LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL EKOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 30 d. Nr. V-1863
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Ekologijos studijų krypties aprašu iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu
Nr. V-1863
EKOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekologijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami ekologijos studijų krypties (D07), kuri priklauso gyvybės mokslų studijų krypčių grupei (D), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas ekologijos studijų krypties (toliau – ekologijos kryptis) studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų studijoms, vykdomoms nuolatine ir ištęstine studijų formomis.
3. Bendrieji ekologijos krypties tikslai:
3.1. ugdyti ekologijos krypties specialistus, turinčius bazines plačias ekologijos, gamtosaugos žinias, įgijusius reikiamą kiekį žinių ir motyvaciją, kad galėtų dirbti pagal įgytą ekologo kvalifikaciją, toliau studijuoti ar mokytis, sugebėtų integruoti analizuodami, kritiškai ir sistemiškai vertindami praktinėje veikloje iškilusias užduotis, kurti ir diegti mokslo naujoves taikomosios ekologijos srityje;
3.2. suteikti aplinką įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų tirti organizmų santykius su gyvenamąja aplinka individo, populiacijų, ekosistemų lygmenimis bei formuoti ekologijos ir gamtosauginio mąstymo paradigmą, reikalingą šiandieninėms biologinės įvairovės apsaugos problemoms spręsti;
3.3. skatinti studentų domėjimąsi aktualiomis tarpdalykinėmis akademinėmis temomis ir pažangia praktika, integruojant ekologijos žinias su kitų mokslo sričių pasiekimais, gebėjimu spręsti ekologijos, gamtosaugos problemas šiuolaikinių gyvybės mokslų pasiekimų kontekste;
3.5. išugdyti gebėjimus atlikti ekologijos mokslo tiriamąjį arba taikomojo pobūdžio darbą, atitinkantį naujausius mokslo pasiekimus ir sieti su kitų mokslo sričių tyrimais;
4. Baigusiems universitetines ekologijos krypties studijas įgyjamas gyvybės mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu gyvybės mokslų bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Ekologijos studijų krypties studijos galimos dvikryptėse studijų programose, organizuojamose su informatikos, fizinių, gyvybės, inžinerijos, technologinių, sveikatos, socialinių, teisės, ugdymo, žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupių programomis, kurių suteikiamos kvalifikacijos papildo viena kitą įgyjamomis žiniomis ir gebėjimais.
6. Į ekologijos krypties pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę biologijos, chemijos, matematikos valstybinius brandos ir (arba) mokyklinius egzaminus.
7. Rekomenduojama, kad į antrosios studijų pakopos ekologijos studijų krypties studijas priimami asmenys būtų baigę gyvybės, sveikatos, žemės ūkio, fizinių, inžinerinių, technologinių, socialinių mokslų studijų krypčių programas ir įgiję ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį. Pirmosios pakopos studijų rezultatai turi užtikrinti gebėjimą studijuoti pagal ekologijos studijų krypties magistro studijų programas, todėl ekologijos magistro studijas vykdančios aukštosios mokyklos įvertina organizuojamų studijų pobūdį ir nustato priimamų bakalauro studijų krypčių sąrašus. Jei kai kurių bakalauro studijų krypčių stojantiesiems nepakanka žinių ir gebėjimų, gali būti organizuojamos papildomos reikalingų dalykų studijos, neviršijant 60 kreditų.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
8. Ekologija yra mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka individo, populiacijų, ekosistemų lygmenimis.
9. Ekologijos studijos yra akademinė kryptis, integruojanti gyvybės, fizinių ir socialinių mokslų studijų krypčių žinias ir gebėjimus, reikalingus ekologijos ir gamtosaugos problemoms spręsti.
10. Pirmosios pakopos studijomis rengiami ekologinį išsilavinimą turintys specialistai, turintys plačias bazines ekologijos, gamtosaugos žinias, kurias sugebėtų integruoti analizuodami, kritiškai ir sistemiškai vertindami praktinėje veikloje iškilusias užduotis, kurti ir diegti mokslo naujoves taikomosios ekologijos srityje, integruoti su kitų mokslo sričių pasiekimais, gebantys spręsti ekologijos, gamtosaugos problemas šiuolaikinių gyvybės mokslų pasiekimų kontekste, suprantantys mokymosi visą gyvenimą svarbą.
11. Antrosios pakopos studijomis rengiami ekologinį išsilavinimą turintys specialistai, turintys gebėjimų, reikalingų gyvųjų organizmų santykių su gyvenamąja aplinka tyrimams, individo, populiacijų, ekosistemų lygmenyse bei šiandieninėms biologinės įvairovės apsaugos problemoms spręsti, gerai išmanantys biologinę įvairovę, rūšių pasiskirstymą ir jų visumą, gebantys numatyti aplinkos pokyčius ir suvokiantys esminius aplinkoje vykstančius procesus.
13. Sudarant ekologijos krypties studijų programas, rekomenduojama laikytis šių nuostatų dėl jų sudėties:
13.1. pirmosios pakopos studijose ne mažiau kaip 5 procentai kreditų turi sudaryti bendrųjų universitetinių studijų dalykai, 5–10 procentų kreditų – matematikos ir informatikos mokslų studijų krypties pagrindų dalykai, 10–15 fizinių mokslų studijų krypties pagrindų dalykai; 20–30 procentų – gyvybės mokslų studijų dalykai; 25–40 procentų – krypties gilinimo arba plėtojimo pasirenkamieji dalykai. Studijų apimtis 180 kreditų;
13.2. antrosios pakopos studijose ne mažiau kaip 50 procentų kreditų turi sudaryti krypties gilinimo arba plėtojimo dalykai, ne daugiau kaip 20 procentų – pasirenkamieji arba kitos studijų krypties dalykai, ne mažiau kaip 25 procentus – baigiamasis darbas ir 5 procentus – praktika. Studijų apimtis 90 arba 120 kreditų;
14. Ekologijos krypties absolventai gali dirbti švietimo įstaigose, mokslo ir studijų institucijose, aukštųjų technologijų, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, analizės, analitikos ir kitose srityse, kurti naujas verslo įmones bei dirbti ir kitose ekologijos ar gamtosaugos ir ūkinių bei valdymo (valstybės) institucijose.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Baigus ekologijos krypties pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. išmano ir supranta fundamentalius gamtos ir antropogeninius reiškinius, jų kokybinę ir kiekybinę išraišką; šiuolaikinius ekosistemų, buveinių biologinės įvairovės sistemų būklės tyrimo ir vertinimo metodus, jų taikymo galimybes šiandieniniuose kompleksiniuose įvairų tipų ekosistemų tyrimuose;
16.1.2. apibūdina pagrindinius organizmų santykių su gyvenamąja aplinka sistemų struktūras (populiacijas / bendrijas / ekosistemas), funkcionavimo, galimos raidos, gyvų organizmų adaptacijos besikeičiančioje aplinkoje principus;
16.1.3. paaiškina svarbiausias žmogaus veiklos sukeltas vietinio, regioninio, valstybinio ir pasaulinio masto biologinės įvairovės išsaugojimo problemas;
16.1.4. apibendrina svarbiausias aplinkos ir organizmų / populiacijų / bendrijų sąveikos problemas ir jas lemiančius veiksnius bei galimas pasekmes;
16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. turi tiriamojo darbo planavimo įgūdžius, geba įvardinti tyrimų problemą, parinkti metodiką ir tyrimų įrangą, saugiai atlikti tyrimus;
16.2.2. geba taikyti naujausius kiekybinius ir kokybinius ekologijos ir kitų mokslo sričių tyrimų metodus;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. geba naudotis ekologijos duomenų ir mokslinių publikacijų bazėmis, kitais informacijos šaltiniais;
16.3.3. geba naudotis šiuolaikiška ekologine ir (ar) gamtos apsaugos informacija, statistinės analizės ir aplinkos tyrimų analitine bei programine įranga profesinėje veikloje reikalingiems duomenims gauti ir analizuoti;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.1. geba įvertinti priimamus sprendimus etiniu, teisiniu, socialiniu, ekonominiu ir gamtosaugos požiūriais;
16.4.2. geba dirbti savarankiškai ir grupėje, ieškant ir analizuojant informacijos aplinkos ir darnaus vystymosi klausimais, formuluojant išvadas ir pateikiant jas auditorijai;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.1. turi savarankiško studijavimo gebėjimus, reikalingus nuolatiniam profesiniam tobulėjimui užtikrinti;
16.5.2. geba planuoti ir organizuoti savarankiškus darbus, juos raštu ir žodžiu viešai pateikti auditorijai;
16.5.3. geba surasti informaciją iš pirminių ir antrinių šaltinių, įskaitant operatyvinės informacijos paiešką, sisteminti ir struktūrizuoti informaciją;
16.5.4. geba naudotis teisės aktais ir kitais dokumentais, analizuoti standartus, susijusius su ekologija, gamtos apsauga;
17. Ekologijos krypties antrosios pakopos studijų rezultatai – įgyjamos gilesnės ekologijos krypties žinios ir gebėjimai arba išplėstinė gretimų krypčių kompetencija:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. išmano klasikines ir modernias ekologijos ir gamtosaugos koncepcijas ir geba jas taikyti savo profesinėje veikloje;
17.1.2. geba analizuoti kompleksines biologinės įvairovės apsaugos ir klimato kaitos problemas, nustatydami jų veiksnius ir tarpusavio sąsajas bei integruodami tarpdalykines žinias;
17.1.3. geba vertinti biologinę įvairovę, ekosistemų paslaugas, organizmų rūšių pasiskirstymą ekosistemose ir aplinkos kaitos kompleksinį poveikį gyvajai gamtai bei visuomenei, remdamiesi naujausiais mokslo pasiekimais;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba analizuoti ir integruotai vertinti aktualių ekologijai mokslo krypčių tyrimų duomenis, kelti tyrimų hipotezes;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba kritiškai vertinti bei siūlyti naujas ekologijos, gamtos apsaugos ir aplinkos politikos koncepcijas ir strategines priemones;
17.3.2. geba planuoti ir organizuoti ekologijos tyrimus, gamtos apsaugos ir aplinkotvarkos darbus, taiko naujausias tarpdisciplinines žinias;
17.3.3. geba taikyti matematinius, statistinės analizės metodus ir naudoti informacines technologijas, statistinio / duomenų analitinio programavimo, darbo su didžiaisiais duomenimis, erdviniais (palydoviniais, geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS) duomenimis, turi informacinių technologijų (IT) pagrindus tokiems duomenų srautams valdyti ir apdoroti vertindamas biologinę įvairovę ekosistemose vykstančius procesus;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. geba organizuoti, derinti savarankišką ir grupinį darbą, imasi atsakomybės už savo ir komandinės veiklos kokybę bei jos tobulinimą;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.2. turi strateginio ekologinio mąstymo įgūdžių, siekia inovatyvių ekologijos ir gamtos apsaugos sprendimų įgyvendinimo;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Dėstymas turi būti pagrįstas naujausių pasiekimų integravimu į studijų procesą. Ekologijos studijų programos vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, siekiantys išmokyti studentą mokytis ir sisteminti žinias, gebantys tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, parinkti tinkamus į studentą orientuoto dėstymo ir pasiekimų vertinimo metodus, kurti naujus mokymo metodus, ugdyti mokymosi visą gyvenimą siekį.
19. Dėstymas turi būti pagrįstas fundamentaliomis ekologijos ir kitų gamtos bei socialinių mokslų žiniomis. Dėstymo metodai turi plėsti studento ekologijos konceptualių pagrindų supratimą, didinti profesinį kompetentingumą.
20. Studijų metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Studentai per studijas turi būti rengiami ir skatinami įgyti mokėjimo mokytis įgūdžių.
21. Dėstymas ir studijavimas turi būti pagrįsti aiškiais dėstytojo ir studento susiformuotais tikslais, atitinkančiais studijų programos tikslus ir studijų rezultatus.
22. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultato pasiekimo galimybę. Gali būti taikomi bendrieji ir specialieji studijų metodai: aktyvūs (problemų analizė ir sprendimas, mokomoji ir profesinė praktika, ataskaitos ar pranešimo rengimas, diskusija, projektinė veikla, tiriamasis darbas ir kiti, į aktyvų, savarankišką studento studijavimą orientuoti metodai), interaktyvūs (dalyko elektroniniai mokymo kursai, virtualios konferencijos, vaizdo paskaitos), pasyvūs (paskaitos, pratybos, seminarai ir kiti tradiciniai studijų metodai), taip pat informacinių technologijų panaudojimo bei lauko ir eksperimentinių tyrimų metodai. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau skiriasi pateikiamos užduoties turinys, sudėtingumo laipsnis, studento savarankiškumo raiška.
23. Aukštoji mokykla, nustatydama studentų pasiekimų vertinimo tvarką, suteikia dėstytojui teisę rinktis vertinimo metodus. Studento studijuojamo dalyko studijų rezultatai vertinami pagal dešimties balų vertinimo sistemą. Ekologijos studijų pasiekimų vertinimo sistema turi leisti stebėti pažangą siekiant numatyto rezultato, laiku pastebėti nukrypimus, palaikyti grįžtamąjį ryšį. Vertinimo kriterijais apibūdinamas pasiektas privalomas rezultatas, leidžiantis įvertinti studento žinias, remiasi aiškumo, naudingumo, nešališkumo principais.
24. Vertinant studento studijų pasiekimus gali būti taikomas kaupiamasis (studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais), kolegialusis (studentus egzaminuoja kompetentinga ekologijos specialistų – mokslininkų, praktikų – profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija), taip pat diagnostinis (atliekamas norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso dalį) vertinimas. Vertinimo metodai gali būti egzaminas raštu ir žodžiu; individuali arba grupės žodinė apklausa; testavimas; atvejo analizė; laboratorinio darbo, kursinio projekto, praktikos ataskaita ir jos gynimas; baigiamasis darbas ir jo gynimas.
25. Semestro pradžioje dėstytojas informuoja studentus apie studijų rezultatų vertinimo tvarką, nurodo išsamią dėstomojo dalyko programą, tikslus, laukiamus studijų rezultatus, konkrečią dėstomojo dalyko studijų rezultatų vertinimo struktūrą, tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, vertinimo kriterijus.
26. Studijos baigiamos apgynus baigiamuosius darbus, nagrinėjančius aktualias mokslo problemas. Baigiamieji darbai gali būti teoriniai, eksperimentiniai, taikomieji, analitiniai ar mišrieji. Jie turi atskleisti studijų metu įgytas ekologijos žinias, įgūdžius, tyrimų vykdymo ir jų analizavimo patirtį. Pirmosios ir antrosios pakopos baigiamuosiuose darbuose demonstruojami gebėjimai turi atitikti Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir šeštąjį (bakalauro studijų programoms) ar septintąjį (magistro studijų programoms) Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
27. Studijų programos vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, vykdantys fundamentinius ar eksperimentinės plėtros tyrimus, gerai susipažinę su absolventų būsimo darbo sąlygomis ir gebantys padėti studentams formuoti pasirengimą būsimai ekologo veiklai.
28. Bendra dėstytojų kompetencija vertinama pagal šiuos kriterijus: akademinio išsilavinimo lygį, išsilavinimo įvairiapusiškumą, mokslo darbų publikavimą pripažintuose ekologiniuose leidiniuose, praktinę mokslo tiriamųjų projektų vykdymo patirtį, dėstymo patirtį, gebėjimą bendrauti taisyklinga lietuvių ir anglų kalba raštu ir žodžiu, dalyvavimą mokslinėse konferencijose. Dėstytojai turi gebėti tinkamai patarti studentams studijų ir karjeros planavimo klausimais, turi išmanyti ekologijos krypties studijų programų vertinimo procedūras ir akreditavimo kriterijus.
