LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJOS PIRMININKAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
SUSITARIMAS
DĖL LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJOS IR KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS 2002 M. RUGPJŪČIO 2 D. SUSITARIMO Nr. 140 „DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS ORDINARIATO REGLAMENTO“ PAKEITIMO
2015 m. vasario 17 d. Nr. 1-48/15/VN-3
Vilnius
P a k e i č i a m e Lietuvos kariuomenės Ordinariato reglamentą, patvirtintą Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. susitarimu Nr. 140 „Dėl Lietuvos kariuomenės Ordinariato reglamento“, ir išdėstome jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Vyskupų Konferencijos
Pirmininko ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 2 d.
susitarimu Nr. 140
PASKELBTA
Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinaro vyskupo Eugenijaus Bartulio
2002 m. liepos 23 d. dekretu Nr. 0010/02
(Lietuvos Vyskupų Konferencijos
Pirmininko ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2015 m. vasario 17 d.
susitarimo Nr. 1-48/15/VN-3
redakcija)
LIETUVOS KARIUOMENĖS ORDINARIATO REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kariuomenės Ordinariato reglamentas (toliau – reglamentas) reglamentuoja Lietuvos kariuomenės Ordinariato (toliau – Ordinariatas), karo kapelionų veiklos organizavimo tvarką ir uždavinius bei krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijų bendradarbiavimo principus įgyvendinant Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados nuostatas.
2. Savo veikloje Ordinariatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Kanonų teisės kodeksu, Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. sutarties dėl Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados ir Lietuvos kariuomenės Ordinariato statuto nuostatomis, Lietuvos kariuomenės ordinaro (toliau – Ordinaras) potvarkiais, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.
3. Ordinariatas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, ir jam suteiktas identifikavimo kodas. Ordinariatas turi sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose.
4. Ordinariatas nėra Lietuvos kariuomenės padalinys. Lietuvos kariuomenei priklauso dalis Ordinariato pareigybių, kurių sąrašą Ordinaro siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Ordinariato pareigybių išlaikymui, aprūpinimui ir veiklai užtikrinti skiriamas finansavimas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamųjų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų pagal Ordinariatui patvirtintą sąmatą. Išlaidos, Ordinaro patirtos vykdant funkcijas KAS, atlyginamos krašto apsaugos ministro 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-231 „Dėl Lietuvos kariuomenės ordinaro patirtų išlaidų vykdant funkcijas krašto apsaugos sistemoje atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir sąlygomis.
5. Ordinarui mokamo darbo užmokesčio dydis yra lygus brigados generolo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.
6. Ordinariato ne valstybės biudžeto lėšų buhalterinę apskaitą tvarko Ordinariato ekonomas arba jo vadovaujamas apskaitos poskyris. Ordinariato pareigybių išlaikymo, aprūpinimo ir veiklos, finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, buhalterinę apskaitą Lietuvos kariuomenėje tvarko Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas.
II SKYRIUS
ordinariatAS IR JO VEIKLOS SĄLYGOS
9. Ordinariatas Šventojo Sosto įsteigtas ir Ordinaras paskirtas remiantis Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. sutartimi dėl Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados.
11. Kapelionatus, suderinęs su krašto apsaugos ministru, steigia Ordinaras. Jie gali būti steigiami karinio vieneto teritorijose, karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo KAS institucijose.
12. Ordinaras, susitaręs su vietos vyskupu, gali paskirti kunigus kapelionais pagalbininkais. Kapelionams padėti teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skiriami kariai.
13. Katalikai, tarnaujantys KAS, turi teisę į šiuos sielovados patarnavimus:
13.1. priimti sakramentus, sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti Eucharistijoje (šv. Mišiose). Šią teisę turi ir KAS tarnaujančių asmenų šeimų nariai katalikai;
13.2. dalyvauti reguliariuose bendruose su karo kapelionu susitikimuose tikybos ir dorovės klausimais;
13.4. gauti karo kapeliono pagalbą iškilus dvasinėms problemoms, ligos, sužeidimo ar kitokių sukrėtimų atvejais;
14. Pagal Ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos susitarimą įgulų dislokavimo teritorijose KAS tarnaujančių katalikų religinėms apeigoms skiriamos koplyčioms įrengti tinkamos patalpos.
15. Įgulų dislokavimo teritorijose esančių kapelionatų reikmėms naudojamų bažnyčių ir koplyčių (ar negyvenamosios) patalpos, suderinus su krašto apsaugos ministru, įrengiamos, išlaikomos ir eksploatuojamos iš Ordinariatui skirtų biudžeto lėšų.
III SKYRIUS
ORDINARIATO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
17. Ordinariatui vadovauja Ordinaras, kuris:
17.1. sprendžia Ordinaro kompetencijai pagal Kanonų teisės kodeksą ir kitus teisės aktus priklausančius klausimus;
17.4. teikia krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui siūlymus dėl kandidatų į karo kapelionus priėmimo į profesinę karo tarnybą;
17.11. palaiko ryšius ir derina sielovados klausimus su kitais Lietuvos vyskupais, dalyvauja Lietuvos Vyskupų Konferencijoje kaip visateisis jos narys, palaiko ryšius su Lietuvoje veikiančiomis katalikiškomis organizacijomis;
17.12. palaiko ryšius su kitų valstybių kariuomenių Ordinariatais ir krikščioniškomis organizacijomis;
17.13. atstovauja Ordinariato interesams įvairiuose renginiuose, seminaruose Lietuvoje ir užsienyje;
18. Kai Ordinaro nėra (išvykęs į komandiruotę, atostogauja ir pan.), jį pavaduoja Ordinariato generalvikaras – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, o kai nėra ir Ordinariato generalvikaro – Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, Lietuvos kariuomenės Ordinariato kancleris (toliau – kancleris) arba kitas Ordinaro paskirtas kapelionas.
19. Kanonų teisės kodekso nustatyta tvarka Ordinariatą administruoja, taip pat Ordiniariato veiklos koordinavimą ir kontrolę atlieka Ordinariato generalvikaras – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas.
20. Ordinariato generalvikaras – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas Ordinaro pavedimu užtikrina efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto asignavimų ir materialinių išteklių, skirtų Ordinariatui aprūpinti ir išlaikyti, teisingą naudojimą ūkinių ir finansinių operacijų teisėtumą, duomenų, reikalingų finansinei atskaitomybei sudaryti ir finansams valdyti, pateikimą KAS institucijos padaliniui, tvarkančiam buhalterinę apskaitą.
IV SKYRIUS
ORDINARIATO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
22. Ordinariato uždaviniai:
23. Įgyvendindamas 22.1 papunktyje nurodytą uždavinį, Ordinariatas:
23.3. rengia suaugusiuosius įkrikščioninimo sakramentams (Krikšto sakramentui, Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui);
23.6. atlieka religines apeigas priesaikų, Lietuvos kariuomenės švenčių, vėliavų, patalpų palaiminimo, laidotuvių metu;
24. Įgyvendindamas 22.2 papunktyje nurodytą uždavinį, Ordinariatas:
24.1. rengia bendrus projektus su KAS institucijomis ir jų padaliniais organizuojant religines šventes;
24.2. pataria Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybei moralės, dorovės, tikėjimo ir asmens gėrio puoselėjimo klausimais;
24.3. planuoja ir organizuoja paskaitas tikėjimo, krikščioniškos moralės, dorovės, prevencijos, gyvybės kilnumo, jos saugojimo ir gynimo klausimais ir pan.;
25. Įgyvendindamas 22.3 papunktyje nurodytą uždavinį, Ordinariatas:
25.2. teikia dvasinę pagalbą sergantiems, sunkiai sužeistiems, mirštantiems katalikams ir jų artimiesiems;
26. Įgyvendindamas 22.4 papunktyje nurodytą uždavinį, Ordinariatas:
26.2. pagal kompetenciją kartu su Lietuvos kariuomene organizuoja karines pratybas karo kapelionams;
V SKYRIUS
KARO KAPELIONŲ TARNYBOS ORGANIZAVIMAS
29. Karo kapelionams teisės aktų nustatyta tvarka suteikiami karininkų laipsniai. Jiems taikomos teisės aktų nustatytos tarnybos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos. Detalius karo kapelionų profesinės karo tarnybos ypatumus nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kiti teisės aktai.
30. Kapelionams pagalbininkams, neįtrauktiems į Ordinariato pareigybių, finansuojamų iš biudžeto, sąrašą, pareigų vykdymo laikotarpiu išduodami jų statusą patvirtinantys pažymėjimai.
vi SKYRIUS
KARO KAPELIONŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
32. Karo kapelionai rūpinasi karių ir kitų kariuomenėje tarnaujančių asmenų religiniu, moraliniu, etiniu, kultūriniu ir pilietiniu ugdymu, skleidžia kariuomenėje krikščioniškąją kultūrą.
33. Karo kapelionas laikydamasis konfidencialumo referuoja ir pataria karinio vieneto vadui moralės, dorovės, religijos, dalinio vienybės ir asmens gėrio puoselėjimo klausimais; dalyvauja vadovybės posėdžiuose sprendžiant šiuos ir panašius klausimus.
34. Karo kapelionai organizuoja susirinkimus ir pokalbius su kariais, ypač daug dėmesio skirdami religiniams principams ir moraliniams klausimams.
35. Karo kapelionas suteikia dvasinę pagalbą karių šeimų nariams, prireikus informuoja karinio vieneto vadą apie iškilusias problemas.
36. Karo kapelionai tarnybos metu turi teisę kelti savo kvalifikaciją karo kapelionų kursuose ar kituose renginiuose, į kuriuos jie siunčiami bendru Ordinaro ir Krašto apsaugos ministro sutarimu.
VII SKYRIUS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ĮSIPAREIGOJIMAI
38. KAS institucijų ir jų padalinių vadovai bendradarbiauja su Ordinariatu ir karo kapelionais, sudarydami tinkamas sąlygas tarnaujantiems katalikams dorovinio, religinio švietimo ir moralinio asmenybės ugdymo, sielovados patarnavimų ir dvasinės pagalbos srityse.
39. KAS institucijų ir jų padalinių vadovai turi sudaryti sąlygas sielovados renginiuose dalyvauti visiems norintiems kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, jei tai netrukdo atlikti karių (tarnybinių) užduočių (sargyba ir pan.), ir jų šeimų nariams, taip pat sudaryti sąlygas karo kapelionams bent kartą per savaitę susitikti su jiems pavaldžiais kariais, valstybės tarnautojais, darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, paskaitos, pokalbio ar dvasinės konferencijos metu. Asmeniui pageidaujant, karo kapelionas laikosi pokalbio konfidencialumo.
40. Krašto apsaugos ministerijos ir (ar) Lietuvos kariuomenės vadovybė kariniuose vienetuose karo kapelionams suteikia darbo patalpas, darbui reikiamas priemones ir transporto paslaugas.
41. KAS institucijų ir jų padalinių vadovai privalo sudaryti sąlygas karo kapelionui asmeniškai susipažinti su tarnybą pradedančiais kariais ir išsiaiškinti jų religinius poreikius.
42. Katalikų, tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje, maldingas keliones organizuoja Ordinariatas, suderinęs su Krašto apsaugos ministerijos ir (ar) Lietuvos kariuomenės vadovybe. Techninę pagalbą šiais klausimais teikia Krašto apsaugos ministerija ir (ar) Lietuvos kariuomenė.
43. Karių priesaikos, palaiminimo, kariuomenės švenčių, vėliavos ir patalpų laiminimo, laidotuvių ir kitų ceremonijų religinės dalies atlikimo vietą pagal ceremonijos kontekstą reglamentuoja Lietuvos kariuomenės rikiuotės ir ceremonijų statutas. Ordinaras turi teisę nustatyti šio statuto laikymosi išimtis atliekant religines apeigas.
44. KAS institucijos ar jos padalinio vadovas, kuriam pavaldus karys, nedelsdamas informuoja karo kapelioną apie kario mirtį, sunkų sužeidimą ar kitą atsitikimą, kai kariui ar jo šeimos nariams reikalinga dvasinė pagalba.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46. Kilus nesutarimų dėl šio reglamento aiškinimo ar įgyvendinimo, bendro sprendimo ieško krašto apsaugos ministras ir Ordinaras.