Kasacinio skundo Nr. DOK-1392/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03344-2021-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės - Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. N. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistojo V. N. gynėjas advokatas A. Kručkauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir nuteistąjį V. N. išteisinti visiškai dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. N. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes neįvertino bylai išspręsti reikšmingų įrodymų (nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas atnaujintas, byloje nustatyto fakto, kad liudytojo A. L. parodymai teismo pripažinti neteisingais). Taip pat pirmosios instancijos teismas vertinant įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio - teismas pripažino nukentėjusiojo parodymus vertintinus iš dalies kritiškai, nustatė, kad apie dalį aplinkybių nukentėjusysis melavo, bet nuosprendyje šiais parodymais pagrindė V. N. kaltę. Taip teismas pažeidė ir in dubio pro reo principą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nevertino svarbių įrodymų dėl proceso nutraukimo ir atnaujinimo, liudytojo melagingų parodymų, kuris teismų vertinimu davė neteisingus parodymus. Teismai patvirtino, kad nukentėjusysis turėjo konfliktą su V. N., kurį pats išprovokavo, tačiau nepaisant to, V. N. kaltę grindė išimtinai nukentėjusiojo parodymais, nors jokia kita bylos medžiaga nepatvirtina, kad V. N. sumušė nukentėjusįjį, o tik tai, kad jis patyrė sužalojimus. Byloje nėra įrodyta, kad būtent V. N. sužalojo nukentėjusįjį. Iš esmės vienintelis įrodymas, patvirtinantis V. N. kaltumą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nukentėjusiojo D. Č. parodymai, kurie kelia daug abejonių, kurias teismai turėjo vertinti V. N. naudai, o ne prielaidomis ir nenuosekliais parodymais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. N. gynėjas kelia įrodymų pakankamumo klausimą, kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Iš kasacinio skundo turinio taip pat matyti, kad kasatoriaus nesutikimas su teismų išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių pateikiamas ir kaip BPK reikalavimų pažeidimai, iš esmės tuo siekiant pakartotinio įrodymų vertinimo ir nuteistajam palankių išvadų.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,