Administracinė byla Nr. A-4837-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01129-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 7.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja F. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (III t., b. l. 84–91), prašydama: panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 14 d. sprendimą „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ (toliau – ir 2013 m. spalio 14 d. Sprendimas), parengtą pagal 2013 m. spalio 14 d. „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ (toliau – ir 2013 m. spalio 14 d. Pažyma) bei 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 11501 „Dėl teisės į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ (toliau – ir 2014 m. gegužės 9 d. Sprendimas), parengtą pagal 2014 m. gegužės 9 d. Nr. 11501 „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ (toliau – ir 2014 m. gegužės 9 d. Pažyma), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti F. Ž. paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. Pažyma ir 2014 m. gegužės 9 d. Pažyma bei priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos, kompensacijas apskaičiuojant pagal F. Ž. buto naudingą plotą.
2. Paaiškino, kad pareiškėja 2013 m. spalį kreipėsi į atsakovą, pateikdama paraišką dėl kompensacijos skyrimo už šildymą ir karštą vandenį. Atsakovas pagal 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymas priėmė 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendimus. Teigė, kad šie atsakovo sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, nes nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nėra aišku, kokios apimties teises ir pareigas jie nustato F. Ž.. Minėtuose dokumentuose patvirtinta pareiškėjos teisė į kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį jos butui, kurio plotas yra 46,08 kv. m, tačiau nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytas skirtos kompensacijos apskaičiavimo pagrindas, dydis, nepateiktas apskaičiavimas, taip pat nenurodytos per mažos kompensacijos neskyrimo priežastys, nenurodytas parengtų pažymų teisinis pagrindas. Nurodė, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo prievolės pačiame sprendime nurodyti skiriamos kompensacijos dydį bei jos apskaičiavimo pagrindimą. Manė, kad būtent Savivaldybė, o ne šilumos tiekėjas atsako už teisėtą ir pagrįstą kompensacijos apskaičiavimą. Savivaldybės taryba, deleguodama kompensacijos apskaičiavimo funkciją paslaugų teikėjams, veikė viršydama įgaliojimus. Nurodė, kad pagal kompensacijos skaičiavimo tvarką kompensacija turėjo būti apskaičiuojama pagal faktinį buto plotą, kuris yra 46,08 kv. m. O Savivaldybė skaičiavo kompensaciją pagal 77,98 kv. m sąlyginį plotą. Pareiškėjos atstovo nuomone, joks teisės aktas nenumato, kad kompensacija yra apskaičiuojama kitaip, negu vadovaujantis viešame registre įregistruotu pareiškėjos buto plotu, kuris yra 46,08 kv. m. Kadangi atsakovas pareiškėjai skyrė per mažą kompensaciją, jis įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjai skirtas kompensacijas pagal naudingojo ploto normatyvą ir išmokėti šilumos tiekėjui pareiškėjai priklausančios kompensacijos už šildymą nepriemoką.
3. Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 121–126).
4. Paaiškino, kad skundžiamais sprendimais pareiškėjai suteikta teisė į kompensaciją ir jie yra teisėti, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų. Pabrėžė, kad vykdant išimtinei savivaldybės kompetencijai priskirtą funkciją, yra tvirtinamas Aprašas, reglamentuojantis aiškią piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką. Atsakovo teigimu, Socialinės paramos skyrius pagal pareiškėjos 2013 m. spalio 2 d. paraišką-prašymą visus Aprašo 18 punkte nurodytus veiksmus atliko, pagal programoje „Parama“ formuojamas pažymų ir sprendimų formas parengė 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymas bei sprendimus ir visus duomenis kompensacijai apskaičiuoti perdavė UAB „Kaišiadorių šiluma“, kuri atliko kompensacijos paskaičiavimą ir pateikė pareiškėjai apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąskaitas su informacija apie atsiskaitomuoju laikotarpiu taikomos kompensacijos dydį. Pabrėžė, kad vadovaujantis Aprašo 19 punktu, kompensacijos dydį skaičiuojantys paslaugų teikėjai vadovaujasi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 11 straipsnyje nustatytais kompensuojamais dydžiais, taikant Paramos įstatymo 12 straipsnio nustatytus normatyvus. Pažymėjo, kad pareiškėja neginčija 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymose bei sprendimuose esančių duomenų, todėl pagrindo naikinti sprendimus, kurie pareiškėjos teisių nepažeidžia, nėra. Manė, jog pareiškėja, iš esmės nesutikdama su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu dėl neteisingo jos buto ploto įvertinimo, turi kreiptis į UAB „Kaišiadorių šiluma“, kurios, kaip paslaugos teikėjo, kompetencijai yra priskirtas šis klausimas. Atkreipė dėmesį, kad kompensacijos dydis kiekvieną mėnesį yra kintantis ir tiekėjas jį skaičiuoja priklausomai nuo kintamų dydžių, o savivaldybė tokiais duomenimis nedisponuoja. Manė, kad pareiškėja, gavusi informaciją apie jai priskaičiuotą šilumos energiją bei pritaikytą kompensaciją, nesutikdama su tokiais skaičiavimais, turėtų reikšti reikalavimą UAB „Kaišiadorių šiluma“ ką ji yra padariusi (civilinė byla Nr. 2-6-753/2016).
6. Nurodė, kad UAB „Kaišiadorių šiluma“ kompensacijas už patalpų šildymą ir karštą vandenį skaičiuoja vadovaujantis Paramos įstatymu ir Aprašu, naudodama mokesčių už komunalines paslaugas apskaitos sistemą „Unirva“. Paaiškino, kad paskutinę ataskaitinio mėnesio dieną bendrovės apskaitos grupė gauna iš Savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus elektroniniu paštu bylą su vartotojų, kurie turi teisę į kompensaciją, duomenimis. Ši byla talpinama į sistemą „Unirva“, kuri automatiškai generuoja mokesčius visiems paslaugų vartotojams, ir tiems, kuriems priklauso kompensacija. Pareiškėjai suma už patalpų šildymą, atmetus kompensaciją, paskaičiuotą naudingam (šildomam) plotui, skaičiuojama atsižvelgiant į sąlyginį šildomą plotą.
II.
7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu (III t., b. l. 156–164) skundą atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja priskirtina nepasiturinčių gyventojų kategorijai ir turi teisę į piniginę socialinę paramą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 46,08 kv. m. butas, esantis Kaišiadorių m. Pareiškėja 2013 m. spalio 2 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, pateikdama prašymą-paraišką socialinei paramai gauti už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio. Šios paraiškos pagrindu 2013 m. spalio 14 d. sistemoje „Parama“ buvo suformuota UAB „Kaišiadorių šiluma“ skirta pažyma apie pareiškėjos pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti už 6 mėnesius. Savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2013 m. spalio 14 d. taip pat priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nustatė, kad F. Ž. turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Skundžiamu 2014 m. gegužės 9 d. Sprendimu pagal tos pačios dienos pažymą F. Ž. buvo nustatyta teisė į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Abiejuose sprendimuose buvo nurodyta, kad kompensacijoms apskaičiuoti reikalingi duomenys perduodami tokias kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms – UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir UAB „Kaišadorių vandenys“. UAB „Kaišiadorių šiluma“ apskaičiavo kompensaciją ir 2013 m. spalio 31 d. pateikė pareiškėjai mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį pranešimą Nr. 150785 ir kvitą. Pareiškėja pagal kvitą Nr. 150785 2013 m. lapkričio 18 d. atkliko mokėjimą. Pažymos ir sprendimo pagrindu UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir kitais mėnesiais skaičiavo kompensacijas pareiškėjai, o atsakovas apskaičiuotos kompensacijos sumas pervesdavo į įmonės sąskaitą bankuose teisės aktų nustatyta tvarka. 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SD-202 „Dėl informacijos“ UAB „Kaišiadorių šiluma“ informavo Savivaldybę, kad F. Ž. už būsto šildymą ir karštą vandenį 2014 m. balandžio 1 d. yra skolinga 713,03 Lt, skolos mokėjimo sutartis nesudaryta.
9. Pareiškėjos atstovas teigė, kad atsakovas neturėjo teisės deleguoti kompensacijos dydžio apskaičiavimo klausimo UAB „Kaišiadorių šiluma“, bet turėjo pareigą pats skaičiuoti ir išmokėti kompensacijas nepasiturintiems gyventojams, priimdamas administracinius aktus, kuriuose būtų aiškiai apibrėžta suteikiamų teisių apimtis, nurodant konkretų kompensacijos dydį.
10. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2387 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 38 punkto, Paramos įstatymo (2013 m. gegužės 16 d įstatymo Nr. XII-329 redakcija) 22 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Savivaldybės taryba, vykdydama išimtinei jos kompetencijai priskirtą funkciją, 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. V17-261 patvirtino Aprašą. Būtent šio Aprašo nuostatos yra aktualios nagrinėjamu atveju, kadangi jos galiojo priimant 2013 m. spalio 14 d. Sprendimą. Savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. V17-449 patvirtintas naujos redakcijos Aprašas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas atsakovo 2014 m. gegužės 9 d. Sprendimas.
11. Teismas apžvelgė Aprašo, patvirtinto Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-261, 3, 18, 21, 22, 23, 24 punktų nuostatas. Pažymėjo, kad Savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. V17-449 patvirtintame Apraše nagrinėjamai bylai aktuali nuostata, kad kompensacijų dydį skaičiuoja paslaugų teikėjai iš esmės nekito, tik buvo dar labiau detalizuota.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio (imtinai), Savivaldybės administracija nustatė pareiškėjos teisę į šilumos ir karšto vandens išlaidų kompensaciją, pateikė duomenis paslaugų teikėjui bei apskaičiuotos kompensacijos sumas apmokėjo UAB „Kaišiadorių šiluma“. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pareiškėja ir jos atstovas teigdami, kad kompensacijos apskaičiuotos neteisingai ir yra per mažos, ginčija atsakovo sprendimus, kuriais pareiškėjai tik nustatyta teisė į kompensaciją, tačiau nenurodo, kokie 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymose ir sprendimuose nurodyti duomenys yra neobjektyvūs, neteisingi ar neatitinkantys teisės aktų reikalavimams. Teismas pabrėžė, kad pažymose ir skundžiamuose sprendimuose aplinkybė, susijusi su buto plotu, nenurodyta, tik pažymėtas naudingojo būsto ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui (50 kv. m). Iš esmės pareiškėja savo pažeistas teises sieja su kompensacijos paskaičiavimo teisėtumu ir pagrįstumu.
13. Atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas teismas darė išvadą, kad Savivaldybės taryba, deleguodama kompensacijos dydžio apskaičiavimo funkciją konkrečiam paslaugų teikėjui, veikė priskirtos kompetencijos ribose, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, nes turėjo teisę nustatyti kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarką. Akcentavo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2011 m. gruodžio 31 d. yra sudaręs Būsto šildymo ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skyrimo, teikimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. SUT-271, kurioje nustatė sutarties šalių įsipareigojimus bei teises ir pagal kurią būtent UAB „Kaišiadorių šiluma“ įsipareigojo apskaičiuoti kompensacijas pagal administracijos pateiktas pažymas, atitinkamai sumažinti gyventojams mokesčius už būsto šildymą ir karštą vandenį (Sutarties 5.1, 5.2 punktai). Taigi, kolegijos vertinimu, kompensacijos apskaičiavimas (perskaičiavimas) ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo ne Savivaldybės, bet paslaugą teikiančios įmonės – UAB „Šilumos tinklai“ kompetencija. Savivaldybei (Socialinės paramos skyriui) teko pareiga nustatyti pareiškėjos teisę į kompensacijas, kompensacijų teikimo laikotarpį, apskaičiuoti jos vidutines pajamas, parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymas apie pajamas būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti ir perduoti reikalingus duomenis apie tokių asmenų pajamas kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, o gavus paslaugas teikiančios įmonės skaičiavimo duomenis kompiuteriniu būdu, tik atlikti programinį apskaitos sistemoje „Parama“ esančių duomenų patikrinimą, informuoti paslaugų teikėjus, ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas ir tam laikotarpiui, kurios buvo pateiktos paslaugų teikėjui, informuoti kompensacijas skaičiuojančias organizacijas apie pastebėtus neatitikimus. Įvertinus piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo teisinių santykių teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijai, priešingai nei manė pareiškėja, nekilo pagrįstos abejonės dėl Aprašo nuostatų, kuriomis pavesta paslaugas teikiančioms įmonėms apskaičiuoti kompensacijas, atitikties atitinkamoms Paramos įstatymo nuostatoms. Pažymėta, kad šiuo metu pagal vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktą socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Paramos įstatyme, teikimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.
14. Pareiškėjos atstovas teigė, jog nors sprendimuose ir nustatyta teisė į kompensaciją, tačiau nenurodžius kompensacijos dydžio, kas yra savivaldybės pareiga, ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam Paramos įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus programoje „Parama“ įformino tokiais sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką yra nustatęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A1-35. Ginčijami sprendimai iš esmės yra administraciniai sprendimai Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies prasme. Be to, tai yra vienkartiniai teisės taikymo aktai, priimti konkretaus asmens (pareiškėjos) atžvilgiu, todėl tai yra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis), kurio turiniui taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.
16. Iš ginčijamų sprendimų matyti, jog jais pareiškėjos prašymas – paraiška dėl socialinės paramos gavimo (registracijos Nr. 11501) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio buvo tenkintas ir nustatyta, kad F. Ž. turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., o skundžiamu 2014 m. gegužės 9 d. Sprendimu F. Ž. buvo nustatyta teisė į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.
17. Teisėjų kolegijos nuomone, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar esami turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
18. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija akcentavo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja speciali teisės norma – Savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. V17-261 patvirtintas Aprašas, taip pat 2013 m. gruodžio 27 d. tarybos sprendimu Nr. V17-449 patvirtinta Aprašo nauja redakcija. Aprašo nuostatos, pagal kurias kompensacijas apskaičiuoja ne savivaldybė, bet paslaugas teikiančios įmonės, sąlygojo ginčijamų sprendimų apimtį, nenurodant konkretaus kompensacijos dydžio, kurį ginčo atveju skaičiavo trečiasis suinteresuotas asmuo. Kolegijos vertinimu, pareiškėja iš pažymų, sprendimų turinio, juose nurodyto teisinio pagrindo ir iš trečiojo suinteresuoto asmens kiekvieną mėnesį teikiamų mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį pranešimų turinio galėjo ir turėjo suvokti, kad atsakovas, nustatęs tik jos teisę į atitinkamas kompensacijas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., pats nesprendė konkrečios kompensacijos dydžio, bet kompensacijoms apskaičiuoti reikalingus duomenis perdavė kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms. Akcentuota, kad išsami informacija dėl tolimesnio kompensacijos skaičiavimo yra nurodyta ir skundžiamuose sprendimuose, paaiškinant, kokios įmonės atliks kompensacijų skaičiavimo funkciją. Įvertinus pareiškėjos keliamo ginčo esmę bei turinį daryta išvada, kad savo teisių pažeidimą ji sieja su UAB „Kaišiadorių šiluma“ veiksmais – jos manymu, nepagrįstu nuosavybės teise turimo buto ploto vertinimu, šilumos už patalpų šildymą paskirstymo metodo V16 taikymu ir atitinkamai neteisingu kompensacijos dydžio apskaičiavimu.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.
20. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuota, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-753/2017 pagal UAB „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį F. Ž. dėl skolos už šilumos energijos teikimą, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat F. Ž. priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos mėn.; įpareigoti UAB „Kaišiadorių šiluma“ ištaisyti klaidingas sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. liepos mėn., panaikinant atsakovės tariamą įsiskolinimą už šildymą; pripažinti UAB „Kaišiadorių šiluma“ nepagrįstai į šilumos paskirstymą netraukus asmeninio naudojimo sandėliuko patalpų; pripažinti, kad UAB „Kaišiadorių šiluma“, nepagrįstai skirstydama šilumos energiją, rėmėsi kito namo šildymo dalies projektu; pripažinti buto savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinį sprendimą Nr.138 dėl šilumos paskirstymo pagal metodą 16V negaliojančiu. Taigi būtent šioje civilinėje byloje pareiškėja, gindama savo pažeistas teises, kelia ginčą dėl UAB „Kaišiadorių šiluma“ apskaičiuoto kompensacijos dydžio pagrįstumo bei teisingumo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos mėn. Nustačius, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos argumentai dėl neteisėto kompensacijos dydžio, esant ginčui Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, nagrinėjamoje byloje neanalizuoti.
III.
21. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą (IV t., b. l. 3–12).
22. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pareiškėja iš esmės reikalavo nevilkinti vykdyti netinkamai suteiktos viešosios paslaugos priežiūros ir kontrolės. Pareiškėja prašė vykdyti jai paskirtos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį pagal 2013 m. spalio 14 d. Sprendimą ir 2014 m. gegužės 9 d. Sprendimą priežiūrą ir kontrolę vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. V17-261 patvirtino Aprašo 26 punktu, Savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. V17-449 patvirtinto Aprašo 26 punktu. Pareiškėjos teigimu, iš šių nuostatų akivaizdu, kad atsakovas nėra perdavęs kompensacijos apskaičiavimo viešosios paslaugos priežiūros ir kontrolės UAB „Kaišiadorių šiluma“. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja turi kreiptis į UAB „Kaišiadorių šiluma“ dėl šios įmonės suteiktos viešosios paslaugos kontrolės ir priežiūros.
23. Kaip matyti iš 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendimų bei 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymų turinio, juose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytas skirtos kompensacijos dydis, nepateiktas jos apskaičiavimas, nenurodytos per mažos kompensacijos skyrimo priežastys, nenurodytas šių pažymų teisinis pagrindas, todėl šios pažymos neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies.
24. Priešingai nei teigia atsakovas, jis, gavęs iš UAB „Kaišiadorių šiluma“ kompensacijų skaičiavimo duomenis, privalo patikrinti jų teisingumą, įvertinant, ar skaičiavimai yra atlikti teisingai tiek aritmetiškai, tiek metodiškai. Pagal Aprašo 26 punktą atsakovas, o ne šilumos tiekėjas atsako už kompensacijos apskaičiavimo viešosios paslaugos priežiūrą ir kontrolę, įskaitant kompensacijos apskaičiavimo klaidų nustatymą ir įpareigojimą paslaugų tiekėjams ištaisyti klaidas kitą skaičiavimo mėnesį.
25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje ginčas vyksta dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V. Pareiškėjos ginčas su šilumos tiekėju kitoje byloje dėl netinkamai taikomo metodo nėra susijęs su neteisingu kompensacijos dydžio apskaičiavimu.
26. Pareiškėjos teigimu, visą ginčo laikotarpį jai dėl šilumos tiekėjo neteisingai apskaičiuotos kompensacijos buvo skiriama per maža kompensacija dėl nepagrįstos šilumos tiekėjo prielaidos, kad pareiškėjos buto naudingasis plotas yra 77,98 kv. m, nors iš VĮ „Registrų centras“ išrašo ir sąskaitų matyti, kad pareiškėjos butas yra tik 46,08 kv. m bendro naudingojo ploto. Atsakovo atsisakymas patikrinti šilumos tiekėjo atlikto kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumą ir įpareigoti šilumos tiekėją perskaičiuoti netinkamai apskaičiuotą kompensaciją pagal pareiškėjos buto faktinį plotą yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas.
27. Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 31–35) prašo apeliacinį skundą atmesti.
28. Pažymi, kad kompensacijos apskaičiavimas (perskaičiavimas) yra ne Savivaldybės, o paslaugos teikėjų kompetencija. Savivaldybei (Socialinės paramos skyriui) tenka pareiga tik atlikti programinį duomenų patikrinimą, t. y. informuoti paslaugų teikėjus, ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas ir tam laikotarpiui, kurie buvo pateikti paslaugų teikėjui.
29. Akcentuoja, kad pareiškėjos skundžiami 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendimai suteikia teisę gauti kompensaciją, yra teisėti, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, tad jų panaikinti nėra jokio pagrindo.
30. Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus-paraiškas dėl kompensacijos skyrimo ir skirti jai kompensaciją už ginčo laikotarpį apskritai negali būti tenkinamas teisine prasme, nes esant įsiskolinimui už šilumos energiją bei nesant teismo sprendimo dėl skolos šilumos tiekėjui priteisimo arba nesant sudarytos sutarties su šilumos tiekėju dėl skolos apmokėjimo dalimis, kompensacija neskirtina.
31. Pareiškėja F. Ž. pateikė papildomus paaiškinimus (IV t., b. l. 38–40), kuriuose nurodė, kad nors kompensacija 2013 m. spalio mėnesį jai buvo paskirta, tačiau ji buvo nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažinta. Nesutinka, kad ji skolą nuslėpė, kadangi jau 2013 m. spalio-lapkričio mėnesiais kreipėsi į atsakovą dėl neteisingai sumažintos kompensacijos. Pažymi, kad civilinė byla yra ne dėl kompensacijos sumažinimo, o dėl šilumos paskirstymo. Prašo sujungti bylą, kuri yra sustabdyta Kauno apygardos administraciniame teisme, Nr. I-653-406/2017 su šia byla, kadangi minėta byla yra šios bylos tęsinys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Ginčas kilo dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 14 d. sprendimo „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 11501 „Dėl teisės į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ teisėtumo.
33. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai F. Ž. nuosavybės teise priklauso 46.08 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių m. (t. 1, b. l. 35). Pareiškėja 2013 m. spalio 2 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, pateikdama prašymą - paraišką socialinei paramai gauti (registracijos Nr. 11501) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2013 m. spalio 14 d. sprendimu nustatė, kad F. Ž. turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., o skundžiamu 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 11501 F. Ž. buvo nustatyta teisė į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Abiejuose sprendimuose buvo nurodyta, kad kompensacijoms apskaičiuoti reikalingi duomenys perduodami tokias kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms – UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir UAB „Kaišiadorių vandenys“.
34. UAB „Kaišiadorių šiluma“ apskaičiavo kompensaciją ir 2013 m. spalio 31 d. pateikė pareiškėjai mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį pranešimą Nr. 150785 ir kvitą (t.2, b. l. 12). Pareiškėja pagal kvitą Nr. 150785 2013 m. lapkričio 18 d. atkliko mokėjimą (t. 2, b. l. 10, 11). Pažymos ir sprendimo pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo ir kitais mėnesiais skaičiavo kompensacijas pareiškėjai. 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SD-202 „Dėl informacijos“ UAB „Kaišiadorių šiluma“ informavo savivaldybę, kad F. Ž. už būsto šildymą ir karštą vandenį 2014 m. balandžio 1 d. yra skolinga 713.03 Lt, skolos mokėjimo sutartis nesudaryta (t. 1, b. l. 80).
35. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, kad atsakovė neturėjo teisės deleguoti kompensacijos dydžio apskaičiavimo klausimo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kaišiadorių šiluma“, bet turėjo pareigą pati skaičiuoti ir išmokėti kompensacijas nepasiturintiems gyventojams, atitinkamai priimdama administracinius aktus, kuriuose būtų ne tik nustatyta teisė į kompensacijas tokiems asmenims, bet ir būtų aiškiai apibrėžta suteikiamų teisių apimtis, nurodant konkretų kompensacijos dydį. Taip pat pareiškėja teigia, kad ginčijamuose sprendimuose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytas skirtos kompensacijos apskaičiavimo pagrindas, dydis, nepateiktas apskaičiavimas, taip pat nenurodytos per mažos kompensacijos neskyrimo priežastys.
36. Vietos savivaldos įstatymo (2012 m . lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2387 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 38 punkte nustatyta, kad išimtinei Savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirta sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas.
37. Paramos įstatymo (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-329 redakcija) 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kaišiadorių rajono savivaldybės Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. V17-261 patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, jog šiuo aprašu privalo vadovautis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, jos filialai (seniūnijos), šilumą ir vandenį teikiančios įmonės (toliau – paslaugas teikiančios įmonės) bei gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės bei įstaigos, daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau-bendrijos). Šiame Apraše taip pat nustatyta, kad Socialinės paramos skyrius, priėmęs asmenų prašymus - paraiškas ir kitus reikalingus dokumentus, nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas, kompensacijų teikimo laikotarpį, apskaičiuoja bendrai gyvenančių šeimų arba vieno asmens vidutines pajamas, parengia pažymas apie šeimų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti ir perduoda duomenis apie tokių asmenų pajamas kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms, bendrijoms iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (Aprašo 18 p.); Paslaugas teikiančios įmonės apskaičiuoja kompensacijas tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems suteikta teisė į kompensacijas, ir tik už tuos mėnesius, už kuriuos suteikta teisė į kompensacijas, atitinkamai sumažina gyventojams mokesčius už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį ir kiekvieną mėnesį iki 20 d. duomenis apie apskaičiuotų kompensacijų sumas pateikia Buhalterijos skyriui (Aprašo 21 p.). Ginčui aktualus ir 2013 m. gruodžio 27 d. tarybos sprendimu Nr. V17-449 patvirtinta Aprašo nauja redakcija.
38. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio (imtinai), savivaldybės administracija nustatė tik pareiškėjos teisę į šilumos ir karšto vandens išlaidų kompensaciją, pateikė duomenis paslaugų teikėjui bei apskaičiuotos kompensacijos sumas apmokėjo UAB „Kaišiadorių šiluma“. Tuo tarpu pareiškėja savo pažeistas teises sieja su atsakovo neveikimu, apskaičiuojant kompensacijas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, deleguodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kaišiadorių šiluma“ kompensacijos apskaičiavimo funkciją, nepažeidė Aprašo nuostatų.
39. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2011 m. gruodžio 31 d. yra sudaręs Būsto šildymo ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skyrimo, teikimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. SUT-271, kurioje nustatė sutarties šalių įsipareigojimus bei teises ir pagal kurią būtent UAB „Kaišiadorių šiluma“ įsipareigojo apskaičiuoti kompensacijas pagal administracijos pateiktas pažymas, atitinkamai sumažinti gyventojams mokesčius už būsto šildymą ir karštą vandenį (Sutarties 5.1, 5.2 punktai). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kompensacijos apskaičiavimas (perskaičiavimas) ginčijamų sprendimų priėmimo metu, buvo ne Savivaldybės, bet paslaugą teikiančios įmonės - UAB „Šilumos tinklai“ kompetencija.
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad savivaldybės taryba, deleguodama kompensacijos dydžio apskaičiavimo funkciją konkrečiam paslaugų teikėjui, veikė priskirtos kompetencijos ribose, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, nes turėjo teisę nustatyti kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarką.
41. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad kompensacijos apskaičiuotos neteisingai ir yra per mažos. Pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad pareiškėja ginčija atsakovės sprendimus, kuriais pareiškėjai tik nustatyta teisė į kompensaciją, tačiau pareiškėja nenurodo, kokie 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymose ir tos pačios dienos sprendimuose nurodyti duomenys yra neobjektyvūs, neteisingi ar neatitinkantys teisės aktų reikalavimams.
42. Darytina išvada, kad pareiškėja savo pažeistas teises sieja su kompensacijos paskaičiavimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes tvirtina, kad kompensacija turėjo būti apskaičiuojama už visą pareiškėjai priskirtą šilumos energiją pagal faktinį buto plotą, kuris yra 46.08 kv. m., kai tuo tarpu savivaldybė skaičiavo kompensaciją pagal 77.98 kv. m. sąlyginį plotą, kuris negali būti naudojamas kompensacijos apskaičiavimui, nes yra skirtas tik šilumos paskirstymo pagal pritaikytą Kainų komisijos metodą apskaičiavimui. Pareiškėjos nuomone, joks teisės aktas nenumato, kad kompensacija yra apskaičiuojama kitaip, negu vadovaujantis viešame registre įregistruotu pareiškėjos buto plotu, kuris yra 46.08 kv. m. Pabrėžtina, kad pažymose ir skundžiamuose sprendimuose atsakovės ginčijama aplinkybė, susijusi su buto plotu, nenurodyta, tik pažymėtas naudingojo būsto ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui (50 kv.m.).
