Administracinė byla Nr. A-464-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05208-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. (R. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini) ir jam Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo paskirti tam tikri vaistai, t. y. Lamictal ir Depakine. 2013 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, informavo apie tai medicinos darbuotoją, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokie vaistai čia nedalijami, todėl pareiškėjas jų turi prašyti giminaičių. Pasak pareiškėjo, jam buvo duota kitų vaistų. Juos išgėręs, pareiškėjas nuėjo miegoti, tačiau naktį jam prasidėjo priepuolis ir pareiškėjas iškrito iš dviaukštės lovos antro aukšto. Krisdamas ant grindų, jis į metalinį stalą prasikirto galvą. Tuomet buvo nuvežtas į ligoninę Lazdynų mikrorajone (Vilniuje), kur jam buvo susiūtos galvos žaizdos. Po patirtos galvos traumos, pasak pareiškėjo, reikiami vaistai Lukiškių TI-K jam buvo suteikti. Pareiškėjo teigimu, dėl šio įvykio jis patyrė neturtinę žalą (psichologinį, dvasinį, emocinį stresą, skausmą dėl patirtos traumos).
2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
2.1. Atsakovas pažymėjo, kad ginčams dėl galbūt netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo nustatyta išankstinė neteisminio bylos nagrinėjimo tvarka, kurios pareiškėjas nesilaikė. Be to, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui.
2.2. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog (duomenys neskelbtini) priepuolis jį ištiko dėl Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos netinkamų veiksmų, yra nekonkretus ir nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų apie reikšmingas bylos aplinkybes t. y. kokiomis dienomis jis kreipėsi į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą, kaip pareiškėjas nustatė, kad jam yra duodami kitokie vaistai, nei jam yra paskirti, tikslios įvykio datos.
2.3. Pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, nuo pat atvykimo dienos buvo tęsiamas gydytojų specialistų skirtas ambulatorinis gydymas ir pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu (duomenys neskelbtini) priepuolių nestebėta. Pareiškėjas dėl galbūt 2013 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) priepuolio metu praskeltos galvos su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Į Lukiškių TI-K direktorių kreipėsi tik vieną kartą – 2014 m. kovo 24 d., nurodydamas, kad negauna paskirtų vaistų, tačiau nekonkretizuodamas, kokie vaistai jam paskirti ir kokie yra duodami.
2.4. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią žalą, jų nekonkretizuodamas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą vertintinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
3.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas dėl medicininės pagalbos suteikimo į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, o Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo.
3.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas pirmiausia turėjo pasinaudoti bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir tik po to kreiptis į teismą. Be to, ginčo santykiai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas dėl to turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė.
5. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neginčija jam diagnozuotos ligos, nemano, kad ligai gydyti gydytojai pasirinko netinkamas priemones, tačiau neturtinės žalos atsiradimą sieja su Lukiškių TI-K, kaip atsakingo viešojo administravimo subjekto, aplaidžiai atliktomis savo funkcijomis – tiek dėl Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojui pavaldaus Lukiškių TI-K struktūrinio padalinio (Sveikatos priežiūros tarnybos) darbuotojos neveikimo (pareiškėjui nepaduotų gydytojų jam skirtų vaistų), tiek dėl Lukiškių TI-K administracijos neveikimo, t. y. nesudarytos galimybės saugiai miegoti (dviaukštės lovos pirmame aukšte), atsižvelgiant į pareiškėjo ligą (duomenys neskelbtini). Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje vyrauja ne civiliniai, o administraciniai teisiniai santykiai, ir vertino Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) teisėtumą. Šiuo aspektu teismas rėmėsi teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1866-575/2015).
6. Teismas, remdamasis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, liudytojos V. V. parodymais, nustatė, kad pareiškėjui turėjo būti duodamas Lamictal, tačiau 2013 m. gruodžio 13 d. šis vaistas (Lamictal) pareiškėjui nebuvo duotas. Carbamazepini preparatas pareiškėjui neturėjo būti duodamas, tačiau pareiškėjui Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio 4–13 d. buvo duodamas, nors pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra nei vieno gydytojo paskyrimo (prieš įvykstant traumai) dėl šio vaisto vartojimo.
7. Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas buvo laikomas keturių vietų kameroje, kurioje tuo metu jau buvo 3 asmenys, t. y. pareiškėjas neturėjo galimybės laisvai pasirinkti, kuriame aukšte miegoti.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2002 metų serga (duomenys neskelbtini), dieną prieš (duomenys neskelbtini) priepuolius, kurių metu pareiškėjas patyrė galvos traumą, t. y. 2013 m. gruodžio 13 d., pareiškėjo apžiūros metu slaugytoja pastebėjo, kad pareiškėjas jau yra neseniai patyręs (duomenys neskelbtini) priepuolį, todėl yra vangus, sunkiai atsakinėja į klausimus, tačiau nepaisant šių aplinkybių, Lukiškių TI-K ne tik neužtikrino pareiškėjui galimybės gauti jo nuolat vartojamus vaistus, bet ir nesiėmė jokių (net minimalių) priemonių užtikrinti pareiškėjo saugumą, t. y. kad pareiškėjas, nuo vaikystės sergantis (duomenys neskelbtini) ir periodiškai patiriantis priepuolius, turėtų galimybę miegoti dviaukštės lovos pirmame aukšte. Todėl teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti CK 6.271 straipsnio prasme, todėl yra pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimą.
9. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, įvertinęs pareiškėjui kilusias pasekmes (patirta galvos trauma, susiūtos trys žaizdos), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė fizinį skausmą, kančias. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktu aiškinimu dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose (pvz., 2016 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
10. Teismo vertinimu, šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija. Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K neveikimas padarė realų neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei sveikatos būklei, sukėlė fizines ir dvasines kančias. Atsižvelgdamas į pareiškėjui kilusias Lukiškių TI-K nepateisinamo aplaidumo pasekmes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 000 Eur.
III.
11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo hospitalizuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Atlikus pareiškėjo apžiūrą bei nustačius jo nusiskundimus, LAVL gydytojai dėl (duomenys neskelbtini) paskyrė pareiškėjui medikamentus: Depakine – 500 mg x 2 d ir Carbamazepini – 200 mg x 2 d. Tai patvirtina LAVL epikrizė Nr. 3165-652. Taip LAVL gydytojai rekomendavo ir toliau tęsti šį gydymą ambulatoriškai. Todėl pareiškėjo hospitalizavimo metu LAVL gydytojų paskirti minėti vaistai buvo duodami pareiškėjui Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyboje nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 14 d. įvykio.
11.2. Lukiškių TI-K duomenimis 2013 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas patyrė 2 (duomenys neskelbtini) priepuolius, krito iš lovos antro aukšto. Jis buvo apžiūrėtas LAVL gydytojo ir buvo rekomenduota ir toliau nuolat skirti Carbamazepini 0,2 x 2 d, Depakine 500 mg x 2 d. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos vadovaujasi paskutiniu aukštesnio lygio gydytojo paskyrimu, pačios gydymo neskiria. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.
11.3. Ginčams dėl galbūt netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnis nustato išankstinę neteisminio bylos nagrinėjimo tvarką, kurios pareiškėjas nesilaikė. Šiuo atveju pareiškėjas, manydamas, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba nesuteikė arba netinkamai suteikė jam medicinines paslaugas ir tuo galbūt padarė jam žalą, privalėjo kreiptis rašytiniu pareiškimu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nesutikdamas su šios komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.
11.4. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaujantis CK nuostatų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
11.5. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas skundžia netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą, o ne kaip pirmosios instancijos teismas įvardijo, – atsakovo Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo neveikimą (gydytojų skirtų vaistų nepadavimą pareiškėjui) ar Lukiškių TI-K administracijos neveikimą (nesudarymą galimybės miegoti dviaukštės lovos pirmame aukšte), t. y. viešojo administravimo subjekto aplaidžiai atliktas funkcijas.
12.2. Pareiškėjui jo hospitalizavimo LAVL metu gydytojų buvo paskirti medikamentai: Depakine ir Carbamazepini. Tai patvirtina LAVL epikrizė Nr. 3165-652 nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. Taip pat pareiškėjas buvo apžiūrėtas LAVL gydytojo ir po 2013 m. gruodžio 14 d. įvykio ir jam toliau buvo rekomenduota nuolat skirti minėtus medikamentus. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos vadovaujasi paskutiniu aukštesniojo lygio gydytojo paskyrimu, pačios gydymo neskiria. Taigi teismo argumentas, jog nėra nei vieno gydytojo paskyrimo (prieš įvykstant traumai) vartoti medikamentą Carbamazepini, yra nepagrįstas.
12.3. Pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugą suteikimo, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Nesutikdamas su šios komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.
12.4. Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis įkalinimo įstaigose, atlyginimo, todėl darytina išvada, jog reikalavimai susiję tik su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Vilniaus apygardos teisme, pareiškėjui nesutinkant su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu). Tai patvirtina ir teismų praktika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 nutartis Nr. T-110-13).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d. imtinai (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes administracinė byla iškelta 2015 m. lapkričio 3 d.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo R. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginio priteisimo iš Lietuvos valstybės dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pagal CK 6.271 straipsnį, pagrįstumas ir teisėtumas.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatęs, kad 2013 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas dėl jį ištikusių (duomenys neskelbtini) priepuolių iškrito iš dviaukštės lovos antro aukšto, bei pareiškėjui nebuvo duoti jam paskirti vaistai – Lamictal.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnio (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) nuostatas, nustatė, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui galimybės gauti jo nuolat vartojamus vaistus (Lamictal) bei žinodamas pareiškėjo sveikatos būklę (pareiškėjas nuo 2002 metų serga (duomenys neskelbtini), prieš 2013 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas jau buvo patyręs (duomenys neskelbtini) priepuolį ir 2013 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas buvo vangus, sunkiai atsakinėjo į klausimus), nesiėmė jokių (net minimalių) priemonių užtikrinti pareiškėjo saugumą, t. y. jo galimybę miegoti dviaukštės lovos pirmame aukšte. Konstatuota, kad Lukiškių TI-K veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą (pareiškėjas patyrė galvos traumą, susiūtos trys žaizdos, t. y. pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, kančias).
17. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su pareiškėjo paskirtais vartoti vaistais, nes pareiškėjui buvo skirtas Carbamazepini, o ne Lamictal. Atsakovas laikosi pozicijos, kad dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pareiškėjas turėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, o atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
20. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).
21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
22. Pareiškėjas šioje byloje skundą grindė tuo, kad 2013 m. gruodžio mėnesį buvo etapuotas į Lukiškių TI-K, jam buvo paskirti vartoti vaistai (serga (duomenys neskelbtini)), tačiau jam tų vaistų nedavė, o liepė išgerti kitus, naktį prasidėjo (duomenys neskelbtini) priepuolis ir jis iškrito iš dviaukštės lovos antro aukšto bei susižalojo ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Taigi pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad jis susižalojo iškritęs iš dviaukštės lovos antro aukšto ir dėl to patyrė neturtinę žalą, t. y. pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.).
23. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas kalinimo įstaigoje susižalojo dėl to, kad iškrito iš dviaukštės lovos antro aukšto, ištikus (duomenys neskelbtini) priepuoliams. Akcentuotina, kad šioje byloje nėra nustatyta ir nėra pateikta specialistų išvadų, kad (duomenys neskelbtini) priepuoliai pareiškėjui prasidėjo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo duoti vaistai – Lamictal. Tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2013 m. liepos 18 d. pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, jį apžiūrėjo Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas psichiatras A. M. (A. M.), kuris paskyrė gydymą medikamentais, t. y. Lamictal ir Depakine vaistais. 2013 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjo apžiūrą atliko gydytojas terapeutas, kuris asmens sveikatos istorijoje įrašė, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir visą laiką vartoja receptinius vaistus – Lamictal ir Depakine. Pareiškėjui Lamictal vaistai buvo toliau skiriami ir Pravieniškių PN-AK gydytojo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šio gydytojo paskyrimas yra paskutinis vaistų paskyrimas (2013 m. lapkričio 8 d.) pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje iki dienos, kada pareiškėjas patyrė galvos traumą. Taip pat nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 4–13 d. pareiškėjui buvo duodamas Depakine ir Carbamazepini.
24. Atsakovas nurodo, kad vaistai pareiškėjui buvo duodami pareiškėjo hospitalizavimo LAVL nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. paskirti vaistai (Depakine ir Carbamazepini). Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kokie konkretūs vaistai pareiškėjui buvo išduodami 2013 m. gruodžio 13 d. bei 2013 m. gruodžio 14 d.
25. Taigi pagal bylos duomenis atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjui 2013 m. gruodžio 4–13 d. nebuvo duodami jo nuolat vartoti vaistai, kad pareiškėjui kartojasi (duomenys neskelbtini) priepuoliai, kad dieną prieš (duomenys neskelbtini) priepuolius (2013 m. gruodžio 13 d.) pareiškėjo apžiūros metu slaugytoja pastebėjo, jog pareiškėjas jau yra neseniai patyręs (duomenys neskelbtini) priepuolį, yra vangus, sunkiai atsakinėja į klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog atsakovas nesiėmė priemonių užtikrinti pareiškėjo saugumą, t. y. kad pareiškėjas, nuo vaikystės sergantis (duomenys neskelbtini) ir periodiškai patiriantis priepuolius, nemiegotų dviaukštės lovos antrame aukšte ir priepuolių metu nesusižeistų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad Lukiškių TI-K veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti CK 6.271 straipsnio prasme.
26. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją).
27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes pareiškėjas susižalojo, o tai reiškia, kad jis patyrė neturtinę žalą, nes buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
28. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pažeista asmens sveikata – viena fundamentaliausių neturtinių vertybių ir vienas reikšmingiausių bei labiausiai saugomų gėrių (žr. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo preambulę). Neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisinių santykių gynimo būdo, taikymo apimtį ir bendrų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą pirmiausia lemia pažeistų asmens teisių pobūdis, t. y. neturtinės žalos taikymo apimtis tuo platesnė, kuo svarbesnė yra pažeista vertybė, kai net menkiausias jos pažeidimas netoleruojamas, ir teisės saugomų asmens vertybių pažeidimu keltų neigiamų padarinių pobūdis, jų akivaizdumas, įtaka asmens gyvenimui.
30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (1 000 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir pareiškėjo patirtai neturtinei žalai.
31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
32. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė