herbas-L_spalvotas

 

LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL MAKROPRUDENCINĖS POLITIKOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

 

2015 m. kovo 12 d. Nr. 03-31

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 471 straipsniu 3 dalies 2 punktu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

Patvirtinti Makroprudencinės politikos strategiją (pridedama).

 

 

 

Valdybos pirmininkas                                                                                        Vitas Vasiliauskas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2015 m. kovo 12 d.

nutarimu Nr. 03-31

 

 

MAKROPRUDENCINĖS POLITIKOS STRATEGIJA

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Makroprudencinės politikos strategija (toliau – Strategija) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymas) 471 straipsniu. Šiame straipsnyje nurodyta, kad Lietuvoje už makroprudencinę politiką atsakinga institucija yra Lietuvos bankas.

2. Strategija įgyvendina 2013 m. balandžio 4 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendaciją ESRV/2013/1 dėl makroprudencinės politikos tarpinių tikslų ir priemonių (OL 2013 C 170, p. 1).

3. Strategijos tikslas yra nustatyti makroprudencinės politikos tarpinius tikslus, priemones, sprendimų priėmimo ir jų viešinimo tvarką, taip pat bendradarbiavimą su kitomis institucijomis vykdant makroprudencinę politiką.

4. Strategijoje vartojamos sąvokos:

4.1. Finansų rinkos infrastruktūra – dalyvaujančias institucijas apimanti daugiašalė sistema, įskaitant sistemos operatorių, kuri naudojama mokėjimo, vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių ar kitų finansinių sandorių tarpuskaitos, atsiskaitymo arba registravimo operacijoms atlikti.

4.2. Finansų sistema apima finansų įstaigas ir draudimo įmones, finansų rinkas ir finansų rinkos infrastruktūrą tiek, kiek tai nurodyta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1).

4.3. Makroprudencinė politika – politika, kuria Lietuvos bankas siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

4.4. Makroprudencinės politikos priemonė – makroprudencinės politikos pagrindiniam tikslui ir tarpiniams tikslams pasiekti taikoma priemonė, kuria nustatomi reikalavimai finansų sistemai arba atskiroms finansų įstaigoms, draudimo ir kitoms finansines paslaugas teikiančioms įmonėms.

4.5. Sisteminė rizika – finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir ekonomikai.

5. Kitos šioje Strategijoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos banko įstatyme, Lietuvos banko ir kituose finansų sistemos veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

MAKROPRUDENCINĖS POLITIKOS TIKSLAI

 

6. Pagrindinis makroprudencinės politikos tikslas – prisidėti prie finansų sistemos kaip visumos stabilumo, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

7. Įgyvendindamas pagrindinį makroprudencinės politikos tikslą Lietuvos bankas siekia šių tarpinių tikslų:

7.1. riboti perteklinį kredito augimą ir pernelyg didelį finansinį svertą ir siekti jų išvengti;

7.2. riboti pernelyg didelį turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimą, pernelyg didelę užsienio valiutos kurso ir likvidumo riziką finansų sistemoje ir siekti jų išvengti;

7.3. riboti pernelyg didelę pozicijų koncentraciją tam tikruose ekonominės veiklos sektoriuose, pagal turto rūšis ar kitus kriterijus;

7.4. riboti sisteminį poveikį galinčias turėti finansų įstaigų netinkamas paskatas, siekiant sumažinti jų neatsakingo elgesio pavojų;

7.5. stiprinti finansų rinkos infrastruktūros atsparumą.

8. Lietuvos bankas makroprudencinės politikos tikslų siekia identifikuodamas sisteminę riziką šalies finansų sistemai, ją analizuodamas ir vertindamas, griežtindamas ar švelnindamas makroprudencinės politikos priemones.

9. Kad būtų efektyviai siekiama makroprudencinės politikos tikslų, Lietuvos bankas prireikus prisideda įgyvendinant ir tobulinant kredito įstaigų bei investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo priemones, tobulinant indėlių ir investicijų garantijų sistemą.

 

III SKYRIUS

MAKROPRUDENCINĖS POLITIKOS PRIEMONĖS

 

10. Siekdamas makroprudencinės politikos tikslų Lietuvos bankas finansų rinkos dalyviams taiko Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka makroprudencinės politikos priemones, taip pat leidžia finansų rinkos dalyviams skirtas rekomendacijas bei skelbia viešus ir neviešus pranešimus dėl sisteminės rizikos.

11. Lietuvos bankas makroprudencinės politikos tikslams pasiekti prireikus taiko šias makroprudencinės politikos priemones:

11.1. anticiklinį kapitalo rezervą;

11.2. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį;

11.3. paskolos įmokos ir pajamų santykį arba kitas pajamų ir skolos santykį ribojančias priemones;

11.4. finansinio sverto rodiklį;

11.5. likvidumo koregavimo priemones;

11.6. užsienio valiutos kurso rizikos ribojimo priemones;

11.7. didelių pozicijų tam tikruose ekonominės veiklos sektoriuose, pagal turto rūšis ar kitus kriterijus ribojimą;

11.8. kapitalo rezervą sistemiškai svarbioms finansų įstaigoms;

11.9. sisteminės rizikos rezervą;

11.10. mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą;

11.11. kitas makroprudencinės politikos priemones.

12. Lietuvos bankas nustato makroprudencinės politikos priemonių taikymo poreikį ir, jeigu toks poreikis yra, nustato tinkamą priemonę, jos dydį, taikymo laikotarpį, numato rinkos dalyvius, kuriems bus taikoma priemonė, ir periodiškai įvertina priemonės tinkamumą bei efektyvumą siekiant makroprudencinės politikos tikslų. Lietuvos bankas taip pat rengia šias priemones pagrindžiančius ir įgyvendinančius dokumentus ir juos viešai skelbia, jei tai nekelia pavojaus finansiniam stabilumui.

13. Lietuvos bankas, prieš priimdamas sprendimą dėl makroprudencinės politikos priemonės taikymo, atsižvelgia į tokius kriterijus:

13.1. priemonės efektyvumą ir naudingumą siekiant makroprudencinės politikos tikslų;

13.2. priemonės proporcingumą sisteminės rizikos lygiui;

13.3. priemonės įtaką rinkos disciplinos stiprinimui ir tinkamų lūkesčių formavimui;

13.4. priemonės įgyvendinimo paprastumą;

13.5. priemonės ekonomiškumą, įvertinant patiriamą naudą ir kaštus;

13.6. priemonės suderinamumą su kitomis makroprudencinės politikos ir mikroprudencinėmis priemonėmis nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu.

 

IV skyrius

MAKROPRUDENCINĖS POLITIKOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

 

14. Lietuvos bankas makroprudencinės politikos sprendimus priima nepriklausomai, atsižvelgdamas į tuo metu vykdomą ekonominę politiką ir mikroprudencinį finansų sistemos reguliavimą.

15. Lietuvos bankas makroprudencinės politikos sprendimus priima savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas arba įspėjimus dėl sisteminės rizikos ir Europos Centrinio Banko siūlymus dėl makroprudencinės politikos priemonių.

16. Priimdamas makroprudencinės politikos sprendimus Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su Europos Centriniu Banku, kuris pagal Bendrą priežiūros mechanizmą reglamentuojančius teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos teisės aktus dėl atskirų Europos Sąjungos lygiu suderintų makroprudencinių priemonių gali nustatyti griežtesnius reikalavimus nei numatoma Lietuvos banko taikomomis ar siūlomomis makroprudencinės politikos priemonėmis.

17. Lietuvos bankas, gavęs informacijos iš kitų valstybių apie tose valstybėse taikomų makroprudencinės politikos priemonių pakeitimą, atsižvelgia į susijusių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas ir sprendžia, ar tikslinga keisti vykdomą makroprudencinę politiką.

 

V SKYRIUS

MAKROPRUDENCINĖS POLITIKOS SPRENDIMŲ VIEŠINIMAS

 

18. Sprendimus dėl makroprudencinės politikos priemonių ir juos pagrindžiančią informaciją Lietuvos bankas viešina pranešimuose spaudai, skelbia Finansinio stabilumo apžvalgoje ir pagal poreikį kitose informavimo priemonėse, išskyrus atvejus, kai tai kelia pavojų finansiniam stabilumui.

19. Lietuvos bankas viešai pasisako dėl sisteminės rizikos, siekdamas perspėti, rekomenduoti, informuoti arba šviesti visuomenę, finansų rinkos dalyvius ir kitus suinteresuotus asmenis, jei tai nekelia pavojaus finansiniam stabilumui.

20. Lietuvos bankas, pranešdamas apie makroprudencinės politikos sprendimus ir skelbdamas juos pagrindžiančią informaciją, remiasi šiais principais:

20.1. atvirumu, jei tai nekelia pavojaus finansiniam stabilumui ir nėra susiję su konfidencialia informacija;

20.2. aiškumu;

20.3. proporcingumu priimto sprendimo svarbai.

 

VI SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

 

21. Kartą per metus, finansinės krizės atveju – dažniau, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (toliau – Komitetas) rengiamuose klausymuose dėl Lietuvos banko vykdomos makroprudencinės politikos. Lietuvos bankas prireikus gali Komiteto pirmininkui pateikti pasiūlymus dėl makroprudencinę politiką reglamentuojančios teisinės bazės tobulinimo ir dėl prevencinių priemonių sisteminei rizikai mažinti.

22. Makroprudencinės politikos priemonių koordinavimas, derinimas ir komunikavimas su Europos Centriniu Banku, Europos sisteminės rizikos valdyba, kitomis Europos Sąjungos institucijomis ir valstybių narių paskirtomis makroprudencinės politikos nacionalinėmis institucijomis atliekamas remiantis šį koordinavimą, derinimą ir komunikavimą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais.

23. Makroprudencinės politikos priemonių efektyvumui pasiekti ir Lietuvos banko makroprudencinės politikos priemonėms turint poveikio kitoms valstybėms, Lietuvos bankas informuoja kitų valstybių atsakingas institucijas dėl makroprudencinės politikos priemonių taikymo, kad makroprudencinės politikos pakeitimai būtų priimti ir kitose valstybėse.

24. Lietuvos bankas bendradarbiauja, keičiasi informacija ir turi teisę sudaryti sutartis su Europos Centriniu Banku, Europos sisteminės rizikos valdyba, kitų valstybių makroprudencinę politiką vykdančiomis institucijomis ir finansų rinkos priežiūros institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir (ar) tarptautinėmis institucijomis.

 

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25. Lietuvos bankas mažiausiai kartą per 3 metus įvertina makroprudencinės politikos strategiją ir, remdamasis šiuo vertinimu, atlieka Strategijos pakeitimus, jeigu to reikia.

______________