43. Aukščiau paminėtos Aprašo nuostatos, pagal kurias kompensacijas apskaičiuoja ne savivaldybė, bet paslaugas teikiančios įmonės, sąlygojo ginčijamų sprendimų apimtį, nenurodant konkretaus kompensacijos dydžio, kurį ginčo atveju skaičiavo trečiasis suinteresuotas asmuo. Informacija dėl tolimesnio kompensacijos skaičiavimo yra nurodyta ir skundžiamuose sprendimuose, paaiškinant, kokios įmonės atliks kompensacijų skaičiavimo funkciją. Pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kaišiadorių šiluma“ veiksmais – jos manymu, nepagrįstu nuosavybės teise turimo buto ploto vertinimu, šilumos už patalpų šildymą paskirstymo metodo V16 taikymu ir atitinkamai neteisingu kompensacijos dydžio apskaičiavimu.
44. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-753/2017 pagal UAB „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį atsakovei F. Ž. dėl skolos už šilumos energijos teikimą, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atsakovės F. Ž. priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos mėn.; įpareigoti UAB „Kaišiadorių šiluma“ ištaisyti klaidingas sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. liepos mėn., panaikinant atsakovės tariamą įsiskolinimą už šildymą; pripažinti UAB „Kaišiadorių šiluma“ nepagrįstai į šilumos paskirstymą netraukus asmeninio naudojimo sandėliuko patalpų; pripažinti, kad UAB „Kaišiadorių šiluma“, nepagrįstai skirstydama šilumos energiją, rėmėsi kito namo šildymo dalies projektu; pripažinti buto savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinį sprendimą Nr.138 dėl šilumos paskirstymo pagal metodą 16V negaliojančiu. Šioje bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja, gindama savo pažeistas teises, kelia ginčą dėl UAB „Kaišiadorių šiluma“ apskaičiuoto kompensacijos dydžio pagrįstumo bei teisingumo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos mėn. Nustačius, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos argumentai dėl neteisėto kompensacijos dydžio nagrinėtini kitoje byloje.
45. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, gavęs iš UAB „Kaišiadorių šiluma“ kompensacijų skaičiavimo duomenis, privalo patikrinti jų teisingumą, įvertinant, ar skaičiavimai yra atlikti teisingai tiek aritmetiškai, tiek metodiškai, o pagal Aprašo 26 punktą atsakovas, o ne šilumos tiekėjas atsako už kompensacijos apskaičiavimo viešosios paslaugos priežiūrą ir kontrolę, įskaitant kompensacijos apskaičiavimo klaidų nustatymą ir įpareigojimą paslaugų tiekėjams ištaisyti klaidas kitą skaičiavimo mėnesį. Remiantis Aprašo nuostatomis paslaugas teikiančios įmonės kompensacijų skaičiavimo duomenis kompiuteriniu būdu iki einamojo mėnesio 15 dienos perduoda Socialinės paramos skyriaus vedėjui arba informacinės sistemos administratoriui, kuris atlieka programinį duomenų patikrinimą, formuoja klaidų testavimo protokolus, patikrintus duomenis importuoja į socialinės apskaitos sistemą „Parama“, o Socialinės paramos skyrius patikrina, ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas, kurios buvo pateiktos skaičiuojančiai organizacijai, ir, atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus bei suformuotus kompensacijų importui skirtų duomenų klaidų protokolus, suveda patikrintus duomenis į apskaitos sistemą „Parama“. Socialinės paramos skyrius informuoja paslaugas teikiančias ir kompensacijas skaičiuojančias organizacijas apie pastebėtus neatitikimus. Paslaugas teikiančios organizacijos privalo kitą skaičiavimo mėnesį ištaisyti klaidas (Aprašo 22 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant iš Aprašo 22 p. atsakovas, turėdamas pareigą tikrinti kai kurių duomenų teisingumą, pavyzdžiui, ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas, kurios buvo pateiktos skaičiuojančiai organizacijai, neturėjo pareigos tikrinti kompensuojamos sumos dydžio teisingumo.
46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija