LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PRITARIMO KAI KURIŲ PRIENŲ R. BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOMS
2014 m. gegužės 29 d. Nr. T3-88
Prienai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“, ir atsižvelgdama į Lietuvos higienos normą HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Prienų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pritarti pridedamoms šių bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ugdymo programoms:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. T3-130 „Dėl pritarimo Prienų rajono savivaldybės Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ir Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ikimokyklinio ugdymo programoms“;
PRITARTA
Prienų rajono savivaldybės tarybos
2014 m. gegužės 29 d.
sprendimu Nr. T3-88
PRIENŲ R. BALBIERIŠKIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO SKYRIAUS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai turi reikiamą išsilavinimą, muzikos užsiėmimus organizuoja meninio ugdymo pedagogas.
7. Visas ugdymo turinys orientuotas į 1,5–6 metų vaikų poreikių: dėmesio, globos, meilės, šilumos ir artumos, higienos įgūdžių ugdymo, savarankiškumo, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais, veiksmų su daiktais, žaidimo, judėjimo, meninės muzikinės veiklos, piešimo, lipdymo, konstravimo užuomazgos, aplinkos stebėjimo, domėjimosi, tyrinėjimo – tenkinimą.
8. Poreikių tenkinimas 1,5–6 metų vaikams: žaidimo, žaidimo grupelėse, bendravimo ir bendradarbiavimo su draugiais ir suaugusiais, vaikų smalsumo, imlumo, savarankiškumo atliekant dailės darbelius, darbinės veiklos, konstravimo, domėjimosi knygomis, vaidybine veikla, daiktų ir aplinkos tyrinėjimo, lyginimo, eksperimentavimo, dėmesio mažesniems už save, paskatinimo ir įvertinimo bei įsivertinimo.
9. Nuolat atliekamos tėvų apklausos rodo, kad tėvai pasitiki ikimokyklinio ugdymo skyriaus veikla. Tikimasi, kad vaikai lengviau adaptuosis mokykloje, nes čia jie įgyja socialinių įgūdžių. Tėvai norėtų, kad būtų tenkinami pagrindiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiai: žaidimo, judėjimo, bendravimo, pažintiniai, saviraiškos.
10. Ikimokyklinis ugdymas yra teikiamas Balbieriškio pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo pastate. Šalia yra parkas ir Peršėkės upelis, kur dažnai einama pasivaikščioti. Glaudžiai bendradarbiaujama su pradinių klasių mokiniais ir jų mokytojais, dalyvaujama bendruose renginiuose. Balbieriškyje yra nepakartojama Nemuno atodanga, nuo kurios atsiveria Nemuno kilpų panorama. Miestelyje yra biblioteka, bažnyčia, gaisrinė, paštas, poliklinika, slaugos namai, kultūros ir laisvalaikio centras.
11. Dauguma įstaigą lankančių vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje. Šeimų socialinė padėtis patenkinama.
12. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius yra 13 km nuo Prienų miesto. Artimiausi yra Prienų miesto lopšeliai-darželiai „Pasaka“, „Gintarėlis“ ir „Saulutė“, su kuriais palaikomi glaudūs ryšiai.
13. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus veikla grindžiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, Ankstyvojo ugdymo vadovu, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Ikimokyklinio ugdymo gairėmis, LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos reikalavimai“, Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-58 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-124 redakcija), Balbieriškio pagrindinės mokyklos nuostatais ir Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių aprašu, Prienų rajono savivaldybės dokumentais, vaikų darželio programa „Vėrinėlis“, „Ugdymo gairėmis pedagogams ir tėvams“.
14. Filosofinė kryptis. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai savo darbe vadovaujasi humanistinės filosofijos psichologų (C. Rogers, A. Maslow, R. Stein), progresyvistinės (J. Dewey, W.H. Kilpatrick), kognityvinės (Ž. Pjaže, V. Vygotskio) ugdymo krypties filosofinėmis, pedagoginėmis idėjomis arba pedagoginių metodinių sistemų elementais. Remiantis minėtų autorių teorijomis, siekiama ugdyti aktyvų ir sąmoningą savo šalies ir pasaulio pilietį – asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime.
II SKYRIUS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
15. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje vaikų ugdymas organizuojamas vadovaujantis šiais principais:
15.1. humaniškumo (vaikas gerbiamas kaip asmenybė, gerbiama vaiko šeima, neatsižvelgiant į jos gebėjimą rūpintis vaiku);
15.2. demokratiškumo (kiekvienas saugus ir orus dėl savo socialinės, rasinės, kultūrinės ir tautinės tapatybės, gerbiamos kiekvieno vaiko individualios prigimties savybės);
15.3. tautiškumo (tautos kultūros tradicijų ir papročių puoselėjimas, siejant tai su bendra ugdymo kultūra ir integruojant tai į kasdieninį vaiko gyvenimą);
IIISKYRIUS
UGDYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Tikslas – šeimos ir ugdymo įstaigos pastangomis garantuoti visapusišką ir kokybišką vaiko ugdymą; sukurti sąlygas, padedančias tenkinti prigimtinius, kultūrinius, estetinius, socialinius bei pažintinius poreikius.
17. Uždaviniai:
17.4. ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius, skatinti savarankiškumą, kūrybiškumą ir puoselėti individualybę;
IV SKYRIUS
TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
18. 1,5–6 metų vaikų ugdymo turinys:
18.1. Ugdymo turinys 1,5–3 metų vaikams grindžiamas ankstyvojo amžiaus vaikų poreikiais: emociniais, judėjimo ir pažinimo;
18.2. Siekiant tęstinumo principo ankstyvasis ugdymas grindžiamas pagrindinių kompetencijų (socialinė, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninė) ugdymu, kurios toliau plėtojamos ikimokykliniame (3–6 metų) amžiuje;
18.3. Socialinė kompetencija – vaiko bendravimas, buvimas vienas šalia kito. Vaiko veikla: geba bendrauti ir sutarti su bendraamžiais ir suaugusiais; supranta ir prisitaiko prie grupės dienotvarkės ir taisyklių; dalinasi su kitais daiktais ir žaislais; žaidžia su vienu ar dviem draugais, grupelėmis, didžiuojasi savo pasiekimais ir laimėjimais; geba tausoti savo ir kitų daiktus; gerbia ir užjaučia kitus; žaidžia žaidimus, kuriuose visi laimi; žaidžia žaidimus su paprastomis taisyklėmis; atlieka įpareigojimus ir konkrečias užduotis;
18.4. Sveikatos saugojimo kompetencija – vaiko gebėjimas saugiai judėti ir veikti bei sveikai gyventi. Vaiko veikla: geba savarankiškai nusirengti ir apsirengti; rūpinasi savo fiziniu saugumu; eina, bėgioja laisvai įveikdamas kliūtis; šokinėja abiem kojom nuo paaukštinimo; pralenda kliūtis; mėto, gaudo, mušinėja kamuolį; žaidžia judriuosius žaidimus su taisyklėmis; geba būti aktyvus, vikrus ir judrus;
18.5. Pažinimo kompetencija – tyrinėti aplinką ir vaiką supantį pasaulį. Vaiko veikla: domisi jį supančiu pasauliu; grupuoja daiktus pagal dydį, formą, spalvą; randa panašumus bei skirtumus; skaičiuoja aplinkoje esančius daiktus; žaidžia stalo žaidimus su skaičiavimo elementais; skaičiuoja savaitės dienas, įsimena pavadinimus ir eiliškumą; atkreipia dėmesį į gamtos reiškinius (į lietų, sniegą, pumpurus, žiedus); žaidžia siužetinius žaidimus: „Mano šeima“, „Kaime“ ir t.t.; konstruoja iš skirtingų dydžių, formų ir spalvų kaladėlių; dėlioja paveikslėlius – dėliones; renka, sėja, sodina augalų sėklas; gamtoje tyrinėja, apžiūrinėja vabaliukus, drugelius ir t.t.; atpažįsta skaičius ir raides aplinkoje; palygina vartodamas sąvokas aukštas – žemas, ilgas – trumpas, storas – plonas;
18.6. Komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, išreikšti save bendraujant su kitais. Vaiko veikla: žaidžia su lėlėmis, telefonais, mašinomis, imituoja situacijas (grupėje, mokykloje, parduotuvėje, šeimoje); klauso garsiai skaitomų knygų; lankosi seniūnijos bibliotekoje; varto enciklopedijas, domisi jomis; varto, skaito vaizduotę lavinančias knygas apie įvairius dalykus; kuria ir vaidina lėlių teatro spektaklius; skaito knygas pagal paveikslėlius; pasakoja ką mato paveikslėliuose; deklamuoja eilėraščius; bando užsirašyti savo vardą;
18.7. Meninė kompetencija – pajausti, pamatyti ir kurti grožį. Vaiko veikla: dainuoja daineles su besikartojančiu ritmu; atlieka ritminius pratimus; atpažįsta keletą muzikos instrumentų; piešia kreidelėmis, flomasteriais, pieštukais; tapo pirštais, teptuku; lipdo iš molio, plastilino, tešlos; maišo spalvas, išgauna kitą spalvą; karpo žirklėmis; kuria koliažus; vaidina su pasigamintomis lėlėmis; atlieka darbelius iš buitinių atliekų.
19. Metodai ir priemonės:
V SKYRIUS
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
20. Vaiko pasiekimų vertinimas – neatsiejama kokybiško ugdymo(si) proceso dalis, tai nuolatinis informacijos apie vaiko, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais kaupimas ir apibendrinimas.
21. Ugdymosi pasiekimai kaupiami „Vaiko aplanke“. Jame segami darbeliai, vaiko mintys, specialistų komentarai, tėvų pastebėjimai, anketos tėvams, vaiko aprašas.
22. Vertinama pagal sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo ir meninę kompetencijas. Jame turi būti pagrindinės žinios apie vaiką: vardas, pavardė, amžius, gyvenamoji vieta, auklėtojo vardas, pavardė.
| Ruduo |
Kompetencijos |
Kas gerai sekasi? |
Kas sunkiau pavyksta? |
| Sveikatos saugojimo |
|
|
|
| Pažinimo |
|
|
|
| Komunikavimo |
|
|
|
| Meninė |
|
|
|
| Socialinė |
|
|
|
|
Auklėtojo(-ų) vardas, pavardė ........................................................ ......................... parašas
Data ........................
|
|||
| Pavasaris |
Kompetencijos |
Kas gerai sekasi? |
Kas sunkiau pavyksta? |
| Sveikatos saugojimo |
|
|
|
| Pažinimo |
|
|
|
| Komunikavimo |
|
|
|
| Meninė |
|
|
|
| Socialinė |
|
|
|
| Rekomendacijos kitiems metams
|
|||
|
Auklėtojo(-ų) vardas, pavardė ................................................. .............................. parašas Tėvų vardas, pavardė ................................................................ .................................. parašas
Data .................................. |
|||
23. Vaikas vertinamas du kartus per metus. Rudenį vaikas stebimas, nustatomas jo pradinis išsivystymas. Pastebėjimai fiksuojami (lapkričio–gruodžio mėnesiais), o pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais) apibendrinami pokyčiai per visus mokslo metus.
24. Elektroniniame dienyne fiksuojamas vaikų lankomumas, savaitės ugdomoji veikla, tėvams teikiama informacija apie vaiko elgesį, renginius ir kt.
25. Tėvai su grupės pasiekimais supažindinami grupės tėvų susirinkimų metu (rudenį ir pavasarį). Individualūs vaiko pasiekimai aptariami asmeninių pokalbių metu. Apibendrinti duomenys aptariami ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo metodinės grupės susirinkimų metu.
VI SKYRIUS
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2006.
2. Vėrinėlio metai. Pavasaris./Idėjos vaikų saviraiškai ir kūrybai. Vilnius: „Minklės leidyba“,1999.
5. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2003.
8. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 1996.
PRITARTA
Prienų rajono savivaldybės tarybos
2014 m. gegužės 29 d.
sprendimu Nr. T3-88
PRIENŲ R. IŠLAUŽO PAGRINDINĖS MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO SKYRIAUS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Švietimo teikėjas: Prienų r. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius. Išlaužo vaikų lopšelis-darželis išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 53 reorganizuotas į Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrių.
5. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius įsikūręs mokyklos patalpose. Mokykla pastatyta 2000 m., ikimokyklinio ugdymo grupių patalpoms yra skirta 281,78 kv. m. Vaikai naudojasi ir kitomis mokyklos patalpomis: aktų, choreografijos salėmis, biblioteka, valgykla.
7. Ikimokyklinio ugdymo grupėje dirba ikimokyklinio ugdymo auklėtojai ir meninio ugdymo pedagogas, konsultuoja logopedas ir psichologas, visuomenės sveikatos specialistas.
8. Visas ugdymo turinys orientuotas į 1,5–6 metų vaikų poreikių tenkinimą: žaidimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, daiktų ir aplinkos tyrinėjimą bei lyginimą, eksperimentavimą, patirties kaupimą, skatinant vaikų savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, užtikrinant saugumą, individualybę ir savojo „aš“ išsaugojimą.
9. Išlaužas yra pusiaukelėje tarp Kauno ir Prienų, prie Kauno rajono savivaldybės ribos. Pro šalį teka dvi upės: Jiesia ir Šventupė, netoli mokyklos yra Švietų miškas, aplink mokyklą yra daug tvenkinių, kuriuose auginamos žuvys. Miestelyje yra bažnyčia, paštas, seniūnija, ambulatorija, vaistinė, biblioteka, keletas parduotuvių ir stambesnių ūkių.
11. Ikimokyklinio ugdymo skyriaus tradicijos: šv. Kalėdų šventė, Jurginės (Piemenėlių šventė), Vaikų gynimo diena, Išleidimo į mokyklą šventė. Vyksta bendri renginiai su priešmokyklinio ugdymo grupės ir pradinių klasių mokiniais bei Išlaužo kaimo biblioteka: Derliaus šventė, Žemės diena, mokslo metų pabaigos renginys „Pasidžiaukime kartu“.
12. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus veikla grindžiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Jungtinių Tautų teisių konvencija, Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Ankstyvojo ugdymo vadovu, Ikimokyklinio ugdymo gairėmis, LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta higienos norma HN 75:2010 „Istaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos reikalavimai“, Išlaužo pagrindinės mokyklos nuostatais ir Prienų rajono savivaldybės dokumentais, Sveikos gyvensenos ugdymo mokyklose programa, „Ugdymo gairėmis: padagogams ir tėvams“, tarptautinių vaikų ugdymo projektų „Gera pradžia“, „Zippio draugai“ idėjomis ir ugdymo metodais.
13. Ugdymo tęstinumas: visi ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikai toliau lanko priešmokyklinio ugdymo grupę mokykloje.
14. Tėvų ryšiai su darželiu: bendri susirinkimai, pokalbiai, diskusijos, vaikų ir tėvelių darbelių parodos, auklėtojų laiškai tėvams. Bendra veikla: tėvų dalyvavimas ugdymo procese (tėvai supažindina su savo profesijomis, skaito knygas, šeimų tarpusavio pagalba). Kartu su tėvais vyksta diskusijos, kurių metu apsispręsta dėl tarpusavio pagalbos mažiau pasiturinčioms šeimoms teikimo, susitarta dėl tėvų finansinio parėmimo, pervedant 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tiesioginio įsitraukimo į savo vaikų ugdymą, vykdant tėvų apklausas kasmet ištiriami vaikų tėvų poreikiai ugdymo programos turiniui.
II SKYRIUS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
15. Demokratiškumas. Atviri santykiai, pagarba ir dialogas ugdant įvairiapusišką asmenybę; priėmimas vaiko tokio, koks jis yra, rodant dėmesį jo jausmams; galimybės vaikui rinktis veiklą užtikrinimas, turint nuostatą, kad jis – aktyvus savo žinojimo kūrėjas ir naujų auklėjimo metodų, grįstų demokratiniais principais, pasitelkimas. Ugdymo aplinka – žaidimų ir veiklos erdvės – griežtai neapibrėžta, ją lemia ugdymo uždaviniai ir turinys.
16. Indvidualizavimas, tenkinant vaiko/jo tėvų poreikius. Pasirengimas teikti indvidualią paramą įvairių poreikių vaikams. Darbe vadovaujamasi individualiosios psichologijos pradininko A. Adlerio nuostatomis: „žmogus negali deramai subręsti, jei jo bendrystės jausmas nepuoselėjamas“, „kūdikio, vėliau vaiko ir suaugusiojo laikyseną neišdildomai paveikia užplūstantys aplinkos įspūdžiai“, „žaidimas itin svarbus vaikui, per jį gali reikštis ir vaiko požiūris į gyvenimą, atsiskleidžia bendrumo(ystės) jausmas“.
17. Ugdymo integralumas ir tęstinumas siejamas su vaiko ugdymusi šeimoje. Programoje atsižvelgiama į jau įgytą patirties ir gebėjimų lygį bei tolimesnę ugdymosi perspektyvą priešmokyklinio ugdymo grupėje.
18. Humaniškumas. Vaikas gerbiamas kaip asmenybė, gerbiama vaiko šeima, neatsižvelgiant į jos gebėjimą rūpintis vaiku, formuojama teisinga samprata apie žmonių skirtingumus.
III SKYRIUS
UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
20. Tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, taip pat ir socialinius, pažintinius poreikius.
21. Uždaviniai:
21.4. skatinti vaiko prigimtinį norą domėtis aplinka, eksperimentuoti, klausinėti, kūrybiškai mąstyti;
22. Ugdymo rezultatai. Vaikai:
22.1. suvoks bendravimo svarbą, drąsiai išsakys savo nuomonę, mokysis sutarti, ieškoti visiems priimtino sprendimo;
IV SKYRIUS
UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
23. Ugdymo turinys įgyvendinamas nurodant pagrindinius siektinų kompetencijų tikslus ir uždavinius, vaikų veiksenas, ugdytojų veiklos nuostatas.
| Komunikavimo kompetencija |
Socialinė kompetencija |
Sveikatos saugojimo kompetencija |
Pažinimo kompetencija |
Meninė kompetencija |
| Padėti pajusti kalbos grožį, skambumą, ritmą, vartant ir skaitant vaikui knygeles, dainuojant, sekant, deklamuojant. Gėrėtis vaizdinga, turtinga, taisyklinga kalba, patiems bendrauti laikantis kalbinio bendravimo etikos. Taisyklingai, aiškiai, raiškiai dėstyti savo mintis. |
Gerbti ir vertinti save. Elgtis savarankiškai, laikytis elgesio normų. Kultūringai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, jausti pagarbą ir pasitikėti jais. Gebėti susivaldyti. Prisitaikyti prie grupės dienotvarkės taisyklių, žaisti žaidimus, kuriuose visi laimi. Atlikti įsipareigojimus ir konkrečias užduotis. |
Kontroliuoti savo judesius ir emocijas, augti sveikam, judriam, nusiteikti būti tvarkingam, švariam. Saugiai elgtis buityje, gamtoje, su nepažįstamais žmonėmis. Būti palankiam aplinkiniams, netrukdyti šalia esantiems, neskaudinti kitų, toleruoti kitaip mąstančius, kitokios išvaizdos žmones. |
Domėjimasis viskuo, kas supa vaiką: gamta ir jos reiškiniais; žmonėmis ir jų gyvenimo būdu, darbu, kūryba, veikla, daiktais, technika, meno kūriniais, lietuvių liaudies papročiais, šventėmis, apeigomis, kultūra, miestelio istorija. Tyrinėti ir pažinti supantį pasaulį. Globoti gyvūnus, gėrėtis ir jais džiaugtis. Pajusti gimtinės augalijos grožį, įvairovę, savitumą, patiems kurti grožį. |
Bendrauti vaizdų kalba, patirti dorovinius ir estetinius išgyvenimus regint dailės kūrinius, jausti ir stebėti gamtos formų, spalvų, linijų įvairovę ir harmoniją, laisvai išreikšti save muzika, judesiu. Kurti ir grožėtis, domėtis ir jausti pagarbą tautos menui, kultūrai, istorijai. |
23.1. Komunikavimo kompetencija. Tikslas – kalbėti, klausytis, bendrauti, domėtis skaitymu, rašymu.
| Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų |
Vaikai nuo 3 iki 6 metų |
| - pasako savo ir kitų vardus, atsiliepia, pašauktas vardu, mėgsta kalbėtis, klausinėti; - išsako savo poreikius, informuoja apie buvusią patirtį, aiškina, planuoja, išreiškia santykius su vaikais, suaugusiais; - įsijungia į pasakojimą, bando kartu dainuoti; - dalyvauja ryto rate, kur pratinasi ramiai sėdėti, išklausyti draugą, pasisveikinti ir kt.; - pradeda kalbėtis vienas su kitu: pavadina žaislus, veiksmus, siūlo, prašo, komentuoja; - pamėgdžioja suaugusįjį: jo veiksmus, poelgius, kalbą; - klausosi grožinės literatūros kūrinėlių, pasakų eilėraščių, mėgdžioja pasakų herojų balsus, domisi iliustracijomis; - klausosi įrašų, pajunta intonacijų įvairovę, liūliuoja lopšines; - bando dainuoti kartu, žaidžia lietuvių liaudies muzikinius žaidimus, ratelius, šokius; - „žaidžia kalbą“, atranda, aiškinasi žodžių prasmes; - žaidžia žaidimus liežuviui ir lūpoms: (iškišti „siaurą“ arba „platų“ liežuvį, jį įvairiai judinti, lūpomis paimti uogų nuo lėkštutės); - žaidžia kvėpavimo žaidimus: užpučia žvakę, per šiaudelį pučia vandens ar oro burbulus“; - skatinami kurti savo pasakojimą pagal paveikslėlius; - pajunta kalbos ritmą, grožį, skambumą, vartydami ir skaitydami knygeles; - stebi ir klausinėja apie artimiausią aplinką (vaiko akių lygyje pakabintus paveikslėlius, šeimos nuotraukas ir kt.); - eksperimentuoja su daiktais, tyrinėja ir pavadina savo kūno dalis; - domisi aplinkui esančiais užrašais. |
- geba taisyklingai kalbėti, pasakoja apie patirtus įspūdžius, nutikimus draugams, pedagogui; - kuria išgalvotas istorijas, pasakas, eilėraščius, skaičiuotes, greitakalbes, žaidimus, inscenizuoja pasakas; - pastebi draugų, pedagogo, kitų žmonių kalbos ir kalbėjimo skirtumus, geba palyginti savo kalbą su aplinkinių kalba; - pratinasi suprasti bendravimo situaciją: laiką, vietą, tikslą, adresą; - aktyviai dalyvauja dialoge su draugais, pedagogu, geba taktiškai išsakyti savo nuomonę; - pratinasi išgirsti, įsiklausyti į draugų, suaugusiųjų siūlymus, pastabas, paskatinimus, reaguoja į juos; - žaidžia teatrą: vaidina pasakas, žaidžia „Tylos žaidimus“; - susitinka su Išlaužo seniūnijos įdomiais žmonėmis, klausosi jų pasakojimų; - pratinasi ilgesnį laiką susikaupti, atidžiai klausytis sekamų pasakų, padavimų, grožinės literatūros kūrinių, radijo, muzikos, savo ir draugų kalbos įrašų; - žaidžiant, dainuojant, deklamuojant pratinasi pajusti gimtosios kalbos skambumą, melodingumą; - kalba emocingai, gyvai, išraiškingai; - vartinėja, žiūrinėja knygas, domisi iliustracijomis, aiškinasi, atpažįsta kai kuriuos simbolius, ženklus, bando kopijuoti, spalvinti, piešti, kurti; - aptaria aplinkoje esančius užrašus, suvokia: kas sakoma, gali būti užrašoma; - domisi raštu, stebi rašymo procesą (rašo pedagogas, tėveliai, vyresnieji broliai, seserys), bando kopijuoti, „keverzoti“ žodžius; - piešia, karpo, raišioja, neria – ugdosi smulkiąją motoriką, ugdosi akių judesių ir rankos koordinaciją, pajunta rašymo kryptį; - klausosi ir kuria aprašomojo tipo tekstus (gyvūno, žaislo ir kt. apibūdinimus), vaizduoja aprašomą objektą žodžiais, piešiniais, lipdiniais, kūno judesiais, mimika; - žaidžia su tekstu – jį plečia, trumpina, keičia pradžią, pabaigą, įvykių eigą, veikėjus, fantazuoja, kuria spontaniškai; - žaidžia garsais – iš garsų sudaro žodžius, keičia žodžio garsą, atspėja ir kuria šaradas, dainuoja garsus, vaizduoja juos spalvomis, mimika; - suvokia garso ir jo ženklo – raidės santykį, domisi garsų žymėjimu rašte, patys kuria garsų ženklus. |
23.2. Socialinė kompetencija. Tikslas – mokėti gyventi kartu ir būti greta.
| Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų |
Vaikai nuo 3 iki 6 metų |
| - įsitraukia į žaidimus; - kasdieninio bendravimo metu pasisveikina, atsisveikina, pratinasi elgtis mandagiai („ačiū, prašau, atsiprašau“); - kasdieninėje veikloje laisvai juda, veikia; - įsitraukia į ritualus: „Ryto ratą“ ir kt.; - kasdieninėje veikloje pratinasi pats valgyti, judėti, praustis, rengtis ir kt.; - pratinasi atlikti nuobodžius darbus (žaislų tvarkymas), kitų savitvarkos įgūdžių ugdymas (pratinasi skirti savo asmeninius daiktus, žaislus nuo kitų, atpažinti savo drabužėlius nuo kitų); - bando tyrinėti savo ir kitų žmonių panašumus bei skirtumus; - žaidžia vardų žaidimus: save vadina vardu, pasako vardą kitam; - žaidžia žaidimus su veidrodžiu („berniukas“, „mergaitė“, mato save vieną su draugu, linksmą, liūdną, piktą ir kt.; - laisvai juda, randa pakankamai funkcionalią aplinką, skatinančią domėtis, pažinti; - pratinasi nuraminti, paguosti kitą; - žaidžia vaizduotės, emocinius žaidimus, stengiasi suprasti, kas gerai ir kas blogai; - išreiškia savo norus, susidomėjimą, interesus; - savo elgesį vertina, atsižvelgdamas į pritariančią ar nepritariančią suaugusiojo veido išraišką. - pradeda siekti būti savarankiškas, nepriklausomas – spręsti, svarstyti. |
- dalijasi savo išgyvenimais su draugais ir pedagogais; - pratinasi pažinti save bei teigiamai vertinti; - pratinasi savarankiškai spręsti problemas, ieško bendravimo, žaidimų, veikos su kitais; - domisi kitu, jo žaislais, sumanymais, nuomone; - pratinasi klausytis ir girdėti kalbantįjį, pats klausia, pasakoja, paaiškina; - pratinasi padėti mažesniems, silpnesniems, jais rūpinasi; - suvokia, jog visi žmonės skirtingi, pratinasi gerbti šiuos skirtumus; - pratinasi spręsti konfliktus taikiai – susitarimų, diskusijų, dalijimosi būdu, stengiasi atsisakyti nepriimtino elgesio įpročių; - dalijasi su kitais savo patirtimi, žaislais, derina savo ketinimus, veiksmus; - kuria taisykles, bendrus darbus, tariasi, siūlo, kūrybiškai plėtoja sumanymus, jam pasiūlytas temas, idėjas; - domisi įvairia informacija (apie gimtąjį kaimą ar miestą, pasaulį ir kt.), gerbia tradicijas ir papročius; - pratinasi orientuotis naujoje socialinėje aplinkoje: poliklinikoje, bažnyčioje, teatre, svečiuose; - pratinasi bendrauti su įvairiais žmonėmis.
|
23.3. Sveikatos saugojimo kompetencija. Tikslas – sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti.
| Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų |
Vaikai nuo 3 iki 6 metų |
| - pratinasi nusakyti savo savijautą, norus; - skatinami šiltai bendrauti; - pratinasi po įtampos ar didesnių išgyvenimų mažinti emocinę įtampą fizine iškrova, meninėmis priemonėmis (dainavimas, muzikos klausymas, piešimas, imitaciniai žaidimai ir kt.); - skatinami laikytis bendrų susitarimų, taisyklių, vengiant netinkamų būdų išlieti emocijas; - sužino apie saugų elgesį grupėje, žaidimų aikštelėje; - prireikus geba kreiptis pagalbos į suaugusįjį; - ugdosi savarankiškumo, kultūrinių higieninių įgūdžių pradmenis; - įgyja saugaus elgesio pradmenis, suvokia pavojų; - laisvai juda, tenkindamas prigimtinį judėjimo poreikį; - mokosi išreikšti save judesiu, žaidžia imitacinius žaidimus; - įvairių žaislų, įtaisų, priemonių pagalba skatinamas judėti; -. pratinasi judėti didelėje ir ribotoje erdvėje, tikslingai eiti ten, kur reikia ar nori, pastumti mašinėlę, vežimėlį; - užlipa, nulipa nuo lovos, lipa laiptais, į kalnelį, nusileidžia nuo jų, keturiomis užlipa nuožulniomis kopėtėlėmis; - ropoja, šliaužia, bėga, šokinėja, judina liemenį, kojas, rankas, galvą, išbando lindimo būdus; - pratinasi išvengti kliūčių, orientuotis erdvėje; - pereina nuo ėjimo prie bėgimo, nuo bėgimo prie ėjimo, esant reikalui, keičia kryptį; - nepargriūdamas spiria kamuolį; - atlieka pedagogo pasiūlytus pratimus, dalyvauja rytinėje mankštoje, kūno kultūros valandėlėse. |
- sužino, kad kūno, proto ir sielos sveikata, taip pat geba gražiai bendrauti su kitais žmonėmis lemia žmogaus sveikatą; - nusako savo savijautą: „Kada esu laimingas?“ „Kaip jaučiuosi kai sergu?“ „Kaip jaučiuosi, kai šalia daug draugų?“, supranta, kada jaučiasi blogai ar yra pavargęs, pasako apie tai kitiems, eina pailsėti; - realiai suvokia savo gebėjimus: kas sekasi gerai ir kas prasčiau. Džiaugiasi savo laimėjimais. Paslaugus, padeda kitiems; -mokosi po įtampos ar didesnių išgyvenimų fizine iškrova mažinti emocinę įtampą arba pailsėti klausydamiesi ramios muzikos, ramiai žaisdami, vartydami knygeles; - iškilus konfliktinei situacijai, sugeba mandagiai pasiaiškindamas apsiginti, paaiškinti vienokį ar kitokį savo elgesį; - išmoksta saugiai ir savarankiškai elgtis bei orientuotis naujoje aplinkoje; - sužino apie aplinkos poveikį sveikatai bei žmogaus poveikį gamtai; - sužino apie saugų elgesį grupėje, žaidimų aikštelėje, gatvėje, prie vandens telkinių, bendruomenėje. Kartu sukuria saugaus elgesio grupėje, žaidimų aikštelėje taisykles; - sužino apie pavojų, kurį gali kelti bendravimas su svetimais žmonėmis. Aptariami įvairūs būdai, kaip elgtis įvairiose situacijose; - išmoksta, kaip elgtis su aštriais, smailais daiktais, cheminėmis medžiagomis, ugnimi, buitiniais – techniniais prietaisais. Sužino, kad augančiam organizmui kenkia narkotinės medžiagos, vaistai, alkoholis ir rūkymas. Susipažįsta su nuodų simboliu; - ima pažinti savo kūną, jo fizines galimybes, mokosi išreikšti save judesiu; - išmoksta prižiūrėti savo kūną: laikosi asmens higienos, tinkamo dienos ritmo, stengiasi sveikai maitintis, rengtis pagal orą, taisyklingai sėdėti, stovėti, daug judėti ir žaisti gryname ore; - tobulina gebėjimą laisvai koordinuotai, įvairiais būdais vaikščioti, bėgioti, šliaužti, ropoti, lįsti, bėgti, šokinėti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą; - pratinasi judėdami orientuotis erdvėje, išvengti kliūčių, keisti judėjimo greitį, kryptį; - ugdosi vikrumą, lankstumą, stiprumą, valią, ištvermę, drąsą; - ugdosi teisingą kvėpavimą, lavina rankos miklumą, tikslumą, akies ir rankos, didina jutiminį jautrumą; - išmoksta saugiai naudotis fiziniam judėjimui skirta įranga, priemonėmis, žaislais. |
23.4. Pažinimo kompetencija. Tikslas – atrasti ir tyrinėti mus supantį pasaulį.
| Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų |
Vaikai nuo 3 iki 6 metų |
| - pratinasi pasakyti savo vardą, pavardę, adresą, metus; - stengiasi įvardinti savo norus; - pratinasi sėkmingai užbaigti pradėtą veiksmą; - geba veikti ne tik praktiškai, bet ir mintyse: atgaminti, gretinti, nustatyti ryšį tarp to, ką atsimena ir mato; - pradeda žaisti vaizduotės žaidimus, atkuria anksčiau matytus ar patirtus įvykius; - žaisdamas mėgdžioja suaugusius, jų judesius, veiksmus, balsą, bendravimo manieras, elgesį; - pradeda naudoti daiktų pakaitalus, suteikdamas jiems tariamas prasmes; - eksperimentuoja ir stebi savo veiksmų rezultatus; - spaudžia mygtukus, atkabina kabliukus, bando ką nors išvynioti, išpakuoti; - žiūrinėja knygeles, stebi spalvingas iliustracijas, klausinėja suaugusiojo; - mokosi atrinkti ir grupuoti daiktus pagal vieną požymį; - sugeba išskirti vieną formą iš kitų, atrinkti tos formos daiktus; - pratinasi sudaryti nuosekliai mažėjančių ar didėjančių daiktų sekas; - tapatina daiktus tiesiogiai: pamatuodamas, pridėdamas, mintyse; apžiūrėjęs gali pasakyti, kur daikto vieta; - veria raištelį į batus, tiksliau stato, konstruoja, dėlioja dėliones; - natūraliai veikdamas bei su grupėje esančiomis priemonėmis aktyviai tyrinėja aplinką; - atidaro, uždaro, dėlioja daiktus prieš – už, ant – po; - stebi gyvūnus, paukščius, augalus knygų iliustracijose. Noriai juos imituoja, pamėgdžioja, klausosi eilėraščių, grožinės literatūros kūrinėlių; - pratinasi pasakyti savo vardą, pavardę, miesto pavadinimą, adresą. |
- įvardija savo norus, domisi kitų žmonių panašumais ir skirtumais; - domisi profesijomis; - domisi žmonių grupėmis: savo šeima, vaikų grupe, žmonių gyvenimo istorijomis, gyvenimo vietomis, socialiniais vaidmenimis; - domisi būdais, kuriais žmogus pažįsta pasaulį, jį keičia, kuria (visais pojūčiais tyrinėja tai, kas yra aplink ); - pratinasi klausinėti, vartyti knygas, enciklopedijas, žinynus, skatinami kurti autorines knygas; - domisi daiktų įvairove, aiškinasi jų kilmę, suvokia paskirtį, naudą, pavojus; - tyrinėja techninius atradimus (magnetas, mikroskopas, kompiuteris ir kt.), vandens ir smėlio savybes, oro buvimo faktą; - vyksta į gamtos tyrinėjimo, stebėjimo išvykas, padeda tvarkyti apkinką; - ugdosi laiko tėkmės pojūtį pagal savo gyvenimo ritmą, suvokia paros dalis, jų keitimąsi, savaitės laiko tėkmę (darbo, poilsio dienos), metų laikus, jų seką. Randa būdų matuoti, pažinti laiką; - įgyja elementarių matematinių vaizdinių pradmenis natūraliai veikdamas su grupėje esančiomis ugdymo priemonėmis, aplinkos daiktais, žaisdamas, eksperimentuodamas, lygindamas; sprendžiant užduotis: sudeda ir sudaro daiktų eiles, suvokia visumos ir dalies santykį, atlieka loginius veiksmus, skiria daiktų padėtį erdvėje; - žaidžia su įvairių formų daiktais, juos tyrinėja, pavadina, modeliuoja, formuoja, konstruoja, suvokia daiktų dydį , eksperimentuojant atranda, kad daiktai palieka pėdsakus; - stebi naminius ir laukinius gyvūnus, paukščius natūralioje aplinkoje, knygų iliustracijose, pagal galimybę jais rūpinasi, pasakoja apie augintinius namuose; - domisi augmenija, augina kieme ir patalpoje gėles, daržoves, daigina augalų sėklas, stebi augalų augimą, sužino jų pavadinimus; - domisi augmenijos ir gyvūnijos įvairove (gyvena ant žemės, po žeme, vandenyje, skraido), smalsauja apie kitų kraštų gyvūniją ir augmeniją; - sužino apie gamtos reiškinius, dangaus šviesulius; - domisi savo namais, miestu, kaimu, sužino apie savo gyvenamos vietos savitumą, kultūrines vertybes; - sužino apie Lietuvos miestus, kultūros ir istorijos paminklus, praeities ir dabarties darbus, artimiausias gamtos įžymybes; - domisi tautiniais simboliais, senoviniais buities daiktais, tautodailės tradicijomis, šventėmis ir papročiais; - dalyvauja Išlaužo seniūnijos rengiamuose renginiuose „Margučių šventė“ ir kt. Ruošiasi ir švenčia tautines šventes grupėse. |
23.5. Meninė kompetencija. Tikslas – pajusti, kurti ir grožėtis.
| Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų |
Vaikai nuo 3 iki 6 metų |
| - bando save išreikšti piešiniu, „keverzoja“, vaizduoja taškelius, brūkšnelius; - bando piešti žmogų; didžiuojasi savo kūryba ir darbais; - piešdamas ir tapydamas tyrinėja saviraiškos galimybes linija ir dėme; - emocinę būseną reiškia kreidelėmis, spalvotais pieštukais, tapymo priemonėmis; savarankiškai renkasi priemones, spalvas; - eksperimentuoja įvairiomis dailės priemonėmis, medžiagomis; - minko, maigo, volioja, suploja, suspaudžia, ištempia, pjausto lipdymo medžiagas; - pratinasi klijuoti, tvirtinti, lipinti, konstruoti, kirpti žirklėmis; - piešia kreida ant asfalto, pagaliuku ant smėlio, žiemą ant sniego; - pasitiki savo muzikinėmis galiomis, bando atkurti melodiją balsu; - bando improvizuoti, „groti“ kokiu nors muzikiniu instrumentu; - mėgsta muzikuoti kartu su kitais, derinasi prie suaugusiojo balso intonacijos; - vaikšto pagal lėtesnį ar greitesnį muzikos tempą, ritmiškai barškina barškučiais, muša būgnelį; - susikibę rankomis eina rateliu, juda vorele, imituoja reikiamus judesius; - mėgdžioja gyvūnų, paukščių elgseną, imituoja balsus, improvizuoja, atkartoja pedagogo judesius. |
- išbando įvairias piešimo, tapymo technikas (liejimas ant popieriaus ir kt.), derina keletą technikų; - pažįsta spalvas bei jų atspalvius; - kuria pačių įsivaizduojamą pasaulį savo ar pedagogo pasiūlyta technika; - jaučia spalvų, formų, medžiagų struktūros ypatumus; - aplikuoja, antspauduoja, lipdo, karpo, lanksto iš popieriaus, vielelės, naudoja gamtines medžiagas; - komponuoja gyvų ar džiovintų lauko gėlių puokštes, bando rišti verbas; - kuria meninius projektus bei grupinius kūrybos darbus, gamina kaukes, teatro personažus, dekoracijas; - eksperimentuoja dailės priemonėmis, medžiagomis, tyrinėja jų savybes, išbando raiškos galimybes; - grupės aplinką puošia savos gamybos darbeliais, rengia parodėles, iliustruoja piešiniais savo gamybos knygas; - dainuoja, niūniuoja, imituoja garsus, mokosi pažinti savo balso ypatumus; - groja savos gamybos muzikiniais instrumentais (žvangučiais, akmenėliais, pagaliukais ir kt.), kūno judesiais pritaria dainoms, šokiams, žaidimams; - kuria, improvizuoja, sukuria muziką vardui, trumpam eiliuotam tekstui, judesius rateliams, šokiams; - klausosi įvairios muzikos, garsais išreiškia nuotaiką, apibūdina muziką: greita – lėta, linksma – liūdna, tyli – garsi; - mokosi elementarių šokio žingsnelių, šoka liaudies šokius, ratelius; - laisvai juda erdvėje, improvizuoja judesius; - stebi teatro vaidinimus grupėje, darželyje, kultūros centre; - improvizuoja pačių sukurtas sceneles, siužetus; pasiskirsto vaidmenimis, juos atlieka; - žaidžia lėlių, stalo, šešėlių savo pieštų piešinėlių ir kt. teatre; - vaidybą sieja su kita veikla – daile, muzika, kalba ir kt. |
24. Pedagogas ugdymo turinį pritaiko individualiai pagal kiekvieno vaiko ir bendrą grupės lygį. Ugdymo turinys visai grupei pritaikomas orientuojantis į bendrus grupę lankančių vaikų poreikius ir ypatumus.
25. Pagrindinė vaikų ugdymo(si) organizavimo forma – įvairi vaikų veikla (visos grupės, mažos vaikų grupės, individuali – vieno vaiko veikla). 26. Ugdymo(si) metodai:
26.3. vaizdinis metodas – stebėjimų metu, išvykų metu formuojami vaizdiniai apie supančio pasaulio objektus ir reiškinius;
26.4. praktinis metodas – įvairių priemonių panaudojimas vaikų veiklai, darbas, informacinės technologijos vaikams padeda pažinti ir suprasti juos supančią aplinką;
26.5. kūrybinis metodas – sudaro sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų, ugdytis pastabumą;
27. Programos įgyvendinimui reikalingos priemonės: ugdymo procesui reikalinga literatūra (programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, klasikinė, metodinė, grožinė literatūra, kultūros, švietėjiški ir mokslo populiarinimo periodiniai leidiniai); specialiosios ugdymo priemonės, parengtos ir pritaikytos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (vaizdinės, techninės, demonstracinės, skaitmeninės mokymo priemonės, žaislai, daiktai, medžiagos, literatūra ir pratybų sąsiuviniai); daiktai, medžiagos ir įranga (darbo, kūrybos, vaizdinės priemonės, gaubliai, kompiuteriai, kompiuterių įranga, žaislai, stalo žaidimai, molbertai ir kita); kanceliarinės, fotografijos prekės, sporto inventorius, muzikos instrumentai, muzikiniai įrašai; vaikiški baldai; baldai, reikalingi mokymo priemonėms laikyti.
28. Ugdymosi technologijos:
28.1. ugdymosi skatinimas, sukuriant tinkamą aplinką. Pedagogas:
- parenka ir patogiai išdėsto vaiko ugdymąsi skatinančias priemones įvairioms ugdymosi sritims;
- parenka priemones, žaislus, su kuriais vaikas veikdamas lengvai pastebi savo klaidas, pats gali pasitikrinti, pasitaisyti;
- parenka vaizdžias priemones, padedančias vaikui atrasti realiame gyvenime egzistuojančius dėsnius (formos, dydžio, skaičių sekos, „metų rato“ ir kt.);
- parenka kūrybiškumą skatinančias medžiagas, žaislus, priemones;
- parūpina priemonių, skirtų tyrinėti visais jutimais, eksperimentuoti;
- sukuria grupėje jaukius kampelius, centrus, erdves vaikų veiklai;
- pripažįsta vaiko teisę rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos veiklos zonos į kitą, transformuoti grupės aplinką;
28.2. ugdymas pavyzdžiu. Pedagogas:
- žaismingai, išradingai ką nors veikia vaikų akivaizdoje ir taip skatina jį mėgdžioti;
- pradeda kokią nors veiklą, o po to susidomėję vaikai savarankiškai tęsia pradėtą darbą;
- kartu su vaikais šoka, dainuoja, vaidina, dalyvauja projektuose, turėdamas konkrečią užduotį, vaidmenį;
- skatina tėvus dalyvauti ugdomojoje veikloje, kad vaikas turėtų galimybę mokytis iš jų patirties;
28.3. kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika. Pedagogas:
- pastebi, gerbia, palaiko vaikų sumanymus, padeda juos išplėtoti, praturtinti;
- kuria situacijas, kuriose vaikai gauna naujų įspūdžių: išvykos, ekskursijos, tyrinėjimai, trumpalaikiai ir ilgalaikiai stebėjimai, susitikimai ir kt.;
- nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su vaikais. Pastebi vaikų interesus, norus, jų gebėjimo lygį, pateikia informacijos, praturtina vaikų patirtį;
- netiesiogiai vadovauja vaikų ieškojimams, užduodamas atvirus klausimus;
28.4. spontaniškasis ugdymas. Pedagogas:
- pritaria bet kokiai vaiko veiklai, ją palaiko, gerbia, laiko vertinga patirtimi;
- emociškai palaiko vaiko veiklą: pagiria, pasidžiaugia;
- ugdymui panaudoja netikėtai susidariusias situacijas;
- plėtoja vaiko inicijuotą pokalbį, žaidimą, eksperimentą. Pasiūlo, parūpina priemonių, medžiagų vaiko poreikiams ir interesams tenkinti;
28.5. ugdymo(si) situacijų modeliavimas. Pedagogas:
- kuria ugdymo(si) situacijas, žadina vaikų iniciatyvą, netiesiogiai vadovauja ugdymo(si) procesui;
- užduoda klausimus, kurie skatina vaikus kalbėti apie savo jausmus, patirtį, pagalvoti apie visai naujus, netikėtus dalykus, išbandyti naują veiklą, spręsti problemas;
- skatina vaikus klausinėti suaugusius, draugus, plėtoja dialogus;
- skatina vaikus išreikšti savo nuomonę, kartu su vaikais priimant bendrus sprendimus, susitarimus, kuriant grupės taisykles.
V SKYRIUS
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
29. Vertinama tai, kas tapo vaiko savastimi: vertybinės nuostatos, įgyti gebėjimai, žinios, patirtis.
30. Kokybės rodiklis – kiekvieno vaiko gera savijauta, aktyvi veikla, pažanga visose ugdymo srityse, tėvų į(si)traukimas.
31. Kasdieninę veiklą vaikai apibendrina „uždarymo rate“. Veikla į(si)vertinama pasitelkiant padrąsinimus, skatinant.
32. Vertinimo dokumentas – Ikimokyklinuko darbelių aplankas, kuriame yra kaupiama vaiko aprašas, darbelių pavyzdžiai, vaiko mintys, auklėtojų, švietimo pagalbos specialistų komentarai, tėvų pastebėjimai, anketos.
33. Apraše vertinami pasiekti vaiko gebėjimai pagal sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo ir meninę kompetencijas.
|
Ruduo
|
Kompetencijos |
Kas gerai sekasi |
Kas sunkiau pavyksta? |
| sveikatos saugojimo |
|
|
|
| socialinė |
|
|
|
| pažinimo |
|
|
|
| komunikavimo |
|
|
|
| meninė |
|
|
|
|
Pavasaris |
sveikatos saugojimo |
|
|
| socialinė |
|
|
|
| pažinimo |
|
|
|
| komunikavimo |
|
|
|
| meninė |
|
|
|
| Išvados. Rekomendacijos kitiems metams |
|
|
|
34. Vaikas vertinamas du kartus per metus. Rudenį vaikas stebimas, nustatant jo pradinį išsivystymą. Pastebėjimai fiksuojami vaiko apraše (lapkričio–gruodžio mėnesiais), o pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais) apraše apibendrinami įvykę per mokslo metus pokyčiai.
35. Tėvai su grupės pasiekimais supažindinami grupės tėvų susirinkimų metu (rudenį ir pavasarį). Individualūs vaiko pasiekimai aptariami su tėvais asmeninių pokalbių metu. Apibendrinti duomenys aptariami Ikimokyklinio ugdymo-pradinių klasių metodinio būrelio pasitarime.
VI SKYRIUS
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
4.http://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/failai/Ilgalaikio_ir_trumpalaikio_planavimo_1_pavyzdys.doc
PRITARTA
Prienų rajono savivaldybės tarybos
2014 m. gegužės 29 d.
sprendimu Nr. T3-88
PRIENŲ R. PAKUONIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Organizuojant ir užtikrinant kokybišką ugdymo(si) procesą, pedagogų ir kitų specialistų komanda siekia vaiko ugdymo(si) vienovės ir darnos su šeima.
7. Visas ugdymo turinys orientuotas į ugdytinių poreikių – dėmesio, globos, meilės, šilumos ir artumos, higienos įgūdžių ugdymo, savarankiškumo, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais, veiksmų su daiktais, žaidimo, judėjimo, meninės muzikinės veiklos, piešimo, lipdymo, konstravimo, aplinkos stebėjimo, domėjimosi, tyrinėjimo, lyginimo, eksperimentavimo, dėmesio mažesniems už save, paskatinimo ir įvertinimo bei įsivertinimo – tenkinimą.
8. Organizuojant ugdymą atsižvelgiama į tėvų lūkesčius, pageidavimus ir laikomasi šių nuostatų:
- prioritetinis vaidmuo ugdant vaiką tenka šeimai;
- atsižvelgiama į šeimos tradicijas, įpročius, nuostatas;
- ugdymo procese siekiama išlaikyti namų dvasią;
- pedagogai gerbia tėvus, tėvai – pedagogus;
- nuolatos ieškoma naujų bendravimo ir bendradarbiavimo formų;
- išlaikomas konfidencialumas, vertinant vaikų fizinį ir psichinį išsivystymą;
- vadovaujamasi samprata, jog šeima ir įstaiga dalijasi vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe.
9. Tėvai (globėjai) ir vietos bendruomenė pageidauja, jog ugdytiniai įgytų gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais įgūdžių, būtų plėtojama vaikų emocinė, socialinė, kultūrinė patirtis; įgytų savarankiškumo įgūdžių; jaustų saugumo jausmą; būtų mylimi; turiningai ir įdomiai praleistų laiką; būtų tinkamai prižiūrėti; ugdytųsi visapusiškus gebėjimus, teikiant papildomą muzikinį ugdymą; būtų atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius ugdymo(si) poreikius.
10. Pakuonio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus ugdytiniai glaudžiai bendradarbiauja su pradinio ugdymo klasių mokiniais ir jų mokytojais, dalyvauja bendruose renginiuose, Pakuonio mokykloje įsikūrusiu kraštotyros muziejumi, biblioteka.
11. Dauguma įstaigą lankančių vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje. Šeimų socialinė padėtis patenkinama.
12. Pakuonio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus ugdytinių veikla grindžiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, Ankstyvojo ugdymo vadovu, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Ikimokyklinio ugdymo gairėmis, LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta higienos norma HN 75:2010 „Istaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos reikalavimai“, Pakuonio pagrindinės mokyklos nuostatais ir Prienų rajono savivaldybės dokumentais, vaikų darželio programa „Vėrinėlis“, „Ugdymo gairėmis pedagogams ir tėvams“.
II SKYRIUS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
13. Pakuonio pagrindinėje mokykloje, organizuojant ugdomąją veiklą su ikimokyklinio amžiaus ugdytiniais, vadovaujamasi šiais principais:
13.1. humaniškumo (vaikas gerbiamas kaip asmenybė, jis turi teisę gyventi pagal prigimtį, asmeninę patirtį);
13.2. ugdymo individualumo ir vienodų galimybių (ugdymo priemonės ir būdai parenkami atsižvelgiant į vaiko individualius gebėjimus; ypatingas dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualių ugdymo(si) poreikių; apleistiems, gyvenantiems atokiau bei socialinės atskirties šeimose – visiems sudaromos vienodos ugdymo(si) sąlygos);
13.3. demokratiškumo (kiekvienas saugus ir orus dėl savo socialinės, rasinės, kultūrinės ir tautinės tapatybės, gerbiamos kiekvieno vaiko individualios prigimties savybės);
13.5. ugdymo lankstumo, tęstinumo ir perimamumo (nuolat palaikomas ryšys su šeima, pedagogai bendradarbiauja tarpusavyje, ikimokyklinio ugdymo turinys derinamas su ugdymu(si) šeimoje, sekamas vaikų tolesnis ugdymas ir adaptacija, palaikomi ryšiai su pradinio ugdymo mokytojais).
13.7. integracijos (individualių ir specialiųjų poreikių turintys vaikai ugdomi kartu su visais, dalyvauja bendruose renginiuose, šventėse bei projektuose);
13.8. funkcionalumo (siekiama vaikų savarankiškumo, formuojami įgūdžiai ir gebėjimai, padėsiantys prisitaikyti gyventi nuolat besikeičiančioje visuomenėje; specialiųjų poreikių vaikai mokomi savęs apsitarnavimo įgūdžių);
III SKYRIUS
UGDYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
14. Tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti tinkamas sąlygas, padėsiančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius.
15. Uždaviniai:
15.1. saugoti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį;
15.4. plėtoti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, sudaryti galimybes patirti pažinimo džiaugsmą, plėsti intelektinius gebėjimus, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo būdus;
15.5. lavinti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno reiškiniams, pagarbą tradiciniam menui, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais;
15.6. plėtoti specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų gebėjimus, tenkinti individualius jų poreikius.
IV SKYRIUS
UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
16. Organizuojant ikimokyklinio ugdymo procesą, svarbu orientuotis į vaiką, jo poreikius, interesus, vaikų kultūrą, pripažinti vaiko fizinę ir žodinę saviraišką (žaidimus, fantazijas, rimavimą, humorą, mėgdžiojimą ir t.t.), suprasti tai, kad vaikas turi turėti teisę būti vaiku, vaikų grupėje ir šeimoje humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis pagrįsti gyvenimo būdą (vaikui reikia, kad juo rūpintųsi, mylėtų ir pritartų), skatinti vaiko ir pedagogo sąveiką, vaiko aktyvumą, kūrybiškumą, praturtinti jo patirtį, padėti perimti kultūrines vertybes; tobulinti ugdymo procesą.
17. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo turinys grindžiamas ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiais: emociniais, judėjimo ir pažinimo.
18. Siekiant tęstinumo principo ikimokyklinis ugdymas grindžiamas pagrindinių kompetencijų (socialinė, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninė) ugdymu, kurios toliau plėtojamos priešmokykliniame amžiuje:
18.1. Socialinė kompetencija. Tikslas – mokėti gyventi kartu ir būti greta.
| Ankstyvasis vaikų amžius (1,5–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3–6 m.) |
| - Kasdieninio bendravimo metu pasisveikina, atsisveikina, pratinasi elgtis mandagiai (ačiū, prašau, atsiprašau); - Įsitraukia į žaidimus, paminint jo gebėjimus, daiktus, nusakant lytį; - Kasdieninėje veikloje pratinasi pats valgyti, judėti, praustis, rengtis ir kt.; - Kasdieninėje veikloje laisvai juda, veikia; - Pratinasi atlikti nuobodžius darbus (žaislų tvarkymus), savitvarkos įgūdžių ugdymas (pratinasi skirti savo asmeninius daiktus, žaislus nuo kitų, atpažinti savo drabužėlius nuo kitų); - Žaidžia vardų žaidimus: save vadina vardu, pasako vardą kitam; - Bando tyrinėti savo ir kitų žmonių panašumus bei skirtumus; - Žaidžia vaizduotės, emocinius žaidimus, stengiasi suprasti kas gerai ir kas blogai; - Savo elgesį vertina, atsižvelgdamas į pritariančią ar nepritariančią suaugusiojo veido išraišką; - Laisvai juda, randa pakankamai funkcionalią aplinką, skatinančią domėtis, pažinti; - siekia būti savarankiškas, nepriklausomas – spręsti, svarstyti. |
- Dalijasi savo išgyvenimais su draugais ir pedagogais; - Pratinasi pažinti save bei teigiamai vertinti; - Pratinasi savarankiškai spręsti problemas, ieško bendravimo, žaidimų, veiklos su kitais; - Domisi kitu, jo žaislais, sumanymais, nuomone; - Pratinasi klausytis ir girdėti kalbantįjį, pats klausia, pasakoja, paaiškina; - Pratinasi padėti mažesniems, silpnesniems, jais rūpinasi; - Suvokia, jog visi žmonės skirtingi, pratinasi gerbti šiuos skirtumus; - Pratinasi spręsti konfliktus taikiai – susitarimų, diskusijų, dalijimosi būdu, stengiasi atsisakyti nepriimtino elgesio įpročių; - Dalijasi su kitais savo patirtimi, žaislais, derina savo ketinimus, veiksmus; - Kuria taisykles, bendrus darbus, tariasi, siūlo, kūrybiškai plėtoja sumanymus, jam pasiūlytas temas, idėjas; - Domisi įvairia informacija; - pratinasi orientuotis naujoje socialinėje aplinkoje; - Pratinasi bendrauti su įvairiais žmonėmis. |
18.2. Sveikatos saugojimo kompetencija. Tikslas – vaiko gebėjimas saugiai judėti ir veikti bei sveikai gyventi.
| Ankstyvasis vaikų amžius (1,5–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3–6 m.) |
| - Skatinami laikytis bendrų susitarimų, taisyklių, vengiant netinkamų būdų išlieti emocijas; - pratinasi nusakyti savo emocijas; - prireikus ugdosi gebėjimą sutelkti valią, ištvermę; - pratinasi orientuotis naujoje aplinkoje; - sužino apie saugų elgesį grupėje, žaidimų aikštelėje; - ugdosi savarankiškumo, kultūrinių, higieninių įgūdžių pradų; - įgyja saugaus elgesio pradmenis, suvokia pavojų; - laisvai juda, tenkindamas prigimtinį judėjimo poreikį; - mokosi išreikšti save judesiu, žaidžia imitacinius žaidimus; - pratinasi judėti didelėje ir ribotoje erdvėje, tikslingai eiti ten, kur reikia ar nori, pastumti mašinėlę, vežimėlį ir kt; - užlipa, nulipa nuo lovos, lipa laiptais, į kalnelį, nusileidžia nuo jų, keturiomis užlipa nuožulniomis kopėtėlėmis; - ropoja, šliaužia, bėga, šokinėja, judina liemenį, kojas, rankas, galvą, išbando lindimo būdus; - pratinasi išvengti kliūčių, orientuotis erdvėje; - pereina nuo ėjimo prie bėgimo, nuo bėgimo prie ėjimo, eidamas keičia kryptį; - nepargriūdamas spiria kamuolį; - atlieka pedagogo pasiūlytus pratimus, dalyvauja rytinėje mankštoje, kūno kultūros valandėlėse; - skatinami šiltai bendrauti; - pratinasi po įtampos ar didesnių išgyvenimų mažinti emocinę įtampą fizine iškrova, meninėmis priemonėmis (dainavimas, muzikos klausymas, piešimas, imitaciniai žaidimai ir kt.); prireikus geba kreiptis pagalbos į suaugusįjį;
|
- Išmoksta saugiai ir savarankiškai elgtis naujoje aplinkoje; - sužino apie aplinkos poveikį sveikatai bei žmogaus poveikį gamtai; - sužino apie saugų elgesį grupėje, žaidimų aikštelėje, gatvėje, prie vandens telkinių, bendruomenėje. Kartu sukuria saugaus elgesio grupėje, žaidimų aikštelėje taisykles; - sužino apie pavojų, kurį gali kelti bendravimas su svetimais žmonėmis. Aptariami įvairūs būdai, kaip elgtis įvairiose situacijose; - išmoksta, kaip elgtis su aštriais, smailiais daiktais, cheminėmis medžiagomis, ugnimi, buitiniais-techniniais prietaisais. Sužino, kad augančiam organizmui kenkia narkotinės medžiagos, vaistai, alkoholis ir rūkymas. Susipažįsta su nuodų simboliu; ima pažinti savo kūną, jo fizines galimybes, mokosi išreikšti save judesiu; - išmoksta prižiūrėti savo kūną: laikosi asmens higienos, tinkamo dienos ritmo, stengiasi sveikai maitintis, rengtis pagal orą, taisyklingai sėdėti, stovėti, daug judėti ir žaisti gryname ore; - tobulina gebėjimą laisvai koordinuotai, įvairiais būdais vaikščioti, bėgioti, šliaužti, ropoti, lįsti, bėgti, šokinėti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą; - pratinasi judėdanas orientuotis erdvėje, išvengti kliūčių, keisti judėjimo greitį, kryptį; - ugdosi vikrumą, lankstumą, stiprumą, valią, ištvermę, drąsą; - ugdosi taisyklingą kvėpavimą, lavina rankos miklumą, akies ir rankos tikslumą, didina jutiminį jautrumą; - išmoksta saugiai naudotis fiziniam judėjimui skirta įranga, priemonėmis, žaislais. - Sužino, kad kūno ir sielos sveikata, taip pat sugebėjimas gražiai bendrauti su kitais žmonėmis lemia žmogaus sveikatą; - Nusako savo savijautą ir supranta, kada jaučiasi blogai ar yra pavargęs, pasako apie tai kitiems, eina pailsėti. |
18.3. Pažinimo kompetencija. Tikslas – atrasti ir tyrinėti mus supantį pasaulį.
| Ankstyvasis vaikų amžius (1,5–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3 –6 m.) |
| - Pratinasi pasakyti savo vardą, pavardę, adresą, metus; - Stengiasi įvardyti savo norus; - Geba veikti ne tik praktiškai, bet ir mintyse: atgaminti, gerinti ir nustatyti ryšį tarp to, ką atsimena ir mato; - Susipažįsta su supančia aplinka. Domisi mergaičių ir berniukų skirtumais; Atkreipia dėmesį į bendravimui svarbius dalykus: dienos režimą, daiktų vietą; - Atidaro, uždaro, dėlioja daiktus prieš-už, ant-po; - Veria raštelį į batus, tiksliau stato, konstruoja, dėlioja dėliones; - Susipažįsta, tyrinėja supančią aplinką. Klausinėja, domisi gamtos reiškiniais. Stebi gyvūnus ir augalus, jais gėrisi. Aiškinasi, kodėl negalima skriausti gyvūnų. - Tyrinėja aplinką visais jutimais: įsiklauso, įsižiūri, uosto, ragauja, liečia gamtos gėrybes. Veikia su įvairia gamtine medžiaga: vandeniu, smėliu, kaštonais, giliukais, akmenukais. - Pratinasi orientuotis grupėje, darželio aplinkoje. Aiškinasi, suvokia daiktų padėtį. - Susipažįsta su naminiais gyvūnais, juos atpažįsta knygelėse, paveikslėliuose. Bando įvardinti, pavadinti, mėgdžioti. - Stebi augalus, jais gėrisi. Stebi, kaip suaugusieji juos prižiūri: laisto, purena žemę. Gamtoje pastebi žydinčias gėles, jomis džiaugiasi. - Pratinasi pastebėti gamtoje vykstančius pokyčius. Klausosi skaitomų kūrinių apie gamtą, jos reiškinius. Aiškinasi sąvokas „diena“, „naktis“. - Žiūrinėja knygeles, ieško dangaus kūnų: saulės, mėnulio. Imituoja dangaus kūnų, gamtos reiškinių judesius (saulė šviečia, vėjas pučia ir kt.). Žaidžia žaidimus, susijusius su gamtos reiškiniais. |
- Domisi šalia esančiais bendraamžiais, savimi ir kitais žmonėmis. Suvokia žmonių panašumus ir skirtumus, jų išvaizdą, jausmus, kad jame yra daug paslapčių. Suvokia ir jaučia, kad yra mylimas; - Domisi profesijomis; - Stebi, tyrinėja supančią aplinką. Įvardija daiktų pavadinimus, bando juos naudoti pagal paskirtį; - Pastebi savo aplinkoje įvairius namų apyvokos daiktus, įsidėmi jų pavadinimus; - Vyksta į gamtos tyrinėjimo, stebėjimo išvykas, padeda tvarkyti aplinką; - Ugdosi laiko tėkmės pojūtį pagal savo gyvenimo ritmą, suvokia paros dalis, jų keitimąsi, savaitės laiko tėkmę (darbo, poilsio dienos:, metų laikus, jų seką. Randa būdų matuoti, pažinti laiką; - Aplinkoje esančius daiktus panaudoja gretinimui lyginimui, kolekcionavimui, modeliavimui, probleminių užduočių atlikimui; - Tenkina smalsumą tyrinėdamas techninius atradimus: žaisdamas su techniniais žaislais, magnetais. Žaidžia didaktinius, judrius žaidimus ekologine tema, dalyvauja gamtosaugos projektuose. Keliauja, iškylauja netoli darželio esančiose poilsio vietovėse; - Susipažįsta su naminiais gyvūnais, jų globa. Mėgdžioja jų judesius, balsus. Tyrinėja kūno dalis, jas įvardina. Suvokia gyvūnų pavadinimus; - Skiria naminius ir laukinius gyvūnus, suvokia jų panašumus ir skirtumus, kalba apie jų mitybą. - Aiškinasi naminių bei laukinių gyvūnų elgseną ir ypatumus. Aptaria naminių ir laukinių gyvūnų prisitaikymą prie aplinkos; - Stebi augalus, aptaria jų dalis. Stebi, tyrinėja bei aiškinasi apie augalų augimą, gyvybines funkcijas. Klausosi pasakojimų apie augalus, aptaria augalų vystymąsi. Žaidžia judrius, kūrybinius žaidimus gamtoje; - Aiškinasi, kurie augalai žmones maitina, rengia, gydo, puošia, džiugina. Rūpinasi augalais, mokosi juos prižiūrėti, įvardina jų pavadinimus. Suvokia, jog augalai suteikia žmogui estetinį pasigėrėjimą; |
18.4. Komunikavimo kompetencija. Tikslas – kalbėti, klausytis, bendrauti, domėtis skaitymu, rašymu.
| Ankstyvasis vaikų amžius (1,5–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3–6 m.) |
| - Mokosi kalbėti žodžiais. Klausydamas grožinės literatūros kūrinių, žiūrinėdamas paveikslėlius bando atpažinti matytus daiktus, žmones, gyvūnus. Mėgdžioja, kartoja suaugusiųjų, draugų žodžius. Stengiasi kartu su auklėtoja ar vienas deklamuoti eilėraštukus, dainuoti lopšines, ploti katutes. Klausosi gyvūnėlių garsų: kačiuko miaukimo, šuns lojimo, karvės mūkimo, vištos kudakavimo. Varto knygeles, ieško daiktų, kuriuos auklėtoja įvardija: lėlė, mašina, kiškutis ir kt; - Pratinasi klausytis trumpo skaitomo kūrinio. Bando klausti ir atsakyti. Mokosi mandagumo žodžių. Žaisdamas su žaislais spontaniškai atkartoja girdėtus garsus, žodelių junginius; - Kalbina draugus. Žaidžia bendrus žaidimus. Bando dalyvauti nesudėtingose siužetų inscenizacijose. Pratinasi atlikti žaidybinius judesius: ploja katutes, trepsi kojomis; Reaguoja į grupėje esančių suaugusiųjų, draugų kalbinimą. Nori būti pastebėti, kalbinami. Žiūrinėdami iliustracijas, paveikslėlius reiškia nuotaikas; - Emocingai reaguoja į skaitomus deklamuojamus kūrinius, pasakojimus ar dainuojamus kūrinius; - Žaidžia artikuliacinius žaidimus; - Varto, žiūrinėja knygutę. Mokosi versti lapus, atsargiai elgtis su knyga. Bando įvardinti tai, ką mato; - Suranda savo mėgstamą knygelę. |
- Geba taisyklingai kalbėti, pasakoja apie patirtus įspūdžius, nutikimus draugams, pedagogui. Klausosi sekamų pasakų, grožinės literatūros kūrinių, bando aiškinti ir interpretuoti. Atpažįsta žmonių, gyvūnų kalbas, mėgdžioja; - Pratinasi išsakyti savo norus, įvardina savo veiksmus. Stebi, žiūrinėja paveikslėlius, žaislus, pasakoja apie juos. Klausinėja jį dominančių dalykų. Mokosi bendrauti su draugais; - Suvokia, kad kalba galima perteikti daug informacijos. Išreiškia liūdesį, džiaugsmą, pagarbą. Pasakoja, mėgdžioja, deklamuoja, tęsia draugų pradėtą pasakojimą. Kalba apie tai, ką mato, girdi, liečia, ragauja, veikia; - Pratinasi susirasti draugų. Kviečia bendrauti, žaisti kartu. Mėgdžioja vieni kitus gestais, mimika; - Bando žaisti grupelėmis, bendrauja su mažai pažįstamais vaikais, palaiko ryšius su draugais. Pratinasi išklausyti kalbančiojo iki galo, reaguoti į pašnekovą; - Kartoja suaugusiųjų, personažų, gyvūnų balsus. Žaidžia, bendrauja, atskleidžia savo emocijas, išgyvenimus; - Pratinasi savo nuomonę derinti su suaugusiais. Siekia pažiūrų bendrumo. Pasitiki suaugusiais, juos laiko pavyzdžiu; - Dalinasi su bendraamžiais patirtimi. Diskutuoja įvairiais klausimais, vertina. Bando spręsti problemas, rasti pažintinius ryšius. Vertina kitų žmonių, draugų, savo elgesį, darbus; - „Skaito“ knygeles vienas kitam. Kuria knygeles kartu su suaugusiais. Sudeda paveikslėlius iš dalių, suvokia jų prasmę. Lavina smulkiuosius rankų raumenis, piešdamas įvairias linijas; |
18.5. Meninė kompetencija. Tikslas – pajusti, kurti ir grožėtis.
| Ankstyvasis vaikų amžius (1,5–3 m.) |
Ikimokyklinis vaikų amžius (3–6 m.) |
| - Bando save išreikšti piešiniu, vaizduoja taškelius, brūkšnelius; - Bando piešti ir didžiuojasi savo kūryba ir darbais; - Piešdamas ir tapydamas tyrinėja saviraiškos galimybes linija ir dėme; - Susipažįsta su piešimo priemonėmis, bando piešti piršteliu, keverzoti. Mokosi taisyklingai laikyti piešimo priemonę, orientuotis piešimo lape. Eksperimentuoja, stebi potepius, pratinasi dažyti viena, vėliau keliomis spalvomis. Stebi, džiaugiasi dailės kūriniais, kitų vaikų darbeliais. Minko nedidelį molio gabalą, bando sujungti atskiras detales, kočioja „dešreles“ „lazdeles“; - Pratinasi klijuoti, tvirtinti, lipinti, konstruoti, kirpti žirklėmis; - Piešia kreida ant asfalto, pagaliuku ant smėlio, žiemą ant sniego; - Klausosi muzikos kūrinių, perteikia juos judesiais. Bando atlikti balsą lavinančius pratimus. Mokosi barškinti barškučiais, mušti būgnelį; - Pasitiki savo muzikinėmis galiomis, bando atkurti melodiją balsu; - Mėgsta muzikuoti kartu su kitais, derinasi prie suaugusiojo balso intonacijos; - Vaikšto pagal lėtesnį ar greitesnį muzikos tempą, ritmiškai barškina barškučiais, muša būgnelį; - Susikibę rankomis eina rateliu, juda vorele, imituoja reikiamus judesiu; |
- Išbando įvairias piešimo, tapymo technikas (liejimas ant popieriaus, grotažas ir kt.), derina keletą technikų; - Pažįsta spalvas bei jų atspalvius; - Kuria pačių įsivaizduojamą pasaulį savo ar pedagogo pasiūlyta technika; - Jaučia spalvų, formų, medžiagų struktūros ypatumus; - Aplikuoja, antspauduoja, lipdo, karpo, lanksto iš popieriaus, vielelės, naudoja gamtines medžiagas; - Komponuoja gyvų ar džiovintų lauko gėlių puokštes, bando rišti verbas; - Susipažįsta su meninės raiškos priemonėmis. Vaizduoja nesudėtingos formos daiktus, reiškinius, konstruoja, modeliuoja nesudėtingus statinius. Atrasdamas, bandydamas, tyrinėdamas siekia meninės raiškos priemonių įvairovės; - Dainuodami mokosi taisyklingos kūno laikysenos, kvėpavimo. Dainuodami pritaria vaikiškais instrumentais, akmenukais, trinkelėmis ir kt. Improvizuodami judesiais, perteikia ratelių, šokių muziką (trepsi, pliauškėdami per kelius, spragsi pirštais, caksi liežuviu). Šokdami įgunda ritmingai atlikti judesius ir šokio elementus: šuoliukus, pritūpimus, sukinius, dvigubą žingsnelį; |
19. Pedagogas ugdymo turinį pritaiko pagal kiekvieno vaiko ir bendrą grupės lygį. Ugdymo turinys visai grupei pritaikomas orientuojantis į bendrus grupę lankančių vaikų poreikius ir ypatumus.
20. Metodai ir priemonės:
V SKYRIUS
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
21. Vaiko pasiekimų vertinimas – neatsiejama kokybiško ugdymo(si) proceso dalis, tai nuolatinis informacijos apie vaiko, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais kaupimas ir apibendrinimas.
22. Ugdymo(si) pasiekimai kaupiami „Vaiko apraše“. Pedagogas nuolat stebi ir fiksuoja vaikų veiklą ir elgesį. Vaikų stebėjimas numatomas savaitiniuose ugdymo planuose. Vertinamos 5 raidos sritys: kalba, socialinė ir emocinė raida, pažinimo įgūdžiai, viso kūno judesiai, pirštų ir riešo judesiai. Specialiųjų poreikių vaikų pažangos vertinime taikomas tarpinis vertinimas. Matydamas, kad vaikas išlavino tam tikrą įgūdį, pedagogas atitinkamai koreguoja vaiko ugdymo turinį ir planus, tokiu būdu paspartindamas vaiko daromą pažangą. Medžiaga apie vaiko pasiekimus kaupiama „Vaiko aplanke“. Tai gali būti vaikų darbelių pavyzdžiai, nuotraukos, vaiko stebėjimų aprašai, vaiko mintys, interviu su vaiku, piešiniai, pagalbos specialistų komentarai, tėvų pastebėjimai, individualios programos.
23. Apraše vertinama pagal sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo ir meninę kompetencijas. Jame turi būti pagrindinės žinios apie vaiką: vardas, pavardė, amžius, gyvenamoji vieta, auklėtojo vardas, pavardė.
24. Vaikas vertinamas du kartus per metus. Rudenį vaikas stebimas, nustatomas jo pradinis išsivystymas.
26. Tėvai su grupės pasiekimais supažindinami grupės tėvų susirinkimų metu. Individualūs vaiko pasiekimai aptariami asmeninių pokalbių metu. Apibendrinti duomenys aptariami metodiniame būrelyje, kitų susirinkimų metu.
27. Vaiko pasiekimų rezultatais yra remiamasi planuojant vaikų ugdymo(si) procesą, sudarant veiklos planus.
VI SKYRIUS
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI