LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2011 M. BIRŽELIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 2-215 „Dėl neigiamos informacijos apie LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS pareigūnus tikrinimo tvarkos aprašo ir tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 2-162

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 28 įsakymą Nr. 2-215 „Dėl Neigiamos informacijos apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus tikrinimo tvarkos aprašo ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas):

1.1. Išdėstau Įsakymo pavadinimą taip:

Dėl Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos aprašo ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“.

1.2. Išdėstau Įsakymo preambulę taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 49 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo, Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ nuostatomis:“.

1.3. Išdėstau Įsakymo 1.1 punktą taip:

1.1. Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos aprašą (pridedama)“.

1.4. Pakeičiu Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Įsakymu, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. STT Administravimo valdybos Bendrajam skyriui Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos aprašo tvarka gautą informaciją pagal aktualų tų metų dokumentacijos planą priskirti į bylą 7.6-01 „Darbuotojų drausmės ir teisėtumo tyrimo dokumentai“ ir užtikrinti informacijos konfidencialumą.

2.2. STT Saugumo skyriui vykdyti Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, nurodyto kompetentingo subjekto funkcijas.

2.3. STT Administravimo valdybos Informacinių technologijų skyriui sukurti elektroninį paštą pazeidimai@stt.lt, kuriuo gaunamus elektroninius laiškus administruos STT Saugumo skyriaus viršininkas.

2.4. STT Administravimo valdybos Bendrajam skyriui paskelbti Įsakymą Teisės aktų registre, o STT Komunikacijos skyriui – STT interneto svetainėje.

3. Nustatau, kad Įsakymo 1, 2.1, 2.2 punktai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

 

 

 

Direktorius                                                                                                      Žydrūnas Bartkus

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų

tarnybos direktoriaus

2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215

(Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų

tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d.

įsakymo Nr. 2-162 redakcija)

 

informacijos apie pažeidimus LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato gautos informacijos apie galimus pažeidimus, kuriuos padarė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, (toliau – darbuotojai) pirminio patikrinimo iki pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą tvarką, taip pat darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarką.

2. Aprašo tikslas – apibrėžti pagrindus ir taisykles, kuriomis vadovaujantis galima išsamiai ir nešališkai ištirti gautą neigiamą informaciją apie STT pareigūnus, darbuotojus, pateikti išsamią ir objektyviai įvertintą informaciją STT direktoriui. Šis Aprašas papildo, tačiau nepakeičia Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, nuostatų, todėl vykdant aprašo nuostatas visų pirma turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo nuostatų.

3. Šiame Apraše vartojami terminai:

3.1. Informacija apie pažeidimus STT (toliau – neigiama informacija) pranešėjo ar kito asmens skundas, pareiškimas, pranešimas, visuomenės informavimo priemonių paskelbta ar kitu būdu gauta informacija apie STT pareigūnų galimai padarytus teisės aktų pažeidimus, kai teisės aktą pažeidęs pareigūnas nežinomas ar nenustatytas arba kai tokios informacijos nepakanka pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat gauta ar kitais pagrindais turima informacija apie STT darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, taip pat informacija apie pažeidimą STT (1 priedas), kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme.

3.2. Kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kuri pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą asmenis pripažįsta pranešėjais, priima, pagal kompetenciją nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus ar pateiktą informaciją apie pažeidimus.

3.3. Konfidencialumas – STT veiklos principas, kuriuo užtikrinama, kad neigiamą informaciją pateikusio asmens duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija tvarkomi tik darbo ar tarnybos funkcijų atlikimo tikslais ir kad ši informacija neatskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytus atvejus.

3.4. Pažeidimas – STT galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su STT.

3.5. Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia neigiamą informaciją, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.

3.6. Asmuo – asmuo, kuris pateikia neigiamos informacijos, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), tačiau jis kompetentingos institucijos nėra pripažintas pranešėju.

3.7. Vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas (toliau – STT vidinis kanalas) – informacijos apie pažeidimus STT teikimo priemone pateiktas 1 priede nurodytas pranešimas vienu iš žemiau nurodytų būdų:

3.7.1. el. paštu pazeidimai@stt.lt;

3.7.2. tiesiogiai STT Saugumo skyriui.

3.8. Kompetentingas subjektas STT Saugumo skyrius, kuris vykdo šias funkcijas:

3.8.1. analizuoja ir tiria STT vidiniu kanalu gautą neigiamą informaciją;

3.8.2. užtikrina STT vidiniu kanalu neigiamą informaciją pateikusio asmens konfidencialumą;

3.8.3. bendradarbiauja su įstaigų darbuotojais, padaliniais, kompetentingomis institucijomis teikdamas ir (ar) gaudamas reikalingą informaciją;

3.8.4. renka ir kaupia nuasmenintus statistinius duomenis apie gautų pranešimų skaičių ir jų nagrinėjimo rezultatus;

3.8.5. atlieka kitas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ nustatytas funkcijas.

3.9. Tikrintojas – informacijos apie pažeidimą STT patikrinimą atliekantis STT pareigūnas ar šiai informacijai patikrinti sudaryta komisija (toliau – komisija).

 

II SKYRIUS

NEIGIAMOS INFORMACIJOS TEIKIMO BŪDAI IR TVARKYMAS

 

4. asmenys, turintys neigiamos informacijos, pranešimą (1 priedas) gali pateikti STT vidiniu kanalu arba kitais jiems priimtinais būdais arba tiesiogiai kreipiantis į kompetentingą instituciją.

5. STT vidiniu kanalu gautus pranešimus registruoja STT Administravimo valdybos Bendrojo skyriaus pareigūnas ar darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos apsaugą, o administruoja STT Saugumo viršininkas, kuris, esant šio aprašo 14 punkte nurodytam sprendimui, užrašydamas rezoliuciją, paveda STT Saugumo skyriaus darbuotojui įvertinti, ar informacija atitinka pranešimo turinio reikalavimus ir yra teikiama dėl pažeidimų vieno iš žemiau esančių kriterijų:

5.1. pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

5.2. pavojaus aplinkai;

5.3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

5.4. neteisėtos veiklos finansavimo;

5.5. neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

5.6. neteisėtu būdu įgyto turto;

5.7. padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;

5.8. kitų pažeidimų STT.

6. Asmuo, teikiantis neigiamą informaciją vidiniu kanalu, neprivalo būti visiškai įsitikinęs apie pranešamų faktų tikrumą, jam nekyla pareiga vertinti, ar pažeidimas, apie kurį praneša, atitinka nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kaip jie apibrėžti teisės aktuose, požymius.

7. STT Saugumo skyriaus pareigūnas informaciją pateikusį asmenį nedelsdamas informuoja apie informacijos gavimo faktą, jei asmuo išreiškia valią būti informuotu.

8. Jei gauta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad:

8.1. yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, kuris nesusijęs su STT pareigūnais ar darbuotojais, STT Saugumo skyriaus darbuotojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos, persiunčia (išskyrus šio tvarkos aprašo 8.2 punkte nustatytą atvejį) gautą informaciją apie galimus pažeidimus įgaliotai tirti institucijai ir (arba) Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, be asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, sutikimo ir apie tai informuoja šį asmenį;

8.2. yra rengiama, daroma ar padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, kuris apibrėžtas Asmenų, kurie kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, pareiškimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto STT direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 2-86, 5.1 punkte, STT Saugumo skyriaus viršininkas, užrašydamas rezoliuciją, perduoda tokio pobūdžio informaciją STT Administravimo valdybos viršininkui toliau informaciją vertinti;

8.3. kai asmuo gali būti pripažintas pranešėju, STT Saugumo skyrius nedelsdamas informuoja Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

9. STT Saugumo skyriaus darbuotojas per penkias darbo dienas po informacijos apie pažeidimą gavimo raštu informuoja tokią informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą dėl informacijos nagrinėjimo. Sprendimas nenagrinėti informacijos apie pažeidimą turi būti motyvuotas.

10. Asmuo, pateikęs neigiamą informaciją, dėl jam galimo ar daromo neigiamo poveikio, susijusio su informacijos apie pažeidimą pateikimo faktu, gali konsultuotis su STT Saugumo skyriaus darbuotojais dėl savo teisių gynimo būdų ar priemonių, taip pat, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, gali pranešimu tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją dėl jo pripažinimo pranešėju. Jei neigiamą informaciją pateikęs asmuo pripažįstamas pranešėju, nagrinėjant jo pateiktą informaciją, be šio aprašo nuostatų yra taikomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo nuostatos.

11. STT Saugumo skyriaus darbuotojas, baigęs tikrinti neigiamą informaciją apie STT pažeidimą, nedelsdamas raštu informuoja neigiamą informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą, nagrinėjimo rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis, nurodo priimto sprendimo apskundimo tvarką. Nustačius pažeidimo padarymo faktą, STT Saugumo skyriaus darbuotojas informuoja neigiamą informaciją pateikusį asmenį apie pažeidimą padariusiems asmenims taikytą ar taikytiną atsakomybę.

12. Jei neigiamą informaciją pateikęs asmuo negavo atsakymo arba STT nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą neigiamą informaciją, jis, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją ir pateikti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą.

 

IIi SKYRIUS

NEIGIAMOS INFORMACIJOS TIKRINIMO ATLIKIMO TVARKA

 

13. Pagrindas pradėti neigiamos informacijos tikrinimą – STT vidiniu kanalu ar kitais būdais gauta neigiama informacija.

14. Sprendimą pradėti neigiamos informacijos tikrinimą priima STT direktorius ir užrašydamas rezoliuciją paveda STT Saugumo skyriaus viršininkui organizuoti tikrinimą. Šiuo atveju STT Saugumo skyriaus viršininkas gali atlikti neigiamos informacijos tikrinimą pats arba pavesti jį atlikti STT Saugumo skyriaus pareigūnui, arba teikti STT direktoriui prašymą dėl komisijos sudarymo ir siūlymus dėl jos sudėties.

15. Esant tarnybiniam būtinumui, neigiamai informacijai patikrinti STT direktorius, užrašydamas rezoliuciją, sudaro komisiją iš ne mažiau kaip 3 narių, iš kurių nors vienas turi būti STT Saugumo skyriaus pareigūnas.

16. Neigiamos informacijos tikrinimas turi būti atliktas per 30 kalendorinių dienų. Dėl svarbių aplinkybių (didelė patikrinimo apimtis, negauta visos reikiamos informacijos ir kt.) neigiamos informacijos tikrinimo terminą STT Saugumo skyriaus viršininkas gali pratęsti 15 kalendorinių dienų. Sprendimą pratęsti neigiamos informacijos tikrinimo terminą ilgesniam laikui priima STT direktorius.

17. Atsižvelgiant į neigiamos informacijos pobūdį, tiriamas veikas, veikų padarymo ir kitas aplinkybes, neigiamos informacijos tikrinimai gali būti sujungiami ar išskiriami į atskirus neigiamos informacijos tikrinimus. Sprendimą sujungti ar išskirti neigiamos informacijos tikrinimus priima STT Saugumo skyriaus viršininkas. Tokiu atveju informacijos tikrinimo terminus atskiru pavedimu nustato STT direktorius.

18. STT direktoriaus sprendimu neigiamos informacijos tikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu:

18.1. dėl gautos informacijos jau buvo atliktas neigiamos informacijos tikrinimas ar tarnybinio nusižengimo tyrimas ir priimtas sprendimas, o gautoje informacijoje nėra jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos, ar įtikinamų argumentų, jog priimtas sprendimas yra neteisingas;

18.2. neigiama informacija neatitinka šio tvarkos aprašo 5 punkte nurodytų kriterijų;

18.3. skundžiami STT pareigūno procesiniai sprendimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą.

19. Tikrintojas, atlikdamas neigiamos informacijos tikrinimą, turi teisę:

19.1. gauti reikalingą informaciją ir duomenis iš jam nepavaldžių įstaigos darbuotojų, padalinių;

19.2. apklausti su tikrinama informacija susijusius STT pareigūnus ir kitus asmenis;

19.3. nurodyti STT pareigūnams terminą, per kurį jie turi pateikti paaiškinimus;

19.4. konsultuotis su specialistais ir gauti jų išvadas;

19.5. teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su dokumentais, susijusiais su tikrinama informacija, ir gauti jų kopijas;

19.6. tirdamas vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimą priimti su tyrimo atlikimu susijusius sprendimus, kurie yra privalomi visiems STT pareigūnams ir (ar) darbuotojams ir padaliniams. 

19.7. atlikti kitus reikalingus teisės aktų leidžiamus veiksmus.

20. Tikrintojui draudžiama atlikti neigiamos informacijos tikrinimą, jei tai sudaro prielaidas galimam interesų konfliktui kilti. Tikrintojas apie galimą interesų konfliktą privalo nedelsdamas raštu informuoti STT Saugumo skyriaus viršininką, o šis STT direktorių. Tokiu atveju STT direktorius skiria kitą tikrintoją, kuris tęsia informacijos tikrinimą.

 

IV SKYRIUS

NEIGIAMOS INFORMACIJOS TIKRINIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS

 

21. Neigiamos informacijos tikrinimas baigiamas surašius neigiamos informacijos patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurią vizuoja STT Saugumo skyriaus viršininkas, o tvirtina STT direktorius.

22. Išvadoje konstatavus, kad STT pareigūno veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių, STT direktorius paveda STT Saugumo skyriaus viršininkui ar komisijai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

23. Išvadoje konstatavus, kad STT darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba, kad per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, STT direktorius, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsniu, sprendžia dėl darbo sutarties su juo nutraukimo.

24. Aiškinantis, ar STT darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba, ar jo padarytas darbo pareigų pažeidimas yra antras toks pat darbo pareigų pažeidimas per pastaruosius dvylika mėnesių, privaloma pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbuotojas per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos buvo įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

25. Išvadoje konstatavus, kad STT darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, padarytas darbo pareigų pažeidimas nėra šiurkštus, darbuotojas per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos turi būti įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

26. Sprendžiant dėl darbo sutarties su STT darbuotoju nutraukimo, atsižvelgiama į pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

27. Sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

28. STT direktorius, prieš priimdamas sprendimą, gali nurodyti patikslinti išvadą arba papildomai išnagrinėti neigiamos informacijos patikrinimo metu surinktą informaciją.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Šio Aprašo nuostatos mutatis mutandis (analogiškai) ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį taikomos ir tuo atveju, jei gauta ar kitais pagrindais turima informacija yra susijusi su STT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, galimai padarytais darbo pareigų pažeidimais.

30. Neigiama informacija ir jos tikrinimo medžiaga ir išvada saugomos STT Administravimo valdybos Bendrajame skyriuje, specialiai tam skirtoje byloje.

31. STT direktoriui priėmus sprendimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, išvada ir neigiamos informacijos tikrinimo medžiaga pridedama prie tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos.

_________________

 

Informacijos apie pažeidimus Lietuvos

Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje

tikrinimo tvarkos aprašo

1 priedas

 

(Pranešimo apie pažeidimą STT forma)

 

PRANEŠIMAS APIE PAŽEIDIMĄ STT[1]

 

20 ___ m. ______________ ___ d.

 

____________________________

(vieta)

 

Asmens, pranešančio apie pažeidimą, duomenys

Vardas ir pavardė

 

Asmens kodas

 

Darbovietė (su įstaiga siejantys ar sieję tarnybos, darbo ar sutartiniai santykiai)

 

Pareigos

 

Telefono Nr. (pastabos dėl susisiekimo)

 

Asmeninis el. paštas arba gyvenamosios vietos adresas

 

Informacija apie pažeidimą

1.  Apie kokį pažeidimą pranešate? Kokio pobūdžio tai pažeidimas?

 

 

2.  Kas padarė šį pažeidimą? Kokie galėjo būti asmens motyvai darant pažeidimą?

 

 

3.  Pažeidimo padarymo vieta, laikas

 

 

Duomenys apie pažeidimą padariusį asmenį ar asmenis

Vardas ir pavardė

 

Darbovietė

 

Pareigos

 

4.  Ar yra kitų asmenų, kurie dalyvavo ar galėjo dalyvauti darant pažeidimą? Jei taip, nurodykite, kas jie.

 

 

5.  Ar yra kitų pažeidimo liudininkų? Jei taip, pateikite jų kontaktinius duomenis.

 

 

Duomenys apie pažeidimo liudininką ar liudininkus

Vardas ir pavardė

 

Pareigos

 

Darbovietė

 

Telefono Nr.

 

El. paštas

 

6.  Kada pažeidimas buvo padarytas ir kada apie jį sužinojote arba jį pastebėjote?

 

 

 

7.  Kokius pažeidimą pagrindžiančius duomenis, galinčius padėti atlikti pažeidimo tyrimą, galėtumėte pateikti? Nurodykite pridedamus rašytinius ar kitus duomenis apie pažeidimą.

 

 

8.  Ar apie šį pažeidimą jau esate kam nors pranešęs? Jei pranešėte, kam buvo pranešta ir ar gavote atsakymą? Jei gavote atsakymą, nurodykite jo esmę.

 

 

9.  Papildomos pastabos ir komentarai.

 

 

 

Patvirtinu, kad esu susipažinęs su teisinėmis pasekmėmis už melagingos informacijos teikimą, o mano teikiama informacija yra teisinga.

 

 

Data

Parašas

 

 

 

__________________



[1] Forma, išskyrus pavadinimą, atitinka Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, priedą.