29. Profesinė dėstytojų kompetencija nustatoma vadovaujantis aukštosios mokyklos patvirtinta tvarka.
30. Dėstyti taikomųjų dalykų gali būti kviečiami kompetentingi, pripažinti atitinkamos srities dėstytojai – praktikai, įgiję ne mažesnį kaip magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
31. Studentų praktiniams užsiėmimams vesti gali būti įtraukiami dėstytojų padėjėjai. Laboratorinių darbų vykdymo kokybei užtikrinti aukštoji mokykla skiria laborantus, kompetentingus dirbti su šiuolaikine laboratorine įranga. Esant poreikiui (pvz., rengiant baigiamąjį darbą), dėstytojo padėjėjai ir (ar) laborantai padeda studentams naudotis laboratorine įranga ir atlikti tyrimus.
32. Baigiamojo darbo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų mokslininkų. Komisijos pirmininkas turi būti aktyvus mokslininkas, turintis mokslo daktaro laipsnį, susipažinęs su absolventų būsimo darbo specifika ir dirbantis kitoje aukštojoje mokykloje, mokslo, verslo ar gamybos institucijoje.
33. Studijų turinio klausimais pagal studijų planus arba studentų individualius poreikius konsultuoja dalykus dėstantys dėstytojai, baigiamųjų darbų, projektų ir praktikos vadovai. Konsultacijos gali būti tiesioginės arba virtualios. Bakalauro baigiamajam darbui gali vadovauti dėstytojas, tyrėjas (taip pat ir doktorantas); magistro baigiamajam darbui vadovauti skiriamas mokslininkas, turintis mokslo daktaro laipsnį ir aktyviai vykdantis mokslinius tyrimus.
34. Studijų organizavimo ir studijų modelio pasirinkimo klausimais konsultuoja atsakingi aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai, fakultetų studijų prodekanai, katedrų vedėjai, studijų programų vadovai ir kiti atsakingi asmenys. Universitetų karjeros centrai organizuoja ir koordinuoja studentų karjeros projektavimo veiklą, studentams teikia individualias ir grupines konsultacijas.
35. Studijų programos vykdymo užtikrinimui būtina materialioji bazė:
35.1. auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, jose turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra, demonstravimo priemonės;
35.2. laboratorinė įranga ir aparatūra turi būti pakankama, kad studentai išmoktų taikyti (savarankiškai arba padedant laborantui) šiuolaikinius tyrimų metodus. Laboratorijos turi atitikti saugos reikalavimus ir kokybės standartus, suteikti studentams galimybes tirti ir pažinti augalus ir gyvūnus bei mikroorganizmus, įgyti gebėjimų atlikti ekosistemų medžiagų fizikinę ir cheminę analizę, mikrobiologinę arba molekulinę analizę, aiškintis ir suprasti ekosistemų energijos srautus ir virsmus;
35.3. studentams suteikiama galimybė studijuojant, atliekant tyrimų ir projektų veiklą naudotis universitetų laboratorijomis ir kitomis mokomosiomis bazėmis pagal studijų planą arba individualius poreikius, suderinus su aukštosios mokyklos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu;
35.4. kiekvienas studentas turi atlikti tiriamuosius darbus, naudodamasis įranga, mokomosios praktikos inventoriumi ir baze, išmokti naudotis tyrimų prietaisais analizuojant gautus rezultatus;
35.5. pirmojoje studijų pakopoje yra privaloma mokomoji lauko praktika, kuri yra integrali ekologijos studijų krypties dalis;
35.6. bibliotekose kiekvieno dalyko vadovėlių, mokomųjų knygų arba paskaitų konspektų skaičius turi atitikti studentų poreikius. Bibliotekose turi būti pakankamai kompiuterių sutinkama programine ir informacine įranga, prieigomis prie duomenų bazių;