Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL lietuvos respublikos vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo nr. 21 „dėl EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KOORDINAVIMO“ pakeitimo

 

2018 m. gruodžio 27 d. Nr. 1375

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

 

NUTARIMAS

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KOORDINAVIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 49 straipsnio 5 dalimi ir 51 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Patvirtinti Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisykles (pridedama).“

2. Šis nutarimas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 

3. 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja tokia šio nutarimo 1 punktu nauja redakcija dėstomu nutarimu tvirtinamų Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių:

3.1. 65.2 papunkčio redakcija:

65.2. Lietuvos Respublikos teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) planuojama įgyvendinti ES teisės aktą pavadinimą (-us), numatomą priėmimo datą (-as), pateikimo Vyriausybei datą (-as), o jei rengiamas įstatymo projektas, – ir numatomą projekto pateikimo derinti su suinteresuotomis institucijomis datą ir registravimo Seime datą;“

3.2. 66 punkto redakcija:

66. Jeigu Europos teisės departamentas nenustato kito termino, Lietuvos Respublikos teisės akto ir (ar) kitos priemonės, kuriais planuojama perkelti ir (ar) įgyvendinti direktyvą nacionalinėje teisėje (toliau – perkelti direktyvą), numatoma priėmimo data negali būti vėlesnė kaip vienas mėnuo iki direktyvoje nurodytos perkėlimo datos. Jeigu valstybės institucijos ir įstaigos nustato, kad direktyvai perkelti būtina parengti Lietuvos Respublikos įstatymo projektą, numatoma data, kada įstatymo projektas turėtų būti pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms, turi būti ne vėlesnė kaip 2 mėnesiai iki planuojamos pateikimo Vyriausybei datos, o data, kada įstatymo projektas turėtų būti registruotas Seime, turi būti ne vėlesnė kaip 6 mėnesiai iki direktyvoje nurodytos perkėlimo datos (nebent Europos teisės departamentas nustatytų kitus terminus), išskyrus tuos atvejus, kai laikotarpis tarp nustatytos direktyvos perkėlimo datos ir jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje trumpesnis nei 8 mėnesiai. Valstybės institucijos ir įstaigos turėtų planuoti ankstesnius už šiame punkte nurodytus terminus, atsižvelgdamos į dėl direktyvos sudėtingumo ir apimties kylančią riziką nespėti laiku jos perkelti.

Planuojant Lietuvos Respublikos teisės akto, įgyvendinančio ES teisės aktus, svarstymo ir priėmimo datas turi būti įvertinta Seimo sesijų trukmė.“

 

 

 

Finansų ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką                                                 Vilius Šapoka

 

 

 

Krašto apsaugos ministras,

pavaduojantis užsienio reikalų ministrą                                          Raimundas Karoblis

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1375

redakcija)

 

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KOORDINAVIMO TAISYKLĖS

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos (toliau – ES) institucijose nagrinėjamais klausimais rengimą, derinimą, svarstymą, pristatymą, ES teisės perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę (toliau – nacionalinė teisė) ir įgyvendinimą, valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų, susijusių su Europos Komisijos paklausimais, ES teisės pažeidimo procedūromis, koordinavimą, pranešimų, ataskaitų ir kitos informacijos ES institucijoms teikimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ir Europos laisvosios prekybos asociacijos teismo (toliau Europos teisminė institucija) priimtų sprendimų vykdymą.

2. Šios Taisyklės taikomos ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms ir įstaigoms prie ministerijų, kurios dalyvauja sprendimų ES institucijose nagrinėjamais klausimais priėmimo ir įgyvendinimo procese. Kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurios dalyvauja sprendimų ES institucijose nagrinėjamais klausimais priėmimo ir įgyvendinimo procese, šiomis Taisyklėmis vadovautis rekomenduojama.

3. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, pagal kompetenciją atsakingos už atitinkamas ES politikos sritis (toliau – valstybės institucijos ir įstaigos), Lietuvos Respublikos pozicijas dėl Europos teisminėse institucijose svarstomų bylų ar bylų, kurias ketinama inicijuoti (toliau – pozicijos dėl ES bylos(ų)), Lietuvos Respublikos pozicijas dėl ES institucijose, išskyrus Europos teismines institucijas, nagrinėjamų klausimų (toliau – Lietuvos Respublikos pozicija), taip pat su ES teisės perkėlimu ir (ar) įgyvendinimu (toliau – ES teisės įgyvendinimu) susijusius klausimus, apimančius dviejų ar daugiau valstybės institucijų ar įstaigų veiklos kompetenciją, prireikus gali svarstyti ES reikalų darbo grupėse. Valstybės institucijos ir įstaigos, svarstančios klausimus ES reikalų darbo grupėse, vadovaujasi Europos Sąjungos reikalų darbo grupių sudarymo ir jų veiklos taisyklėmis (1 priedas) ir Europos Sąjungos reikalų darbo grupių ir jose dalyvaujančių institucijų sąrašu (2 priedas).

4. Lietuvos Respublikos pozicijos, pozicijos dėl ES bylų, pranešimai, ataskaitos ir kita informacija ES institucijoms, atsakymų Europos Komisijai dėl pagrįstos nuomonės projektai ir kiti šiose Taisyklėse nurodyti klausimai teikiami svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime vadovaujantis šiomis Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau Vyriausybės darbo reglamentas).

5. Valstybės institucijos ir įstaigos su įslaptintais ES dokumentais dirba vadovaudamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, reguliuojančiais įslaptintos informacijos apsaugą.

6. ES Tarybos Generalinio sekretoriato siunčiamų ES dokumentų registravimo ir tvarkymo, Lietuvos Respublikos pozicijų rengimo ir derinimo, ES teisės įgyvendinimo planavimo ir koordinavimo, atsakymų dėl Europos Komisijos paklausimų ir ES teisės pažeidimo procedūrų  derinimo ir teikimo, Lietuvos Respublikos atstovavimo Europos teisminėse institucijose ir Europos teisminių institucijų priimtų sprendimų įgyvendinimo darbai, išskyrus šiose Taisyklėse nurodytus atvejus, atliekami naudojantis Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacine sistema (toliau – LINESIS). Tais atvejais, kai naudotis šia sistema negalima dėl priežasčių, susijusių su informacijos apsauga, nurodytieji darbai atliekami raštu, o tais atvejais, kai naudotis šia sistema negalima dėl techninių priežasčių, susijusių su šios sistemos veikimu, nurodytieji darbai atliekami raštu ir (arba) elektroniniu paštu, jeigu šiose Taisyklėse nenustatyta kitaip.

7. Lietuvoje išrinktiems Europos Parlamento nariams, suinteresuotoms viešosioms įstaigoms, ir nevyriausybinėms organizacijoms sudaroma galimybė naudotis LINESIS daline kopija. Viešosios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos pozicijas pateikdamos savo nuomonę raštu už Lietuvos Respublikos pozicijos parengimą atsakingai institucijai arba dalyvaudamos ES reikalų darbo grupių posėdžiuose Europos Sąjungos reikalų darbo grupių sudarymo ir jų veiklos taisyklėse nustatyta tvarka.

 

II skyrius

LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS RENGIMAS IR DERINIMAS

 

8. ES Tarybos Generalinio sekretoriato siunčiami ES dokumentai, turintys ne aukštesnę nei LIMITE platinimo žymą, gaunami ir registruojami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. 

9. ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos dokumentus, siunčiamus per COREU (pranc. Correspondance Européenne) tinklą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka registruoja ir tvarko Užsienio reikalų ministerija.

10. ES Tarybos Generalinio sekretoriato siunčiamus ES dokumentus, žymimus slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (pranc. RESTREINT UE), registruoja ir nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną priskiria ir pateikia institucijoms ir įstaigoms pagal kompetenciją Užsienio reikalų ministerija vadovaudamasi Taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka.

11. Užsienio reikalų ministerija 8 punkte nurodytus registruotus ES dokumentus nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną per LINESIS priskiria valstybės institucijoms ir įstaigoms, paskiria už Lietuvos Respublikos pozicijos parengimą atsakingą instituciją (toliau – atsakinga institucija) ir prireikus dalyvaujančią (-as) instituciją (-as) ir apie tai jas informuoja. 

12. Pasiūlymai priimti ES teisės aktus taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną siunčiami Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas). Pasiūlymai priimti ES teisės aktus ir kiti ES dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną siunčiami Lietuvos Respublikos Seimui.

13. Lietuvos Respublikos pozicija rengiama dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus, dėl prisijungimo prie valstybių narių iniciatyvos dėl ES teisės akto projekto, teisėkūros planavimo ar politikos strateginių dokumentų, ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadų, ES dokumentų, susijusių su ES ir Lietuvos Respublikos, kaip ES valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautinių sutarčių (tarptautinių mišriųjų sutarčių) sudarymu ir prireikus dėl kitų ES dokumentų ar klausimų, svarstomų ES Tarybos darbo grupėse ir komitetuose, ES Tarybos Nuolatinių atstovų komitete (toliau – COREPER), ES Tarybos Specialiajame žemės ūkio komitete (toliau – Specialusis žemės ūkio komitetas), ES Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje.

14. Lietuvos Respublikos pozicija COREPER ir Specialiojo žemės ūkio komiteto nediskusiniais klausimais rengiama, jeigu reikia Lietuvos Respublikos išlygos – vertimo, laukimo ir (arba) parlamentinės, jeigu Lietuvos Respublika teikia deklaraciją ar numato jungtis prie kitų valstybių narių teikiamos deklaracijos, jeigu nepritaria ES teisės akto priėmimui ar kito ES dokumento patvirtinimui arba dėl to susilaiko, taip pat jeigu reikia Lietuvos Respublikos  pasisakymo.

15. Atsakinga institucija prireikus rengia Lietuvos Respublikos poziciją klausimais, kurie nagrinėjami Europos Komisijos komitetuose, taip pat komitetuose, grupėse ir kituose organuose, nurodytuose ES teisės aktuose (toliau – Europos Komisijos komitetai ir kiti komitetai).

16. Lietuvos Respublikos pozicija rengiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais tipine struktūra (3 priedas).

Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą, kurio priėmimui ES Taryba taiko rašytinę procedūrą ir dėl kurio balsuojama raštu, rengiama laisvos formos.

17. Atsakinga institucija per LINESIS teikia pastabas dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą vertimo ar kito ES dokumento vertimo į lietuvių kalbą ES institucijų padaliniams, atsakingiems už pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento vertimą, ir apie pastabų pateikimą pažymi LINESIS.

18. Prireikus pastabos dėl pirminio pasiūlymo priimti ES teisės aktą, priimamą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, vertimo pateikiamos per 20 darbo dienų, pastabos dėl pirminio pasiūlymo priimti ES teisės aktą, priimamą pagal specialią teisėkūros procedūrą, ar dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą, priimamą ne pagal teisėkūros procedūrą, vertimo – per 10 darbo dienų, o dėl kitų ES dokumentų vertimų – per 3 darbo dienas nuo pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento pateikimo atsakingai institucijai datos, jei pasiūlyme priimti ES teisės aktą ar kitame ES dokumente nenustatytas kitoks terminas arba jei kitokio termino nenustato atsakingi ES institucijų padaliniai.

