Administracinė byla Nr. eAS-787-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01288-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. B. ir T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties nutraukti bylą pagal pareiškėjų P. B. ir T. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai P. B. ir T. Š. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SP-2 „Dėl P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 1–9).
Pareiškėjai skunde paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu Kontrolierius ne tik konstatavo pareiškėjų akademinės etikos pažeidimus, bet ir nutarė apie tai informuoti UAB ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją bei kitus asmenis. Pareiškėjai nurodė, kad Kontrolieriui konstatavus pareiškėjų akademinės etikos pažeidimus ir nusprendus tai paviešinti, Sprendimas turėjo įtakos pareiškėjų statusui, jų reputacijos vertinimui, tolimesnei akademinei bei mokslinei veiklai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl Sprendimo panaikinimo (III t., b. l. 69–72).
Nurodęs, kokius sprendimus pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 17 straipsnio 11 dalį gali priimti išnagrinėjęs skundą Kontrolierius, teismas darė išvadą, kad Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamojo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas. Teismas nurodė, kad konstatuojamojo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas pats savaime pareiškėjams nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektas (dalykas). Atsižvelgdamas į tai, kad skunde nebuvo reiškiami reikalavimai, susiję su Lietuvos mokslo tarybos sprendimais bei garbės ir orumo gynimu, teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjų teiginius, kad skundžiamas Sprendimas turėjo įtakos pareiškėjų statusui, jų reputacijos vertinimui, tolesnei akademinei bei mokslinei veiklai.
III.
Pareiškėjai P. B. ir T. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (III t., b. l. 75–82).
Pareiškėjai pastebi, kad apie Sprendime padarytas išvadas informuodamas kitus asmenis Kontrolierius sudarė galimybę šiems asmenims ir su jais susijusiems kitiems asmenims ateityje vertinti pareiškėjų reputaciją pagal Sprendime tariamai nustatytus pažeidimus. Be to, skundžiamas Sprendimas tą pačią dieną buvo viešai paskelbtas Kontrolieriaus internetinėje svetainėje taip sudarant galimybę su juo susipažinti visuomenei net neatsižvelgus į tai, kad Sprendimas akivaizdžiai menkino pareiškėjų reputaciją ir paskelbimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs.
Pasak pareiškėjų, Sprendimu pakeičiamas pareiškėjų teisinis statusas, apribojant pareiškėjų galimybę laisvai įgyvendinti teisę į darbą, panaikinant galimybę pareiškėjams ateityje gauti finansavimą moksliniams projektams, t. y. Sprendimu apribojama pareiškėjų galimybė vykdyti mokslinius projektus. Be to, Sprendimas sudaro pagrindą atleisti pareiškėją T. Š. iš šiuo metu užimamų pareigų. Sprendimas daro reikšmingą neigiamą įtaką pareiškėjų reputacijai, jis yra pagrindas pareiškėjų garbės ir orumo pažeidimui itin dideliu mastu. Ginčydami Sprendimą, pareiškėjai nurodo, kad siekia apginti savo garbę ir orumą Sprendimo neteisėtumo konstatavimu.
Pareiškėjai paaiškina, kad nepanaikinus Sprendimo pareiškėjai negalėtų būti laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis MSĮ 5 straipsnio prasme, todėl prarastų galimybę kandidatuoti ir užimti visą eilę pareigų mokslo ir studijų institucijose, o pareiškėjas T. Š. prarastų šiuo metu einamas pareigas. Pareiškėjai pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017 konstatavo, kad iš Kontrolieriaus sprendimo turinio matyti, jog jame buvo net tik konstatuota, kad pareiškėja padarė akademinės etikos pažeidimą, bet ir nuspręsta apie tai informuoti Šiaulių universitetą bei Švietimo ir mokslo ministeriją, kas savo ruožtu gali turėti įtakos pareiškėjos statusui, jos reputacijos vertinimui. Pareiškėjai nurodo, kad minėtoje byloje teisėjų kolegija vertino, jog Kontrolieriaus sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.
Pareiškėjai teigia, kad Kontrolieriaus Sprendimas daro itin didelę įtaką pareiškėjų reputacijos vertinimui, o išskirtinis visuomenės susidomėjimas taip pat sudaro pagrindą Sprendimą laikyti administraciniu aktu.
Pareiškėjų nuomone, Kontrolierius minėtu Sprendimu pareiškėjams pritaikė tam tikrą poveikio priemonę, nes apie konstatuotą pažeidimą nusprendė informuoti (įspėti) ir kitus asmenis. Pareiškėjai pažymi, kad tokia išvada buvo padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2273-556/2016.
Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (III t., b. l. 93–95).
Tarnyba nurodo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog tai informacinio pobūdžio sprendimas, nesuponuojantis teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos, neturi nubaudimo funkcijos. Tarnyba paaiškina, kad Sprendimas sietinas su socialine atsakomybe, kurią Kontrolierius įgyvendina, pripažindamas, puoselėdamas akademinės etikos vertybes ir apie nustatytą pažeidimą informuodamas mokslo ir studijų institucijas, kitas institucijas ir akademinės bendruomenės narius. Tarnyba nurodo, kad Kontrolierius jokio privalomojo pobūdžio sprendimo ir jo vykdymo įpareigojimo pareiškėjų atžvilgiu nepriėmė. Tarnyba pažymi, kad tik pačios Lietuvos mokslo tarybos valinis aktas galėtų lemti pareiškėjų statuso pasikeitimą. Skundžiamas Kontrolieriaus Sprendimas, pasak Tarnybos, yra nesietinas su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis ir teisine atsakomybe pareiškėjams. Tarnybos nuomone, pareiškėjai neįrodė, kad Kontrolieriaus Sprendimas jiems turėjo įtakos (skundą grindė prielaidomis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą Tarnybai dėl Kontrolieriaus Sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjai administraciniame teisme siekia, jog būtų panaikintas Sprendimas, kuriuo Kontrolierius ne tik konstatavo pareiškėjų akademinės etikos pažeidimus, bet ir nusprendė informuoti skundą pateikusią mokslininkų grupę, pareiškėjus, A. C., ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Kauno technologijos universitetą, šio universiteto steigėją, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus pareiškėjų akademinės etikos pažeidimus (I t., b. l. 10–28). Minėtas Kontrolieriaus Sprendimas paskelbtas Tarnybos internetinėje svetainėje http://www.etika.gov.lt/wp-content/uploads/2018/03/SP-2_2018.pdf.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatas Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamojo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas, todėl sistemiškai aiškinant minėtas normas galima teigti, kad konstatuojamojo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad ši išvada buvo padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015. Minėtoje byloje buvo nutarta, kad Kontrolieriaus sprendimas, kuriuo buvo konstatuoti akademinės etikos pažeidimai ir nuspręsta informuoti apie juos kitus subjektus, pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jį pagrįstai atsisakyta priimti nagrinėti administraciniame teisme.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, be kita ko, yra akcentavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A822-1344/2010 ir 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 buvo priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nebuvo tapačios ar labai panašios su nagrinėjama byla. Minėtose nutartyse buvo suformuluotos tik bendro pobūdžio teisės aiškinimo taisyklės, liečiančios teisės aktų priskyrimą administraciniams aktams bei galimybę juos ginčyti administraciniuose teismuose. Šios taisyklės konkrečioje byloje taikytinos tik deramai atsižvelgus į konkretaus skundžiamo administracinio akto turinį, jo priėmimo aplinkybes ir sukeliamas pasekmes.
Teisėjų kolegija pastebi, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant atskiruosius skundus yra nuosekliai pripažįstama, kad skundo priėmimo stadijoje negalima teigti, jog tokio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, t.y. kai konstatuojami akademinės etikos pažeidimai ir apie tai informuojami suinteresuoti asmenys, akivaizdžiai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių (2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-149-552/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-222-756/2018; 2018 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-352-415/2018). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose, nagrinėtose iš esmės, taip pat yra nurodęs, jog Kontrolieriaus sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Teismas tokiose bylose atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėtais atvejais Kontrolieriaus sprendimais buvo ne tik konstatuoti pažeidimai, bet ir nuspręsta apie sprendimus informuoti tam tikrus subjektus (2015 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2105-525/2015; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016; 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016).
Taigi pirmosios instancijos teismas savo nutartyje privalėjo remtis ne paviene Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015, o atsižvelgti į susiformavusią vėlesnę administracinių teismų praktiką, kurioje tokio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimų sukeliamos pasekmės vertintinos tik nagrinėjant bylą iš esmės.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kai iš Kontrolieriaus sprendimo turinio matyti, kad jame buvo ne tik konstatuotas akademinės etikos pažeidimas, bet ir nuspręsta apie tai informuoti tam tikrus subjektus, tai gali turėti įtakos pareiškėjo statusui, jo reputacijos vertinimui (2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017). Nagrinėjamu atveju yra susidariusi analogiška situacija, t. y. pareiškėjų ginčijamu Sprendimu Kontrolierius ne tik konstatavo pareiškėjų akademinės etikos pažeidimus, bet nusprendė apie juos informuoti UAB ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Kauno technologijos universitetą, Švietimo ir mokslo ministeriją, kitus asmenis (I t., b. l. 28). Tokia neigiama informacija neabejotinai turėtų įtakos pareiškėjų reputacijai, jų galimybėms tiek kandidatuoti į įvairias su mokslu ir studijomis susijusias pareigas, tiek ir gauti finansavimą iš Lietuvos mokslo tarybos vykdomiems ar ateityje vykdysiamiems mokslo projektams.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjams neturėtų būti atimama galimybė kvestionuoti Kontrolieriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisminės patikros būdu, o teismas baigiamajame procesiniame dokumente turėtų iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjų skunde išdėstytų argumentų.
Teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo savo sukurtų teisės aiškinimo taisyklių dėl aptarto pobūdžio Kontrolieriaus sprendimų sukeliamų teisinių pasekmių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog minėtu būdu paviešintas Kontrolieriaus Sprendimas neturi įtakos pareiškėjų statusui ir reputacijos vertinimui ir nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjų atskirąjį skundą patenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų P. B. ir T. Š. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.