LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 9, 48, 49 STRAIPSNIŲ IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2017 m. spalio 12 d. Nr. XIII-674

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Fizinė prievarta – fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas.

2. Kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti.

3. Prievarta – poveikio būdas, kuriuo siekiama įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.

4. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, tarnybinį šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės ar tarnybinio šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti.

5. Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti, sutramdyti ar sulaikyti ir atitinkamai įstaigai perduoti galimus teisės pažeidėjus ir (ar) laikinai paimti teisės pažeidimo įrankius ar priemones.

6. Tarnybinis nusižengimas – priešinga teisei kaltai padaryta šiame įstatyme nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta atsakomybė.

7. Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.

8. Žvalgybos informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija.

9. Žvalgybos institucija – valstybės institucija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą.

10. Žvalgybos institucijos veikla – žvalgybos institucijos vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba ir vidaus administravimas.

11. Žvalgybos metodas – būdas gauti žvalgybos informaciją.

12. Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.

13. Žvalgybos pareigūno vardo žeminimas – pareigūno veika, susijusi ar nesusijusi su pareigų atlikimu, kuria pareigūnas pažemina žvalgybos institucijos autoritetą, griauna pasitikėjimą žvalgybos institucija ar ją kompromituoja, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie instituciją, jos pareigūnus.

14. Žvalgybos slaptasis bendradarbis – veiksnus fizinis asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos institucija.

15. Žvalgybos užduotis – rašytinis dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.“

 

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

14) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;“.

 

3 straipsnis. Devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

DEVINTASIS SKIRSNIS

PRIEVARTOS IR TARNYBINIŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ NAUDOJIMAS.

 

4 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

48 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

1. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Žvalgybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą šiais atvejais:

1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;

2) kai asmenys vengia vykdyti žvalgybos pareigūnų teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);

3) atremdamas kėsinimąsi į žvalgybos institucijų statinius (įskaitant patalpas), tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, įslaptintus tarnybinius dokumentus, transporto, ryšio priemones ar kitą turtą;

4) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, kai turimais duomenimis jose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;

5) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais).

3. Žvalgybos pareigūnas, sulaikęs asmenį, padariusį administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, turi jį perduoti policijai.

4. Žvalgybos pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

5. Kai nėra neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą naudoti draudžiama:

1) prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs;

2) prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios;

3) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu jų išvaizda atitinka amžių.

6. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.

7. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

8. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

49 straipsnis. Tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimas

1. Tarnybinis šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.

2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), teritorijų ar transporto priemonių užpuolimus;

3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei.

3. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

4. Žvalgybos pareigūnas, ketindamas naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

5. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš tarnybinio šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą.

6. Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, tarnybinį šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;

2) statiniuose (įskaitant patalpas), kuriuose (kuriose) yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui.

7. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.

8. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė