LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
nutarimas
DĖL ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. spalio 28 d. Nr. 1188
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 731 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, panaikinantį Direktyvą 2005/89/EB, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
2. Nustatyti, kad:
2.1. viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra:
2.1.1. nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus identifikuoja ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai pateikia iki 2021 m. sausio 5 d.;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
2020 m. spalio 28 d.
nutarimu Nr. 1188
ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašas (toliau – Aprašas) nustato nacionalinių elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijų (toliau – nacionaliniai krizės scenarijai) identifikavimo, Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje plano (toliau – Planas) rengimo ir tvirtinimo, išankstinio perspėjimo apie gresiančias elektros energetikos sektoriaus krizes, krizės elektros energetikos sektoriuje paskelbimo bei kitų elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių taikymo ir įgyvendinimo tvarką.
II SKYRIUS
NACIONALINIŲ KRIZĖS SCENARIJŲ IDENTIFIKAVIMAS
3. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra), remdamasi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos nustatytais kiekvieno regiono aktualiausiais elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijais (toliau – regioniniai krizės scenarijai), identifikuoja ir atnaujina nacionalinius krizės scenarijus ir pateikia juos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
4. Agentūra, identifikuodama nacionalinius krizės scenarijus, bendradarbiauja su elektros energijos perdavimo sistemos operatoriumi (toliau – PSO) ir konsultuojasi su Energetikos ministerija, Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), skirstomųjų tinklų operatoriumi (toliau – STO), kitais suinteresuotais elektros energijos gamintojais ir paslaugų teikėjais ir kitomis elektros energetikos įmonėmis ir vartotojais, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų.
5. Agentūra kartu su nacionaliniais krizės scenarijais pateikia vertinimą dėl rizikų, susijusių su elektros energijos tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros nuosavybės teisėmis, ir pasiūlymus dėl priemonių, kurių būtina imtis siekiant užkirsti kelią tokiai rizikai arba ją sumažinti, kartu nurodydama, kodėl tokios priemonės yra laikomos būtinomis ir proporcingomis.
6. Energetikos ministerija, išanalizavusi ir įvertinusi Aprašo 5 punkte nurodytą informaciją, susijusią su rizikų, susijusių su elektros energijos tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros nuosavybės teisėmis, vertinimu, pateikia ją Europos Komisijai ir Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei, kaip tai numatyta Reglamento (ES) 2019/941 7 straipsnio 4 dalyje.
III SKYRIUS
PLANO RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
7. Agentūra, remdamasi regioniniais ir nacionaliniais krizės scenarijais, rengia Plano projektą, bendradarbiaudama su PSO ir konsultuodamasi su Energetikos ministerija, Taryba, STO, kitais suinteresuotais elektros energijos gamintojais ir paslaugų teikėjais ir kitomis elektros energetikos įmonėmis ir vartotojais, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų.
8. Planą turi sudaryti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, nacionalinės priemonės, kurias ketinama taikyti, siekiant užkirsti kelią elektros energetikos sektoriaus krizėms, joms pasirengti ir jas sušvelninti, taip pat regioninės ir dvišalės priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias tarpvalstybinį poveikį turinčioms elektros energetikos sektoriaus krizėms arba kad jos būtų tinkamai valdomos.
9. Plano forma, turinys apibrėžtas ir reikalavimai konkrečioms nacionalinėms, regioninėms ir dvišalėms priemonėms nustatyti Reglamento (ES) 2019/941 10–12 straipsniuose ir jo priede. Prireikus į Planą gali būti įtraukta papildoma informacija.
10. Energetikos ministerija, siekdama užtikrinti pasirengimo valdyti riziką planų nuoseklumą tarpvalstybiniu lygmeniu, konsultacijų tikslu Reglamento (ES) 2019/941 10 straipsnio 4–6 dalyse nustatyta tvarka ir terminais pateikia Plano projektą atitinkamų regiono valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir, jei jos nėra tame pačiame regione, tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei.
11. Planą tvirtina energetikos ministras, atsižvelgdamas į konsultacijų, nurodytų Aprašo 10 punkte, rezultatus ir gautas rekomendacijas.
13. Skelbdama Planą, Energetikos ministerija turi užtikrinti, kad būtų išlaikytas neskelbtinos informacijos konfidencialumas.
15. Energetikos ministerija periodiškai, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus, bando Plane nustatytų procedūrų, skirtų užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei, įskaitant dalijimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmus, veiksmingumą ir atlieka elektros energijos sektoriaus krizių modeliavimą.
IV SKYRIUS
IŠANKSTINIS PERSPĖJIMAS IR ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS KRIZĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
IŠANKSTINIS PERSPĖJIMAS
16. Energetikos ministerija priima sprendimą dėl išankstinio perspėjimo, gresiant elektros energijos sektoriaus krizei, šiais atvejais:
16.1. PSO ar STO Energetikos ministerijai pateikia informaciją, kuri gali būti pagrindas priimti sprendimą dėl išankstinio perspėjimo;
16.2. elektros energijos biržos operatorius Energetikos ministerijai pateikia informaciją apie galimas grėsmes elektros energijos tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri gali būti pagrindas priimti sprendimą dėl išankstinio perspėjimo;
16.3. Taryba Energetikos ministerijai pateikia informaciją apie galimą elektros energijos sektoriaus krizę, kuri gali būti pagrindas priimti sprendimą dėl išankstinio perspėjimo;
16.4. kita valstybė narė Energetikos ministerijai pateikia informaciją apie galimas grėsmes elektros energijos tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuri gali būti pagrindas priimti sprendimą dėl išankstinio perspėjimo;
17. Energetikos ministerija, priėmusi sprendimą dėl išankstinio perspėjimo, nedelsdama informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Europos Komisiją, to paties regiono valstybių narių kompetentingas institucijas ir, jeigu valstybės narės nėra tame pačiame regione, tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingas institucijas.
19. Energetikos ministerija, priėmusi sprendimą dėl išankstinio perspėjimo, Aprašo 17 punkte nurodytiems subjektams pateikia informaciją apie galimos elektros energetikos sektoriaus krizės priežastis, planuojamas arba vykdomas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią elektros energetikos sektoriaus krizei, taip pat nurodo, ar gali reikėti pagalbos iš kitų valstybių narių, ir galimą vykdomų priemonių poveikį elektros energetikos vidaus rinkai.
ANTRASIS SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS KRIZĖ
20. Susidarius elektros energetikos sektoriaus krizei, Energetikos ministerija inicijuoja ekstremaliosios energetikos padėties (toliau – ekstremalioji padėtis) paskelbimą.
21. Informaciją apie susidariusią arba neišvengiamą elektros energetikos sektoriaus krizę, kuri gali būti pagrindas skelbti ekstremaliąją padėtį, Energetikos ministerijai pateikia:
22. PSO ir STO, teikdami Energetikos ministerijai informaciją apie susidariusią arba neišvengiamą elektros energetikos sektoriaus krizę, nurodo priežastis, dėl kurių sutriko elektros energijos tiekimas, ekstremaliosios padėties paskelbimo pagrindą, planuojamas arba vykdomas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti ekstremaliąją padėtį, ir bet kokios pagalbos iš kitų valstybių narių poreikį.
23. Ekstremalioji padėtis skelbiama ir atšaukiama Energetikos įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.
24. Paskelbus ekstremaliąją padėtį, Energetikos ministerija nedelsdama apie tai informuoja to paties regiono valstybių narių kompetentingas institucijas ir, jei valstybės narės nėra tame pačiame regione, tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingas institucijas, Komisiją ir pateikia joms Aprašo 22 punkte nurodytą informaciją.
25. Paskelbus ekstremaliąją padėtį, PSO ir STO Energetikos ministerijos nustatytu periodiškumu teikia Energetikos ministerijai atnaujintą informaciją apie elektros energijos tiekimo situaciją.
26. Paskelbus ekstremaliąją padėtį taikomos Plane, Energetikos įstatyme, Civilinės saugos įstatyme, Reglamente (ES) 2019/941 ir kituose ekstremaliųjų situacijų valdymą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytos priemonės.
27. Pasibaigus ekstremaliajai padėčiai, Energetikos ministerija, pasikonsultavusi su Taryba, nedelsdama, bet nė vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai ekstremalioji padėtis atšaukiama, pateikia Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei ir Komisijai ex post vertinimo ataskaitą. Informacija, kuri turi būti pateikta ex post vertinimo ataskaitoje, nurodyta Reglamento (ES) 2019/941 17 straipsnio 2 dalyje.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS