės Paraiškos atmetimo taip pat nesiderina su Buhalterinės apskaitos įstatymo ir 10-ojo VAS nuostatomis. Teismas, nepašalindamas Agentūros, Ministerijos padarytų teisės normų pažeidimų, jas taikė netinkamai.

51.  Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

52.  Atsakovas nurodo, Agentūra sprendimą atmesti paraišką priėmė įvertinus visus pareiškėjo jai pateiktus dokumentus, LVPA ekspertų konsultacijas, taip pat duomenis apie klasterio narius viešojoje erdvėje. Pažymi, kad pareiškėjo atstovas neteisingai interpretuoja 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1), nes jis šio Aprašo apimtyje taikytinas tik de minimis instituto imčiai ir tikslui, t. y. tikslui nustatyti įmones, kurios turi teisę gauti nereikšmingą valstybės pagalbą. Pareiškėjo cituojamame de minimis reglamento 4 punkte nustatyta, kad kriterijai, apibrėžiantys mažąsias arba vidutines įmones ir susijusias įmones nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008 (⁹) I priede. Be to, Apraše aiškiai nustatyta, kaip bus vertinamas įmonių savarankiškumas. Agentūra pagrįstai ir teisingai įmonių savarankiškumą vertino pagal Aprašo nuostatas, ir negalėjo jo vertinti pagal de minimis reglamento nuostatas, kuris savarankiškumo vertinimui nėra taikomas.

53.  Situacijos, kai įmonė, 2015 m. visiškai negeneravusi pajamų, visas pajamas 2016 m. gavo iš vienos įmonės pagal su ja sudarytą sutartį, Agentūra negalėjo įvertinti kaip poveikį įmonei negalinčios turėti, t. y. UAB „Nord Clinic“ nutraukus sutartį UAB „Right Solution“ neturėtų jokių pajamų, o tokia situacija vertintina kaip reikšminga ar net lemianti įmonės likimą.

54.  Agentūra dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad reikėtų konstatuoti vienos įmonės galimybę objektyviai primesti savo valią kitai įmonei, taip pat nustatyti savitarpio kontrolės, priklausomybės ar veiksmų derinimo faktų buvimą, pažymi, jog Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktas nenumato, kad įmonės laikytinos susijusiomis tik konstatavus faktą dėl įvykdyto įmonės lemiamo poveikio kitai įmonei. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punktas nurodo, kad jau vien galimybės daryti lemiama poveiki kitai įmonei turėjimas, daro įmones susijusias.

55.  Apeliaciniame skunde pareiškėjas analizuoja 10-ojo Verslo apskaitos standarto nuostatas, kurias cituodamas pripažįsta, kad vienas iš kriterijų, kuriais remdamasis gali gautas sumas įtraukti į apskaitą - kai galima patikimai nustatyti jų verte. Agentūra sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad atliktų paslaugų aktas - dokumentas, pagrindžiantis paslaugų suteikimo faktą ir nurodantis suteiktų paslaugų vertę. Tačiau akcentuoja, kad paslaugų aktai buvo sudaryti 2016 m. II ketvirtį (liepos mėnesį), taigi įtraukti šias sumas į I pusmečio (pagal kurį buvo ir turėjo būti vertinamas pareiškėjo atitikimas reikalavimams), pelno (nuostolių) ataskaitą, nebuvo pagrindo. Šiai situacijai svarbūs faktai yra ir tai, kad minėtos pajamos nebuvo registruotos I pusmečio finansinėse ataskaitose, iki sprendimo atmesti paraišką dienos nebuvo apmokėtos, paslaugų sutartyse nebuvo nurodyti nei paslaugų teikimo nei atsiskaitymo terminai, paslaugų sutartys Agentūrai anksčiau nebuvo pateiktos, priešingai - pareiškėjo aiškiai deklaruota, kad UAB „Right Solution“ turi sudariusi ilgalaikę (vieną) sutartį.

56.  Pažymi, kad papildomai pateiktos paslaugų sutartys vertintinos kaip sudarytos siekiant atitikti Apraše nustatytus reikalavimus ir tokiu būdu išvengti paraiškos atmetimo. Tai, kad sudarytose sutartyse nebuvo numatyta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka, o sąskaitos pagal sutartis buvo apmokėtos tik pateikus skundus dėl sprendimo atmesti paraišką (Ministerijai ir teismui), nepaneigia Agentūros nustatytų aplinkybių. Be to, sandorių apmokėjimas nekeičia Agentūros sprendimo atmesti paraišką argumentų, nes, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, buvo vertinamos įmonių I pusmečio finansinės atskaitomybės duomenys. Nei paraiškos vertinimo metu nei šio atsiliepimo teikimo metu viešojoje erdvėje negalima rasti jokių UAB „Right Solution“ kontaktų (nei internetinio puslapio, kontaktinio asmens, nei telefono numerio ar el. pašto adreso), kuriais galima būtų kreiptis dėl paslaugų teikimo. Įmonei nesiskelbiant apie teikiamas paslaugas ir neskelbiant jokių kontaktų, kuriais būtų galima susiekti su atsakingais asmenimis, kyla pagrįstų abejonių dėl jos vykdomos ekonominės veiklos realumo, suponuoja vidiniams poreikiams tenkinti įsteigtos įmonės status.

57.  Agentūra nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta nuomone, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Komisijos suvestiniu pranešimu dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – ir suvestinis pranešimas). Europos Komisija tiek savo sprendimuose tiek metodiniuose dokumentuose duoda nuorodą į minėtą suvestinį pranešimą, nes jame plačiai išanalizuotas įmonių susietumo vertinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

58.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. R4-6047(15.2.2-1312) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (40.1-12)-3-5174 panaikinimo, taip pat VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros įpareigojimo iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką Nr. 03.2.1-LVPA-K- 807-01-0001.

59.  Minėtais, šioje byloje ginčijamai sprendimais atmesta pareiškėjo 2016 m. liepos 20 d. paraiška Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001 dėl projekto „UAB „Grožio chirurgija“ ir kitų klasterio narių įsitraukimo į tarptautines tinklų grandines, siekiant rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas“ finansavimo.

60.  Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsni 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas be kita ko patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

61.  Nagrinėjamoje byloje pateikta pareiškėjo 2016 m. liepos 20 d. paraiška Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001, kuria buvo siekiama gauti finansavimą klasterio projektui, patvirtina, jog be šioje byloje esančio pareiškėjo UAB „Grožio chirurgija“, klasterio nariais ir projekto partneriais yra UAB „Nord Clinic“, UAB „Gira“, UAB „Right solution“, MB „Webconsulting“, OU „Health Travel Group“.

62.  Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014m. vasario 27d. įsakymu Nr. 4-131 (2017m. spalio 12d. įsakymo Nr. 4-601 redakcija) patvirtinta Lietuvos klasterių plėtros koncepcija klasterį apibūdina kaip įmonių ir kitų subjektų savanorišką santalką, veikiančią partnerystės principu, kurio nariai, veikdami kartu, siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę. Klasterio nariai, tai juridiniai asmenys, priklausantys klasteriui ir bendradarbiaujantys tarpusavyje (Koncepcijos 4.1, 4.3 punktai).

63.  Pateiktas klasterio bei jo narių apibūdinimas, taip pat paraiškoje Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001 pateiktas projekto aprašymas leidžia konstatuoti, kad sprendimas dėl paraiškos Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001 atmetimo arba jos tenkinimo, tiesiogiai įtakoja ne tik šioje byloje esančio pareiškėjo UAB „Grožio chirurgija“ interesus, tačiau neabejotinai turi įtakos ir kitų klasterio narių bei projekto partnerių interesams. Todėl įmonės UAB „Nord Clinic“, UAB „Gira“, UAB „Right solution“, MB „Webconsulting“, OU „Health Travel Group“ į šią bylą turėjo būti įtrauktos kaip tretieji suinteresuoti asmenys (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis). Be to paminėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra susikoncentravęs į dviejų klasterio narių, t.y. UAB „Nord Clinic“ ir UAB „Right solution“, tarpusavio ryšių vertinimą.

64.  Nagrinėjamoje byloje nei pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis), įmonių UAB „Nord Clinic“, UAB „Gira“, UAB „Right solution“, MB „Webconsulting“, OU „Health Travel Group“ į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė, nors aplinkybė, kad šios įmonės yra finansinės paramos prašančio klasterio nariai buvo nurodyta pirminiame pareiškėjo skunde. Byloje duomenų, kad UAB „Grožio chirurgija“ šioje byloje turi teisę atstovauti į bylą neįtrauktų įmonių interesus, nėra. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas).

65.  Nustačius procesinės teisės pažeidimą, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, ir dėl ko byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau dėl ginčo esmes nebepasisako. , tačiau pažymi, kad kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius