LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2015 M. GEGUŽĖS 12 D. ĮSAKYMO NR. 3D-378
„Dėl Avininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 11:2015 patvirtinimo“ PAKEITIMO
2022 m. balandžio 13 d. Nr. 3D-256
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 3D-378 „Dėl Avininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 11:2015 patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
Dėl Avininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 11:2015 patvirtinimo
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ 18 punktu ir siekdama, kad projektuojant žemės ūkio gamybos įmonėms ir ūkininkams avininkystės ūkius būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos,
2. N u s t a t a u, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3D-378
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2022 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-256
redakcija)
AVININKYSTĖS ŪKIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS
ŽŪ TPT 11:2015
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Avininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 11:2015 (toliau – Taisyklės) nustatomi pagrindiniai technologiniai reikalavimai projektuojant ir statant avides, jų pagalbines patalpas ir kitus avininkystės ūkio statinius, įgyvendinant svarbiausias nuostatas, užtikrinančias avių gerovę, efektyvią gamybą, švarią aplinką ir saugų darbą.
2. Avidžių pastatams statyti vieta turi būti parenkama atsižvelgiant į sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.
II SKYRIUS
TEISĖS AKTAI
4. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
4.3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
4.4. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690 „Dėl Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“;
4.5. Biologinio saugumo priemonių reikalavimais galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. B1-680 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose patvirtinimo“;
4.6. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
4.7. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;
4.8. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;
4.9. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4.10. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašu ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“;
4.11. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;
4.12. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ patvirtinimo“;
4.13. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.01.02:2016 Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“;
4.14. Statybos techninis reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai”, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“;
III SKYRIUS
APIBRĖŽTYS
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
5.2. avidė su grotelinėmis grindimis – avidė, kurioje visas gardų grindis ar jų dalį sudaro grotelės, o po jomis kaupiamas mėšlas;
5.3. avidės technologinė įranga – avių šėrimo, girdymo, melžimo, kirpimo, avidės vėdinimo, kreikimo, srutų ir mėšlo šalinimo įrenginiai, gardų tvoros ir takai;
5.7. avinas reproduktorius – vyresnis kaip 18 mėnesių kergti arba spermai gauti naudojamas veislinis avinas;
5.8. avininkystės ūkis – gamintojo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais teisėtai valdomos avių laikymo priemonės (nekilnojamasis turtas, mašinos, įranga, žemė) ir avys, auginamos pagal ūkinę paskirtį;
5.9. avinų reproduktorių punktas – avinų reproduktorių laikymo, jų spermos ėmimo ir ruošimo ėriavedėms sėklinti patalpos;
5.11. avių grupės koeficientas – kito amžiaus ar lyties avių skaičiaus santykis su ėriavedžių skaičiumi;
5.14. avių melžykla – atskira patalpa arba avidės dalis avims melžti su priešmilžio gardu ir avių grįžimo takais;
5.17. avių sėklinimo punktas – sėklinamų ėriavedžių ir avinų bandytojų laikymo patalpos arba gardai;
IV SKYRIUS
AVIŲ BANDOS STRUKTŪRA
8. Projektuojant avides turi būti apskaičiuojamas avių bandos dydis. Pagal avių amžiaus ir fiziologines grupes nustatomas reikalingas vietų skaičius avidėse.
9. Avių bandos suskirstymas pagal amžių ir fiziologinę būklę pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Avių bandos suskirstymas pagal amžių ir fiziologinę būklę
| Avių fiziologinė grupė |
Avių grupės amžius arba kiti požymiai |
| Ėriavedės |
Nesukergtos (neapsėklintos) ėriavedės po ėriukų nujunkymo |
| Sukergtos (apsėklintos) ėriavedės: |
|
| - pirmosios ėringumo pusės ėriavedės |
|
| - antrosios ėringumo pusės ėriavedės |
|
| Žindančios ėriavedės su ėriukais iki nujunkymo |
|
| Pakaitinis prieauglis |
Avytės ir avinukai nuo nujunkymo iki 6–8 arba 12 mėn. amžiaus (pagal lytį išskiriami į atskiras grupes) |
| Penimas prieauglis ir suaugusios avys |
Prieauglis auginamas mėsai nuo nujunkymo iki skerdimo 6–8 arba 12 mėnesių amžiaus (pagal lytį skirstomas į atskiras grupes) |
| Penimos suaugusios avys |
|
| Avinukai |
Avinukai ir kastruoti avinukai |
| Avinai |
Avinai reproduktoriai, vyresni kaip 18 mėnesių |
| Avinai bandytojai nuo 12 iki 18 mėnesių |
10. Natūralus avių reprodukcijos ciklas priklauso nuo veislės. Ėriavedės, kurioms būdingas sezoninis reprodukcijos ciklas, kergiamos (sėklinamos) rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ėringumas 141–147 dienos, ėriuojasi sausio–vasario mėnesiais. Ėriavedėms, kurių reprodukcijai nebūdingas sezoninis reprodukcijos ciklas, galima taikyti intensyvią veisimo technologiją, ėriavedes kergti (sėklinti) kas 8 mėnesius ir per 2 metus gauti 3 ėriukų vadas. Tokios veisimo technologijos naudojimas turi būti nurodytas projektavimo užduotyje.
11. Avytes leidžiama kergti (sėklinti) 7–8 mėnesių, geriausia 12–18 mėnesių amžiaus. Avinukai naudojami kergti (kaip bandytojai) nuo 12 mėnesių amžiaus, reprodukcijai – nuo 18 mėnesių amžiaus.
12. Nustatant avidžių talpą ir jų skaičių, apskaičiuojamas didžiausias avių skaičius ir grupių dydis tvartiniu laikotarpiu. Avių grupės koeficientai (nuo ėriavedžių skaičiaus) nustatant vietų skaičių avidėse, pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Avių grupės koeficientai (nuo ėriavedžių skaičiaus) nustatant vietų skaičių avidėse
| Avių grupė |
Koeficientas |
| Ėriavedės |
1,0 |
| Ėriukai (žindymo laikotarpiu) |
1–2 |
| Nujunkytas prieauglis |
1–2 |
| - pakaitinis prieauglis |
0,25 |
| Avinai reproduktoriai |
0,02–0,04 |
| Avinai bandytojai (jei naudojami) |
0,02 |
13. Jei projektavimo užduotyje nenurodyta kitaip, laikoma, kad kasmetinis ėriavedžių bandos brokavimas sudaro 20 proc., ėriukų kritimas – 10 proc.
14. Projektavimo užduotyje, be Taisyklėse nurodytų duomenų, turi būti nurodyta avininkystės ūkio paskirtis (avių veislininkystė, avininkystės produkcijos (mėsos, pieno ir jo produktų, vilnos) gamyba), avių veislė, vidutinis atvedamų ėriukų skaičius, ėriukų nujunkymo amžius.
16. Didžiausias įvairaus amžiaus avių skaičius grupėje (garde) pateikiamas 3 lentelėje.
3 lentelė. Didžiausias įvairaus amžiaus avių skaičius grupėje (garde)
| Avių grupė |
Skaičius grupėje (garde), vnt. |
| Ėriavedės: |
|
| a) nesukergtos (neapsėklintos) ėriavedės po ėriukų nujunkymo; |
250 |
| b) sukergtos (apsėklintos) ėriavedės: |
|
| - pirmosios ėringumo pusės ėriavedės; |
50 |
| - antrosios ėringumo pusės ėriavedės; |
30–50 |
| c) žindamos ėriavedės su ėriukais iki nujunkymo (po ėriavimosi palaipsniui didinant ėriavedžių skaičių grupėje) |
10–30–50 |
| Anksti nujunkomi ėriukai: a) iki 45 dienų amžiaus; b) daugiau kaip 45 dienų amžiaus |
25 75 |
| Pakaitinis prieauglis nuo nujunkymo iki 6–8 arba 12 mėn. amžiaus |
250 |
| Prieauglis, auginamas mėsai nuo nujunkymo iki skerdimo (6–8 arba 12 mėn. amžiaus) |
250 |
| Penimos suaugusios avys |
250 |
| Kastruoti avinukai |
250 |
| Avinai reproduktoriai, vyresni kaip 18 mėnesių (laikant grupėmis) |
25 |
| Avinai bandytojai nuo 12 iki 18 mėnesių |
20 |
17. Priklausomai nuo avių veislės fiziologinių savybių arba statytojo technologiškai pagrįstu pageidavimu projektavimo užduotyje leidžiama nurodyti kitus avių grupių dydžius, tačiau nerekomenduojama avis laikyti mažomis 4–6 avių grupėmis. Laikant avis mažesnėmis grupėmis gardų aptvarai turi būti su tarpais, kad avys vienos kitas matytų. Ganymo metu vienos lyties ir amžiaus avių grupės jungiamos.
19. Ėriavedžių ėriavimosi metu ir 2–5 dienas po ėriavimosi joms laikyti įrengiami laikini vieniniai gardai su šildymo elementu arba, jei patalpa šilta, be jo. Jei ėriavimąsi prižiūri darbuotojas, jis gali vykti ir grupiniame garde.
20. Ėriavedžių su naujai atsivestais ėriukais grupinis laikymas formuojamas palaipsniui. Pradžioje, kol ėriukams sukanka 10–15 dienų, viename grupiniame garde laikoma ne daugiau kaip 10–15 ėriavedžių su ėriukais. Vėliau ėriavedžių su ėriukais gardai sujungiami stambinant jame laikomų avių grupę iki projekte numatyto dydžio.
V SKYRIUS
AVININKYSTĖS ŪKIŲ TIPAI. AVIŲ LAIKYMO SISTEMOS IR BŪDAI
22. Pagrindinės avininkystės veiklos kryptys šalyje yra mėsos ir pieno gamyba, šalutiniai gamybos produktai: vilna, avikailiai ir ėrenos.
23. Avininkystės ūkiai pagal laikomų avių ūkinę paskirtį skirstomi į:
24. Avims laikyti naudojamos dvi sistemos:
24.1. tvartinė-ganyklinė, kai žiemą avys laikomos tvarte, o vasarą ganomos ganyklose visą parą arba nakčiai uždaromos tvarte;
26. Avys grupiniuose garduose laikomos giliose avidėse arba, išskyrus ėriavedes su žindančiais ėriukais, avidėse su grotelinėmis grindimis.
28. Avidėse arba pagalbinių patalpų blokuose prie jų turi būti numatytos patalpos arba vietos:
29. Švelniavilnės ir pusiau švelniavilnės suaugusios avys ir pakaitinis prieauglis kerpami vieną kartą per metus – pavasarį. Mėsai auginamas prieauglis kerpamas prieš du mėnesius iki skerdimo. Šiurkščiavilnės suaugusios avys kerpamos du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, jų pakaitinis prieauglis – rudenį.
VI SKYRIUS
AVININKYSTĖS ŪKIO STATINIAI
31. Pagrindinių gamybinių pastatų – avidžių ir jų pagalbinių patalpų – sąrašas pateikiamas 4 lentelėje.
4 lentelė. Pagrindinių gamybinių pastatų – avidžių ir jų pagalbinių patalpų – sąrašas
| Statinys |
Paskirtis ir patalpų sudėtis |
Plotas, m2 |
| Ėriavedžių avidė |
Patalpa ėriavedėms laikyti grupiniuose garduose su galimybe gardą arba jo dalį pertvarkyti į laikinus vieninius ėriavimosi gardus, vėliau – į ėriukų papildomo šėrimo gardus |
Pagal apskaičiavimus |
| Vieniniai gardai avinams reproduktoriams ir ėriavedėms kergti |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Budinčiojo patalpa |
10–12 |
|
| Patalpa arba bokštinis aruodas koncentruotiesiems arba kitiems biriems pašarams |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Patalpa arba vieta inventoriui |
4–8 |
|
| Patalpa arba vieta ėriavedėms kirpti |
Pagal apskaičiavimus ir įrenginių išdėstymą |
|
| Diendaržis mocionui |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Avių prieauglio avidė |
Patalpa prieaugliui laikyti grupiniuose garduose |
Pagal apskaičiavimus |
| Patalpa arba bokštinis aruodas koncentruotiesiems pašarams |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Patalpa arba vieta inventoriui |
4–8 |
|
| Diendaržis mocionui |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Avių kirpimo punktas arba vieta (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje) |
Patalpa pagalbinių patalpų bloke arba vieta avidėje su gardais nekirptoms ir nukirptoms avims, vieta avių kirpimo įrenginiams, svarstyklėms pastatyti |
Pagal apskaičiavimus. Aviai garde po 0,4 |
| Patalpa arba vieta vilnai rūšiuoti ir laikinai saugoti |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Avių melžimo punktas |
Patalpa arba vieta melžimo įrangai. Priešmilžio gardas ir gardas arba grįžimo takai pamelžtoms avims |
Pagal apskaičiavimus. Aviai garde po 0,3–0,4 |
| Pieno pirminio paruošimo ir laikymo patalpa |
Pagal įrenginių matmenis |
|
| Plovykla (jei numatoma technologiniame procese) |
10–12 |
|
| Įrenginių patalpa |
Pagal įrenginių matmenis |
|
| Patalpa aptarnaujančiajam personalui |
10–12 |
|
| Patalpa arba bokštinis aruodas koncentruotiesiems pašarams |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Avinų laikymo patalpa (kai avys sėklinamos) |
Patalpa avinams reproduktoriams ir bandytojams laikyti |
Pagal apskaičiavimus |
| Patalpa spermai paimti |
12–16 |
|
| Laboratorija spermos kokybei nustatyti, skiesti ir išfasuoti |
10–12 |
|
| Plovykla |
8–10 |
|
| Patalpa arba bokštinis aruodas koncentruotiesiems pašarams |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Patalpa arba vieta inventoriui |
4–8 |
|
| Diendaržis mocionui |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Avių sėklinimo punktas |
Patalpa sėklinamoms ėriavedėms laikyti |
Pagal apskaičiavimus |
| Patalpa arba gardas avinams bandytojams laikyti |
Pagal apskaičiavimus |
|
| Patalpa avims sėklinti |
12–16 |
|
| Avių skerdykla |
Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimais avininkystės ūkyje leidžiama įrengti skerdyklą |
Pagal gamybos apimtį ir apskaičiavimus |
| Pieno perdirbimo cechas |
Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimais avininkystės ūkyje leidžiama įrengti pieno perdirbimo cechą |
Pagal gamybos apimtį ir apskaičiavimus |
32. Atsižvelgiant į avininkystės ūkio dydį ir jame naudojamą avių laikymo technologiją 4 lentelėje nurodytus statinius ir patalpas leidžiama sujungti, tai nurodant projektavimo užduotyje.
33. Melžyklų, pieno tvarkymo, plovyklų ir laboratorijų patalpos turi būti gerai apšviestos, šildomos, vėdinamos, įrengtas vandentiekis ir nuotakynas. Patalpų sienos turi būti šviesių spalvų, atsparios plovimui ir patalpų dezinfekavimo medžiagoms.
34. Pagalbinės paskirties avininkystės ūkio statinių sąrašas pateikiamas 5 lentelėje.
5 lentelė. Pagalbinės paskirties avininkystės ūkio statinių ir patalpų sąrašas
| Statinių grupė |
Statinių paskirtis |
| Pagalbiniai gamybiniai |
Pašarų ruošimo cechas (pagal projektavimo užduotį) |
| Automobilinės svarstyklės (pagal projektavimo užduotį) |
|
| Avių krovimo rampa (pagal projektavimo užduotį) |
|
| Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos |
|
| Elektros tiekimo sistemos |
|
| Šilumos tiekimo sistema (jei reikalinga) |
|
| Vidaus keliai ir aikštelės |
|
| Avių grupavimo aptvarai (pagal projektavimo užduotį) |
|
| Teritorijos aptvarai (pagal projektavimo užduotį) |
|
| Techninės priežiūros punktas su garažu |
|
| Priešgaisrinės priemonės |
|
| Sandėliai |
Sandėlis arba patalpa koncentruotiesiems pašarams |
| Daržinė arba stoginė stambiesiems pašarams ir kraikui |
|
| Silosinės ir aikštelės siloso rulonams laikyti |
|
| Sultingųjų pašarų sandėlis arba patalpa |
|
| Mėšlidė |
|
| Pagalbinės patalpos |
Administracinės patalpos |
| Buitinės patalpos |
VII SKYRIUS
AVININKYSTĖS ŪKIO TERITORIJOS SUPLANAVIMO, STATINIŲ IŠDĖSTYMO IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIO REIKALAVIMAI
36. Avininkystės ūkio teritorija turi būti kompaktiška. Pastatus leidžiama jungti technologiniais koridoriais laikantis darbo saugos, sanitarijos ir priešgaisrinių reikalavimų. Pastatų tarpusavio padėtį nurodo technologinis procesas.
37. Avininkystės ūkio teritorija skirstoma į tris zonas:
38. Avininkystės ūkio žemės sklypas užstatomas nuosekliai pradedant nuo pagrindinio įvažiavimo. Jei yra galimybė, paliekama teritorija ūkiui plėsti. Statiniai sklype išdėstomi laikantis technologinio nuoseklumo. Jei leidžia vietos sąlygos, suaugusių avių avidės, kitų avidžių atžvilgiu, statomos žemiau pagal reljefą ir pavėjui vyraujančių vėjų atžvilgiu.
39. Atstumai tarp statinių turi būti ne mažesni, kaip nurodyta gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, jei dėl technologinių reikalavimų nėra būtina jų didinti.
40. Sujungtuose pastatuose pagalbinės paskirties patalpos turi būti atskirtos nuo pagrindinės gamybos patalpų ir turi turėti atskirą išėjimą į lauką. Projektuojamos įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.
41. Avių laikymo patalpų insoliacija turi būti vienoda. Ji pasiekiama parenkant pastatų orientaciją arba derinant su statybiniais (viršutinis apšvietimas) ir technologiniais sprendimais (atitinkamu patalpų išdėstymu).
42. Avininkystės ūkio teritorija turi būti suplanuota taip, kad išorės keliai būtų atskirti nuo vidaus kelių. Vidaus keliai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų atskirti pašarų ir mėšlo, srutų vežimo keliai.
43. Ūkio teritorijoje turi būti numatyti transporto važiavimo keliai ir manevravimo aikštelės su danga, atitinkančia transporto svorį ir eismo intensyvumą, turi būti įrengti laikantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ [4.13] nurodytų reikalavimų. Vidaus keliai ir bandotakiai turi būti ne siauresni kaip 3,0 m.
44. Diendaržiai su kieta danga, įrengiami prie avidžių išilginių sienų, turi būti apsaugoti nuo lietaus vandens, tekančio nuo stogų. Diendaržius leidžiama dengti. Dengtus diendaržius galima kreikti.
45. Įrengiant diendaržius prie tvartų esančiuose žaliuosiuose plotuose, jų dydis turi būti toks, kad avys jų neišklampotų, o jų tarša nekeltų grėsmės aplinkai.
46. Įrengus diendaržiuose ėdžias, pašarai į jas tiekiami neįvažiuojant į diendaržius. Virš ėdžių įrengiamos stoginės.
47. Vandens tiekimo sistemos ir pašarų sandėliai turi būti apsaugoti nuo užteršimo nuotekomis ir organinėmis atliekomis. Pašarų sandėliai ir laikymo patalpos taip pat turi atitikti 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 15 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 225/2012, reikalavimus. Inžineriniai statiniai: įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai, mėšlidės ir skystojo mėšlo (srutų) kauptuvai, siloso ir šienainio tranšėjos, nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai turi būti įrengti laikantis statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ [4.15] nurodytų reikalavimų.
48. Mėšlidę ir srutų kauptuvą ūkyje reikia statyti pavėjui (pagal vyraujančius vėjus) kitų pastatų atžvilgiu ir kuo įmanoma toliau nuo gyvenamojo namo besiribojančiame sklype užtikrinant, kad nemalonių kvapų koncentracija neviršytų nustatytų leidžiamų normų ir nedarytų neigiamo poveikio aplinkiniams gyventojams.
VIII SKYRIUS
VETERINARIJOS IR SANITARIJOS REIKALAVIMAI
49. Avininkystės ūkių sanitarinių apsaugos zonų ribos nustatomos vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo bei šių zonų režimo reikalavimus.
50. Atstumai tarp skirtingų paskirčių pastatų ir įvairių avių grupių avidžių avininkystės ūkiuose nustatomi remiantis technologiniais, priešgaisriniais ir veterinarijos reikalavimais.
51. Avininkystės ūkiuose pastatai, prie kurių reikia privažiuoti išorės transporto priemonėms (pašarų, kraiko sandėliai), projektuojami ūkinėje avininkystės ūkio dalyje prie sklypo ribos, kad išorės transporto priemonės mažiausiai įvažiuotų į ūkio vidaus teritoriją.
52. Į avininkystės ūkį atvykstančių transporto priemonių dezinfekavimo vietos projektuojamos prie visų įvažiavimo į avininkystės ūkio teritoriją vietų arba turi būti numatyta galimybė kilus ligų pavojui jas greitai įrengti. Personalo avalynės dezinfekavimo vietos įrengiamos prie įėjimų į gamybinius pastatus.
53. Šalutiniai gyvūniniai produktai, susidarantys avininkystės ūkiuose, turi būti tvarkomi vadovaujantis šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
54. Avininkystės ūkio sanitariniai objektai išdėstomi tokia tvarka:
54.1. buitinių patalpų blokas ir transporto priemonių plovimo dezinfekavimo įrenginiai (jei tokie numatomi) projektuojami įvažiavimo į avininkystės ūkį dalyje;
55. Reikalingi suprojektuoti avininkystės ūkio sanitariniai statiniai nurodomi projektavimo užduotyje.
57. Projektuojant avides turi būti laikomasi patalpų naudojimo principo „patalpa užimta – patalpa laisva“, kad pasibaigus technologiniam ciklui patalpą būtų galima išvalyti ir dezinfekuoti.
58. Būtina avių laikymo patalpų naudojimo pertraukos ir dezinfekavimo laikotarpio trukmė pasibaigus technologiniam ciklui:
59. Darbuotojai, prižiūrintys avis, priskiriami prie gamybos proceso grupės, kurioje darbuotojų darbo drabužiai ir kūnas užteršiami sveikatai nekenksmingomis medžiagomis.
IX SKYRIUS
PATALPŲ SUPLANAVIMO IR JŲ STATYBINIŲ SPRENDIMŲ REIKALAVIMAI. PATALPŲ TECHNOLOGINIŲ ELEMENTŲ PAGRINDINIAI MATMENYS
61. Avidžių techniniai parametrai turi atitikti technologinio proceso reikalavimus. Statybinės konstrukcijos ir pastato vidaus inžinerinė įranga turi užtikrinti šiomis Taisyklėmis nustatytos kokybės mikroklimatą. Avidžių sienos ir stogai (perdanga) turi būti įrengti taip, kad ant jų paviršių nesusidarytų kondensatas. Vandens garų kondensacija leidžiama tik ant langų vidinio paviršiaus.
62. Atsižvelgiant į pastato atitvarinių konstrukcijų šilumos perdavimo koeficientus ir avių laikymo būdą avidės gali būti:
62.1. šiltos. Pastatas apšiltintas, jo atitvarų šilumos perdavimo koeficiento reikšmės, W/(m2·K), kai patalpoje reikia palaikyti 8–16 oC temperatūrą, pateiktos 6 lentelėje. Savitieji šilumos nuostoliai per grindis ir pamatus (skaičiavimams imant grindų perimetrą) pateikti 7 lentelėje.
6 lentelė. Šilto pastato atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) reikšmės, kai patalpoje reikia palaikyti 8–16 oC temperatūrą
| Pastato atitvaros |
Šilumos perdavimo koeficientas, W/(m2·K) |
| Stogas (perdanga) (Ust) |
0,3÷0,5 |
| Sienos (Us) |
0,4÷0,75 |
| Langai (UL) |
3,0 (dviejų stiklų) 5,7 (vieno stiklo) |
| Durys (Ud) |
2,5 |
7 lentelė. Savitieji šilumos nuostoliai per grindis ir pamatus
| Grindys ir pamatai |
Savitieji šilumos nuostoliai, W/(m·K) |
| Kai grindys ir pamatai neapšiltinti |
1,5 |
| Kai grindys ir pamatai apšiltinti |
0,9 |
62.2. pusšiltės. Pastato stogas (perdanga) apšiltintas, o sienos neapšiltintos. Stogo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas Ust<1,0 W/(m2·K), o sienų Us>3,0 W/(m2·K). Apšiltintas stogas sumažina šilumos nuostolius ir galimybę vandens garams kondensuotis ant jo vidinio paviršiaus. Teigiama temperatūra tokiame pastate galima tik esant palankioms klimato ir eksploatacinėms sąlygoms.
63. Avidžių vidaus aukštis nuo numatomo projekte sukaupti kraikinio mėšlo paviršiaus iki stogo (denginio) konstrukcijos žemiausio taško patalpoje, sekliose avidėse turi būti ne mažiau kaip 3,0 m, giliose avidėse– ne mažiau kaip 3,5 m. Mažesnio aukščio patalpų naudojimas avims laikyti turi būti pagrįstas. Geriausias avidžių patalpų aukštis – 4,0 m. Mobilios technologinių procesų mechanizavimo priemonės (toliau– mobiliosios priemonės) visais atvejais turi laisvai pravažiuoti ir atlikti krovos darbus.
64. Avių priežiūros takuose nuo grindų iki pakabinamųjų technologinių įrenginių žemiausio taško turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.
65. Avidėse nuo grindų iki palangės turi būti ne mažiau kaip 1,2 m. Laikant avis grupiniuose garduose gilių avidžių langai, prie kurių gali prieiti avys, turi būti 1,2 m aukščiau už suprojektuotą mėšlo lygį arba turi būti apsaugoti grotelėmis. Ne mažiau kaip 50 proc. langų turi būti atidaromi.
66. Mėšlo šalinimo, avių vaikščiojimo ir mobiliųjų priemonių judėjimo takų grindų mechaninis atsparumas turi būti ne mažesnis kaip 25 MPa. Grindų storis turi būti apskaičiuotas apkrovai pagal technologiniame procese naudojamą techniką, bet ne mažiau kaip 4000 kg į ašį. Šėrimo loviai turi būti atsparūs rūgščių poveikiui.
67. Avių laikymo patalpose grindys turi būti lygios, neslidžios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekavimo skysčiams.
68. Avių laikymo patalpose medinės ir kitų medžiagų konstrukcijos iki 1,0 m aukščio turi būti glotnios, kad netraumuotų avių ir nepeštų vilnų. Gardų aptvarai, kuriais nukreipiamos avys jų išvarymo vartų kryptimi, turi būti be staigių susiaurėjimų, posūkių, kliūčių, jų paviršius turi būti glotnus.
70. Suaugusias avis ir prieauglį galima laikyti grupiniuose garduose ant grotelinių grindų. Grindų grotelių paviršius turi būti plokščias ir lygus, be aštrių kraštų. Grotelių strypai turi būti ne mažesnio kaip 40–60 mm pločio, tarpai tarp grotelių strypų – ne mažesni kaip 15–20 mm. Grotelių skersinis profilis turi būti trapecinis su 7–10 proc. šonų nuolydžiu. Dažniausiai grotelės būna metalinės arba gelžbetoninės, metalinės grotelės padengiamos minkšta specialia danga.
71. Apskaičiuojant groteles būtina laikytis tokių tolygių vertikalių apkrovų nuo avių į grotelių grindis:
72. Palangės patalpų viduje turi būti su nuolydžiu į patalpos vidų, kad ant jų nesikauptų nešvarumų.
73. Avidės vidaus sienų paviršiai turi būti šviesių spalvų, lygūs, atsparūs drėgmei ir dezinfekavimo priemonėms, lengvai plaunami, nepažeidžiami valant.
74. Vartai ir durys turi atsidaryti avių varymo ir evakuacijos kryptimi. Avių varymo takai turi būti natūraliai apšviesti ir nukreipti į šviesą avių varymo kryptimi.
75. Avidėse turi būti numatyti dveji, esantys skirtingose pusėse, avių evakuacijos vartai. Avidėse iki 100 avių leidžiami vieni vartai, vedantys į evakuacinį išėjimą.
76. Avių, išeinančių iš pagrindinės paskirties patalpų per vartų, durų ir kitų praėjimų 1 m plotį, evakuacinės normos pateiktos 8 lentelėje.
8 lentelė. Avių, išeinančių iš pagrindinės paskirties patalpų per vartų, durų ir kitų praėjimų 1 m plotį, evakuacinės normos
|
Avių grupė |
Pastato atsparumo ugniai laipsnis |
||
| I |
II |
III |
|
| Avinai Ėriavedės Pakaitinis prieauglis Penimasis prieauglis |
100 160 200 200 |
70 100 200 200 |
40 60 90 120 |
77. Evakuacinių durų ir takų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Vartai, durys ir varteliai turi būti atveriamojo tipo, lengvai atsidaryti, neturi būti slenksčių.
78. Vartai į avides turi būti 0,6 m platesni už naudojamą pakrautą transporto priemonę ir 0,2 m aukštesni.
79. Prieangiai, per kuriuos važiuoja mobiliosios priemonės, turi būti platesni už vartus 1,0 m (po 0,5 m iš kiekvienos angos pusės) ir gilesni 0,5 m (t. y. prieangis 0,5 m ilgesnis už atidarytos varčios plotį).
80. Gamybinių patalpų prieangių, per kuriuos vaikšto žmonės, plotis turi būti 0,5 m didesnis už durų angos plotį (po 0,25 m iš kiekvienos angos pusės), o gylis – ne mažesnis kaip 0,2 m už durų ar vartų varstomosios dalies plotį, bet ne mažesnis kaip 1,2 m, o neįgaliesiems – 1,8 m.
81. Avidės, atsižvelgiant į naudojamą technologiją, viduje skirstomos į gardus, skirtus visoms vienos technologinės grupės avims ar jų daliai laikyti. Gardai gali būti stacionarūs arba, laikant avis giliose avidėse, suplanuoti pagal turimos avių bandos poreikius. Gardai išdėstomi tiek išilgai, tiek skersai pastato, sujungiant juos bendrais priežiūros ir evakuaciniais takais. Esant laisvam gardų suplanavimui turi būti numatyti įėjimo į gardus varteliai avims pašerti ir apžiūrėti.
82. Avidėse su stacionariai įrengtais gardais tarp gardų turi būti palikti ne siauresni kaip 100 cm pločio takai gardo apžiūrai, o takai transporto priemonėms pravažiuoti – pagal jų matmenis.
83. Įeiti į stacionarius gardus daromi varteliai ne siauresni kaip (tarp stulpelių centrų):
84. Gardų ir diendaržių aptvarai turi būti kuo vienodesnių matmenų, lengvai ardomi ir perstatomi, daugkartinio naudojimo. Aptvarų aukštis ėriukams 0,7–0,9 m, kitoms avių grupėms – 0,9–1,2 m. Aptvarai gaminami iš medinių ar metalinių vertikalių arba horizontalių strypų konstrukcijų arba metalinio tinklo. Aptvarų su horizontaliais elementais tarpai iki 0,4 m aukščio turi būti ne didesni kaip 0,08 m, aukščiau, į viršų platėjantys, – ne daugiau kaip 0,12–0,15 m. Vertikalūs aptvarų strypai neturi būti plonesni kaip 0,005 m. Ėriukų papildomo šėrimo gardo dalies aptvarai arba jų dalis turi būti su 0,18–0,22 m pločio vertikaliais tarpais, kad ėriukas pralįstų, o ėriavedė negalėtų pasiekti ėriukų pašaro.
X SKYRIUS
PLOTŲ NORMOS
85. Įvairių amžiaus grupių avims, laikomoms giliose avidėse, skiriamos grupinių gardų ploto normos, neskaičiuojant priežiūros takų, šėryklų ir aikštelių ploto, pateikiamos 9 lentelėje.
9 lentelė. Avims skiriamos grupinių gardų ploto normos giliose avidėse
|
Avių grupė |
Mažiausias grupinio gardo plotas skirtingo amžiaus aviai, m2 |
|
| iki 50 kg, suaugusių avių svorio, veislių avims |
daugiau kaip 50 kg, suaugusių avių svorio, veislių avims |
|
| Avinai reproduktoriai |
2,0 |
3,0 |
| Suaugusios ėriavedės |
1,0 |
1,2 |
| Ėriavedės su ėriukais iki 6 savaičių amžiaus |
1,8 |
2,0 |
| Papildomai šeriami ėriukai |
0,2 |
0,2 |
| Ėriukai iki 3–4 mėn. amžiaus |
0,5 |
0,6 |
| Ėriukai ir avytės nuo 3–4 iki 12 mėn. amžiaus |
0,8 |
0,9 |
| Veisliniai avinukai |
1,3 |
1,5 |
| Pakaitinės avytės |
0,8 |
0,9 |
| Kastruoti avinukai, suaugusios avys |
0,7 |
0,8 |
86. Veislinėms avims ploto norma garde didinama 20 proc. Laikant avis ant grotelinių grindų ploto norma garde mažinama 10 proc.
88. Ekologinės gamybos ūkiuose grupiniame garde suaugusiai aviai turi būti skiriama ne mažiau kaip 1,5 m2, ėriukui – 0,35 m2 gardo ploto.
89. Vieniniuose garduose ploto norma vienai aviai turi būti ne mažesnė kaip:
90. Statytojo nuožiūra vienai aviai skirtą plotą galima didinti, tai nurodant projektavimo užduotyje.
91. Diendaržiuose vienai aviai skiriamas plotas turi būti:
XI SKYRIUS
ŠĖRYKLŲ IR GIRDYKLŲ MATMENYS
92. Šėryklų matmenys pateikti 10 lentelėje.
10 lentelė. Šėryklų matmenys
|
Avių grupė |
Šėrimo vietos plotis aviai, m |
Šėryklos priekinio borto aukštis, m |
Šėryklos gylis, m |
|
| kai šėrimas normuotas |
kai šėrimas nenormuotas |
|||
| Avinai reproduktoriai |
0,5 |
0,18 |
0,4 |
0,3 |
| Suaugusios ėriavedės |
0,4 |
0,14 |
0,4 |
0,3 |
| Ėriavedės su ėriukais iki 6 savaičių amžiaus |
0,6 |
0,22 |
0,4 |
0,3 |
| Papildomai šeriami ėriukai |
0,2 |
0,1 |
0,2 |
0,15 |
| Ėriukai iki 3 mėn. amžiaus |
0,2 |
0,07 |
0,3 |
0,2 |
| Ėriukai ir avytės nuo 3 iki 12 mėn. amžiaus |
0,3 |
0,11 |
0,4 |
0,3 |
| Veisliniai avinukai |
0,3 |
0,11 |
0,4 |
0,3 |
| Pakaitinės avytės |
0,3 |
0,11 |
0,4 |
0,3 |
| Suaugę kastratai |
0,3 |
0,11 |
0,4 |
0,3 |
93.Suaugusių avių šėryklų plotis 0,4 m, ėriukų ir prieauglio – 0,3 m. Sudvejintų šėryklų plotis dvigubinamas, tačiau jis neturi būti didesnis kaip 0,6 m.
94. Šeriant normuotai visos avys turi turėti galimybę prie pašarų prieiti vienu metu. Šeriant nenormuotai viena ėdimo vieta skiriama 2–3 avims.
95. Ėriukai jau nuo 10–12 dienų amžiaus turi būti pratinami prie suaugusių avių pašarų, todėl turi būti numatyta galimybė jiems tuos pašarus pasiekti.
96. Avys girdomos iš grupinių – lovinių arba individualių – dubeninių girdyklų. Jei yra laisvas priėjimas prie girdyklos, viena girdymo vieta skiriama 50 avių. Jei priėjimas prie girdyklos ribojamas, viena girdymo vieta skiriama 10–20 avių. Lovinės girdyklos gylis – 0,2 m.
97. Įvairaus amžiaus avių girdyklų įrengimo aukštis nurodytas 11 lentelėje.
11 lentelė. Įvairių tipų girdyklų įrengimo aukštis
| Girdyklos tipas |
Girdyklos priekinės briaunos aukštis, m |
| Lovinė girdykla suaugusioms avims |
0,45 |
| Lovinė girdykla ėriukams |
0,35 |
| Dubeninė girdykla suaugusioms avims |
0,7 |
| Dubeninė girdykla 40 kg svorio ėriukams |
0,55 |
| Dubeninė girdykla 15 kg svorio ėriukams |
0,35 |
98. Šėryklos ir girdyklos turi būti gaminamos iš avims nekenksmingų medžiagų, atsparios drėgmei ir dezinfekavimo medžiagoms, lengvai valomos.
XII SKYRIUS
PAŠARŲ IR KRAIKO REIKMĖ IR SAUGOJIMO ATSARGOS
100. Vidutinė metinė arba auginimo laikotarpio pašarų reikmė vienai skirtingo amžiaus aviai pateikiama 12 lentelėje.
12 lentelė. Vidutinė metinė arba auginimo laikotarpio pašarų reikmė vienai skirtingo amžiaus aviai, tonomis
|
Vienai aviai |
Šieno |
Siloso |
|
Pašarinių šakniavaisių |
Koncentratų |
Žolės |
| Ėriavedei |
0,3 |
0,5 |
|
0,15 |
0,12 |
1,2 |
| Avinui reproduktoriui |
0,57 |
0,5 |
|
0,035 |
0,16 |
1,4 |
| Ėriukui iki nujunkymo |
0,025 |
0,04 |
|
0,035 |
0,02 |
0 |
| Pakaitiniam prieaugliui |
0,065 |
0,12 |
|
0 |
0,01 |
0,45 |
| Penimam prieaugliui |
0,05 |
0,12 |
|
0 |
0,06 |
0,5 |
101. Avių šėrimo racionai ir metinės pašarų sukaupimo normos apskaičiuojamos kiekvienam konkrečiam avininkystės ūkiui, vadovaujantis šėrimo specialistų rekomendacijomis, tai nurodant projektavimo užduotyje. Siloso ir šakniavaisių naudojimas racione priklauso nuo avių bandos dydžio, gamybos specifinių reikalavimų ir ūkio vietos sąlygų.
102. Avininkystės ūkiai turi turėti statinius pašarų atsargoms ruošti ir laikyti:
103. Šienas ir pašariniai šiaudai turi būti sandėliuojami daržinėse arba stoginėse, įvairių rūšių silosas – tranšėjose, bokštuose ar plėvele nuo oro izoliuotose talpyklose arba rulonuose. Koncentruotieji pašarai – bokštiniuose aruoduose ir bearuodžiuose sandėliuose, šakniavaisiai – kaupuose arba sandėliuose.
104. Avių laikymo trukmė dienomis:
105. Apskaičiuojant pašarų sandėlių talpą reikia atsižvelgti į tai, kad sandėliuojant pašarus ir jais šeriant avis, natūralūs pašarų nuostoliai per metus procentais vidutiniškai būna:
106. Vidutinis pašarų tankis, kg/m3:
107. Pašarų sandėlių ir jų aplinkos danga turi būti kieta, apsaugota nuo užteršimo žemėmis ir organinėmis atliekomis. Turi būti įrengta paviršinio vandens nuvedimo nuo sandėlių sistema. Siloso tranšėjose grindų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,01 į siloso paėmimo pusę, kad prie pašarų nesikauptų paviršinės nuotekos.
109. Pradinis kraiko sluoksnis garde turi būti ne mažesnis kaip 0,15–0,2 m. Kraikinis mėšlas garde turi būti keičiamas po kiekvieno ėriavimosi, o grupiniuose garduose – po kiekvieno avių auginimo ciklo.
XIII SKYRIUS
VANDENS REIKMĖS NORMOS. VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI
112. Vidutinė paros vandens reikmė aviai pateikiama 13 lentelėje.
13 lentelė. Vidutinė paros vandens reikmė aviai
| Avių grupė |
Vandens reikmė aviai, litrais |
| Ėriavedės: |
|
| - nujunkytos |
5,0 |
| - ėringos |
5,0–6,0 |
| - žindamos |
6,0–8,0 |
| Ėriukai iki nujunkymo |
2,0 |
| Prieauglis ir penimos avys |
5,0 |
| Avinai |
7,0 |
113. Avis išgeria vandens tris kartus daugiau, negu gauna paros racione sausųjų medžiagų. Melžiamos avys laktacijos pradžioje išgeria 50 proc., o jos pabaigoje – 25 proc. daugiau negu nemelžiama ir neėringa avis. Šeriamos sausaisiais pašarais avys išgeria vandens 20 proc. daugiau, granuliuotaisiais – 30 proc. daugiau.
114. Avims girdyti tiekiamo vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 10–15 oC. Suaugusioms 10–12 oC, ėriukams 15–20 oC.
116. Pusšiltėse avidėse vandentiekis ir girdyklos turi būti apsaugotos nuo užšalimo. Šiuo atveju:
116.3. numatomas vandentiekio sujungimas žiedu ir priverstinė vandens cirkuliacija (prireikus ir pašildymas);
118. Laikant melžiamas avis būtina numatyti vandens kiekį, reikalingą avių melžimo ir pieno tvarkymo įrangai plauti bei patalpoms valyti. Vandens kiekis technologiniams poreikiams apskaičiuojamas pagal naudojamų įrenginių charakteristikas bei atskirų procesų vandens sunaudojimo normas, l/m2:
119. Gamyboje naudojamo karšto vandens temperatūra,oC, turi būti:
XIV SKYRIUS
MĖŠLO IŠEIGOS NORMOS IR NUOTEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
121. Laikant avis ant grotelinių grindų sukaupiamo mėšlo kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis vidutinėmis paros avies mėšlo ir srutų išeigos normomis, pateikiamomis 14 lentelėje.
14 lentelė. Vidutinės paros avies mėšlo ir srutų išeigos normos
|
Avių grupė |
Paros išeiga |
|
| šlapimo, l |
mėšlo, kg |
|
| Suaugusios avys |
1,0 |
2,5 |
| Prieauglis iki 12 mėn. |
0,5 |
1,5 |
| Ėriukai iki 3,5 mėn. |
0,3 |
1,0 |
122. Laikant avis giliose avidėse kraikinio mėšlo sukaupiamas kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis normomis, pateikiamomis 15 lentelėje.
15 lentelė. Kraikinio mėšlo sukaupimas laikant avis giliose avidėse
|
Avių grupė |
Gaunama mėšlo su kraiku iš avies per parą, kg |
Sukaupiama kraikinio mėšlo iš avies per mėnesį, m3 |
| Ėriukai iki 3,5 mėn. |
1,5 |
0,050 |
| Prieauglis iki 12 mėn. |
2,5 |
0,083 |
| Ėriavedės, avinai ir prieauglis, daugiau kaip 12 mėn. |
2,8 |
0,093 |
| Avinai reproduktoriai |
4,0 |
0,133 |
123. Šalinant iš gilių avidžių kraikinį mėšlą du kartus per metus, laikoma, kad jo sukaupimo storiausias sluoksnis avidėje yra 0,4 m.
124. Kraikinis mėšlas iš gardo šalinamas pasibaigus avių laikymo tvartiniam laikotarpiui arba pasibaigus avių laikymo technologiniam ciklui: garduose keičiant avių fiziologinę grupę. Iš diendaržių mėšlas šalinamas pagal reikmę.
125. Laikant avis ant grotelinių grindų kanalų gylis turi būti toks, kad esant didžiausiam mėšlo sukaupimui kanaluose, nuo mėšlo paviršiaus iki grindų paviršiaus būtų ne mažiau kaip 0,35 m. Srutos iš avidžių šalinamos garduose keičiant avių fiziologines grupes. Srutos šalinamos į srutų kauptuvą.
126. Avių laikymo patalpose nuotakynas nenumatomas. Pagalbinių patalpų valymo ir įrenginių plovimo nuotekos, jei jos nevalomos, turi būti kaupiamos ir naudojamos laukams tręšti.
127. Projektuojant vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo sistemas būtina vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, ir Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, reikalavimais.
XV SKYRIUS
AVIDŽIŲ VIDAUS ORO PARAMETRAI. GAMYBINIŲ PATALPŲ ŠILDYMO IR VĖDINIMO REIKALAVIMAI
128. Avidžių vidaus oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinis drėgnis šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku pateikiamas 16 lentelėje.
16 lentelė. Avidžių vidaus oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinis drėgnis šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku.
|
Patalpos pavadinimas |
Oro temperatūra, oC |
Oro judėjimo greitis, m/s |
Didžiausias santykinis oro drėgnis, proc. |
| Nujunkytų, ėringų ėriavedžių, prieauglio ir avinų laikymo patalpa |
5–8 |
0,3 |
75–80 |
| Ėriavimosi ir ėriavedžių su ėriukais iki 20 dienų laikymo patalpa |
12–15 |
0,2 |
75 |
| Ėriavedžių su ėriukais nuo 20 dienų laikymo patalpa |
8–12 |
0,2 |
75 |
| Nukirptų avių laikymo patalpa |
8–12 |
0,2 |
75 |
| Pakaitinis prieauglis |
5–12 |
0,3 |
75–80 |
| Penimasis prieauglis |
8–12 |
0,3 |
75–80 |
| Nujunkytų ėriukų patalpa: |
|||
| - iki 45 dienų amžiaus |
12–16 |
0,2 |
75 |
| - vyresnių kaip 45 dienų amžiaus |
6–12 |
0,2 |
75 |
| Spermos paėmimo ir ėriavedžių sėklinimo patalpa |
16–18 |
0,2 |
70 |
| Avių melžimo patalpa |
5 (ne darbo metu) 18 (darbo metu) |
0,2 |
70 |
| Pieno šaldymo patalpa |
10 (ne darbo metu) 16 (darbo metu) |
0,2 |
70 |
| Įrenginių patalpa |
10 |
- |
- |
| Avių kirpimo patalpa |
16 |
0,2 |
70 |
129. Normuojamieji patalpos oro parametrai turi būti išlaikomi avių buvimo vietoje, t. y. iki 0,75 m aukščio erdvėje nuo grindų.
131. Šiltuoju metų laiku, esant aplinkos oro temperatūrai didesnei kaip 20 oC, oro judėjimo greitis patalpoje leidžiamas didesnis: ėriukų (priklausomai nuo amžiaus) – 0,3–0,5 m/s; prieauglio ir suaugusių avių – 0,5–0,8 m/s.
132. Pagalbinių patalpų (pašarų sandėlių, inventoriaus laikymo patalpų ir kt.) vidaus oro parametrai nenormuojami.
133. Leidžiama didžiausia kenksmingųjų dujų koncentracija avidėse nurodyta 17 lentelėje.
17 lentelė. Leidžiama didžiausia kenksmingųjų dujų koncentracija avidėse
| Dujos |
Didžiausia leistina koncentracija, ppm |
| Anglies dioksidas (CO2) |
3000 |
| Amoniakas (NH3) |
20 (ėriukų patalpose 13) |
| Sieros vandenilis (H2S) |
5 |
ppm = cm3/m3
134. Didžiausia kenksmingų dujų koncentracija neturi būti viršijama avių buvimo vietoje, t. y. iki 0,75 m aukščio erdvėje nuo grindų.
135. Vienos avies išskiriamas į aplinką anglies dvideginio, dujų, šilumos ir vandens garų kiekis esant 10 oC aplinkos temperatūrai ir 70 proc. santykiniam drėgniui nurodytas 18 lentelėje.
18 lentelė. Vienos avies išskiriamas į aplinką dujų, šilumos ir vandens garų kiekis esant 10 oC aplinkos temperatūrai ir 70 proc. santykiniam drėgniui.
|
Avių grupė |
Gyvasis svoris, kg |
Šilumos srautas, W |
Anglies dvideginis, (CO2) l/h |
Vandens garai, g/h |
|
|
bendrosios šilumos |
laisvosios šilumos |
||||
| Nujunkytos ėriavedės |
40 |
145 |
105 |
19 |
59 |
| 50 |
169 |
121 |
22 |
69 |
|
| 60 |
192 |
138 |
25 |
77 |
|
| Ėringos ėriavedės |
40 |
172 |
124 |
22 |
69 |
| 50 |
197 |
142 |
25 |
79 |
|
| 60 |
215 |
155 |
28 |
87 |
|
| Žindamos ėriavedės |
40 |
181 |
130 |
23 |
74 |
| 50 |
215 |
155 |
28 |
87 |
|
| 60 |
240 |
172 |
31 |
97 |
|
| Ėriukai ir prieauglis |
5 |
47 |
34 |
6 |
18 |
| 10 |
70 |
50 |
9 |
28 |
|
| 20 |
112 |
80 |
14 |
45 |
|
| 30 |
142 |
102 |
18 |
57 |
|
| Avinai |
50 |
197 |
142 |
25 |
79 |
| 80 |
258 |
186 |
33 |
104 |
|
| 100 |
288 |
207 |
37 |
116 |
|
136. Esant patalpos aplinkos temperatūrai 10 oC ir 70 proc. santykiniam drėgniui, laisvoji šiluma sudaro 72 proc. bendrosios šilumos. Esant didesniam kaip 70 proc. patalpos aplinkos drėgniui, 18 lentelėje nurodyti bendrosios ir laisvosios šilumos, anglies dvideginio ir vandens garų kiekiai didinami 3 proc.
137. Esant kitai avių gyvajai masei, bendrosios ir laisvosios šilumos, anglies dvideginio ir vandens garų kiekiai nustatomi interpoliacijos būdu.
138. Esant kitai patalpos aplinkos temperatūrai, šilumos ir vandens garų kiekiai apskaičiuojami įvedus 19 lentelėje nurodytus koeficientus.
19 lentelė. Šilumos ir vandens garų kiekių apskaičiavimo, esant kitai patalpos aplinkos temperatūrai, koeficientai
| Patalpos oro temperatūra, oC |
Šilumos ir vandens garų kiekį patikslinantis koeficientas |
||
| bendrosios šilumos |
laisvosios šilumos |
vandens garų |
|
| 0 |
1,12 |
1,25 |
0,80 |
| 5 |
1,05 |
1,08 |
0,96 |
| 10 |
1,00 |
1,00 |
1,00 |
| 15 |
0,94 |
0,80 |
1,20 |
| 20 |
0,88 |
0,60 |
1,50 |
| 25 |
0,84 |
0,40 |
2,00 |
139. Avidėse turi būti numatyta natūrali arba mechaninė ventiliacija, kuria būtų tolygiai vėdinama visa avių laikymo patalpa, palaikoma reikiama patalpos temperatūra, drėgnis ir šalinamas kenksmingų dujų perteklius.
140. Oras avių laikymo patalpai vėdinti turi būti įleidžiamas tolygiai per visą patalpos ilgį, jos sienų viršutinėje dalyje. Oras šalinamas per patalpos kraige įrengtus tarpus arba šachtas. Visos oro įleidimo ir šalinimo iš patalpos angos turi būti reguliuojamos ir apsaugotos tinkleliais.
141. Laikant avis ant grotelinių grindų ir kaupiant po jomis mėšlą, būtina numatyti oro ištraukimą iš po grindų, kuris sudarytų iki 70 proc. bendrojo patalpos vėdinamo oro kiekio.
142. Mažiausi oro kiekiai avių laikymo patalpai vėdinti pateikiami 20 lentelėje.
20 lentelė. Mažiausi avių laikymo patalpos vėdinamo oro kiekiai
|
Patalpa |
Vėdinimo intensyvumas, m3/h∙aviai |
||
|
žiemą |
pereinamuoju laikotarpiu |
vasarą |
|
| Suaugusių avių |
15 |
25 |
45 |
| Ėriavimosi |
15 |
30 |
50 |
| Ėriukų |
10 |
20 |
30 |
143. Geriausiai vėdinamos patalpos, kai 1 kg avies gyvojo svorio žiemą patiekiama 0,5, o vasarą – 1,5 m3/h oro.
144. Anglies dvideginis – natūralios, bespalvės, bekvapės, nedegios, sunkesnės už orą šiltnamio efektą sukeliančios dujos (CO2; 1 m3 dujų = 1,98 kg). Jos yra medžiagų apykaitos produktas. Didžiausias jų kiekis patalpose susidaro kvėpuojant avims, taip pat naudojant dujinius, dyzelinius ar kitokius anglies dvideginį į aplinką išskiriančius šildytuvus. Truputį anglies dvideginio išsiskiria pūvant pašarams, kaistant kraikiniam mėšlui giliosiose avidėse. Anglies dvideginio koncentracija patalpose mažinama intensyvinant vėdinimą.
145. Amoniakas – bespalvės, aštraus kvapo, lengvesnės už orą, gerai tirpstančios vandenyje, aplinką rūgštinančios dujos (NH3; 1 m3 dujų = 0,77 kg). Avidėje intensyviausiai garuoja iš mėšlo. Amoniako koncentracija patalpose mažinama intensyvinant vėdinimą.
146. Amoniako išmetamas kiekis ir azoto nuostoliai iš mėšlo ir srutų mažinami taikant kompleksines priemones dujų išmetamam kiekiui mažinti iš tvarto, mėšlo ir srutų šalinimo sistemos, mėšlidės ir tręšiant laukus:
146.1. mažinant amoniako koncentraciją avidėse ir išmetamą amoniako kiekį turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- subalansuoti racionus, kad pašaruose būtų mažiau baltymų;
- mažinti mėšlo ir srutų pH. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 50 proc.;
- į mėšlą įmaišyti cheminių ir biologinių preparatų, probiotikų. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 30 proc.;
- įrengti srutų nubėgimo groteles, lovelius neleidžiant šlapimui kauptis ant takų ir kitose grindų nelygiose vietose;
- gausiau naudoti kraiką šlapimui sugerti;
- mažinti mėšlu ir srutomis užterštą plotą tvartuose. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 20 proc.;
- gerinti betono savybes priedais, mažinančiais betono higroskopiškumą;
- optimizuoti tvarto vėdinimo intensyvumą pagal oro temperatūrą, santykinį drėgnį ir amoniako koncentraciją. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 20 proc.;
- mažinti vėdinimo intensyvumą tvarte, jeigu lauke šilta arba tvarte oro santykinis drėgnis atitinka reikalavimus;
- tvartuose reguliuoti oro srautus taip, kad kuo mažiau švarus aplinkos oras apiplautų šviežio mėšlo paviršių ir nesusidarytų didelis dujų koncentracijos gradientas virš mėšlo sluoksnio;
- mažinti oro temperatūrą tvarte, jeigu ji ne žemesnė už minimalią rekomenduotiną (6 oC). Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 20 proc.;
- mažinti mėšlo paviršiaus drėgnumą;
- intensyvinti mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos formavimąsi natūraliomis sąlygomis bei naudojant dirbtines priemones: šiaudus, šiaudų granules, durpes ir kt. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.;
146.2. mažinant amoniako išmetamą kiekį iš tirštojo mėšlo mėšlidės turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- uždengti mėšlidę, mėšlo rietuvę (kietosiomis, lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų, pjuvenų sluoksniu ar kt. danga). Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 60 proc.;
- mažinti mėšlo paviršiaus plotą (pvz., mėšlidę statant aukštomis sienomis);
- palaikyti didelį sausųjų medžiagų kiekį mėšle;
- mėšlo rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;
- srutų kauptuvuose taikyti pasirinktinai: kietąsias sandarias stogo dangas, lanksčiąsias dangas (tentus), vientisas plūdriąsias dangas (plastiko lakštų ar granulių, lengvų birių medžiagų, oro pripučiamas, šiaudų), biologinius filtrus, skaidyti srutas aerobiniu (aeravimas) arba anaerobiniu būdu biodujų įrenginyje ir (ar) naudoti kitas aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones (metodus), nurodytas Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse, paskelbtame Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Bendroji_zemes_ukio_politika/GZUP%20Kodeksas%20taisytas%20po%20AplinkosM-%20birzelis.pdf, kitas moksliškai pagrįstas priemones.
146.3. mažinant amoniako išmetamą kiekį, mėšlu ir srutomis tręšiant dirvą turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- kuo greičiau įterpti ant dirvos paviršiaus paskleistą mėšlą ir srutas;
- mėšlą ir srutas skleisti, kai drėgnas oras, mažas vėjo greitis ir ne karšta.
148. Azoto suboksidas – natūralios šiltnamio efektą sukeliančios dujos (N2O; 1m3 dujų = 2,00 kg) išsiskiria iš mėšlo aerobinėje aplinkoje.
149. Išmetamo azoto suboksido kiekio mažinimas:
149.1. vidutinis išmetamo azoto suboksido kiekis iš avių mėšlo lygus 0,116 kg vienai aviai per metus.
150. Sieros vandenilis – labai nuodingos, bespalvės, nemalonaus kvapo, sunkesnės už orą dujos (H2S; 1 m3 dujų = 1,54 kg), kurios išsiskiria pūvant išmatų, pašarų baltymams:
151. Metanas – natūralios, bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą, šiltnamio efektą sukeliančios dujos (CH4; 1 m3 dujų = 0,72 kg), kurios gaminasi anaerobinėje šiltoje aplinkoje – gyvulio virškinamajame trakte ir mėšle:
151.1. mažinant iš mėšlo išmetamo metano kiekį, turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- vengti anaerobinio mėšlo laikymo;
- didinti kraiko naudojimą ir mažinti mėšlo drėgnumą;
151.2. mažinant iš avių virškinamojo trakto išmetamo metano kiekį, turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- optimizuoti gyvulių mitybos racionus, pridedant virškinamumą aktyvinančių medžiagų;
- avis grupuoti į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šerti skirtingais racionais;
- gerinti avių laikymo sąlygas ir taip didinti jų produktyvumą (mažėja išmetamo metano kiekis produkcijos vienetui pagaminti). Avių laikymo sąlygos gerinamos optimizuojant mikroklimatą tvarte, technologinius procesus (šėrimo, vandens tiekimo) ir jų valdymą, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką.
152. Vidutiniškai viena avis per metus išskiria metano, kg:
153. Avys išskiria į aplinką nemalonius kvapus. Kvapų emisija matuojama europiniais kvapų vienetais, kurie išreiškiami kiekiu, išskiriamu vienos avies per sekundę – OUE/s. Kvapų koncentracija aplinkoje matuojama europiniais kvapų vienetais 1 m3 aplinkos oro – (OUE) 1 m3. 1 OUE – tai toks kvapas, kurį sudaro 123 μg n-butanolio, išgarinto į 1 m3 kvapams neutraliųjų dujų ir kurį pradeda užuosti žmogus. Kvapų emisija avidėse apskaičiuojama laikant, kad avis vidutiniškai išskiria 1,31 OUE/s kvapų;
153.1. mažinant išmetamų kvapų kiekį turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:
- neleisti skysčiams kauptis grindų paviršiuje;
- gausiai kreikti sausais šiaudais;
- mažinti mėšlo pH;
- į mėšlą įmaišyti cheminių ir biologinių preparatų, organinės anglies;
- mažinti tvartų dulkėtumą;
- mažinti oro temperatūrą tvarte;
- mėšlą uždengti šiaudais, durpėmis, keramzitu, plėvele ar kita danga.
154. Leidžiamas didžiausias dulkių kiekis avidės ore, mg/m3:
155. Leidžiamas didžiausias patalpos oro bakterinis užterštumas tūkst./m3:
XVI SKYRIUS
NATŪRALAUS IR DIRBTINIO APŠVIETIMO NORMOS
157. Avininkystės ūkio patalpų natūrali apšvieta, patalpų langų ir grindų plotų santykis ir dirbtinė apšvieta nurodyta 21 lentelėje.
21 lentelė. Avininkystės ūkio patalpų natūrali apšvieta, patalpų langų ir grindų plotų santykis ir dirbtinė apšvieta.
|
Patalpos paskirtis |
Natūrali patalpų apšvieta, langų ir grindų plotų santykis |
Dirbtinis apšvietimas, lx |
||
| orientacinis režimas |
darbo režimas |
budėjimo režimas |
||
| Avių laikymo patalpos |
1 : 15–1 : 18 |
25 |
100 |
3–5 |
| Ėriavimosi ir ėriukų auginimo patalpa |
1 : 15 |
25 |
200 |
3–5 |
| Avių melžimo patalpa |
1 : 15 |
- |
200 |
- |
| Pieno laikymo patalpa |
1 : 20 |
- |
200 |
- |
| Pašarinė |
1 : 10 |
- |
50 |
- |
| Budinčiojo patalpa |
1 : 8 |
- |
100–200 |
- |
| Avių kirpimo patalpa |
1 : 10 |
- |
200 |
- |
| Avių sėklinimo patalpa |
1 : 10 |
- |
200 |
- |
158. Natūraliai patalpos apšviečiamos pro langus sienose. Avidėse be pastogių patalpas galima apšviesti pro skaidrias stogo dangas.
XVIi SKYRIUS
TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ PASTATYMO IR GAMYBINIŲ PROCESŲ MECHANIZAVIMO REIKALAVIMAI
160. Avidžių technologiniams procesams kompleksiškai mechanizuoti ir automatizuoti, t. y. pašarams dalyti, girdyti, reikiamam mikroklimatui palaikyti, melžti ir pienui atšaldyti, taip pat avidėms kreikti, mėšlui šalinti ir tvarkyti, patalpoms valyti ir dezinfekuoti turi būti naudojami ekonomiškai pagrįsti mašinų bei įrenginių komplektai.
161. Smulkinti stambieji pašarai ir jų mišiniai išduodami mobiliaisiais dalytuvais arba transporteriais.
162. Miltvežiais atvežti kombinuotieji pašarai pneumatiniu būdu arba transporteriais pakraunami į bokštinius arba kitokius aruodus.
164. Pieninėms avims melžti turi būti numatytos patalpos ir įrenginiai, taip pat patalpos ir įrenginiai pienui atšaldyti ir laikyti.
165. Avidės kreikiamos atvežant į pastatus kraiką mobiliomis transporto priemonėmis ir paskleidžiant bei išlyginant kraiko sluoksnį rankiniu būdu.
167. Kraikinis ir kitoks tirštasis mėšlas į tręšimo laukus vežamas ir paskleidžiamas mėšlo kratytuvais. Skystasis mėšlas ir srutos į tręšimo laukus vežami srutvežiais.
168. Avidėms valyti, plauti ir dezinfekuoti naudojamos mažosios mechanizacijos priemonės: mechaninės šluotos, aukšto slėgio plovimo siurbliai, patalpų dezinfekavimo degikliai, purkštuvai ir aerozolinio dezinfekavimo įrenginiai.
170. Avims pervežti turi būti naudojama speciali avių vežimo reikalavimus atitinkanti transporto priemonė.
XVIIi SKYRIUS
ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR ELEKTROTECHNIKOS ĮRENGINIŲ REIKALAVIMAI. ŽAIBOSAUGA
172. Avininkystės ūkio statinių ir jų patalpų aplinkos įvertinimas pagal elektros įrenginių įrengimo reikalavimus nustatomi projekto technologinėje dalyje.
173. Avininkystės ūkyje turi būti suprojektuota ir įrengta signalizacijos sistema, įspėjanti apie elektros tiekimo sutrikimus ar dirbtinio vėdinimo sistemos (kai tokia sistema yra naudojama) gedimus. Jei avių sveikata ir gerovė priklauso nuo dirbtinio ventiliavimo sistemos, turi būti įrengta atsarginė vėdinimo sistema.
174. Avidėse turi būti įrengta potencialų išlyginimo sistema, avys turi būti apsaugotos nuo prisilietimo prie įtampos.
XIx SKYRIUS
MĖŠLO ir srutų ŠALINIMO, TVARKYMO IR MĖŠLIDŽIŲ ĮRENGIMO
REIKALAVIMAI
176. Bekraikis avių mėšlas ir srutos iš avidžių su grotelinėmis grindimis šalinamas dviem būdais:
176.1. įrengus po grotomis kanaluose transporterius, šalinamas kasdien ir kaupiamas mėšlidėje ir (ar) srutų kauptuvuose;
177. Kraikinis mėšlas ir srutos iš avidžių šalinamas tik pasibaigus avių laikymo technologiniam ciklui: garduose keičiant avių fiziologinę grupę. Mėšlas išvežamas į mėšlidę arba tręšimo laukus. Jei mėšlas šalinamas dažniau, jis išvežamas į mėšlidę. Asmenys, transportuojantys mėšlą ir (ar) srutas, privalo naudoti tinkamą transportavimo techniką, imtis priemonių, kad transportavimo metu mėšlas ir (ar) srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir (ar) kitų nenumatomų tręšti plotų. Skystasis mėšlas ir (ar) srutos iki tręšiamojo lauko gali būti transportuojami sandariais vamzdynais. Kai transportuojant mėšlu ir (ar) srutomis užteršiamas kelias urbanizuotoje teritorijoje, asmuo, transportuojantis mėšlą ir (ar) srutas, privalo kuo skubiau išvalyti užterštą kelią (kietąjį mėšlą surinkti, srutas nuplauti).
178. Mėšlidžių įrengimo reikalavimai:
178.1. kraikinio mėšlo mėšlidė – antžeminė, aikštelės tipo mėšlidė su sienutėmis iš dviejų arba trijų pusių. Sienučių aukštis priklauso nuo mėšlo krovimo aukščio ir naudojamų krovai mechanizmų. Grindys turi būti betoninės su hidroizoliacija ir ne mažesniu kaip 0,005–0,01 nuolydžiu į mėšlo pakrovimo ir iškrovimo pusę. Sukrautas mėšlas uždengiamas kietąja, lanksčiąja, vandeniui nelaidžia danga, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų, pjuvenų sluoksniu, arba kt. danga;
178.2. bekraikio mėšlo mėšlidė – bekraikio natūralaus drėgnio avių mėšlo mėšlidė – antžeminė, dengta, stoginės tipo su sienutėmis iš šonų, pastato galai ir šonai atviri. Sienučių aukštis priklauso nuo mėšlo krovimo aukščio ir naudojamų krovai mechanizmų. Grindys turi būti betoninės su hidroizoliacija ir ne mažesniu kaip 0,005–0,01 nuolydžiu į mėšlo pakrovimo ir iškrovimo pusę. Stoginė turi būti gerai vėdinama, ypač mėšlo iškrovimo metu. Sukrautas mėšlas uždengiamas kietąja, lanksčiąja, vandeniui nelaidžia danga, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų, pjuvenų sluoksniu, arba kt. danga.
179. Nuotekos, susidarančios plaunant avides ir jų įrenginius kaupiamos rezervuaruose ir naudojamos laukams tręšti.
181. Garde suminto kraikinio mėšlo tankis 900 kg/m3, perkrauto – 650 kg/m3, susigulėjusio 2–3 mėnesius rietuvėje – 700–800 kg/m3.
182. Avių mėšlas, srutos ir gamybiniuose pastatuose susidarančios nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ [4.6].
XX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
183. Priimant naujus, šiose Taisyklėse neaptartus technologinius sprendimus, turi būti pagrįstas jų taikymas, sprendimai neturi prieštarauti teisės aktų reikalavimams.