LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL GYNYBOS TECHNOLOGIJŲ VYSTYMO LIETUVOJE 2021–2023 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2021 m. vasario 24 d. Nr. V-138
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 10 punktu ir Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministro
2021 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-138
GYNYBOS TECHNOLOGIJŲ VYSTYMO LIETUVOJE 2021–2023 METŲ
PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2023 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – sudaryti sąlygas plėtoti gynybos pramonę Lietuvoje siekiant padidinti pažangių technologijų dalį Lietuvos gynybos pramonėje ir paskatinti naudoti mokslo potencialą gynybos reikmėms ir krašto apsaugos sistemos plėtrai.
2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 6 d. patvirtintose Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2018–2026 metais gairėse Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys, atliekantys ir plėtojantys karinių ginklų ir saugumo sistemų, posistemių bei komponentų tyrimus, užsiimantys jų projektavimu, kūrimu, gamyba ir (arba) priežiūra, taip pat šių asmenų vykdoma veikla bei jos tikslais naudojama infrastruktūra. Gynybos pramonė apima ir dvejopos paskirties produktų ir paslaugų mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, projektavimą, kūrimą, plėtojimą, gamybą ir eksportą. Tai taikytina tokiems produktams, kaip specializuoti maisto produktai ar civilinės ir gyventojų apsaugos priemonės.
II SKYRIUS
APLINKOS ANALIZĖ
3. Europos gynybos agentūros gynybos ministrų taryba 2007 m. lapkričio 19 d. priėmė gaires dėl kolektyvinio šalių investavimo, kuriose siūloma gynybos sektoriaus tyrimams atlikti ir technologijoms kurti skirti 2 proc. šalies gynybos biudžeto.
4. 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) Velso susitikimo deklaracija. Joje visos NATO narės įsipareigojo, jog gynybai kasmet sieks skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Investicijoms į karinę įrangą bei moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (toliau – MTEP) narės įsipareigojo skirti 20 proc. viso šalies gynybos biudžeto. Lietuvos Respublikos išlaidos gynybos MTEP 2016–2019 m. laikotarpiu per metus sudarydavo apie 0,1 proc. metinio šalies gynybos biudžeto.
5. Europos Sąjungoje 2021–2027 m. laikotarpiu pagal daugiametę finansinę programą kuriamas Europos gynybos fondas (toliau – Fondas), kurio tikslas – skatinti inovacijas ir sudaryti sąlygas masto ekonomijai gynybos srities mokslinių tyrimų sektoriuje ir pramoninės technologinės plėtros etape remiant bendrus projektus. Fondo lėšos bus skiriamos gynybos srities moksliniams tyrimams (Fondo lėšomis bus apmokama iki 100 proc. išlaidų), prototipų kūrimui (iki 55 proc.) ir sertifikavimui (iki 100 proc.) remti. Be to, Fondas skatins tarpvalstybines mažas ir vidutines įmones dalyvauti įgyvendinant gynybos srities projektus. Europos Sąjungoje nuo 2017 m. parengtos dvi bandomosios programos (Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai (PADR) ir Europos gynybos pramonės plėtros programa (toliau – EGPPP) rodo didėjantį Europos Sąjungos dėmesį gynybos technologijų tobulinimui, plėtrai ir globalumui.
6. Europos Audito Rūmų 2019 m. atliktoje apžvalgoje Nr. 09 „Europos gynyba“ gynybos rinka, palyginti su tradicinėmis komercinėmis rinkomis, apibrėžiama kaip išskirtinė. Pagrindinis jos skiriamasis požymis yra esminis vyriausybių vaidmuo, kai rinkoje yra vienas pirkėjas – valstybė – ir keletas tiekėjų. Vyriausybės yra vienintelės galutinės klientės ir jos inicijuoja, reguliuoja ir finansuoja gynybos įrangos tobulinimą ir viešųjų pirkimų procedūras. Siekiant įgyti palyginamą karinį pranašumą, valstybių gynybos pajėgumui plėtoti reikalingos novatoriškos ir aukštosios technologijos. Tam reikia nemažai pradinių investicijų, o gebėjimų plėtojimo ciklai yra ilgi, be to, nėra jokios patikimos garantijos, kad gynybos įmonės galės vykdyti komercinę veiklą. Europos audito rūmų apžvalgoje teigiama, kad, siekdamos sumažinti su pajėgumo plėtojimu susijusią technologinę ir finansinę riziką, vyriausybės gynybos tyrimus paprastai finansuoja 100 proc.
7. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2020 m. atliekant Lietuvos finansinių priemonių panaudojimo galimybių ir poreikio gynybos pramonės sektoriuje išankstinį vertinimą nustatyta, kad gynybos sektorius vystosi sparčiau, bet gynybos sektoriaus įmonių Lietuvoje yra santykinai mažai (didelė dalis šių įmonių yra susibūrusios į asociacijas: Nacionalinė gynybos pramonės asociacija vienija apie 20 įmonių, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija – apie 40 įmonių). Gynybos sektoriuje veikiančios Lietuvos įmonės dažniausiai nėra tik gynybos pramonės įmonės. Jos stengiasi diversifikuoti savo veiklų portfelį, t. y. užsiima ir ne su gynybos pramone susijusiomis veiklomis. Dauguma vertinimo tikslais apklaustų gynybos pramonės įmonių atstovų Lietuvos gynybos pramonės ekosistemą vertina kaip dar tik besikuriančią. Tai patvirtina ir EGPPP 2019 m. pirmojo konkurso rezultatai, kurie parodė, kad Lietuvos gynybos pramonės dalyvavimas gynybos srities mokslinių tyrimų projektuose Europos Sąjungos mastu yra labai menkas (iš 16 projektų Lietuva dalyvauja tik 2 projektuose). Sėkmingas dalyvavimas EGPPP ir Fondo veikloje Lietuvos įmonėms padėtų užtikrinti įsitraukimą į uždaras tarptautines gynybos rinkas. Siekiant paskatinti bendruomenės, kuri būtų aktyvi gynybos pramonės srityje, susikūrimą, siūloma sukurti priemonę, kuri konkurso būdu teiktų dotacijas už eksporto potencialą turinčių inovatyvių produktų sukūrimą.
8. Tai, kad Lietuva gali kurti novatoriškas gynybos technologijas, rodo aktyvus inovacijų kūrėjų dalyvavimas nuo 2019 m. Lietuvoje organizuojamuose gynybos technologijų hakatonuose (DELTA-1 (iš 400 pareiškusių norą dalyvauti buvo atrinkta 220 dalyvių), karinis jūrų hakatonas (50 dalyvių); potencialą rodo ir Lietuvos mokslininkų ir įmonių vykdomi moksliniai tyrimai, atliekami tiek pačių mokslininkų ir įmonių iniciatyva, tiek įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos ar Europos Sąjungos remiamus MTEP projektus. Lietuvos mokslininkų vykdomi ar anksčiau vykdyti projektai apima naujoviškų sprogmenų aptikimo technologijų, aukštų technologijų karių neperšaunamų liemenių, pratyboms skirtų raketų, bepilotėms skraidyklėms trikdyti skirtų mikrobangų prietaisų sukūrimą. Dalį sukurtų inovatyvių produktų viešųjų pirkimų būdu įsigyja ir pritaiko Lietuvos kariuomenė. 2016–2020 m. pagal bendradarbiavimo sutartį dėl gynybos technologijų kūrimo finansavimo, pasirašytą Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, pagal Lietuvos kariuomenės suformuluotas technines specifikacijas vystytos 4 gynybos technologijos (bepilotis orlaivis, sunkiai aptinkamo radijo ryšio technologija, universalus jutiklių blokas, elektrociklas).
9. Atliktos aplinkos analizės rezultatai rodo, kad valstybės parama gynybos technologijų kūrimui ir vystymui Lietuvoje yra labai fragmentuota, gynybos pramonės sektoriuje yra rinkos finansavimo trūkumų ir reikalingos finansinės priemonės, kad šie trūkumai būtų pašalinti. Konkurso būdu teikiamos dotacijos suteiktų reikiamą pradinį finansavimą ir padėtų plėtoti gynybos sektoriaus produktų idėją, kurti pradinį produktą ar vykdyti MTEP ir įgyvendinti inovacijų veiklas. Siekdama išsaugoti konkurencinį pranašumą ir jungtis į tarptautines vertės grandines Lietuva turi stiprinti savo gebėjimą kurti novatoriškas technologijas gynybos srityje. 2021–2027 m. laikotarpiu pradėjus veikti Fondui bus būtina ir valstybės parama, kad Lietuvos įmonės ir mokslo ir studijų institucijos galėtų aktyviai dalyvauti Fondo MTEP projektuose.
III SKYRIUS
STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
10. Stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės, galinčios paveikti gynybos technologijų plėtrą Lietuvoje, atsižvelgiant į pasaulines gynybos technologijų plėtros tendencijas:
10.1. Stiprybės:
10.1.1. Lietuvoje labai išvystyta lazerių, elektrooptikos, puslaidininkių pramonė, informacinių sistemų technologijos, kibernetinis saugumas, 3D, dirbtinio intelekto, taip pat papildytos realybės technologijos, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui ir atitinka NATO ir Europos Sąjungos ateities technologijų prioritetus;
10.1.2. nemažai Lietuvos įmonių, nekuriančių galutinių produktų, gamina daug komponentų, kuriuos eksportuoja kitų šalių gamintojams, tiesiogiai susijusiems su aeronautikos ir gynybos sektoriumi;
10.1.3. palanki Lietuvos startuolių ekosistema (Izraelio tyrimų centro „StartupBlink“ paskelbtame 2020 m. startuolių ekosistemų reitinge Lietuva užima 15 vietą);
10.2. Silpnybės:
10.2.1. gynybos technologijų vystymas yra brangus procesas ir be valstybės paramos įmonėms yra per didelė našta;
10.2.2. Lietuvos rinka yra per maža gynybos pramonei, todėl kuriami produktai turi turėti stiprų eksporto potencialą;
10.2.3. gynybos rinkos yra uždaros, gynybos sektoriuje galioja išsamios nacionalinės reguliavimo taisyklės, kurios gali riboti intelektinės nuosavybės naudojimą arba eksporto galimybes;
10.2.4. Lietuvos gynybos pramonės įmonės yra priskiriamos smulkioms ir vidutinėms įmonėms, todėl jų gamybiniai pajėgumai yra riboti tenkinant didelius užsakymus; taip pat dažniausiai yra orientuotos į dvigubos paskirties produktų (civilinės ir karinės) gamybą;
10.3. Galimybės:
10.3.2. didžiosios gynybos bendrovės vis labiau yra priklausomos nuo pardavimo eksportui, o jų tiekimo grandinės tampa sudėtingesnės, įvairesnės ir labiau tarptautinio pobūdžio;
10.3.3. gynybos sektorius vis labiau priklauso nuo civiliniame sektoriuje kuriamų novatoriškų technologijų;
10.4. Grėsmės:
10.4.1. be papildomų priemonių (pavyzdžiui, rizikos kapitalo investicijų, įmonių akceleravimo) konkursinė technologinė programa neužtikrintų sukurtų prototipų komercializavimo;
10.4.2. Europos Sąjungos valstybių narių ginklų eksporto politikos ir šią sritį reglamentuojančių teisės aktų skirtumai;
11. Atsižvelgiant į aptartą gynybos technologijų plėtros būklę Lietuvoje ir atliktą stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizę, darytina išvada, kad Lietuvoje susiklostė palankios prielaidos plėtoti gynybos technologijas, nes:
11.2. Lietuvoje yra mokslo ir verslo potencialas, gebantis projektuoti ir gaminti įvairius karinius produktus aviacijos ir kosmoso, sausumos, jūrų ir elektronikos segmentuose bei konkuruoti pasauliniu mastu;
11.3. gynybos pramonės sektorius tampa kompleksiškesnis ir globalesnis, todėl atsiranda tarptautinio bendradarbiavimo galimybės ir nišinių specializuotų gynybos inovatyvių produktų poreikis;
IV SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
12. Programos tikslas – stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus ir spartinti Lietuvos gynybos pramonės plėtrą, finansuojant gynybos technologijų plėtros projektus.
13. Programa skirta įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijos strateginį tikslą – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos interesus atitinkančią krašto apsaugos (gynybos) politiką.
V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
16. Programą įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Programai įgyvendinti Krašto apsaugos ministerija priima su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintus Programos įgyvendinimo teisės aktus, kuriuose nustatomos projektų (veiklų) finansavimo sąlygos.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS
18. Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.
VII SKYRIUS
NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
20. Įgyvendinus Programos uždavinius bus pasiekti šie rezultatai:
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų, nurodytų Programos 2 priede, pasiekiamumo vertinimą atlieka Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos. Informaciją apie Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų vykdymą renka, analizuoja ir metines Programos vertinimo ataskaitas kiekvienais kalendoriniais metais teikia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje
2021–2023 metų programos
1 priedas
GYNYBOS TECHNOLOGIJŲ VYSTYMO LIETUVOJE 2021–2023 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS
| Programos uždavinys |
Programos priemonės |
| 1. Plėtoti gynybos srities mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas |
1.1. Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros gynybos srityje projektus |
| 1.2. Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti mokslo ir verslo atstovų dalyvavimą NATO Mokslo ir technologijų organizacijos veikloje |
|
| 1.3. Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti mokslo ir verslo atstovų dalyvavimo Europos gynybos agentūros ekspertų grupių renginiuose |
|
| 2. Skatinti Lietuvos pramonės dalyvavimą Europos gynybos fondo projektuose |
2.1. Teisės aktų nustatyta tvarka kofinansuoti Europos gynybos fondo projektus |
| 3. Sukurti Lietuvos kariuomenės poreikiams skirtus ir į užsienio rinkas eksportuojamus inovatyvius produktus |
3.1. Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti naujų produktų, procesų ir technologijų plėtros projektus krašto apsaugos poreikiams |
__________________________________
Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje
2021–2023 metų programos
2 priedas
GYNYBOS TECHNOLOGIJŲ VYSTYMO LIETUVOJE 2021–2023 METŲ PROGRAMOS
TIKSLO, UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS
| Eil. Nr. |
Programos tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas |
Vertinimo kriterijus |
Matavimo vnt. |
Pradinė reikšmė (2020 m.) |
Siekiama reikšmė (2021 m.) |
Siekiama reikšmė (2022 m.) |
Siekiama reikšmė (2023 m.) |
| 1. |
Programos tikslas – stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus ir spartinti Lietuvos gynybos pramonės plėtrą, finansuojant gynybos technologijų plėtros projektus |
Lietuvos pramonės nuosavos išlaidos gynybos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, vykdant gynybos technologijų plėtros projektus |
tūkst. Eur (per metus) |
110 |
150 |
170 |
200 |
| 1.1. |
1 uždavinys – plėtoti gynybos srities mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas |
Sukurtų naujų gynybos technologijų ar inovatyvių produktų, paruoštų diegti į rinką, skaičius |
Vnt. (suminis) |
- |
0 |
1 |
2 |
| 1.1.1. |
1 uždavinio 1 priemonė – teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros gynybos srityje projektus |
Finansuotų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros gynybos srityje projektų skaičius |
Vnt. (suminis) |
- |
2 |
2 |
4 |
| 1.1.2. |
1 uždavinio 2 priemonė – teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti mokslo ir verslo atstovų dalyvavimą NATO Mokslo ir technologijų organizacijos veikloje |
Posėdžių, kuriuose dalyvauta, skaičius |
Vnt. (suminis) |
11 |
13 |
15 |
17 |
| 1.1.3. |
1 uždavinio 3 priemonė – teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti mokslo ir verslo atstovų dalyvavimo Europos gynybos agentūros ekspertų grupių renginiuose |
Renginių, kuriuose dalyvauta, skaičius |
Vnt. (suminis) |
1 |
2 |
3 |
4 |
| 1.2. |
2 uždavinys – skatinti Lietuvos pramonės dalyvavimą Europos gynybos fondo projektuose |
Europos gynybos fondo projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos įmonės, skaičius |
Vnt. (suminis) |
2 |
4 |
5 |
6 |
| 1.2.1. |
2 uždavinio priemonė – teisės aktų nustatyta tvarka kofinansuoti Europos gynybos fondo projektus |
Kofinansuotų projektų skaičius |
Vnt. (suminis) |
0 |
0 |
0 |
2 |
| 1.3. |
3 uždavinys – sukurti Lietuvos kariuomenės poreikiams skirtus ir į užsienio rinkas eksportuojamus inovatyvius produktus |
Pagal Lietuvos kariuomenės poreikius sukurtų naujų gynybos technologijų ar inovatyvių produktų, paruoštų diegti į rinką, skaičius |
Vnt. (suminis) |
0 |
0 |
2 |
3 |
| 1.3.1. |
3 uždavinio priemonė – teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti naujų produktų, procesų ir technologijų plėtros projektus krašto apsaugos poreikiams |
Paskelbtų konkursų vystyti gynybos technologijas pagal Lietuvos kariuomenės poreikius skaičius |
Vnt. (suminis) |
0 |
1 |
2 |
3 |
_____________________________________________