19. Atsakinga institucija Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento, kuris apima dviejų ar daugiau valstybės institucijų ar įstaigų veiklos kompetenciją, per jos pačios nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 3 darbo dienos, o Lietuvos Respublikos poziciją dėl Taisyklių 30 punkte nurodytų COREPER darbotvarkėje nurodytų pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitų ES dokumentų – ne trumpesnį kaip viena darbo diena, derina su kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis ar įstaigomis per LINESIS.

20. Atsakinga institucija Lietuvos Respublikos pozicijas Europos Vadovų Taryboje ir ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstomais klausimais Taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka taip pat derina su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Vyriausybės kanceliarija.

21. Atsakinga institucija Lietuvos Respublikos poziciją dėl pirminio pasiūlymo priimti naują ES teisės aktą, priimamą pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, prireikus Taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka derina su Europos teisės departamentu, o šis teikia išvadas dėl jo atitikties subsidiarumo principui, proporcingumo principui ir (arba) dėl jo teisinių pagrindų, taip pat dėl siūlomų Lietuvos Respublikos teisės aktų keitimo. 

22. Prireikus atsakinga institucija organizuoja suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų pasitarimus arba šią Lietuvos Respublikos poziciją derina atitinkamoje ES reikalų darbo grupėje.

23. Jei dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento yra priimta Seimo nuomonė ar jo komitetų išvados ar pasiūlymai, atsakinga institucija juos įvertina rengdama Lietuvos Respublikos poziciją.

24. Kai pasiūlymas priimti ES teisės aktą ar kitas ES dokumentas gaunamas vėliau nei likus 3 darbo dienoms iki ES Tarybos darbo grupių ar komitetų, Specialiojo žemės ūkio komiteto, ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų posėdžių arba vėliau nei likus vienai darbo dienai iki COREPER posėdžio, Lietuvos Respublikos pozicijos derinimo su suinteresuotomis valstybės institucijomis ar įstaigomis terminas gali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos, o Lietuvos Respublikos pozicijoms dėl COREPER darbotvarkėje nurodytų pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitų ES dokumentų – trumpesnis nei viena darbo diena.

25. Jeigu per atsakingos institucijos nustatytą terminą suinteresuota valstybės institucija ar įstaiga dėl Lietuvos Respublikos pozicijos per LINESIS derinimo įrašų nepateikia, laikoma, kad ji Lietuvos Respublikos pozicijai pritaria.

26. Jeigu Užsienio reikalų ministerija nenustato kito termino, atsakinga institucija parengtą ir derintą, kaip nustatyta Taisyklių 19–25 punktuose, Lietuvos Respublikos poziciją per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento pateikimo atsakingai institucijai datos, bet ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki ES Tarybos darbo grupių ar komitetų, ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos posėdžių, išskyrus Taisyklių 30 punkte nurodytus atvejus. Atsakinga institucija parengtas ir derintas Lietuvos Respublikos pozicijas Europos Vadovų Taryboje ir ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstomais klausimais taip pat pateikia Prezidento kanceliarijai ir Vyriausybės kanceliarijai.     

27. Motyvuotu atsakingos institucijos prašymu, pateikiamu per LINESIS, Užsienio reikalų ministerija gali pratęsti terminą, per kurį pateikiama Lietuvos Respublikos pozicija, tačiau ne daugiau kaip 5 darbo dienomis.

28. Užsienio reikalų ministerija, įvertinusi atsakingų institucijų pateiktas Lietuvos Respublikos pozicijas, per vieną darbo dieną per LINESIS jas užbaigia arba prireikus grąžina atsakingoms institucijoms patikslinti. Atsakingos institucijos prireikus per vieną darbo dieną patikslina grąžintą Lietuvos Respublikos poziciją (Lietuvos Respublikos poziciją Europos Vadovų Taryboje ir ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstomais klausimais taip pat derina su Prezidento kanceliarija ir Vyriausybės kanceliarija) ir pakartotinai per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai.

29. Užsienio reikalų ministerija, užbaigusi Lietuvos Respublikos poziciją, apie ją nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma Lietuvos Respublikos pozicija, per LINESIS informuoja Seimą. Apie užbaigtas Lietuvos Respublikos pozicijas dėl Lietuvai labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų teisės aktų projektų Užsienio reikalų ministerija per 15 darbo dienų nuo atitinkamo dokumento gavimo iš ES institucijos dienos informuoja Seimą.

30. Jeigu Užsienio reikalų ministerija nenustato kito termino, atsakinga institucija per vieną darbo dieną nuo COREPER darbotvarkės ir COREPER darbotvarkėje nurodyto pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento pateikimo atsakingai institucijai datos ir per 3 darbo dienas nuo Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdžio darbotvarkės pateikimo atsakingai institucijai (bet ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdžio) parengia ir per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos poziciją priskirtu diskusiniu COREPER ar Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdžio darbotvarkės klausimu. Lietuvos Respublikos pozicija COREPER I nediskusiniu klausimu prireikus pateikiama iki „Mertens“ darbo grupės posėdžio pradžios, o COREPER II nediskusiniu klausimu – iki „Antici“ darbo grupės posėdžio pradžios.

31. Tais atvejais, kai, pasikeitus pasiūlymo dėl ES teisės akto ar kitų ES dokumentų tekstui arba esant kitoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos pozicija po ES teisės akto ar kitų ES dokumentų svarstymo ES Tarybos darbo grupių, komitetų, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ir ES Tarybos posėdžiuose iš esmės skiriasi nuo anksčiau suderintos Lietuvos Respublikos pozicijos, atsakinga institucija parengia atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją ir ją ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki ES Tarybos darbo grupių, komitetų, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija, per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai. Kai pakeistas pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento tekstas išplatinamas vėliau nei likus 3 darbo dienoms iki kartotinio svarstymo, atnaujinta pozicija per LINESIS pateikiama Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atitinkamo ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma Lietuvos Respublikos pozicija. Tokia Lietuvos Respublikos pozicija derinama vadovaujantis Taisyklių 19 punktu.

32. Užsienio reikalų ministerija, įvertinusi atsakingų institucijų pateiktas atnaujintas Lietuvos Respublikos pozicijas, jas nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki ES institucijos posėdžio, kuriame bus pristatoma atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija, per LINESIS užbaigia arba prireikus grąžina atsakingoms institucijoms patikslinti. Atsakingos institucijos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atitinkamo ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija, prireikus patikslina grąžintą poziciją (Lietuvos Respublikos poziciją Europos Vadovų Taryboje ir ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstomais klausimais taip pat derina su Prezidento kanceliarija ir Vyriausybės kanceliarija) ir pakartotinai per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai.

33. Užsienio reikalų ministerija ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki atitinkamo ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija, arba, kai pakeistas pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento tekstas išplatinamas vėliau nei likus 3 darbo dienoms iki kartotinio svarstymo, – nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atitinkamo ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija, per LINESIS informuoja Seimą apie užbaigtas atnaujintas Lietuvos Respublikos pozicijas.

34. Valstybės institucijos ir įstaigos, naudodamosi LINESIS, kartu su Lietuvos Respublikos pozicija teikia Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms svarbią papildomą su nagrinėjamais pasiūlymais priimti ES teisės aktus ar kitais ES dokumentais susijusią informaciją. Valstybės institucijos ir įstaigos elektroniniu paštu informuoja Užsienio reikalų ministeriją apie valstybės institucijų ir įstaigų atstovų svarbių susitikimų su ES institucijų, ES valstybių narių atstovais (kuriuose svarstomi pasiūlymai priimti ES teisės aktus ir kiti ES dokumentai) darbotvarkes, persiunčia dalijamąją medžiagą ir susirašinėjimą su ES institucijomis.

 

III skyrius

LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS SVARSTYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJOJE IR VYRIAUSYBĖJE, PRISTATYMAS SEIMO KOMITETUOSE

 

35. Parengta ir derinta Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitų ES dokumentų, strateginiai Lietuvos ES politikos klausimai, taip pat kiti ES klausimai gali būti svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos (toliau – Komisija) posėdyje ir (arba) Vyriausybės pasitarime.

36. Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento, kuris apima dviejų ar daugiau valstybės institucijų ar įstaigų veiklos kompetenciją ir dėl kurio nepavyko pasiekti susitarimo tarp suinteresuotų institucijų ir įstaigų Taisyklių 19–25 punktuose nustatyta tvarka, derinama Užsienio reikalų ministerijos rengiamuose pasitarimuose (juos gali pasiūlyti rengti ir valstybės institucijos ir įstaigos, pateikdamos motyvuotą prašymą Užsienio reikalų ministerijai) Komisijos posėdyje, o prireikus – svarstoma Vyriausybės pasitarime.

37. Atsakingos institucijos parengtos Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos ir Euro grupės posėdyje nagrinėjamais klausimais, išskyrus Lietuvos Respublikos pozicijas, kurios dėl objektyvių priežasčių (dėl nepateiktų iki nurodyto termino ES dokumentų ir kitų) negali būti parengtos iki atitinkamo Komisijos posėdžio, svarstomos Komisijos posėdyje ir Vyriausybės pasitarime. Vyriausybės pasitarime Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas siūlo šioms Lietuvos Respublikos pozicijoms pritarti be platesnio aptarimo, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija pasiūlo tam tikras Lietuvos Respublikos pozicijas plačiau aptarti Vyriausybės pasitarime.

38. Jei dėl objektyvių priežasčių neįvyksta Komisijos posėdis, Lietuvos Respublikos pozicijos, kurios turėjo būti svarstomos Komisijos posėdyje, svarstomos Vyriausybės pasitarime. Jei nėra galimybės sušaukti nei Komisijos posėdžio, nei Vyriausybės pasitarimo, šioms Lietuvos Respublikos pozicijoms pritariama per LINESIS taikant supaprastintą rašytinę procedūrą („nutylėjimo“ procedūrą): jei nei viena iš valstybės institucijų ar įstaigų, kurių atstovai sudaro Komisiją, nepateikia pastabų dėl Lietuvos Respublikos pozicijos per atsakingos institucijos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip viena darbo diena, laikoma, kad Lietuvos Respublikos pozicijai pritarta. 

39. Atsakingos institucijos parengtos Lietuvos Respublikos pozicijos neformaliuose Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos susitikimuose nagrinėjamais klausimais svarstomos tik Komisijos posėdyje. Jeigu dėl objektyvių priežasčių šios Lietuvos Respublikos pozicijos neapsvarstomos Komisijoje iki susitikimo pradžios, atsakinga institucija po susitikimo artimiausiame Komisijos posėdyje pristato susitikimo rezultatus.

40. Remiantis Taisyklių 3738 punktuose nustatyta tvarka apsvarstytos Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos, Euro grupės posėdyje nagrinėjamais klausimais pristatomos Seimo Europos reikalų komitete arba (ir) Užsienio reikalų komitete.

41. Remiantis Taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka apsvarstytos Lietuvos Respublikos pozicijos neformaliuose Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos susitikimuose nagrinėjamais klausimais pristatomos Seimo Europos reikalų komitete arba (ir) Užsienio reikalų komitete, šiems komitetams paprašius.

42. Jei Lietuvos Respublikos poziciją Komisijos posėdyje pristato viceministras, kuris atstovauja ministeriją, kuri nėra atsakinga institucija, pristatant šią poziciją Komisijos posėdyje ar Vyriausybės pasitarime prireikus taip pat turi dalyvauti atsakingos institucijos atstovai.

43. Atsakingos institucijos parengia Komisijos posėdžiui, o prireikus ir Vyriausybės pasitarimui medžiagą apie Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos, Euro grupės posėdžiuose svarstomus klausimus, medžiagą apie kitus ES klausimus, nurodytus Taisyklių 35 punkte, taip pat medžiagą Komisijos posėdžiui apie neformaliuose Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos susitikimuose svarstomus klausimus. Jei atsakinga institucija nėra už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES Taryboje atsakinga ministerija pagal Ministrų, atsakingų už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES Taryboje, sąrašą (5 priedas), šią medžiagą atsakinga institucija ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Komisijos posėdžio ar Vyriausybės pasitarimo pateikia ministerijai, atsakingai už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES Taryboje.

44. Lietuvos Respublikos pozicijas Seimo plenariniame posėdyje, Seimo Europos reikalų komitete arba (ir) Užsienio reikalų komitete pristato Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras. Išimtiniais atvejais, suderinus su Europos reikalų komitetu arba (ir) Užsienio reikalų komitetu, Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitų ES dokumentų atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti viceministrui. Jei Lietuvos Respublikos poziciją pristato ministras, kuris vadovauja ministerijai, kuri nėra atsakinga institucija, pristatant šią Lietuvos Respublikos poziciją Europos reikalų komiteto arba (ir) Užsienio reikalų komiteto posėdyje prireikus taip pat turi dalyvauti atsakingos institucijos atstovai.

45. Lietuvos Respublikos pozicijos dėl ES teisės aktuose numatytų šių teisės aktų įgyvendinimo išlygų ir (ar) išimčių taikymo valstybės institucijos ar įstaigos pagal kompetenciją pasiūlymu svarstomos Vyriausybės pasitarime.

 

IV skyrius

LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS PRISTATYMAS ES institucijose

 

46. Remdamasi Komisijos posėdžio protokolu, Vyriausybės sprendimu ar rezoliucija ir (arba) suderintomis Lietuvos Respublikos pozicijomis LINESIS, Užsienio reikalų ministerija teikia pavedimus Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje (toliau – Lietuvos nuolatinė atstovybė) vadovui dėl Lietuvos Respublikos pozicijų pristatymo COREPER. Oficialūs valstybės institucijų ir įstaigų pavedimai Lietuvos nuolatinės atstovybės vadovui teikiami per Užsienio reikalų ministeriją.

47. Lietuvos Respublikos poziciją ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų posėdžiuose pristato valstybės institucijų ir įstaigų pagal Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtintą sąrašą (toliau už dalyvavimą posėdyje ar susitikime atsakinga institucija) atstovai arba Lietuvos nuolatinės atstovybės atstovai. Šis sąrašas atnaujinamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus. 

Pagal šį potvarkį Užsienio reikalų ministerija atnaujina ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų sąrašą LINESIS, o valstybės institucijų ir įstaigų vadovai per 30 darbo dienų nuo potvarkio įsigaliojimo paskiria konkrečius ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų veikloje dalyvaujančius asmenis ir per LINESIS pateikia apie juos informaciją Užsienio reikalų ministerijai.

48. Lietuvos Respublikos poziciją ES agentūrų valdymo organų susitikimuose pristato valstybės institucijos ir įstaigos, nurodytos Valstybės institucijų ir įstaigų, atsakingų už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES agentūrų valdymo organų susitikimuose, sąraše  (4 priedas). Konkrečius šių valdymo organų veikloje dalyvaujančius asmenis paskiria valstybės institucijų ir įstaigų vadovai.

49. Lietuvos Respublikos poziciją COREPER pristato Lietuvos nuolatinės atstovybės vadovas ir (arba) jo pavaduotojas, o Specialiajame žemės ūkio komitete – atsakingas Žemės ūkio ministerijos atstovas ir (arba) Lietuvos nuolatinės atstovybės atstovas, kuruojantis žemės ūkio sritį.

50. ES Tarybos posėdyje Vyriausybei atstovauja ir Lietuvos Respublikos poziciją pristato ministras arba viceministras pagal Ministrų, atsakingų už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES Taryboje, sąrašą, o išimtiniais atvejais – Lietuvos nuolatinės atstovybės vadovas arba jo pavaduotojas.

51. ES Tarybos posėdyje dalyvaujančios Lietuvos Respublikos delegacijos sudėtį nustato Lietuvos Respublikos poziciją posėdyje pristatantis ministras arba viceministras. Informacija apie Lietuvos Respublikos delegacijos vadovą pateikiama LINESIS kartu su medžiaga Komisijos posėdžiui.

52. Ministras Pirmininkas, pristatantis Lietuvos Respublikos poziciją Europos Vadovų Tarybos posėdyje, taip pat atitinkamas ministras arba viceministras, pristatantis Lietuvos Respublikos poziciją ES Tarybos posėdyje, prireikus gali keisti Lietuvos Respublikos poziciją, atsižvelgdamas į aplinkybes. Apie tokį Lietuvos Respublikos pozicijos pakeitimą Ministras Pirmininkas, ministras arba viceministras informuoja artimiausiame Komisijos posėdyje ir (arba) Vyriausybės pasitarime, taip pat Seimo Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdyje.

53. Lietuvos Respublikos atstovai, dalyvavę ES Tarybos, COREPER, Specialiojo žemės ūkio komiteto, ES Tarybos darbo grupių ir komitetų posėdžiuose, nedelsdami po posėdžio, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną elektroniniu paštu pateikia suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, taip pat Užsienio reikalų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai (dėl Europos Vadovų Tarybos ir ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio) trumpą ataskaitą apie esminius posėdžio rezultatus, o ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio parengia išsamią ataskaitą pagal Dalyvavimo Europos Sąjungos institucijų, jų darbo grupių ir komitetų posėdžiuose ataskaitos tipinę struktūrą (6 priedas) ir kartu su posėdyje pateikta svarbia informacija paskelbia LINESIS. Ataskaitos parengimą organizuoja už dalyvavimą posėdyje ar susitikime atsakinga institucija. Lietuvos nuolatinė atstovybė rengia COREPER posėdžių ataskaitas.

54. Lietuvos Respublikos atstovai, dalyvavę Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų posėdžiuose, pagal Dalyvavimo Europos Sąjungos institucijų, jų darbo grupių ir komitetų posėdžiuose ataskaitos tipinę struktūrą parengia ataskaitą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio ar susitikimo kartu su posėdyje ar susitikime pateikta svarbia informacija paskelbia LINESIS. Ataskaitą rengia už dalyvavimą posėdyje ar susitikime atsakinga institucija.

55. Lietuvos Respublikos atstovai, dalyvavę susitikimuose su ES institucijų ir valstybių narių nuolatinių atstovybių darbuotojais, taip pat ES agentūrų valdymo organų posėdžiuose, įvertinę aptartų klausimų aktualumą, prireikus parengia laisvos formos ataskaitą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po susitikimo kartu su svarbia svarstyta informacija paskelbia ją LINESIS ir elektroniniu paštu pateikia Užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos nuolatinei atstovybei ir kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms. 

56. Valstybės institucijos ir įstaigos savo atstovus, dalyvaujančius ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų posėdžiuose, susitikimuose su ES institucijų ir valstybių narių nuolatinių atstovybių darbuotojais, taip pat ES agentūrų valdymo organų posėdžiuose, aprūpina techninėmis darbo priemonėmis, kurių reikia Taisyklių 53–55 punktuose numatytoms ataskaitoms parengti. Lietuvos nuolatinė atstovybė sudaro sąlygas operatyviai paskelbti ataskaitas LINESIS.

57. Ministras Pirmininkas, ministras ar jų įgalioti atstovai Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos, Euro grupės posėdžių rezultatus pristato Seimo Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose. Ministras ar jo įgaliotas atstovas neformalių Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos susitikimų rezultatus pristato Seimo Europos reikalų komiteto arba (ir) Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose šiems paprašius.

58. Atsakingos institucijos, rengusios Lietuvos Respublikos pozicijas, nurodytas Taisyklių 16 punkto antrojoje pastraipoje ir 45 punkte, ES institucijoms jas teikia per LINESIS ir elektroniniu paštu per Lietuvos nuolatinę atstovybę.

 

V SKYRIUS

ES TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO 

KOORDINAVIMAS, PRANEŠIMŲ, ATASKAITŲ IR KITOS INFORMACIJOS TEIKIMAS ES INSTITUCIJOMS

 

59. Valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją atsakingos už ES teisės įgyvendinimą. Europos teisės departamentas koordinuoja ES teisės įgyvendinimą.

60. ES teisės aktų, kurių skelbti ES oficialiajame leidinyje pagal ES teisę neprivaloma ir kurie ES institucijų teikiami tiesiogiai valstybėms narėms, originalus Lietuvos nuolatinė atstovybė persiunčia Europos teisės departamentui, o jų kopijas (elektroniniu paštu) pateikia Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.

61. Europos teisės departamentas ES oficialiajame leidinyje paskelbtus privalomuosius ES teisės aktus (išskyrus tuos, kurie susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laiką), taip pat iš Lietuvos nuolatinės atstovybės gautus ES teisės aktus, kurių skelbti ES oficialiajame leidinyje pagal ES teisę neprivaloma, prireikus – ir kitus ES teisės aktus registruoja LINESIS per 1 darbo dieną nuo šių ES teisės aktų paskelbimo ar gavimo iš Lietuvos nuolatinės atstovybės dienos. Registruodamas ES teisės aktus, Europos teisės departamentas, atsižvelgdamas į valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją ir į Lietuvos Respublikos pozicijų, rengtų pasiūlymams priimti ES teisės aktus pagal Taisyklių 16 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais tipinę struktūrą, 17 ir 20 punktus, LINESIS nurodo atsakingą už ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojančią) instituciją ir dalyvaujančias įgyvendinant ES teisės aktą institucijas (toliau – dalyvaujanti institucija).

62. Per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie ES teisės akto registraciją gavimo dienos nurodytoji atsakinga už ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojanti) institucija naudodamasi LINESIS gali išreikšti motyvuotą nesutikimą būti atsakinga už ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojančia) institucija.

63. Nesutarimai dėl atsakingos už ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojančios) institucijos sprendžiami Europos teisės departamento šiam tikslui rengiamuose pasitarimuose, o prireikus – Komisijos posėdyje ir (ar) Vyriausybės pasitarime.

64. Dalyvaujančios institucijos per 10 darbo dienų nuo Europos teisės departamento pranešimo apie ES teisės akto registraciją gavimo dienos pateikia atsakingai už ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojančiai) institucijai Taisyklių 65.2–65.5 papunkčiuose nurodytą informaciją, susijusią su dalyvaujančios institucijos kompetencija.

65. Jeigu Europos teisės departamentas savo iniciatyva arba motyvuotu atsakingos už ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojančios) institucijos prašymu nenustato kito termino, atsakinga už ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojanti) institucija per 15 darbo dienų nuo Europos teisės departamento pranešimo apie ES teisės akto registraciją gavimo dienos Europos teisės departamentui per LINESIS pateikia šią informaciją:

65.1. nuorodą į pasiūlymui priimti ES teisės aktą rengtą (-as) Lietuvos Respublikos poziciją (-as), o jei ji (jos) nebuvo rengta – informaciją, kad Lietuvos Respublikos pozicija nebuvo rengta;

65.2. Lietuvos Respublikos teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) planuojama įgyvendinti ES teisės aktą, pavadinimą (-us), numatomą priėmimo datą (-as), pateikimo Vyriausybei datą (-as), o jei rengiamas įstatymo projektas, – ir registravimo Seime datą;

65.3. kitas priemones, būtinas ES teisės aktams įgyvendinti, ir šių priemonių įgyvendinimo datas;

 

65.4. kai ES teisės akto nuostatos jau yra įgyvendintos galiojančiu Lietuvos Respublikos teisės aktu (teisės aktais) ir (ar) kita priemone (kitomis priemonėmis) – šio (šių) teisės akto (teisės aktų) ir (ar) kitos priemonės (kitų priemonių) pavadinimą, numerį, priėmimo ar įvykdymo datą ir informaciją apie šio (šių) teisės akto (teisės aktų) ir (ar) kitos priemonės (kitų priemonių) paskelbimą (paskelbimo Teisės aktų registre datą ir numerį arba atitinkamą informaciją apie paskelbimą kitame šaltinyje); tuo atveju, jei ES teisės akto nuostatas įgyvendinantis Lietuvos Respublikos teisės aktas turi suvestinę redakciją, kartu su šio teisės akto pavadinimu nurodoma, kurios dienos suvestinė redakcija teikiama, ir pateikiami pirmosios šio teisės akto redakcijos numeris, priėmimo data ir paskelbimo informacija (paskelbimo Teisės aktų registre data ir numeris arba atitinkama informacija apie paskelbimą kitame šaltinyje);

 

65.5. įgyvendinamą (-us) ES teisės akto straipsnį (-ius), kai teikiama informacija, nurodyta 65.2–65.4 papunkčiuose.

66. Jeigu Europos teisės departamentas nenustato kito termino, Lietuvos Respublikos teisės akto ir (ar) kitos priemonės, kuriais planuojama perkelti ir (ar) įgyvendinti direktyvą nacionalinėje teisėje (toliau – perkelti direktyvą), numatoma priėmimo data negali būti vėlesnė kaip vienas mėnuo iki direktyvoje nurodytos perkėlimo datos. Jeigu valstybės institucijos ir įstaigos nustato, kad direktyvai perkelti būtina parengti Lietuvos Respublikos įstatymo projektą, numatoma data, kada įstatymo projektas turėtų būti registruotas Seime, turi būti ne vėlesnė kaip 6 mėnesiai iki direktyvoje nurodytos perkėlimo datos (nebent Europos teisės departamentas nustatytų kitus terminus), išskyrus tuos atvejus, kai laikotarpis tarp nustatytos direktyvos perkėlimo datos ir jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje trumpesnis nei 8 mėnesiai. Valstybės institucijos ir įstaigos turėtų planuoti ankstesnius už šiame punkte nurodytus terminus, atsižvelgdamos į dėl direktyvos sudėtingumo ir apimties kylančią riziką nespėti laiku jos perkelti.

Planuojant Lietuvos Respublikos teisės akto, įgyvendinančio ES teisės aktus, svarstymo ir priėmimo datas, turi būti įvertinta Seimo sesijų trukmė.

67. ES teisės aktui įgyvendinti būtino nacionalinio teisės akto rūšis, priėmimo terminai ir kiti su tuo susiję klausimai prireikus apsvarstomi ES reikalų darbo grupėje arba Europos teisės departamento šiam tikslui rengiamuose pasitarimuose.

68. Pagal valstybės institucijų ir įstaigų pateiktus pasiūlymus Europos teisės departamentas LINESIS tvirtina ir nuolat atnaujina ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą, kurį sudaro direktyvų perkėlimo planas ir kitų ES teisės aktų įgyvendinimo planas.

69. Valstybės institucija ar įstaiga arba už atitinkamą ES teisės akto įgyvendinimą atsakinga (koordinuojanti) institucija nusprendusi rengti į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą neįtraukto nacionalinio teisės akto, kuris įgyvendina ES teisės aktą, projektą ar įgyvendinti kitą priemonę, apie tai informuoja Europos teisės departamentą ir pasiūlo papildyti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą, pateikdama Taisyklių 65.2–65.3 ir 65.5 papunkčiuose nurodytą informaciją.

70. Valstybės institucijos ir įstaigos pasikeitus teisės akto projekto ar kitos priemonės rengimo būklei, bet ne vėliau kaip iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 28 dienos per LINESIS pateikia Europos teisės departamentui informaciją apie įtrauktų į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą jų kompetencijos teisės aktų projektų ir kitų priemonių rengimo būklę.

71. Europos teisės departamentas analizuoja suplanuotų teisės aktų projektų ir kitų priemonių rengimo darbus ir iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dienos pateikia apibendrintą informaciją Komisijai (išskyrus tuos atvejus, kai tuo laikotarpiu nėra rengiami Komisijos posėdžiai), o prireikus – Vyriausybės pasitarimui.

72. Kartą per ketvirtį Europos teisės departamentas informuoja Seimo Europos reikalų komitetą, kaip valstybės institucijos ir įstaigos rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, būtinų ES teisės aktams įgyvendinti, projektus.

73. Valstybės institucijos ir įstaigos pildo pagal kompetenciją joms priskirtų ES teisės aktų ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų ar teisės aktų projektų atitikties lentelę (toliau – atitikties lentelės) vadovaudamosi ES teisės aktų ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų (teisės aktų projektų) atitikties lentelių tipine struktūra (7 priedas).

74. Jeigu Europos teisės departamentas nenustato kitų terminų, atitikties lentelės kiekvieno direktyvos straipsnio atžvilgiu, priėmus visus direktyvos nuostatas perkeliančius nacionalinius teisės aktus, turi būti užpildytos ir per LINESIS pateiktos Europos teisės departamentui likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki direktyvoje nurodytos perkėlimo datos.

75. Atitikties lentelės taip pat pildomos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka rengiant, derinant ir teikiant Vyriausybei projektus teisės aktų, įgyvendinančių ES teisės aktų nuostatas ir rengiant ministrų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų įsakymų projektus, perkeliančius direktyvas.

76. Teisės akto projektą rengianti institucija atitikties lentelėje visų atitinkamos direktyvos straipsnių pagal kompetenciją atžvilgiu pateikia atitinkamas rengiamo teisės akto projekto nuostatas, taip pat direktyvos perkėlimą užtikrinančių jau priimtų teisės aktų nuostatas ir (ar) ateityje planuojamų priimti teisės aktų pavadinimus. Kitų atitinkamos direktyvos straipsnių atžvilgiu teisės akto projektą rengianti institucija, remdamasi ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planu, nurodo, kurios valstybės institucijos kompetencijai šie straipsniai priskiriami.

77. Jeigu rengiamas projektas įstatymo ar Vyriausybės nutarimo, kuris įgyvendina kitus nei direktyva ES teisės aktus, atitikties lentelės pildomos remiantis Taisyklių 76 punktu, tačiau tik tų atitinkamo ES teisės akto straipsnių, kurie įgyvendinami atitinkamu įstatymo ar Vyriausybės nutarimo projektu.

78. Jeigu rengiamas projektas teisės akto, įgyvendinančio kelis ES teisės aktus, teisės akto projektą rengianti institucija pildo atskirą kiekvieno ES teisės akto atitikties lentelę.

79. Teisės akto projektą rengianti institucija atitikties lentelę, kuri pildoma Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka rengiant, derinant ir teikiant Vyriausybei teisės aktų, įgyvendinančių ES teisės aktų nuostatas, projektus pateikia Europos teisės departamentui per LINESIS kitą darbo dieną po šių projektų pateikimo derinti suinteresuotoms institucijoms ir kitą darbo dieną po pateikimo Vyriausybei. 

80. Teisės akto projektą rengianti institucija atitikties lentelę, kuri pildoma rengiant ministrų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų įsakymų projektus, pateikia Europos teisės departamentui per LINESIS teisės aktų projektų rengimo procese.

81. Europos teisės departamentas rengia atitikties lentelių pildymo rekomendacijas, konsultuoja valstybės institucijas ir įstaigas su tuo susijusiais klausimais.

82. Nacionaliniai teisės aktai, perkeliantys direktyvas, turi būti notifikuojami Europos Komisijai per Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą (toliau – MNE).

83. Valstybės institucijos ir įstaigos informaciją apie direktyvos nuostatas perkeliančius nacionalinės teisės aktus, nurodytus direktyvų perkėlimo planuose, naudodamosi LINESIS, per 3 darbo dienas po atitinkamo nacionalinio teisės akto paskelbimo Teisės aktų registre dienos perduoda į MNE.

84. Europos teisės departamentas, vadovaudamasis valstybės institucijų ir įstaigų į MNE tinkamai perduota informacija, naudodamasis MNE, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja Europos Komisiją apie direktyvų perkėlimą nacionalinėje teisėje.

85. Pakeitus, papildžius ar pripažinus netekusiomis galios notifikuotų nacionalinės teisės aktų nuostatas, perkeliančias atitinkamos direktyvos nuostatas, už atitinkamos direktyvos perkėlimą atsakingos institucijos informaciją apie tai nedelsdamos, naudodamosi LINESIS perduoda į MNE.

86. Siekdamas užtikrinti sklandų ir veiksmingą ES teisės įgyvendinimo procesą, Europos teisės departamentas gali prašyti, kad valstybės institucijos ir įstaigos pateiktų raštu Taisyklėse nurodytą, taip pat papildomą informaciją, kaip įgyvendinama ES teisė.

87. Valstybės institucijos ir įstaigos ES teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu teikia ES institucijoms pranešimus, ataskaitas ir kitą informaciją (toliau – pranešimai), kaip vykdomi jų kompetencijos ES teisės aktai ir kiti narystės ES įsipareigojimai. Pranešimas rengiamas laikantis su pranešimu susijusiame ES teisės akte (aktuose) nustatytų pranešimo formos ir terminų reikalavimų, atsižvelgiama į ES institucijų pateiktas rekomendacijas ir gaires, ankstesnius pranešimus ta pačia tema, taip pat išvadas ir rekomendacijas, gautas dėl ankstesnių pranešimų. Pranešimas, išskyrus neformaliai ES institucijoms teikiamą kasdienio pobūdžio informaciją, nedarančią poveikio oficialiai Lietuvos Respublikos pozicijai ES institucijose nagrinėjamais klausimais, rengiamas, derinamas ir teikiamas ES institucijoms Taisyklių 88–91 punktuose nustatyta tvarka.

88. Dėl informacijos pranešimui, apimančiam dviejų ar daugiau valstybės institucijų ar įstaigų veiklos kompetenciją, pranešimą rengianti institucija gali kreiptis į kitas kompetentingas valstybės institucijas ir įstaigas, kurios reikiamą informaciją pateikia per 10 darbo dienų (kai teikiama didelės apimties informacija – per 15 darbo dienų) nuo kreipimosi gavimo dienos, jeigu pranešimą rengianti institucija nenustato kito termino, kuris paprastai negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos. Prireikus toks pranešimas gali būti rengiamas ir derinamas atitinkamoje ES reikalų darbo grupėje ar pranešimą rengiančios institucijos organizuojamuose institucijų pasitarimuose, į kuriuos kviečiami Europos teisės departamento, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų atstovai.

89. Jeigu pranešimą rengianti institucija mano, kad parengtame pranešime esanti informacija gali turėti įtakos svarbiems Lietuvos Respublikos interesams, ji raštu arba elektroniniu būdu pranešimo projektą pateikia Europos teisės departamentui, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurios per 5 darbo dienas nuo pranešimo projekto gavimo dienos pateikia savo pastabas. Pranešimą rengiančios institucijos, Europos teisės departamento ar Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva toks pranešimas gali būti aptariamas Komisijos posėdyje, o prireikus – svarstomas Vyriausybės pasitarime.

90. Valstybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtintas pranešimas per Lietuvos nuolatinę atstovybę arba ES informacinėmis sistemomis perduodamas atitinkamai ES institucijai (jos sekretoriatui). Pranešimą, kuriam pritarė Vyriausybė, atitinkamai ES institucijai (jos sekretoriatui) Užsienio reikalų ministerijos pavedimu per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės pasitarimo, kuriame pritarta pranešimui, dienos perduoda Lietuvos nuolatinė atstovybė.

91. Prireikus pristatyti ir paaiškinti pranešimo turinį, rengiant pranešimą dalyvavusių valstybės institucijų ir įstaigų atstovai dalyvauja nagrinėjant pranešimą ES institucijoje ir pagal kompetenciją teikia paaiškinimus. Lietuvos Respublikos atstovų grupei vadovauja pranešimą rengiančios institucijos atstovas.

92. Valstybės institucijos ir įstaigos raštu arba elektroniniu būdu informuoja Europos teisės departamentą ir Užsienio reikalų ministeriją apie svarbią, susijusią su ES teisės įgyvendinimu, papildomą informaciją, teikiamą Europos Komisijai, jos komitetams, ES Tarybai, jos darbo grupėms ir komitetams, kitoms ES institucijoms, apie valstybės institucijų ir įstaigų atstovų svarbius susitikimus su ES institucijų, ES valstybių narių atstovais (kuriuose svarstomi ES teisės įgyvendinimo klausimai), persiunčia dalijamąją medžiagą ir susirašinėjimą su ES institucijomis ES teisės įgyvendinimo klausimais.

 

VI SKYRIUS

EUROPOS KOMISIJOS PAKLAUSIMŲ IR ES TEISĖS PAŽEIDIMO PROCEDŪROS KOORDINAVIMAS

 

93. Europos teisės departamentas koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus, susijusius su Europos Komisijos paklausimais dėl ES teisės neperkėlimo, neįgyvendinimo, netinkamo arba ne visiško įgyvendinimo, arba kurios nors kitos pareigos pagal ES teisę neįvykdymo (toliau – neformalus paklausimas), išskyrus Taisyklių 110 ir 111 punktuose nurodytus atvejus, ir su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258–260 straipsniuose nustatyto valstybės narės pareigos pagal ES teisę neįvykdymo procedūromis (toliau – ES teisės pažeidimo procedūra).

94. Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Komisijos dokumentus, susijusius su ES teisės pažeidimo procedūra (oficialius pranešimus, pagrįstas nuomones ir kitus dokumentus), siunčia Europos teisės departamentui, o kopijas (elektroniniu paštu) pateikia Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.

95. Europos teisės departamentas iš Lietuvos nuolatinės atstovybės gautą Europos Komisijos dokumentą, susijusį su ES teisės pažeidimo procedūra, ir Ikipažeidiminių procedūrų informacinėje sistemoje (EU Pilot) gautą neformalų paklausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos pateikia raštu ir (ar) per LINESIS atsakingai už atitinkamo ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojančiai) institucijai. Nesutarimai dėl atsakingos už atitinkamo ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojančios) institucijos sprendžiami Europos teisės departamento šiam tikslui rengiamuose pasitarimuose, o prireikus – ir Komisijos posėdyje ar Vyriausybės pasitarime.

96. Atsakinga už atitinkamo ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojanti) institucija (toliau – atsakymą rengianti institucija) dėl neformalaus paklausimo, oficialaus pranešimo, pagrįstos nuomonės ar kito dokumento rengia atsakymą Europos Komisijai.

97. Jeigu Europos teisės departamentas nenustato kito termino, atsakymą rengianti institucija parengtą atsakymo Europos Komisijai dėl neformalaus paklausimo (išskyrus Taisyklių 110 ir 111 punktuose nurodytus atvejus), oficialaus pranešimo, pagrįstos nuomonės ar kito dokumento projektą raštu ir (ar) per LINESIS pateikia derinti Europos teisės departamentui per vieną mėnesį nuo neformalaus paklausimo, oficialaus pranešimo, pagrįstos nuomonės ar kito dokumento iš Europos teisės departamento gavimo dienos.

98. Atsakymo Europos Komisijai dėl oficialaus pranešimo ir pagrįstos nuomonės projektas, iki pateikiamas derinti Europos teisės departamentui, derinamas su Užsienio reikalų ministerija (kuri prireikus pateikia kitų ES valstybių narių pozicijų dėl analogiško ES teisės pažeidimo apibendrinimą), taip pat kitomis valstybės institucijomis ir įstaigoms, su kurių kompetencija susijęs ES teisės pažeidimas arba atsakymas Europos Komisijai.

99. Atsakymo Europos Komisijai dėl neformalaus paklausimo ar kito dokumento projektas, iki pateikiamas derinti Europos teisės departamentui, prireikus derinamas su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigoms, su kurių kompetencija susijęs neformalus paklausimas arba atsakymas Europos Komisijai.

100. Valstybės institucijos ir įstaigos pastabas ir reikiamą informaciją atsakymą rengiančiai institucijai pateikia per 5 darbo dienas nuo atsakymo Europos Komisijai projekto iš atsakymą rengiančios institucijos gavimo dienos, jeigu atsakymą rengianti institucija nenustato kito termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos.

101. Prireikus atsakymo Europos Komisijai dėl neformalaus paklausimo, oficialaus pranešimo, pagrįstos nuomonės ar kito dokumento projektas rengiamas ir derinamas atitinkamoje ES reikalų darbo grupėje arba atsakymą rengiančios institucijos organizuojamuose institucijų pasitarimuose, į kuriuos kviečiami Užsienio reikalų ministerijos, Europos teisės departamento, kitų suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų atstovai.

102. Atsakyme Europos Komisijai turi būti pateikta nuomonė apie neformaliame paklausime, oficialiame pranešime, pagrįstoje nuomonėje ar kitame dokumente Europos Komisijos pateiktus ES teisės pažeidimo įrodymus, nurodyta, kada ir kokiomis nacionalinėmis priemonėmis planuojama pašalinti Europos Komisijos nustatytus ES teisės pažeidimus, su kuriais sutinkama, taip pat pateikta kita Europos Komisijos prašoma ir (ar), atsakymą rengiančios institucijos nuomone, būtina informacija.

103. Atsakymo Europos Komisijai dėl pagrįstos nuomonės projektas teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje, o prireikus – Vyriausybės pasitarime ne vėliau kaip likus atitinkamai 10 darbo dienų ir 5 darbo dienoms iki atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos.

104. Prireikus atsakymo Europos Komisijai dėl neformalaus paklausimo, oficialaus pranešimo ar kito dokumento projektas teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos.

105. Atsakymą rengianti institucija atsakymą Europos Komisijai dėl neformalaus paklausimo (išskyrus Taisyklių 110 ir 111 punktuose nurodytus atvejus), pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro arba viceministro, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos pateikia Europos teisės departamentui per LINESIS. Europos teisės departamentas, naudodamasis Ikipažeidiminių procedūrų informacine sistema (EU Pilot), atsakymą perduoda Europos Komisijai.

106. Atsakymą rengianti institucija atsakymą Europos Komisijai dėl oficialaus pranešimo ar pagrįstos nuomonės, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos pateikia ES teisės pažeidimų procedūrų informacinėje sistemoje (INFR) ir įkelia į LINESIS. Europos teisės departamentas, naudodamasis ES teisės pažeidimų procedūrų informacine sistema (INFR), atsakymą perduoda Europos Komisijai.

107. Jeigu Europos teisės departamentas atsakymo Europos Komisijai dėl kito dokumento, susijusio su ES teisės pažeidimo procedūra, derinimo procese nenustato kitaip, atsakymą rengianti institucija atsakymą Europos Komisijai dėl šio dokumento, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro arba viceministro, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos per Lietuvos nuolatinę atstovybę pateikia Europos Komisijai (Generaliniam sekretoriatui), o kopiją – Europos teisės departamentui ir Užsienio reikalų ministerijai.

108. Atsakymą rengianti institucija pagal kompetenciją yra atsakinga už atsakymų Europos Komisijai į neformalius paklausimus, oficialius pranešimus, pagrįstas nuomones ir kitus dokumentus, susijusius su ES teisės pažeidimo procedūromis, pristatymą ir paaiškinimą ES institucijoms.

109. Prireikus Europos teisės departamentas informuoja Seimo Europos reikalų komitetą apie gautus iš Europos Komisijos neformalius paklausimus, oficialius pranešimus, pagrįstas nuomones ir kitus dokumentus, susijusius su ES teisės pažeidimo procedūromis, taip pat apie valstybės institucijų ar įstaigų teikiamus Europos Komisijai atsakymus dėl jų.

110. Lietuvos nuolatinė atstovybė gautus iš Europos Komisijos paklausimus, susijusius su ES teisės įgyvendinimu arba taikymu, kurie nebuvo teikti naudojantis Ikipažeidiminių procedūrų informacine sistema (EU Pilot) (toliau – Europos Komisijos paklausimas, susijęs su ES teisės įgyvendinimu arba taikymu), siunčia Europos teisės departamentui ir atsakingai už ES teisės aktą įgyvendinimą (koordinuojančiai) institucijai.

111. Valstybės institucijos ir įstaigos, tiesiogiai iš Europos Komisijos gavusios paklausimus, susijusius su ES teisės įgyvendinimu arba taikymu, jei juose keliamas nacionalinės teisės ir ES teisės atitikties klausimas ar įsipareigojimų pagal ES teisę įgyvendinimo klausimas, šių paklausimų kopijas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paklausimo gavimo dienos pateikia Europos teisės departamentui.

112. Valstybės institucijos ir įstaigos atsakymų Europos Komisijai į Taisyklių 110 ir 111 punktuose nurodytus paklausimus projektus, jei juose keliamas nacionalinės teisės ir ES teisės atitikties klausimas ar įsipareigojimų pagal ES teisę įgyvendinimo klausimas, derina su Europos teisės departamentu, kuris pagal kompetenciją pastabas ir pasiūlymus dėl valstybės institucijų ir įstaigų atsakymų projektų pateikia per 5 darbo dienas, jeigu valstybės institucija ar įstaiga nenustato kito termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos.

113. Europos teisės departamentui ir Užsienio reikalų ministerijai valstybės institucijų ir įstaigų atsakymų į paklausimus, susijusius su ES teisės įgyvendinimu arba taikymu, kopijos pateikiamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių atsakymų išsiuntimo Europos Komisijai.

 

VII SKYRIUS

POZICIJOS DĖL ES BYLŲ RENGIMAS, DERINIMAS, SVARSTYMAS, PATEIKIMAS IR ATSTOVAVIMAS jai, EUROPOS TEISMINIŲ INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ SPRENDIMŲ VYKDYMAS

 

114. Pozicijos dėl ES bylų rengiamos siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą Lietuvos Respublikai aiškinant ir taikant ES teisę Europos teisminėse institucijose, taip pat ginant Lietuvos Respublikos teisėtus interesus ir teises ES.

115. Lietuvos Respublikos vardu teikiamam ieškiniui, atsiliepimui į ieškinį, stojimui į bylą, pastabų teikimui byloje ar kitokiam dokumentui (toliau – dalyvavimui ES byloje) pagal pridedamą poziciją dėl ES bylos pritariama Komisijos posėdyje ar Vyriausybės pasitarime Taisyklių 127 ir 128 punktuose nustatyta tvarka.

116. Pozicijoje dėl ES bylos nurodomi pagrindiniai motyvai dėl dalyvavimo ES byloje tikslingumo, taip pat principiniai teisiniai ir faktiniai argumentai arba reikalavimai.

117. Šio skyriaus nustatyta tvarka taikoma pozicijoms dėl ES bylos, rengiamoms dėl bet kurios Europos teisminėje institucijoje svarstomos bylos teisės klausimais ir (ar) susijusių su byla faktų, bet kuriuo svarstomos bylos klausimu (dėl bylos esmės, teismo jurisdikcijos, laikinųjų priemonių, teismo išlaidų ar kitų procesinių klausimų), neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos procesinį statusą (ieškovas, atsakovas, į bylą stojanti šalis ir panašiai).

118. Visų pozicijų dėl ES bylų rengimą koordinuoja, pozicijas dėl ES bylų, išskyrus Taisyklių 119.3 papunktyje nustatytais atvejais, rengia, reikiamus procesinius dokumentus visų pozicijų dėl ES bylų atžvilgiu rengia ir Europos teisminėms institucijoms teikia Europos teisės departamentas.

119. Pozicija dėl ES bylos turi būti rengiama, kai:

119.1. Lietuvos Respublika svarstomoje byloje yra atsakovas;

119.2. Lietuvos Respublikos teismas kreipiasi į Europos teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimais;

119.3. bylą, įskaitant kreipimąsi į Europos Komisiją dėl kitos ES valstybės narės daromo pažeidimo ir ikiteisminį kreipimąsi į ES instituciją dėl to, kad ji nesiima veiksmų, kelia Lietuvos Respublika.

120. Visais kitais atvejais pozicija dėl ES bylos rengiama atsižvelgiant į kiekvienos bylos dalyką, suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų poziciją, kitas aplinkybes ir bendrą interesą prisidėti prie ES teisės aiškinimo ir taikymo.

121. Europos teisminių institucijų siunčiami dokumentai, susiję su Europos teisminėse institucijose svarstomomis bylomis (įskaitant ir siunčiamus per Lietuvos nuolatinę atstovybę), gaunami Europos teisės departamente ir, preliminariai įvertinus jų aktualumą Lietuvos interesams, registruojami LINESIS. Lietuvos nuolatinė atstovybė gautą su Europos teisminėse institucijose svarstoma byla susijusį dokumentą elektroniniu paštu pateikia Europos teisės departamentui.

122. Europos teisės departamentas per savo patvirtintose taisyklėse nustatytus terminus iš Europos teisminių institucijų gautus ir užregistruotus dokumentus, taip pat informaciją apie ES oficialiajame leidinyje paskelbtus pranešimus apie Europos teisminėse institucijose svarstomas bylas, preliminariai įvertinęs dokumentų ir informacijos aktualumą Lietuvos interesams, raštu ar elektroniniu paštu arba naudodamasis LINESIS pateikia atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms pagal kompetenciją (toliau šiame skyriuje – kompetentinga institucija ir įstaiga).

123. Kompetentingos institucijos ir įstaigos, prireikus – pasikonsultavusios su suinteresuotomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, viešosiomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pateikia Europos teisės departamentui nuomonę dėl tikslingumo dalyvauti ES byloje ir, kai siūloma dalyvauti, pateikia pagrįstus teisinius ir (ar) faktinius argumentus apie gautos bylos aktualumą Lietuvos interesams, taip pat pateikia kitą, kompetentingos institucijos ar įstaigos nuomone, būtiną informaciją.

124. Kompetentinga institucija ar įstaiga Taisyklių 123 punkte nurodytą nuomonę apie bylos aktualumą Lietuvos interesams pateikia per 10 darbo dienų nuo atitinkamo dokumento iš Europos teisės departamento gavimo dienos. Tais atvejais, kai byla Europos teisminėje institucijoje nagrinėjama skubos tvarka ar norima įstoti į bylos Europos teisminėje institucijoje žodinę proceso dalį, kompetentinga institucija ar įstaiga savo nuomonę šiuo klausimu pateikia per 3 darbo dienas nuo atitinkamo dokumento iš Europos teisės departamento gavimo dienos.

125. Europos teisės departamento parengtos pozicijos dėl ES bylų paprastai derinamos ES teismų darbo grupėje. Kompetentingos institucijos ar įstaigos pasiūlymu pozicija dėl ES bylos gali būti derinama kitoje ES reikalų darbo grupėje, apie kurios posėdžius informuojami ir kviečiami juose dalyvauti suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų atstovai. Pozicija dėl ES bylos, kurios nepavyksta suderinti ES reikalų darbo grupėje, aptariama Komisijos posėdyje.

126. Taisyklių 119.3 papunktyje nustatytais atvejais poziciją dėl ES bylos rengia ir teikia derinti Taisyklių 125 punkte nustatyta tvarka kompetentinga institucija ar įstaiga.

127. Parengtos ir derintos pozicijos dėl ES bylų, kurios nurodytos Taisyklių 119.2 punkte ir kuriose Lietuvos Respublikos teismo keliami klausimai nėra susiję su nacionalinės teisės atitiktimi ES teisei, ir pozicijos dėl ES bylų, nurodytos Taisyklių 120 punkte, Europos teisės departamento teikimu svarstomos Komisijos posėdyje.

Jei dėl objektyvių priežasčių neįvyksta Komisijos posėdis, šioms pozicijoms dėl ES bylų gali būti pritariama per LINESIS taikant supaprastintą rašytinę procedūrą („nutylėjimo“ procedūrą) pagal Taisyklių 38 punktą. Prireikus tokia pozicija dėl ES bylos teikiama svarstyti Vyriausybės pasitarime.

128. Parengtą, derintą ir atitinkamos valdymo srities ministro vizuotą poziciją dėl ES bylų, nurodytų Taisyklių 119.1 ir 119.2 punktuose, kai Lietuvos Respublikos teismo keliami klausimai yra susiję su nacionalinės teisės atitiktimi ES teisei, ir 119.3 punkte, kartu su atitinkamos valdymo srities ministro vizuotu Vyriausybės rezoliucijos projektu ir kita būtina papildoma medžiaga Europos teisės departamentas teikia svarstyti Vyriausybės pasitarime. Prireikus prieš Vyriausybės pasitarimą tokia pozicija dėl ES bylos apsvarstoma Komisijos posėdyje.

129. Pritarus pozicijai dėl ES bylos Komisijoje ar priėmus Vyriausybės rezoliuciją pagal pridedamą poziciją dėl ES bylos, Europos teisės departamentas kartu su kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis parengia reikiamus procesinius dokumentus ir teikia juos Europos teisminėms institucijoms.

Prireikus Europos teisės departamentas informuoja Seimo Europos reikalų komitetą ir specializuotus komitetus apie pozicijas dėl ES bylų, joms pritarus Komisijoje ar priėmus rezoliuciją Vyriausybėje.

130. Vyriausybės pasitarimuose, kuriuose svarstomos pagal šį skyrių parengtos ir derintos pozicijos dėl ES bylų, dalyvauja Europos teisės departamento generalinis direktorius ar jo įgaliotas Europos teisės departamento valstybės tarnautojas.

131. Pozicijai dėl ES bylos Europos teisminėse institucijose atstovauja Europos teisės departamento generalinis direktorius (toliau – nuolatinis atstovas). Nuolatinis atstovas turi teisę byloje, dėl kurios pateikta pozicija dėl ES bylos, atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teisę pavesti bylą kartu ar savarankiškai vesti kitam jo pasirinktam valstybės tarnautojui, teisę pasitelkti patarėjus ar advokatus (toliau – kiti įgalioti asmenys), naudotis visomis atstovo teisėmis, numatytomis Europos teisminių institucijų darbą reguliuojančiuose teisės aktuose, išskyrus teisę atsiimti ieškinį. 

132. Vyriausybė gali papildomai įgalioti ir kitą valstybės tarnautoją atstovauti pozicijai dėl ES bylos, taip pat nustatyti jam suteikiamų įgaliojimų ribas.

133. Nuolatinis atstovas ar kiti įgalioti asmenys pasirašo ir teikia Europos teisminėms institucijoms visus su byla susijusius dokumentus. Tokių dokumentų kopijos raštu ar elektroniniu paštu teikiamos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms, o prireikus ir kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.

134. Nuolatinio atstovo, kitų įgaliotų asmenų arba bet kurios kitos kompetentingos institucijos ar įstaigos iniciatyva gali būti šaukiami ES teismų darbo grupės posėdžiai svarstomos bylos eigai aptarti.

135. Europos teisės departamentas informuoja suinteresuotas valstybės institucijas ir įstaigas apie Europos teisminių institucijų priimtus sprendimus bylose, kuriose buvo atstovaujama pozicijai dėl ES bylos.

136. Valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją yra atsakingos už Europos teisminių institucijų priimtų sprendimų vykdymą ir apie priimtas priemones šiems sprendimams vykdyti informuoja Europos teisės departamentą.

Padėdamas įgyvendinti šį uždavinį, Europos teisės departamentas analizuoja kitus Europos teisminių institucijų priimtus sprendimus, susijusius su ES teisės taikymu ir aiškinimu, galinčius veikti Lietuvos Respublikos teisės sistemą, ir prireikus informuoja apie juos suinteresuotas valstybės institucijas ir įstaigas.

137. Tais atvejais, kai vykdant Europos teisminės institucijos priimtą sprendimą reikia priimti priemones, tokių priemonių rengimą koordinuoja Europos teisės departamentas pagal atitinkamas Taisyklių V skyriaus nuostatas. Tuo atveju, kai šios priemonės yra teisės aktų projektai, jie derinami ir su Europos teisės departamentu Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

138. Europos teisės departamentas ir kiekviena kompetentinga institucija ar įstaiga dengia savo išlaidas, patirtas dėl Europos teisminėse institucijose svarstomų bylų (komandiruočių, tyrimo išlaidos, užmokestis ekspertams už darbą ir panašiai). Teismo išlaidos, kurias Lietuvos Respublika turi atlyginti pagal Europos teisminės institucijos sprendimą, dengiamos iš Europos teisės departamentui šiam tikslui skirtų asignavimų.

139. Europos teisminių institucijų sprendimai, kuriais skiriama piniginė prievolė Lietuvos Respublikai, vykdomi valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.

140. Europos teisės departamentas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki ministerijų metinių veiklos ataskaitų pateikimo Vyriausybei pateikia savo veiklos atstovaujant pozicijoms dėl ES bylų ataskaitas Komisijai.

 

 

_______________________

 

 

Europos Sąjungos reikalų
koordinavimo taisyklių
1 priedas

 

 

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ DARBO GRUPIŲ SUDARYMO IR JŲ VEIKLOS TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Europos Sąjungos reikalų ir darbo grupių sudarymo ir jų veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės) reguliuoja Europos Sąjungos reikalų darbo grupių (toliau – darbo grupė) funkcijas, teises, veiklą, jų sudarymą ir darbo organizavimą.

2. Darbo grupė yra skirta padėti ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, įstaigoms prie ministerijų, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms pagal kompetenciją, atsakingoms už atitinkamas Europos Sąjungos (toliau – ES) politikos sritis (toliau – valstybės institucija ir įstaiga), derinti Lietuvos Respublikos narystės ES darbus, apimančius dviejų ir daugiau valstybės institucijų ir įstaigų veiklos kompetenciją, ir spręsti tarpžinybines problemas.

3. Darbo grupė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir šiomis Taisyklėmis.

4. Šios Taisyklės taikomos ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms ir įstaigoms prie ministerijų, kurios dalyvauja sprendimų ES institucijose nagrinėjamais klausimais priėmimo ir įgyvendinimo procese. Kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurios dalyvauja sprendimų ES institucijose nagrinėjamais klausimais priėmimo ir įgyvendinimo procese, šiomis Taisyklėmis vadovautis rekomenduojama.

5. Darbo grupės veiklą organizuoja ir techniškai aptarnauja už darbo grupės veiklos organizavimą atsakinga institucija pagal Europos Sąjungos reikalų darbo grupių ir jose dalyvaujančių institucijų sąrašą (Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių 2 priedas).

 

II SKYRIUS

DARBO GRUPĖS FUNKCIJOS IR TEISĖS

 

6. Darbo grupė atlieka šias funkcijas:

6.1. padeda valstybės institucijoms ir įstaigoms rengti ir derinti Lietuvos Respublikos pozicijas ir pozicijas dėl ES bylų;

6.2. padeda spręsti ES teisės įgyvendinimo, tarpinstitucinio koordinavimo ir kitus susijusius klausimus.

7. Darbo grupė, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų su darbo grupės veikla susijusiais klausimais.

 

III SKYRIUS

DARBO GRUPĖS SUDARYMAS

 

8. Darbo grupė prireikus sudaroma valstybės institucijos ar įstaigos iniciatyva iš suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų, su kurių kompetencija yra susijusi atitinkama ES politikos sritis, atstovų pagal Europos Sąjungos reikalų darbo grupių ir jose dalyvaujančių institucijų sąrašą.

9. Kai už atitinkamą ES politikos sritį atsakinga ministerija, darbo grupei vadovauja ministro paskirtas viceministras. Kai už atitinkamą ES politikos sritį atsakinga kita valstybės institucija ar įstaiga (ne ministerija), darbo grupei vadovauja tos valstybės institucijos ar įstaigos vadovas arba vadovo pavaduotojas. Darbo grupės vadovas gali iš darbo grupės narių skirti pavaduotojus.

10. Institucijos atstovas deleguojamas į darbo grupę institucijos vadovo sprendimu.

11. Darbo grupėse, kurių kompetencijai priskirta sudėtinga ir didelė ES politikos sritis, gali būti sudaromi pogrupiai.

12. Darbo grupės vadovo teikimu jo atstovaujamos institucijos vadovas paskiria darbo grupės (pogrupio) sekretorių. Sekretorius siūlomas iš darbo grupės (pogrupio) vadovo atstovaujamos institucijos valstybės tarnautojų.

 

IV SKYRIUS

DARBO GRUPĖS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

13. Darbo grupės veiklos forma yra posėdžiai. Juos kviečia darbo grupės vadovas. Darbo grupės veikla gali būti organizuojama ir gaunant narių nuomonę raštu ar elektroniniu paštu. Darbo grupės posėdžiuose gali dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo atstovai, o darbo grupės vadovo pakviesti gali dalyvauti kitų valstybės institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys.

14. Darbo grupės posėdyje darbotvarkės klausimais sprendimai priimami bendru sutarimu. Sprendimai įforminami posėdžio protokolu. Tam tikru klausimu nepavykus priimti sprendimo, nesutarimai sprendžiami vadovaujantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių 36 punktu, o jei klausimas susijęs su ES teisės įgyvendinimu, – vadovaujantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių 63 ir 95 punktais.

15. Kai darbo grupės veikla organizuojama gaunant narių nuomonę raštu ar elektroniniu paštu, darbo grupės nariai savo nuomonę ir pastabas darbotvarkės klausimais turi pateikti per darbo grupės vadovo nustatytą terminą. Lietuvos Respublikos pozicijos ir pozicijos dėl ES bylų rengimo ir derinimo atveju darbo grupės nariams per šį laikotarpį nepateikus pritarimo Lietuvos Respublikos pozicijos ar pozicijos dėl ES bylų projektui ar pastabų dėl jo, priimtu laikomas pirminis Lietuvos Respublikos pozicijos ar pozicijos dėl ES bylų projektas.

16. Darbo grupės vadovas:

16.1. sudaro darbo grupės posėdžių darbotvarkę, kviečia į juos, pirmininkauja posėdžiams;

16.2. atsako už darbo grupės veiklos organizavimą, užtikrina, kad darbo grupė laiku ir tinkamai atliktų darbus;

16.3. kviečia į posėdžius kitų valstybės institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus ir kitus asmenis.

17. Darbo grupės nariai:

17.1. privalo vykdyti darbo grupės priimtus sprendimus ir darbo grupės vadovo pavedimus pagal atstovaujamos institucijos kompetenciją ir kiek tai susiję su darbo grupės veikla;

17.2. atstovauja juos delegavusios institucijos interesams ir teikia darbo grupei su šios institucijos vadovybe suderintą poziciją.

_______________________

 

 

Europos Sąjungos reikalų

koordinavimo taisyklių
2 priedas

 

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ DARBO GRUPIŲ IR JOSE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Darbo grupė ir jos pogrupiai

Darbo grupėje dalyvaujančios institucijos

1.

Aplinkos apsaugos darbo grupė

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (atsakinga institucija), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos statistikos departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Higienos institutas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos Respublikos valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

1.1.

radiacinės saugos pogrupis

Radiacinės saugos centras (atsakinga institucija), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

1.2.

triukšmo valdymo pogrupis

Sveikatos apsaugos ministerija (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

2.

Bendrųjų reikalų darbo grupė

Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vyriausybės kanceliarija

3.

Institucinių, personalo ir administravimo reikalų darbo grupė

Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

4.

Ekonominės ir pinigų politikos darbo grupė

Finansų ministerija (atsakinga institucija), Lietuvos bankas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos statistikos departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

5.

Energetikos darbo grupė

Energetikos ministerija (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

5.1.

branduolinės saugos ir „Euroatom“ garantijų pogrupis

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (atsakinga institucija), Energetikos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

6.

ES plėtros darbo grupė

Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Energetikos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija (Pastaba. Darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal svarstomų klausimų pobūdį)

7.

ES teisės planavimo darbo grupė

Europos teisės departamentas (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Vyriausybės kanceliarija

8.

ES teismų darbo grupė

Europos teisės departamentas (atsakinga institucija), Užsienio reikalų ministerija

(Pastaba. Darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal ES teismuose nagrinėjamos bylos pobūdį)

9.

Finansinių ir biudžetinių reikalų darbo grupė

Finansų ministerija (atsakinga institucija), Žemės ūkio ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau Valstybinė mokesčių inspekcija), Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

10.

Finansinių paslaugų darbo grupė

Finansų ministerija (atsakinga institucija), Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

11.

Skaitmeninių sprendimų darbo grupė

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (atsakinga institucija), Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos statistikos departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas), Ryšių reguliavimo tarnyba

(Pastaba. Darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal svarstomų klausimų pobūdį)

12.

Išorinių ekonominių santykių darbo grupė

Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija,

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas, Lietuvos standartizacijos departamentas, Lietuvos statistikos departamentas, Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė augalininkystės tarnyba), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – Valstybinis patentų biuras), Vyriausybės kanceliarija

(Pastaba. Darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal svarstomų klausimų pobūdį)

 

 

 

13.

Išorinių santykių darbo grupė

Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Energetikos ministerija, Vyriausybės kanceliarija

(Pastaba. Darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal svarstomų klausimų pobūdį)

14.

Jaunimo darbo grupė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atsakinga institucija), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

15.

Mokesčių darbo grupė

Finansų ministerija (atsakinga institucija), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

16.

Muitų sąjungos darbo grupė

Muitinės departamentas (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

17.

Pramonės ir verslo konkurencingumo darbo grupė

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (atsakinga institucija), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos statistikos departamentas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Sveikatos apsaugos ministerija

17.1.

mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros pogrupis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (atsakinga institucija), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

18.

Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo darbo grupė

Finansų ministerija (atsakinga institucija), Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

19.

Socialinės politikos ir užimtumo darbo grupė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atsakinga institucija)

19.1.

profesinių kvalifikacijų pripažinimo pogrupis

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (atsakinga institucija), Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teisingumo ministerija, Kultūros ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

19.2.

socialinės apsaugos pogrupis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), Lietuvos savivaldybių asociacija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

19.3.

užimtumo pogrupis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atsakinga institucija), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Finansų ministerija, Užimtumo tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

20.

 

 

 

 

 

Sveikatos apsaugos darbo grupė

Sveikatos apsaugos ministerija (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

21.

Teisingumo darbo grupė

Teisingumo ministerija (atsakinga institucija), Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos teismo ekspertizės centras, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

22.

Transporto ir telekomunikacijų darbo grupė

Susisiekimo ministerija (atsakinga institucija), Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

23.

Vartotojų apsaugos darbo grupė

Teisingumo ministerija (atsakinga institucija), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

24.

Vidaus reikalų darbo grupė

Vidaus reikalų ministerija (atsakinga institucija), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Migracijos departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

24.1.

migracijos, prieglobsčio ir sienų pogrupis

 

Vidaus reikalų ministerija (atsakinga institucija), Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,  Vyriausybės kanceliarija, Valstybės saugumo departamentas

24.2.

vidaus saugumo pogrupis

Vidaus reikalų ministerija (atsakinga institucija), Policijos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Informatikos ir ryšių departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

24.3.

 

 

 

 

 

civilinės saugos pogrupis

 

 

 

 

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

24.4.

narkotikų kontrolės pogrupis

 

Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (atsakinga institucija), Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Muitinės departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

25.

Vidaus rinkos darbo grupė

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (atsakinga institucija), Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Konkurencijos taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

25.1.

autorių teisių pogrupis

Kultūros ministerija (atsakinga institucija), Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Vyriausybės kanceliarija

25.2.

pramoninės nuosavybės pogrupis

Valstybinis patentų biuras (atsakinga institucija), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Muitinės departamentas, Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (Pastaba. Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali kviesti dalyvauti darbo grupėje kitų institucijų atstovus pagal vidaus rinkos srityje nagrinėjamus ES teisės aktų projektus)

26.

Žemės ūkio darbo grupė

Žemės ūkio ministerija (atsakinga institucija), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Lietuvos statistikos departamentas, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

27.

Žuvininkystės darbo grupė

Žemės ūkio ministerija (atsakinga institucija), Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

 

____________________________

 

 

Europos Sąjungos reikalų
koordinavimo taisyklių
3 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOSE NAGRINĖJAMAIS KLAUSIMAIS TIPINĖ STRUKTŪRA

 

1. Pasiūlymo priimti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktą ar kito ES dokumento pavadinimas (lietuvių ir anglų ar prancūzų kalba) ir numeris

 

2. Nuomonė, ar pasiūlymas pagal teisėkūros procedūrą priimti ES teisės aktą neprieštarauja subsidiarumo principui 

(pasirinkti: prieštarauja, neprieštarauja + pastabų laukas)

3. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarba Lietuvai (pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus prioritetus, vadovaujantis Europos Komisijos metine teisėkūros ir darbo programa)

 

Ar pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento projektas buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus prioritetus?

3.1. Jeigu atsakoma: „taip“, įrašoma pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarba Lietuvai:

3.1.1. ar siūloma keisti nustatytą prioritetą?

3.1.2. jeigu nustatytą prioritetą siūloma keisti, įrašomas Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjo siūlomas prioritetas;

3.2. Jeigu atsakoma: „ne“, įrašomas Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjo siūlomas prioritetas;

(pasirinkti: taip, ne)

 

 

(pasirinkti: labai aktualus, aktualus, nelabai aktualus)

 

(pasirinkti: taip, ne)

(pasirinkti: labai aktualus, aktualus, nelabai aktualus)

 

(pasirinkti: labai aktualus, aktualus, nelabai aktualus)

4. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento esmė

 

5. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento priėmimo procedūra

(pasirinkti: įprasta teisėkūros procedūra, speciali teisėkūros procedūra, ne teisėkūros procedūra, kita + pastabų laukas)

6. Pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui priimti ES Taryboje reikia balsų daugumos

(pasirinkti: vienbalsiai, kvalifikuota balsų dauguma, paprasta balsų dauguma, kita + pastabų laukas)

7. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarstymo eiga ES institucijose ir numatomas svarstymų tvarkaraštis

 

8. Esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje

 

9. Poveikio vertinimas pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ 9.1, 9.2, 9.4, 9.5 papunkčius. Prireikus vertinama ir pagal šios metodikos 9.3, 9.6–9.11 papunkčius

 

10. Siūloma Lietuvos Respublikos pozicija ir jos svarstymo eiga Lietuvos Respublikos institucijose

 

11. Maksimalus siektinas derybų rezultatas 

 

12. Minimalus būtinas derybų rezultatas

 

13. Konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti, ir (ar) konkretus kalbos tekstas

 

14. Lietuvos Respublikos pozicijos derinimas:

 

14.1. Valstybės institucijų ir įstaigų, suinteresuotų socialinių grupių ir asociacijų, su kuriomis pozicija suderinta, pavadinimai;

14.2. Ar yra pastabų, kurioms pozicijos rengėjas nepritaria?

14.2.1. jeigu atsakoma: „taip“, nurodoma konkrečiai, kurioms pastaboms Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjas nepritaria, šias pastabas pateikusios institucijos pavadinimas ir pateikiama Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjo argumentacija;

14.2.2. jeigu atsakoma: „ne“, papildomai nieko nenurodoma;

14.3. Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjo siūlomi tolesni derinimo veiksmai;

 

 

 

(pasirinkti: taip, ne)

 

 

15. Kitų ES valstybių narių pozicijos;

 

16. Europos Parlamento pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento:

(pildoma tuo atveju, jeigu pasiūlymas priimti ES teisės aktą ar kitą ES dokumentą yra priimamas įprasta teisėkūros procedūra arba specialia teisėkūros procedūra) 

16.1. Europos Parlamento dokumento, kuriame išdėstyta Europos Parlamento pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento, pavadinimas (lietuvių ir anglų ar prancūzų kalba), numeris ir data;

 

 

16.2. Europos Parlamento pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento;

 

16.3. Europos Parlamento pasiūlyti pakeitimai ir pastabos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento;

 

16.4. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarstymo stadija Europos Parlamente;

 

16.5. Europos Parlamento komitetas, atsakingas už pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarstymą Europos Parlamente, ir svarstyme dalyvaujantys komitetai;

(pasirinkti: pritaria, pritaria su pakeitimais, nepritaria, nepriėmė sprendimo, kita + pastabų laukas)

 

 

 

 

(pasirinkti: pirmasis svarstymas, antrasis svarstymas, trečiasis svarstymas, sutaikinimas, kita + pastabų laukas)

17. Ar reikia keisti arba priimti naujus nacionalinius teisės aktus?

17.1. jeigu atsakoma: „taip“, įrašoma teisės akto rūšis ir nurodomas teisės akto, kurį reikės keisti, pavadinimas arba nurodoma, kokį naują teisės aktą reikės priimti;

17.2. jeigu atsakoma: „ne“, papildomai nieko nenurodoma;

(pasirinkti: taip, ne)

 

(pasirinkti: įstatymas, nutarimas, įsakymas, kita + pastabų laukas)

18. Pridedama papildoma informacija

 

19. Lietuvos atstovas komitete ar darbo grupėje

 

20. Lietuvos Respublikos pozicijos tiesioginis rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)

 

21. Už Lietuvos Respublikos pozicijos parengimą atsakingos institucijos padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)

 

Pildoma tik tuo atveju, jeigu pasiūlymas priimti ES teisės aktą ar kitas ES dokumentas yra COREPER darbotvarkės pirmojoje dalyje

22. Pritarimas pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui

(pasirinkti: taip, ne, susilaikyti)

23. Vertimo išlyga pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui:

 

23.1. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento vertimas į lietuvių kalbą:

23.1.1. jeigu atsakoma: „gautas“, nurodoma, ar vertimui buvo teikiamos pastabos;

23.1.2. jeigu atsakoma: „pateiktos pastabos“, nurodoma pastabų pateikimo data;

23.2. Ar reikia vertimo išlygos?

(pasirinkti: gautas, negautas, vertimas nebūtinas)

(pasirinkti: pateiktos pastabos, nepateiktos pastabos)

 

 

(pasirinkti: taip, ne)

24. Laukimo išlyga pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui

(pasirinkti: taip, ne)

25. Parlamentinė išlyga pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui

(pasirinkti: taip, ne + pastabų laukas)

 

_______________________

                                                                               

 

Europos Sąjungos reikalų
                            koordinavimo taisyklių
                           
4 priedas

VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, ATSAKINGŲ UŽ DALYVAVIMĄ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS PRISTATYMĄ EUROPOS SĄJUNGOS AGENTŪRŲ VALDYMO ORGANŲ SUSITIKIMUOSE, SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Agentūros pavadinimas

Valstybės institucija ar įstaiga

1.

Europos profesinio mokymo raidos centras

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

2.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

3.

Europos aplinkos agentūra

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Aplinkos apsaugos agentūra

4.

Europos mokymo fondas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

5.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

6.

Europos vaistų agentūra

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

7.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Valstybinis patentų biuras

8.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

9.

Bendrijos augalų veislių tarnyba

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

10.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

11.

Europos saugumo studijų institutas

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

12.

Europos maisto saugos agentūra

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

13.

Europos jūrų saugos agentūra

Lietuvos transporto saugos administracija

14.

Europos geležinkelių agentūra

Lietuvos transporto saugos administracija

15.

Europos aviacijos saugos agentūra

Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra

16.

Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA)

Krašto apsaugos ministerija

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba)

17.

Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras

Užsienio reikalų ministerija

18.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

19.

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

Žemės ūkio ministerija

20.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

Sveikatos apsaugos ministerija

Higienos institutas

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras

21.

Europos cheminių medžiagų agentūra

Aplinkos ministerija

22.

Europos lyčių lygybės institutas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

23.

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (EUROPOL)

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas)

24.

Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL)

Policijos departamentas

25.

Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Vidaus reikalų ministerija

26.

Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA)

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

27.

 

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija

Ryšių reguliavimo tarnyba

28.

 

Europos GNSS agentūra (pasaulinės navigacinės palydovinės sistemos)

Susisiekimo ministerija

29.

 

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

30.

 

Eurojustas (Europos teisinio bendradarbiavimo institucija)

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

31.

 

Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

32.

 

Europos gynybos agentūra

Krašto apsaugos ministerija

33.

 

Europos Sąjungos palydovų centras

Krašto apsaugos ministerija

Užsienio reikalų ministerija

34.

 

Europos sisteminės rizikos valdyba

Lietuvos bankas

35.

 

Europos bankininkystės institucija

Lietuvos bankas

36.

 

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

Lietuvos bankas

37.

 

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

Lietuvos bankas

 

___________________________

 

 

Europos Sąjungos reikalų

koordinavimo taisyklių
5 priedas

 

MINISTRŲ, ATSAKINGŲ UŽ DALYVAVIMĄ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS PRISTATYMĄ EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOJE, SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Europos Sąjungos Taryba

Ministras

1.  

Bendrųjų reikalų taryba

užsienio reikalų ministras

2.  

Ekonomikos ir finansų reikalų taryba

finansų ministras

3.

Užsienio reikalų taryba

užsienio reikalų ministras

4.

Teisingumo ir vidaus reikalų taryba

teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras

5.

Užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos taryba

socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras

6.

Konkurencingumo taryba (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas)

ekonomikos ir inovacijų ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministras

7.

Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba

susisiekimo ministras, energetikos ministras

 

8.

Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba

žemės ūkio ministras

9.

Aplinkos taryba

aplinkos ministras

10.

Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba

švietimo, mokslo ir sporto ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, kultūros ministras

 

_______________________

 

Europos Sąjungos reikalų

koordinavimo taisyklių
                                   
6 priedas

 

DALYVAVIMO EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, JŲ DARBO GRUPIŲ IR KOMITETŲ POSĖDŽIUOSE ATASKAITOS TIPINĖ STRUKTŪRA

 

1.  Posėdžio institucinė forma, vieta, laikas ir dalyviai (taip pat žr. darbotvarkę 6 punkte):

 

2.  Svarstytas klausimas arba svarstyto pasiūlymo priimti ES teisės aktą pavadinimas ir numeris:

 

3.  Posėdžio eigos apibendrinimas:

 

 

 

 

 

 

 

4.  Posėdžio sprendimai, kito posėdžio data:

 

 

 

 

 

5.  Pasiūlymai dėl tolesnių Lietuvos veiksmų:

 

 

 

 

 

 

6.  Pridedama informacija (posėdžio darbotvarkė, išdalyta medžiaga, nuorodos):

 

 

 

 

7.  Tiesioginis ataskaitos rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas):

8.  Už ataskaitą atsakingas padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas):

 

 

_______________________

 

 

Europos Sąjungos reikalų

koordinavimo taisyklių
7 priedas

 

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ (TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ) ATITIKTIES LENTELIŲ TIPINĖ STRUKTŪRA

 

Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas ir numeris:

 

 

 

Lietuvos Respublikos nacionalinio teisės akto (-ų) (teisės akto projekto (-ų) pavadinimas (-ai):

 

 

 

Europos Sąjungos teisės akto perkėlimo (įgyvendinimo) lygis (visiškas, dalinis)

1 straipsnis

(tekstas)

atitinkamą Europos Sąjungos teisės akto straipsnį atitinkančio nacionalinio teisės akto (teisės akto projekto) pavadinimas ir straipsnis

(tekstas)

 

2 straipsnis

(tekstas)

atitinkamą Europos Sąjungos teisės akto straipsnį atitinkančio nacionalinio teisės akto (teisės akto projekto) pavadinimas ir straipsnis

(tekstas)

 

(ir t. t.)

(ir t.t.)

 

 

 

 

 

 

_______________________