Administracinė byla Nr. A-5382-261/2019
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00138-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. N. (S. N.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
vertėjai Z. S.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimų bylose pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimus dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. N. sulaikymo ir sulaikymo pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2019 m. birželio 18 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašė pakartotinai svarstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. N. (S. N.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre iki 2019 m. rugsėjo 5 d. ir palikti Užsienietį sulaikytą Centre iki 2019 m. rugsėjo 5 d. kitais Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytais teisiniais pagrindais.
2. Teikime Centras nurodė, kad Užsienietis 2019 m. balandžio 6 d. neteisėtai atvyko į Lietuvą ir buvo sulaikytas Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnų, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atlikęs bausmę 2019 m. birželio 3 d. Užsienietis paleistas iš Vilniaus pataisos namų. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimu jis sulaikytas Centre iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Būdamas sulaikytas Centre, Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės. Teismo sprendimu nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai šiuo metu išnykę, tačiau yra Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje bei 4 dalies 3 punkte nustatyti sulaikymo pagrindai, kadangi Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį atvykęs į Lietuvą pateikė ne iš karto, o tik paskyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą, nors bendravo su advokatu, institucijų atstovais, ir tik supratęs, kad pradėta jo išsiuntimo procedūra, pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Taigi Užsienietis prieglobsčio paprašė tik norėdamas pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis. Be to, Užsieniečio atvykimo tikslai neaiškūs, pasiprašęs prieglobsčio Užsienietis nesielgia tinkamai, ieško priežasčių konfliktams ir siekia konfliktus spręsti fizine jėga. Užsienietis nebendradarbiauja su institucijų pareigūnais, kelia nesantaiką, už tai buvo įspėtas Centro vadovo. Užsienietis nesako tiesos pareigūnams, nenurodo incidento aplinkybių.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. liepos 22 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė 2019 m. balandžio 6 d. sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį S. N., kadangi Užsienietis neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną; Užsienietis pateikė galiojantį pasą, dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį, tą pačią dieną Užsienietis paleistas iš Vilniaus pataisos namų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2019 m. rugsėjo 5 d., nes Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai; būdamas sulaikytas Centre, Užsienietis 2019 m. birželio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; Departamentas 2019 m. birželio 14 priėmė sprendimą Nr. (15/6-14) 15PR-119 nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, todėl šiuo metu Užsieniečio teisinė padėtis pasikeitė ir išnyko teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
5. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad jis sulaikymo metu ir būdamas suimtas prašė prieglobsčio, bet institucijų pareigūnai į prašymus nereagavo. Vertindamas šiuos Užsieniečio paaiškinimus teismas atsižvelgė į tai, kad teismo baudžiamajame įsakyme, kuriuo Užsienietis nuteistas už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, nenurodyta, kad Užsienietis būtų paaiškinęs, jog atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio, sulaikymo metu Užsienietis paaiškino nežinojęs, kad norint patekti į kitą šalį reikalinga viza. Teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės (suėmimo) paskyrimo Užsieniečiui dalyvavo advokatas, teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl Užsieniečio sulaikymo, dalyvavo advokato padėjėja, todėl Užsienietis turėjo galimybę jį atstovavusiems teisininkams pasakyti atvykimo tikslus, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo tokie duomenys neužfiksuoti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. birželio 3 d. užpildyto užsieniečio apklausos lapo duomenys, kur grafoje apie išvykimo iš savo šalies datą, vietą ir priežastis nurodyta, kad Užsienietis to neprisimena, o valstybės, į kurią vyko, ir vykimo tikslo apskritai nenurodė. Tik Centrui pradėjus Užsieniečio išsiuntimo procedūrą ir Užsieniečiui 2019 m. birželio 10 d. išaiškinus, kad pradėta išsiuntimo procedūra, jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Teismas darė išvadą, kad Užsienietis, turėdamas galimybę pasiprašyti prieglobsčio iš karto, kai atvyko į Lietuvą, to nepadarė, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į savo šalį ir norėdamas turėti galimybę laisvai judėti, nes ir teismo posėdyje nurodė, kad nori turėti galimybę laisvai judėti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad nebūdamas sulaikytas Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio.
6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje pateikė Centro viršininko 2019 m. liepos 5 d. pareikštą įspėjimą Užsieniečiui už aktyvų nesantaikos ir konfliktų kurstymą tarp Centre gyvenančių užsieniečių, Užsieniečiui nurodoma nutraukti neteisėtą veiklą ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei Centre nustatytos tvarkos. Iš kartu su įspėjimu pateikto 2019 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įspėjimas Užsieniečiui pareikštas nustačius, kad jis sulaikytųjų bendrabučio laiptinėje sudavė smūgius Baltarusijos Respublikos piliečiui. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Užsieniečio suduoti smūgiai užfiksuoti vaizdo kameros įraše. Dėl Užsieniečio prisidėjimo prie muštynių ir konfliktų, kurių iniciatorius yra kitas užsienietis, siūlyta jį apgyvendinti atskirai nuo šio užsieniečio. Iš pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad Užsienietis pažeidė Centro vidaus tvarkos taisykles, tačiau savo neteisėtų veiksmų nepripažino, o teismo posėdyje nurodė, kad jokio konflikto nebuvo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog yra pagrindo manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
III.
7. Centras 2019 m. rugpjūčio 27 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymą Centre iki 2019 m. gruodžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Teikimą Centras grindė argumentais, analogiškais išdėstytiems 2018 m. birželio 18 d. teismui teiktame teikime.
IV.
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymą Centre iki 2019 m. gruodžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
9. Teismas pažymėjo, kad kaip persvarstant Užsieniečio sulaikymą, taip ir nagrinėjant jo sulaikymo pratęsimo klausimą Užsienietis teisme nurodė, kad sulaikymo metu ir būdamas suimtas prašė prieglobsčio, bet valstybinių institucijų pareigūnai į prašymus nereagavo. Šiuos Užsieniečio paaiškinimus teismas vertino kritiškai, nes teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo baudžiamajame įsakyme, nenurodyta, kad Užsienietis būtų minėjęs tyrėjams, jog į Lietuvą atvyko prašyti prieglobsčio. Be to, sprendžiant jo suėmimo ir sulaikymo Centre klausimus jis turėjo advokatą, tačiau nei jam, nei teismui savo atvykimo tikslo neminėjo, prieglobsčio pasiprašė jau būdamas sulaikytas Centre, kai buvo pradėta užsieniečio išsiuntimo procedūra. Teismas šią aplinkybę (kaip ir 2019 m. liepos 22 d. sprendime) vertintino kaip įrodymą, kad prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik siekdamas išvengti išsiuntimo į savo šalį ir norėdamas turėti galimybę laisvai judėti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad esant pagrindui manyti, jog nebūdamas sulaikytas Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, jo sulaikymo terminas pratęstinas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Užsieniečio skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimo dar nėra išnagrinėtas, o sulaikymo pagrindai paminėti šiame sprendime nėra pasikeitę. Užsienietis neigia dalyvavęs muštynėse Centre bei pažeidęs Centro vidaus tvarkos taisykles, nors buvo dėl to Centro administracijos įspėtas. Teismo posėdyje paaiškėjo, kad Užsienietis nežino visų šių taisyklių reikalavimų, nors ir pasirašė, kad Centro vidaus tvarkos taisyklės jam išaiškintos.
V.
10. (duomenys neskelbtini) pilietis S. N. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, 4 dalies 3 punktą bei 5 dalies 9 punktą. Spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą, teismas privalėjo nustatyti, kad egzistuoja visos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Teismo posėdyje Užsienietis detaliai paaiškino, kad institucijų pareigūnus apie interesą kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo informavo dar būdamas sulaikytas Vilniaus pataisos namuose, tačiau pareigūnai jam nurodė, jog prieglobsčio prašymas turi būti teikiamas ne jiems. Perkėlus Užsienietį į Centrą, jis pareigūnams pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Aplinkybė, kad Departamentas priėmė šį prašymą nagrinėti iš esmės, paneigia prielaidą, kad Užsienietis šį prašymą pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo / išsiuntimo į užsienio valstybę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė, kad egzistuoja realus pagrindas manyti, jog Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę. Be to, tai, kad asmuo Lietuvos Respublikoje būdamas neteisėtai iki sulaikymo Lietuvos Respublikoje nepateikė prašymo suteikti prieglobstį, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad toks asmuo trukdo Departamentui priimti ar įvykdyti sprendimą ar kad asmuo gali pasislėpti vengdamas grąžinimo ar išsiuntimo. Kitos priežastys, dėl kurių tikimybė, jog Užsienietis pasislėps ar bandys pasislėpti, galėtų būti pripažinta pakankamai didele jo judėjimo laisvės apribojimui pateisinti, nenustatytos. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo 12 ar 13 punktuose nurodytus informacijos vertinimo kriterijus, taip pat nėra pateikta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvada, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Taigi byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinybę sulaikyti Užsienietį, todėl tokia priemonė būtų neproporcinga. Be to, Užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį.
VI.
13. (duomenys neskelbtini) pilietis S. N. 2019 m. rugsėjo 13 d. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant alternatyvią sulaikymo priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Apeliacinio skundo argumentai identiški išdėstytiems Užsieniečio 2019 m. rugpjūčio 19 d. apeliaciniame skunde.
k o n s t a t u o j a:
VII.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamais sprendimais tenkino Centro teikimus ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį Centre iki 2019 m. rugsėjo 5 d. bei pratęsė Užsieniečio sulaikymą Centre iki 2019 m. gruodžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
17. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad sulaikymas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą jam negalėjo būti taikomas, kadangi nėra pagrindo manyti, kad prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kad jis dėl to gali slėptis. Be to, nagrinėjamu atveju byloje esą nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
19. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 ir kt.).
21. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, vertinama, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
22. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre iki 2019 m. rugsėjo 5 d. tenkino vadovaudamasis dviem pagrindais: kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 3 p.); taip pat kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 113 str. 5 d. 9 p.).
23. Įvertinusi Užsieniečio argumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai juos atmetė. Užsienietis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, esą prašymą suteikti prieglobstį jis pateikė dar būdamas Vilniaus pataisos namuose. Be to, šiuos Užsieniečio teiginius paneigia byloje surinkti dokumentai. Pažymėtina, jog teismui teiktuose bei teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose ne kartą akcentuota, jog Departamentas neturi duomenų apie prieglobsčio suteikimą Užsieniečiui (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. I-958-927/2019, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos 2019 m. birželio 5 d. teikimas). Byloje nustatyta, kad Užsienietis buvo suimtas 2019 m. balandžio 6 d. trims mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-958-927/2019 Užsienietis pripažintas kaltu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, panaikinant kardomąją priemonę – suėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2019 m. birželio 3 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 ir 114 straipsnių nuostatomis, Užsienietis 48 valandoms sulaikytas Vilniaus AVPK Viešosios policijos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, siekiant nustatyti jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje (šį sprendimą Užsienietis pasirašyti atsisakė). (duomenys neskelbtini) kalba 2019 m. birželio 3 d. vykusios pareiškėjo apklausos metu užpildyto Užsieniečio apklausos lapo 19 eilutėje „Išvykimo iš kilmės valstybės data, vieta ir priežastis“ pažymėta, kad Užsienietis „nepamena“; valstybė, į kurią Užsienietis vyko bei vykimo į ją tikslas (21 apklausos lapo eilutė) taip pat nenurodyti, be to, Užsienietis atsisakė pasirašyti apklausos lape. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre trims mėnesiams iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Pastarojo teismo sprendimo pasekmės, t. y. kad pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pradedama išsiuntimo procedūra, Užsieniečiui Centre papildomai buvo išaiškintos 2019 m. birželio 7 d., o 2019 m. birželio 13 d. Užsienietis Centrui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
24. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, jog prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsienietis pateikė siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo pat Užsieniečio suėmimo 2019 m. balandžio 6 d. jis nuolat buvo apklausiamas (bendravo) su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus AVPK bei Centro pareigūnais, dalyvavo teismo posėdžiuose dėl kardomosios priemonės – suėmimo, taip pat sulaikymo pagal Įstatymo 113 straipsnį skyrimo, be to, Užsienietį atstovavo kvalifikuoti teisininkai, tačiau iki pat 2019 m. birželio 13 d. Užsienietis nei minėtiems pareigūnams ar teismui, nei savo atstovams nenurodė savo atvykimo į Lietuvos Respubliką priežasčių bei neišreiškė pageidavimo gauti prieglobstį. Priešingai, 2019 m. birželio 3 d. apklausos metu Užsienietis apskritai nenurodė išvykimo iš kilmės valstybės priežasties bei valstybės, į kurią vyko, ir atsisakė pasirašyti apklausos lape, t. y. nedėjo jokių pastangų ir neišreiškė valios gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nors ši apklausa, kaip minėta, buvo atliekama būtent siekiant išsiaiškinti jo teisinę padėtį. Tokį prašymą Užsienietis pateikė tik paaiškėjus (Užsieniečiui supratus), kad yra pradedama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Nagrinėjamu atveju išvados, kad prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Užsienietis pateikė siekdamas minėtos jo išsiuntimo procedūros išvengti ar ją atidėti, niekaip nepaneigia apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė, kad Departamentas priėmė Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės, kadangi šio prašymo priėmimas nagrinėti savaime nereiškia, kad Departamentas pripažins jį pagrįstu ir jis bus patenkintas.
25. Byloje surinkti duomenys taip pat paneigia apeliacinių skundų argumentus, jog Užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis. Kaip minėta, Užsienietis atsisakė pasirašyti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2019 m. birželio 3 d. sprendimą dėl sulaikymo 48 valandoms, taip pat 2019 m. birželio 3 d. apklausos lape. Be to, šios apklausos metu pateikė neteisingus duomenis apie išvykimo iš kilmės valstybės datą ir vietą, Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo vietą (nurodė, kad jų nepamena) bei teistumą (nurodė, kad yra neteistas). Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 3 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. I-958-927/2019 nurodyta, kad Užsienietis paaiškino, jog 2019 m. balandžio 3 d. lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) atskrido į Maskvą, 2019 m. balandžio 4 d. iš Maskvos mikroautobusu atvyko į Baltarusijos Respubliką, o 2019 m. balandžio 5 d. kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Ašmena. Taigi išvykimo iš kilmės valstybės bei atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes ir datas Užsienietis žinojo (prisiminė) tiksliai. Minėtame baudžiamajame įsakyme taip pat nustatyta, kad Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinis biuras pateikė informaciją apie 2003 m. sausio 17 d. 2008 m. kovo 24 d. bei 2013 m. balandžio 23 d. Užsieniečio teistumus. Taigi Užsienietis vengė atsakyti į 2019 m. birželio 3 d. vykusios apklausos metu jam užduotus klausimus bei sąmoningai pateikė neteisingą informaciją. Pareiškėjas taip pat nepripažįsta 2019 m. liepos 5 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus bei Centro Apsaugos skyriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, kurios, be kita ko, buvo užfiksuotos videokamerų, kad Užsienietis 2019 m. liepos 2 d. dalyvavo užpuolant ir sumušant kitą Centre gyvenantį prieglobsčio prašytoją (savo įvykių versijos Užsienietis apeliaciniuose skunduose nepateikia). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Užsieniečio veiksmų negalima laikyti bendradarbiavimu su Lietuvos Respublikos institucijomis.
26. Dėl apeliacinių skundų argumentų, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietis atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo 12 ar 13 punktuose nurodytus kriterijus, taip pat nėra pateikta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvada, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, pažymėtina, kad pagal Įstatymo 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi užsieniečio viešajai tvarkai keliamą grėsmę vertinti įgalintas ne tik Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje pateikti šios institucijos struktūrinių padalinių pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie Užsieniečio veiksmus užpuolant ir smurtaujant prieš kitą Centre gyvenantį asmenį, taip pat Užsieniečiui dėl šių jo veiksmų surašytas įspėjimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje Centro atstovas taip pat pateikė asmens, prieš kurį buvo smurtauta, bei kito Centre gyvenančio užsieniečio 2019 m. liepos 4 d. pareiškimus, kuriuose patvirtintos aplinkybės apie minėtą 2017 m. liepos 2 d. užpuolimą, kuriame dalyvavo Užsienietis.
27. Pažymėtina, jog šioje nutartyje aptartos faktinės aplinkybės Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams priimant 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, taip pat nagrinėjant šią administracinę bylą nėra pasikeitusios, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas pratęsti Užsieniečio sulaikymą Centre. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, į Įstatymo 114 straipsnyje nustatytus sulaikymo terminus turi būti įskaičiuojama ne tik teismo sprendimu paskirto ar pratęsto sulaikymo, bet ir policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno sprendimu taikyto sulaikymo trukmė (iki 48 val.). Aiškinant priešingai, būtų sudarytos prielaidos paneigti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (iki 2015 m. gruodžio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 114 str. 4 d.) nustatytus terminus, pavyzdžiui, sistemingai sulaikant asmenis 48 valandoms keletą (keliolika) kartų iš eilės. Šešių mėnesių sulaikymo terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip dvylikai mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip šešiems mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).
28. Kaip minėta, pareiškėjas pagal Įstatymo 113 ir 114 straipsnių nuostatas 48 valandoms buvo sulaikytas Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2019 m. birželio 3 d. sprendimu, taigi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas maksimalus šešių mėnesių jo sulaikymo terminas baigiasi 2019 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, tačiau šis prašymas dar nėra išnagrinėtas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų pradėta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, todėl šiuo atveju nėra pagrindų pratęsti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą šešių mėnesių Užsieniečio sulaikymo terminą. Atsižvelgiant į tai, ši Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalis turi būti pakeista.
29. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo vertinimui, jog šiuo atveju buvo pagrindas sulaikyti Užsienietį bei pratęsti jo sulaikymą, tačiau Užsieniečio sulaikymas galėjo būti pratęstas tik iki 2019 m. gruodžio 3 d. ir ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas keičiamas Centro 2019 m. rugpjūčio 27 d. teikimą tenkinant iš dalies, t. y. pratęsiant Užsieniečio sulaikymą Centre iki 2019 m. gruodžio 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio S. N. (S. N.) 2019 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
(duomenys neskelbtini) piliečio S. N. (S. N.) 2019 m. rugsėjo 13 d. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2019 m. rugpjūčio 27 d. teikimą tenkinti iš dalies – pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio S. N. (S. N.) sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. gruodžio 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.