Kasacinio skundo Nr. DOK-584/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34048-2019-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo E. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis E. P. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad: teismai netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas; nevertino dalies įrodymų ir jų pagrindu nustatytų bylai reikšmingų faktų, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos principą; apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, negretino nenuoseklių nukentėjusiųjų parodymų tarpusavyje bei su kitais įrodymais.
Nuteistojo E. P. kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, teigia, kad gynė savo būsto neliečiamybę (nes jis nežinojo, kokiu tikslu nukentėjusysis K. S. veržėsi pas jį), ginčija nukentėjusiųjų K. S. bei L. A. ir liudytojos D. K. duotų parodymų patikimumą, reiškia savo nuomonę, kaip galėjo atsirasti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, taip pat tvirtina kad nėra neginčytinų įrodymų, jog jis vykusio konflikto metu tyčia sužalojo nukentėjusiąją L. A., todėl be teisinio pagrindo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi kasatorius netinkamą materialiosios teisės (BK 138 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies) taikymą ir proceso teisės (BPK 20 straipsnio) pažeidimus grindžia nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant savo įvykio versiją. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Teisinių argumentų dėl baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimų, sukliudžiusių apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį, skunde nenurodyta.
Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo sprendimų. Kasatoriaus prašymas panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka neatitinka BPK 382 straipsnio 5 punkto nuostatų, pagal kurias kasacinės instancijos teismas turi įgaliojimus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (nenaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,