LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINĖS CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2019 m. liepos 12 d. Nr. 2BE-210
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 66 straipsnio 9 dalimi ir įgyvendindamas 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (OL 2008 L 97, p. 72), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010 (OL 2010 L 7, p. 3), 11 straipsnį:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 4R-179 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 2BE-210
NACIONALINĖ CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis, 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (OL 2008 L 97, p. 72), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010 iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų (OL 2010 L 7, p. 3) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 300/2008), Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedu, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu, Nacionaline civilinės aviacijos saugumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1613-7 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“ (toliau – NCASP), ir atsižvelgiant į Europos civilinės aviacijos konferencijos 30 dokumento bei Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos 8973 dokumento rekomendacijas.
2. Programos tikslas yra nustatyti aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo ir atitikties Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir NCASP nuostatoms stebėsenos veiklos procedūras.
II SKYRIUS
PROGRAMOS ADMINISTRAVIMAS IR VYKDYMO PRIEŽIŪRA
4. Programos įgyvendinimą organizuoja viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – TKA). Už programos nuostatų tinkamą įgyvendinimą tiesiogiai yra atsakingas Programos vadovas, kuris skiriamas TKA direktoriaus įsakymu.
5. Programos vadovas:
5.1. rengia ir atnaujina metinį pagal programą atliekamų darbų tvarkaraštį, įskaitant tikrinamų oro uostų, oro vežėjų ir subjektų, taikančių aviacijos saugumo priemones ir veikiančių oro uosto teritorijoje ar už jos ribų bei tiekiančių prekes arba teikiančių paslaugas oro uostuose ar per juos, (toliau – subjektai) sąrašą, jiems taikomos atitikties stebėsenos veiklos rūšį (saugumo auditas, įgyvendinimo patikrinimas ir bandymas), apimtį ir datą;
5.2. reguliariai informuoja TKA direktorių apie pažangą įgyvendinant šią programą ir atitikties stebėsenos veiklos rezultatus;
5.3. teikia TKA direktoriui tvirtinti saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės narių bei šių grupių vadovų kandidatūras ir nurodo atitikties stebėsenos veiklos rūšį ir jų apimtį bei kuriuos oro uostus, oro vežėjus ir subjektus tikrinti;
5.4. tais atvejais, kai pats asmeniškai nedalyvauja saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės veikloje, atitinkamos grupės vadovui pateikia visą reikalingą informaciją (pvz., dokumentus, tikrinamų subjektų užpildytus klausimynus ir kt.) atitikties stebėsenos veiklai atlikti;
5.5. saugo visą informaciją (pvz., dokumentus, užrašus, ataskaitas, pranešimus ir kt.), kuria naudojosi saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupė;
5.6. duoda nurodymus rengti saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo ataskaitas, kurias rengia auditoriai pasibaigus atitikties stebėsenos veiklai;
5.7. žodžiu arba raštu informuoja oro uostą, oro vežėją ir subjektą apie saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo datą, kai tai būtina;
5.9. peržiūri galutinę saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo ataskaitą, kad būtų užtikrinta, jog ji parengta pagal Programos reikalavimus;
5.10. nuolat peržiūri Programos turinį ir Lietuvos transporto saugos administracijai siūlo, kaip ją atnaujinti, kai tai būtina;
5.11. remdamasis atitikties stebėsenos veiklos rezultatais, nustato, kokių mokymo kursų auditoriams reikia, ir teikia atitinkamus siūlymus TKA direktoriui;
6. Saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės vadovas:
6.2. užtikrina, kad saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės nariai laikytųsi Programoje nustatytų atitikties stebėsenos veiklos procedūrų;
6.3. kartu su Programos vadovu, atsižvelgdamas į atitikties stebėsenos veiklos rūšį ir į jos sudėtingumą, sprendžia, kiek saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo grupėje turi būti narių;
6.4. organizuoja pasirengimą saugumo auditui, įgyvendinimo patikrinimui ir bandymui (rengia saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo planą ir kt.);
6.5. kartu su saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės nariais dalyvauja atitikties stebėsenos veikloje ir parengia galutinę atitikties stebėsenos veiklos ataskaitą;
6.6. kartu su Programos vadovu sprendžia visus konfliktus ar kitus klausimus, kilusius atitikties stebėsenos veiklos metu;
7. Kai Programos vadovas dalyvauja saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupėje, jis yra skiriamas atitinkamos grupės vadovu.
8. Saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės vadovas bei nariai yra skiriami TKA direktoriaus įsakymu. Grupės vadovu ir nariais gali būti skiriami tik auditoriai, išskyrus bandymo grupės narius, kuriais skiriami ir kiti asmenys. Grupės vadovo sprendimu, saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupėje stebėtojo statusu gali dalyvauti ir kiti asmenys, kurių atliekamos darbo funkcijos yra susijusios su civilinės aviacijos saugumo veikla.
III SKYRIUS
AUDITORIŲ KVALIFIKACIJOS KRITERIJAI
9. Siekiant užtikrinti savitarpio supratimą ir bendradarbiavimą bei veiksmingai atlikti atitikties stebėsenos veiklą, būtina, kad auditoriai atitiktų tokius minimalius reikalavimus:
9.2. turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“;
9.3. turi nebūti susiję jokiais sutartiniais arba finansiniais įsipareigojimais su tikrinamu oro uostu, operatoriumi arba subjektu;
9.4. turi atitikti šiuos minimalius asmens fizinės ir sveikatos būklės reikalavimus:
9.4.1. gerai girdėti ir matyti, nepriklausomai nuo to, ar tam reikalingi kontaktiniai lęšiai, akiniai, klausos aparatai ar kitos panašios priemonės;
9.5. turi turėti šių asmeninių savybių:
9.6. turi būti atitinkamai kompetentingi, t. y. turėti pakankamai teorinės ir praktinės atitinkamos srities patirties, t. y.:
9.6.1. išmanyti esamas galiojančias saugumo priemones ir suprasti, kaip jos taikomos tikrinimo operacijose, t. y.:
10. TKA užtikrina, kad auditoriai nuolat dalyvautų mokymuose tokiu periodiškumu, jog galėtų išlaikyti turimą kompetenciją ir įgyti naujos kompetencijos, susijusios su saugumo srities pokyčiais.
11. Atitinkamos atitikties stebėsenos veiklos grupės nariai privalo laikytis grupės vadovo reikalavimų ir nurodymų bei objektyviai vykdyti savo pareigas. Be to, saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir (arba) bandymo metu auditoriai privalo:
11.1. laikytis saugumo reikalavimų oro uostuose, oro vežėjo ir subjekto teritorijoje bei patalpose ir naudotis įprastinėmis įėjimo ir išėjimo vietomis, išskyrus atvejus, kurie turėtų neigiamos įtakos tikrinimui;
11.4. neatidaryti išorinių orlaivio durų, neliesti orlaivio valdymo plokštumų ir įrenginių bei neiti į orlaivio pilotų kabiną, išskyrus tuos atvejus, kai auditorių lydi atsakingas oro vežėjo atstovas;
11.5. atitikties stebėsenos veiklos metu neduoti patarimų, netaisyti ir neinstruktuoti saugumo darbuotojų; tačiau jei būtina, auditoriai gali nurodyti trūkumus tiesioginiam saugumo darbuotojų vadovui;
IV SKYRIUS
AUDITORIŲ ĮGALIOJIMAI IR TEISĖS
12. Auditoriai atlikdami savo pareigas su savimi turi turėti dokumentus, patvirtinančius asmens tapatybę ir jų įgaliojimus, susijusius su NCASP įgyvendinimu.
13. Auditoriai vykdydami atitikties stebėsenos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi teisę:
13.4. tikrinti oro vežėjų ir subjektų patalpas ir teritoriją, kurioje yra taikomos saugumo priemonės;
13.7. reikalauti, kad oro uostai, oro vežėjai ir subjektai pateiktų visą reikalingą informaciją (dokumentai, vaizdo, garso įrašai ir kt.), susijusią su saugumo auditais, įgyvendinimo patikrinimais, bandymais ir tyrimais;
13.10. raštu, fotografavimo, elektronine arba kita forma fiksuoti bet kurią veiką, tvarką arba įrangą;
14. Auditoriai su savimi privalo turėti Civilinės aviacijos inspektoriaus pažymėjimą, leidžiantį TKA vardu vykdyti atitikties stebėsenos veiklą ir patekti į visas reikiamas zonas.
15. Auditoriai, nustatę konkrečius aviacijos saugumo trūkumus ar reikalavimų pažeidimą, priklausomai nuo jų apimties, gali taikyti įgyvendinimo užtikrinimo priemones, nurodytas Programos 67 punkte.
16. Kai taikomos Programos 67 punkte nurodytos priemonės, auditoriai, prieš išvykdami iš tikrinto oro uosto, oro vežėjo ar subjekto, apie tai informuoja šios įmonės vadovą.
17. Asmenys, trukdantys auditoriams atlikti savo pareigas, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Toks trukdymas yra:
17.3. informacijos slėpimas arba melagingos informacijos pateikimas (apgaulės tikslais auditoriui teikiama neteisinga arba klaidinanti informacija);
V SKYRIUS
ATITIKTIES STEBĖSENOS VEIKLA
18. Visi Lietuvos Respublikos oro uostai ir jų dalys, naudojamos civilinės aviacijos veiklai vykdyti (toliau – oro uostai), oro vežėjai ir subjektai, taikantys aviacijos saugumo priemones, tikrinami (vykdoma atitikties stebėsenos veikla) ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus. Ne Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse registruoti ir reguliariai skrydžius iš Lietuvos oro uostų vykdantys oro vežėjai tikrinami ne rečiau kaip 1 kartą per metus, o iš Lietuvos oro uostų skrydžius vykdantys ES šalių vežėjai tikrinami bent 1 kartą per 2 metus.
19. Atitikties stebėsenos veikla gali būti vykdoma ir dažniau, nei nustatyta Programos 18 punkte, atsižvelgiant į: grėsmės lygį; vykdomos veiklos tipą ir pobūdį; taikomas saugumo priemones ir procedūras; oro uostų, oro vežėjų ir subjektų vykdomos vidaus kokybės kontrolės rezultatus ir kitus veiksnius bei vertinimus.
20. Atitikties stebėsenos veiklos metu vertinamos ne tik oro uosto, oro vežėjų ir subjektų taikomos saugumo priemonės ir procedūros, bet ir šių ūkio subjektų vidinių kokybės kontrolės priemonių įgyvendinimas ir jų veiksmingumas.
21. Atliekant atitikties stebėsenos veiklą kiekviename oro uoste pasirenkamas toks atitikties stebėsenos veiklos rūšių derinys (saugumo auditas ir bandymai; įgyvendinimo patikrinimas, bandymas ir kt.), kad būtų galima susidaryti išsamią nuomonę apie esamos aviacijos saugumo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtos veikos.
22. Programos vykdymas, prioritetų nustatymas ir atitikties stebėsenos veiklos organizavimas atliekamas nepriklausomai nuo NCASP numatytų saugumo priemonių įgyvendinimo.
23. Pagal Programą vykdoma atitikties stebėsenos veikla yra skirstoma į šias rūšis: saugumo auditas, įgyvendinimo patikrinimas ir bandymas.
24. Atitikties stebėsenos veiklą sudaro šie etapai:
24.1. atitikties stebėsenos veiklos rūšies (saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir (arba) bandymo) parinkimas;
24.5. atitikties stebėsenos veiklos ataskaitos parengimas ir pateikimas atitinkamam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui;
25. Atitikties stebėsenos veikla grindžiama sistemingu informacijos rinkimu: informacija renkama atliekant stebėjimus, apklausas, patikrinimus ir analizuojant dokumentus.
26. Apie planuojamą saugumo auditą oro uosto valdytojo, oro vežėjo ir (arba) subjekto vadovas informuojamas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki planuojamo audito pradžios. Programos vadovas apie poreikį informuoti / neinformuoti oro uosto valdytoją (-o), oro vežėją (-o) ar subjekto vadovą (-o) apie planuojamą įgyvendinimo patikrinimą nusprendžia atsižvelgdamas į planuojamų tikrinti saugumo priemonių ir procedūrų skaičių bei sudėtingumą. Apie planuojamą atlikti bandymą oro uosto valdytojas, oro vežėjas ir (arba) subjektas gali būti informuojamas bet kuriuo metu prieš bandymą užtikrinant, kad informacija nebūtų atskleista kitiems asmenims.
VI SKYRIUS
SAUGUMO AUDITAI
27. Programos vadovas sprendžia ir saugumo audito plane nurodo, ar atliekant saugumo auditą tikrinamos:
27.1. visos oro uoste veikiančių ir saugumo priemones taikančių ūkio subjektų saugumo priemonės pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlį;
28. Saugumo auditas vykdomas šiais etapais:
28.1. pranešimo apie saugumo auditą ir prireikus išankstinio klausimyno perdavimas. Ar reikia perduoti išankstinį klausimyną, sprendžia Programos vadovas. Tais atvejais, kai išankstinis klausimynas yra siunčiamas, Programos vadovas ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki saugumo audito nusiunčia tikrinamam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui išankstinį klausimyną, o šie, užpildę minėtąjį klausimyną, grąžina siuntėjui ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki saugumo audito. Pagrindinė šio klausimyno sąlyga yra surinkti saugumo audito grupei reikalingą informaciją apie oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto saugumo organizavimą, esamą saugumo užtikrinimo tvarką, taikomas aviacijos saugumo priemones;
28.2. pasirengimas auditui, įskaitant užpildyto išankstinio klausimyno ir kitų svarbių dokumentų analizę;
28.3. pirminis informacinio pobūdžio susitikimas su oro uosto, oro vežėjo ar subjekto atstovais prieš pradedant stebėsenos veiklą vietoje. Šio etapo metu saugumo audito grupės nariai supažindina oro uosto, oro vežėjo ar subjekto atstovus su saugumo audito tikslais, laikotarpiu, apimtimi ir grupės narių naudojamais metodais ir priemonėmis;
28.4. veikla vietoje (oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto taikomų saugumo priemonių ir procedūrų patikrinimas);
28.5. saugumo audito metu nustatytų rezultatų aptarimas ir ataskaitų teikimas tikrintam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui. Po kiekvieno saugumo audito parengiama saugumo audito ataskaita, kurioje surašomi svarbiausi saugumo audito rezultatai, nurodomi trūkumai ir skiriamos įgyvendinimo užtikrinimo priemonės, nurodytos Programos 67 punkte. Ataskaitoje taip pat nurodomi saugumo audito metu ištaisyti trūkumai.
29. TKA renka ir saugo saugumo audito medžiagą ir rezultatų analizę, kurią teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali pateikti suinteresuotoms institucijoms ar užsienio valstybių institucijoms.
VII SKYRIUS
ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMAI
31. Programos vadovas spręsdamas, kokios apimties bus atliekamas įgyvendinimo patikrinimas, turi atsižvelgti į tai, kad įgyvendinimo patikrinimo metu būtų patikrintas bent vienas Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys – per vieną patikrinimą arba per pagrįstą laikotarpį, kuris neturi viršyti 3 mėnesių. Tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinys – Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje nurodytų dviejų ir daugiau reikalavimų ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys. Šie reikalavimai ir atitinkami įgyvendinimo aktai yra taip susiję, kad norint tinkamai įvertinti, ar tikslas pasiektas, galima tik tuo atveju, jei jie vertinami kartu. Šie rinkiniai apima Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardytus rinkinius.
32. Įgyvendinimo patikrinimo grupės vadovas užtikrina, kad būtų patikrintas reprezentatyvus informacijos ėminys (pvz.: patekimo kontrolę vykdančių asmenų įdarbinimas ir mokymas, patekimo kontrolės priemonių ir procedūrų naudojimas, patekimo kontrolei naudojamos saugumo įrangos tinkamumas, vidinės kokybės kontrolės metu nustatyti rezultatai vertinant patekimo kontrolę ir kt.).
33. TKA apie įgyvendinimo patikrinimus oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui iš anksto nepraneša. Jeigu programos vadovas mano, kad iš anksto neinformavus oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto atlikti įgyvendinimo patikrinimo neįmanoma, apie įgyvendinimo patikrinimą gali pranešti iš anksto. Įgyvendinimo patikrinimas vykdomas tokiais etapais:
33.1. parengiamasis etapas (tikrinimo apimties nustatymas, tikrinimo metu naudojamos priemonės ir kt.);
33.2. veikla vietoje (pasirinkto Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinio tikrinimas);
33.3. saugumo audito metu nustatytų rezultatų, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus, aptarimas;
33.4. ataskaitų teikimas tikrintam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui. Po kiekvieno įgyvendinimo patikrinimo parengiama įgyvendinimo patikrinimo ataskaita, kurioje surašomi svarbiausi įgyvendinimo patikrinimo rezultatai, nurodomi trūkumai ir skiriamos įgyvendinimo užtikrinimo priemonės, nurodytos Programos 67 punkte.
34. Lietuvos oro uostų Vilniaus filiale visi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlio 1–6 skyriuose išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai tikrinami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas saugumo auditas. Lietuvos oro uostų Kauno ir Palangos filialuose ir Šiaulių oro uoste visi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlio 1–6 skyriuose išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai tikrinami ne rečiau kaip kas 24 mėnesius, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas saugumo auditas.
35. Esant žemam ir žemiausiam grėsmės lygiui oro uoste visų saugumo priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlio 7–12 skyriuose, išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai tikrinami ne rečiau kaip kas 24 mėnesius, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas saugumo auditas. Esant vidutiniam, aukštam ir aukščiausiam grėsmės lygiui, Programos vadovas, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, sprendžia, kokiu dažniu ir kokie Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai bus tikrinami. Esant vidutiniam, aukštam ir aukščiausiam grėsmės lygiui, pagal grėsmės pobūdį atitinkami Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 6 mėnesius.
VIII SKYRIUS
BANDYMAI
37. Bandymai atliekami siekiant patikrinti, kaip veiksmingai įgyvendinamos šios saugumo priemonės:
38. Atsižvelgiant į teisinius, saugos ir veiklos reikalavimus bandymo grupės vadovas parengia bandymų protokolą. Su protokolu pasirašytinai supažindinami visi bandyme dalyvaujantys asmenys (auditoriai ir jų bandymui atlikti pasirinkti asmenys). Protokole taip pat aprašoma bandymo atlikimo metodika ir struktūra. Bandymas vykdomas šiais etapais:
38.1. parengiamasis etapas (bandymo apimties nustatymas, bandymo metu naudojamos priemonės, asmenys, kurie atliks bandymą, ir kt.);
38.3. bandymo metu nustatytų rezultatų, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus, aptarimas;
38.4. ataskaitų oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui, kurio saugumo priemonės buvo bandytos, teikimas. Po kiekvieno bandymo parengiama bandymo ataskaita, kurioje surašomi svarbiausi bandymo rezultatai, nurodomi trūkumai ir skiriamos įgyvendinimo užtikrinimo priemonės. Jei bandymai atliekami saugumo audito ar įgyvendinimo patikrinimo metu, oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui pateikiama viena ataskaita, t. y. saugumo audito arba įgyvendinimo patikrinimo ataskaita.
39. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymai būtų atliekami stebint kvalifikuotam personalui ir nesukeliant grėsmės bandyme dalyvaujantiems žmonėms, orlaiviui, oro uosto įrenginiams arba nuosavybei bei nesukeliant nepatogumų ar neramumų aplinkiniams, asmenims, organizacijoms, kurie neįtraukti į bandymus.
40. Bandymo metu gali būti naudojamos tokios priemonės: suklastoti ar negaliojantys oro uosto darbuotojo pažymėjimai patekti į riboto patekimo zoną, sprogstamųjų įtaisų imitacijos, ginklai, sprogstamosios medžiagos ir kt. Naudojant pastarąsias priemones bandymą galima pakartoti kelis kartus ir keliose vietose tol, kol bandymą atliekantis asmuo yra sulaikomas arba bandymas yra nutraukiamas.
41. Jei bandymams būtini šaunamieji ginklai, bandymo grupės vadovas užtikrina, kad:
41.1. naudojami tik neužtaisyti šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti ir juos laikyti bei nešioti nereikalingi leidimai;
42. Kai bandymams būtina imituoti sprogstamuosius užtaisus, bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymui atlikti būtų naudojami tik inertiniai užtaisai be sprogstamųjų medžiagų. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymą atliekantis asmuo su tokiu sprogstamuoju užtaisu turi šio užtaiso fotografiją ir Programos vadovo patvirtinimą, kad šis užtaisas yra bandymo priemonė, neturinti jokių sprogstamųjų medžiagų.
43. Bandymo grupės vadovas kontroliuoja visų daiktų, naudojamų bandymų metu, išdavimą ir naudojimą. Šios grupės vadovas parengia, tikrina, išduoda ir surenka visas priemones, naudojamas bandymo metu.
44. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymo metu naudojami daiktai išduodami prieš bandymą ir surenkami iškart po bandymo. Šie daiktai yra griežtai kontroliuojami viso bandymo metu. Jie negali būti paliekami be priežiūros. Kai daiktai bandymams naudojami viešojoje vietoje, jie turi būti paslėpti taip, kad nekeltų sumaišties tarp keleivių. Pasibaigus bandymui, bandymo grupės vadovas patikrina, ar visi daiktai, naudoti bandymo metu, sugrąžinti.
45. Bandymų grupės vadovas yra atsakingas už:
46. Bandymams atrenkami sutikę juose dalyvauti asmenys, kurie gali tiksliai įvykdyti bandymo grupės vadovo nurodymus, priimti loginius sprendimus ir greitai bei aiškiai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Bandyme dalyvaujantys asmenys turi aiškiai suprasti riziką, kuri kyla atliekant bandymą.
47. Auditoriai gali atlikti bandymus savarankiškai arba bendradarbiaudami su policija, oro uosto, oro vežėjo ar subjekto darbuotojais ir atitinkamos valstybės institucijos bandymui vykdyti paskirtais asmenimis. Šie asmenys privalo turėti dokumentus, patvirtinančius, kad TKA suteikė jiems teisę atlikti bandymą.
48. Bandymo preliminarūs rezultatai ir informacija, kad jis baigtas, perduodama oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto aviacijos saugumo vadovui ir kitiems su bandymu susijusiems asmenims. Kai oro uostas, oro vežėjas ar subjektas bandymo neišlaiko, atitinkamiems aviacijos saugumo darbuotojams pademonstruojama, kaip bandymo grupė įveikė saugumo procedūras ir ką reikėjo daryti, kad tam būtų užkirstas kelias.
IX SKYRIUS
VERTINIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
50. Oro uostų, oro vežėjų ir (arba) subjektų saugumo priemonių ir procedūrų vertinimas gali būti atliekamas ir dažnesniais intervalais, nei nustatyta Programoje, atsižvelgiant į grėsmės lygį ir (arba) jo pobūdį, nustatytų trūkumų mastą ir (arba) jų pasikartojimą ar kitus svarbius faktus, kurie turi įtakos tinkamai ir veiksmingai užtikrinant civilinės aviacijos apsaugą nuo neteisėtos veikos.
51. Jeigu atitikties stebėsenos veiklos metu oro uostų, oro vežėjų ir (arba) subjektų veikloje, taikant saugumo priemones ir procedūras, nustatoma silpnoji vieta – TKA paveda atitinkamam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui imtis proporcingų galimam pavojui priemonių.
52. Atitikties stebėsenos veiklos ataskaitos teikiamos ir jos rezultatai registruojami standartine forma, kuria remiantis TKA nuolat analizuoja taikomų saugumo priemonių ir procedūrų trūkumų tendencijas. Oro uostams, oro vežėjams ir (arba) subjektams teikiamose ataskaitose nurodomi šie atliktos atitikties stebėsenos veiklos elementai:
X SKYRIUS
TRŪKUMŲ TAISYMAS
54. Jeigu atitikties stebėsenos veiklos metu nustatoma trūkumų, oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas per savaitę nuo ataskaitos gavimo dienos parengia trūkumų taisymo planą ir pateikia jį TKA derinti.
55. Trūkumų taisymo plane turi būti nurodyta:
55.1. alternatyvios ir (arba) papildomos priemonės, kurios bus taikomos trūkumų taisymo įgyvendinimo laikotarpiu;
56. Jeigu per savaitę nuo ataskaitos gavimo dienos oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas TKA nepateikia derinti trūkumų taisymo plano, TKA oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui išsiunčia priminimą ir nustato naują trūkumų taisymo plano pateikimo TKA terminą.
57. Jeigu oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas per savaitę nuo ataskaitos gavimo dienos nepateikia trūkumų taisymo plano ir gavęs TKA priminimą dėl trūkumų taisymo plano pateikimo nesiima jokių priemonių tam, kad per TKA nustatytą terminą pateiktų trūkumų taisymo planą, taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos.
58. Gavusi trūkumų taisymo planą, TKA per 10 darbo dienų jį įvertina. Jei plane numatytos priemonės ir terminai yra priimtini, TKA pateiktą planą suderina, o jei ne – atmeta. TKA, priėmusi sprendimą atmesti planą, nurodo jo atmetimo priežastis ir nustato naują trūkumų taisymo plano pateikimo TKA derinti terminą.
59. Oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas, ištaisęs trūkumus per nustatytą terminą, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nustatyto termino pabaigos raštu informuoja TKA.
60. Jeigu atitikties stebėsenos veiklos metu rasti trūkumai dėl tam tikrų priežasčių iki nustatyto termino pabaigos neištaisomi, oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nustatyto termino pabaigos apie tai raštu informuoja TKA, nurodydamas to priežastis ir terminą, iki kada likę trūkumai bus ištaisyti. Šis terminas turi būti suderintas su TKA.
61. Praėjus nustatytam terminui, nurodytam oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto trūkumų taisymo plane, per kurį trūkumai turėjo būti ištaisyti, ir negavus iš oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto informacijos apie trūkumų ištaisymą, TKA oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui siunčia priminimą dėl trūkumų taisymo.
62. Jeigu oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas po trūkumų taisymo plane nustatyto termino gavo iš TKA priminimą dėl trūkumų taisymo ir nesiėmė jokių priemonių bei laiku TKA nepateikė informacijos apie trūkumų ištaisymą, jam taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos.
63. Kai oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas, kuriam taikoma atitikties stebėsenos veikla, informuoja TKA, jog visi trūkumai ištaisyti, TKA atlieka pakartotinį įgyvendinimo patikrinimą (prireikus – bandymą), kad įsitikintų, jog visi trūkumai buvo tinkamai ištaisyti. Pakartotinio įgyvendinimo patikrinimo (prireikus – bandymo) metu vertinami tik tie Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai, kurių trūkumai buvo nustatyti.
64. Pakartotinis įgyvendinimo patikrinimas remiasi sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:
64.1. dokumentų (oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto aviacijos saugumo programos, aviacijos saugumo mokymų, vidinių kokybės kontrolės ataskaitų ir kt.) tikrinimas;
64.3. saugumo priemones taikančių ar jų besilaikančių asmenų apklausos. Pakartotinio įgyvendinimo patikrinimo metu auditoriai kiekvienam asmeniui, kuris, jų nuomone, gali padėti įvertinti aviacijos saugumo būklę, gali užduoti klausimus apie aviacijos saugumą. Tai darydami auditoriai imasi visų priemonių, kad be reikalo netrukdytų personalui vykdyti pagrindinių pareigų;
65. Jeigu pakartotinio įgyvendinimo patikrinimo (prireikus – bandymo) metu nustatoma, kad visi atitikties stebėsenos veiklos metu rasti trūkumai ištaisyti, oro uostui, oro vežėjui ar subjektui išsiunčiama įgyvendinimo patikrinimo (prireikus – bandymo) ataskaita arba patvirtinimas, kad visi trūkumai ištaisyti.
66. Jeigu pakartotinio įgyvendinimo patikrinimo (prireikus – bandymo) metu nustatoma, kad trūkumai neištaisyti, kartojama trūkumų taisymo veikla, nurodyta Programos 54–66 punktuose.
67. Trūkumų taisymo veikla vykdoma ir įgyvendinimo užtikrinimo priemonės taikomos laikantis laipsniškumo ir proporcingumo principų. TKA imasi veiksmų, kol atitikties stebėsenos veiklos metu nustatyti trūkumai ištaisomi. Šie veiksmai apima:
67.5. veiklą ribojančias sankcijas:
67.5.3. reguliuojamam subjektui – reguliuojamo subjekto statusą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas;
67.5.4. žinomam siuntėjui – žinomo siuntėjo statusą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas;
67.5.5. reguliuojamam orlaivio atsargų tiekėjui – reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo statusą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas;
67.5.6. skrydžius iš trečiosios šalies oro uosto į Europos Sąjungą vykdančių krovinių arba pašto oro vežėjui (toliau – ACC3) – nustačius didelį su jo veikla susijusį trūkumą informuojama Europos Komisija, kurios sprendimu ACC3 gali būti pašalintas iš Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazės.
68. Išimtiniais atvejais, jei nustatytas trūkumas yra didelis ar pasikartojantis, TKA gali netaikyti Programos 67 punkte minimo laipsniškumo principo ir nesiimti (praleisti) vieno ar kelių Programos 67.1–67.5 papunkčiuose išvardytų veiksmų. Audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo grupės vadovas, suderinęs su programos vadovu ir įvertinęs trūkumo mastą ar jo kartojimąsi, TKA direktoriui siūlo, kokius veiksmus pagal Programos 67.1–3 ir 67.5 papunkčius reikia taikyti oro uostui, oro vežėjui arba subjektui, o Programos 67.4 papunkčio taikymo atveju – oro uosto, oro vežėjo arba subjekto vadovui arba atsakingam asmeniui, kad nustatyti trūkumai būtų ištaisyti laiku ir tinkamai.
XI SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGUMO TYRIMAS
69. Aviacijos saugumo tyrimo tikslas – nustatyti aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimo ar aviacijos saugumo incidento (toliau – pažeidimas ar incidentas) priežastis.
70. Tyrimui atlikti TKA sudaro tyrimo grupę iš programos vadovo pasiūlytų auditorių kandidatūrų. Tais atvejais, kai programos vadovas nedalyvauja tyrime, jis TKA direktoriui siūlo šios grupės vadovo kandidatūrą.
71. Tyrimo uždaviniai yra:
71.1. nustatyti:
71.1.2. silpnąsias aviacijos saugumo sistemos vietas, kurios lėmė pažeidimą ar incidentą ar leido jiems atsirasti;
72. Atliekant tyrimą nustatoma tokia tyrimo apimtis, kad būtų išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos visos pažeidimo ar incidento aplinkybės.
73. Jei reikia, auditoriai, atliekantys tyrimą, į pagalbą gali pasitelkti bet kurios srities specialistą, kuris padėtų objektyviai ir tiksliai įvertinti visas ar dalį pažeidimo arba incidento aplinkybių.
74. Tyrimą atliekantys asmenys turi:
74.1. oro uostų, oro vežėjų ar subjektų teritorijoje ir patalpose laikytis saugumo reikalavimų bei naudotis įprastinėmis patekimo į jas vietomis, išskyrus atvejus, kai tai turėtų neigiamos įtakos tyrimo eigai;
XII SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA
76. TKA informuoja Europos Komisiją (toliau – Komisija) apie gerąją patirtį, susijusią su šios programos įgyvendinimu, naudojama atitikties stebėsenos veiklos metodika ir atitikties stebėsenos veiklai atlikti paskirtais auditoriais.
77. TKA kasmet Komisijai teikia ataskaitas apie priemones, kurių imtasi įsipareigojimams pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 vykdyti, ir apie aviacijos saugumo padėtį Lietuvos Respublikos oro uostuose. TKA ataskaitą Komisijai pateikia per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Teikiamos kalendorinių metų ataskaitos.