LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS 2013 M. RUGSĖJO 11 D. ĮSAKYMO NR. V-356 „DĖL INFORMACIJOS APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS BŪKLĘ IR DARBO VIETŲ ATITIKTĮ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMAMS TEIKIMO (DEKLARAVIMO) VALSTYBINEI DARBO INSPEKCIJAI“ PAKEITIMO

2017 m. liepos 7 d. Nr. EV-99

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais bei įgyvendindamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr.XII-2603, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą Nr.XII-2470, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir nurodytuosius įstatymus įgyvendinančius teisės aktus:

1. P a k e i č i u Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-356 „Dėl Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai“, priedą „DSS ir darbo teisės būklė. Bendrinis klausimynas“ ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1 punktas pradedamas taikyti nuo 2017 m. liepos 1 d.

3. N u r o d a u:

3.1.  Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Dokumentų valdymo skyriaus vedėjui organizuoti šio įsakymo paskelbimą Teisės aktų registre;

3.2. VDI Informacinių technologijų skyriaus vedėjui iki 2017 m. rugsėjo 1 d. organizuoti šiuo įsakymu patvirtinto bendrinio klausimyno „DSS ir darbo teisės būklė“ įkėlimą ir paskelbimą Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje.

4. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojui pagal administravimo sritį.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus pavaduotojas, vykdantis

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus funkcijas                                                                            Arūnas Lupeika

Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo

vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių

teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo)

Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo

priedas (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 7 d. įsakymo

Nr. EV-99 redakcija)

DSS¹ IR DARBO TEISĖS BŪKLĖ

BENDRINIS KLAUSIMYNAS

Darbdavio kodas juridinių asmenų ar ūkininkų registre:____________________________

Pateikimo data: /____________/ Pateikė (vardas, pavardė):

Pasirašymo data: /____________/ Pasirašė (vardas, pavardė):

BENDROJI INFORMACIJA

1. Darbdavio pavadinimas:

2. Vadovas:

2.1. Vadovo vardas:

2.2. Vadovo pavardė:

2.3. Vadovo pareigos:

3. Buveinės adresas registre (struktūrinis):

Savivaldybė:

Seniūnija:

Vietovė:

Gatvė:

Namo Nr.: ____, buto Nr.: _____

3.1. Patikslintas (faktinis) buveinės adresas (struktūrinis):

Savivaldybė:

Seniūnija:

Vietovė:

Gatvė:

Namo Nr.: ____, buto Nr.: _____

4. Patikslinti kontaktai:

4.1. Telefonas:

4.2. Faksas:

4.3. El. paštas:

4.4. Tinklapis:

5. Pagrindinės ekonominės veiklos rūšies kodas (EVRK 2 red.): 

5.1. Pagrindinės ekonominės veiklos rūšies pavadinimas:

6. Atskirai esančių padalinių skaičius:

7. Darbuotojų skaičius įmonėje (iš viso):

7.1. iš jų: moterų:

7.2. paauglių nuo 16 iki 18 metų:

7.3. vaikų iki 16 metų:

7.4. neįgaliųjų asmenų:

7.5. užsieniečių:

8. Taikomas darbo režimas: ---

8.1. darbuotojų, kuriems taikoma nekintanti darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę, skaičius:

8.2. darbuotojų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį, skaičius:

8.3. darbuotojų, kuriems taikomi lankstūs darbo grafikai, kai darbuotojai privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų, skaičius:

8.4. darbuotojų, kuriems taikomas suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė, skaičius:

8.5. darbuotojų, kuriems taikomas individualus darbo laiko režimas, skaičius:

Pastaba:

DSS¹ – darbuotojų saugos ir sveikatos

VIDINĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS IR SOCIALINIO DIALOGO PLĖTRA

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Taip	Ne	N/N*	Skaičius
1.	Darbuotojus atstovauja:	X	X	X
1.1.	įmonės profesinė sąjunga	□	□	X
1.2.	ekonominės šakos profesinė sąjunga	□	□	X
1.3.	regioninė profesinė sąjunga	□	□	X
1.4.	išrinkta darbo taryba (dirba 20 ir daugiau darbuotojų)	□	□	X
1.5.	darbo tarybos funkcijas atliekantis darbuotojų atstovas (patikėtinis), išrinktas kolektyvo susirinkime (dirba mažiau kaip 20 darbuotojų)	□	□	X
2.	Galiojanti kolektyvinė sutartis:	X	X	X
2.1.	įmonės	□	□	X
2.2.	įmonėje taikomos šakos kolektyvinės sutarties nuostatos	□	□	X
3.	Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai	□	□	X
4.	Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas	□	□	X
5.	Darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinių priemonių organizavimas įmonėje:	X	X	X
5.1.	darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo pats įmonės vadovas	□	□	X
5.2.	darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atlieka darbdavio įgaliotas asmuo	□	□	X
5.3.	paskirtas (-i) darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas (-ai)	□	□	X
5.4.	paskirtas (-i) profesinės sveikatos specialistas (-ai)	□	□	X
5.5.	įsteigta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba	□	□	X
5.6.	sudaryta sutartis su juridiniu asmeniu	□	□	X
5.7.	sudaryta sutartis su fiziniu asmeniu	□	□	X
6.	Įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema	□	□	X	X
7.	Darbdavys priklauso asocijuotai darbdavių organizacijai:	X	X	X	X
7.1.	pramoninkų konfederacijai	□	□	X	X
7.2.	verslo darbdavių konfederacijai	□	□	X	X
7.3.	regioninei darbdavių konfederacijai	□	□	X	X
7.4.	kita	□	□	X	X
8.	Taikomas Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas	□	□	X	X
	* N/N –Neaktualu

KLAUSIMYNAS

Eil. Nr.	KLAUSIMAI	Taip	Ne	N/N
1. DARBO TEISĖS KLAUSIMAI
DARBO SUTARTIS
1.1.	Ar tinkamai sudaromos darbo sutartys?			X
1.1.1.	Ar apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios? ([1.1.] 42 str. 2 d.)			X
1.1.2.	Ar iki darbo pradžios darbdavys pateikė darbuotojui informaciją apie darbo sąlygas? ([1.1.] 44 str. 1 d.)			X
1.2.	Jei yra įdarbintas asmuo iki 18 metų, ar darbdavys laikosi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimą?			
1.2.1.	Ar laikomasi reikalavimo asmenis iki 18 metų apsaugoti nuo rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl asmenų iki 18 metų patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika, arba dėl asmenų iki 18 metų nesubrendimo? ([2.1.] 36 str.)			
1.2.2.	Ar darbdavys sudaro darbo sutartį su vaiku nuo 14 iki 16 metų dirbti leidžiamus lengvus darbus, gavęs vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo išduotą pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti tokį darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotą mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą? ([2.1.] 36 str.)			
1.3.	Jei su darbuotoju sudaryta terminuota, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo ar sezoninių darbų sutartis, ar laikomasi darbo įstatymų, reglamentuojančių šių sutarčių ypatumus?			
1.3.1.	Ar darbdavys laikosi nuostatos, jog terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams nėra daugiau kaip 20 procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus? ([1.1.] 67 str. 4 d.)
1.3.2.	Ar darbdavys laikosi nuostatos, jog pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams nėra sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar gebėjimus darbo funkciją? ([1.1.] 70 str.)			
1.3.3.	Ar sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys parengė neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui? ([1.1.] 83 str.)			
1.3.4.	Ar projektinio darbo sutartyje yra nustatyta darbo laiko norma (vidutinis darbo valandų per savaitę skaičius, kurį dirbs darbuotojas)? ([1.1.] 90 str. 1 d.)			
1.3.5.	Ar darbo sutartis sudaryta sezoniniams darbams, įtrauktiems į sezoninių darbų sąrašą, atlikti? ([1.1.] 100 str. 1 d.)			
DARBO LAIKAS
1.4.	Ar darbuotojai, kuriems privaloma sudaryti darbo grafikus, dirba darbo grafike numatytu laiku?			X
1.4.1.	Ar darbo grafikai pranešami darbuotojams Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais terminais? ([1.1.] 97 str. 1 d., 110 str. 1 d. 4 p., 115 str. 2 d., 116 str. 2 d.)			X
1.4.2.	Ar darbuotojai dirba darbo grafike nustatytu laiku? ([1.1.] 115 str.)			X
1.5.	Ar laikomasi tinkamo darbo laiko režimo?			X
1.5.1.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbuotojų vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neviršytų 48 val., įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo? ([1.1.] 114 str. 1 d. 1 p.)			X
1.5.2.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, neviršytų 60 valandų per 7 dienų laikotarpį? ([1.1.] 114 str. 1 d. 2 p.)			X
1.5.3.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, bet neįskaitant pietų pertraukos, per darbo dieną (pamainą) neviršytų 12 valandų? ([1.1.] 114 str. 1 d. 2 p.)			X
1.5.4.	Ar darbo (pamainų) grafikai sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo 52 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams? ([1.1.] 115 str. 3 d.)			X
1.5.5.	Ar laikomasi reikalavimo, kad dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas neviršytų vidutiniškai 8 val. per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį? ([1.1.] 117 str. 3 d.)			
1.5.6.	Ar laikomasi reikalavimo, kad dirbančių naktį darbuotojų (išskyrus budėjimą), kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis, darbo laikas per dieną (pamainą) bet kuriuo 24 valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirba naktį, neviršytų 8 darbo valandų? ([1.1.] 117 str. 4 d.)			
1.5.7.	Ar laikomasi reikalavimo, kad per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių? ([1.1.] 119 str. 3 d.)			X
1.5.8.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbuotojas gali dirbti ilgiau nei 8 valandas viršvalandžių (iki 12 val.) tik darbuotojui išreiškus sutikimą raštu? ([1.1.] 119 str. 3 d.)			X
1.5.9.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbuotojo dirbtų viršvalandžių trukmė neviršytų 180 valandų per metus? ([1.1.] 119 str. 3 d.)			X
1.5.10.	Ar darbuotojams (išskyrus dirbantiems sutrumpintą darbo laiką) švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda? ([1.1.] 112 str. 5 d.)			X
1.5.11.	Ar laikomasi Vyriausybės nustatytų specialių darbo ir poilsio laiko režimų ekonominės veiklos srityse? ([1.1.] 121 str.)			
1.6.	Ar viršvalandinis darbas, darbas naktį, švenčių ir poilsio dienomis yra tinkamai apskaitomas bei kompensuojamas nustatyta tvarka?			X
1.6.1.	Ar darbdavys įtraukė į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbą naktį, darbo laiką švenčių ir poilsio dienomis? ([1.1.] 120 str. 2 d.)			X
1.6.2.	Ar už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.] 144 str. 1 ir 5 d.)			
1.6.3.	Ar už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.] 144 str. 2 ir 5 d.)			
1.6.4.	Ar už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.]144 str. 3, 4, 5 d.)			X
1.6.5.	Ar už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis? ([1.1.]144 str. 3 ir 4 d.)			
1.6.6.	Ar už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar už viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.] 144 str. 4 ir 5 d.)			
1.6.7.	Ar už viršvalandinį darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.] 144 str. 4 ir 5 d.)			
1.6.8.	Ar darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką? ([1.1.] 144 str. 8 d.)			
POILSIO LAIKAS
1.7.	Ar laikomasi minimaliojo poilsio laiko reikalavimų?			X
1.7.1.	Ar per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą? ([1.1.] 122 str. 2 d. 1 p.)			
1.7.2.	Ar darbuotojams suteikiama ne trumpesnė kaip pusė valandos ir ne ilgesnė nei 2 valandos pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti? ([1.1.] 122 str. 2 d. 2 p.)			X
1.7.3.	Ar pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų? ([1.1.] 122 str. 2 d. 2 p.)			X
1.7.4.	Ar laikomasi reikalavimo, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė būtų netrumpesnė kaip 11 valandų iš eilės? ([1.1.] 122 str. 2 d. 3 p.)			X
1.7.5.	Ar darbuotojui per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį suteikiamas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas? ([1.1.] 122 str. 2 d. 3 p.)			X
1.7.6.	Jeigu budėjimas trunka 24 valandas, ar darbuotojo poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas? ([1.1.] 122 str. 2 d. 4 p.)			
1.8.	Ar darbuotojams yra suteikiamos ir tinkamai apmokamos per jų darbo metus visos jiems priklausančios kasmetinės atostogos?			X
1.8.1.	Ar darbuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos bent kartą per darbo metus? ([1.1.] 128 str. 1 d.)			X
1.8.2.	Jei atostogos suteikiamos dalimis, ar viena iš dalių ne trumpesnė nei 10 darbo dienų (12 darbo dienų, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę; 2 savaičių, jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis ar skirtingas)? ([1.1.] 128 str. 1 d.)			
1.8.3.	Ar kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai)? ([1.1.] 130 str. 1 d.)			X
1.8.4.	Ar atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią? ([1.1.] 130 str. 2 d.)			X
1.8.5.	Ar 8.5.1 - 8.5.3 p. nurodytiems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), arba 5 savaičių trukmės (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) atostogos? ([1.1.] 138 str. 1 d.), iš jų:			
1.8.5.1.	darbuotojams iki 18 metų?			
1.8.5.2.	darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų?			
1.8.5.3.	neįgaliems darbuotojams?			
1.8.6.	Ar darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos?([1.1.] 138 str. 1 d.).			
1.8.7.	Ar darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos?([1.1.] 138 str. 2 d., 144 str. 7 d.).			
DARBO UŽMOKESTIS
1.9.	Ar laikomasi darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarkos?			X
1.9.1.	Ar yra darbuotojo raštiškas prašymas, jei darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį? ([1.1.] 146 str. 1 d.)			X
1.9.2.	Ar darbo užmokestis mokamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos? ([1.1.] 146 str. 1 d.)			X
1.9.3.	Ar darbuotojams nustatytas ir mokamas minimalusis valandinis atlygis arba minimalioji mėnesinė alga už nekvalifikuotą darbą? ([1.1.] 141 str. 2 d.)			
1.9.4.	Ar darbuotojams nustatytas ir mokamas valandinis atlygis arba mėnesinė alga, ne mažesni už Vyriausybės nustatytus minimaliuosius dydžius? ([1.1.] 141 str. 1 d.)			
1.9.5.	Ar darbuotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu yra informuojami apie jiems apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę? ([1.1.] 148 str. 1 d.)			X
1.9.6.	Ar komandiruotės metu darbuotojams kompensuojamos papildomos patirtos sąnaudos ir dienpinigiai? ([1.1.] 107 str. 2, 3 d.)			
1.9.7.	Ar darbovietėje (kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau) yra nustatyta darbo apmokėjimo sistema? ([1.1.] 140 str. 3 d.)			
1.9.8.	Ar darbuotojams yra nustatytos darbo normos bei užtikrinamos sąlygos šioms normoms įvykdyti? ([1.1.] 143 str. 1 d.)			
1.9.9.	Ar dėl pasyviojo budėjimo susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui už tokį budėjimą namie apmokama ne mažesne kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę? ([1.1.] 118 str. 4 d.)			
1.9.10.	Ar darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, bent kartą per metus darbo tarybai ir profesinei sąjungai teikia atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį? ([1.1.] 23 str. 2 d. 1 p.)			X
1.9.11.	Ar darbo apmokėjimo sąlygos keičiamos tik esant rašytiniam darbuotojo sutikimui? ([1.1.] 45 str. 1 d.)			X
2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAI
PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS
2.1.	Ar yra vykdomas (atliekamas) profesinės rizikos vertinimas?			X
2.1.1.	Ar profesinės rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose? ([2.1.] 39 str. 1 d.)			X
2.1.2.	Ar profesinės rizikos vertinimas yra nuolatinis procesas (kai pasikeičia darbo sąlygos, aplinka ir/ar darbo pobūdis ar įvyksta nelaimingas atsitikimas, priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami)? ([2.3.] 5 p.);			X
2.1.3.	Ar sudaryta galimybė darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti atliekant rizikos vertinimą ir susipažinti su vertinimo rezultatais ir prevencinių priemonių planais? ([2.3.] 10 p., 17.6 p. )			X
2.1.4.	Ar vertinami fiziniai rizikos veiksniai? ( [2.3.] 3 p.)			
2.1.5.	Ar vertinami cheminiai rizikos veiksniai? ([2.3.] 3 p.; [2.7.] 11 p., 12 p.]			
2.1.6.	Ar vertinama sprogimo rizika? ([2.8.] 6 p., 8 p.)			
2.1.7.	Ar vertinami fizikiniai rizikos veiksniai? ([2.3.] 3 p.)			
2.1.8.	Ar vertinama triukšmas? ([2.10.] 10 p.)			
2.1.9.	Ar vertinama visą kūną ar rankas veikiančios vibracijos? ([2.12.] 12 p.)			
2.1.10.	Ar vertinama optinė spinduliuotė? ([2.13.] 9 p.)			
2.1.11.	Ar vertinami biologiniai rizikos veiksniai? ([2.1.] 18 str.; [2.3.] 3 p; [2.19.] 3, 5-12 p., 1 priedas)			
2.1.12.	Ar vertinami ergonominiai rizikos veiksniai? ([2.3.] 3 p.)			
2.1.13.	Ar vertinami psichosocialiniai rizikos veiksniai? ([2.3.] 3 p.; [2.15] 1 p., 3 p.)			
2.1.14.	Ar atliekamas rizikos vertinimo proceso dokumentavimas? ([2.3.] 19-22 p.)			X
2.1.15.	Ar sudaromi rizikos šalinimo/mažinimo priemonių planai? ([2.3.] 17.3 p.)			X
2.1.16.	Ar prevencinių priemonių įgyvendinimui paskirti atsakingi asmenys? ([2.3.] 17.3 p.)			X
2.1.17.	Ar vykdoma rizikos šalinimo/mažinimo priemonių planų įgyvendinimo kontrolė? ([2.3.] 17.3 p.)			X
DVIEJŲ AR DAUGIAU DARBDAVIŲ PAREIGOS ORGANIZUOJANT DARBUS TOJE PAČIOJE ĮMONĖJE
2.2.	Ar vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių koordinavimas, kai įmonėje dirba kitų įmonių darbuotojai?			
2.2.1.	Ar darbas organizuojamas taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba? ([2.1.] 30 str.)			
2.2.2.	Ar darbdaviams atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus ir riziką? ([2.1.] 30 str.)			
2.2.3.	Ar darbuotojai, darbdavių susitarimu pasiųsti laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktuojami Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka? ([2.1.] 27 str. 2 ir 3 d.)			
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖSE
2.3.	Ar įmonėje paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai arba įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (arba šias funkcijas vykdo išorės juridinis ar fizinis asmuo, arba mažose įmonėse (priklausomai nuo jų ekonominės veiklos) – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo)?			X
2.3.1.	Ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų skaičius nustatytas, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką? ([2.1.] 12 str. 2 d.; [2.6.] 5 p.; 1, 2, 3 priedai)			X
2.3.2.	Ar profesinės sveikatos specialistų skaičius nustatytas, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką? ([2.6.] 5 p.; 1, 2, 3 priedai)			
2.4.	Ar darbdavio paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai tiesiogiai pavaldūs darbdaviui ar darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ([2.6.] 17 p.)			X
2.5.	Ar darbdavys organizavo darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime, kai įmonėje nėra darbuotojų atstovų? ([2.1.] 13 str. 4 d.)			X
ĮVYKIAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS
2.6.	Ar įvykiai darbe ir profesinės ligos tiriami bei registruojami nustatyta tvarka?			
2.6.1.	Ar įvykiai darbe tiriami ir registruojami nustatyta tvarka? ([2.1.] 44 str. 1 d. [2.4.] 66 p.)			
2.6.2.	Ar nustatyta incidentų tyrimo bei jų registravimo tvarka? ([2.1.] 44 str. 1 d.)			X
2.6.3.	Ar nustačius incidentų, nelaimingų atsitikimų darbe priežastis numatomos prevencinės priemonės? ([2.1.] 44 str. 1 d.; [2.4.] 29.3 p., 87 p.)			
2.6.4.	Ar numatytos prevencinės priemonės įgyvendinamos? ([2.1.] 32 str. 2 d.2 p.; [2.4.] 87 p.; [2.16.] 41 p.)			
SVEIKATOS PATIKRINIMAI
2.7.	Ar vykdomi privalomi sveikatos patikrinimai?			X
2.7.1.	Ar sveikatos patikrinimai atliekami prieš įsidarbinant? ([2.1.] 21 str.1 d.)			X
2.7.2.	Ar atsižvelgta į visus sveikatai kenksmingus veiksnius ir naudojamas medžiagas bei darbo pobūdį? ([2.17] 7.2 – 7.3 p.)			X
2.7.3.	Ar sveikatos patikrinimai atliekami periodiškai nustatytais terminais?			X
ĮGŪDŽIAI IR MOKYMAS
2.8.	Ar tinkamai organizuojamas ir vykdomas darbuotojų mokymas ir žinių tikrinimas?			X
2.8.1.	Ar įmonėje nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarka? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p. ir 27 str.1 d.)			X
2.8.2.	Ar darbuotojai, naudojantys potencialiai pavojingus įrenginius, apmokyti ir jų žinios patikrintos darbdavio nustatyta tvarka? ([2.1.] 27 str. 4 d.)			
2.8.3.	Ar darbuotojai, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitinkamą kvalifikaciją arba yra įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus? ([2.1.] 27 str. 4 d.)			
2.8.4.	Ar įmonės vadovo žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais buvo privalomai patikrintos prieš pradedant įmonės veiklą? ([2.1.] 26 str. 1 d.)			X
2.9.	Ar tinkamai organizuotas darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymas?			
2.9.1.	Ar nustatyta mokymo ir žinių tikrinimo tvarka? ([2.1.] 27 str.)			
2.9.2.	Ar darbuotojai mokomi saugiai atlikti pavojingus darbus? ([2.1.] 27 str. 5 d.)			
2.10.	Ar vykdomas instruktavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais?			X
2.10.1.	Ar darbuotojai instruktuojami priimant į darbą? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p.)			X
2.10.2.	Ar darbuotojai instruktuojami perkeliant į kitą darbo vietą? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p.)			X
2.10.3.	Ar darbuotojai instruktuojami pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, medžiagas, technologijas? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p.)			
2.10.4.	Ar darbuotojai instruktuojami pakeitus ar priėmus naujus DSS teisės aktus? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p.)			X
2.10.5.	Ar darbuotojai instruktuojami pasiunčiant laikinam darbui į kitą įmonę? ([2.1.] 27 str. 2 d.)			
DARBUOTOJŲ APRŪPINIMAS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONĖMIS
2.11.	Ar darbuotojai aprūpinami tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių?			
2.11.1.	Ar asmeninės apsauginės priemonės (toliau –AAP) išduodamos tik įvertinus darbuotoją veikiančius rizikos veiksnius? ([2.1.] 28 str. 2 d.; [2.20.] 7.13 p.)			
2.11.2.	Ar AAP apsaugo nuo esančios/galimos rizikos? ([2.20.] 7.3 p.)			
2.11.3.	Ar AAP turi CE ženklą? ([2.20.] 7.16 p.)			
2.11.4.	Ar darbdavys organizuoja tinkamą AAP laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą, konkrečios AAP gamintojo nustatyta tvarka? ([2.20.] 7.10 p., 9.2. p.)			
2.11.5.	Ar darbuotojai moka (apmokyti) naudotis AAP? ([2.20.] 9.1. p.)			
DARBOVIETĖS IR JŲ ĮRENGIMAS
2.12.	Ar tinkamai įrengtos darbo vietos patalpose?			
2.12.1.	Ar įrengta vėdinimo sistema (bendroji, natūrali, vietinė ištraukiamoji ventiliacija), atitinkanti reikalavimus tokiai veiklai? ([2.5.]11.1 -11.2 p.)			
2.12.2.	Ar grindys yra tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų? ([2.5.] 25.1 p. )			
2.12.3.	Ar darbo patalpų temperatūra yra tinkama? ([2.5.] 12.1 p.)			
2.12.4.	Ar tinkamas darbo vietų apšvietimas (natūralus, dirbtinis, avarinis)? ([2.5.]24 p.)			
2.12.5.	Ar durys ir vartai yra saugiai įrengti (pažymėtos permatomos durys, saugūs pakeliami vartai)? ([2.5.] 27.1-27.4 p.)			
2.12.6.	Ar yra saugos sistemos, ženklai, atitvarai, ribojantys pašalinių asmenų patekimą į pavojingas zonas? ([2.5.] 15.1 p.; [2.21.] 6 p.)			
2.12.7.	Ar darbuotojai yra apsaugoti nuo tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija? ([2.5.] 38 p.)			
2.12.8.	Ar darbuotojai gali saugiai patekti į visas su darbu susijusias vietas? ([2.5.] 43.1 p.)			
2.12.9.	Ar užtikrinamas tinkamas patalpų valymas? ([2.5.] 4.3 p.)			
2.12.10.	Ar tenkinamos neįgaliųjų darbuotojų reikmės? ([2.5.] 18 p.)			
2.13.	Ar tinkamai įrengtos darbo vietos lauke?			
2.13.1.	Ar darbuotojai apsaugoti nuo atšiauraus klimato? ([2.5.] 19.1 p.)			
2.13.2.	Ar darbuotojai apsaugoti nuo kenksmingų aplinkos veiksnių (triukšmo, dujų, garų ar dulkių)? ([2.5.] 19.2 p.)			
2.13.3.	Ar darbuotojai apsaugoti nuo galimo paslydimo ar nukritimo? ([2.5.] 19.4 p.)			
2.13.4.	Ar darbuotojai apsaugoti nuo krentančių, virstančių daiktų? ([2.5.] 19.1 p.)			
PERSIRENGIMO IR POILSIO PATALPOS
2.14.	Ar tinkamai įrengtos persirengimo ir poilsio patalpos?			
2.14.1.	Ar patalpų dydis pakankamas darbuotojų skaičiui, besinaudojančiam persirengimo ir poilsio patalpomis? ([2.5.] 17.1 p.)			
2.14.2.	Ar yra atskiri persirengimo kambariai moterims ir vyrams arba galimybė naudotis jais skirtingu metu? ([2.5.] 17.3 p. )			
2.14.3.	Ar tenkinamos neįgaliųjų darbuotojų reikmės? ([2.5.] 18 p.)			
ĮMONĖS VIDAUS EISMAS IR KROVINIŲ TRANSPORTAVIMAS
2.15.	Ar tinkamai organizuojamas eismas, krovinių krovimas ir gabenimas įmonės teritorijoje?			
2.15.1.	Ar nustatyta transporto priemonių saugaus eismo tvarka įmonės teritorijoje? ([2.1.] 17 str.)			
2.15.2.	Ar užtikrinamas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir transporto priemonių? ([2.5.] 28.2 - 28.3 p. )			
2.15.3.	Ar tvarkingos krovimo aikštelės ir platformos? ([2.5.] 30 p.)			
EVAKAVIMAS
2.16.	Ar sudaryta galimybė darbuotojams greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų?			X
2.16.1.	Ar yra parengti evakavimo planai? ([2.1.] 22 str. 2d.)			X
2.16.2.	Ar darbuotojai žino, kur yra evakavimo planai? ([2.1.] 22 str. 2d.)			X
2.16.3.	Ar įrengtas evakavimo kelių tinkamas apšvietimas, ženklinimas? ([2.5.] 9.1-9.6 p., 27.5 p.)			X
2.16.4.	Ar yra numatytos techninės ir/ar organizacinės priemonės darbuotojų perspėjimui apie susidariusią pavojingą situaciją ir evakavimo būdus? ([2.1.] 22 str. 4 d. 1 p.)			X
CHEMINĖS MEDŽIAGOS
2.17.	Ar cheminės medžiagos saugiai naudojamos, saugomos?			
2.17.1.	Ar kiekvienoje darbo vietoje nustatytos visos naudojamos, ar galinčios susidaryti, pavojingos cheminės medžiagos? ([2.7.] 11 p. )			
2.17.2.	Ar tinkamai paženklintos naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (pakuotės, talpos, vamzdynai)? ( [2.21.] 14.1.2 p. )			
2.17.3.	Ar įrengtos (veikia) kolektyvinės apsaugos priemonės? ([2.1.] 18 str. 5 d.)			
2.17.4.	Ar dirbama pagal cheminių medžiagų naudojimo poveikio scenarijus, pateiktus saugos duomenų lapuose (SDL)? ([2.22.] 37str. 4 d. c), d) p.)			
2.17.5.	Ar SDL pateikta informacija prieinama darbuotojams, ar jie su ja supažindinti? ([2.1.]  18 str. 4 d.; [2.7.] 33.4 p.)			
2.17.6.	Ar sudaromi prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų planai, kai įmonės veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų (preparatų) ir biologinių medžiagų naudojimu? ([2.1.] 18 str. 1 d. 5 p.)			
2.17.7.	Ar įrengtos specialiosios sistemos, skirtos pavojingų cheminių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti? ([2.1.] 18 str. 5 d.)			
2.17.8.	Ar vykdoma pavojingų cheminių medžiagų ribinių verčių stebėsena darbo aplinkos ore? ([2.1.] 18 str. 2 d.; [2.11])			
2.17.9.	Ar darbo vietose laikomi tik minimalūs (reikalingi užtikrinant nepertraukiamą darbo procesą) medžiagų kiekiai? ([2.7.] 18.6 p.)			
2.17.10.	Ar yra naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapai (SDL)? ([2.1.] 18 str. 4 d.)			
2.18.	Ar saugiai naudojamos degiosios, lengvai užsiliepsnojančios, sprogiosios medžiagos?			
2.18.1.	Ar vertinama sprogimo rizika visose darbo vietose, kur naudojamos ar technologinio proceso metu bei, esant avarinei situacijai, susidaro lengvai užsiliepsnojančios ir (arba) degiosios medžiagos (dujų, garų arba rūko pavidalu), degiosios dujos, degiosios dulkės (t. y. sprogimą galinčios sukelti medžiagos)? ([2.8.] 7 p., 8 p.)			
2.18.2.	Ar vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, yra nustatytos ir paženklintos? ([2.8.] 11 p., 1 priedas)			
2.18.3.	Ar numatytos (įgyvendintos) priemonės sprogimo prevencijai? ([2.8.] 6 p.)			
2.18.4.	Ar tinkamai parinkta įranga ir apsaugos sistemos darbui potencialiai sprogioje aplinkoje? ([2.8.] 13 p., 2 priedas II skyrius)			
2.18.5.	Ar yra parengtas ir nuolat atnaujinamas Įmonės apsaugos nuo sprogimo dokumentas? ([2.8.] 12 p.)			
DARBO PRIEMONĖS (ĮRENGINIAI)
2.19.	Ar naudojami darbo įrenginiai (priemonės) saugūs?			
2.19.1.	Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, ar tokios dalys uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje? ([2.9.] 1 priedas 2.8 p.)			
2.19.2.	Ar ant darbo įrenginių yra įspėjimai ir ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti? ([2.9.] 1 priedas 2.15 p.)			
2.19.3.	Ar ženklai arba kiti įspėjantys įtaisai ant darbo įrenginio yra lengvai pastebimi ir suvokiami? ([2.9.] 1 priedas 2.11 p.)			
2.19.4.	Ar darbo įrenginys naudojamas tik tiems darbams ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas? ([2.9.] 1 priedas 2.12 p.)			
2.19.5.	Ar darbo įrenginiai turi tokią valdymo sistemą, kuri leistų juos visiškai ir saugiai sustabdyti? ([2.9.] 1 priedas 2.3 p.)			
2.19.6.	Ar darbo įrenginyje, kuris kelia pavojų dėl krintančių daiktų arba išsikišusių dalių, sumontuoti atitinkami saugos įtaisai, apsaugantys darbuotojus nuo tokio pavojaus? ([2.9.] 1 priedas 2.5 p.)			
2.19.7.	Ar nesąmoningas ar atsitiktinis (netyčinis) darbo įrenginio įjungimas nekelia pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams? ([2.9.] 1 priedas 2.14 p.)			
2.19.8.	Ar darbo įrenginiai įrengti taip, kad nebūtų tiesioginio arba netiesioginio darbuotojų kontakto su elektros srove pavojaus? ([2.9.] 1 priedas 2.19 p.)			
2.19.9.	Ar darbuotojai gali saugiai prieiti prie visų vietų, skirtų gamybai, reguliavimo ir įrenginio priežiūros darbams atlikti? ([2.9.] 1 priedas 2.16 p.)			
2.19.10.	Ar darbo įrenginiai įrengti taip, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojaus, kuris kiltų užsiliepsnojus ar perkaitus darbo įrenginiui? ([2.9.] 1 priedas 2.17 p.)			
2.19.11.	Ar darbo įrenginio dalys, kurių temperatūra yra aukšta arba labai žema, yra apsaugotos, kad būtų išvengta pavojaus darbuotojams prisilietus ar per daug priartėjus prie jų? ([2.9.]  1 priedas 2.10 p.)			
2.19.12.	Ar yra naudojimo dokumentai lietuvių ir (ar) kita darbuotojams suprantama kalba (įrengimo, paleidimo, naudojimo, priežiūros ir kitos instrukcijos)? ([2.9.] 8 p.)			
2.19.13.	Ar savo reikmėms pagaminti darbo įrenginiai (mašinos) atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus? ([2.9.] 9.1 p.)			
2.19.14.	Ar įsigyti po 2004-01-01 įrenginiai turi atitikties dokumentus (atitikties deklaracija, atitikties sertifikatus)? ([2.9.] 9.1 p.)			
2.19.15.	Ar įsigyti po 2004-01-01 įrenginiai yra paženklinti CE ženklu? ([2.9.] 9.1 p.)			
2.20.	Ar saugiai naudojami darbo įrenginiai krovinių kėlimui?			
2.20.1.	Ar krovinių kėlimo įrenginiai yra stabilūs ir tinkamai parinkti? ([2.9.] 2 priedas 3.1.1 p., 3.2.2 p.)			
2.20.2.	Ar naudojami tinkami krovinių kėlimo reikmenys? ([2.9.] 2 priedas 3.1.4 p.)			
2.20.3.	Ar užtikrinta, kad kroviniai nebūtų keliami virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai? ([2.9.] 2 priedas 3.1.3 p.)			
2.20.4.	Ar kėlimo operacijos planuojamos ir prižiūrimos? ([2.9.] 2 priedas 3.2.5 p.)			
2.21.	Ar saugiai naudojamos kopėčios ir kitos paaukštinimo priemonės?			
2.21.1.	Ar naudojamos kopėčios pakankamo ilgio, su stabilizuojančiais elementais, neslidžiomis atramomis?  ([2.9.] 2 priedas 4.2.2 p.)			
2.21.2.	Ar nešiojamosios kopėčios statomos ant nejudančio, tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo? 2 priedas ([2.9.] 2 priedas 4.2.1 p.)			
2.21.3.	Ar darbuotojai privalomai supažindinti su pasirinktų naudoti pastolių pastatymo, ardymo ar keitimo (perstatymo) projektu? ([2.9.] 2 priedas 4.3.6.1 p.)			
2.21.4.	Ar supažindinti su rizika, su kuria gali būti susiję pastolių statymo, ardymo ar perstatymo darbai, bei su rizika naudojant pastolius? ([2.9.] 2 priedas 4.3.6.6 p.)			
2.21.5.	Ar darbuotojai žino saugos reikalavimus statant, naudojant, ardant ar perstatant pastolius? ([2.9.] 2 priedas 4.3.6.2 p.)			
2.21.6.	Ar naudojamasi priemonėmis, apsaugančiomis žmones ar daiktus nuo nukritimo? ([2.9.] 2 priedas 4.3.6.3 p.)			
2.22.	Ar darbo įrenginiai techniškai prižiūrimi ir užtikrinama gera jų techninė būklė?			
2.22.1.	Ar vykdoma nuolatinė priežiūra gamintojo naudojimo dokumentuose nustatyta tvarka? ([2.9.] 11 p. )			
2.22.2.	Ar laiku (gamintojo nustatytu periodiškumu) atliekami techninės būklės patikrinimai? ([2.9.] 11 p. )			
2.22.3.	Ar įrenginiai yra techniškai tvarkingi, be aiškių pažeidimų? ([2.1.] 16 str. 1 d.; [2.9.] 11 p.)			
2.23.	Ar vykdoma kontrolės matavimo priemonių privaloma metrologinė patikra? ([2.1.] 16 str. 3 d.)			
2.24.	Ar užtikrinimas saugus potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ) naudojimas?			
2.24.1.	Ar PPĮ techninė būklė tikrinama gamintojo ar atitinkamose įrenginių taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais? ([2.2.] 10 str. 1 d.)			
2.24.2.	Ar PPĮ užregistruoti valstybės registre? ([2.2.] 10 str. 2 d. 2 p.)			
2.24.3.	Ar PPĮ savininkas vykdo nuolatinę priežiūrą (pati įmonė, samdomos licencijuotos įmonės)? ([2.2.] 10 str. 2 d. 3 p.)			
KROVINIŲ TVARKYMAS RANKOMIS
2.25.	Ar kroviniai tvarkomi rankomis saugiai ir nekenkiant darbuotojų sveikatai?			
2.25.1.	Ar tvarkant krovinius rankomis naudojami krovinių kėlimo, transportavimo įrenginiai? ([2.14.]7 p.)			
2.25.2.	Ar darbuotojai apmokyti saugiai atlikti krovinių tvarkymą rankomis? ([2.14.]14 p.)			
PSICHOSOCIALINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI
2.26.	Ar organizuojant darbą įmonėje atsižvelgiama į psichosocialinių rizikos veiksnių keliamą riziką darbuotojui ?			
2.26.1.	Ar organizuojant darbą atsižvelgiama į psichosocialinių veiksnių riziką, kai darbas yra įtemptas, sudėtingas, sunkus, reikalaujantis didelės dėmesio koncentracijos arba didelio emocinio susitelkimo? ([2.15] 3 p.)			
2.26.2.	Ar įmonėje yra žmogus, į kurį gali kreiptis darbuotojas, patyręs bauginimą, smurtą pagalbai (ar darbuotojai žino telefoną, kur rasti)? ([2.15] 3.5 p.)			
2.26.3.	Ar dirbantys pavieniai asmenys nuolatinių kontaktų palaikymui aprūpinami techninėmis priemonėmis (pvz., telefonais)? ([2.15] 3.3 p.)			
2.26.4.	Ar numatytos prevencinės priemonės prieš smurtą ir bauginimą darbe? ([2.15] 3.5 p.)			
DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS
2.27.	Ar darbuotojai gauna visapusę informaciją apie saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje?			X
2.27.1.	Ar darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gauna visapusę informaciją apie saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje? ([2.1.] 25 str. 1 d. 4 p.)			X
2.27.2.	Ar įmonėje darbuotojai informuojami apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti? ([2.1.] 25 str. 1 d. 4 p.)			X
2.27.3.	Ar darbuotojai informuojami apie Valstybinės darbo inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatus? ([2.1.] 25 str. 1 d. 4 p.)			X
2.27.4.	Ar duomenys apie darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius paskelbti viešai visiems įmonės darbuotojams? ([2.1.] 13 str. 4 d.)			X
2.28.	Ar vykdoma neblaivumo darbe prevencija?			X
2.28.1.	Ar darbdavys žino, kad neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo, ypač darbuotojo, dirbančio pavojingus darbus, nenušalinimas nuo darbo užtraukia darbdaviui baudą nuo 140 iki 1500 eurų? ([2.18.] 98 str. 2 ir 3 d.)			X
2.28.2.	Ar darbuotojai žino, kad neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui nuo 30 iki 90 eurų? ([2.18.] 98 str. 1 d.)			X
2.28.3.	Ar darbuotojai žino, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui nuo 90 iki 290 eurų? ([2.18.] 96 str. 2 d.)			X

Teisės aktų žymėjimas klausimyne:

1.1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;

2.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas;

2.2. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas;

2.3. Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-9;

2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913;

2.5. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233;

2.6. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575;

2.7. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406;

2.8. Darbuotojų, dirbančiųjų potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262;

2.9. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102;

2.10. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265;

2.11. Higienos norma HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389;

2.12. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu  Nr. A1-55/V-91;

2.13. Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-366/V-1025;

2.14. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu  Nr. A1-293/V-869;

2.15. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu  Nr. V-699/A1-241;

2.16. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 03 d. nutarimu Nr. 881;

2.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr.301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr.47-1365; 2010, Nr.4-163) 13 priedas „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“;

2.18. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;

2.19. Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbo vietose nuostatai, patvirtinti  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 80/353;

2.20. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331;

2.21. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95;

2.22. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, 2006 m gruodžio 18 d „Dėl Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą ir iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr.793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EBB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB;

__________________________