Administracinė byla Nr. eA-1464-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10073-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 23S220888 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad negali gyventi (duomenys neskelbtini), kadangi šioje šalyje neįmanoma viešai reikšti savo nuomonės, taip pat dėl to, jog yra netradicinės seksualinės orientacijos ir kartu su savo partnere E. M. (duomenys neskelbtini) gyveno kaip šeima.
2.2. Atsakovas Sprendime pats pripažino, jog (duomenys neskelbtini) vyksta su LGBT susijusių asmenų persekiojimas, ir pagal (duomenys neskelbtini) taikomus įstatymus, grėsmė patirti persekiojimą už LGBT propagandą arba ekstremizmą gresia tiek registruotoms organizacijoms, tiek neregistruotiems judėjimams bei iniciatyvoms ar jų dalyviams ir kūrėjams, viešai teigiamai apie LGBT atsiliepiantiems asmenims. Atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad nurodyta grėsmė kyla tik tuomet, kai atitinkami veiksmai yra atliekami viešai, kadangi vien grėsmės egzistavimo galimybė, kurią pripažįsta atsakovas, yra pakankama konstatuoti, kad pareiškėjai kyla grėsmė ateityje būti persekiojamai savo kilmės valstybėje dėl priklausymo LGBT bendruomenei. Pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę, jai teks slėpti savo homoseksualumą, kad išvengtų persekiojimo.
2.3. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjos turimų socialinių paskyrų populiarumas yra žemas, tačiau tai savaime nepaneigia grėsmės pareiškėjai patirti persekiojimą, kadangi atsakovas Sprendime pripažino, jog neigiamos tendencijos žmogaus teisių srityje (duomenys neskelbtini) tęsiasi. Vien savo pozicijos viešas išsakymas socialiniame tinkle gali kelti grėsmę pareiškėjos teisėms ir laisvėms.
2.4. 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Federacijos Aukščiausiasis Teismas pripažino LGBT judėjimą ekstremistiniu, todėl dabar LGBT asmenims, t. y. pareiškėjai, bus taikomas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 282.2 straipsnis „Ekstremistinės organizacijos veiklos organizavimas“ (2016 m. liepos 6 d. Federalinio įstatymo N 375-FZ redakcija).
2.5. Atsakovo išvada, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjai papildomą apsaugą, yra nepagrįsta, nes pareiškėjos pateikti duomenys ir išdėstyti argumentai patvirtina, jog pareiškėjai kyla reali grėsmė kilmės valstybėje. Pareiškėjos pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad LGBT bendruomenės narių individualus persekiojimas (duomenys neskelbtini) yra realus, o tokio persekiojimo priežastys yra nenuspėjamos (nuotraukos Instagram socialiniame tinkle, vaivorykštės spalvų auskarų dėvėjimas). LGBT bendruomenės nariai (duomenys neskelbtini), net ir aktyviai nereikšdami savo pažiūrų, gali būti įskundžiami kitų asmenų.
2.6. Migracijos departamentas Sprendime darė nepagrįstą prielaidą, kad po 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo sprendimo persekiojimas bus nukreiptas tik prieš LGBT organizacijas, jų darbuotojus ir aktyvistus, bet tai nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) LGBT atstovams bus taikoma atsakomybė už privačias savo gyvenimo apraiškas, kadangi jau yra ne vienas pavyzdys, liudijantis, kad tokio persekiojimo sulaukia jokios aktyvios LGBT veiklos nevykdę asmenys.
3. Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Vertinant riziką pareiškėjai nukentėti kilmės valstybėje, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta su LGBT susijusių asmenų persekiojimas, tačiau ne visi su LGBT susiję asmenys susiduria su persekiojimu, ir grėsmė ne visiems yra vienoda. Pagal (duomenys neskelbtini) taikomus įstatymus, grėsmė patirti persekiojimą už „LGBT propagandą“ arba „ekstremizmą“ gresia tiek registruotoms organizacijoms, tiek neregistruotiems judėjimams bei iniciatyvoms, jų dalyviams ir kūrėjams, viešai teigiamai apie LGBT atsiliepiantiems asmenims, tačiau tam reikalinga išorinė veikla. Vien už priklausymo LGBT bendruomenei faktą atsakomybė (duomenys neskelbtini) nėra numatyta bei taikoma. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu. Nagrinėjamu atveju laikoma nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja priklauso LGBT bendruomenei ir šiuo metu turi partnerę, tačiau nenustatyta pareiškėjos išorinės veiklos, kurią tikėtinas persekiojimo subjektas ((duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos) galėtų traktuoti kaip „LGBT propagandą“ arba „ekstremizmą“, ir pareiškėjai pritaikyti teisinę atsakomybę.
3.2. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodančių, jog pareiškėjos socialinės medijos yra patekusios į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį bei kad teisėsauga bandytų imtis veiksmų dėl jose skelbiamo turinio. Pati pareiškėja nenurodė, kad trumpalaikės žinutės galėjo tapti žinomos (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms. Pareiškėja turi galimybę matyti, kokie asmenys yra peržiūrėję kiekvieną iš jos paskelbtų trumpalaikių žinučių, todėl, jai nepateikus įrodymų, kad jos žinutes matė asmenys, dėl kurių pareiškėjai gali kilti grėsmė, ši grėsmė laikytina išimtinai hipotetinė. Įvertinus pareiškėjos socialiniuose tinkluose skelbiamą pastovų, o ne trumpalaikį turinį, konstatuotina, kad šis turinys yra išimtinai asmeninis, ir nepasireiškia politinio tipo pareiškimais. Pareiškėjos paskyrų populiarumas ir susidomėjimo lygis yra žemas, ir sulaukia įprastoms privačių asmenų paskyroms būdingų dėmesio ir populiarumo kiekių (pareiškėjos Instagram paskyra turi 282 sekėjus ir sulaukia nuo keliolikos iki keliasdešimties „patiktukų“; pareiškėjos Facebook paskyra turi 43 draugus ir nuo kelių iki keliolikos „patiktukų“), šiose paskyrose vykstantis aktyvumas yra pagrinde paremtas interakcija su jau esamais pareiškėjos draugais ir sekėjais, o ne turinio sklaida naujoms potencialių žiūrovų grupėms.
3.3. Pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.
II.
4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2022 m. birželio 7 d. prašyme suteikti prieglobstį pareiškėja nurodė, jog prašo suteikti jai pabėgėlės statusą ir prieglobstį Lietuvoje (Europos Sąjungoje), kadangi ji baiminasi, jog (duomenys neskelbtini) su ja ir su jos artimaisiais (šeimos nariais) gali būti susidorota be teismo. 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškėja apklausos Migracijos departamente metu pažymėjo, kad kiekvienais metais situacija tampa vis blogesnė, vis daugiau neapykantos jaučiama LGBT atstovų atžvilgiu, bei nurodė, kad išvyko iš šalies, nes labai baisu būti valstybėje, kuri vykdo stiprias represijas ir taiko baudžiamąją ir administracinę atsakomybę tų žmonių atžvilgiu, kurie nesutinka su valstybės politika, kurią valstybė veda Ukrainoje, ir nors pareiškėjos atžvilgiu tokių sankcijų, represijų nebuvo taikoma, tačiau jos yra visiškai įmanomos ateityje, nes (duomenys neskelbtini) yra tam tikri straipsniai, numatantys atitinkamą atsakomybę. Teismas išsamiai aptarė skundžiamo Sprendimo turinį.
6. Teismas byloje, be kita ko, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1, 2 dalių, 87 straipsnio 1–3 dalių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 99, punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad negali gyventi (duomenys neskelbtini), kadangi šalyje neįmanoma viešai reikšti savo nuomonės, taip pat dėl to, jog yra netradicinės seksualinės orientacijos, ir kartu su savo partnere E. M. (duomenys neskelbtini) gyveno kaip šeima, bei nurodė, kad, atlikdamas tyrimą, atsakovas vertino pareiškėjos pasakojimo patikimumą.
8. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nustatė, kad atsakovas įvertino pareiškėjos perspektyvinę riziką jos duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliko perspektyvinį (ateityje gresiančios) rizikos vertinimą, ir, įvertinęs individualią prieglobsčio prašytojos situaciją, nustatė, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu.
9. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendime išsamiai išanalizuota ne tik pareiškėjos pateikta informacija, bet ir viešai prieinama informacija bei pateikti išsamūs ir motyvuoti argumentai. Teismas pažymėjo, kad grėsmė neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Atlikus tyrimą, konstatuota, kad pareiškėja individualioje situacijoje jos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.
10. Teismas padarė išvadą, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju ji patirtų persekiojimą dėl jos nurodytų motyvų, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus ir bylos medžiagą, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), kas yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad režimas imasi veiksmų ir prieš individualius asmeninis, ne tik prieš organizacijas, nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų kodekso 20.3 straipsnį atsakomybė piliečiams numatyta už ekstremistinių organizacijų atributų ir simbolių demonstravimą. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra uždraustas LGBT bendruomenės atributas – vaivorykštės vėliava, tačiau pareiškėja nepateikė nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriuose ji demonstruotų LGBT bendruomenės atributiką, ar kad šią atributiką demonstruotų savo socialiniuose tinkluose, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad ji būtų bausta už tokios atributikos demonstravimą (duomenys neskelbtini). Bendra esama teisinė padėtis pareiškėjos kilmės valstybėje nepatvirtina, kad pareiškėja kilmės valstybėje bus persekiojama.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, Migracijos departamente vykusios apklausos metu pateiktus argumentus, motyvus, duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjos atžvilgiu jos kilmės valstybėje būtų imtasi persekiojimo veiksmų. Pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.
13. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios suponuotų papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjai Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, nes tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Sprendime konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, pareiškėjos gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) miestas) nėra arti sienos su Ukraina, ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Be to, pareiškėja prieglobsčio prašymo negrindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ginkluotu konfliktu.
14. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai nepatenkintas.
15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 23S220888 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti V. V. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
17. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Europos Žmogaus Teisų Teismas laikosi pozicijos, kad laisvės atėmimo bausmė, nustatyta teisės nuostatose, <..>, kuriose nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, savaime gali būti persekiojimo veiksmas, kuris turi būti vertinamas pagal visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir taisykles ir jų taikymo būdą.
17.2. Migracijos departamentas Sprendime nepagrįstai kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, jog jai bus taikomas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 282.2 straipsnis „Ekstremistinės organizacijos veiklos organizavimas“, kadangi neturėjo galimybės įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) po 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo priimto sprendimo, kuris iš esmės pakeitė (duomenys neskelbtini) gyvenančių LGBT bendruomenės narių teisinę padėtį, LGBT atstovams bus taikoma atsakomybė už privačias savo gyvenimo apraiškas. (duomenys neskelbtini), po minėto sprendimo priėmimo, fiksuotas ne vienas eilinių asmenų, kurie nevykdė jokios aktyvios LGBT veiklos, teisinis persekiojimas už ekstremistinės organizacijos (LGBT) simbolių demonstravimą ir pan.
17.3. Vertinant intensyviai besikeičiančią teisinę situaciją po 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris yra susijęs su prasidėjusiu homoseksualių asmenų persekiojimu, negali būti apsiribojama vien tik „teisininko nuomone“ kokį poveikį turės minėtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas, bet turi būti atliktas išsamus vertinimas, susijęs su kilmės šalimi, su kilmės šalies įstatymais ir jų taikymo būdu.
17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, nes pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo pirmųjų apklausų nurodė, kad gyvendama (duomenys neskelbtini) ji buvo privesta slėpti savo homoseksualumą, ji negalėjo apie tai papasakoti ne tik savo šeimos nariams, bet ir draugams, gyveno nuolatinėje baimėje, nes aiškiai suprato aplinkinių nuostatas ir požiūrį į netradicinės orientacijos asmenis. Gyvenimą su kita moterimi pareiškėja buvo priversta slėpti ir galiausiai priėmė sprendimą bėgti iš (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos imasi represinių veiksmų prieš eilinius LGBT narius, todėl pareiškėja bus priversta gyventi nuolatinėje baimėje ir vengti bet kokių veiksmų ar elgesio, kurie galėtų suteikti pagrindą aplinkiniams nuspėti jos homoseksualumą, nors pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kompetentingos institucijos, vertindamos prašymą suteikti pabėgėlio statusą, negali pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas slepia homoseksualinę orientaciją kilmės šalyje arba susilaiko išreikšdamas šią seksualinę orientaciją, kad išvengtų persekiojimo.
17.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę, neįvertino besikeičiančios teisinės padėties (duomenys neskelbtini), kuri reiškią ne ką kitą, kaip homoseksualių asmenų gyvenimą nuolatinėje baimėje ir slepiant savo seksualinę orientaciją. Grįžimas į (duomenys neskelbtini) ir bendras gyvenimas kartu su jos gyvenimo drauge E. reikštų, kad išvengti persekiojimo veiksmų ji gali tik tuomet, jeigu ji kruopščiai slėps savo seksualinę orientaciją.
17.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja nepateikė nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriuose ji demonstruotų LGBT bendruomenės atributiką, ar kad šią atributiką demonstruotų savo socialiniuose tinkluose, kas reiškia, kad ji neįrodė galimo persekiojimo. Pareiškėjos, kaip homoseksualaus asmens, gyvenimas kartu su kita moterimi, buvimas kartu viešoje vietoje laikantis už rankų ir pan., atsižvelgiant į pasikeitusią teisinę padėtį po 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo sprendimo, gali tapti pagrindu pripažinti, kad asmuo propaguoja LGBT asmenų teises. Nors minėtas sprendimas tiesiogiai nedraudžia LGBT asmenims gyventi privataus gyvenimo, visgi taip yra tik tol, kol jis netampa viešas.
18. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
18.1. 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiasis Teismas pagal (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos teikimą pripažino „LGBT judėjimą“ ekstremistine organizacija ir uždraudė jos veiklą (duomenys neskelbtini). Tai jau trečias atvejis (duomenys neskelbtini), kai ekstremistine yra pripažįstama ne konkreti organizacija, o tik formaliai apibrėžtas „judėjimas“. Teisininkų vertinimu, šis nutarimas nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) LGBT atstovams bus taikoma atsakomybė už privačias savo gyvenimo apraiškas, tačiau tikėtina, kad šis įstatymas bus nukreiptas prieš LGBT organizacijas, jų darbuotojus ir aktyvistus. Pagal priimtą teismo nutarimą, grėsmė gali kilti tiek registruotoms organizacijoms, tiek neregistruotiems judėjimams bei iniciatyvoms, jų dalyviams ir kūrėjams, tačiau tam bus reikalinga jų išorinė veikla. Nagrinėjamu atveju laikoma nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja priklauso LGBT bendruomenei ir šiuo metu turi partnerę, tačiau nenustatyta jokios pareiškėjos išorinės veiklos, kurią tikėtinas persekiojimo subjektas ((duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos) galėtų traktuoti kaip „LGBT propagandą“ arba „ekstremizmą“, ir, atitinkamai, pareiškėjai pritaikyti teisinę atsakomybę. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad jai kyla grėsmė, vien dėl tokio teisės akto egzistavimo, yra atmestini kaip nepagrįsti.
18.2. Pareiškėjos apeliaciniame skunde vardijamos kitų asmenų situacijos nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai, nes nėra susijusios individualiai su pačia pareiškėja. Vertinant riziką pareiškėjai nukentėti kilmės valstybėje, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta su LGBT susijusių asmenų persekiojimas, tačiau ne visi su LGBT susiję asmenys susiduria su persekiojimu, ir grėsmė ne visiems yra vienoda. Pagal (duomenys neskelbtini) taikomus įstatymus, grėsmė patirti persekiojimą už „LGBT propagandą“ arba „ekstremizmą“ gresia tiek registruotoms organizacijoms, tiek neregistruotiems judėjimams bei iniciatyvoms, jų dalyviams ir kūrėjams, taip pat viešai teigiamai apie LGBT atsiliepiantiems asmenims, tačiau tam yra reikalinga išorinė veikla. Vien už priklausymo LGBT bendruomenei faktą atsakomybė (duomenys neskelbtini) nėra numatyta bei taikoma. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu.
18.3. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog administracine arba baudžiamąja tvarka LGBT atstovai (duomenys neskelbtini) būtų baudžiami vien už savo orientacijos faktą arba šio fakto atskleidimą kitiems asmenims privačiame gyvenime, taigi nenustatyta ir tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėja patirtų persekiojimui prilygstančius veiksmus, neslėpdama savo seksualinės orientacijos nuo savo aplinkos.
18.4. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu. Atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, kad nečečėniškos kilmės, didmiesčiuose gyvenantys LGBT atstovai (duomenys neskelbtini) nėra persekiojami vien dėl savo orientacijos, taip pat į tai, kad pabėgėlių teisėje taikytinas „pagrįstos tikimybės“ įrodinėjimo standartas, kuris reiškia, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe, nagrinėjamu atveju pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 140 straipsnio 2 dalies, nustatančios apeliacinio skundo ribų peržengimo galimybę.
20. Byloje taikytina teisė yra nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjai yra žinoma, todėl teisėjų kolegija jos nekartoja ir vertins pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kuriais ginčijamas neteisingas nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimas atsakovui priimant ginčijamą sprendimą.
21. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai kilmės šalyje dėl jos seksualinės orientacijos, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas padarė neteisingas išvadas individualiai vertindamas informaciją apie faktinę bei teisinę padėtį pareiškėjos kilmės šalyje.
21.1. (duomenys neskelbtini) prezidentas V. P. 2022 m. gruodžio 5 d. pasirašė pataisas, pagal kurias „netradicinių lytinių santykių propaganda“ ir informacijos apie „lyties keitimą ir pedofiliją“ skleidimas per žiniasklaidą, internetą, reklamą, literatūrą ir kiną buvo visiškai uždraustas visų amžiaus grupių žmonėms. Naujuoju įstatymu taip pat draudžiama prekiauti prekėmis, kuriose yra pirmiau minėtos „draudžiamos informacijos“, o Federalinei ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros komisijai (Roskomnadzor) suteikiama teisė stebėti ir blokuoti „draudžiamą informaciją“ skleidžiančius subjektus. Taip pat įstatyme fiziniams asmenims numatytos didesnės administracinės baudos už „LGBT propagandą“ (iki 6 tūkst. eurų) ir (arba) „LGBT grupės narių demonstravimą ir informacijos, skatinančios lyties keitimą, skleidimą paaugliams“. Šios baudos gali būti žymiai didesnės juridinių asmenų atžvilgiu (maždaug 75 tūkst. eurų). 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiasis Teismas pagal (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos teikimą pripažino „LGBT judėjimą“ ekstremistine organizacija ir uždraudė jos veiklą (duomenys neskelbtini). Tai jau trečias atvejis (duomenys neskelbtini), kai ekstremistine yra pripažįstama ne konkreti organizacija, o tik formaliai apibrėžtas „judėjimas“.
21.2. Teisininkų vertinimu, šis nutarimas nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) LGBT atstovams bus taikoma atsakomybė už privačias savo gyvenimo apraiškas, tačiau tikėtina, kad šis įstatymas bus nukreiptas prieš LGBT organizacijas, jų darbuotojus ir aktyvistus. Pagal priimtą teismo nutarimą, grėsmė gali kilti tiek registruotoms organizacijoms, tiek neregistruotiems judėjimams bei iniciatyvoms, jų dalyviams ir kūrėjams, tačiau tam bus reikalinga jų išorinė veikla. Tikėtina, jog po šio (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo sprendimo, asmenys galės būti teisiami pagal straipsnius už ekstremizmą, reglamentuojamus (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 280 str. Šio straipsnio skirtingos dalys už skirtingo pobūdžio ekstremistinę veiklą numato bausmes nuo 300 tūkst. rublių baudos iki 10 metų laisvės atėmimo.
21.3. Byloje nėra nustatyta, kad anksčiau nurodyta teisininkų išdėstyta pozicija nepasitvirtintų ir valdžios institucijų veiksmai būtų nukreipti prieš asmenis, privačiame gyvenime pasirinkusius homoseksualinę orientaciją, tačiau nesančius LGBT organizacijų dalyviais, aktyvistais ar darbuotojais.
21.4. Vertinant pareiškėjos individualią situaciją, byloje nenustatyta, kad ji patektų tarp anksčiau nurodytų asmenų grupių, kuriems tiesiogiai kiltų persekiojimo pavojus dėl dalyvavimo LGBT organizacinėje veikloje.
21.5. Taigi atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, leidžia pripažinti, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu.
22. Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 17.1 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT dar 1981 m. byloje D. v. the United Kingdom pripažino, kad baudžiamasis persekiojimas dėl homoseksualių santykių privačioje erdvėje pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Ši jurisprudencija plėtota vėlesnėse bylose, pasižymėjusios beveik identiškomis aplinkybėmis (žr., pvz.: N. v. Ireland, M. v. Cyprus). Tačiau pažymėtina, kad nurodytais EŽTT sprendimais paneigiamas homoseksualių santykių kriminalizavimo teisėtumas, tokiu būdu apsaugant šių asmenų privatų gyvenimą. Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjos kilmės valstybės informacija ir pareiškėjos situacijos individualus vertinimas nepatvirtina, kad jai baimė būti persekiojamai dėl seksualinės orientacijos būtų pakankamai pagrįsta, toks pavojus realiai egzistuotų.
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
24. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija