AUDITO IR APSKAITOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO DIREKTORIAUS 2007 M. RUGSĖJO 17 D. ĮSAKYMO NR. VAS-6 „DĖL 26-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS“ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. gegužės 28 d. Nr. VAS-24
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 348 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą“ 1.1.1 punktu, įgyvendindamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, atsižvelgdamas į Apskaitos standartų komiteto 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 24-3-4.15.2 ir 2015 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 24-5-1.10:
1. Pakeičiu viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. VAS-6 „Dėl 26-ojo verslo apskaitos standarto „Išvestinės finansinės priemonės“ tvirtinimo“ patvirtintą 26-ąjį verslo apskaitos standartą „Išvestinės finansinės priemonės“ ir:
1.1. papildau standartą 21 punktu:
1.2. išdėstau standarto 3 punktą taip:
„3. Šis standartas netaikomas apskaitai:
3.1. finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie atsiranda iš paprastųjų finansinių priemonių;
3.2. draudimo ir perdraudimo sutarčių, pagal kurias draudikas prisiima reikšmingą kitos šalies (draudėjo) draudimo riziką sutikdamas, įvykus sutartyje apibrėžtam draudiminiam įvykiui, išmokėti kompensaciją (draudimo išmoką);
3.3. pirkimo ir pardavimo sandorių, kurie sudaromi dėl atsargų ar kito turto, reikalingo įmonės veiklai vykdyti ar pirkimo, pardavimo poreikiams patenkinti, įsigijimo, kurie nuo jų sudarymo pradžios buvo apibrėžti kaip prekių biržos sandoriai ir pagal kuriuos numatoma atsiskaityti pristačius prekes, išskyrus prekių biržos sandorius, kurie bet kuriai sutarties šaliai suteikia teisę atsiskaityti pinigais arba kokia nors kita finansine priemone ir yra laikomi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;
3.4. lizingo (finansinės nuomos) sutarčių, išskyrus atvejus, kai jose įterptos išvestinės finansinės priemonės;
3.5. garantijų ir laidavimų, išskyrus atvejus, kai pagal laidavimų ar garantijų sąlygas kreditorius turi teisę iš garantuotojo ar laiduotojo reikalauti įvykdyti prievolę atsižvelgiant į konkrečios palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, prekės kainos, kreditingumo įvertinimo, valiutos kurso, kainų indekso ar kito kintamo rodiklio pasikeitimą;
1.3. išdėstau standarto II skyriaus sąvoką tikroji vertė taip:
1.4. išdėstau standarto 18 punktą taip:
„18. Jei įmonė negali atskirai įvertinti įterptosios išvestinės finansinės priemonės nei įsigijimo momentu, nei paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, visą mišriąją finansinę priemonę ji turi laikyti viena išvestine finansine priemone ir iš jos atsirandantį finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą registruoti apskaitoje pagal šio standarto reikalavimus.“
1.5. išdėstau standarto 20 punktą taip:
„20. Išvestinė finansinė priemonė, naudojama apsidrausti nuo rizikos, gali būti laikoma apsidraudimo priemone, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
20.2. Įmonė yra patvirtinusi apsidraudimo priemonių apskaitos politiką, kurioje nurodyta rizika, nuo kurios apsidraudžiama, rizikos valdymo tikslas, apsidraudimo priemonių naudojimo strategija, naudojama apsidraudimo priemonė, apdraudžiamas objektas ir apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo vertinimo metodika, pagal kurią nustatomas apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo lygis ir įvertinama neveiksminga dalis.
1.6. išdėstau standarto 25 punktą taip:
1.7. išdėstau standarto 35 punktą taip:
„35. Registruojant apskaitoje ir paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas ir finansinis įsipareigojimas turi būti vertinami ir pateikiami finansinėse ataskaitose tikrąja verte, išskyrus tuos atvejus, kai jų tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti. Nustatant tikrąją vertę, galimos sandorio vykdymo išlaidos neatimamos.“
1.8. išdėstau standarto 37 punktą taip:
1.9. papildau standartą 391 punktu:
„391. Labai maža įmonė, rengianti 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 8 punkte nustatytą finansinių ataskaitų rinkinį ir turinti iš išvestinės finansinės priemonės atsiradusio finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų, paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną tokį finansinį turtą vertina ir finansinėse ataskaitose parodo įsigijimo savikaina atėmus nuvertėjimą, o finansinius įsipareigojimus – įsigijimo savikaina.“
1.10. išdėstau standarto 40 punktą taip:
1.11. išdėstau standarto 41 punktą taip:
1.12. išdėstau standarto 43 punktą taip:
1.13. išdėstau standarto VIII skyrių taip:
„VIII. APSIDRAUDIMO NUO RIZIKOS VEIKSMINGUMO ĮVERTINIMAS
44. Nustatant apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumą, turi būti įvertinamos visos šios sąlygos:
44.1. Yra ekonominis apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšys. Siekiant įvertinti rizikos valdymo tikslo įgyvendinimą, turi būti įvertinamas apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšys ir galimi jo pokyčiai.
44.2. Kredito rizikos poveikis apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto vertei. Kredito rizikos poveikis, palyginti su kitų kintamųjų poveikiu, negali dominuoti nustatant apsidraudimo priemonės ar apdraudžiamojo objekto vertės pokytį.
44.3. Veiksmingumas apskaičiuojamas naudojant apdraudžiamojo objekto dalį, kurią įmonė faktiškai draudžia, ir apsidraudimo priemonės dalį, kurią įmonė faktiškai naudoja tai apdraudžiamojo objekto daliai apdrausti. Jei įmonė draudžia mažiau negu 100 procentų, pavyzdžiui, 85 procentus, apdraudžiamojo objekto vertės, tai veiksmingumas bus apskaičiuojamas naudojant 85 procentus apdraudžiamojo objekto vertės ir šios dalies riziką apdraudžiančios apsidraudimo priemonės dalį. Apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto dydžių neatitikimas gali lemti apsidraudimo priemonės neveiksmingumą.
441. Apsidraudimo nuo rizikos neveiksmingumas – tai procentais išreikšta lyginamoji dalis, kuria apsidraudimo priemonės tikrosios vertės arba sukuriamų pinigų srautų pokyčiai yra didesni ar mažesni už apdraudžiamojo objekto tikrosios vertės arba sukuriamų pinigų srautų pokyčius. Vertinant neveiksmingumą, atsižvelgiama į galimą veiksmingumo lygio svyravimą, aplinkybes ir požymius, lemiančius, kad veiksmingumo lygis jau nerodo apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšio. Vertinant apsidraudimo priemonės neveiksmingumą, taip pat atsižvelgiama į pinigų laiko vertę.
45. Vertinant apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumą, turi būti vertinami ir palyginami ne apdraudžiamo objekto balansinės vertės, o jo tikrosios vertės, pokyčiai.
46. Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo vertinimo metodiką įmonė pasirenka pati ir ją aprašo atitinkamuose dokumentuose.
47. Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumas turi būti įvertinamas kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas arba reikšmingai pasikeitus aplinkybėms, kurios daro įtaką veiksmingumui.
471. Jei apsidraudimo priemonė neatitinka standarto 44 punkte nustatytų veiksmingumo reikalavimų, tačiau nustatyti rizikos valdymo tikslai nesikeičia, įmonė turėtų koreguoti veiksmingumo lygį, kad būtų atkurta apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto ryšio pusiausvyra ir įvykdomos apsidraudimo priemonės sąlygos. Jei rizikos valdymo tikslai pasikeičia, koreguoti veiksmingumo lygio negalima. Veiksmingumo lygis gali būti koreguojamas didinant ar mažinant apsidraudimo priemonės ar apdraudžiamojo objekto lyginamąsias dalis. Atlikus koregavimą, atnaujinama dokumentacija ir informacija apie veiksmingumą.
472. Jei įvertinus apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo lygio koregavimą, apsidraudimo priemonė neatitinka standarte nurodytų apsidraudimo priemonės pripažinimo sąlygų, ji apsidraudimo priemone nelaikoma. Tokie atvejai yra, kai:
472.2. Apsidraudimo priemonė pasibaigia, perleidžiama ar nutraukiama. Vienos apsidraudimo priemonės pakeitimas kita apsidraudimo priemone nelaikoma jos pasibaigimu ar nutraukimu, jei toks apsidraudimo priemonių pakeitimas yra aptartas rizikos valdymo dokumentuose.