Administracinė byla Nr. eA-661-261/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00099-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. IP(E)-52 (toliau – ir Įsakymas).
2. Skunde pareiškėja nurodė, jog skundžiamu Administracijos direktoriaus Įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už tai, kad 2017 m. sausio 2 d. asmeniniais tikslais, pasinaudodama Administracijos lėšomis ir savo, kaip Zarasų miesto seniūnės pareigomis, išsiuntė ne mažiau nei 14 vokų su asmeninio pobūdžio sveikinimais rusų kalba, padarydama Administracijai ne mažesnę nei 6,58 Eur turtinę žalą. Pareiškėjos teigimu, 2017 m. sausio 2 d. ji prie Zarasų rajono savivaldybės sutiko savo vyrą R. P. (kuris yra Zarasų rajono savivaldybės narys), kuris padavė jai keletą užklijuotų vokų ir paprašė juos nunešti į Administracijos Bendrąjį skyrių išsiųsti. Vokus pareiškėja padavė Administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiajai specialistei. Pareiškėjai nebuvo žinomas siunčiamų laiškų turinys ar adresatai, pati asmeniškai jokių sveikinimų per savivaldybės bendrąjį skyrių pareiškėja nesiuntė. R. P. neneigia, kad siuntė sveikinimus, todėl pareiškėja drausminėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje remiamasi išimtinai Administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiosios specialistės D. P. parodymais, kad vokus asmeniškai siuntė pareiškėja. Laiškų priėmimo metu D. P. vokų neatplėšė, netikrino, kas yra jų viduje, kokia kalba yra parašyti tekstai, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis padaryta išvada, jog būtent pareiškėja išsiuntė laiškus su rusų kalba parašytais asmeninio pobūdžio sveikinimais. Išvadoje taip pat nurodyta, kad savivaldybė gavo pareiškėjos siųstą asmeninį sveikinimą, tačiau nenustatyta, kokiu būdu jis buvo gautas savivaldybėje ir ar į savivaldybę atneštas laiškas yra vienas iš pareiškėjos 2017 m. sausio 2 d. perduotų išsiųsti laiškų. Sveikinimas atspausdintas kompiuteriu, nėra pasirašytas, iš jo turinio nematyti, kokį asmenį norima pasveikinti, tokį sveikinimą galėjo parašyti bet koks asmuo ir po sveikinimu pasirašyti bet kokiais vardais, taigi vien iš sveikinimo teksto negalima spręsti apie tikrąjį sveikinimo autorių. Sveikinimo autorius ir siuntėjas yra ne pareiškėja, nes jei pareiškėja būtų norėjusi pasveikinti artimą žmogų, ji būtų nurodžiusi, ką ji sveikina, ko konkrečiai linki tam asmeniui ir pan. Be to, neaišku, ar šis sveikinimas buvo voke, kurį atsakovas pateikė kartu su atsiliepimu į bylą. Pareiškėjos manymu, tarnybinis nusižengimas nebuvo padarytas, todėl nebuvo teisinio pagrindo skirti jai tarnybinę nuobaudą.
4. Administracija atsiliepime nurodė, kad faktinių aplinkybių visuma leido nustatyti, kad pareiškėja išsiuntė ne mažiau kaip 14 laiškų su sveikinimais. Laišką, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, į savivaldybę atnešė gyventojas. Data ant voko, nurodytas adresatas ir spaudas rodo, jog laiškas buvo išsiųstas iš Administracijos. Iš siunčiamų laiškų registracijos žurnalo matyti, kad laiškas buvo siųstas adresatui, kuris sutampa su nurodytuoju ant pačio gyventojo atnešto voko, taigi laiškas yra vienas iš pareiškėjos siųstų 14 laiškų. R. P. patvirtino, kad buvo siųsta 14 sveikinimų gyventojams. Pareiškėja taip pat pripažino, kad išsiuntė sveikinimus, tačiau nurodė, kad tai buvo ne jos, o jos vyro R. P. asmeniniai sveikinimai. Administracija kritiškai vertintino pareiškėjos teiginius, kad jai nebuvo žinomas laiškų turinys, nes sveikinimuose yra nurodytas jos vardas. Be to, pareiškėja yra valstybės tarnautoja – seniūnė, jos sutuoktinis savivaldybės tarybos narys, todėl jiems turėjo būti žinomi Zarasų rajono savivaldybės tarybos priimti teisės aktai. Tarybos narių teisę siųsti korespondenciją ir šios teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-16 patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės tarybos reglamentas, pagal kurį Administracija nesiunčia tarybos narių pašto korespondencijos. Skundžiamas Įsakymas dėl yra teisėtas, o juo paskirta nuobauda – proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.
II.
5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą, taip pat priteisė pareiškėjai iš Administracijos 864,50 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad: pareiškėjos veiksmai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje ir skundžiamame Įsakyme įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktų pažeidimo; Administracijos direktorius 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. I(6.6 E)-26 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ir darbo drausmės pažeidimams ištirti sudarymo“ sudarė komisiją galimiems pareiškėjos tarnybiniams nusižengimams ištirti; pareiškėjai 2017 m. sausio 16 d. įteiktas pranešimas Nr. (10.16)3-92 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad yra duomenų, kad ji galimai padarė tarnybinį nusižengimą – Administracijoje yra gautas (Zarasų gyventojo atneštas) ne valstybine kalba surašytas sveikinimas (vokas su atvirute) Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga, atvirutėje dėkojama už palaikymą sunkią minutę, sveikinimas pasirašytas „Su pagarba O. ir R.“, korespondencija išsiųsta iš Administracijos, t. y. apmokėta Administracijos lėšomis.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas pažymėjo, jog atsakovas tyrimą apie galimą tarnybinį nusižengimą pradėjo gavęs sveikinimą (voką su atvirute), tačiau netyrė, kada šis vokas su atvirute ir kokiu būdu buvo gautas, ar teisėtai jis buvo gautas savivaldybėje, atliekant tyrimą nebuvo apklaustas jį pateikęs asmuo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar atsakovas nepažeidė reikalavimo pradėti tarnybinį patikrinimą per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gavimo.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. paaiškinime, 2017 m. vasario 7 d. tyrimo komisijos posėdyje bei teismo posėdyje patvirtino, kad 2017 m. sausio 2 d. Administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiajai specialistei D. P. pateikė išsiųsti apie 14 laiškų, kuriuos jai perdavė ir paprašė išsiųsti jos sutuoktinis R. P., vokai buvo užklijuoti, todėl jai nebuvo žinomas jų turinys; pati asmeniškai pareiškėja jokių sveikinimų, įskaitant atsakovo pateikto į bylą, per Administracijos Bendrąjį skyrių nesiuntė. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas R. P. patvirtino aplinkybę, kad jis 2017 m. sausio 2 d. pareiškėjai pateikė apie 8–10 laiškų ir paprašė juos nunešti į Administracijos Bendrąjį skyrių išsiųsti. Byloje yra pateiktas R. P. 2017 m. sausio 27 d. prašymas, kuriame jis prašė išrašyti sąskaitą faktūrą už 14 laiškų siuntimą. Nors pareiškėja tiek 2017 m. sausio 23 d. paaiškinime, tiek 2017 m. vasario 7 d. posėdyje nurodė, kad sveikinimo atviruką galbūt siuntė jos vyras R. P., tyrimo komisija šios aplinkybės nesiaiškino, nepaprašė R. P. pateikti paaiškinimą.
9. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjos atneštus laiškus Administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė priėmė, juos užregistravo žurnale ir išsiuntė. Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. P. patvirtino, kad 2017 m. sausio 2 d. pareiškėja atnešė apie 20 užklijuotų vokų su jau nurodytais adresais, D. P. juos priėmė, uždėjo antspaudus, užregistravo žurnale ir išsiuntė; vokai buvo užklijuoti, todėl jai nebuvo žinomas nei korespondencijos turinys, nei kokia kalba buvo parašyti tekstai ar dokumentai vokų viduje. Išvadoje konstatuota, kad iš laiško turinio matyti, jog sveikinama asmeniškai, tačiau korespondencija yra išsiųsta iš Administracijos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog tyrimo komisija nesiaiškino, kada ir kokiu būdu laiškas buvo gautas Administracijoje, taip pat kokiu būdu jį gavo gyventojas, kuris perdavė sveikinimą savivaldybei, ar sveikinimas buvo būtent tame voke, kuris pateiktas į bylą. Sveikinimas atspausdintas kompiuteriu, nėra nurodyti metai, nurodyti vardai „O. ir R.“, tačiau šis sveikinimas nėra pasirašytas, todėl vien iš sveikinimo teksto negalima spręsti apie tikrąjį sveikinimo autorių. Teismas darė išvadą, kad tokį sveikinimą galėjo parašyti bet koks asmuo ir po sveikinimu pasirašyti bet kokiais vardais, todėl vien iš sveikinimo teksto negalima spręsti apie tikrąjį sveikinimo autorių, todėl savivaldybei atnešto sveikinimo negalima vertinti kaip sukurto ir išsiųsto būtent pareiškėjos.
10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog tyrimo komisija savo išvadoje nenurodė, kokiais duomenimis bei įrodymais vadovavosi darydama išvadą, kad pareiškėja 2017 m. sausio 2 d. asmeniniais tikslais pasinaudodama Administracijos lėšomis išsiuntė ne mažiau nei 14 laiškų su rusų kalba parašytu asmeniniu sveikinimu, todėl negalima konstatuoti pareiškėjos neteisėtų veiksmų.
III.
12. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
13. Administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bei atsietai vertino įrodymus, klaidingai aiškino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė įstatymo nuostatas. Administracija nesutinka su teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti, ar nebuvo pažeistas 5 darbo dienų terminas tarnybiniam patikrinimui pradėti. Iš Administracijos siunčiamų laiškų registracijos žurnalo ir spaudo ant voko matyti, kad laiškas išsiųstas 2017 m. sausio 2 d., vadinasi anksčiausiai įteiktas jis galėjo būti 2017 m. sausio 3 d. ir anksčiau nei šią dieną savivaldybės pasiekti negalėjo. Nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 10 d., kai buvo sudaryta tyrimo komisija, praėjo 5 darbo dienos. Nusižengimo tyrimo komisija 2017 m. sausio 27 d. gavo R. P. paaiškinimą, todėl jo apklausa nebuvo būtina. Be to, pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad Administracija tarybos narių korespondencijos nesiunčia. Tiek pareiškėja, tiek R. P. patvirtino, kad korespondencija buvo siunčiama, laiškų siuntimą patvirtino ir Administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė. Laišką, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, asmeniškai pristatė gyventojas, toks gavimo būdas yra teisėtas. Apžiūrėjus voką matyti, kad jis siųstas iš Administracijos, iš registracijos žurnalo duomenų matyti, kad toks laiškas buvo siųstas jį atnešusiam adresatui. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jį išsiuntė pareiškėja.
14. Pareiškėja O. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją ir argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė išsamų, teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Ginčijamas įsakymas patvirtina, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, bei atsižvelgiant į komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ir darbo drausmės pažeidimams ištirti 2017 m. kovo 1 d. išvadą Nr. (10.16)16-13 bei Zarasų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
17. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo, kas, apelianto nuomone, lėmė netinkamą įstatymo taikymą.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, bei nustatyta tvarka juos įvertinus, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
18. Pagal bendrą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).
19. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Taip pat tenka pažymėti, jog administracinių bylų įvairovė ir tokių bylų daugialypė prigimtis lemia tai, kad skirtingų faktų byloje nustatymui gali būti taikomi skirtingas įrodinėjimo naštos paskirstymas.
20. Tarnybos teisinių santykių srityje suformuota reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tokia nuostata kildinama iš to, kad šalis paprastai objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (pavyzdžiui, tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, nebuvimo). Todėl įrodinėti bylos aplinkybes paprastai turi ta šalis, kuri teigia buvus tas aplinkybes (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-156/2012).
21. Tuo atveju, kai šalis objektyviai turi galimybę paneigti teisiškai reikšmingas aplinkybes, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, jas neigiančiam, todėl būtent asmuo, ginčijantis jam nepalankų sprendimą, kilusį iš tarnybinių santykių, turi pateikti objektyvius duomenis, kurie paneigia jam sukeltas neigiamas pasekmes.
22. Šio ginčo atveju pareiškėjai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas, kad būdama Zarasų miesto seniūnijos seniūne 2017 m. sausio 2 d. asmeniniais tikslais, pasinaudodama Zarasų rajono savivaldybės administracijos resursais ir savo tarnybine padėtimi, išsiuntė ne mažiau nei 14 laiškų su rusų kalba parašytu asmeniniu sveikinimu.
23. Atsakovas tarnybinio nusižengimo padarymo faktą pagrindė savivaldybės vyriausios specialistės D. P. parodymais apie tai, kad O. P. 2017 m. sausio 2 d. pateikė išsiųsti nemažiau kaip 14 laiškų ir jie buvo išsiųsti, taip pat Zarasų rajono savivaldybei gyventojo pateiktu laišku, kurio vokas paženklintas Zarasų rajono savivaldybės administracijos skiriamaisiais ženklais, ir iš registracijos žurnalo duomenų matyti, kad toks laiškas buvo siųstas jį atnešusiam adresatui, o laiško viduje buvo atvirukas su asmeniniu O. P. sveikinimu rusų kalba. Be to, R. P. 2017 m. sausio 27 d. raštu nurodė, kad buvo išsiųsta 14 sveikinimų ir tuo iš esmės patvirtino, kad juos siuntė pareiškėja O. P.
24. Pareiškėja susipažinusi su šia informacija objektyviai turėjo galimybę ją neigti, teikdama įrodymus, patvirtinančius siunčiamų laiškų turinį ir paneigiančius, kad laiškai nebuvo privatūs, tačiau apsiribojo paaiškinimu, kad laiškus su sveikinimais siuntė ne pati, o jos sutuoktinio Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario R. P. prašymu.
25. Pareiškėja savivaldybės administracijai pateikdama laiškus išsiųsti tapo atsakinga už pasekmes, kadangi turėjo galimybę ir privalėjo prieš tai sužinoti siunčiamos korespondencijos paskirtį, todėl tarnybinį nusižengimą padarė tyčia ir nėra reikšminga, kieno paskatinta tokią veiką atliko.
26. Byloje nėra ginčo, kad asmeninių laiškų išsiuntimas buvo apmokėtas iš savivaldybės administracijos lėšų, todėl pareiškėjos veika teisingai kvalifikuota kaip tarnybinis nusižengimas, įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai.
27. Atsakovas skirdamas nuobaudą esminių tarnybinio nusižengimo tyrimo bei nuobaudos skyrimo procedūrų, sudarančių pagrindą naikinti ginčijamą Įsakymą, nepadarė, todėl ginčijamas Įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas.
28. Nustačius šias aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui ir pripažino, jog tarnybinis nusižengimas nėra įrodytas, bei panaikino atsakovo Įsakymą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos O. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.